„Tai buvo saulėta šeštadienio popietė, ir dešimtys žmonių sėdėjo žolėje aplink kiemo sceną, kur pradedantys technologijų startuolių įkūrėjai pasakojo apie savo idėjas. Minioje žmonės buvo susikūprinę virš nešiojamųjų kompiuterių, rūkė elektronines cigaretes ir gėrė braškių „Frappuccino“. Virš galvų dūzgė dronas. Namo viduje investuotojai virtuvėje dalijosi savo pasiūlymais.
Tai atrodė, kaip Silicio slėnis, bet tai buvo Liangžu, ramus pietinio Kinijos Hangdžou miesto priemiestis, kuris yra populiari vieta verslininkams ir technologijų talentams, viliojantiems mažomis nuomos kainomis ir artumu prie tokių technologijų įmonių, kaip „Alibaba“ ir „DeepSeek“.
„Žmonės čia atvyksta tyrinėti savo galimybių“, – sakė 36 metų Feliksas Tao, buvęs „Facebook“ ir „Alibaba“ darbuotojas, kuris vedė renginį.
Beveik visos šios galimybės susijusios su dirbtiniu intelektu. Kinijai kovojant su Jungtinėmis Valstijomis dėl technologijų viršenybės, Hangdžou tapo Kinijos dirbtinio intelekto kaitros centru.
Prieš dešimtmetį provincijos ir vietos valdžios institucijos pradėjo siūlyti subsidijas ir mokesčių lengvatas naujoms įmonėms Hangdžou – ši politika padėjo įsikurti šimtams startuolių. Savaitgaliais žmonės atskrenda iš Pekino, Šanchajaus ir Šendženo samdyti programuotojų.
Pastaruoju metu daugelis jų atsidūrė pono Tao kieme. Jis padėjo įkurti dirbtinio intelekto tyrimų laboratoriją „Alibaba“, o 2022 m. išvyko įkurti savo įmonės „Mindverse“. Dabar pono Tao namai yra Liangzhu įsikūrusių programuotojų, daugelis jų yra jauni, apie 20–30 metų, centras. Jie save vadina „kaimiečiais“, dieną rašo kodą kavinėse, o vakare kartu žaidžia, tikėdamiesi panaudoti dirbtinį intelektą savo įmonėms kurti.
Hangdžou jau pagimdė technologijų milžinus – ne tik „Alibaba“ ir „DeepSeek“, bet ir „NetEase“ bei „Hikvision“ (kuriantį vaizdo stebėjimo sistemas).
Sausio mėnesį „DeepSeek“ sukrėtė technologijų pasaulį, kai išleido dirbtinio intelekto sistemą, kurią, anot bendrovės, sukūrė už nedidelę dalį kainos, kurią Silicio slėnio įmonės išleido savo sistemoms. Nuo tada „DeepSeek“ ir „Alibaba“ sukurtos sistemos yra tarp, geriausiai veikiančių, atvirojo kodo sistemų dirbtinio intelekto modelių pasaulyje, o tai reiškia, kad juos gali naudoti visi, ir ant jų gali kurti savo darbą. Hangdžou Džedziango universiteto, kuriame studijavo „DeepSeek“ įkūrėjas, absolventai tapo geidžiamais Kinijos technologijų įmonių darbuotojais.
Kinijos žiniasklaida atidžiai stebėjo, kaip elektronikos bendrovė „Xiaomi“ perviliojo pagrindinį „DeepSeek“ komandos narį.
Liangžu mieste daugelis inžinierių teigė, kad praleidžia laiką, kol galės sukurti savo startuolius, laukdami nekonkuravimo sutarčių, kurias pasirašė su didesnėmis įmonėmis, tokiomis, kaip „ByteDance“, terminų pasibaigimo.
„DeepSeek“ yra vienas iš šešių dirbtinio intelekto ir robotikos startuolių mieste, kurį Kinijos žiniasklaida vadina „šešiais Hangdžou tigrais“.
Praėjusiais metais viena iš šešių bendrovių, „Game Science“, išleido pirmąjį Kinijoje didelio biudžeto vaizdo žaidimą, tapusį pasauliniu hitu, – „Black Myth: Wukong“.
Kita bendrovė, „Unitree“, sausio mėnesį patraukė visuomenės dėmesį, kai jos robotai šoko scenoje per Kinijos valstybinio transliuotojo kasmetinę pavasario šventę, transliuojamą per televiziją.
Šį pavasarį Mingmingas Zhu, Hangdžou startuolio „Rokid“, gaminančio dirbtinio intelekto akinius, įkūrėjas, pakvietė šešis įkūrėjus vakarienės į savo namus.
Ponas Zhu sakė, kad tai buvo pirmas kartas, kai jie visi susitiko asmeniškai. Kaip ir jis, dauguma šešių bendrovių studijavo Džedziango universitete arba dirbo „Alibaba“.
„Kai pradėjome, buvome mažos žuvelės“, – sakė ponas Zhu. „Bet net ir tada vyriausybė padėjo.“ Jis teigė, kad vyriausybės pareigūnai padėjo jam susisiekti su pirmaisiais „Rokid“ investuotojais, įskaitant „Alibaba“ įkūrėją Jacką Ma.
Tačiau kai kurie teigė, kad vyriausybės parama Hangdžou technologijų sektoriui atbaidė kai kuriuos investuotojus. Keletas įmonių įkūrėjų, kurie prašė neminėti jų vardų, kad galėtų aptarti jautrias temas, teigė, kad jiems buvo sunku pritraukti lėšų iš užsienio rizikos kapitalo įmonių, o tai žlugdė jų ambicijas plėstis už Kinijos ribų.
Jų teigimu, košmariška situacija būtų atsidurti tokioje padėtyje, kaip „ByteDance“, Kinijos „TikTok“ patronuojančioji įmonė, kurios vadovai buvo apklausti Kongrese apie įmonės ryšius su Kinijos vyriausybe.
Įkūrėjai apibūdino pasirinkimą tarp dviejų savo įmonių augimo kelių: gauti vyriausybės finansavimą ir pritaikyti savo produktą Kinijos rinkai arba patiems surinkti pakankamai lėšų, kad įkurtų biurus tokioje šalyje, kaip Singapūras, ir galėtų pasisiūlyti užsienio investuotojams. Daugumai pirmasis kelias buvo vienintelė įmanoma galimybė.
Kitas netikrumas yra prieiga prie pažangių kompiuterių lustų, kurie maitina dirbtinio intelekto sistemas. Vašingtonas daugelį metų bandė užkirsti kelią Kinijos įmonėms pirkti šiuos lustus, o Kinijos įmonės, tokios, kaip „Huawei“ ir „Semiconductor Manufacturing International Corporation“, lenktyniauja, kad galėtų gaminti savo.
Iki šiol Kinijoje pagaminti lustai veikia pakankamai gerai, kad padėtų tokioms įmonėms, kaip „ByteDance“ teikti kai kurias dirbtinio intelekto paslaugas Kinijoje. Daugelis Kinijos įmonių, nepaisydamos Vašingtono kontrolės, sukaupė „Nvidia“ lustų atsargas. Tačiau neaišku, kiek laiko užteks šių atsargų ar kaip greitai Kinijos lustų gamintojai galės pasivyti amerikiečių kolegas.
Hangdžou mieste, regis, neišvengiama koncepcija yra „agentinis DI“ – idėja, kad dirbtinio intelekto sistema gali būti nukreipta veikti savarankiškai.
Kitas Hangdžou verslininkas Qian Roy sukūrė DI valdomą skaitmeninį palydovą jauniems žmonėms, kuris reaguoja į jų nuotaikas, remdamasis Myers-Briggs asmenybės testo [1] informacija, kuri yra populiari tarp jaunų žmonių Kinijoje. Jo komanda suprogramavo savo programėlę „All Time“ naudodama viešai prieinamas DI sistemas, įskaitant „DeepSeek“, „Alibaba“ ir Amerikos startuolio „Anthropic“ sukurtas sistemas.
„Mindverse“, bendrovė, kurią kartu įkūrė ponas Tao, surengęs kiemo renginį, kuria produktą, kuris naudotų DI, kad padėtų žmonėms tvarkyti savo gyvenimą. Pavyzdžiui, jis gali siųsti palaikančius kasdienius el. laiškus kolegoms arba reguliarias tekstines žinutes tėvams, prisimenantiems šeimos atostogas.
„Nenoriu, kad dirbtinis intelektas tik atliktų užduotis, o suteiktų jums daugiau mentalinės erdvės, kad galėtumėte atsijungti“, – sakė ponas Tao.
Daugelis susirinkusiųjų pono Tao kieme teigė, kad Hangdžou atmosfera, įsikūrusi ant ežero kranto, kuris buvo mūza ištisoms kinų poetų ir dailininkų kartoms, skatino jų kūrybiškumą.
Lin Yuanlin įkūrė savo įmonę „Zeabur“ studijuodamas Džedziango universitete. Jo įmonė teikia vidines sistemas žmonėms, kurie kuria programas ir svetaines, naudodami „vibekodavimą“ arba dirbtinio intelekto įrankius programavimui be gilių programinės įrangos žinių.
Ponas Lin sakė, kad Liangzhu yra puiki jo produkto bandymų vieta. Jis gali pasilenkti prie ko nors kavinėje arba užsukti į kaimyno svetainę ir sužinoti, kokios paramos jiems reikia savo startuoliams. Ponas Lin taip dažnai lankydavosi Liangzhu, kad persikėlė ten gyventi.
Liangzhu kaimo gyventojai rengia filmų vakarus. Neseniai jie susirinko pažiūrėti filmo „Matrica“. Vėliau jie nusprendė, kad filmą turėtų būti privaloma žiūrėti, sakė ponas Linas. Filmo tema – žmonės, ieškantys kelio iš didžiulės sistemos, kontroliuojančios visuomenę – suteikė tobulą įkvėpimą.
Siekiantys įkūrėjai Liangžu rajone, net ir tie, kurie nesimokė geriausiuose universitetuose, tiki, kad galėtų įkurti kitą, pasaulį keičiančią, technologijų įmonę, sakė ponas Tao.
„Daugelis jų yra labai drąsūs, pasirinkdami tyrinėti savo kelią, nes Kinijoje tai nėra įprastas gyvenimo būdas.“ [2]
1. Myerso-Briggso tipo indikatorius (MBTI) naudoja keturias dichotomijas asmenybėms suskirstyti, todėl išskiriami 16 skirtingų tipų. Šios keturios dichotomijos yra: ekstraversija (E) arba introversija (I), jutimas (S) arba intuicija (N), mąstymas (T) arba jausmai (F) ir vertinimas (J) arba suvokimas (P). Sakoma, kad kiekvienas asmuo teikia pirmenybę vienai iš šių dichotomijų pusių.
Štai kiekvienos dichotomijos suskirstymas:
Ekstraversija (E) ir introversija (I):
Tai reiškia, kaip individai nukreipia ir gauna energiją. Ekstravertai energijos semiasi iš išorinio pasaulio ir sąveikos, o intravertai – iš savo vidinio minčių ir apmąstymų pasaulio.
Jutimas (S) ir intuicija (N):
Tai apibūdina, kaip individai suvokia informaciją. Jutikliai sutelkia dėmesį į konkrečius faktus ir detales, o, intuityviai mąstantys, susitelkia į galimybes, modelius ir abstrakčias idėjas.
Mąstymas (M) ir jausmas (J):
Tai paaiškina, kaip individai priima sprendimus. Mąstytojai teikia pirmenybę logikai ir objektyviai analizei, o jaučiantys – vertybėms ir poveikiui kitiems.
Sprendžiantys (S) ir suvokėjai (S):
Tai apibūdina, kaip individai renkasi bendrauti su išoriniu pasauliu. Sprendžiantys teikia pirmenybę struktūrai ir uždarumui, o suvokėjai – lankstumui ir spontaniškumui.
Šios keturios dichotomijos kartu sukuria 16 unikalių asmenybės tipų, kurių kiekvienas žymimas keturių raidžių kodu (pvz., ISTJ, ENFP ir kt.).
2. The Coder ‘Village’ at the Heart of China’s A.I. Frenzy. Tobin, Meaghan. New York Times (Online) New York Times Company. Jul 6, 2025.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą