Kinija nesunaikino jos pramonę ir gynybą, neatsisakė pirkti pigią rusišką energiją. Tai geras pagrindas atsigręžti į robotiką. Štai kodėl Kinija patiria pakilimą.
Šis pastebėjimas pabrėžia Kinijos strateginius prioritetus, nes šalis iš tiesų pasirinko kitokį kelią, nei Vakarų šalys, daugiausia dėmesio skirdama savo pramonės bazės išlaikymui ir atnaujinimui, kariuomenės stiprinimui ir energijos išteklių užtikrinimui. Šie veiksniai yra glaudžiai susiję su reikšmingu Kinijos postūmiu robotikai ir dirbtiniam intelektui (DI), kaip pagrindiniams jos nacionalinės ekonominio ir technologinio dominavimo strategijos komponentams.
Pagrindiniai strateginiai sprendimai ir jų pasekmės
Pramonės ir gamybos prioritetizavimas: Skirtingai nuo kai kurių išsivysčiusių Vakarų ekonomikų, kurios patyrė deindustrializaciją, Kinija nuolat teikė pirmenybę savo gamybos sektoriui. Tokios iniciatyvos, kaip planas „Pagaminta Kinijoje 2025“, aiškiai orientuotos į aukščiausios klasės gamybą, robotiką įvardijant, kaip svarbią plėtros sritį, siekiant pakilti pramonės vertės grandine ir sumažinti priklausomybę nuo užsienio technologijų. Dėl to Kinija jau daugiau, nei dešimtmetį, yra didžiausia pasaulyje pramoninių robotų rinka.
Militarizavimas ir savarankiškumas: Kinija aktyviai modernizavo ir plečia savo karinius pajėgumus – procesą, kurį kai kurie analitikai vadina militarizacija, – siekdama pasirengti galimiems geopolitiniams nenumatytiems atvejams. Vyriausybės civilinės ir karinės susiliejimo strategija siekia integruoti civilinę ir gynybos ekonomiką, užtikrinant, kad vidaus pramonės bazė galėtų patenkinti kariuomenės poreikius. Šis siekis savarankiškumo svarbiausių „kietųjų“ technologijų, įskaitant dirbtinį intelektą ir robotiką gynybos reikmėms, srityje yra pagrindinis nacionalinio saugumo tikslas.
Energetikos strategija: Kinija sustiprino bendradarbiavimą energetikos srityje su Rusija, užsitikrindama nuolaidų prieigą prie naftos ir dujų, o tai padeda patenkinti didžiulius jos DI ir robotikos energijos poreikius ir didina energetinį saugumą. Šis stabilus energijos tiekimas yra labai svarbus energiją eikvojantiems duomenų centrams ir gamybos įrenginiams, kurie yra jos dirbtinio intelekto ir robotikos pramonės pagrindas. Energijos prieinamumas potencialiai mažesnėmis sąnaudomis gali sumažinti dirbtinio intelekto kūrimo ir diegimo eksploatavimo išlaidas.
Valstybės remiama robotika ir dirbtinio intelekto skatinimas: Kinijos vyriausybė skyrė didžiulius išteklius robotikos ir dirbtinio intelekto sektorių plėtrai, naudodama tokias politikos priemones kaip valstybės remiami rizikos kapitalo fondai, subsidijos ir nacionalinio lygio plėtros planai, siekdama paspartinti inovacijas ir jų diegimą. Ši iš viršaus į apačią nukreipta parama, kartu su didele vidaus rinka ir tvirta tiekimo grandine, sukuria palankią aplinką sparčiai plėtoti ir diegti pažangią robotiką, įskaitant humanoidinius robotus.
Iš esmės Kinijos politiniai pasirinkimai sukūrė galingą ekosistemą, kuri pasitelkia savo pramonės pajėgumus ir strategines partnerystes, kad paskatintų spartų automatizavimo ir intelektualios gamybos pagreitį, robotiką iškeldama į pagrindinę būsimo ekonomikos augimo ir nacionalinės galios varomąją jėgą.
Štai kodėl JAV turėtų tęsti tai, ką daro prezidentas Trumpas – mažinti energijos kainas, užbaigiant konfliktą Ukrainoje ir atkuriant Rusijos vietą pasaulio ekonomikoje, skausmingai lėtai, bet atkuriant Amerikos pramonės pajėgumus. Vakarų Europa turėtų pirkti daugiau ožkų ir pradėti masinį ožkos sūrio eksportą. Vakarų Europai - jokios robotikos ir dirbtinio intelekto, nes nėra pigios ir stabilios energijos.
„Prezidentas Trumpas beveik prieš metus susigrąžino Baltuosius rūmus, žadėdamas gamybos bumą.
Jis jį ir pasiekė – Kinijoje.
Kinijos pramonės gamyba šiais metais sumušė rekordus, nes jos gamyklos pagamino daugiau automobilių, mašinų ir cheminių medžiagų nei bet kada anksčiau. Nepaisant tarifų sutrikimų, šalies prekybos prekių perteklius pasiekė rekordą, nes augantys siuntiniai į Aziją, Europą, Lotynų Ameriką ir Afriką kompensavo Trumpo mokesčių tiesioginiams pardavimams JAV smūgį.
Kinijos įmonės, kurios savo verslą kūrė remdamosi mažomis prekybos kliūtimis, siekdamos parduoti JAV, prisitaikė ir kai kuriais atvejais atsigauna. Gegužę Kinijos valdomos elektroninės prekybos milžinės „Temu“ verslo modelis, skirtas tiekti įperkamas namų apyvokos prekes, grožio produktus ir drabužius Amerikos vartotojams, atrodė beveik pasibaigęs. Be tarifų, nauji reglamentai panaikino spragą, kuri leido įmonei siųsti mažus siuntinius į JAV be muitų, taip stabdydami pardavimus.
Šiandien „Temu“ vėl viena iš labiausiai atsisiųstų programėlių JAV, ir verslas klesti.
Kinijos gamybos milžinė beveik nerodo lėtėjimo ženklų. Kinija pranešė apie daugiau nei 1 trilijono dolerių prekių prekybos perteklių per metus iki lapkričio mėnesio, o gamybos produkcija per pirmuosius 10 metų mėnesių padidėjo 7 %, palyginti su tuo pačiu 2024 m. laikotarpiu.
Atsižvelgiant į energijos, maisto ir žaliavų importą, Kinija šiais metais turėtų paskelbti apie 2 trilijonus dolerių pagamintų prekių perteklių – didžiulę sumą, prilygstančią metinėms Rusijos ar Italijos nacionalinėms pajamoms. Tai dvigubai daugiau pagamintų prekių pertekliaus, nei Kinija pranešė pasibaigus pirmajai Trumpo kadencijai 2020 m. pradžioje.
Stebėtinai stiprūs Kinijos eksporto rezultatai nebuvo be sąnaudų. Ekonomika kovoja su klastingu reiškiniu, vadinamu „involiucija“, kai žiauri konkurencija ir didėjantys pramonės pajėgumai mažina kainas, pelną ir pajamas.
Nepaisant to, tokie stiprūs gamybos ir eksporto metai rodo JAV pastangas suvaldyti Kinijos ekonomines ir strategines ambicijas ir susilpninti jos įtaką esminiams pasauliniams rinkoms. tiekimo grandinės stringa. Analitikų ir ekonomistų teigimu, jos netgi gali būti neproduktyvios, nes Kinijos politikos formuotojai daro išvadą, kad jiems reikia dominuoti daugiau pramonės šakų, kad apsaugotų savo ekonomiką nuo JAV spaudimo ir suteiktų joms daugiau spragų, kurias jos galėtų išnaudoti savo politiniams ir ekonominiams tikslams siekti.
Remiantis Kinijos muitinės duomenimis, per metus iki lapkričio mėnesio Kinijos eksportas, palyginti su praėjusiais metais, išaugo 5,4 %, o tai paneigia lūkesčius dėl sulėtėjimo, kai Trumpas grįžo į Baltuosius rūmus ir užsiminė apie savo ketinimą padidinti tarifus ne tik Kinijai, bet ir visiems kitiems JAV prekybos partneriams.
Duomenys rodo, kad tiesioginis eksportas į JAV nukentėjo nuo tarifų – per tą patį laikotarpį jis sumažėjo apie 19 %. Tačiau šį sumažėjimą daugiau nei kompensavo pardavimai į kitus regionus: eksportas į Pietryčių Aziją išaugo 14 %, į Europos Sąjungą – 8 %, į Lotynų Ameriką – 7 %, o į Afriką – daugiau nei ketvirtadaliu.
Dalis šio eksporto greičiausiai pateko į JAV kaip kitos šalies eksporto dalys ir komponentai arba tiesiog pervadinti prekės ženklu. kaip ne Kinijos kilmės šalis, kad išvengtų tarifų, teigia analitikai.
Netikėtą Kinijos eksporto stiprumą paskatino gamyklų kainų mažinimas ir silpna valiuta, ypač realiai, kuri koreguojama atsižvelgiant į Kinijos infliacijos trūkumą.
Prie to prisidėjo ir besikeičianti Trumpo tarifų politika.
Jo sprendimas taikyti tarifus visiems prekybos partneriams kai kuriems gamintojams sumažino paskatas perkelti gamybą iš Kinijos, ypač dabar, kai kai kurių produktų importo tarifai Kinijos atžvilgiu sumažėjo nuo ankstesnių 145 % aukštumų. Vidutiniai Kinijos importo tarifai šiuo metu yra apie 37 %, remiantis Mokesčių politikos centro duomenimis, palyginti su maždaug 20 % tarifu Vietnamo, kitos populiarios gamybos šalies, importui.
Kai gegužės mėnesį tarifai smarkiai išaugo, Williamas Su, „Teamson“, parduodančios lėles ir kitas prekes JAV, generalinis direktorius, bandė perkelti savo įmonės lėlių gamybą iš Kinijos į Vietnamą.
Per metus Kinijai taikomiems tarifams mažėjant, Su paragino nutraukti naujų lėlių gamybos perkėlimą į Vietnamą ir likti Kinijoje kaip pagrindinėje gamybos bazėje. Su pirkėjai, tarp kurių yra daugelis didžiausių Amerikos mažmenininkų, iš esmės nustojo jį įkalbinėti perkelti daugiau gamybos iš Kinijos, iš dalies todėl, kad pripažįsta Kinijos gamybos efektyvumą.
„Aš daugiau neinvestuosiu į Vietnamą, kol nebus daugiau aiškumo“, – sakė jis.
Nuo vienos JAV administracijos tikėjosi, kad Kinijos eksporto mažinimas įtikins aukščiausius Komunistų partijos pareigūnus atverti duris vartotojų išlaidoms šalyje ir sumažinti priklausomybę nuo užsienio paklausos, kad būtų pasiekti ambicingi augimo tikslai.
Tačiau Kinijos lyderis Xi Jinpingas vietoj to dvigubai labiau skiria dėmesio gamyklomis paremtai ateičiai. Didžiausias naujojo penkerių metų plano prioritetas remia pažangiausią gamybą ir užtikrina Kinijos technologinį dominavimą bei savarankiškumą pagrindinėse pramonės šakose, tokiose kaip puslaidininkiai ir dirbtinis intelektas.
Net ir toliau stiprindama pažangią gamybą, Kinija išlieka pasauliniu mažesnės vertės prekių, tokių kaip žaislai, drabužiai ir baldai, gamybos centru.
Šis dominavimas kursto prekybos įtampą su besivystančiomis ekonomikomis, taip pat su JAV vadovaujamais Vakarais.
Šį rudenį Trumpas ir Xi Jinpingas Pietų Korėjoje vykusiame susitikime pasiekė prekybos paliaubas. JAV sumažino tarifus, o Kinija pažadėjo pirkti daugiau amerikietiškų sojų pupelių ir sutiko sustabdyti planą dar labiau sugriežtinti retųjų žemių elementų, kurių Vakarų gamintojams reikia norint pagaminti viską – nuo automobilių iki reaktyvinių variklių, – eksportą. Tolesnės derybos tarp dviejų lyderių numatytos kitais metais.
Kinijai priklausanti elektroninės prekybos svetainė „Temu“ pasinaudojo paliaubomis. Didžiulė efektyvių Kinijos gamyklų tiekėjų bazė leido jai toliau siūlyti batus, rankines ir kosmetiką pigesnėmis kainomis nei daugelis konkurentų.
„Jos tikrai nebėra tokios pigios, kaip buvo prieš 12 mėnesių“, – teigė e. prekybos analitikas Juozas Kaziukėnas, tačiau „jos vis dar pakankamai pigios, kad „Temu“ būtų pakankamai geras pasiūlymas“.
Iki lapkričio mėnesio, padedant reklamos blyksniui, „Temu“ tapo viena iš 10 populiariausių programėlių JAV „Apple“ programėlių parduotuvėje, remiantis rinkos žvalgybos bendrovės „Sensor Tower“ duomenimis.
„Temu“ atsisakė komentuoti.“ [1]
1. Despite U.S. Tariffs, China Enjoys Manufacturing Boom --- Chinese companies adapt to Trump's levies and expand sales around globe. Jason Douglas in Tokyo; Emont, Jon. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 09 Dec 2025: A1.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą