„Berlynas – praėjusią savaitę keliavau į Vokietiją, pasiruošęs pamatyti, kaip grąžo rankas ir girdėti pasakojimus apie vargą. Dėl pigių rusiškų dujų praradimo, artėjant žiemai milijonai Vokietijos namų ūkių gali pritrūkti šildymo ir elektros. Kylančios energijos kainos kai kuriuos privertė daug energijos suvartojančių įmonių sulėtinti gamybą.
Covid rodikliai vėl auga. Pasaulinės finansų rinkos tirpsta. Didžiausia infliacija nuo Vokietijos Federacinės Respublikos įkūrimo griauna taupios viduriniosios klasės santaupas.
Nerimą kelia ir vidutinės trukmės perspektyvos. Gamyba išlieka pagrindiniu Vokietijos klestėjimo šaltiniu, o pasaulinio lygio chemijos, automobilių, mašinų ir elektros įrangos pramonė daro Vokietiją trečia pagal svarbą prekybos šalimi pasaulyje ir padeda užtikrinti stabilų užimtumą bei aukštus atlyginimus. Tačiau šiam ekonominiam modeliui šiandien gresia pavojus. Kadangi elektrinėms transporto priemonėms gaminti reikia mažiau žmonių, nei įprastoms, tikėtina, kad automobilių pramonė atleis darbuotojus, net jei Vokietijos automobilių įmonės išliks pasaulinės lyderės naujoje eroje. Aplinkosaugos aktyvistai nori, kad Vokietija paspartintų perėjimą prie nulinio išmetamųjų teršalų kiekio, net jei tai padidintų pramonės išlaidas. Chemijos pramonė yra ypač pažeidžiama dėl aukštesnių energijos kainų, o stebėtojai bijo, kad chemijos gamyba bus perkelta į pigesnes vietas, tokias, kaip daug energijos turinčios JAV.
Tada yra Kinija. Prabangių automobilių ir gamybos priemonių, tokių, kaip staklės, pardavimas sparčiai augančiai Kinijai jau seniai buvo Vokietijos prekybos strategijos pagrindas. Tačiau nuo pandemijos pradžios Kinijos augimas smarkiai sulėtėjo, o Xi Jinpingas nori, kad Kinija pakeistų Vokietiją, kaip pasaulyje pirmaujančią sudėtingų pramoninių prekių šaltinį.
Tačiau savo kelionėje pastebėjau, kad Vokietijos nuotaika yra nebeviltiška. Galima beveik tai pavadinti pasipūtimu. Nuo saulės verslininkų ir pilietinės visuomenės aktyvistų Bavarijoje iki biurokratų ir politikų Berlyne – daugelis įtakingų vokiečių mano, kad šalis įžengia į naują gerovės namuose ir įtakos užsienyje erą.
Žvelgdami į rytus, vokiečiai pripažįsta, kad, galvodami apie Vladimirą Putiną, suklydo ir kad jų pasitikėjimas Rusija, kaip patikimu pigios energijos šaltiniu, buvo netinkamas. Bet jie pastebėjo ką kita. Vokiečiai vis dažniau mano, kad Maskvos ekonomikos atsigavimo viltys labiau, nei bet kada priklausys nuo jos prieigos prie Vakarų kapitalo.
Tarp Ukrainos atstatymo ir būtinybės atkurti Rusijos ekonomiką netrūksta galimybių į Vokietijos rytus.
Daugelis vokiečių, su kuriais kalbėjausi, buvo stebėtinai optimistiški dėl ekonomikos. Jie pažymi, kad trumpuoju laikotarpiu buvęs taupumas reiškia, kad Berlynas turi daug pinigų, kuriuos galėtų mesti energijos krizei.
Vokietija gali aplenkti Azijos ir kitus pirkėjus (įskaitant Lietuvą (K.)), kad užtikrintų pakankamą suskystintų gamtinių dujų tiekimą ateinantiems metams ar dvejiems, net jei vyriausybė subsidijomis ir kainų kontrole apsaugo pažeidžiamus namų ūkius nuo sparčiai didėjančių sąskaitų už energiją.
Ilgalaikėje perspektyvoje jie teigia, kad nors Kinija yra baisus konkurentas, Vokietijos Mittelstand, mažos ir vidutinės inžinerijos ir gamybos įmonės, teikiančios Vokietijos pramonei didžiąją dalį naujoviškų pajėgumų, anksčiau susidūrė su rimta konkurencija.
Be to, daugelis vokiečių yra įsitikinę, kad perėjimas nuo iškastinio kuro ilgainiui sustiprins jų šalies pozicijas. Vandenilis, aš nuolat girdėjau, yra atsakymas į vokiečių maldas. Vandenilis gali pakeisti iškastinį kurą įvairiuose pramoniniuose procesuose, o iš kintamų atsinaujinančių energijos šaltinių, pvz., vėjo ir saulės, gaminamas vandenilis gali užtikrinti stabilų energijos tiekimą tomis dienomis, kai nešviečia saulė ir nepučia vėjas. Pakeliui reikia išspręsti daug inžinerinių problemų, tačiau man buvo pasakyta, kad tokia inžinerija yra būtent tai, ką vokiečiai moka geriausiai, ir reikalauja tokio glaudaus viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo, kuriuo Vokietija istoriškai pasižymėjo.
Vokietijos pasitikėjimas savimi turi gilias šaknis. Išlipusi iš moralinio ir fizinio Antrojo pasaulinio karo sugriovimo, Vokietija šeštajame ir šeštajame dešimtmečiuose sukūrė pasaulinio lygio ekonomiką ir stabilią demokratiją. Ji įveikė septintojo dešimtmečio infliaciją ir energetinius sukrėtimus, integravo Rytų Vokietiją ir suvaidino lemiamą vaidmenį plėtojant Europos Sąjungą, kurią vokiečiai, ir tam nereikia ieškoti įrodymų, laiko veiksmingiausia tarptautine partneryste pasaulio istorijoje.
Vokietijos optimizmas gali būti klaidingas, bet bent jau dabar Vokietijos valdžia mano, kad jos sistema veikia, o rinkėjai, atrodo, sutinka. Amerikos politikos formuotojams pasekmės yra gilios ir iš esmės palankios. Svarbiausias faktas apie Europą yra ne tai, kad ponas Putinas nori sugriauti esamą Europos tvarką. Vokietija nori ją palaikyti ir, padedama savo transatlantinės sąjungininkės, yra pasiryžusi o taip." [1]
Vokietija pralaimi pagrindiniams konkurentams - JAV ir Kinijai - pramonės ir transporto skaitmenizacijoje. Tai reiškia, kad pagal istorijos pavyzdį, Vokietija daro Suomijos Nokia telefonus, o JAV ir Kinija daro išmaniuosius telefonus. Kokia tai baigėsi Nokiai katastrofa, mes jau žinome. Vokiečiai anksti žvengia, alaus prisigėrę. Lietuvai reikia skubiai ieškoti kito pagrindinio prekybos partnerio, kuris nebūtų alkoholikas.
1. Germans See Affluence Ahead
Walter Russell Mead.
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 18 Oct 2022: A.15.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą