„Šiandien dažniausiai pasitaikančios aferos skirstomos į tris kategorijas: apsipirkimo internetu sandoriai ir prekių dovanojimai, kurių metu prekės niekada nepristatomos; pasiūlymai gauti nemokamų pinigų arba per daug geros, kad būtų tiesa, investavimo galimybės, kartais susijusios su kriptovaliuta; ir išgalvoti meilės nuotykiai, sako Satnamas Narangas, kibernetinio saugumo įmonės „Tenable“ tyrimų inžinierius, kuris nuo 2007 m. tiria socialinės žiniasklaidos aferas. Jo teigimu, jokia platforma nėra apsaugota nuo šių schemų.
Taigi ką galima padaryti? Žmonėms patartina atidžiai išnagrinėti naudotojų, su kuriais jie bendrauja pirmą kartą, profilius. „Instagram“, „Facebook“, „Twitter“ ir „TikTok“ „patvirtina“ tam tikrus vartotojus, pridėdami mėlynas varneles prie jų naudotojų vardų, kad parodytų, jog jų tapatybė patvirtinta. Taip pat verta peržiūrėti istorinį turinį, kurį paskelbė atitinkamas vartotojas. Tikrieji vartotojai dažniau turi natūralių įrašų istoriją, o netikros paskyros dažnai atrodo sukurtos naujai, tik siekiant skelbti aferas arba gauti pajamų iš turinio.
Scripps koledžo Klaremonte, Kalifornijoje, psichologijos profesorė Stacey Wood, kuri su savo studentais diskutuoja apie sukčiavimą, sako, kad jie jai sako, kad gavę tiesioginę žinutę Instagram tinkle iš nepažįstamo žmogaus, jie iš karto patikrina siuntėjo biografiją. Prof. Wood sako, kad vienas autoriteto žymenų yra sekėjų skaičius, nors jos studentai pastebi, kad norint dirbtinai padidinti šį skaičių dažnai naudojami robotai." [1]
1. Wealth Management (A Special Report) --- Get-Rich-Quick Schemes That Target Young People Online Proliferate: Many scams can seem surprisingly legitimate to those who spend a lot of time on social media
Narula, Svati Kirsten. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 15 Nov 2021: R.1.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą