„Kai kurie Trumpo administracijos pareigūnai dėl nacionalinio saugumo susirūpinimo stabdo pastangas užbaigti istorinį susitarimą, kuris atvertų duris Jungtiniams Arabų Emyratams už milijardus dolerių įsigyti pažangiausių „Nvidia“ dirbtinio intelekto lustų.
Prezidentas Trumpas gegužės mėnesį vykusios kelionės į Artimuosius Rytus metu gynė susitarimą, ir šalys tikėjosi greitai susitarti dėl detalių. Lustų kūrėja „Nvidia“ laukė pardavimų.
Vis dėlto šalys iki šiol negalėjo aptarti konkrečių detalių, iš dalies dėl to, kad kai kurie JAV pareigūnai išreiškė susirūpinimą, kad Kinija gali gauti prieigą prie pažangiausių JAV technologijų, teigė su derybomis susipažinę šaltiniai.
Nesutarimai gali būti neišspręsti, nebent JAE susitartų dėl kitų sąlygų, kad išspręstų JAV pareigūnų susirūpinimą dėl nacionalinio saugumo, teigė šaltiniai.
Pavyzdžiui, pareigūnai aptarė tiesioginės prieigos prie lustų nutraukimą dirbtinio intelekto bendrovei „G42“, įsikūrusiai Abu Dabyje. kuris pagal susitarimą turėjo gauti prieigą prie maždaug 20 % puslaidininkių.
Prekybos departamentas šiuo metu neplanuoja patvirtinti lustų, skirtų G42, nors kai kurie asmenys teigė, kad tai gali įvykti ateityje.
Prekybos sekretorius Howardas Lutnickas „įsitikinęs, kad JAE pasirašyto susitarimo įgyvendinimo planas bus tęsiamas laiku ir pagal grafiką“, – sakė atstovas. JAE pareigūnai taip pat išreiškė optimizmą dėl diskusijų. Susitarimas „duos didžiulę naudą abiem šalims“, – sakė JAE ambasadorius JAV Yousefas Al Otaiba.
Daugelis derybose dalyvavusių asmenų tikisi, kad susitarimas dėl lustų galiausiai bus pasirašytas. Lutnickas ir kiti JAV pareigūnai antradienį Pitsburge vykusiame technologijų ir energetikos aukščiausiojo lygio susitikime susitiko su JAE atstovais ir aptarė, kaip tęsti susitarimą, teigė asmenys.
Tačiau lėtas tempas supriešino administracijos pareigūnus, o kai kuriuos technologijų pramonės vadovus, siekiančius plėtoti savo dirbtinio intelekto verslą užsienyje, nuvylė. žmonių.
Su diskusija susipažinę šaltiniai teigė, kad „Nvidia“ generalinis direktorius Jensenas Huangas neseniai vykusiame susitikime Trumpui papasakojo apie susitarimo svarbą.
Kai kurie administracijos pareigūnai baiminasi, kad Kinijos technologijų įmonė „Huawei“, kuri bandė parduoti lustus Artimuosiuose Rytuose, gali pasinaudoti šiuo vėlavimu. Susitarimo įgyvendinimo iššūkiai rodo keblius saugumo klausimus, kylančius eksportuojant aukščiausio našumo dirbtinio intelekto technologijas.
Sunkumų centre – vieni pažangiausių turimų puslaidininkių – „Nvidia“ lustai, kurie maitintų dirbtinio intelekto duomenų centrus. Šie įrenginiai ir juos maitinantys lustai yra sparčiai augančios dirbtinio intelekto pramonės gyvybės šaltinis. Jie laikomi itin svarbiais norint laimėti lenktynes tarp JAV ir Kinijos dėl pažangiausių dirbtinio intelekto pajėgumų kūrimo.
Persijos įlankos šalys, tokios kaip JAE ir Saudo Arabija, kuri siekia sudaryti savo susitarimą su JAV, siekė įkurti duomenų centrus, kad paskatintų savo technologijų pramonę ir įvairintų savo ekonomiką.
JAV ir JAE susitarimas buvo sudarytas greitai ir reikėjo suderinti daugelį detalių, įskaitant nacionalinio saugumo nuostatas. Tai buvo neįpareigojantis įsipareigojimas.
Pagal plačias sąlygas, JAE per daugelį metų gautų šimtus tūkstančių „Nvidia“ lustų ir padėtų kurti duomenų centrus. Didžioji dalis lustų atitektų JAV technologijų įmonėms, valdančioms duomenų centrus.
„ChatGPT“ gamintoja „OpenAI“ ir „Microsoft“ yra tarp įmonių, kurios, kaip tikimasi, valdys duomenų centrus JAE. Kad lustai būtų eksportuojami į JAE, įmonėms reikėtų licencijų, kurias greičiausiai turėtų patvirtinti kelios JAV agentūros, o šis procesas greičiausiai padidintų nacionalinio saugumo pasekmių tikrinimą.
Be to, kad G42 bus skirta 20 % lustų pagal sandorį, ji taip pat galėtų dalyvauti JAV įmonių valdomuose JAE duomenų centruose.
Kai kurie administracijos pareigūnai išreiškė susirūpinimą, kad Kinija gali rasti būdų, kaip gauti prieigą prie pažangių lustų per G42 ar kitus JAE subjektus ir darbuotojus, dalyvaujančius projekte, teigia su šiuo klausimu susipažinę asmenys.
Susitarimo pakeitimas, kad lustai nebebūtų siunčiami tiesiogiai G42, galėtų supykdyti JAE gyventojus, kurie mano, kad sandoris... kaip gyvybiškai svarbų siekiant neatsilikti dirbtinio intelekto srityje ir G42 dalyvavimą laikė pagrindine gegužės mėnesį sutartos sistemos dalimi.
Susitarimo sulėtėjimas neramino kai kuriuos pareigūnus, įskaitant Baltųjų rūmų dirbtinio intelekto carą Davidą Sacksą, kuris pritarė idėjai eksportuoti naujausius JAV lustus į Artimuosius Rytus ir su tuo susijusioms investicijoms. „Jei mes nesuteiksime technologijos, tai padarys mūsų pasauliniai konkurentai“, – sakė Sacksas viršūnių susitikime Pitsburge, pridurdamas, kad susirūpinimas dėl lustų nukreipimo „buvo pernelyg išpūstas“.
Sacksas buvo vienas iš pagrindinių JAV ir JAE lustų sandorio architektų.“ [1]
Kiek ekologiška bus energija, skirta naujausių JAV lustų naudojimui Artimuosiuose Rytuose?
„Ekologiškos“ energijos naudojimas naujausiems JAV lustams, tokiems kaip „Intel“, „NVIDIA“ ir „AMD“, maitinti duomenų centruose visame Artimuosiuose Rytuose, yra sudėtingas ir nuolat kintantis vaizdas.
Auganti paklausa ir tvarumo tikslai: Artimųjų Rytų šalys daug investuoja į duomenų centrus, kurias skatina auganti skaitmeninė ekonomika ir dirbtinio intelekto technologijų plėtra.
Energijos poreikis, ypač dirbtinio intelekto duomenų centrams, kuriems reikia žymiai daugiau energijos nei tradiciniams objektams, sparčiai auga.
Energijos šaltinių derinys: Nors regionas vis dar labai priklauso nuo iškastinio kuro, ypač gamtinių dujų ir naftos, savo elektros tinklams maitinti, yra didelis postūmis integruoti atsinaujinančius energijos šaltinius.
Pasak „Ember“, švari energija 2023 m. sudarė tik 7 % Artimųjų Rytų elektros energijos gamybos, o tai gerokai mažiau nei pasaulinis vidurkis.
Ambicingi atsinaujinančios energijos tikslai: Tokios šalys kaip JAE ir Saudo Arabija yra išsikėlusios ambicingus atsinaujinančios energijos tikslus ir daug investuoja į tokius projektus kaip saulės ir vėjo jėgainių parkai.
JAE: siekia, kad iki 2030 m. švari energija sudarytų 32 %, o iki 2030 m. – 44 % savo energijos derinyje. 2050 m.
Saudo Arabija: Šalis turi vieną ambicingiausių pasaulyje atsinaujinančiosios energijos plėtros projektų, kurios siekia iki 2030 m. pasiekti 50 % atsinaujinančiosios elektros energijos. Planuose numatyta kasmet iki 2030 m. skelbti konkursus dėl naujų atsinaujinančiosios energijos projektų, kurių vertė siekia 20 gigavatų (GW).
Integracija į duomenų centrus: Regiono duomenų centrų operatoriai, įskaitant tokias įmones kaip „Khazna“ ir „Equinix“, vis dažniau įtraukia atsinaujinančiąją energiją į savo energijos derinį. Kai kurie objektai siekia 100 % atsinaujinančiosios energijos naudojimo.
Vyriausybės iniciatyvos: Artimųjų Rytų vyriausybės aktyviai remia žaliųjų duomenų centrų plėtrą, taikydamos politiką, paskatas ir reglamentus. Pavyzdžiui, Saudo Arabijos debesų kompiuterijos specialioji ekonominė zona teikia paskatas pritraukti investicijas į žaliuosius duomenų centrus.
Novatoriški sprendimai: Regionas taip pat tyrinėja novatoriškas aušinimo technologijas, tokias kaip jūros vandeniu pagrįstos sistemos ir skystasis aušinimas, kurios gali sumažinti vandens sunaudojimą ir padidinti energijos vartojimo efektyvumą.
Apibendrinant galima teigti, kad nors Artimieji Rytai vis dar labai priklauso nuo iškastinio kuro, jie deda pastangas integruoti atsinaujinančiąją energiją į savo energijos derinį, ypač duomenų centrams, kuriuose veikia naujausi JAV lustai. Ambicingi tikslai kartu su novatoriškais projektais ir vyriausybės parama rodo ateitį, kai šiems objektams tiekiama energija taps gerokai ekologiškesnė.
1. U.S. News: National-Security Worries Slow Chips Deal --- Some U.S. officials are concerned China could get access to advanced technology. Ramkumar, Amrith; Brown, Eliot. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 18 July 2025: A3.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą