Uodai ir mes

"Maliarijos uodai, patruliuojantys Pontine pelkėse, palengvino Romos imperijos kilimą ir kritimą. Iš pradžių Amžinąjį miestą uodai apsaugojo nuo vizigotų, hunų ir vandalų, tačiau uodai galiausiai pakreipė savo jėgas į pačią Romą. Uodai kryžiuočių žygių metu gynė Šventąją žemę, padėdami sunaikinti krikščionių kareivių armijas. Užkrėsdami Europos karius su maliarija ir geltona karštine, jie sustiprino sėkmingus sukilimus Amerikoje XVIII a. pabaigoje ir XIX a. pradžioje, įskaitant istorinį  Britanijos karių pasidavimą Yorktown mieste Amerikos revoliucijos metu.



Tokiu pat būdu uodų vaidmuo buvo svarbus, norint gabenant vergų laivus iš Afrikos per Atlanto vandenyną, nes Amerikoje esančių plantacijų savininkai manė, kad afrikiečiai geriau iškenčia uodų užkrečiamąs ligas, nei vietiniai vergai ar europiečiai. Amerikos pilietinio karo metu konfederacijos kareiviams trūko chinino nuo maliarijos ir tai didele dalimi sąlygojo vergvaldžių konfederatų pralaimėjimą."