"Naujausias „Laisvės TV“
žurnalistinis tyrimas rodo, kad gydytojų persekiojimas, išnaudojimas ir
psichologinis žlugdymas – sisteminė problema, išplitusi ir slepiama bemaž
visose Lietuvos ligoninėse. „Aš tai išvažiuosiu į užsienį. Savižudybė yra
sėdėti Lietuvoje“, – slapta įrašytuose pokalbiuose prieš mirtį kalbėjo gydytoja
L. Šilinskytė.
Apklausos rodo, kad bent trečdalis
Lietuvos gydytojų kasdien patiria psichologinį smurtą.
Tyrimas atskleidžia, kokie metodai
taikomi, siekiant mediką sužlugdyti ir priversti išeiti iš darbo. Dokumentai
rodo, kad valstybės pinigais išlaikomos ligoninės gąsdina ir teisiškai
persekioja tuos medikus, kurie išdrįsta prabilti apie patirtą smurtą. Ekspertai
sako, kad dėl nuolat patiriamo psichologinio smurto, išnaudojimo ir perdegimo
medicinos paslaugos tampa nesaugios.
Su patyčiomis, įžeidinėjimais,
žeminimu, grasinimais būsimi gydytojai susiduria jau studijų metais. Nuo
pirmųjų dienų jie supranta, kad tarp medikų galioja kitokios bendravimo
taisyklės. „Toks juokelis kaip: moteris, tai – šventykla ant dviejų kojų. Arba:
man maloniausias garsas, kai mergina prašo pakartot. Ir taip dažniausiai būna,
jeigu studentė paprašo pakartot, nes tiesiog nespėjo užsirašyt kažko, ką
dėstytojas diktavo“, – pasakojo medicinos studentė Rasa, kuri mokosi Lietuvos
sveikatos mokslų universitete (LSMU).
Tame pačiame universitete studijavęs
chirurgas Vytautas prisimena vieno medicinos profesoriaus žodžius: „Jis dėsto
tam tikrą paskaitą ir sako: bet tai ką aš čia jums aiškinu, būsit visi debilai
šeimos gydytojai.“ Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Auristida
Gerliakienė sako, kad per 12-a medicinos studijų metų jauni žmonės yra arba
sužlugdomi, arba išmoksta prisitaikyti prie smurtinės kultūros.
„Iš studento yra padaroma šilko
vilna“, – sako A. Gerliakienė. LSMU atstovai į kelis kartus raštu pateiktus
klausimus neatsakė.
Rezidentai verčiami dirbti nemokamai
Vėliau, prasidėjus rezidentūrai,
būsimi gydytojai turi iškęsti ne vien žeminimą – tenka susitaikyti ir su
išnaudojimu. Norėdami įsitvirtinti ligoninėse, rezidentai privalo nemokamai
dirbti per laisvadienius, budėti vietoje savo vadovų ir netgi rašyti už juos
mokslinius darbus. „Aš pats pamenu, kaip visą naktį pradirbęs, kitą dieną
norėjau eit namo. Jau deduosi daiktus, kai atėjo vienas gydytojas ir sako: kur
tu eini? Kaip tu čia eini namo? Tu ką, ne vyras? Ką tu veiksi namuose? Sakau:
pamiegot norėčiau. Tai jis tiesiog nusijuokė, numojo ranka į mane ir nuėjo“, –
pasakoja chirurgas Vytautas, rezidentūrą atlikęs Kauno klinikose. „Laisvės TV“
tyrime demonstruojami tikri Kauno klinikų dokumentai, iš kurių matyti, kad
oficialūs tvarkaraščiai, pagal kuriuos mokamos algos, neatitinka tikrovės.
Pasitaiko atvejų, kai jaunojo gydytojo tvarkaraštyje pažymėtas laisvadienis,
nors pacientų apžiūros ataskaitos rodo, kad tikrovėje tas gydytojas dirbo. Ir
už tai negavo nė cento. „Grafikas, kuris yra ant popieriaus, jis
neatitinka realybės netgi 5 procentų. Mano praktikoje aš bent jau negavau nei
vieno papildomo euro už nedarbo metu atidirbtas valandas“, – sakė rezidentas
Vytautas. Vienas iš Kauno klinikų vadovų Tomas Lapinskas sako, esą ligoninės
administracija apie šią problemą sužinojo neseniai ir dabar ėmėsi ieškoti
sprendimų.
Žlugdymo metodas – manipuliavimas darbo grafiku
Su psichologiniu smurtu Lietuvos
ligoninėse susiduria ne tik jauni, bet ir patyrę gydytojai. „Laisvės TV“ tyrime
išskirti esminiai metodai, kurie taikomi, norint sužlugdyti neįtikusį mediką.
Vienas iš dažniausiai taikomų mobingo metodų – kasdienės priekabės. Savo
tiesioginės vadovės priekabes dvejus metus kentė Šiaulių ligoninės
kardiologijos skyriui vadovavusi Danutė Andriulienė. Ligoninės vadovybė
neteisėtai apribojo jos galimybes atlikti pareigas ir ji buvo priversta išeiti
iš darbo. „Galiu pasakyti: iš ryto atsikeli, valaisi dantis, ir pykina,
negali išsivalyti dantų. Tai buvo pažeminimas, sutrypimas visiškas“, – sakė
kardiologė. Galiausiai D. Andriulienė kreipėsi į darbo ginčų komisiją ir įrodė,
kad buvo priversta dirbti emociškai nesveikomis darbo sąlygomis. Už tai jai
skirta 500 eurų kompensacija. Buvęs Šiaulių ligoninės vadovas Remigijus Mažeika
sako, kad ligoninė su darbo ginčų komisijos išvadomis nesutiko, bet jų
neginčijo iš pagarbos gydytojai.
Kitas psichologinio spaudimo metodas
– darbo tvarkaraščių keitimas.
Tam, kad užsidirbtų padorų
atlyginimą, gydytojai dažnai dirba ne vienoje ligoninėje.
Taigi jiems labai reikia lankstaus
darbo grafiko. O tai suteikia papildomų galių jų vadovams, kurie tvarkaraščius
gali naudoti, kaip spaudimo priemonę. Jeigu gydytojas savo vadovui neįtinka,
tai jo darbo grafikas gali būti sudėliotas taip, kad papildomas darbas, mokslai
ar vaikų auginimas taptų neįmanomu. „Kadangi aš mokiausi, aš nuo pat pradžių
pasakiau, kad aš pageidauju naktimis arba paromis dirbti, kad tiesiog daugiau
tų išeiginių būtų. Tai pastatė mane dirbti dienom nuo pirmadienio iki
penktadienio“, – sako slaugytojos padėjėja Jurga, dirbanti vienoje Vilniaus
ligoninėje.
Verkiančio chirurgo prašymas:
leiskite operuoti
Operacijų arba pacientų atėmimas iš
gydytojo – dar vienas išplitęs psichologinio smurto metodas. „Iš gretimo
skyriaus vienas chirurgas bandė žudytis būtent dėl to, kad iš jo iš viso atėmė
operacijas“, – sako A. Gerliakienė, Medikų sąjūdžio vadovė. Vilniaus gydymo
įstaigoje administracijoje dirbusi Lina pasakoja panašią istoriją: „Aš mačiau,
kaip chirurgas stovi prie savo vadovo kabineto durų ir prašo gailiai, kad jam
leistų daugiau operuoti. Prašymas baigėsi ašarom. Vyras chirurgas verkė. Ir
sako: aš turiu šeimą, aš turiu vaikus, duokit man darbo. O vedėjas atsako: dink
iš mano kabineto.“
Tyrime pasakojama konkreti istorija,
kai du Klaipėdos universitetinės ligoninės chirurgai buvo palikti be operacijų,
nes kritiškai atsiliepė apie pandemijos valdymą toje gydymo įstaigoje. Kerštaujant
vienas iš chirurgų buvo užverstas tarnybiniais įspėjimais.
Vedėjos paliepimas kolektyvui – ignoruoti vieną kolegą
Pasitaiko ir tokių atvejų, kai
gydymo įstaigos vadovai vieną neįtikusį mediką paverčia viso kolektyvo
taikiniu. „Kada tu ateini į darbą, tu pasakai „labas“, bet, jeigu yra vedėja,
visi kolegos net nusisuka, – pasakoja psichologė Janina, dirbusi Šiauliuose. –
Eini vienas ir žiūri, kad visi kažkaip tavęs vengia, bijo bendrauti.“
Psichologė sako atsidūrusi tokioje padėtyje, mat nesutikusi su skyriaus vedėjos
pasiūlymu išeiti iš darbo savo noru. Nors pradžioje Janina pasiūlymą atmetė,
bet galiausiai, nebeištvėrusi psichologinio spaudimų ir pacientų mažinimo,
nusprendė palikti darbą. „Į kabinetą paslapčia užeidavo po vieną darbuotoją,
kur mes labai gerai sutardavom. Įsivaizduokit: apsižiūri, ar nieks nemato, į
mano kabinetą ateina, apsikabina, išsibučiuojam, pasilinkim vienas kitam gero
kelio, gero gyvenimo. O kada reikia išeiti iš kabineto, sako: praverti duris,
pasižiūrėti, ar nieks nemato“, – pasakoja Janina.
Slaptame įraše – grasinimas auditu
Kartais, norint atsikratyti
neįtikusio gydytojo, stengiamasi rasti kad ir menkiausių medicininių klaidų.
Tada net dėl smulkmenos gydytojas gali netekti darbo. Pernai iš darbo buvo
atleista Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja Izabelė Juškienė. Per
pandemiją ji vadovavo poliklinikos karščiavimo kabinetams, kur buvo atliekami
COVID-19 testai. Vienas iš testų nebuvo laiku pristatytas į laboratoriją.
Nuspręsta, kad tai šiurkštus pažeidimas ir Izabelė buvo atleista iš darbo.
„Laisvės TV“ turimi slapta daryti garso įrašai atskleidžia, kaip prieš pat
atleidimą gydytoja buvo spaudžiama Antakalnio poliklinikos direktoriaus Evaldo
Navicko. „Yra du variantai, – įraše girdėti E. Navicko balsas. – Arba tu rašai
prašymą ir išeini savo noru iš darbo (šypsotis čia nereikia, čia yra labai
rimtas pasiūlymas), arba mes iš tiesų atliksim tokį auditą, po kurio tau bus
gėda šitoj įstaigoj dirbti.“ Greitai gydytoja Izabelė buvo atleista iš darbo.
Ji kreipėsi į Darbo ginčų komisiją ir ten pasiekė savotišką pergalę –
Antakalnio poliklinika su gydytoja sudarė taikos sutartį. Gydytojos neva
padarytas šiurkštus pažeidimas buvo panaikintas, atleidimo pagrindas pakeistas
į išėjimą iš darbo bendru sutarimu. Poliklinika gydytojai išmokėjo ir maždaug
20-ies tūkstančių eurų kompensaciją. Antakalnio poliklinikos atstovė Rūta
Vanagienė teigė, kad su gydytoja sudarius taikos sutartį abi pusės pasirašė
konfidencialumo susitarimą, tad situacijos komentuoti negali.
Šiaulių gydytoja prieš mirtį: dirbti Lietuvoj – savižudybė
Dėl menamo pažeidimo iš darbo buvo
atleista ir Šiaulių ligoninės gydytoja Laura Šilinskytė. Dėl konflikto su
vadovybe ji jautėsi persekiojama, todėl ėmė slapta įrašinėti savo pokalbius su
kolegomis, kad surinktų įrodymus. „Kūčių rytą aš 20 minučių anksčiau
išsiprašiau iš darbo. Išsiprašiau, mane išleido. Buvo du ligoniai, aš juos
perdaviau ir išėjau 20 minučių anksčiau. Tai man parašė įspėjimą, ir parašė
tarnybinį“, – savo kolegoms pasakojo L. Šilinskytė. Gydytoja norėjo teisiniais
keliais panaikinti jai skirtą įspėjimą: „Pirmiausiai aš išsikovosiu, kad tą
įspėjimą Darbo ginčų komisija panaikintų, o tada aš duosiu [ligoninę į teismą]
dėl mobingo.“ Arba tu rašai prašymą ir išeini savo noru iš darbo (šypsotis čia
nereikia, čia yra labai rimtas pasiūlymas), arba mes iš tiesų atliksim tokį
auditą, po kurio tau bus gėda šitoj įstaigoj dirbti. Kalbėdama su kolegomis ji
ne kartą sakė, kad planuoja išvažiuoti iš Lietuvos ir dirbti užsienyje:
„Savižudybė sėdėt Lietuvoj. Iš principo aš noriu įrodyti mobingą, prisiteisti
už metus kompensaciją prieš išeinant, o tada dar – kad nuskambėtų per visą
Lietuvą. Nes aš noriu padaryti, kad vienąsyk išaiškėtų visa tiesa, kas čia
dedasi šitoj ligoninėj.“ L. Šilinskytės konfliktas su Šiaulių ligoninės
vadovybe baigėsi tuo, kad jauna gydytoja buvo atleista iš darbo. Ji buvo
apkaltinta iš vieno paciento ligos istorijos išplėšusi puslapį su medicininiais
įrašais. Atidirbusi paskutinę dieną, jauna gydytoja grįžo į namus ir ištisą
parą rašė liudijimą apie patirtą psichologinį smurtą ir sistemingą spaudimą
išeiti iš darbo.
2021-ųjų gegužės 7-ąją, apie 6
valandą ryto, Laura išsiuntė paskutinį laišką dviem savo kolegoms: „Sveiki, aš
jums atleidžiu už tai, ką padarėte man. Tai lieka jūsų pačių sąžinės reikalas.
Pagarbiai, Laura.“ Po to gydytoja nusižudė. Jai buvo 36-eri. Dėl šio įvykio
Panevėžio apygardos prokuratūra atlieka ikiteisminį tyrimą. Po Lauros mirties
jos artimieji kreipėsi į Darbo ginčų komisiją ir prašė išnagrinėti jos
atleidimo aplinkybes. Komisija pripažino Lauros atleidimą iš Šiaulių ligoninės
neteisėtu ir nepagrįstu. Taip pat buvo nustatyta, kad Laura jokių dokumentų
neklastojo, priešingai, nei bandė įrodyti ligoninės vadovybė. Ligoninė šias
išvadas pripažino.
Didžioji dalis gydytojų jaučia perdegimą
Gydytojų apklausos rodo, kad daugiau
nei 60 proc. Lietuvos medikų nesikreipia psichologinės pagalbos. Jie bijo, kad
apie tai bus sužinota darbe ir dėl to teks patirti gėdą. „Žmogui gali įsijungti
tunelinis mąstymas, kai jis nebemato kitos išeities, nes jam jo specialybė, jo
sritis, jo pasirinkimas yra vienintelis jo matomas variantas. Jeigu tu sulauki
tinkamos pagalbos iš aplinkos arba pats pasiryžti kreiptis tos pagalbos, tu
gali išeiti iš to tunelinio mąstymo, pamatyti viską plačiau ir pasirinkti kitą
kelią“, – kalbėjo Kristina Norvainytė, Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentė.
Apklausos rodo, kad 63 proc. jaučia silpną arba vidutinį
psichologinį perdegimą.
Ekspertų nuomone, dėl tarp medikų
išplitusio perdegimo medicinos paslaugos tampa nesaugios. „Atrodo, 27 proc. yra
mirtingumas ligoninių dėl to, kad darbuotojai patiria mobingą“, – sako A.
Gerliakienė.
Po žurnalistų klausimų – teisininkų grasinimas gydytojai
Nemaža dalis „Laisvės TV“ kalbintų
medikų bijojo prabilti viešai. Jie bijojo būti atpažinti persekiotojų, bijojo
sulaukti keršto. Neretai pasitaikanti praktika, kai gydytojai raštu
įsipareigoja tylėti apie ligoninės problemas. Kartais net ir teisinius ginčus
laimėję gydytojai negali papasakoti apie patirtą psichologinį smurtą, nes darbo
ginčų komisijose pasirašo konfidencialumo įsipareigojimus. Tokiu atveju,
prabilę jie sulaukti brangių ligoninėms atstovaujančių advokatų laiškų.
Konkretus pavyzdys: tą pačią dieną, kai „Laisvės TV“ žurnalistai parašė laišką Antakalnio
poliklinikai ir paklausė apie gydytoją I. Juškienę, atleistą dėl vieno COVID-19
testo, poliklinika iškart išsiuntė gydytojai grasinantį laišką. „Primename, kad
esate įsipareigojusi neviešinti ir nekomentuoti konfidencialios informacijos," –
rašoma grasinančiame laiške. – "Nustačius, kad pažeidžiate minėtą
įsipareigojimą, Antakalnio poliklinika savo teises gins teisės aktų numatyta
tvarka: kreipsis į teismą su reikalavimu sumokėti 10 tūkstančių eurų dydžio
baudą.“
Tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl
apie psichologinį smurtą ligoninėse žinome tiek nedaug. Medikai yra sistemiškai
gąsdinami ir baudžiami už tai, kad prabyla apie savo problemas. Ir tai daroma
už mokesčių mokėtojų pinigus.”
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą