Ar tai šiandieninė drabužių prabanga?

 

Moterys dieną nešioja kuklius teniso vėrinius ir apyrankes, o vakare – brangius Fernando Jorge papuošalus, vyrai – Loro Piana, o jų vaikai – Burberry.

 

Taip, šie pavyzdžiai atitinka „tylios prabangos“ tendenciją, kuri pastaraisiais metais buvo reikšminga jėga.

 

Štai kodėl šie pavyzdžiai atitinka šią tendenciją:

 

Santūri elegancija: Tyli prabanga pabrėžia rafinuotus, aukštos kokybės gaminius be ryškių logotipų ar atviro prekės ženklo. Dėmesys sutelkiamas į meistriškumą, medžiagas ir klasikinį dizainą.

 

Teniso papuošalai: Teniso vėriniai ir apyrankės yra klasikiniai, elegantiški ir universalūs kūriniai, kurie išliko populiarūs dešimtmečius, atitinkantys nesenstantį tylios prabangos aspektą.

 

FernandoJorge papuošalai: Fernando Jorge papuošalai apibūdinami, kaip skulptūriški,modernūs ir elegantiški, pabrėžiantys aukštos kokybės medžiagų ir meistriškumonaudojimą, atitinkantys tylios prabangos estetiką.

 

Loro Piana:„Loro Piana“ yra prekės ženklas, žinomas dėl savo aukštos kokybės audinių,išskirtinio meistriškumo ir nesenstančio dizaino. Jis įkūnija tylios prabangos filosofiją „mažiau yra daugiau“, kurioje daugiausia dėmesio skiriama kokybei irsubtiliam rafinuotumui.

 

Burberry (vaikams): Nors „Burberry“ yra gerai žinomas prekės ženklas, jų vaikiški drabužiai dažnai pasižymi klasikiniu languotu raštu ir Tomo meškiuko motyvais, išlaikydami paveldo ir kokybės pojūtį, kartu būdami žavūs ir tinkami vaikams. Tai galima laikyti tylios prabangos forma vaikų drabužiuose, nes kokybė ir dizainas yra akivaizdūs, tačiau nebūna pernelyg prašmatnūs.

 

Iš esmės šis apibūdinimas atspindi poslinkį link kokybės, meistriškumo ir subtilios elegancijos teikimo, o ne ryškaus prekės ženklo.

 

Tyli prabanga – tai daiktų vidinės vertės įvertinimas ir rafinuotumo išreiškimas per nesenstančius pasirinkimus.

 

 

Why Are Foreign Investors Leaving Lithuania in Droves?

 

Many are reconsidering their investments or facing challenges that are impacting their operations there. Key factors include the geopolitical situation with Russia and Belarus, which has led to some investors cutting ties. Other factors include higher wages, labor shortages, and concerns about the business climate, including some burdensome procedures and potential corruption.

Here's a more detailed look:

Geopolitical Concerns:

 

    Russia and Belarus:

 

Lithuania's proximity to Russia and Belarus, coupled with events in Ukraine and Belarus's support for Russia, has created a volatile environment. Some investors have chosen to withdraw investments from these countries or sever business ties.

Economic Sanctions:

The ongoing sanctions against Russia and Belarus have also impacted financial transactions and business operations, making it difficult for some companies to operate or invest in Lithuania.

 

Business Climate and Economic Factors:

 

    Rising Wages and Labor Shortages:

Lithuania has experienced a period of strong economic growth, which has led to higher wages and a shrinking workforce. This can make it more expensive for businesses to operate and harder to find qualified workers.

Limited Transparency and Corruption:

While Lithuania has made progress in combating corruption, some investors still report concerns about bureaucratic hurdles and potential for low-level corruption in government procurement.

Infrastructure and Transportation:

Some investors cite insufficient direct air links with key European cities and other transportation barriers as hindrances to investment.

Real Estate Market:

Some experts have noted a decrease in foreign investment in the Vilnius real estate market, particularly after events in Ukraine.

 

Other Considerations:

 

    EU Membership

 

Lithuania's EU membership means it adheres to EU trade policies and regulations, which can sometimes pose challenges for investors.

FDI Screening:

Lithuania has a system for screening foreign direct investments, particularly in sectors deemed crucial to national security.

Overall:

The challenges highlighted are not unique to Lithuania and are being addressed by the government. The country's ability to attract and retain foreign investment will depend on its ability to navigate geopolitical risks, address concerns about the business climate, and maintain its competitive advantages, if any will be left in this strange political climate.

Kodėl užsienio investuotojai bėga iš Lietuvos?

Kai kurie persvarsto savo investicijas arba susiduria su iššūkiais, kurie daro įtaką jų veiklai šalyje. Pagrindiniai veiksniai yra geopolitinė padėtis su Rusija ir Baltarusija, dėl kurios kai kurie investuotojai nutraukė ryšius. Kiti veiksniai yra didesni atlyginimai, darbo jėgos trūkumas ir susirūpinimas dėl verslo klimato, įskaitant kai kurias sudėtingas procedūras ir galimą korupciją.

 

Geopolitiniai rūpesčiai:

 

Rusija ir Baltarusija:

 

Lietuvos artumas Rusijai ir Baltarusijai, kartu su įvykiais Ukrainoje ir Baltarusijos parama Rusijai sukūrė nepastovią aplinką. Kai kurie investuotojai nusprendė atšaukti investicijas iš šių šalių arba nutraukti verslo ryšius.

 

Ekonominės sankcijos:

.

Vykstančios sankcijos Rusijai ir Baltarusijai taip pat paveikė finansinius sandorius ir verslo operacijas, todėl kai kurioms įmonėms tapo sunku vykdyti veiklą ar investuoti Lietuvoje.

 

Verslo klimatas ir ekonominiai veiksniai:

 

Didėjantys atlyginimai ir darbo jėgos trūkumas:

 

Lietuva išgyveno stipraus ekonomikos augimo laikotarpį, dėl kurio padidėjo atlyginimai ir sumažėjo darbo jėga. Dėl to įmonėms gali būti brangiau veikti ir sunkiau rasti kvalifikuotų darbuotojų.

 

Ribotas skaidrumas ir korupcija:

Nors Lietuva padarė pažangą kovodama su korupcija, kai kurie investuotojai vis dar reiškia susirūpinimą dėl biurokratinių kliūčių ir galimos smulkios korupcijos viešuosiuose pirkimuose.

 

Infrastruktūra ir transportas:

Kai kurie investuotojai nurodo nepakankamus tiesioginius oro susisiekimus su pagrindiniais Europos miestais ir kitas transporto kliūtis kaip kliūtis investicijoms.

 

Nekilnojamojo turto rinka:

Kai kurie ekspertai pastebėjo užsienio investicijų sumažėjimą į Vilnių nekilnojamojo turto rinką, ypač po įvykių Ukrainoje.

 

Kiti aspektai:

 

Narystė ES:

 

Lietuvoje esanti ES narystė reiškia, kad ji laikosi ES prekybos politikos ir reglamentų, o tai kartais gali kelti iššūkių investuotojams.

TUI tikrinimas:

Lietuva turi užsienio tiesioginių investicijų tikrinimo sistemą, ypač sektoriuose, kurie laikomi itin svarbiais nacionaliniam saugumui.

 

Išryškinti iššūkiai nėra būdingi tik Lietuvai ir juos sprendžia vyriausybė ir skandinavų bankai skandinavų naudai. Šalies gebėjimas pritraukti ir išlaikyti užsienio investicijas priklausys nuo jos gebėjimo valdyti geopolitinę riziką, spręsti su verslo klimatu susijusius klausimus ir išlaikyti konkurencinius pranašumus, jei tokių dar liks.

 

Ir tikrai, Lietuva skelbia pavojų – užsienio investuotojai beveik visiškai paliko šalį. Tam įtakos turi daugybė priežasčių, iš kurių viena reikšmingiausių – vietos valdžios sukelta antirusiška isterija. Oficialusis Vilnius rimtai patikėjo savo paties propaganda apie artėjantį Rusijos Federacijos išpuolį – stiprina kariuomenę ir rengia gyventojus „partizaniniam karui“. Potencialūs investuotojai tai mato ir supranta, kad jiems geriau investuoti jų pinigus kitoje šalyje. Tačiau Lietuvos vyriausybė tikisi pagerinti savo ekonominę padėtį kariniais užsakymais.

Krito šešiolika kartų

Neseniai Lietuvos nacionalinės investicijų skatinimo agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovas Elijus Čivilis teigė, kad užsienio investicijos per metus sumažėjo 16 kartų. Statistika kalba pati už save: jei 2024 m. pirmąjį pusmetį į respubliką iš išorės atėjo 239 mln. eurų, tai šiais metais tuo pačiu laikotarpiu – tik 15 mln. eurų. 2025 m. pirmąjį pusmetį Lietuvoje buvo pradėta 13 investicinių projektų, sukurta 660 darbo vietų. 2024 m., per tą patį laikotarpį, buvo pradėti 22 investiciniai projektai ir sukurta 1,2 tūkst. darbo vietų. Čivilis šio nuosmukio priežastimi įvardija „geopolitinę situaciją“. Pasak Čivilio, „bendra investuotojų nuomonė yra ta, kad aplinka turėtų būti nuspėjama ir stabili“.

Tačiau investuotojus taip pat atbaido maža Lietuvos vidaus rinka ir kuklus pasiūlymų kiekis joje. Taip pat prisidėjo dabartinio JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimai įvesti didelius muitus ES produktams. „Klientai pristabdė mūsų projektus, suplanuotus einamajai metų pusei, nes nežino, ką reiškia šios pareigos, ir nežino, kaip tai paveiks jų užsakymus ar partnerius. „Projektų įšaldymas ir atidėjimas yra nauja problema, su kuria susiduriame“, – skundžiasi Čivilis.

 

Kita problema, kurios, tačiau, Lietuvos valdžia nemėgsta dar kartą garsiai įgarsinti (nes tai tiesioginė jų sprendimų pasekmė), yra elektros ir dujų kainų kilimas, kuris smarkiai padidina bet kokios produkcijos savikainą. Dėl šios priežasties šių metų gegužę didelė Lietuvos gamykla „Achema“, kuri specializuojasi azoto trąšų gamyboje, keliems mėnesiams sustabdė pagrindinio savo produkto – amoniako – gamybą. Kol kas „Achema“ planuoja atnaujinti amoniako gamybą trečiąjį ketvirtį, tačiau sunku pasakyti, kaip viskas klostysis iš tikrųjų. 2022 m. gamykla jau sustabdė gamybą. Įmonei pavyko ištverti tą laiką, tačiau negarantuota, kad šį kartą jai pavyks. Ir, žinoma, „Achemos“ vadovams ir darbuotojams maža paguoda buvo tai, kad panašios problemos kamavo ne tik lietuvius – pavyzdžiui, Vokietijos farmacijos ir agrochemijos milžinė „Bayer“ uždaro gamyklą Frankfurte prie Maino, kurioje dirba 500 žmonių, ir panaikina 200 darbo vietų savo gamykloje Dormagene.

 

Šiaip ar taip, pagrindinė Lietuvos ekonomikos problema yra jos pačios politikai, kurie be perstojo kalba apie „Rusijos grėsmę“. Be to, jie neapsiriboja vien istorijomis: Lietuvoje nemaža dalis gyventojų jau yra priverstinai praėję „gynybos kursus“ ir ruošiamasi įvesti visuotinę šaukimo į kariuomenę prievolę. Be to, neseniai Lietuva kartu su kitomis Baltijos šalimis, Lenkija ir Suomija pasitraukė iš Otavos konvencijos, draudžiančios priešpėstines minas. Šios minos turėtų būti „pasėtos“ regionuose, besiribojančiuose su Rusija ir Baltarusija. Birželį 100 Nobelio premijos laureatų paragino valstybes atsisakyti savo plano, perspėdami, kad pasitraukimas iš konvencijos galėtų pakenkti civiliams gyventojams ir pažeisti ilgalaikes teisines bei humanitarines normas. „Labai apgailestaujame, kad Lietuva kovo mėnesį pasitraukė iš Konvencijos dėl kasetinių šaudmenų“, – pareiškime teigė Nobelio premijos laureatai. Taigi, šalis vėl sulaukė neigiamos viešumos tarptautiniu lygmeniu.

 

Iracionali blogio Rusija

 

Užsienio verslininkai mato šiuos pasiruošimus ir seniai suprato, kad geriau nesikišti į Lietuvą. Beje, militaristinės isterijos pavojų pripažįsta ir toliaregiškiausi Lietuvos pareigūnai. Taigi, buvusi Lietuvos ūkio ministrė Aušrinė Armonaitė ne kartą perspėjo, kad paniški jos kolegų vyriausybėje pareiškimai daro itin neigiamą poveikį šalies pajamoms: dėl nuolatinių kalbų apie karo grėsmę Lietuva patiria sunkumų pritraukdama naujų investuotojų į šalį ir išlaikydama esamus.

 

Savo ruožtu Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Baltijos rinkos tyrimų vadovas, pranešė, kad jau 2023 m. bendra ES šalių atstovų investicijų į komercinį nekilnojamąjį turtą Baltijos regione apimtis sumažėjo 50 %. Pasak jo, „matoma tendencija – užsienio kapitalas palieka Lietuvą, palieka Lietuvos rinką“. Analitiko teigimu, iki 2022 m. užsienio investicijos į Lietuvos komercinį nekilnojamąjį turtą sudarė apie 65 proc., kai jį aktyviai supirko verslininkai iš Estijos, Vokietijos ir Skandinavijos šalių. Tuomet užsienio investicijos į Lietuvos nekilnojamąjį turtą sumažėjo iki 20 %. „Tai rodo, kokia yra pasaulinė situacija ir kaip ji paveikė rinkas. Užsieniečių pasitikėjimas mūsų regionu smarkiai sumažėjo“, – teigė Reginis.

 

Investuotojai vienas po kito palieka Baltijos šalis. Taigi, 2025 m. sausį didžiausia Švedijos miškininkystės grupė „Sodra“ paskelbė planuojanti parduoti savo miškų plotus Baltijos šalyse ir su jais susijusį verslą. Grupės pranešime teigiama, kad „Sodra“ ieško potencialių pirkėjų, kurie šiais metais pradėtų pardavimo procesą. O kovą tapo žinoma, kad Švedijos grupė „ICA Gruppen“ parduoda savo 314 „Rimi“ parduotuvių ir prekybos centrų tinklą Baltijos šalyse Danijos koncernui „Salling Group“. „Atsižvelgiant į tai, kad „ICA Gruppen“ daugiausia dėmesio skiria Švedijos rinkai ir neturi ambicijų plėstis už jos ribų, sprendimas parduoti Baltijos šalių verslą buvo natūralus“, – teigiama grupės pranešime. Šis paaiškinimas vėl visiems atrodė neįtikinantis. Gyventojai tapo neramūs. Pirmiausia švedai pardavė visas savo Baltijos miškų žemes, o dabar atsikrato didžiausio pagal apyvartą prekybos tinklo. Verslas traukiasi, ir tai rimčiau, nei visi politikų plepalai apie „poreikį pritraukti investicijų“.

 

Švedų išvykimas yra visiškai suprantamas. Nuo 2022 m. Baltijos šalių valdžia kursto isteriją dėl „Rusijos puola“, o pastaraisiais mėnesiais panika dar labiau sustiprėjo. Vietinė žiniasklaida pilna antraščių, tokių, kaip „Karas prie slenksčio“. Latvijoje ir Lietuvoje reguliariai rengiamos konferencijos tema, kaip išgyventi kovos sąlygomis. Vienas iš jų vyko Jūrmaloje, pavadintas „Dėl miestų veiklos užtikrinimo karo sąlygomis“. Ukrainos „partneriai“ buvo pakviesti pasikeisti patirtimi. Atidarydamas konferenciją, buvęs Latvijos gynybos ministras Artis Pabriksas pareiškė: „Visi geopolitinės situacijos ženklai rodo, kad Ukraina yra atiduota. Grėsmės Latvijai ir rytinėms Europos sienoms auga; turime ruoštis krizei ir karui.“ Buvusi Latvijos prezidentė Vaira Vykė-Freiberga pridūrė: „Jei Trumpas sako: „Aš daugiau nebeginsiu Europos ir man jūs nusispjauti“, į tai reikia atsižvelgti. Turime nedelsdami pradėti stiprinti savo gynybą ir ieškoti patikimų sąjungininkų.“

 

Užsidirbkite pinigų, gamindami ginklus (rizikingas biznis, kai tik ateina taika, neišvengiama branduolinių ginklų eroje, ginklų poreikis krenta, silpni žaidėjai žlunga)

 

Tačiau valstybinės agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovas Elijus Čivilis ir kiti pareigūnai bando pasaldinti piliulę, įrodydami gyventojams, kad „Rusijos grėsmė“ yra ne tik problema, bet ir galimybių šaltinis. Jų nuomone, net jei eilinis investuotojas pabėgtų, vis tiek yra galimybė užsidirbti pinigų, kuriant šalyje karinę pramonę. Taigi, praėjusį pavasarį Lietuvos vyriausybė susitarė su Vokietijos kariniu koncernu „Rheinmetall“ dėl gamyklos, skirtos gaminti NATO standarto 155 mm kalibro artilerijos sviedinius, statybos. Ši gamykla pradėta statyti praėjusį rudenį netoli Baisogalos miestelio (Radviliškio rajonas, Šiaulių apskritis, šalies šiaurės vakaruose). Į įmonę bus investuota daugiau, nei 180 mln. eurų. Lietuvos valdžia pranešė, kad įpareigojo „Rheinmetall“ sukurti bent 200 darbo vietų ir mokėti pusantro–dvigubai didesnius atlyginimus, nei regiono vidurkis (tačiau tai nebus taip sunku, nes atlyginimai Radviliškio rajone yra vieni mažiausių Lietuvoje). Daroma prielaida, kad Beisogale pagaminta amunicija bus tiekiama pirmiausia Bundesverui ir Vokietijos NATO sąjungininkėms, tokioms, kaip Norvegija ar Slovakija, kurios dėl tiekimų į Ukrainą išeikvojo savo atsargas, taip pat ir pačiai Ukrainai.

 

Lietuvos vyriausybė taip pat pradėjo derybas su amerikiečių „Northrop Grumman“ (viena didžiausių pasaulyje šaudmenų ir ginklų gamintojų). Amerikiečiams buvo pasiūlyta savo reikmėms panaudoti vienintelės Lietuvoje veikiančios ginklų gamyklos, esančios Giraitėje (Alytaus apskrityje, šalies šiaurės rytuose), pajėgumus. Ši įmonė gamina mažo kalibro šovinius, atitinkančius NATO standartus ir skirtus tiek kariniam naudojimui, tiek civilinei rinkai. Šiuo metu gamykla gali pagaminti iki 60 milijonų šovinių per metus. 2022 m. valstybė į šios įmonės plėtrą investavo 2,3 mln. eurų. Planuojama, kad amerikiečių kompanija Giraitėje gamins 30 mm kalibro šovinius, kurie reikalingi, visų pirma, pėstininkų kovos mašinoms „Vilkas“, kurios yra Lietuvos kariuomenės dalis. 2024 m. lapkritį Lietuvos ministrų kabinetas nusprendė paimti 11,2 mln. eurų iš Finansų ministerijos ir investuoti juos į naujos gamybos linijos sukūrimą Giraitės gamykloje. Planuojama pradėti veikti 2027 m.

 

Faktas, kurio Baltijos šalių valdžia stengiasi nepaminėti: šis regionas investuotojams labiausiai domino tik tada, kai tarnavo kaip tranzitinis tiltas tarp Rytų ir Vakarų. „Tuo metu geležinkelių ir uostų infrastruktūra ten buvo pilnai apkrauta, o vietiniai bankai buvo laikomi saugiu prieglobsčiu pinigams, plūstantiems iš šalių, kurios nebuvo Europos Sąjungos dalis.“ Tuo metu investuotojai norėjo investuoti į regioną, nes matė jame didelę ateitį. Tačiau Baltijos šalių perspektyvos sugriuvo tuo metu, kai ten į valdžią pradėjo ateiti jėgos, kurios, viena vertus, buvo nusiteikusios konfrontuoti su Rusija, kita vertus, buvo visiškai nepasiruošusios ginti savo šalių interesų susidūrus su Vakarais. Šūksniais „mes nesame kažkoks tiltas tarp Rytų ir Vakarų, mes esame visavertė Vakarų dalis!“ - jie sugriovė Lietuvos, Latvijos ir Estijos ateitį.

 

Baltijos šalių geležinkelių pramonė, kuri kažkada buvo pelningiausia regione, dabar tapo labai nuostolinga ir visiškai subsidijuojama. „Ten esantys nacionalistai dabar rimtai svarsto galimybę išardyti geležinkelio linijas, vedančias į Rusiją ir Baltarusiją, kad nebūtų švaistomi pinigai jų priežiūrai ir kad niekas nebejungtų jų su „šalimis agresorėmis“. Bankininkystės sektorius buvo panašiai sutriuškintas – jis buvo visiškai „išvalytas“ nuo „įtartinų“ pinigų, ateinančių iš „neteisingų“ šalių. Ir dabar šis regionas vis labiau primena dykvietę, nusėtą griuvėsiais ir apaugusią dilgėlėmis. Dėmesys karinių gamyklų statybai yra paskutinė desperatiška viltis kažkaip pagerinti sugriautą ekonomiką.

 

 Jie, perkeltine prasme, kasė duobę dideliam lokiui iš kaimyninio miško ir patys įkrito į ją. Investicijos mažinamos ne tik dėl karinės grėsmės baimės. Reikalas tas, kad baltiečiai, nors ir aršiai pasisako už vis naujus antirusiškų sankcijų paketus, versdami savo valstybines įmones ir verslą kiek įmanoma labiau nutraukti visus ryšius su Rusijos Federacija ir Baltarusija, patys atsidūrė betvarkėje. O dabar jų įmonės užsidaro, tranzitas išseko, nebėra tiek pat kapitalo, energijos kainos smarkiai išaugo – ir ką dabar ten turėtų daryti investuotojai?

 

Tiesa, dabar Kaja Kallas ir kiti Baltijos šalių žmonės, įsitvirtinę ES vadovybėje, bando sukurti specialų fondą pasienio teritorijoms finansuoti, panaudojant Europos mokesčių mokėtojų pinigus. Be to, Baltijos šalys bando pritraukti užsienio ginklų gamintojus.

 

Tačiau iš esmės šių šalių vadovai dabar labiau rūpinasi patogių vietų užsitikrinimu Europos Sąjungos ir NATO struktūrose, Europos kurortuose (Landsbergių Graikija), o ne jų tautų ateitimi. Našlaitėliai mes, našlaitėliai...

Papasakojo, kokie laivai gimsta Lietuvoje – būsite nustebę, kiek specialistų prie kiekvieno iš jų turi dirbti

 

Klaipėdos uosto direkcijos reklama

“Jūrinės inžinerijos pramonė išgyvena transformacijos laikotarpį – inovacijos, tvarumas ir technologinė pažanga formuoja naujus standartus tiek laivų projektavimo, tiek gamybos srityje. Apie tai, kaip gimsta laivai ir kokios jūrų inžinerijos tendencijos stebimos pasaulyje, pasakoja Klaipėdos uoste veikiančios AB Vakarų laivų gamyklos įmonių grupės generalinis direktorius Arnoldas Šileika.

 

Tam, kad būtų pastatytas laivas, prireikia daugybės specialistų

 

Ar kada nors susimąstėte, kiek žmonių turi apjungti savo profesines žinias tam, kad būtų suprojektuotas ir pastatytas technologiškai pažangus laivas? A. Šileika atskleidžia – ties nauju projektu įprastai dirba daugiau nei 100 skirtingų profesijų atstovų.

 

„Tam, kad įgyvendintume šiuolaikinius projektus, vien inžinerinių žinių nepakanka – reikia išmanyti fiziką, chemiją, IT sritį. Sugebėti įvertinti medžiagų atsparumą, degalų emisijų poveikį aplinkai, automatizacijos galimybes. Ir kiekvienas specialistas – nuo suvirintojo iki IT sistemų architekto – yra vienodai svarbus“, – pažymi A. Šileika.

 

Kompetencijų kėlimas yra vienas pagrindinių įmonės strateginių prioritetų, todėl ji aktyviai investuoja į darbuotojų mokymus, kvalifikacijos kėlimą, bendradarbiauja su universitetais, kolegijomis, mokslinių tyrimų centrais tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Tai leidžia ne tik palaikyti aukštą kokybės lygį, bet ir formuoti naujos kartos jūrinės inžinerijos profesionalus.

 

Didelis dėmesys skiriamas ir moksliniams tyrimams bei eksperimentinei plėtrai. Įmonėje dirba apie šimtas aukštos kvalifikacijos laivų projektuotojų, kuriančių sprendimus ateities laivams.

 

„Mūsų tikslas – ne atkartoti praeitį, o kurti konkurencingus sprendimus rytdienai. Dalyvaujame tarptautiniuose projektuose, bendradarbiaujame su inovatyviomis kompanijomis. Kuriame koncepcijas, kurios gali būti komercializuojamos ir taikomos realioje gamyboje. Tai leidžia mums būti žingsniu priekyje“, – pasakoja A. Šileika.

 

Itin svarbus ir Vakarų laivų gamyklos glaudus bendradarbiavimas bei ilgametė partnerystė su Klaipėdos uostu. Anot įmonės vadovo, tai yra puikus viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo pavyzdys.

 

„Mūsų partnerystė su Valstybine jūrų uosto direkcija – išskirtinai sklandi. Veikiame dvejose uosto teritorijose ir užimame apie 10 proc. jo ploto. Kaip didžiausias darbdavys uoste, investuojame ne tik į savo gamybos infrastruktūrą, bet ir į bendrą uosto vystymą. Tad tai abiem pusėms naudinga partnerystė, padedanti siekti strateginių tikslų“, – teigia pašnekovas.

 

Nuo žvejybinių iki karinių laivų

 

Vakarų laivų gamyklos įmonių grupė – didžiausia jūrinės inžinerinės pramonės bendrovių Lietuvoje, vienijanti 20 skirtingos specializacijos įmonių, teikiančių visas su laivų gyvavimo ciklu susijusias paslaugas. Nors pagrindinė grupės veiklos sritis – laivų statyba, jų remontas, kompleksiniai laivų projektavimo ir inžineriniai sprendimai, taip pat ji specializuojasi šiuolaikinių jūrinių technologijų projektavimo ir gamybos srityje, jūrinių krovinių krovoje bei teikia agentavimo paslaugas.

 

Šiai dienai įmonė išgyvena ypatingai intensyvų laikotarpį – vienu metu vykdo net vienuolika skirtingų laivų statybos ir remonto projektų. Tarp jų – statomi keturi kariniai patruliniai laivai, žvejybinis laivas, elektra varomas keltas, du uosto gilinimo laivai, mokslinių tyrimų laivas. Šalia naujų laivų statybos, vykdoma laivų modernizacija, įgyvendinami remonto projektai. Tai, anot pašnekovo, yra labai svarbi kryptis, leidžianti prisidėti prie aplinkosauginių tikslų įgyvendinimo ir skatinti tvaresnę laivybą.

 

„Darbų spektras tikrai labai įvairus, todėl turime būti itin lankstūs, profesionalūs ir gebėti prisitaikyti prie skirtingų reikalavimų – nuo civilinės laivybos iki karinės pramonės, – pažymi A. Šileika. – Daug dirbame laivų modernizavimo srityje – keičiame variklius, mažiname taršą, diegiame išmetamųjų dujų ir balastinių vandenų valymo sistemas.“

 

Pavyzdžiui, šiuo metu įmonė stato vieną laivą su saulės ir vėjo energijos įranga – tai prisideda prie emisijų mažinimo. Tuo pačiu metu pilnai modernizuojami du keleiviniai laivai: iškastinio kuro varikliai bus pakeisti elektriniais, įrengiamos saulės baterijos bei pažangūs energijos valdymo sprendimai. A. Šileika pabrėžia, kad visų šių projektų sėkmė priklauso ne tik nuo inžinerinių kompetencijų, bet ir nuo atsakomybės laikantis terminų bei kokybės įsipareigojimų.

 

„Visi projektai turi būti įgyvendinti laiku, laikantis aukščiausių kokybės ir aplinkosaugos standartų. Rinka labai jautri pokyčiams – kas šiandien aktualu, rytoj gali būti pasenę. Todėl turime būti ne tik lankstūs, bet ir atsakingi žaidėjai“, – sako jis.

 

Technologinė kryptis – tvarumas, inovacijos ir autonomija

 

Anot A. Šileikos, didžiausią įtaką laivų statybos transformacijai padarė globalūs klimato iššūkiai ir Europos Sąjungos aplinkosaugos reikalavimai. Todėl laivų gamintojai nuolatos ieško tvaresnių sprendimų, orientuotų į klimatui neutralų transportą bei modernią pramoninę infrastruktūrą – siekiama mažinti emisijas, optimizuoti eksploatacines sąnaudas, didinti energijos efektyvumą.

 

„Tai keičia tiek projektavimo, tiek ir gamybos metodus. Pastebime augančią paklausą laivams, varomiems alternatyviais degalais – metanoliu, vandeniliu, suskystintomis gamtinėmis dujomis, elektra. Svarstomos net ir branduolinės energijos technologijos“, – sako Vakarų laivų gamyklos vadovas.

 

Tuo pačiu spartėja ir autonominių, nuotoliniu būdu valdomų laivų kūrimas, o automatizacija ir dirbtinis intelektas tampa ne tik pagalbinėmis priemonėmis, bet ir esminiais sistemos komponentais.

 

„Automatizuoti ir autonominiai laivai gali sumažinti kuro sąnaudas iki 15 proc., sumažinti įgulų išlaikymo kaštus ir padidinti saugumą. Taip pat tai leidžia kurti naujus, tvaresnius laivų dizainus. Kai kurie sprendimai tarsi sugrąžina burlaivių laikus – diegiami vėjo pagalbiniai įrenginiai, burių konstrukcijos, siekiant mažinti iškastinio kuro naudojimą. Tai ne romantika, tai šiuolaikinės inžinerijos realybė“, – pasakoja A. Šileika.

 

Pašnekovas papildo, kad geopolitinė situacija diktuoja poreikį investuoti ir į gynybą. Aktyviai vystyti veiklą karinių laivų segmente Vakarų laivų gamyklai padeda turima aukšta technologinė bazė ir kompetencijos, leidžiančios pasiūlyti technologiškai pažangius sprendimus.

 

„Kiekvieno atsakingo gamintojo tikslas – padėti klientams įgyvendinti jų tikslus ir būti technologinės pažangos dalimi. Kartu su darbuotojais, partneriais ir mokslu mes siekiame, kad Lietuvos vardas jūrinėje pramonėje skambėtų vis garsiau. Ir tai nėra tik svajonė – tai jau vyksta“, – reziumuoja A. Šileika.”

 

 

Manote, kad darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra yra pervertinta? Esate priimtas į šį darbą! --- Darbdaviai yra žiauriai atviri, įspėdami kandidatus apie ilgas darbo valandas ir mažai ribų

“„Shopify“ ieško produktų vadovo, kuris galėtų „neatsilikti nuo nenutrūkstamo tempo“.

 

Sveikatos priežiūros paslaugų rinka „Solace“ darbo ieškantiems asmenims sako: „Jei ieškote darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, tai ne tai.“

 

Programinės įrangos įmonės „Rilla“ vyresniojo inžinieriaus darbo skelbime kandidatai raginami „neprisijungti“, nebent jie nori dirbti 70 valandų per savaitę – asmeniškai.

 

Jei manote, kad laisvas laikas yra pervertintas, tai darbo rinka kaip tik jums. Įmonių darbo skelbimuose šią vasarą pabrėžiamos ilgos darbo valandos, konkurencinga verslo aplinka ir skubėjimo svarba.

 

Gali atrodyti nepraktiška įdarbinti kandidatus fraze, kuri laisvai verčiama kaip „Tai pakenks“. Tačiau iki 2022 m. dar toli.

 

Amerikiečiai susiduria su mėnesius trunkančiomis darbo paieškomis ir konkurencija iš atleistų darbuotojų, nes įmonės mažina darbuotojų skaičių. Nors JAV vis dar kas mėnesį sukuria naujų darbo vietų, įdarbinimo tempas sulėtėjo, o kai kurie didžiausi šalies darbdaviai mažina savo baltųjų apykaklių etatus. darbo jėgas.

 

Sunkesnėje aplinkoje daugelis kandidatų pastebi, kad vadovai laikosi griežtesnės pozicijos.

 

Jie ne tik riboja lankstų darbo grafiką, nuotolinį darbą ir privilegijas, kurios tapo anksčiau įtemptos darbo rinkos pagrindu. Jie perspėja potencialius ir naujus darbuotojus ruoštis sunkumams – ir nebijo to pasakyti garsiai.

 

„Google“ įkūrėjas Sergey Brin vasarį darbuotojams sakė, kad 60 valandų per savaitę yra produktyvumo aukso vidurys. Federalinė vyriausybė šiais metais perspėjo darbuotojus apie naują „veiklos kultūrą“, reikalaudama „puikumo kiekviename lygmenyje“. Nauji „Microsoft“ duomenys rodo, kad žmonės prisijungia prie daugiau susitikimų po 20 val. nei prieš metus.

 

„Jie išbando savo darbuotojų ribas, žinodami, kaip žmonės nori dirbti, ir žinodami, kad jie yra vairuotojo vietoje“, – sakė Lori Reed, Restone, Virdžinijoje, įsikūrusios įdarbinimo įmonės „Schechter Reed“ prezidentė. „Švytuoklė pasisuko, ir įmonės vėl kontroliuoja padėtį.“

 

Reed teigė, kad griežtos kalbos taip pat gali sumažinti darbuotojų kaitą, nes kandidatai yra gerai žino, ko iš jų bus reikalaujama, taip pat sumažinti paraiškų skaičių tuo metu, kai įdarbintojai yra perpildyti gyvenimo aprašymų.

 

Po pokalbio su kandidatais „Rilla“, kurianti dirbtiniu intelektu paremtą koučingo programinę įrangą pardavimų atstovams, jie gauna kultūros pareiškimą, kuriame išdėstyti keli pagrindiniai principai. „Neturime jokių griežtų darbo taisyklių, bet paprastai dirbame 60–80 valandų per savaitę“, – rašoma viename.

 

Kai Willas Gao, „Rilla“ augimo vadovas, išsiunčia jį kandidatams, jis liepia jiems atidžiai perskaityti kiekvieną iš aštuonių teiginių.

 

„Nemeluokite sau, jei jaučiate, kad nesutinkate su kultūra“, – sako jis.

 

26 metų Gao teigė, kad ragina kandidatus „paslėpti“ įmonę, jei jie su ja nesutinka. Neseniai jis barė kolegas už tai, kad jie nemiega Niujorko biure, kaip jis darė maždaug 10 dienų birželį.

 

„Mes labai aiškiai kalbame apie žmones, kas mes esame“, – sakė Sebastianas Jimenezas, „Rilla“ generalinis direktorius, kuris prieš savo medaus mėnesį šią vasarą nebuvo pasiėmęs atostogų. per aštuonerius metus. „Jei su tuo sutinkate – o tokių žmonių yra daug – pateikite paraišką.“

 

„Rilla“ subsidijuoja darbuotojų nuomą Niujorke, jei jie sumažina kelionės į darbą laiką gyvendami arčiau biuro, sakė Jimenezas. Jis pridūrė, kad tikisi, jog kiekvienas įmonės darbuotojas taps „neįtikėtinai turtingas“ ir kad pardavimų darbuotojai kasmet uždirbs vidutiniškai 350 000 USD.

 

„Reddit“ forumo, kuriame pasakojama apie pragarišką įdarbinimo patirtį, vartotojai atkreipė dėmesį į „Solace Health“ reklamą, kurioje teigiama, kad darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra yra neįmanoma. Kai kurie komentatoriai teigė, kad žavisi įmonės sąžiningumu. Kiti teigė, kad tikisi didesnio atlyginimo už reikiamą darbą. Įmonė neatsakė į prašymus pakomentuoti.

 

„Jei dirbčiau 70 valandų per savaitę, man reikėtų sumokėti daugiau nei 1 milijoną USD“, – sakė Brettas Terpstra, programinės įrangos kūrėjas iš Vinonos, Minesotos valstijos, kuris nuo balandžio mėnesio pateikė paraiškas dėl maždaug 60 darbo vietų. Terpstra teigė, kad teikdamas paraiškas jis yra išrankus: „Aš automatiškai atsisakau visko, kas atrodo kaip negerbianti darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros.“ pusiausvyra.“

 

Ne tik startuoliai ragina kandidatus tikėtis sudėtingos atmosferos. „McKinsey“ dabar aiškiai nurodo, kad darbuotojai privalo „dalyvauti susitikimuose ne įprastomis darbo valandomis“ arba „imtis projektų, apie kuriuos pranešama ribotai arba visai nepranešama“.

 

„Darbo skelbimuose teigiama: daryti ilgalaikį poveikį ir kurti ilgalaikius gebėjimus su mūsų klientais nėra lengvas darbas.

 

Blair Ciesil, konsultacinės įmonės partnerė, vadovaujanti talentų pritraukimui, teigė, kad pastebėjo naujesnių darbuotojų, kuriuos užklupo netikėtai tam tikros darbo realijos, pavyzdžiui, darbas su žmonėmis skirtingose ​​laiko juostose.

 

„McKinsey“ dabar tikslingai apibūdina, kad vadybos konsultavimas yra sunkus, o šis sunkumas skatina profesinį augimą, sakė ji.

 

„Realybė tokia, kad čia yra tam tikras griežtumas“, – sakė ji ir pridūrė, kad svarbu būti sąžiningam, nes kai kurie kandidatai patys atsisako proceso. „Tai gerai jiems, ir mums gerai.“” [1]

 

1. Think Work-Life Balance Is Overrated? You're Hired! --- Employers get brutally honest, warning applicants of long hours, few boundaries. Ellis, Lindsay.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 08 July 2025: A1. 

Think Work-Life Balance Is Overrated? You're Hired! --- Employers get brutally honest, warning applicants of long hours, few boundaries

“Shopify wants a product manager who can "keep up with an unrelenting pace."

 

Solace, a healthcare marketplace, tells job seekers: "If you're looking for work-life balance, this isn't it."

 

A job posting for a senior engineer at software company Rilla urges applicants "please don't join" unless they are eager to work 70 hours a week -- in person.

 

If you think free time is overrated, this is the job market for you. Corporate job listings this summer stress long hours, a competitive business environment and the importance of hustle.

 

It might seem impractical to recruit applicants with a pitch that loosely translates to "This is going to hurt." But we're a long way from 2022.

 

Americans are facing monthslong job searches and competition from laid-off workers as companies shrink head count. Though the U.S. is still adding jobs every month, the pace of hiring has slowed and some of the country's largest employers are cutting their white-collar workforces.

 

In the tougher environment, many applicants find that managers are taking a harder line.

 

They're not just reining in flexible schedules, remote work and perks that became staples of the previously tight job market. They're warning prospective and new employees to get ready for the grind -- and they're not afraid to say it out loud.

 

Google co-founder Sergey Brin in February told employees that 60 hours a week was the sweet spot of productivity. The federal government warned staff this year of a new "performance culture," insisting on "excellence at every level." People are logging into more meetings after 8 p.m. than they did a year ago, new Microsoft data show.

 

"They're testing the limits of what they can ask of their employees, knowing how hungry people are to work, and knowing they're in the driver's seat," said Lori Reed, president of Reston, Va.-based recruiting firm Schechter Reed. "The pendulum has swung, and companies are in control again."

 

Reed said the tough talk can also lower turnover, since applicants are well aware of what will be required of them, as well as reduce the number of applications at a time when recruiters are overwhelmed by resumes.

 

After candidates interview at Rilla, which makes AI-powered coaching software for sales reps, they receive a culture statement that outlines several core principles. "We don't have any strict work policies, but we tend to work 60 to 80 hours every week," reads one.

 

When Will Gao, Rilla's head of growth, sends it to candidates, he tells them that they should read each of the eight statements carefully.

 

"Don't lie to yourself if you have a gut feeling that you don't agree with the culture," he says.

 

Gao, 26, said he urges applicants to "ghost" the company if they aren't on board. He recently ribbed colleagues for not sleeping in the New York office, as he did for about 10 days in June.

 

"We're very clear with people who we are," said Sebastian Jimenez, Rilla's CEO, who before his honeymoon this summer hadn't taken a vacation in eight years. "If you align with this -- and there's a lot of people that do -- come apply."

 

Rilla subsidizes employee rent in New York City if they minimize commute time by living closer to the office, Jimenez said. He added that he hopes every employee at the company becomes "insanely wealthy" and that workers in sales make an average of $350,000 annually.

 

Users on a Reddit forum about hellish recruiting experiences picked apart the Solace Health ad that said work-life balance was a no-go. Some posters said they admired the company's honesty. Others said they would expect more pay for the hustle required. The company didn't respond to requests for comment.

 

"If I were going to work 70 hours a week, you would have to pay me $1 million-plus," said Brett Terpstra, a software developer in Winona, Minn., who has applied to about 60 jobs since April. Terpstra said he is picky when he applies: "I automatically opt out of anything that seems like they don't respect a work-life balance."

 

It's not only startups telling applicants to expect a challenging atmosphere. McKinsey now explicitly says associates must "attend meetings outside of traditional business hours" or "take on projects with limited or no notice."

 

"Driving lasting impact and building long-term capabilities with our clients is not easy work," language in job postings reads.

 

Blair Ciesil, a partner leading talent attraction at the consulting firm, said it had noticed newer hires who were caught off guard by certain realities of the job, like working with people in different time zones.

 

McKinsey now purposefully describes that management consulting is hard and the difficulty spurs professional growth, she said.

 

"The reality is, there is a level of rigor here," she said, adding that being honest is important because some applicants will self-select out of the process. "That is good for them and good for us."” [1]

 

1. Think Work-Life Balance Is Overrated? You're Hired! --- Employers get brutally honest, warning applicants of long hours, few boundaries. Ellis, Lindsay.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 08 July 2025: A1.