Vakarai, ivardindami karinį ir ekonominį saugumą, atsisako pirkti Kinijos švarios energijos technologijas ir lėtai slysta kartu su likusiu pasauliu į klimato katastrofą. Kinija bando ištraukti pasaulį į ateitį be anglies dioksido ir naudojasi tuo, kad prisiimtų svarbiausią vaidmenį naujoje pasaulio tvarkoje. Kas čia geresnis?

Nepaisant didėjančios pasaulinio atšilimo grėsmės, JAV ir Kinija savo energetikos strategijose teikia pirmenybę ekonominiams ir nacionalinio saugumo aspektams, o ne klimato veiksmams, todėl eina skirtingais keliais. Nors abi šalys įsipareigojo sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir pereiti prie švaresnės energijos, jų konkrečius požiūrius formuoja vidaus prioritetai ir geopolitiniai aspektai, o ne vien klimato krizės sprendimas.

 

Skirtingos strategijos:

JAV ir Kinija, nepaisant savo įsipareigojimų siekti klimato tikslų, vykdo skirtingas energetikos strategijas, kurias formuoja jų unikalios aplinkybės.

 

Ekonominis ir nacionalinio saugumo dėmesys:

Abi šalys, priimdamos energetikos politikos sprendimus, labai priklauso nuo ekonominių ir nacionalinio saugumo aspektų, kartais nustelbiančių klimato tikslus.

Klimato krizė, kaip antrinis rūpestis:

Nors ir nėra visiškai ignoruojama, klimato krizė nėra pagrindinis energetikos politikos variklis nė vienoje šalyje, o pirmenybė teikiama ekonomikos augimui ir strateginei konkurencijai.

 

Pavyzdys:

Sparčiai plintanti Kinijos ekonominė plėtra, ypač jos dominavimas švarios energijos technologijų srityje, yra svarbus veiksnys, lemiantis jos energijos pasirinkimus. Kita vertus, JAV susiduria su politinėmis kliūtimis ir diskusijomis dėl energetikos pertvarkos.

 

Bendra atsakomybė:

 

„ScienceDirect“ duomenimis, JAV ir Kinija yra pagrindinės pasaulinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos šaltiniai, todėl jų energetikos strategijos yra labai svarbios pasauliniams klimato veiksmams.

 

Sudėtinga įvertinti, kas yra „geresnis“ – Vakarai ar Kinija, atsižvelgiant į jų vaidmenį švarios energijos pertvarkoje.

 

Vakarų pozicija:

 

Susirūpinimas dėl saugumo ir sąžiningos konkurencijos: Vakarų šalys, tokios, kaip JAV ir ES, nerimauja dėl nacionalinio saugumo ir dominavimo ekonomikoje, kai kalbama apie Kinijos švarios energijos technologijas.

 

Protekcionistinės priemonės: Vakarai taiko protekcionistines priemones, tokias kaip tarifai elektromobiliams, baterijoms ir saulės baterijoms, siekdami skatinti vidaus švarios energijos pramonę ir sumažinti priklausomybę nuo Kinijos importo.

 

Klimato tikslų ignoravimas ir ekonominių interesų pirmenybė: Šios protekcionistinės priemonės, nors ir skirtos skatinti vidaus pramonę, gali netyčia sulėtinti švarios energijos diegimą, nes Kinija šiuo metu yra pigi ir didelio masto esminių švarios technologijos gamintoja.

 

Kinijos pozicija:

 

Švarios energijos lyderystė ir pasaulinė įtaka: Kinija daug investavo į švarią energiją ir tapo pasauline lydere saulės baterijų, vėjo turbinų, akumuliatorių ir elektromobilių gamyboje.

 

Ekonominiai veiksniai ir energetinis saugumas: Kinijos dominavimą lemia veiksnių derinys, įskaitant ambicingus anglies dioksido kiekio mažinimo tikslus, švarios energijos sektoriaus teikiamas ekonomines galimybes ir norą sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro importo.

 

Švarių technologijų eksportas visame pasaulyje: Kinija aktyviai eksportuoja savo švarios energijos technologijas visame pasaulyje, įskaitant besivystančias šalis, o tai gali padėti paspartinti pasaulinį perėjimą nuo iškastinio kuro.

 

Iššūkiai abiem pusėms:

 

Prekybos trintis: Konkurencija dėl dominavimo švarios energijos srityje padidino prekybos įtampą, o tai gali sulėtinti pasaulinį perėjimą prie švarios energijos. Tiekimo grandinės problemos: Kinijos dominavimas tam tikrų svarbiausių mineralų ir švariųjų technologijų tiekimo grandinėse kelia susirūpinimą kitoms šalims dėl tiekimo grandinės saugumo ir gebėjimo kurti savo pajėgumus.

 

Pasauliniai klimato tikslai: Norint pasiekti pasaulinius klimato tikslus, reikia tarptautinio bendradarbiavimo, o įtampa tarp tokių svarbių žaidėjų, kaip Vakarai ir Kinija gali trukdyti pažangai.

 

Išvada:

Tai nėra paprastas klausimas, ar viena pusė yra „geresnė“ už kitą. Kinijos sparti pažanga ir investicijos į švariąją energiją yra labai svarbios pasaulinei dekarbonizacijai, nes jos siūlo įperkamus sprendimus ir paspartina perėjimą daugelyje regionų. Tačiau Vakarų susirūpinimas dėl ekonominio dominavimo ir galimos priklausomybės nuo svarbiausių technologijų stabdo pažangą. Norint rasti kelią į priekį, reikia suderinti nacionalinius interesus su neatidėliotinu pasaulinių klimato veiksmų poreikiu.