„Kinijos tyrimų laivai tyrinėja jūras, ieškodami mokslo ir išteklių, tačiau jų surinkti duomenys taip pat galėtų būti naudingi konflikte su Taivanu ar Jungtinėmis Valstijomis.
Kinija įžengė į naują vandenynų tyrinėjimo erą. Aukščiausiasis jos vadovas Xi Jinpingas siekė, kad Kinija taptų jūrų galybe – su pasaulinio lygio kariniu jūrų laivynu, didžiausiu giliavandenės žvejybos laivynu ir susidomėjimu mineralų gavyba iš jūros dugno. Jis nori, kad Kinijos tyrimų pajėgumai atitiktų šiuos siekius.
Kinijos mokslinių tyrimų laivai plaukia toliau ir žvalgo giliau, rinkdami informaciją, kuri galėtų praplėsti supratimą apie jūrų gyvūniją ir klimato kaitos poveikį. Tačiau jų išvados taip pat galėtų pasitarnauti Kinijos karinio jūrų laivyno interesams, įskaitant tai, kaip ji galėtų dislokuoti savo povandeninius laivus Ramiajame vandenyne arba bandyti sekti mažiau žinomus amerikiečių laivus.
Laikui bėgant augantis tyrimų laivynas galėtų suteikti Pekinui didelį pranašumą jūrų konkurencijoje su Jungtinėmis Valstijomis.
„Stebina tai, kaip greitai Kinija vejasi, bent jau masto prasme“, – sakė Bruce'as Jonesas, vyresnysis Brukingso instituto bendradarbis. ...kuris tyrinėja Kinijos vandenynų tyrimų pastangas. Jis pridūrė, kad Kinija „iš tikrųjų bando pasinaudoti giliavandeniais vandenimis kaip strategine erdve, kurioje ji gali imtis lyderystės“.
Laivai tyrinėjo vandenis, kuriuos Kinijos karinis jūrų laivynas laiko strategiškai gyvybiškai svarbiais, įskaitant vandenis prie Taivano rytinės pakrantės ir apie 250 mylių į rytus ir vakarus nuo Guamo, rodo laivų padėties duomenys, kuriuos pateikė „Starboard Maritime Intelligence“, bendrovė, turinti biurus Naujojoje Zelandijoje ir Vašingtone.
Laivai plaukė lygiagrečiomis linijomis arba tankiu tinkleliu – tikslūs modeliai, kurie, pasak ekspertų, rodo metodiškas pastangas rinkti informaciją apie jūros dugną, kuri, be kita ko, galėtų paremti karines operacijas.
„The New York Times“ nustatė šias ir kitas tendencijas, peržiūrėdamas „Starboard“ duomenis ir peržiūrėdamas dešimtis techninių ataskaitų bei laivuose esančių mokslininkų atliktų tyrimų.
„Xiang Yang Hong 6“, aprūpintas sonaru ir giliavandenio mėginių ėmimo įranga, ir penki kiti Kinijos tyrimų laivai praėjusiais metais atliko 25 lygiagrečias linijas vandenyse prie Taivano rytinės pakrantės, rodo „Starboard“ duomenys. Tuo pačiu laikotarpiu Kinijos laivai taip pat keliavo toli nuo namų, kad apžiūrėtų vandenis aplink Guamą, ir dar praėjusį mėnesį atnaujino darbą į rytus nuo JAV teritorijos.
Kai kurie tyrimų laivai, pavyzdžiui, „Tansuo No. 1“, plukdo pilotuojamus povandeninius laivus, kurie, Kinijos žiniasklaidos pranešimuose, gali plaukti net šešių mylių gylyje. Daugelis jų aprūpinti pažangiu sonaru vandenyno dugnui skenuoti, taip pat plūdurais, perduodančiais duomenis apie jūros sąlygas. Kinija taip pat dislokuoja jūrinius dronus ir povandeninius sklandytuvus iš kai kurių laivų.
Kinija, kaip ir kitos didelės jūrų šalys, eksploatuoja karinius laivus, atliekančius vandenynų tyrimus. Tačiau dauguma jos tyrimų laivų yra civiliniai, juos valdo vyriausybinės agentūros, universitetai ir institutai, kurie sulaukia mažiau dėmesio nei karinio jūrų laivyno laivai, todėl Kinija gali laisviau veikti jautriuose vandenyse.
Galimo konflikto fronto linijos tyrimai
Praėjusį vasarį Kinijos tyrimų laivas „Da Yang Hao“ plaukė Taivano rytine pakrante, penkias dienas braižydamas lygiagrečių linijų seriją.
Per ateinančius mėnesius į šį regioną grįžo dar penki Kinijos tyrimų laivai, įskaitant „Xiang Yang Hong 6“, panašiais maršrutais. Jie dažnai plaukė mažu greičiu, paprastai 8–10 mylių per valandą, idealiai tinka povandeninių objektų kartografavimui naudojant sonarą ir kitus metodus – mokslą, vadinamą batimetrija.
Kai kurie laivai priartėjo prie Taivano 12 jūrmylių teritorinės jūros ribos, tačiau, regis, linijos neperžengė, todėl Taivano vyriausybė negalėjo beveik prieštarauti.
Tačiau potenciali karinė jų tyrimų nauda atrodė aiški.
„Man svarbiausia išvada yra ta, kad atrodo, jog Kinija bando rinkti batimetrinius duomenis apie tą vandenyno dalį, neatrodydama, kad atlieka batimetrinį tyrimą“, – sakė Ryanas D. Martinsonas, JAV karinio jūrų laivyno karo koledžo docentas ir Kinijos tyrimų laivų ekspertas, kalbėdamas asmeniškai.
Taivano rytinėje pakrantėje yra svarbios oro ir jūrų bazės, o kilus karui, Kinijos karinis jūrų laivynas bandytų perimti netoliese esančių jūrų kontrolę.
Šią Ramiojo vandenyno dalį formuoja Kurošio srovė, kuri atneša santykinai šiltus, sūrius vandenis iš pusiaujo į šiaurę, palei Taivano rytinę pakrantę. Prie šiaurės rytų Taivano srovė susitinka su stačiu povandeniniu šelfu, sudarydama sąlygas, kurios apsunkina povandeninių laivų navigaciją, teigė keli ekspertai. Kinijos kariniai tyrėjai 2010 m. atliktame tyrime rašė, kad srovės supratimas padėtų Kinijai „geriau nuslėpti“ „...mes patys ir pulti savo priešus.“
J. Michaelas Dahmas, buvęs JAV karinio jūrų laivyno žvalgybos pareigūnas, dabar dėstantis George'o Washingtono universitete, gilius vandenis apibūdino kaip „beveik kaip desertą su parfaitu“, kuriame temperatūra ir druskingumas skiriasi priklausomai nuo sluoksnio, daro įtaką garso sklidimui vandenyje.
„Turint visus šiuos duomenis, galima nustatyti, ar tai gera vieta povandeniniam laivui slėptis, ar bloga“, – sakė ponas Dahmas.
Surinkta informacija taip pat galėtų padėti Kinijai nuspręsti, kur dėti povandenines minas, ir žengti žingsnius siekiant ilgalaikio tikslo – „aptikti povandeninius laivus per atstumą“, – teigė Tomas Stefanickas, povandeninių laivų ekspertas iš Brukingso instituto. Taivano pareigūnai pranešė, kad prie salos rytinės pakrantės rado Kinijos stebėjimo plūdurų – įrenginių, kurie gali būti naudingos informacijos rinkimo dalis.
Tyrimai netoli Guamo, JAV karinio centro
Praėjusių metų pradžioje Kinijos laivai pradėjo tyrinėti jūras netoli Guamo, kur dislokuoti amerikiečių bombonešiai, povandeniniai laivai, jūrų pėstininkai ir radarų sistemos. „Xiang Yang Hong 6“ ir kiti laivai plaukiojo pirmyn ir atgal, sukurdami tankų linijų tinklą mylios atstumu viena nuo kitos.
„Keliai taip glaudžiai supakuoti, ir visa tai buvo padaryta per vienerius metus. Akivaizdu, kad jie atliko batimetrinį tyrimą“, – sakė Sen Jan, Nacionalinio Taivano universiteto okeanografijos profesorius, turėdamas omenyje jūros dugno kartografavimą.
Viena iš galimų tyrimų prie Guamo priežasčių yra mineralų žvalgyba. Kinijos vandenynų kasybos asociacija užsiregistravo Tarptautinėje jūros dugno agentūroje, kad atliktų tyrimus kai kuriose teritorijose į rytus nuo Guamo. Tačiau vandenys į vakarus nuo Guamo, kuriuose tyrinėjo Kinijos laivai, „nelaikomi prioritetinėmis mineralų žvalgybos teritorijomis. Taigi šie tyrimai galėjo būti atlikti kitais tikslais“, – sakė Christopher Kelley, pensininkas jūrų tyrėjas iš Havajų universiteto.
Keletas karinio jūrų laivyno ekspertų teigė, kad tyrimai prie Guamo taip pat padėtų Kinijos kariuomenei geriau naviguoti šioje teritorijoje su povandeniniais laivais. Kinijos tyrimų laivai taip pat galėtų padėti surasti Amerikos povandeninius kabelius ir povandeninių laivų aptikimo technologijas, sakė Bryanas Clarkas, buvęs JAV karinio jūrų laivyno povandeninių laivų karininkas, dabar vyresnysis mokslinis bendradarbis Hudsono institute.
„Galima suprasti, kaip kinai gali bandyti rasti vietas, kur galėtų išsiųsti savo povandeninius laivus prieš konfliktą ir juos paslėpti“, – sakė ponas Clarkas. Iš ten, pridūrė jis, jie gali „iššokti ir užpulti JAV pajėgas arba kelti joms pavojų“.
Didėjantis regioninis susirūpinimas
Pagal tarptautinę teisę civiliniai tyrimų laivai gali plaukioti tarptautiniuose vandenyse ir net kitų šalių išskirtinėse ekonominėse zonose, jei tik gauna leidimą.
Tačiau vis didėjantis Kinijos šių mokslinių laivų naudojimas sukėlė nerimą visame Azijos ir Ramiojo vandenyno regione. (Pekinas savo ruožtu piktinosi JAV karinio jūrų laivyno valdomais vandenynų stebėjimo laivais netoli Kinijos pakrantės.)
„Plečiama Kinijos jūrų aprėptis nusipelno atidaus tyrimo, ypač jos „tyrimų“ laivai, kurie kartografuoja jūros dugną, dislokuoja jutiklius ir atveria kelią povandeninių laivų operacijoms“, – elektroniniame laive rašė Jennifer Parker, buvusi Australijos karinio jūrų laivyno karininkė, kuri dabar yra Australijos nacionalinio universiteto Nacionalinio saugumo koledžo ekspertė. Tačiau ji pridūrė: „kiekviena kelionė turi būti vertinama remiantis įrodymais“.
Gegužės mėnesį Filipinai išsiuntė pakrančių apsaugos laivą ir orlaivį sekti Kinijos tyrimų laivo, kuris, pasak Manilos, neteisėtai veikė Filipinų išskirtinėje ekonominėje zonoje. Kovą vyriausybės dėmesį patraukė Kinijos tyrimų laivas, išplaukęs prie pietų Australijos krantų. Vietnamas taip pat protestavo prieš Kinijos jūrų tyrimų veiklą savo išskirtinėje ekonominėje zonoje.
„Mums sunku šią situaciją vertinti kaip normalią“, – interviu sakė Taivano vandenynų reikalų tarybos ministras Kuan Bi-ling, turėdamas omenyje Kinijos tyrimų laivus ir vandenynų stebėjimo įrangą netoli Taivano.
Nepaisant susirūpinimo, Kinijos tyrimų pastangos tęsiasi. Praėjusį mėnesį „Xiang Yang Hong 1“ ir „Xiang Yang Hong 5“ atplaukė į jūras į rytus nuo Guamo ir vėl pradėjo judėti tinklelio formos trajektorijomis, metodiškai skenuodami tai, kas slypi apačioje.“ [1]
1. China Surveys Seabeds Where Naval Rivals May One Day Clash. Buckley, Chris; Chang, Agnes. New York Times (Online) New York Times Company. Jul 10, 2025.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą