Nauja ministerijos žemės ūkio strategija – nori didiesiems ūkiams duoti mažiau valdiškų pinigų

"Šiandien pristatytas Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginis planas, pagal kurį didiesiems ūkiams siūloma įvesti tiesioginių išmokų lubas. Tą pajus šimtai didelių ūkių.

Šių lubų įvedimas vienas iš didžiausių konfliktų žemės ūkyje, nes tam priešinasi didieji ūkiai. Toks ribojimas prieš keletą metų buvo įvesta – išmokų lubos, kurios negalėjo viršyti 150 tūkst. eurų per metus vienam fiziniam ar juridiniam asmeniui (vadinamoji moduliacija). Tačiau šis ES paramos perskirstymas taip ir nenutiko – jo virtuoziškai buvo išvengta. Lubas panaikino tuometinis ministras Andrius Palionis.

„Siūlome įvesti tiesioginių išmokų lubas didiesiems ūkiams, tačiau bus leista išskaičiuoti darbo užmokestį“, – šio plano pristatymo metu kalbėjo žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ir pabrėžė, kad kai kur nori skirti daugiau lėšų nei rekomenduoja ES reglamentas. Daugiau lėšų gaus jaunieji ūkininkai ir smulkūs bei ekologiniai ūkiai.

Iš kitos pusės, pripažįstama, kad nepavyks tiek padidint ekologinių ūkių, kiek reikalauja ES.

Patys stambių ūkių savininkai sako, kad tai politikavimas, kuris kenkia ekonomikai.

„Išmokų mažinimas palies pačius moderniausius ir perspektyviausius ūkius. Jie nukentės. ES nereikalavo mažinti išmokų iki 65 tūkst. eurų. Galėjo palikti ir 100 tūkst. eurų lubas vienam gavėjui. Matome, kad ši Vyriausybė siekia politinių, bet ne ekonominių tikslų ir nekuria gerovės valstybės“, – piktinasi Petras Puskunigis, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas, Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės vadovus.

P. Puskunigis sako, kad kiek tai atsilieps jo paties įmonei skaičiuos, tačiau nesiima nieko prognozuoti, nes bet kada galima sulaukti pokyčių.

„Gerų minčių prieš šv. Kalėdas nėra. Mes sustabdėme plėtrą ir investicijas ir laukiame, kas bus. Pradedami pardavinėti stiprūs ūkiai. Pavyzdžiui, vakar gavau patvirtinimą, kad parduodamas 700 hektarų ūkis, laikantis 400 karvių. Didelis ūkis dabar blogybė. Matome, kad ekonominiai dalykai nesvarbūs, svarbiausia politika“, – dėlioja P. Puskunigis.

ES reglamentas leidžia mažinti 60 tūkst. eurų viršijančias išmokas red. past.

Tačiau ministerijos pozicija kitokia.

„Nenorime nutolti nuo tikslo gaminti maisto produktus ir pravalgyti visus pinigus. Todėl remsime sektorius, kurie gamina produktus, kurių mums trūksta, arba tuos, kurie stipriai traukiasi. Be to, norime pasilikti bent 250 mln. eurų investicijoms į namų valdas ir sutelkti dėmesį į kooperaciją. Vertybė ne narystė kooperatyve, o bendras veikimas ir dalinimasis ištekliais. Tik taip smulkūs ir vidutiniai ūkiai gali modernėti. Kito kelio nematau“, – sakė K. Navickas.

Žemės ūkio ministerija paaiškina:

„Naujajame finansiniame laikotarpyje numatoma taikyti išmokų lubas atsižvelgiant į Europos Komisijos siūlomus išmokų ribojimo variantus.

Išmokų suma viena gavėjui virš 65 tūkst. eurų būtų mažinima 85 proc. Ir vienas gavėjas negalės gauti daugiau nei 100 tūkst. eurų išmokų per metus.

Tačiau taikant apribojimus atsižvelgiama į darbuotojams mokamą darbo užmokestį, kuriuo išmokų suma mažinama.

Preliminariai skaičiuojama, kad jeigu tokios išmokų lubos būtų taikomos šiemet, jas pajustų apie 300 ūkių.“