Pentagono atstovas apie dirbtinio intelekto naudą kare

"„Grįžtant prie šio laiko ir sprendimų ciklo klausimo, o aš neturiu laiko prabangos, valandų ar dienų priimti sprendimus, gali būti sekundės ir mikrosekundės, per kurias dirbtinis intelektas gali būti panaudotas mūsų konkurenciniam pranašumui“, sakė Pentagono jungtinio dirbtinio intelekto centro (JAIC) oro pajėgų direktorius generolas leitenantas Jackas Shanahanas.

 Kinija ryžtingai siekia tapti pasauline dirbtinio intelekto lydere ir dėl didžiulės stebėjimo infrastruktūros visoje šalyje sugeba surinkti daugiau duomenų, kad galėtų panaudoti ir patobulinti dirbtinio intelekto galimybes."

Ką apie tai galvoja Lietuvos valdžia?  Lietuvos valdžia perka vis daugiau ir daugiau stebėtinai brangių lengvai šarvuotų lengvųjų automobilių, perkrikštija  juos iš "Boxerių" į "Vilkus", sodina į juos vis daugiau ir vis jaunesnių kvailiausių (nesugebančių nusiplauti) Lietuvos vaikų. Vienu žodžiu, kariaujam, broleliai, kariaujam. Pirmąjį pasaulinį karą kariaujam... Vištos Baltarusijos pasieny baigia išmirti iš juoko.

Alyvuogių aliejus

Alyvuogių aliejus yra garsiosios, ypatingai Lietuvos gydytojų rekomenduojamos , Viduržemio jūros apylinkių dietos pagrindas. Kaip jį vartoti?

"Ieškokite alyvuogių aliejaus, pažymėto derliaus nuėmimo data ir ne senesnio, kaip dvejų metų. Europos gamintojai etiketėje turi nurodyti datą „geriausias, jei panaudotas iki“, paprastai praėjus dvejiems metams nuo išpilstymo į butelius, tačiau nereikalaujama atskleisti, kokio amžiaus buvo aliejus, kada jis buvo išpilstytas. Geriausias būdas užtikrinti, kad perkate šviežią aliejų, yra tiesiog susirasti patikimą prekės ženklą su datos žymėjimu ir jo laikytis. Atidarius alyvuogių aliejaus buteliuką, jis išlieka kvapniausias tris ar keturias savaites. Alyvuogių aliejus savo prigimtimi yra arčiau prie žalių sulčių nei prie kepimo aliejaus, nes dauguma kepimo aliejų, tokių kaip rapsų ir dygminų, yra išspausti iš sėklų ir riešutų, o ne iš vaisių.

Kartais virėjai baiminasi, kad gausiai pavartojus alyvuogių aliejų, patiekalo skonis pasidarys plokščias ar riebus. Vietoj to alyvuogių natūralus rūgštingumas pabrėžia skonį, kaip ir citrina bei druska. Kepiniuose alyvuogių aliejus gali būti geresnis skonio nešiotojas nei sviestas, ypač prieskoniams ir citrusiniams vaisiams. Priešingai, nei manyta daugelio virėjų, geras aliejus neturėtų būti laikomas rezerve tam, kad šiek tiek įlašinti čia ir ten, o turėtų būti naudojamas įvairiems kasdieniams maisto gaminimo būdams ir kepimui. Jo dūmų temperatūra yra apie 204 laipsnių C, žymiai aukštesnė nei 180 - 190 laipsnių C karštis, reikalingas kepimui.

Klasikinis itališkų patiekalų su nepaprastai šviežiomis jūros gėrybėmis būdas: nuplaukite jas alyvuogių aliejuje ir citrinos sultyse ir laikykite toliau nuo šaldytuvo. Geriausi vasaros patiekalai Italijoje, paprastos jūros gėrybių lėkštės, paruoštos tik su citrinos sultimis ir alyvuogių aliejumi, visada patiekiamos drungnos, arba tiepido. Alyvuogių aliejaus niekada neturėtų matyti šaldytuvo vidaus, nes priešingu atveju skonis nuslūgsta.

Oksiduotas aliejus gali kvepėti muilu, žuvimi ar pasenusiu aliejumi; norėdami apibūdinti aliejų, užterštą pelėsiais ir fermentuojant, specialistai vartoja tokius terminus kaip apledėjęs, neryškus ir gelsvas. Jis gali turėti tanino - skonio, kurį daugelis vartotojų supainioja su šviežio aliejaus pipiriškumu.

Bet kas gali nustatyti, ar alyvuogių aliejus yra šviežias. Pašildykite jį keptuvėje arba užpilkite ant dubenėlio sriubos: pašildžius šviežias aliejus kvepia kaip alyvuogės. Gali būti šparagų ar artišokų natos, daugiau ar mažiau šviežiai nupjautos žolės aidai, tačiau vaisiaus kvapas turėtų būti dominuojantis."

Kritinis mąstymas ir universitetai

"Paaiškinkite jūsų terminus, nurodykite prielaidas, pripažinkite galimybę, kad galite pakeisti jūsų mintis. Viskas skamba pažįstamai, nes tai yra paprastas senas kritinis mąstymas, būtent tai, ko universitetai tvirtina mokantys studentus visą laiką."

Tai, panele Grybauskaite, sakote, kinų vergai suvalgys Jūsų sūrelius?

"Kitas trūkumas, kuris padėjo Trumpui nukeliauti su pirmąja "Amerika yra svarbiausia" banga į Baltuosius rūmus, buvo tas, kad Kinija suvalgė Vakarų pramonės darbo vietas (kur Lietuvos linų pramonė - Kinijoje...). Steve'o Bannono komentaras  yra provokuojantis hiperboliškumas - „Kiekvienas kapitalistas, jei galėtų, pasirinktų vergų darbą, o Kinijoje kapitalistai įgijo totalitarinę merkantilistinę gamybos bazę, paremtą vergų darbu“, bet ne be tiesos branduolio. Globalizacija ir laisvas kapitalo judėjimas ne visiems buvo gražus ir tobulas, kaip rodo didelis pastarųjų metų nacionalistinis ir nativistinis judėjimas."

Šiais laikais vergų darbu galima naudotis neamžinai. Pernelyg daug demokratijos turime. Vežkite tuos sūrelius Grybauskaitei ir Nausėdai. Tegul panelė ir ponas juos valgo.

Universitetas dabar yra normalaus gyvenimo pagrindas

Todėl tėvai moka už tokį išsilavimą, kiek begalėdami.

Greta atplaukė į Niujorką

Žinau, daugelis iš jūsų, kurie nusipirkote po pigiai apynaujus vokiečių išmetamus dyzeliukus, svajojote, kad Greta nuskęs. Neišėjo. Patariu jums tuos dyzeliukus greitai parduoti į Aziją

Apsimetame šventaisiais

Vokiečiai perka ir ruošiasi dar daugiau pirkti dujų iš rusų. Mes prigalvojame visokių kvailysčių, kurios gerai atrodo dažnai balsuojančioms piktoms kaimo boboms, bet realiai trukdo mums normaliai gyventi Lietuvoje. Viena iš tokių kvailysčių yra suskystintų gamtinių dujų terminalas (SGD).Jo atsiradimas prie Lietuvos krantų sutampa su naftos ir dujų kainos kritimu visame pasaulyje. Tikėti, kad didžiuliame pasaulyje mūsų gelda - terminalas - sukėlė kainų kritimą yra kvailystė. Dar didesnė kvailystė yra bereikalingos išlaidos tos geldos dujų pirkimui:

"Pabrėžtina, kad ne tik SGD terminalo išlaikymo našta, bet ir šio projekto verslo rizika yra perkeliama vartotojams. Būtent vartotojai privalo 25 proc. dujų pirkti iš SGD terminalo, t. y. vartotojai moka dar ir už tai, kad terminalas veiktų. Taigi, valstybinis verslas, turėdamas tokį garantuotą finansavimo šaltinį, nėra suinteresuotas ieškoti kitų galimų finansavimo šaltinių, pritraukiant ir privačius investuotojus. Skaičiai, kiek iš viso kainuos „Independence“ projektas, turėtų varyti į neviltį ne tik dujų vartotojus, bet ir mus visus. Dėl mažėjančio dujų vartojimo šalyje ir nuostolingos norvegiškų dujų prekybos pagal vis dar galiojančią sutartį SGD terminalo mokestis dujų vartotojams kasmet didėja. Štai, 2015 m. buvo surinkta 70 mln. eurų, o šiemet planuojama surinkti net 93,7 mln. eurų šio mokesčio. Apytiksliais paskaičiavimais, manome, per 29 metus SGD terminalas dujų vartotojams kainuos beveik 1 mlrd. eurų."

Neturime lyderių, kurie darytų gerai tautai, o ne kelioms piktoms boboms.

Kodėl Vakaruose visi kovoja su žema infliacija, ir palūkanų normos yra plintuso lygyje?

"Dažnai kartojamas pasakojimas, kuris dar kartą kyla visiems į lūpas šiuo metu, yra „japonifikacija“: „Japonijoje sprogo burbulas, žmonės tapo atsargūs ir ekonomika įstrigo per žemai, kad kainos ir palūkanų normos nenukristų iki plintuso“. Pati stipriausia forma japonifikacija yra gryna tragedija, kurios metu turtingoms, skolų turinčioms ekonomikoms lemta eiti Japonijos keliu. Tuo tarpu kitoje, švelnesnėje versijoje tokia nelaimė tenka tik sparčiai senstančios darbo jėgos šalims, tokioms, kaip Vokietija [1]."

Mums, pririštiems prie Vokietijos ekonomikos, abi šios teorijos vienodai šviečia - nieko gero.


1. The Economist(Vol. 432, Issue 9157, Aug. 24, 2019)

Ir Lietuvos žmonės nėra tik vartotojai bei akcininkai

"Iki dešimtojo XX a. dešimtmečio paprastos idėjos tapo savotiška Vakarų Evangelija: dėmesys tik pigių prekių vartotojams (daugiausia iš Kinijos) ir dėmesys akcininkų pelnams. Ši paprasta, disciplinuota formulė nėra be patrauklumo daugeliui, be to, ji buvo nepaprastai populiari technikos pramonėje, kuriai patinka paprasta metrika. Tačiau jos centre yra akivaizdus praleidimas: faktas, kad Vakarų žmonės nėra tik vartotojai ir akcininkai. Mes taip pat esame darbuotojai, verslo savininkai, šeimos nariai, piliečiai. Ir sunkus faktas yra tas, kad nėra tokios galimybės, kad didelė pirmenybė teikiama vienam dalykui, nepamirštant kitų."

 Nė viena Lietuvos partija dar nesusigaudė iki šitokio lygio. Amerikoje yra Prezidentas D. Trumpas. Lietuvoje - tylu.

Ko nutilo dainos mylimoj Dzūkijoj?

Lietuvą iš komunistinės vergovės išvedė patriotizmas. Kodėl apie tai tyli šiandieninės mūsų politinės partijos? Nes kosmopolitiniam elitui, kuris dabar valdo Vakarus (ir Lietuvą, ar ne, Jūsų Ekscelencija skandinavų bankų atstove Nausėda?) patriotizmas yra pavojinga atgyvena, trukdanti toliau lobti įprastais būdais:  

„Jau daugelį metų tiek kairiosios, tiek dešiniosios politikos kryptys buvo perduotos politiniu sutarimu, atspindinčiu ne Vakarų viduriniosios klasės interesus, bet elito kosmopolitinius prioritetus. Ši komopolitinė klasė  gyvena Vakaruose, tačiau jie save laiko pasaulio piliečiais ir puoselėja pagrindinę bei vienintelę ištikimybę pasaulinei bendruomenei. Jie siekia pelno, nesirūpindami gimtąja šalimi, sukurdami ekonomiką, kuri palieka Vakarus su nekylančiu darbo užmokesčiu bei prarastomis darbo vietomis“.

Tik kai kosmopolitų ilgai puoselėti Kinijos komunistai pradėjo grąsinti atimti iš Vakarų kosmopolitų verslus ir karinį pasaulio dominavimą, kosmopolitai sunerimo.

Vienykimės. Už Tėvynę Lietuvą! 

Ateis iš miško Greta...

Greta yra paauglė, mobilizuojanti pasaulio jaunimą prieš godžius verslininkus ir valdžios ištroškusius politikus. Lietuvoje ji jau aptariama, bet poveikis Lietuvos gyvenimui dar nesuvoktas.

Vakarai pribunda iš Kinijos melo sapnų. Kada kelsis Lietuva?

"Daugybę metų Vakaruose, ypač politikoje ir pramonėje, sapnavome, kad Kinija ėjo nesustabdomu keliu, vykdydama Deng Xiaopingo modernizavimo programą aštuntajame ir devintajame dešimtmečiuose: pirmiausia priėmė industrializaciją, specialiąsias ekonomines zonas ir užsienio investicijas. Tada didėjo gerovė. Galiausiai - ilgai lauktas ir nesulauktas politinės sistemos atidarymas. Pokyčiai per prekybą buvo raktinis žodis, o universitetuose vyravo sociologo Seymouro Martino Lipseto modernizacijos teorija: ekonominė gerovė sukuria demokratines vertybes ir plačią vidurinę klasę, kuri, savo ruožtu, yra būtina stiprios demokratijos sąlyga. Tokia koncepcija, buvo beveik tapusi užsienio politikos doktrina JAV. Kai 2001 m. Kinijos Liaudies Respublika įstojo į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO), viskas atrodė taip, kaip prognozavo teoretikai. Tačiau visi teoretikai  Vakarų politikai ir verslininkai klydo - ir Honkongo revoliucijos vargai yra paskutinis įrodymas."

Tas pats ir Lietuvoje - buvęs sovietinis elitas (kolūkių pirmininkai - pvz. Karbauskio turtų pradžia, spekuliantai alkoholiniais gėrimais - pvz. Mockus ir Numavičius, skandinavų bankų klapčiukai - pvz. Nausėda ir kiti panašūs) sutelkė visus Lietuvos turtus savo rankose ir laiko politinę valdžią jų įkaite. Todėl gerovė nesukuria politiškai tvirtos vidurinės klasės Lietuvoje. Todėl demokratija Lietuvoje ir nekvepia, visai kaip komunistinėje Kinijoje. 

Kodėl mūsų tvarka yra negera visiems?

"Skurdas nėra blogai tik jį kenčiantiesiems, nors jiems tai tikrai yra pakankamai blogai. Skurdas kenkia ir pasiturintiems Vakarų gyventojams. Kai turtas sutelktas nedaugelio rankose, tyrimai rodo, kad bendras suvartojimas mažėja ir investicijos atsilieka. Korporacijos ir turtingi namų ūkiai vis labiau primena Scrooge'ą McDucką, sėdintį ant krūvos pinigų, kurių jie negali produktyviai panaudoti.

Sąmoningas abejingumas gerovės pasiskirstymui per pastarąją pusę šimto metų yra svarbi priežastis, dėl kurios liberaliosios demokratijos išlikimą dabar išbando nacionalistai. Neturiu specialių įžvalgų, kiek laiko virvė gali išlaikyti ar kiek svorio ji gali išlaikyti. Bet aš žinau, kad mūsų bendras gyvenimas truks ilgiau, jei rasime būdų, kaip sumažinti įtampą."

Lietuvoje viskas tas pats, kaip Vakaruose. Net prezidentais renkame tik ekonomistus. Bet prabangių bereikalingų automobilių skaičius Vilniuje vis auga, o dauguma tautos jau seniai skursta. Kiek dar išlaikys ta mūsų virvė?

Ruoškitės nešti muilą iš Kinijos

„BIARRITZ“, Prancūzija. Šeštadienį prezidentas Trumpas tvirtino turįs galią įvykdyti jo grasinimą ir priversti visus Amerikos verslus palikti Kiniją, nurodydamas nacionalinio saugumo įstatymą, kuris daugiausia naudojamas teroristams, narkotikų prekeiviams ir tokioms valstybėms kaip Iranas, Sirija ir Šiaurės Korėja.

 Atvykęs į Prancūziją kasmetiniam 7 valstybių grupės posėdžiui, p. Trumpas „Twitter“ paskelbė žinią, nurodydamas 1977 m. Tarptautinių ekonominių jėgų nepaprastosios padėties įstatymą - įstatymą, skirtą suteikti prezidentui galimybę atskirti nusikalstamus režimus."

Komunistinis Kinijos režimas, geležiniu kumščiu užgniaužęs milijardus žmonių [1], negailestingai skriaudžiantis tautines mažumas, yra  nusikalstamas režimas. Mes Lietuvoje neseniai gyvenome po komunistinio režimo priespauda, mes tą gerai žinome. Grybauskaitės vežti į Kiniją lietuviški sūreliai šokiruoja.

 "1. Kinijos darbuotojai, spaudžiami Komunistų partijos, paprastai priima nakties pamainas, leisdami gamykloms veikti dieną ir naktį, ir dažnai sutinka keletą metų gyventi gamyklų bendrabučiuose. Amerikos darbuotojai linkę priešintis tokiems susitarimams."

57 procentais mažiau širdies problemų, vartojant tik vieną tabletę

"Dalis atsitiktinai Irane parinktų pagyvenusių šio tyrimo dalyvių vartojo vieną tabletę su keturiais vaistais:  statinu, maža aspirino doze ir dviem kraujospūdį mažinančiais vaistais.  Šį Irano tyrimą atliko gydytojai iš Teherano universiteto, Britanijos Birmingemo universiteto ir kitų institucijų.

Tai buvo pirmas tokios daugialypės tabletės tyrimas, kuris buvo pakankamai didelis ir ilgalaikis, kad būtų galima įvertinti „klinikinius rezultatus“ - kiek žmonių iš tikrųjų patyrė širdies priepuolius, insultus ar širdies nepakankamumo epizodus, vartodami tabletes, o ne kaip, kiek, pavyzdžiui, sumažino jų kraujospūdį ar cholesterolį.

Irane vykusiame tyrime tie, kuriems buvo paskirta vartoti šias tabletes, per penkerius metus turėjo trečdaliu mažiau širdies įvykių nei kontrolinė grupė, kurios dalyviai gavo tiesioginius patarimus ir mėnesinius tekstinius priminimus, kaip numesti svorio, mesti rūkyti, valgyti sveiką maistą ir sportuoti.

Visų dalyvių buvo paprašyta grąžinti panaudotas lizdines plokšteles. Tie, kurie, atrodo, suvartojo bent 70 procentų šių vaistų, turėjo aukščiausią apsauginį poveikį - 57 procentais mažiau širdies įvykių.

Sunkių nepageidaujamų komplikacijų dažnis abiejose grupėse (eksperimentinėje ir placebo) buvo panašus. Tik keli iš kiekvienos tiriamosios grupės kraujavo iš smegenų, skrandžio ar žarnyno - visa tai gali sukelti aspirinas."

Statinas irgi gali sukelti komplikacijas, bet retai. Jei turite pinigų gydytojo paslaugoms, tai geriausia  pasitarti su gydytoju, prieš naudojant šią pigią vaistų kombinaciją.

Vaikas arba Porsche automobilis

"Pradedancios šeimos gyvenimą  motinos Vokietijoje sensta. Aišku, tai taip pat taikoma vienišiems vyrams ir bet kokiai kitai gyvai būtybei. Todėl šiuo metu reikia tiksliai pasakyti: Vokietijoje vidutinis motinų amžius, gimstant pirmajam vaikui, didėja. Praėjusiais metais pirmą kartą mama buvo vidutiniškai jau 30,6 metų amžiaus (30,5 metų Rytų Vokietijoje ir 30,7 metų Vakarų Vokietijoje).

 1991 metais motinos vis dar buvo žymiai jaunesnės. Rytų Vokietijoje joms buvo vidutiniškai net mažiau nei 25 metai, Vakaruose - vos 27,1 metų. Per šiek tiek daugiau nei vieną kartą dauguma šeimų suvėlino pirmojo vaiko gimimo laiką nuo trejų su puse iki penkerių su puse metų - ir Rytai suartėjo su Vakarais.

Kodėl? Vaikus užauginti dabar brangiai kainuoja.  Reikia padaryti karjerą ir nemažai uždirbti.

Tėvai Vokietijoje per mėnesį vidutiniškai išleidžia apie 600 eurų vaiko drabužiams, maistui, priežiūrai, kinui, klubams ar mokymui. Įvairūs tyrimai rodo, kad Vokietijos valstybė mažiau kaip pusę šios sumos tėvams kompensuoja mokesčių atskaitymų ir tiesioginių išmokų (ypač vaiko pašalpos) forma. Vienintelio vaiko 18-asis gimtadienis tėvams vistiek kainuoja daugiau nei 140 000 eurų. Kai kurie tėvai ir motinos žino pasakymą „vaikas arba Porsche automobilis“ - tai tikrai turi daug tiesos."

Šiurpą keliantis scenarijus: kaip karas tarp JAV ir Rusijos atsilieptų visam pasauliui

Nejaugi? O kam tada Lietuvos šauktiniai švaisto jaunas dieneles ir mūsų pinigus, jei to karo net būti negali?

Norite atsakymo? Paskaitykite komentarus. Dauguma lietuvių netiki mokslininkams. Juk mokslininkai trukdo tupykloje vidury lauko svajoti, kaip mes ganysime ožkas Raudonojoje aikštėje, Maskvoje. O čia dar tas dvokas ir tos musės...

Laimingų darbuotojų susiejimas su laimingais klientais

"Norėdami ištirti šį darbuotojų ir klientų pasitenkinimo ryšį, sujungėme du duomenų šaltinius: „Glassdoor“ darbuotojų apžvalgas ir įvertinimus bei Amerikos klientų pasitenkinimo indekso (ACSI), kuriame užfiksuota 300 000 JAV klientų nuomonė apie produktus ir paslaugas. Mes apžvelgėme 293 didelius darbdavius, apimančius 13 pramonės sričių, įskaitant jų vidutinį bendrą „Glassdoor“ reitingą (skalėje nuo vieno iki penkių) ir ACSI balą (nuo 0 iki 100) kiekvienais metais nuo 2008 iki 2018 m. Naudodami standartinį modelį, mes įvertinome pirmojo poveikį pastariesiems, atidžiai patikrinę darbdavį, metus ir pramonę.

Mes nustatėme, kad kiekvienas vienos žvaigždutės pagerėjimas „Glassdoor“ reitinge atitinka 1,3 balo iš 100 pagerėjusių klientų pasitenkinimo balų - statistiškai reikšmingą poveikį, kuris buvo daugiau nei dvigubai didesnis pramonės šakose, kur darbuotojai artimai ir dažnai bendrauja su klientais."

Kodėl darbuotojai nelaimingi Lietuvoje? Nes Lietuvos kainos vakarietiškos, pelnai didžiuliai, o atlyginimai tokie maži, kad iš jų gyventi neįmanoma. Todėl naivu tikėtis aukštos kokybės darbo Lietuvoje.

Jau šiais metais „Yandex“ tikisi turėti per 100 savavaldžių automobilių.

"„Mes galime gan greitai, per 1,5–2 metus, pagaminti pirmąjį tūkstantį automobilių“, – agentūrai „Reuters“ tvirtino Dmitrijus Poliščiukas, „Yandex“ savavaldžių automobilių padalinio vadovas. Jis neatskleidė, kiek įmonė investavo į savavaldes technologijas, tačiau patvirtino, kad vienas automobilis kainuoja 6,5 mln. rublių (apie 88.000 Eur). Tai yra gerokai mažiau, nei 9,5 mln. rublių (apie 128.000 Eur) siekusi pirmojo prototipo kaina."

Užtat Lietuvoje  mes čia darniai dainuojam... Va tuoj turėsim dar vieną didelį automobilių mokestį.

Nausėda yra bailys, nekalbantis su Rusija

Deja, ne mes, o Prancūzija ir Estija turi tikrus prezidentus, kurie bendrauja su kaimynais.

"Atsakydamas į žurnalisto klausimą, kaip jis ketina priešintis antiliberalioms Rusijos tendencijoms, Macronas pabrėžė bendrą Rusijos ir Prancūzijos praeitį, kad abi šalys yra Apšvietos veikėjos. Be to, Macronas gynė savo požiūrį į Rusiją. "Kas nutiktų, jei nusigręžėme vienas nuo kito, ar tai mus sudomins, esu įsitikinęs, kad taip nėra". Jei dialogas su Putinu nutrūktų, Rusija būtų izoliuota ir dėl to sustiprėtų dvišaliai Rusijos santykiai su Kinija. Macronas pakartoja, kad Prancūzija yra įsipareigojusi grąžinti Rusijai teisę balsuoti Europos Taryboje. „Rusija turi savo vietą vertybių Europoje, kurias mes giname“, - sakė E. Macronas."

Reikalinga aktyvi pramonės politika

"Vyriausybinės agentūros galėtų pradėti kurti investicinius fondus, orientuotus į strategines pramonės šakas, ir skatinti komercinį skolinimą pagrindiniams sektoriams - politiką, kuri pasiteisino kitose šalyse (įskaitant Kanadą, Britaniją, Izraelį, Pietų Korėją, Kiniją, Taivaną ir Singapūrą).

Vyriausybės taip pat turėtų išleisti daugiau pagrindiniams tyrimams, kurie pastaraisiais dešimtmečiais smarkiai sumažėjo procentais nuo bendrojo vidaus produkto. Jau dabar pagrindinių mokslinių tyrimų finansavimas iš tikrųjų veikia kaip subsidija kitoms šalims. Dėl nepakankamo finansavimo ar techninių galimybių arba dėl abiejų trūkumų daugelis išradimų negali būti pagaminti Vakaruose. Daug žadančios idėjos perkeliamos į Aziją, kur yra gamyklos ir vis labiau inžineriniai talentai bei finansavimas ne programinės įrangos įmonėms. Taigi Vakaruose reikia daugiau investuoti į taikomuosius mokslinius tyrimus, galbūt skolintis iš Vokietijos „Fraunhofer“ institutų, kurių kiekvienas sutelkia dėmesį į skirtingas taikomojo mokslo sritis.

 Kadangi Vakarai atsilieka nuo pagrindinių technologijų, mums taip pat gali tekti naudoti viešuosius pirkimus gynybos srityje kartu su kitomis morkomis ir lazdelėmis, kad sutelktume įmones konkuruoti strateginiuose sektoriuose, tokiuose kaip 5G. Vakarai turi ilgą ir sėkmingą šios tvirtos pramonės politikos taikymo istoriją.

Sėkminga pramonės politika būtų siekiama sustiprinti darbuotojų derybinę galią organizuojant ir mokant aukštesnės kvalifikacijos darbo jėgą. Pramonės politika taip pat apima ir net priklauso nuo infrastruktūros atstatymo."

 Nausėda ką tik snaudė vizito metu Vokietijoje. Kur Lietuvos  „Fraunhofer“ institutai?

Kas išrado žiaurųjį kapitalizmo variantą, naikinantį lietuvių tautą?

"Beveik 50 metų - po to, kai 1932 m. buvo paskelbtas sėkmingas akademinis traktatas, pavadintas „Šiuolaikinė korporacija ir privati ​​nuosavybė“, kurį sukūrė Adolfas A. Berle jaunesnysis ir Gardiner C. Means, korporacijos dažniausiai buvo valdomos visoms suinteresuotosioms šalims. Tai buvo laikas, kurį apibrėžė profsąjungos, įmonių pensijų programos, išėjimas į „aukso laikrodžio pensijas“ ir labdaros dovanos iš įmonių, kurios daug investavo į savo bendruomenes, ir tokie tyrimai, kurie žadėjo augimą ateityje.

Tai laikotarpis, dažnai vadinamas - kartais žvaliai - kaip „vadybiškumas“.

Tačiau aštuntajame dešimtmetyje vadybiškumas tapo sinonimu investiciniuose sluoksniuose su nepajudinamais vadovais, kurie verslą plėtojo labiau savo, o ne savo akcininkų naudai.

Taip prasidėjo taip vadinamos akcininkų demokratijos kilimas, kai viskas daroma tik akcininkų pelnui didinti - idėja, kurią palaikė visuomenė ir naujienų žiniasklaida. Akcininkai ir, savo ruožtu, nauja investuotojų klasė, vadinama įmonių reideriais, įtikino vadovus atsisakyti visų savo biudžetų riebalų arba rizikuoti, kad jie bus perimti arba išstumti balsavimu. Padidėjo atleidimai, sumažėjo tyrimų ir plėtros biudžetai, o pensijų programomis buvo ppakečiamos taip vadinamomis 401 (k) s, ku visa investicijų rizika tenka dirbantiesiems (kaip Lietuvos antroji pensijų pakopa). Susijungimai kilo dėl „sutaupytų išlaidų“, kurios pritraukė antraštes, o pelnas didėjo ir dividendai augo."

Dabar visuomenės kantrybė su tokiais žaidimais baigiasi. 

Broileris ir vėl suabejojo kitų Lietuvos politikų morale

Lietuvoje, pasak jo, yra tik viena švari jėga: karalienė Morta. Ji juk miega su kyšininku nepotistiniu anūku. Taip ir apsivalo.

Laikas ir Lietuvos verslui sukrusti

"Laužydamas dešimtmečius trunkančią įmonių ortodoksiją, JAV verslo „Apskritasis stalas“ paskelbė pareiškimą dėl „korporacijos tikslo“, teigdamas, kad įmonės nebegali paisyti vien akcininkų interesų. Pasak grupės, jie taip pat turi investuoti į savo darbuotojus, saugoti aplinką ir sąžiningai bei etiškai elgtis su savo tiekėjais.

Pokyčiai įvyksta didėjančio nerimo metu Amerikos korporacijose, nes didžiosios įmonės susiduria su vis didėjančiu nepasitenkinimu dėl pajamų nelygybės, kenksmingų produktų ir prastų darbo sąlygų."

Verslas gyvena ne beorėje erdvėje, o visuomenėje.  Todėl kiekvienas verslas priklauso nuo visuomenės geros valios.

Kas treniruoja dirbtinį intelektą, kuris išstums iš darbo dideles algas (ir kyšius) gaunančius Lietuvos gydytojus?

"Moteris Indijoje, neturinti gydytojo išsilavinimo ir gaunanti 180 eurų per mėnesį treniruoja dirbtinį intelektą, kuris išstums iš darbo tuos išpaikytus Lietuvos gydytojus." 

Kodėl toks atsakingas darbas patikimas tokiai moteriškei? Nes dirbtiniam intelektui mokyti reikia daugelio tūkstančių nuotraukų arba garso įrašų. Moteris specializuojasi ir išmoksta atlikti šią diagnostiką gerai. Jos darbo atlyginimas yra stulbinančiai mažas... Juk ji, vargšė, praktiškai atlieka tų brangiai apmokamų Lietuvos gydytojų darbą.

Geriausias, kūrybingiausio amžiaus, Lietuvos jaunimas sėdi krūmuose

Tuo tarpu nesugebame pagaminti rinkos kaina (reiškia, kad būtų tiek pigu, kad žmonės pirktų) paprasčiausių prekių. Mūsų geriausi protai krūmuose, žaidžia karą.

"Atrodo, kad į Lenkiją lietuviai traukia ieškoti lobių, o jų lobiai čia prieinami visiems – dešros, pienas, daržovės. Iš tikrųjų lietuvius į kaimynų parduotuves vilioja ne geresnės ar skanesnės gėrybės, o tokios pačios, kaip ir Lietuvoje, prekės, tik gerokai pigesnės.  Į Lenkiją apsipirkti važiuoja gyvenantys ir pasiturinčiai, ir varganiau. Tendencijos nesikeičia daugybę metų, – kainos mūsiškiams yra patrauklios. Patriotizmo šioje vietoje nedaug. Brangstantys Lietuvoje maisto produktai, vis didesni alkoholinių gėrimų akcizai pykdo lietuvius ir verčia ieškoti pigesnių alternatyvų.
Jei anksčiau tautiečiai pirkdavo kuo daugiau pieno produktų, pastaruoju metu namo dideliais kiekiais tempia alkoholį. „Jis čia daug pigesnis. ... Tiek, kiek čia ta pati prekė kainuoja zlotais, Lietuvoje – eurais, vadinasi, maždaug triskart ar net keturiskart pigiau“, – pasakojo jonavietis, kuris pirko tik alkoholinius gėrimus." 

Klausimas Nausėdai, Karobliui, Karbauskiui, Skverneliui ir kitiems entuziastams: Kas norės rizikuoti gyvybe vardan tokios Lietuvos, kuri tik pykdo, nes joje gyventi neįmanoma?

Klausykite ne storų savanaudžių generolų, klausykite mokslininkų

"Dabartinis branduolinis arsenalas, naudojamas kare tarp JAV ir Rusijos, galėtų išmesti 150 Tg suodžių iš branduolinių sprogimų sukeltų gaisrų ugnies į viršutinę troposferos ir apatinę stratosferą. Branduolinė žiema, kai vasarą daugumoje šiaurinio pusrutulio temperatūra yra žemesnė už nulį yra neišvengiama, kadangi dėl stratosferoje esančių dūmų sumažėja ateinanti iki Žemės paviršiaus saulės spinduliuotė. Čia atlikti tyrimai paremia Turco et al. (1983), Sagan (1984), Pittocket al. (1986), Robockas, Omanas ir Stenchikovas (2007), Mills ir kt. (2008), Robockas ir Toonas (2012) ir Mills et al. (2014), kad visuotinio masto branduolinė ataka būtų savižudiška šaliai, nusprendusiai įvykdyti tokią ataką. Tokiu būdu branduolinius ginklus naudodamos JAV ir Rusija turėtų skaudžių padarinių visame pasaulyje. Norėdami visiškai pašalinti aplinkos katastrofos, kaip visuotinio masto branduolinio karo pasekos, galimybę, sprendimų priėmėjai turi išmanyti sunkias branduolinio karo klimato pasekmes ir atitinkamai elgtis." 

JAV prezidentas Trumpas tai supranta, sakydamas, kad jis negali duoti saugumo garantijų Rytų Europos šaliai (pvz. Lietuvai), užpuolusiai Rusiją, nes Trečiasis pasaulinis karas yra savižudiškas. O Vakarų generolai, aplankantys Lietuvą, ir Lietuvos generolai mums seka pasakas, kad išsaugotų tų generolų gerai apmokamas darbo vietas, dalyvaudami beprasmiuose karo žaidimuose. Karo negali būti.

Lietuvoje sukūrėme žemo lygio kapitalistinę visuomenę, nieko bendro su Skandinavija

 Lietuvoje pastoviai samdomų darbuotojų darbo sąlygos prastesnės, negu Rusijoje. Ir išvyti iš darbo Lietuvoje lengviau, negu Rusijoje [1]. Neveltui gražiausia tulpė oligarcho Mockaus puokštėje, Grybauskaitė, tiesiog klykė apie neva tai teroristinę Rusijos visuomenės prigimtį. Reikia kaip nors apjuodinti kaimynus, kurie gyvena geriau, negu mes ir džiaugiasi daug mažesnėmis kainomis (ar ne, brangių netikusių koldūnų pardavėjau, apsiėdėli, Užkalni?)

"Žemo lygio lietuviškoje kapitalistinėje visuomenėje atlyginimai mažėja kainų atžvilgiu, nes verslai konkuruoja dėl prekių kainos, o ne kokybės, todėl neinvestuoja į darbuotojus; vadinamieji nekvalifikuoti darbuotojai paprastai skatinami bausmėmis, o ne paaukštinimais; viešpatauja nelygybė ir plinta skurdas.

Tai yra turto įgijimo be darbo, augimo bet kokia kaina ir piktnaudžiavimo bejėgių išnaudojimu kultūra. Būtent tokia kultūra sukūrė stulbinančią, didžiausią Europos Sąjungoje po Rumunijos [2], nelygybę ir negarbingas darbo sąlygas Lietuvoje."

"1. Lithuania
Indicator    2015

Permanent workers    2.4

Temporary employment    3.3

Individual dismissal    2.2

Russia

Indicator    2015

Permanent workers    2.5 (2012)

Temporary employment    1.3 (2012)

Individual dismissal    2.9 (2012)"

2. Aprašyta čia.

Kaip tinkamai pasitikti robotus ir elektromobilius?

"Tik kai valstybė, profsąjungos, įmonės ir asociacijos bendradarbiauja, skatindamos tai, kas neatsitiks savaime, šalis turi galimybę pavirsti namais ateities pramonės įmonėms. Kodėl vis dar nėra bendro visų automobilių elektroninio įkrovimo tinklo po daugiau nei dešimt metų trukusių pagraudenimų? Šiuo klausimu valstybė ir verslas kartu patyrė nesėkmę.

Valstybė turi numatyti mokesčių paskatas moksliniams tyrimams ir plėtrai tose srityse, kurios dar nėra perspektyvios. Ekonominei tautos plėtrai reikalinga skatinimo politika, suteikianti investuotojams galimybę patekti į neatrastą ir rizikingą reljefą, ir jai reikalingas mentalitetas, vertinantis ateities technologijas aukščiau nei finansinės apskaitos skaičiavimai. Ten, kur juodas nulis valstybės biudžete yra svarbesnis už technologijų skatinimą, geros ateities nėra ko laukti."

Kodėl pasaulinė prekybos sistema paseno?

"Prekybos paktai leisdavo užsienio gamintojams užtvindyti Vakarų rinkas savo daiktais ir pamiršti darbo pažeidimus tokiose šalyse kaip Vietnamas ir Malaizija.

Prekybos sandoriai „tapo milžiniškų tarptautinių bendrovių būdu pakeisti norminę aplinką, kad jie galėtų išsiurbti daugiau pelno sau ir palikti Vakarų gyventojus be gerai apmokamų darbų“, - diskusijose sako JAV politikai.

Jų nuomone, Jungtinės Valstijos turėtų veikti kaip globalių pokyčių agentė, sudarydamos prekybos sandorius tik su tomis šalimis, kurios turi stiprią darbo, aplinkos ir kitokią apsaugą."

Nausėda: Smetonos atminimas turėtų būti deramai įamžintas ir Vilniuje

Nausėdai, stambaus skandinavų banko atstovui, patinka lietuviškas fašistas-diktatorius [1] Smetona? Taip ir turi būti, juk skandinaviški degtukai Smetonos laikais Lietuvoje buvo skandinavų monopolija ir kainavo fantastiškai brangiai. Kad dabar Dievas Nausėdai tokį karvelį atsiųstų...

1. "A.Smetona kartu su tautininkais jau 1920-25 m. propagavo diktatūrą. Be to, jie labai žavėjosi Italijos fašizmu, apie tai rašė ,,Vairo” llaikraštyje: ,,Fašistų perversmas atnešė Italijai tikrą išvadavimą, pakėlęs italų prestižą užsieny ir ekonominę krašto gerovę viduje”12. Pats A.Smetona tautininkų polinkį diktatūrai aiškino taip: ,,Jie ne revoliucionistai, o evoliucionistai; būdami beribės laisvės priešininkai, jie yra griežtai teisėtos tvarkos šalininkai”."

G. Nausėda: A. Smetonos atminimas turėtų būti deramai įamžintas ir Vilniuje

Skaityti daugiau: https://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/g-nauseda-dalyvaus-paminklo-smetonai-atidengimo-ceremonijoje-925875#comment-3690159

Kodėl Lietuvos dauguma nekenčia Lietuvos stambaus verslo atstovų?

Nes visas Lietuvos stambus verslas yra Tarybų Sąjungos palikimas, nepritaikytas prie šiandienos, kyšininkaujantis (visi žiūri į tave, Mockau), nekonkurencingas ir todėl vedantis lietuvių tautą į pražūtį mažomis algomis. Tik smulkus verslas yra pakankamai judrus, todėl gali kada nors sukurti ką nors naujo, pritaikyto šiandienai, ir pabaigti šią tautos krizę.

Kur mūsų pinigai?

"Edis - Valdžia Lietuvoje turi tik vieną įsipareigojimą , tai kasmet didinti biudžeto lėšas Krašto apsaugai ir nesvarbu ar surenki daugiau mokesčių, ar ne . Nes tik nuo BVP augimo priklauso, kiek turi didėti. O štai visos kitos sferos - valdžiai nusičiaudėt. Visą žmonių skurdo mažinimą sunaikino 3 kartus padidėjęs Krašto apsaugos biuidžetas. Nuo 367 milijonų eurų 2014 metais, iki 1,03 milijardo eurų 2019 metais. Štai tie 660 milijonų eurų kasmet, labai ženkliai prisidėtų prie skurdo mažinimo Lietuvoje."

Mėgėjiškos partizanavimo iliuzijos

"Lietuvių tauta neturi savos užsienio ir saugumo politikos vizijos ir savo vietos pasaulio istorijoje matymo, kaip neturi ir drąsios bei racionalios užsienio politikos. Blaškomės nuo JAV pagalbos lūkesčių, iki mėgėjiškų partizanavimo iliuzijų. Narystė NATO ir ES nėra statiška, sąlygos nuolat kinta. Ir ne visada mūsų naudai."

Mėgėjiškos partizanavimo iliuzijos - tai čia kvailystė su prievartine šauktinių tarnyba. Rimtos valstybė, kaip Vokietija, JAV, seniai perėjo prie geros profesionalios kariuomenės ir nešvaisto pinigų. Neveltui tiek Lietuvos jaunimo nuo tos šauktinių tarnybos slapstosi. Lietuvos žmonės visada protingesni, negu Lietuvos valdžia.

Ir Graikija tvarkosi su migrantais tokiu pat būdu, kaip Italija

Lietuvis bankininkas klausia: "Kaip sukurti valstybę, kurioje norėtų gyventi visi jos ir ne tik jos piliečiai?" Daugelis ES galvoja kitaip.

"To įrodymas yra Graikijos pakrančių apsaugos tarnybos bandymas užblokuoti nuo įplaukimo į uostą laivą, gabenantį pabėgėlius. Panašu, kad naujo Graikijos premjero pono Mitsotakio pabėgėlių politika yra sienos statyba jūroje."

Laikas ir Lietuvos valdžiai imtis Tėvynės apsaugos nuo migrantų antplūdžio politikos.

Baisus pavojus Lietuvai: rusai puola

"Baiminamasi, kad naujieji ypatingai tylūs Rusijos „Kilo“ klasės povandeniniai laivai gali kelti grėsmę Vakarų saugumui, stebėdami Vakarų laivyną Baltijoje ir Šiaurės Atlante nepastebimai arba stebėdami povandeninius interneto kabelius.

Vakarų branduoliniai atgrasomieji povandeniniai laivai gali būti pažeidžiami Rusijos povandeninių laivų tyliųjų technologijų, išplėstinės kovos diapazono ir galimybės smogti taikiniams virš ir po vandeniu, taip pat sausumoje.

„Rusams yra naudinga, kad prieš 15–20 metų padidėjo jų išlaidos tyrimams ir plėtrai, todėl dabar jie  gamina šią ypač tylių„ Kilo “povandeninių laivų klasę.“

Vadovaujant Landsbergiams, visi Lietuvos valdantieji turi skubiai kišti galvas į Baltijos jūrą ir žiemą-vasarą klausyti. Tik taip mes galime kompensuoti mūsų inovacijų atsilikimą ir iššvaistomus milijardus Boxeriams bei auksiniams šaukštams. Vardan tos, Lietuvos...

Mūsų jaunimas vis dažniau serga storosios žarnos vėžio liga

"Daktaras Brenneris ir jo kolegos nustatė, kad tarp Kanados vyrų iki 50 metų amžiaus storosios žarnos vėžio dažnis padidėjo 3,47 proc. nuo 2006 m. iki 2015 m. Nuo 2010–2015 m. moterų, jaunesnių nei 50 metų amžiaus, šie rodikliai padidėjo 4,45 proc. Šis modelis yra gana panašus į tą, kurį pastebėjo tyrėjai JAV. Teksaso valstijos, Ostino universiteto tyrėjai praėjusią savaitę pranešė, kad naujai diagnozuotų pacientų, sergančių storosios žarnos vėžio liga, jaunesnių nei 50 metų amžiaus, dalis padidėjo nuo 10 procentų 2004 m. iki 12,2 procentų 2015 m.

Kodėl? Niekas nežino. Dėl pastarojo meto gyvenimo būdo pokyčių gali būti iš dalies. Pvz., nutukimas ir sėdimas gyvenimo būdas yra susiję su gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžiu, taip pat dėl netinkamos dietos, kurioje mažai skaidulų. Taip pat nustatyta, kad pacientams, sergantiems lėtiniu uždegimu ar 2 tipo diabetu, padidėja šios ligos rizika."

Naivu dabar apmokestinti pensininkų mašinėles

Nes pirmiausia reikia nors truputėlį apmokestinti tuos, kurie Lietuvoje uždirba kalnus pinigų. Imkime pavyzdį iš labiau išsivysčiusių valstybių.

"Praėjusį ketvirtadienį Prancūzijos senatas priėmė skaitmeninių paslaugų mokestį, kuris įveda visiškai naują mokestį didelėms tarptautinėms įmonėms, teikiančioms skaitmenines paslaugas vartotojams Prancūzijoje.

Skaitmeninės paslaugos apima viską, pradedant nuo prekių ir paslaugų pardavimo platformos internete teikimo, iki tikslinės reklamos, paremtos vartotojo duomenimis, o mokestis taikomas bendroms pajamoms iš tokių paslaugų.

Skaitmeninių paslaugų mokestis laukia prezidento Emmanuelio Macrono, kuris išreiškė paramą šiai priemonei, pasirašymo. Jis turi įsigalioti per artimiausias kelias savaites.

Prancūzijos mokestis nėra tik vienos šalies, kuriai reikia pajamų, žingsnis. Tai yra daug didesnės tendencijos dalis, kai per pastaruosius kelerius metus šalys siūlo arba įgyvendina naujų mokesčių."

Daugeliui konservatorių jų neginčijamas atskaitos taškas yra darni visuomenė, paremta darbu, šeima ir bendruomene

"Darbo rinka, kurios dėka darbuotojai gali palaikyti stiprias šeimas ir bendruomenes, yra pagrindinis ilgalaikio klestėjimo veiksnys ir turėtų būti pagrindinis viešosios politikos dėmesys. Tikras klestėjimas priklauso nuo žmonių, kurie dirba produktyviai savo įnašais visuomenėje, ir to produktyvumo dėka jie gali pasiekti savarankiškumo, išlaikyti savo šeimas, dalyvauti jų bendruomenėse ir auginti vaikus, pasirengusius padaryti tą patį. Darbo rinka lemia, kur, kaip, kas ir už kokią kaina dirba.

Darbo rinkos, kaip ir visos rinkos, rezultatai priklauso nuo sąlygų, kuriomis ji veikia. Svarbu tai, kad ramybėje likusi darbo rinka siektų veiksmingos pusiausvyros, tačiau ekonomikos teorija niekada nežada, kad pusiausvyra bus socialiai pageidautina ir įtraukianti. Tikras konservatyvizmas rinkas vertina kaip galingus mechanizmus, kurie skatina pasirinkimą, skatina konkurenciją ir skatina augimą, tačiau visada tarnauja darniai visuomenei, kurioje žmonės gali klestėti. Pastebėję, kad darbo rinkos rezultatų trūkumai tapo ryškūs, konservatoriai pradeda klausti, kurios sąlygos lemia tuos rezultatus ir kaip pakeisti šias sąlygas.

Daugiau tarptautinės prekybos yra gerai, jei ta prekyba subalansuota. Tačiau didžiulis prekybos deficitas atspindi užsienio darbuotojų, patenkančių į mūsų rinką, pasiūlą iš tolo, nepadidėjus užsienyje paklausai to, ką gamina mūsų darbuotojai. Imigracija taip pat gali būti konstruktyvi - jei šie imigrantai patenka į darbo rinkos segmentus, kur vietiniams darbuotojams sekasi. Bet jei mažiau išsilavinusių mūsiškių ekonominių galimybių nebuvimas jau laikomas dideliu visuomenei iššūkiu, leisti dar mažiau išsilavinusiems darbuotojams patekti į mūsų darbo rinką nėra prasmės."

Geri darbdaviai

"Autoriai ištyrė keturis galimus įmonės veiklos rodiklius: klientų lojalumą, darbuotojų produktyvumą, pelningumą ir personalo kaitą. Jie nustatė, kad darbuotojų pasitenkinimas turėjo neigiamą ryšį su personalo kaita ir esminę teigiamą koreliaciją su klientų lojalumu. Tai buvo siejama su didesniu produktyvumu ir, ne taip stipriai, su pelningumu.

Žinoma, koreliacija neįrodo priežastingumo. Gali būti, kad dirbdamas sėkmingoje įmonėje darbuotojai labiau patenkinti, o ne atvirkščiai. Tačiau autoriai cituoja pokyčius atskirose įmonėse ir organizacijose, kurie rodo, kad darbuotojų moralės pagerėjimas reiškia produktyvumo padidėjimą, o ne atvirkščiai.

Kas galėtų paaiškinti saitą? Vienoje krypčių, vadinamoje žmonių santykių teorija, jau seniai teigiama, kad didesnė darbuotojų gerovė yra susijusi su didesniu produktyvumu, be kita ko, dėl to, kad laimingi darbuotojai yra mažiau linkę į pravaikštas ar darbo metimą. Tačiau, kaip pripažįsta straipsnio autoriai, atlikta nedaug tyrimų apie geriausias priemones, kurių vadovai gali imtis, kad pagerintų darbuotojų gerovę, arba iš tikrųjų dar yra ir ekonomiškiausios.

Taip pat, kaip garsaus teisėjo pasakojime apie nepadorumą, gerai valdomą kompaniją gali būti sunku apibrėžti, tačiau pamatę, galite ją atpažinti. Tokioje darbovietėje darbuotojai bus gerai informuojami apie įmonės planus ir bus konsultuojami dėl vaidmenų, kuriuos jie atliks. Darbuotojai jausis galintys aptarti problemas su vadovais, nebijodami dėl savo darbo vietos. Patyčios ir seksualinis priekabiavimas bus draudžiami. Darbuotojai gali sunkiai dirbti, tačiau jiems bus suteikta pakankamai laiko pailsėti ir pabūti su šeima. Trumpai tariant, darbuotojai bus traktuojami kaip žmonės, o ne tik kaip apskaitos vienetai."[1] 

Lietuvoje darbdaviui reikia kažkaip nors sau paaiškinti katastrofiškai neteisingą darbo apmokėjimą. Todėl darbuotojai Lietuvoje yra skaitomi vergais. Tai psichologiškai palengvina naikinti tokių, tariamai nieko nevertų, žmonių gyvenimus.  Tai yra viena iš svarbių emigracijos priežasčių.

1. "Nice work; Bartleby." The Economist, 3 Aug. 2019, p. 54(US)

Kol mes čia kombinuojame tik išmelžti daugiau ES pinigų, kiti ruošiasi kasti daug aukso ir kitų metalų

"Kosmose yra praktiškai neribotas kiekis kai kurių iš 44 elementų, kurių ateityje gali trūkti, - teigė Luis Zea iš Kolorado Boulderio universiteto Geologijos mokslų departamento. „Ateityje vykstančius karus gali lemti jų trūkumai, todėl, jei surasime naują šaltinį, tai padės sumažinti kraujo praliejimo riziką.
Vieninteliame asteroide (16) Psiche, esantis tarp Marso ir Jupiterio, yra nikelio, geležies ir tauriųjų metalų, kurių vertė siekia 700 milijardų dolerių. 2022 m. NASA planuoja ten nusiųsti robotų tyrimų misiją. Taigi kasyba kosmose gali būti ne tik finansinė palaima. Daugelis asteroidų yra užpildyti metalais, kurie naudojami, pavyzdžiui, elektronikoje, tačiau sunkiai randami Žemėje. Kosminė kasyba taip pat gali būti lengvai prieinamas metalų šaltinis būsimoms stotims ar kosminiams zondams statyti. Galimybė naudotis tokiomis medžiagomis leistų jas pastatyti erdvėje. Nereikėtų gabenti sunkių krovinių iš Žemės, ir tai žymiai sumažintų sąnaudas.

Tačiau šiuos mineralus reikia iškasti. Čia atsiranda vardas, kuris skamba kaip mokslinė fantastika, biokasyba (biomainingas). Taip, kalbama apie mineralų išgavimą, naudojant bakterijas. Biokasyba yra procesas, kurio metu išgautos medžiagos dedamos į indus su vandeniu ir specializuotomis bakterijų kultūromis. Jos išstumia metalus iš substrato ar jį supančių uolienų. Aplinkai nekenksminga technika yra alternatyva tradicinei kasybai, kai aukso ar kitų metalų atskyrimui dažnai naudojamos agresyvios cheminės medžiagos.Technika nėra absoliuti naujovė (bent jau Žemėje). „Apie 15% vario ir 5% aukso jau yra iškasti žemėje, naudojant bakterijas“, -teigė Zea. - Kosmoso biokasyba šiandien gali skambėti fantastiškai, tačiau ateityje tai bus realybė.Tyrėjai derina darbą dėl mikrogravitacijos ir mikrobiologijos. Jie jau tiria vieną konkrečią bakteriją, kuri buvo kosmose ir gali išgyventi tomis sąlygomis. Zea prognozuoja papildomą nežemiškos kasybos naudą aplinkai. Ateityje Žemę būtų galima skirti tik gyvybei, o visa sunkiosios pramonės ir kasybos veikla galėtų būti visiškai atliekama kosmose."