Pirmieji duomenys, atsakantys į klausimą, kam padeda defibriliatorius

 "Kaip rašo Schmidtas ir jo kolegos, per dvejus su puse metų mirė maždaug 15 procentų defibriliatoriumi gydytų asmenų - maždaug trisdešimt procentų mažiau, nei kontrolinėje grupėje. Išgyvenimo pranašumo priežastis buvo ta, kad elektros šoko prietaisas 100 pacientų sustabdė sunkią širdies fibriliaciją ir taip, tikriausiai, išvengė staigios širdies mirties. Kaip parodė tolesni tyrimai, išgelbėtieji buvo beveik tik žmonės, kurių naktinis kvėpavimas buvo lėtas. Ir atvirkščiai, kuo greičiau padidėjo naktinis kvėpavimo dažnis, tuo mažiau naudingas buvo automatinis šoko siųstuvas. Kritinė riba buvo 18 įkvėpimų per minutę: jei kvėpavimo dažnis buvo mažesnis, defibriliatorius mirtingumą sumažino maždaug 50 procentų, todėl buvo labai efektyvus; tačiau jei jis buvo didesnis, procedūra neparodė terapinio poveikio. Šiuo atveju ypač svarbi tinkama vaistų terapija. Tai vienintelis būdas sumažinti nukentėjusiųjų mirtingumą."