„HONKONGAS – Kinija tikisi, kad 3,82 svaro mėnulio dirvožemio kiekis gali būti atsakas į klausimą apie Kinijos ateitį.
Kinijos branduolinės energetikos mokslininkai tiria mėginius, kuriuos praėjusių metų pabaigoje atnešė Kinijos „Chang'e 5“ per pirmąją misiją grįžęs su Mėnulio medžiaga antrą kartą nuo Sovietų Sąjungos mėginio 1976 m.
Vienas iš Pekino Urano geologijos tyrimų instituto mikroskopu stebimų mėginių yra 50 miligramų uoliena – maždaug lęšio dydžio – manoma, kad joje yra izotopas, vadinamas heliu-3.
Mokslininkai mano, kad izotopas, helio atomo variantas su skirtingu neutronų skaičiumi, vieną dieną gali tiekti saugesnę branduolinę energiją sintezės reaktoriuje, nes jis nėra radioaktyvus. Manoma, kad helio-3 Mėnulyje daug yra, nors jis retas Žemėje.
Nors JAV ir kitų šalių mokslininkai tyrinėjo šį izotopą, Kinijos atnaujintas siekis yra dalis dešimtmečius trukusio plano įsitvirtinti, kaip pirmaujanti kosmoso jėga, atspindinti didėjančią šalies ekonominę ir strateginę įtaką Žemei. Nuo tada, kai prieš dešimtmetį pagal įstatymą buvo uždrausta dirbti su JAV kosmoso agentūra, Kinija daug investavo į jos programą. Kinija vis dar atsilieka technologiškai, bet siekia įgyti pranašumą per jos Mėnulio misijas.
Kinijos Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos programos ambicijos auga. Kinija tapo pirmąja tauta, nusileidusia tolimojoje Mėnulio pusėje 2019 m., tęsė iki Marso manevravimo marsaeigiu ir savo kosminės stoties pastatymo šiais metais – Kinijos spartūs žingsniai pradėjo naujas kosmines lenktynes su JAV.
Spalio mėnesį Kinijos mokslininkai žurnaluose Science and Nature paskelbė Chang'e 5 misijos išvadas. Jų analizuoti vulkaninių uolienų pavyzdžiai yra šviežiausi rasti Mėnulio mėginiai, kurių amžius siekia du milijardus metų. Jų darbas parodo, kaip laikui bėgant keitėsi Mėnulio sudėtis ir vandens kiekis, o tai suteikia naujų įžvalgų apie terminę ir cheminę Mėnulio evoliuciją.
Galiausiai Kinija numato ateitį, kurioje ji valdys daugiau galios kosmose: jos erdvėlaivį skraidins galingos raketos, o jos žmonės pradės tyrinėti kitas planetas.
Šis postūmis atitinka didėjantį Kinijos nacionalizmą vadovaujant lyderiui Xi Jinpingui. „Jūs esate atstovai tų, kurie siekia ir kelia Kinijos kosmoso pramonę naujoje eroje“, – sakė J. Xi birželį per pokalbį su astronautais, leidžiančiais laiką pirmojoje šalies kosminėje stotyje.
Pekinas taip pat steigia daugiau pasaulinių aljansų kosmoso projektuose. Spalio mėnesį Kinijos mokslų akademija paskelbė apie susitarimą su jos kolega Prancūzijoje tirti Chang'e 5 mėnulio pavyzdžius. Kovo mėnesį Kinija paskelbė apie ryšius su Rusijos kosmoso agentūra, kad per ateinantį dešimtmetį būtų sukurta bendra Mėnulio bazė.
„Kinija dabar tiesia Šilko kelią į kosmosą“, – sakė Brauno universiteto geologijos mokslų profesorius Jamesas Headas, kuris pastaruosius kelerius metus skaitė paskaitas Kinijos universitetuose.
Nors Kinija oficialiai neskelbia, kiek išleidžia savo kosmoso programai, Namrata Goswami, knygos „Scramble for the Skies“ bendraautorė, sako, kad duomenys rodo, jog šalis išleidžia 8–11 mlrd. dolerių vien jos civiliams kosmoso programos komponentams. Duomenų apie jos karines išlaidas kosmose nėra.
Matydamas, kokį poveikį JAV padarė tokios kompanijos kaip „SpaceX“, Kinija 2014 m. atvėrė savo kosmoso pramonę ir dabar turi daugybę privačių kosmoso verslo įmonių.
Trys taikonautai, kaip žinomi Kinijos astronautai, šešis mėnesius praleidžia jos kosminėje stotyje, kurią planuojama baigti iki kitų metų pabaigos. Per ateinančius kelerius metus Pekinas planuoja daugybę nepilotuojamų misijų, įskaitant robotų siuntimą į Mėnulį, kurdamas jo bazę su Rusija. Kad pasiruoštų žmonėms mėnesius praleisti Mėnulyje, kinų savanorių grupė metus gyveno uždaroje laboratorijoje Pekine, patys augino maistą ir perdirbo vandenį.
„Kinijos Mėnulio programa yra svarbiausias ir pagrindinis visos jos kosmoso strategijos komponentas“, – sakė M. Goswami. „Visi šie etapai padeda šaliai priartėti prie pono Xi kosminės svajonės išsipildymo.
Kinijos pareigūnai, kuriems pavesta vykdyti branduolių sintezės projektus, teigia, kad gali praeiti dešimtmečiai, kol pastangos pasieks vaisių. Pekino institutas, tiriantis helio-3, kurį remia valstybinė Kinijos nacionalinė branduolinė korporacija, rugpjūčio mėn. interviu valstybinei žiniasklaidai aptarė pastangas ir neatsakė į prašymą pateikti daugiau komentarų.
„Nėra jokios operacijos elemento, iki galo išsiaiškinto“, – sakė Pekino tyrime nedalyvaujantis Honkongo universiteto Kosmoso tyrimų laboratorijos direktoriaus pavaduotojas Josephas Michalskis. „Tai panašu į tai, kad tau kas nors pasiūlytų lagaminą, prikimštą 5 mln. dolerių, bet jį pasiimti kainuos 10 milijonų dolerių.“ [1]
Nieko, nepergyvenkit. Didysis kovotojas prieš Kinijos valdžią Gabrielius Landsbergis ant balto arklio prasibraus į Kiniją ir atneš mums visas tas Mėnulio dulkes.
1. World News: Moon Dust Fuels China's Pursuit Of Space Power --- Scientists examine samples that hold potential for making safer nuclear energy
Khan, Natasha. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 14 Dec 2021: A.10.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą