2021 m. gruodžio 16 d., ketvirtadienis

Ar verta Lietuvai tęsti mūsų pernelyg sunkius politinius žaidimus?

 Maximos savininkas Numa (buvęs Numavičius) išvežė jo prichvatizuotus ir iš prekybos degtine Lietuvoje uždirbtus bei nuo Lietuvos mokesčių išsuktus milijardus eurų į Jungtinę Karalystę. Kodėl jis tai galėjo padaryti? Nes Lietuvos valdžią papirko, o Jungtinės Karalystės NATO narės Lietuvos oligarchų neskriaudžia. Bendra schema - Rytų Europos šalys prisijungia prie NATO ir jų oligarchai apsaugo abejotinos kilmės turtus, pervesdami juos į Vakarus. Tai vadinama Rytų partneryste.

Ši schema turi aktyviausią dalyvį - Lietuvos elitą, vaizduojantį, kad tai yra "karas" su Rusija. Realiai pagrindinė šio tariamo "karo" su Rusija jėga yra JAV, kuri supranta, kad konkuruoti tuo pačiu metu su Kinija ir su Rusija yra JAV pernelyg brangu. Todėl vyksta slapti pasitarimai su Rusija, pasidalinant įtakos sferas.

Todėl Lietuvos dalyvavimas Rytų oligarchų turtų pernešime į Vakarus pradeda prieštarauti mūsų pagrindinės gynėjos - Amerikos interesams. Todėl susidaro vaizdas, kad mes, lietuviai, sunkiai bėgame priešakyje didžiulio JAV traukinio, nesugebame bėgti pakankamai greitai ir rizikuojame būti sutrinti. 

Praradome Mažeikių naftą, pieno gamybą, pieno produktų ūkį, besivaržydami su Rusija. Prarandame geležinkelius ir uostą tuose pačiuose žaidimuose. Prarandame neįkainojamas verslo galimybes, besivaržydami su Kinija. Prarandame milijardą eurų per metus, pirkdami pasenusią ir mums nereikalingą karinę techniką. Veltui iššvaistome prievartą surinktų į neveiksmingą armiją šauktinių laiką ir jėgas.

Reikia mums keisti Lietuvos politiką į Suomijos politiką - kariauti, kai kariaujame ir prekiauti, kai prekiaujame.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą