Ukrainos režimo karo vadai sako, kad Rusijos invazija juos priblokš

 „Kijevas, Ukraina. Minint 30-ąsias Ukrainos ginkluotųjų pajėgų įkūrimo metines, prezidentas Volodymyras Zelenskis šią savaitę pasipuošė šalmu, kad apžiūrėtų apkasus ir su didele fanfara paskelbė apie naujų tankų, šarvuočių ir laivų pristatymą fronto daliniams. 

 

    Ginklų sistemos gali padėti išlaikyti lygybę lėtai besitęsiančiame nusidėvėjimo kare, kuris vyravo daugelį metų. Tačiau nei jų, nei kitų Ukrainos kariuomenės pajėgų dabar nepakaktų atremti visapusišką Rusijos puolimą, kuriam, anot Ukrainos režimo ir Vakarų pareigūnų, Maskva ruošiasi.

 

    Beveik 100 000 karių šiuo metu sutelkti per Ukrainos rytines, šiaurines ir pietines sienas ir dar daugiau, net ir už savo šalies gynybą atsakingi Ukrainos režimo pareigūnai pripažįsta, kad be didelio išteklių antplūdžio jų pajėgos neturi daug galimybių.

 

    „Deja, šiuo metu Ukraina turi būti objektyvi“, – sakė Ukrainos karinės žvalgybos tarnybos vadovas generolas Kyrylo O. Budanovas. „Nėra pakankamai karinių resursų, kad būtų galima atremti plataus masto Rusijos puolimą, jei jis prasidės be Vakarų pajėgų paramos“.

 

    Generolas Budanovas apibūdino savo košmarišką Rusijos invazijos viziją, kuri prasidėtų oro antskrydžiais ir raketų atakomis, pirmiausia nukreiptomis į amunicijos sandėlius ir į apkasuose esančius karius. Pasak jo, labai greitai Ukrainos kariuomenė taps nepajėgi, jos vadovybė nesugebės koordinuoti gynybos ir aprūpinti frontą. Po to, pasak jo, atsakomybė teks fronto vadams tęsti kovą vieniems.

 

    „Jie atlaikys tol, kol bus kulkų“, – sakė generolas Budanovas. „Jie galės panaudoti tai, ką turi savo rankose, bet patikėkite manimi be atsargų pristatymo, pasaulyje nėra armijos, kuri galėtų atsilaikyti“.

 

    Nors Rusija gali būti pasirengusi kariniu požiūriu pradėti invaziją į Ukrainą jau sausį ar vasarį, Ukraina ir Vakarų žvalgybos tarnybos teigia, kad nėra jokių požymių, kad Rusijos prezidentas Vladimiras V. Putinas būtų apsisprendęs, ar tai daryti. Antradienį per vaizdo pokalbį su prezidentu Bidenu V. Putinas atmetė susirūpinimą dėl karių gausinimo prie Ukrainos sienos, kaltę perkeldamas JAV ir NATO, kurias jis apkaltino keliant grėsmę Rusijos saugumui, remiant Ukrainos kariuomenę ginklais ir mokymais.

 

    „Rusijos kariuomenė yra savo teritorijoje“, – po prezidentų pasisakymo žurnalistams sakė V. Putino patarėjas Jurijus V. Ušakovas. „Ji niekam negresia“.

 

    Vis dėlto karių ir sunkiosios ginkluotės telkimas pasienyje pastarosiomis savaitėmis privertė Ukrainos pareigūnus susidurti su kai kuriomis sunkiomis tiesomis. JAV žvalgybos bendruomenė įvertino, kad Rusija parengė puolimo planus, kuriuose dalyvautų 175 000 karių.

 

    Anot Gynybos ministerijos, Ukraina turi tik šiek tiek daugiau karių ir karininkų visoje savo kariuomenėje. Jie gali būti apšaudyti sausumoje, jūroje ir ore, jų oro pajėgose yra tik apie 200 orlaivių, įskaitant transporto priemones, o tai yra mažiau, nei naikintuvų, kuriuos Rusija jau dislokavo prie Ukrainos sienos.

 

    Rusijos pajėgos apima mūšiui paruoštus povandeninius laivus ir fregatas Juodojoje jūroje, ginkluotus sparnuotinėmis raketomis, ir sausumos dalinius, aprūpintus balistinėmis raketomis Iskander-M, o Ukrainai trūksta rimtų priešraketinės gynybos sistemų. Rusijos raketos gali sunaikinti reikšmingą Ukrainos kariuomenės dalį greičiau, nei per valandą, sakė JAV jūrų pėstininkų korpuso veteranas ir mokslų daktaras Robertas Lee.

 

    „Jei Rusija tikrai nori atskleisti savo įprastinius pajėgumus, per labai trumpą laiką jie gali padaryti didžiulę žalą“, – sakė J. Lee. „Jie gali labai greitai nuniokoti Ukrainos kariuomenę rytuose, per pirmąsias 30–40 minučių“.

 

    Ukrainos kariuomenė nėra tokia, kokia buvo anksčiau. 2014 metais elitiniai Rusijos kariai be šūvio sugebėjo užimti visą Krymo pusiasalį pietų Ukrainoje. Kai Rusijos remiami separatistai užvaldė dalį rytinės Ukrainos Donbaso regiono, Ukraina turėjo pasikliauti savanorių brigadomis žmonių, kurie paėmė ginklus ir neturėjo karinio pasirengimo, kad padėtų atremti sukilimą.

 

    Tačiau Ukrainos kariuomenė grįžo atgal, kovodama su separatistais ir nutraukdama rimčiausius karo veiksmus. Tai padarė, padedant Vakarų sąjungininkams. Vien JAV suteikė 2,5 milijardo dolerių karinę pagalbą, kuri apėmė aukštųjų technologijų stebėjimo ir ryšių įrangą bei dronus. Lapkričio mėnesį JAV pristatė apie 88 tonas amunicijos, kuri yra dalis 60 milijonų dolerių vertės karinės pagalbos paketo, kurį pažadėjo Bideno administracija.

 

    Trečiadienį prezidentas Bidenas atmetė galimybę dislokuoti JAV pajėgas į Ukrainą, kad atgrasytų Rusiją. Tačiau Ukrainoje yra daugiau nei 150 JAV karinių patarėjų – JAV specialiųjų pajėgų ir Nacionalinės gvardijos, šiuo metu Floridos nacionalinės gvardijos 53-osios pėstininkų brigados kovinės grupės, junginys, sakė du JAV Gynybos departamento pareigūnai, norėję likti anonimiški ir aptarti jautrius klausimus. Pasak pareigūnų, karinių patarėjų Ukrainoje šiuo metu taip pat turi apie dešimt kitų NATO šalių.

 

    Trumpo administracijos laikais ukrainiečiams pirmą kartą buvo įteiktos prieštankinės raketos „Javelin“. Ukrainos pajėgos iki šiol susilaikė nuo šaudymo iš Javelins mūšio lauke, iš dalies dėl noro neerzinti Kremlių.

 

    Bideno administracija ir toliau jas tiekė, spalį pristatydama naują raketų talpyklą. Pentagono atstovas Johnas F. Kirby trečiadienį sakė, kad „Javelins“ nėra nustatyta jokių sąlygų ar apribojimų, išskyrus tai, kad Ukrainos pajėgos jas naudoja „atsakingai“ ir „savigynai“.

 

    Šį mėnesį su separatistais kovojančių Jungtinių operacijų pajėgų vadas generolas Oleksandras Pavliukas interviu radijo laidai „Laisvės“ sakė, kad „Javelins“ jau buvo dislokuoti kariniuose daliniuose Rytų Ukrainoje. Aukštas Ukrainos kariuomenės pareigūnas, norėjęs likti anonimiškas, kad galėtų aptarti opius karinius klausimus, patvirtino, kad raketos „Javelin“ prieš mėnesį buvo dislokuotos priešakiniuose kariniuose daliniuose, tačiau dar nebuvo paleistos mūšyje.

 

    „Javelins yra ten, ir jei mūsų priešai panaudos tankus, jie bus panaudoti“, – sakė pareigūnas.

 

    Bideno administracija liko neaiški, kaip kitaip ji galėtų ginti Ukrainą invazijos atveju.

 

    Antradienį per vaizdo pokalbį su V. Putinu prezidentas Bidenas pažvelgė savo kolegai į akis ir perspėjo, kad Jungtinės Valstijos peržengs ekonomines bausmes, skirtas Rusijai po 2014 m. Krymo prijungimo, jei V. Putinas nuspręstų imtis karinių veiksmų. Kokios gali būti tos bausmės, liko neaišku, nors nedaugelis tikisi, kad Jungtinės Valstijos teiks didesnę karinę pagalbą, nei jau buvo suteikta.

 

    Tvirtų Ukrainos Vakarų rėmėjų įsipareigojimų trūkumas kelia Ukrainos pareigūnų nerimą.

 

    „Jie turi nuspręsti, ar mes esame sąjungininkai, kaip jie skelbia, ir tokiu atveju sąjungininkai padeda vieni kitiems, arba jie turi pasakyti, kad taip nėra“, – sakė karinės žvalgybos vadas generolas Budanovas. „Jei civilizuotas pasaulis nori išvengti katastrofos – ir tai bus katastrofa visiems – mums reikia karinės techninės paramos dabar, o ne rytoj, ne poryt, ne po metų. Dabar."

 

    Tie, kurie supranta, kad tokio lygio parama vargu ar tikėtina, pradėjo tamsiai kalbėti apie liaudies ginkluotą pasipriešinimą bet kokiai Rusijos okupacijai. Interviu generolas Pavliukas pažymėjo, kad Ukrainoje yra iki pusės milijono žmonių, turinčių karinės patirties. Jei Vakarai nepadės Ukrainai, jis sakė: „Pradėsime partizaninį karą“.

 

    „Praėjo aštuoneri metai ir yra labai daug žmonių, turinčių karinės patirties, pasiruošusių kovai su ginklais rankose“, – sakė jis.

 

    Vienas aukšto rango Ukrainos kariuomenės pareigūnas, norėjęs likti anonimiškas, sakė, kad jei visa kita nepavyks, kariuomenė tiesiog atidarys savo ginklų sandėlius ir leis Ukrainos žmonėms pasiimti viską, ko reikia, kad apsigintų save ir savo šeimas."

 Kur Saldžiūnas? Kur tas storulis, tariamas istorikas, Anušauskas, vaizduojantis Lietuvos karo vadą? Pasirodo, kad žaislai, kuriems mes karo atvejui išleidžiame milijardą eurų per metus, mūsų aplinkoje yra beverčiai. Gal sugalvokime kitokius žaidimus, vietoje šio, beviltiško?