Kaip Rytų Europoje mokina vaikus tie, kurie turi pinigų?

"Daugelis mano draugų gali pasigirti privačiomis mokyklomis vaikams. Dvi kalbos nuo pirmosios klasės, trečioji nuo penktosios. Muzika, dizaino pagrindai, programavimo pagrindai, technologijų parkas savaitgaliais, psichologiniai mokymai. Mes praleidžiame klausimą apie kiekvieno vaiko pasirengimą tokiai programai - ji yra antraeilė. Daug svarbiau, kad žmonės net ne nuo mokyklos, o iš darželio investuotų lėšas į vaikų ateitį. T. y., kai kurie investuoja, o kiti tyliai stebi.

Neseniai per televiziją buvo parodytas siužetas apie šešiolikto vaikams skirto techninio parko atidarymą didžiausiame mūsų mieste. Buvo teigiama, kad juose dalyvavo apie 100 tūkstančių mokinių. 12 metų vaikai sėdi didžiulėse kodavimo stotyse, kuria programinę įrangą duomenų mainų serveriams. 15 metų jie jau turi mokslinį darbą ar techninius patentus. Būdami šešiolikos, jie suranda pirmąjį startuolio investuotoją. Būsimi darbdaviai stebi tokių technologijų parkų gyventojus ir yra pasirengę „nukreipti“ savo globotinius nuo dešimties metų iki pat universiteto pabaigos, o paskui juos įdarbinti.

Mačiau eilių, skirtų įrašyti vaikus į panašią technikos mokyklą, nuotrauką.

Viduje yra kambariai, įrengti ne blogiau nei NASA būstinė. Už tvoros yra minios susirūpinusių žmonių, kurie pagrįstai bijo nebūti eilėje dėl nuostabios savo vaikų ateities.

Nes šalyje, kurioje sustabdyti socialiniai liftai, tokia technikos mokykla yra beveik vienintelė galimybė daugelio žmonių gyvenime įšokti į tokio lifto kabiną. Ir net tam žmogui turėtų pasisekti iš anksto, jis turi būti gimęs tinkamoje vietoje. Arba jo tėvai turi ištempti brangios vietovės hipoteką, kad vaikas gautų puoselėjamą metropolijos registraciją, su kuria jis būtų nuvežtas į gerą mokyklą ir pramonės parką. Iš išorės tai atrodo labai kartaus būdo pasaulis, nes dauguma negali sau tokių dalykų leisti."