„Griežtos ES taisyklės gamybą Vokietijoje daro neproporcingai brangią.
Paskirtajam federaliniam ekonomikos ir energetikos ministrui nereikia aiškinti, kad vangus vandenilio ekonomikos augimas yra problema. Katherina Reiche, kuri dabar vadovauja CDU vadovybei, puikiai išmano šią temą. Dirbdama Nacionalinės vandenilio tarybos pirmininke, ji pelnė didelę pagarbą pramonėje. Tačiau net ir turtingieji negali tiesiog sukurti geidžiamo energijos šaltinio, kuris laikomas raktu į klimato neutralumą Europoje.
Politikai bandė daug ką padaryti, kad nutrauktų užburtą ratą, kai trūksta paklausos ir tiek pat mažai pasiūlos. Tačiau didelės išlaidos, vangios investicijos ir geopolitinis neapibrėžtumas lėtina rinkos plėtrą. Klimatui draugiško vandenilio vis dar trūksta, o nedidelis prieinamas kiekis yra per brangus.
Vokietija vienu atžvilgiu jau lenkia daugelį kitų Europos šalių: svarbiausių vidaus linijų planavimas baigtas – tai svarbus signalas investuotojams. Iki 2032 m. planuojama nutiesti naujai arba pertvarkyti senus 9 000 kilometrų gamtinių dujų vamzdynų. Šiam vadinamajam pagrindiniam tinklui finansuoti buvo sukurtas pragmatiškas modelis, pagal kurį prie statybos išlaidų prisideda ir būsimi naudotojai. Vos prieš kelias dienas pradėjo veikti pirmoji Centrinio Vokietijos chemijos trikampio atkarpa.
Geografinis linijų pasiskirstymas taip pat geresnis, nei jų reputacija.
Vandenilis labiausiai reikalingas metanolio, amoniako, trąšų ir plieno gamyboje, taip pat naftos perdirbimo gamyklose.
Klimatui nekenksmingų dujų naudojimas leidžia ypač greitai sumažinti CO2 išmetimą – todėl joms buvo teikiamas prioritetas, jungiantis prie pagrindinio tinklo.
Šiuo atžvilgiu keista, kad koalicijos susitarime kalbama apie pagrindinio tinklo išplėtimą, įtraukiant maršrutus Vokietijos pietuose ir rytuose, nes tariamai nebuvo atsižvelgta į pramonės centrus. Iš tiesų, kai kurie aliuminio ar popieriaus gamintojai iš pradžių negauna brangaus ryšio. Tačiau šios pramonės šakos nebūtinai priklauso nuo vandenilio, nes jos turi alternatyvą dekarbonizuoti savo procesus, naudodamos elektrą, kaip energijos šaltinį. Kilus abejonių, ekonomiškai efektyvus energijos perėjimas taip pat reiškia, kad pirmiausia reikia sutelkti dėmesį į svarbiausius maršrutus.
Nepaisant transporto tinklo perspektyvos, chemijos ir plieno pramonės įmonės nenori investuoti į savo gamybos procesų restruktūrizavimą. Sudėtinga ekonominė aplinka paveikė ir tas įmones, kurios dabar galėjo naudoti klimatui neutralias dujas palankiomis kainomis. Tačiau žaliojo vandenilio, t. y. vandenilio, pagaminto elektrolizės būdu, naudojant žaliąją elektrą ir vandenį, gamybos sąnaudos yra didesnės ir mažėja lėčiau, nei tikėtasi.
Aštuonių eurų už kilogramą kainos rinkoje nėra konkurencingos.
Tai lemia ne tik mažesnis atsinaujinančios energijos pilnos apkrovos valandų skaičius, palyginti su Ispanija ar Artimaisiais Rytais. Griežti ES reglamentai taip pat neproporcingai brangina gamybą Vokietijoje. Jų teigimu, vandenilis laikomas žaliuoju tik tuo atveju, jei naudojama žalioji elektra yra gaminama papildomai pastatytose saulės elektrinėse arba vėjo turbinose, ir praktiškai tuo pačiu metu. Tai šiek tiek panašu į tai, kaip politikai vairuotojams sako, kad jie gali naudoti elektromobilius tik tada, kai šviečia saulė, o elektra tiekiama iš naujos saulės energijos sistemos, įrengtos ant jų pačių stogo.
Dar viena kliūtis žaliosios molekulės konkurencingumui yra gamtinių dujų kainų kritimas, kurios nuo vasario vidurio sumažėjo perpus – taip pat ir dėl to, kad į Europos rinką patenka vis daugiau amerikietiškų suskystintų gamtinių dujų.
Mėlynasis vandenilis, gaminamas iš gamtinių dujų garų reformavimo būdu, tačiau naudojant jį surenkamas susidarantis CO2, šiuo metu yra gerokai, nei jo žalioji alternatyva – penki eurai už kilogramą.
Tačiau ir čia trūksta reikiamo kiekio. Todėl į amžiną klausimą, ar tai žalias, ar mėlynas, reikia tiesiog atsakyti „abu“.
Kiekvienas, pesimistiškai vertinantis tiek daug kliūčių, turėtų prisiminti, kad kalbama ne apie ką kita, o apie visos pramonės transformaciją ir kad nuo nulio kuriamas visiškai naujas ekonomikos sektorius. Atsinaujinančios energijos šaltiniai taip pat užtruko beveik 20 metų, kol tapo tokie plačiai paplitę ir įperkami, kokie yra šiandien.“ [1]
Vienintelė reali mūsų konkurentė yra Kinija. Mes pralaimime šią konkurenciją:
Žaliojo vandenilio kaina Kinijoje šiuo metu svyruoja nuo 2,2 iki 11 JAV dolerių už kilogramą, o skaičiavimai rodo, kad kainą dažnai galima dar labiau sumažinti. Žaliasis vandenilis yra brangesnis, nei pilkasis vandenilis, kuris gaminamas iš iškastinio kuro.
Tačiau žaliojo vandenilio kaina Kinijoje yra mažesnė, nei Vakarų Europoje, o skaičiavimai svyruoja nuo 4,2 iki 4,6 JAV dolerių už kilogramą.
Kainos veiksniai:
Elektrolizerių technologija:
.
Elektrolizerių, kurie naudojami vandeniui skaidyti į vandenilį ir deguonį, kaina yra svarbus žaliojo vandenilio gamybos veiksnys.
Atsinaujinančios energijos kainos:
.
Žaliojo vandenilio gamyba priklauso nuo atsinaujinančių energijos šaltinių, o elektros energijos iš šių šaltinių kaina skiriasi.
Laikymas ir transportavimas:
.
Žaliojo vandenilio saugojimo ir transportavimo kaina taip pat gali turėti įtakos bendrai kainai.
Rinkos konkurencija:
.
Augant žaliojo vandenilio rinkai, konkurencija gali sumažinti išlaidas.
Kinijos žaliojo vandenilio rinka:
Kinija yra svarbi žaliojo vandenilio rinkos dalyvė, turinti ambicingų tikslų sumažinti sąnaudas ir padidinti gamybą.
Žaliojo vandenilio kainos Kinijoje jau yra konkurencingos regionuose, kuriuose gausu atsinaujinančiosios energijos.
Tikimasi, kad žaliojo vandenilio kaina Kinijoje ir toliau mažės, nes rinka bręsta ir technologijos tobulėja.
Palyginimas su kitais regionais:
Vakarų Europoje žaliojo vandenilio gamybos kaina yra didesnė – nuo 7,1 iki 12,4 USD/kg.
JAV žaliojo vandenilio gamyba gali svyruoti nuo 10 iki 15 USD/kg.
Žaliojo vandenilio kaina Kinijoje yra mažesnė, nei šiuose regionuose, iš dalies dėl mažesnės žaliosios elektros energijos kainos.
1. Grüner Wasserstoff bleibt knapp und teuer. Frankfurter Allgemeine Zeitung; Frankfurt. 05 May 2025: 15. Von Hanna Decker
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą