2019 m. rugpjūčio 31 d., šeštadienis

Alyvuogių aliejus

Alyvuogių aliejus yra garsiosios, ypatingai Lietuvos gydytojų rekomenduojamos , Viduržemio jūros apylinkių dietos pagrindas. Kaip jį vartoti?
"Ieškokite alyvuogių aliejaus, pažymėto derliaus nuėmimo data ir ne senesnio, kaip dvejų metų. Europos gamintojai etiketėje turi nurodyti datą „geriausias, jei panaudotas iki“, paprastai praėjus dvejiems metams nuo išpilstymo į butelius, tačiau nereikalaujama atskleisti, kokio amžiaus buvo aliejus, kada jis buvo išpilstytas. Geriausias būdas užtikrinti, kad perkate šviežią aliejų, yra tiesiog susirasti patikimą prekės ženklą su datos žymėjimu ir jo laikytis. Atidarius alyvuogių aliejaus buteliuką, jis išlieka kvapniausias tris ar keturias savaites. Alyvuogių aliejus savo prigimtimi yra arčiau prie žalių sulčių nei prie kepimo aliejaus, nes dauguma kepimo aliejų, tokių kaip rapsų ir dygminų, yra išspausti iš sėklų ir riešutų, o ne iš vaisių.
Kartais virėjai baiminasi, kad gausiai pavartojus alyvuogių aliejų, patiekalo skonis pasidarys plokščias ar riebus. Vietoj to alyvuogių natūralus rūgštingumas pabrėžia skonį, kaip ir citrina bei druska. Kepiniuose alyvuogių aliejus gali būti geresnis skonio nešiotojas nei sviestas, ypač prieskoniams ir citrusiniams vaisiams. Priešingai, nei manyta daugelio virėjų, geras aliejus neturėtų būti laikomas rezerve tam, kad šiek tiek įlašinti čia ir ten, o turėtų būti naudojamas įvairiems kasdieniams maisto gaminimo būdams ir kepimui. Jo dūmų temperatūra yra apie 204 laipsnių C, žymiai aukštesnė nei 180 - 190 laipsnių C karštis, reikalingas kepimui.

Klasikinis itališkų patiekalų su nepaprastai šviežiomis jūros gėrybėmis būdas: nuplaukite jas alyvuogių aliejuje ir citrinos sultyse ir laikykite toliau nuo šaldytuvo. Geriausi vasaros patiekalai Italijoje, paprastos jūros gėrybių lėkštės, paruoštos tik su citrinos sultimis ir alyvuogių aliejumi, visada patiekiamos drungnos, arba tiepido. Alyvuogių aliejaus niekada neturėtų matyti šaldytuvo vidaus, nes priešingu atveju skonis nuslūgsta.

Oksiduotas aliejus gali kvepėti muilu, žuvimi ar pasenusiu aliejumi; norėdami apibūdinti aliejų, užterštą pelėsiais ir fermentuojant, specialistai vartoja tokius terminus kaip apledėjęs, neryškus ir gelsvas. Jis gali turėti tanino - skonio, kurį daugelis vartotojų supainioja su šviežio aliejaus pipiriškumu.

Bet kas gali nustatyti, ar alyvuogių aliejus yra šviežias. Pašildykite jį keptuvėje arba užpilkite ant dubenėlio sriubos: pašildžius šviežias aliejus kvepia kaip alyvuogės. Gali būti šparagų ar artišokų natos, daugiau ar mažiau šviežiai nupjautos žolės aidai, tačiau vaisiaus kvapas turėtų būti dominuojantis."

Greta atplaukė į Niujorką

Žinau, daugelis iš jūsų, kurie nusipirkote po pigiai apynaujus vokiečių išmetamus dyzeliukus, svajojote, kad Greta nuskęs. Neišėjo. Patariu jums tuos dyzeliukus greitai parduoti į Aziją

2019 m. rugpjūčio 29 d., ketvirtadienis

Apsimetame šventaisiais

Vokiečiai perka ir ruošiasi dar daugiau pirkti dujų iš rusų. Mes prigalvojame visokių kvailysčių, kurios gerai atrodo dažnai balsuojančioms piktoms kaimo boboms, bet realiai trukdo mums normaliai gyventi Lietuvoje. Viena iš tokių kvailysčių yra suskystintų gamtinių dujų terminalas (SGD).Jo atsiradimas prie Lietuvos krantų sutampa su naftos ir dujų kainos kritimu visame pasaulyje. Tikėti, kad didžiuliame pasaulyje mūsų gelda - terminalas - sukėlė kainų kritimą yra kvailystė. Dar didesnė kvailystė yra bereikalingos išlaidos tos geldos dujų pirkimui:
"Pabrėžtina, kad ne tik SGD terminalo išlaikymo našta, bet ir šio projekto verslo rizika yra perkeliama vartotojams. Būtent vartotojai privalo 25 proc. dujų pirkti iš SGD terminalo, t. y. vartotojai moka dar ir už tai, kad terminalas veiktų. Taigi, valstybinis verslas, turėdamas tokį garantuotą finansavimo šaltinį, nėra suinteresuotas ieškoti kitų galimų finansavimo šaltinių, pritraukiant ir privačius investuotojus. Skaičiai, kiek iš viso kainuos „Independence“ projektas, turėtų varyti į neviltį ne tik dujų vartotojus, bet ir mus visus. Dėl mažėjančio dujų vartojimo šalyje ir nuostolingos norvegiškų dujų prekybos pagal vis dar galiojančią sutartį SGD terminalo mokestis dujų vartotojams kasmet didėja. Štai, 2015 m. buvo surinkta 70 mln. eurų, o šiemet planuojama surinkti net 93,7 mln. eurų šio mokesčio. Apytiksliais paskaičiavimais, manome, per 29 metus SGD terminalas dujų vartotojams kainuos beveik 1 mlrd. eurų."
Neturime lyderių, kurie darytų gerai tautai, o ne kelioms piktoms boboms.

2019 m. rugpjūčio 26 d., pirmadienis

Kodėl Vakaruose visi kovoja su žema infliacija, ir palūkanų normos yra plintuso lygyje?

"Dažnai kartojamas pasakojimas, kuris dar kartą kyla visiems į lūpas šiuo metu, yra „japonifikacija“: „Japonijoje sprogo burbulas, žmonės tapo atsargūs ir ekonomika įstrigo per žemai, kad kainos ir palūkanų normos nenukristų iki plintuso“. Pati stipriausia forma japonifikacija yra gryna tragedija, kurios metu turtingoms, skolų turinčioms ekonomikoms lemta eiti Japonijos keliu. Tuo tarpu kitoje, švelnesnėje versijoje tokia nelaimė tenka tik sparčiai senstančios darbo jėgos šalims, tokioms, kaip Vokietija [1]."
Mums, pririštiems prie Vokietijos ekonomikos, abi šios teorijos vienodai šviečia - nieko gero.


1. The Economist(Vol. 432, Issue 9157, Aug. 24, 2019)

2019 m. rugpjūčio 25 d., sekmadienis

Ko nutilo dainos mylimoj Dzūkijoj?

Lietuvą iš komunistinės vergovės išvedė patriotizmas. Kodėl apie tai tyli šiandieninės mūsų politinės partijos? Nes kosmopolitiniam elitui, kuris dabar valdo Vakarus (ir Lietuvą, ar ne, Jūsų Ekscelencija skandinavų bankų atstove Nausėda?) patriotizmas yra pavojinga atgyvena, trukdanti toliau lobti įprastais būdais:  
„Jau daugelį metų tiek kairiosios, tiek dešiniosios politikos kryptys buvo perduotos politiniu sutarimu, atspindinčiu ne Vakarų viduriniosios klasės interesus, bet elito kosmopolitinius prioritetus. Ši komopolitinė klasė  gyvena Vakaruose, tačiau jie save laiko pasaulio piliečiais ir puoselėja pagrindinę bei vienintelę ištikimybę pasaulinei bendruomenei. Jie siekia pelno, nesirūpindami gimtąja šalimi, sukurdami ekonomiką, kuri palieka Vakarus su nekylančiu darbo užmokesčiu bei prarastomis darbo vietomis“.
Tik kai kosmopolitų ilgai puoselėti Kinijos komunistai pradėjo grąsinti atimti iš Vakarų kosmopolitų verslus ir karinį pasaulio dominavimą, kosmopolitai sunerimo.

Vienykimės. Už Tėvynę Lietuvą! 



Ateis iš miško Greta...

Greta yra paauglė, mobilizuojanti pasaulio jaunimą prieš godžius verslininkus ir valdžios ištroškusius politikus. Lietuvoje ji jau aptariama, bet poveikis Lietuvos gyvenimui dar nesuvoktas.

2019 m. rugpjūčio 24 d., šeštadienis

Vakarai pribunda iš Kinijos melo sapnų. Kada kelsis Lietuva?

"Daugybę metų Vakaruose, ypač politikoje ir pramonėje, sapnavome, kad Kinija ėjo nesustabdomu keliu, vykdydama Deng Xiaopingo modernizavimo programą aštuntajame ir devintajame dešimtmečiuose: pirmiausia priėmė industrializaciją, specialiąsias ekonomines zonas ir užsienio investicijas. Tada didėjo gerovė. Galiausiai - ilgai lauktas ir nesulauktas politinės sistemos atidarymas. Pokyčiai per prekybą buvo raktinis žodis, o universitetuose vyravo sociologo Seymouro Martino Lipseto modernizacijos teorija: ekonominė gerovė sukuria demokratines vertybes ir plačią vidurinę klasę, kuri, savo ruožtu, yra būtina stiprios demokratijos sąlyga. Tokia koncepcija, buvo beveik tapusi užsienio politikos doktrina JAV. Kai 2001 m. Kinijos Liaudies Respublika įstojo į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO), viskas atrodė taip, kaip prognozavo teoretikai. Tačiau visi teoretikai  Vakarų politikai ir verslininkai klydo - ir Honkongo revoliucijos vargai yra paskutinis įrodymas."
Tas pats ir Lietuvoje - buvęs sovietinis elitas (kolūkių pirmininkai - pvz. Karbauskio turtų pradžia, spekuliantai alkoholiniais gėrimais - pvz. Mockus ir Numavičius, skandinavų bankų klapčiukai - pvz. Nausėda ir kiti panašūs) sutelkė visus Lietuvos turtus savo rankose ir laiko politinę valdžią jų įkaite. Todėl gerovė nesukuria politiškai tvirtos vidurinės klasės Lietuvoje. Todėl demokratija Lietuvoje ir nekvepia, visai kaip komunistinėje Kinijoje. 

57 procentais mažiau širdies problemų, vartojant tik vieną tabletę

"Dalis atsitiktinai Irane parinktų pagyvenusių šio tyrimo dalyvių vartojo vieną tabletę su keturiais vaistais:  statinu, maža aspirino doze ir dviem kraujospūdį mažinančiais vaistais.  Šį Irano tyrimą atliko gydytojai iš Teherano universiteto, Britanijos Birmingemo universiteto ir kitų institucijų.

Tai buvo pirmas tokios daugialypės tabletės tyrimas, kuris buvo pakankamai didelis ir ilgalaikis, kad būtų galima įvertinti „klinikinius rezultatus“ - kiek žmonių iš tikrųjų patyrė širdies priepuolius, insultus ar širdies nepakankamumo epizodus, vartodami tabletes, o ne kaip, kiek, pavyzdžiui, sumažino jų kraujospūdį ar cholesterolį.

Irane vykusiame tyrime tie, kuriems buvo paskirta vartoti šias tabletes, per penkerius metus turėjo trečdaliu mažiau širdies įvykių nei kontrolinė grupė, kurios dalyviai gavo tiesioginius patarimus ir mėnesinius tekstinius priminimus, kaip numesti svorio, mesti rūkyti, valgyti sveiką maistą ir sportuoti.

Visų dalyvių buvo paprašyta grąžinti panaudotas lizdines plokšteles. Tie, kurie, atrodo, suvartojo bent 70 procentų šių vaistų, turėjo aukščiausią apsauginį poveikį - 57 procentais mažiau širdies įvykių.
Sunkių nepageidaujamų komplikacijų dažnis abiejose grupėse (eksperimentinėje ir placebo) buvo panašus. Tik keli iš kiekvienos tiriamosios grupės kraujavo iš smegenų, skrandžio ar žarnyno - visa tai gali sukelti aspirinas."
Statinas irgi gali sukelti komplikacijas, bet retai. Jei turite pinigų gydytojo paslaugoms, tai geriausia  pasitarti su gydytoju, prieš naudojant šią pigią vaistų kombinaciją.



2019 m. rugpjūčio 21 d., trečiadienis

Šiurpą keliantis scenarijus: kaip karas tarp JAV ir Rusijos atsilieptų visam pasauliui



Nejaugi? O kam tada Lietuvos šauktiniai švaisto jaunas dieneles ir mūsų pinigus, jei to karo net būti negali?

Norite atsakymo? Paskaitykite komentarus. Dauguma lietuvių netiki mokslininkams. Juk mokslininkai trukdo tupykloje vidury lauko svajoti, kaip mes ganysime ožkas Raudonojoje aikštėje, Maskvoje. O čia dar tas dvokas ir tos musės...

Reikalinga aktyvi pramonės politika

"Vyriausybinės agentūros galėtų pradėti kurti investicinius fondus, orientuotus į strategines pramonės šakas, ir skatinti komercinį skolinimą pagrindiniams sektoriams - politiką, kuri pasiteisino kitose šalyse (įskaitant Kanadą, Britaniją, Izraelį, Pietų Korėją, Kiniją, Taivaną ir Singapūrą).

Vyriausybės taip pat turėtų išleisti daugiau pagrindiniams tyrimams, kurie pastaraisiais dešimtmečiais smarkiai sumažėjo procentais nuo bendrojo vidaus produkto. Jau dabar pagrindinių mokslinių tyrimų finansavimas iš tikrųjų veikia kaip subsidija kitoms šalims. Dėl nepakankamo finansavimo ar techninių galimybių arba dėl abiejų trūkumų daugelis išradimų negali būti pagaminti Vakaruose. Daug žadančios idėjos perkeliamos į Aziją, kur yra gamyklos ir vis labiau inžineriniai talentai bei finansavimas ne programinės įrangos įmonėms. Taigi Vakaruose reikia daugiau investuoti į taikomuosius mokslinius tyrimus, galbūt skolintis iš Vokietijos „Fraunhofer“ institutų, kurių kiekvienas sutelkia dėmesį į skirtingas taikomojo mokslo sritis.

 Kadangi Vakarai atsilieka nuo pagrindinių technologijų, mums taip pat gali tekti naudoti viešuosius pirkimus gynybos srityje kartu su kitomis morkomis ir lazdelėmis, kad sutelktume įmones konkuruoti strateginiuose sektoriuose, tokiuose kaip 5G. Vakarai turi ilgą ir sėkmingą šios tvirtos pramonės politikos taikymo istoriją.

Sėkminga pramonės politika būtų siekiama sustiprinti darbuotojų derybinę galią organizuojant ir mokant aukštesnės kvalifikacijos darbo jėgą. Pramonės politika taip pat apima ir net priklauso nuo infrastruktūros atstatymo."
 Nausėda ką tik snaudė vizito metu Vokietijoje. Kur Lietuvos  „Fraunhofer“ institutai?

Kas išrado žiaurųjį kapitalizmo variantą, naikinantį lietuvių tautą?

"Beveik 50 metų - po to, kai 1932 m. buvo paskelbtas sėkmingas akademinis traktatas, pavadintas „Šiuolaikinė korporacija ir privati ​​nuosavybė“, kurį sukūrė Adolfas A. Berle jaunesnysis ir Gardiner C. Means, korporacijos dažniausiai buvo valdomos visoms suinteresuotosioms šalims. Tai buvo laikas, kurį apibrėžė profsąjungos, įmonių pensijų programos, išėjimas į „aukso laikrodžio pensijas“ ir labdaros dovanos iš įmonių, kurios daug investavo į savo bendruomenes, ir tokie tyrimai, kurie žadėjo augimą ateityje.

Tai laikotarpis, dažnai vadinamas - kartais žvaliai - kaip „vadybiškumas“.

Tačiau aštuntajame dešimtmetyje vadybiškumas tapo sinonimu investiciniuose sluoksniuose su nepajudinamais vadovais, kurie verslą plėtojo labiau savo, o ne savo akcininkų naudai.

Taip prasidėjo taip vadinamos akcininkų demokratijos kilimas, kai viskas daroma tik akcininkų pelnui didinti - idėja, kurią palaikė visuomenė ir naujienų žiniasklaida. Akcininkai ir, savo ruožtu, nauja investuotojų klasė, vadinama įmonių reideriais, įtikino vadovus atsisakyti visų savo biudžetų riebalų arba rizikuoti, kad jie bus perimti arba išstumti balsavimu. Padidėjo atleidimai, sumažėjo tyrimų ir plėtros biudžetai, o pensijų programomis buvo ppakečiamos taip vadinamomis 401 (k) s, ku visa investicijų rizika tenka dirbantiesiems (kaip Lietuvos antroji pensijų pakopa). Susijungimai kilo dėl „sutaupytų išlaidų“, kurios pritraukė antraštes, o pelnas didėjo ir dividendai augo."
Dabar visuomenės kantrybė su tokiais žaidimais baigiasi. 

2019 m. rugpjūčio 19 d., pirmadienis

2019 m. rugpjūčio 18 d., sekmadienis

Kas treniruoja dirbtinį intelektą, kuris išstums iš darbo dideles algas (ir kyšius) gaunančius Lietuvos gydytojus?

"Moteris Indijoje, neturinti gydytojo išsilavinimo ir gaunanti 180 eurų per mėnesį treniruoja dirbtinį intelektą, kuris išstums iš darbo tuos išpaikytus Lietuvos gydytojus." 
Kodėl toks atsakingas darbas patikimas tokiai moteriškei? Nes dirbtiniam intelektui mokyti reikia daugelio tūkstančių nuotraukų arba garso įrašų. Moteris specializuojasi ir išmoksta atlikti šią diagnostiką gerai. Jos darbo atlyginimas yra stulbinančiai mažas... Juk ji, vargšė, praktiškai atlieka tų brangiai apmokamų Lietuvos gydytojų darbą.

2019 m. rugpjūčio 16 d., penktadienis

Klausykite ne storų savanaudžių generolų, klausykite mokslininkų

"Dabartinis branduolinis arsenalas, naudojamas kare tarp JAV ir Rusijos, galėtų išmesti 150 Tg suodžių iš branduolinių sprogimų sukeltų gaisrų ugnies į viršutinę troposferos ir apatinę stratosferą. Branduolinė žiema, kai vasarą daugumoje šiaurinio pusrutulio temperatūra yra žemesnė už nulį yra neišvengiama, kadangi dėl stratosferoje esančių dūmų sumažėja ateinanti iki Žemės paviršiaus saulės spinduliuotė. Čia atlikti tyrimai paremia Turco et al. (1983), Sagan (1984), Pittocket al. (1986), Robockas, Omanas ir Stenchikovas (2007), Mills ir kt. (2008), Robockas ir Toonas (2012) ir Mills et al. (2014), kad visuotinio masto branduolinė ataka būtų savižudiška šaliai, nusprendusiai įvykdyti tokią ataką. Tokiu būdu branduolinius ginklus naudodamos JAV ir Rusija turėtų skaudžių padarinių visame pasaulyje. Norėdami visiškai pašalinti aplinkos katastrofos, kaip visuotinio masto branduolinio karo pasekos, galimybę, sprendimų priėmėjai turi išmanyti sunkias branduolinio karo klimato pasekmes ir atitinkamai elgtis." 
JAV prezidentas Trumpas tai supranta, sakydamas, kad jis negali duoti saugumo garantijų Rytų Europos šaliai (pvz. Lietuvai), užpuolusiai Rusiją, nes Trečiasis pasaulinis karas yra savižudiškas. O Vakarų generolai, aplankantys Lietuvą, ir Lietuvos generolai mums seka pasakas, kad išsaugotų tų generolų gerai apmokamas darbo vietas, dalyvaudami beprasmiuose karo žaidimuose. Karo negali būti.

2019 m. rugpjūčio 9 d., penktadienis

Kodėl Lietuvos dauguma nekenčia Lietuvos stambaus verslo atstovų?

Nes visas Lietuvos stambus verslas yra Tarybų Sąjungos palikimas, nepritaikytas prie šiandienos, kyšininkaujantis (visi žiūri į tave, Mockau), nekonkurencingas ir todėl vedantis lietuvių tautą į pražūtį mažomis algomis. Tik smulkus verslas yra pakankamai judrus, todėl gali kada nors sukurti ką nors naujo, pritaikyto šiandienai, ir pabaigti šią tautos krizę.

2019 m. rugpjūčio 5 d., pirmadienis

2019 m. rugpjūčio 3 d., šeštadienis

Daugeliui konservatorių jų neginčijamas atskaitos taškas yra darni visuomenė, paremta darbu, šeima ir bendruomene

"Darbo rinka, kurios dėka darbuotojai gali palaikyti stiprias šeimas ir bendruomenes, yra pagrindinis ilgalaikio klestėjimo veiksnys ir turėtų būti pagrindinis viešosios politikos dėmesys. Tikras klestėjimas priklauso nuo žmonių, kurie dirba produktyviai savo įnašais visuomenėje, ir to produktyvumo dėka jie gali pasiekti savarankiškumo, išlaikyti savo šeimas, dalyvauti jų bendruomenėse ir auginti vaikus, pasirengusius padaryti tą patį. Darbo rinka lemia, kur, kaip, kas ir už kokią kaina dirba.

Darbo rinkos, kaip ir visos rinkos, rezultatai priklauso nuo sąlygų, kuriomis ji veikia. Svarbu tai, kad ramybėje likusi darbo rinka siektų veiksmingos pusiausvyros, tačiau ekonomikos teorija niekada nežada, kad pusiausvyra bus socialiai pageidautina ir įtraukianti. Tikras konservatyvizmas rinkas vertina kaip galingus mechanizmus, kurie skatina pasirinkimą, skatina konkurenciją ir skatina augimą, tačiau visada tarnauja darniai visuomenei, kurioje žmonės gali klestėti. Pastebėję, kad darbo rinkos rezultatų trūkumai tapo ryškūs, konservatoriai pradeda klausti, kurios sąlygos lemia tuos rezultatus ir kaip pakeisti šias sąlygas.

Daugiau tarptautinės prekybos yra gerai, jei ta prekyba subalansuota. Tačiau didžiulis prekybos deficitas atspindi užsienio darbuotojų, patenkančių į mūsų rinką, pasiūlą iš tolo, nepadidėjus užsienyje paklausai to, ką gamina mūsų darbuotojai. Imigracija taip pat gali būti konstruktyvi - jei šie imigrantai patenka į darbo rinkos segmentus, kur vietiniams darbuotojams sekasi. Bet jei mažiau išsilavinusių mūsiškių ekonominių galimybių nebuvimas jau laikomas dideliu visuomenei iššūkiu, leisti dar mažiau išsilavinusiems darbuotojams patekti į mūsų darbo rinką nėra prasmės."



Geri darbdaviai

"Autoriai ištyrė keturis galimus įmonės veiklos rodiklius: klientų lojalumą, darbuotojų produktyvumą, pelningumą ir personalo kaitą. Jie nustatė, kad darbuotojų pasitenkinimas turėjo neigiamą ryšį su personalo kaita ir esminę teigiamą koreliaciją su klientų lojalumu. Tai buvo siejama su didesniu produktyvumu ir, ne taip stipriai, su pelningumu.

Žinoma, koreliacija neįrodo priežastingumo. Gali būti, kad dirbdamas sėkmingoje įmonėje darbuotojai labiau patenkinti, o ne atvirkščiai. Tačiau autoriai cituoja pokyčius atskirose įmonėse ir organizacijose, kurie rodo, kad darbuotojų moralės pagerėjimas reiškia produktyvumo padidėjimą, o ne atvirkščiai.

Kas galėtų paaiškinti saitą? Vienoje krypčių, vadinamoje žmonių santykių teorija, jau seniai teigiama, kad didesnė darbuotojų gerovė yra susijusi su didesniu produktyvumu, be kita ko, dėl to, kad laimingi darbuotojai yra mažiau linkę į pravaikštas ar darbo metimą. Tačiau, kaip pripažįsta straipsnio autoriai, atlikta nedaug tyrimų apie geriausias priemones, kurių vadovai gali imtis, kad pagerintų darbuotojų gerovę, arba iš tikrųjų dar yra ir ekonomiškiausios.

Taip pat, kaip garsaus teisėjo pasakojime apie nepadorumą, gerai valdomą kompaniją gali būti sunku apibrėžti, tačiau pamatę, galite ją atpažinti. Tokioje darbovietėje darbuotojai bus gerai informuojami apie įmonės planus ir bus konsultuojami dėl vaidmenų, kuriuos jie atliks. Darbuotojai jausis galintys aptarti problemas su vadovais, nebijodami dėl savo darbo vietos. Patyčios ir seksualinis priekabiavimas bus draudžiami. Darbuotojai gali sunkiai dirbti, tačiau jiems bus suteikta pakankamai laiko pailsėti ir pabūti su šeima. Trumpai tariant, darbuotojai bus traktuojami kaip žmonės, o ne tik kaip apskaitos vienetai."[1] 
Lietuvoje darbdaviui reikia kažkaip nors sau paaiškinti katastrofiškai neteisingą darbo apmokėjimą. Todėl darbuotojai Lietuvoje yra skaitomi vergais. Tai psichologiškai palengvina naikinti tokių, tariamai nieko nevertų, žmonių gyvenimus.  Tai yra viena iš svarbių emigracijos priežasčių.

1. "Nice work; Bartleby." The Economist, 3 Aug. 2019, p. 54(US)

Kol mes čia kombinuojame tik išmelžti daugiau ES pinigų, kiti ruošiasi kasti daug aukso ir kitų metalų