Eurozona vis dar sukasi defliacinėje spiralėje

"Prieš dešimt metų euro krizė prasidėjo, artėjant Graikijos valstybės nemokumui. Nuo to laiko Europos centrinis bankas (ECB) padarė viską, ką galėjo, kad išsaugotų eurą ir įveiktų skolų krizę. Pirmasis tikslas pasiektas, tačiau antrasis yra nesėkmė. Nuo 2009 m. pirmojo ketvirčio euro zonos realusis bendrasis vidaus produktas (BVP) vidutiniškai išaugo tik 0,9 proc. per metus, o pagrindinė infliacijos norma - tik 1,2 proc. - gerokai mažesnė už tikslą (tikslas yra 2 proc.).

 Augimas yra per mažas ir infliacija yra per maža, kad būtų sumažintas pernelyg didelis įsiskolinimas: ne finansų sektoriaus skola šiandien padidėjo dar 30 procentinių punktų iki 260 proc. BVP. Rizikos draudimo fondo valdytojas Ray Dalio neseniai paskelbė 48 pernelyg įsiskolinusių ankstyvųjų ekonomikos ciklų analizę. Jei atliksime jo analizę, reikia nustatyti, kad euro zona neįveikė defliacijos depresijos."

Tai reiškia, kad Europai gręsia sąstingis, kai dauguma vartotojų vengia ką nors pirkti, kad sulauktų mažesnių kainų.