„Amerikos įmonių vadovai gausiai susirinko susitikti su Xi Jinpingu, tačiau jų kolegos iš Kinijos nepasirodė – tai rodo, kaip drastiškai pasikeitė verslo ryšiai.
Kai Kinijos lyderis Xi Jinpingas 2015 m. atvyko į pirmąjį valstybinį vizitą Jungtinėse Valstijose, jis atsivežė Kinijos įmonių vadovų delegaciją susitikti su kolegomis iš JAV.
Ginčai dėl žmogaus teisių, kibernetinių atakų ir prekybos tuo metu temdė tarpusavio santykius.
Vis dėlto Vašingtoną ir Pekiną siejo neginčijamas bendras interesas – užsidirbti pinigų vieni kitų rinkose.
Praėjus dešimtmečiui, kontrastas su šią savaitę vykusiu prezidento D. Trumpo ir Xi Jinpingo susitikimu yra akivaizdus. Ketvirtadienio vakarą Baltuosiuose rūmuose vykusioje valstybinėje vakarienėje nedalyvavo nė vienas žinomas Kinijos įmonių vadovas.
„Tai gana liūdnas rodiklis, parodantis, kiek suprastėjo šalių santykiai“, – teigė Emily Kilcrease, „Naujojo Amerikos saugumo centro“ (angl. *Center for a New American Security*) vyresnioji bendradarbė ir direktorė, besispecializuojanti JAV ir Kinijos ekonominių santykių srityje.
„Vienu iš šio susitikimo akcentų turėjo tapti pranešimas apie tam tikrus komercinius susitarimus, – sakė E. Kilcrease, buvusi JAV prekybos atstovo pavaduotojo padėjėja. – Tačiau panašu, kad mums nepavyksta susitarti net dėl kai kurių iš jų.“ Kinijos verslo lyderių nedalyvavimas buvo nedidelis, tačiau daug pasakantis pavyzdys, kaip iš esmės pasikeitė abiejų šalių ekonominiai santykiai. 2015 m. kartu su Xi Jinpingu keliavo garsūs technologijų sektoriaus vadovai, tarp jų – „Alibaba“ įkūrėjas Jackas Ma ir „Tencent“ vadovas Pony Ma. Jų įmonės sparčiai plėtėsi, o abi pusės įžvelgė didžiules galimybes glaudesniuose komerciniuose ryšiuose.
Tas laikotarpis baigėsi.
Dar per pirmąją D. Trumpo kadenciją abi šalys ėmė taikyti viena kitai vis naujus muitų tarifus. Vašingtonas apribojo prieigą prie kai kurių pažangiausių JAV technologijų ir apribojo JAV investicijas į tam tikras Kinijos aukštųjų technologijų sektoriaus sritis. Jungtinės Valstijos įvedė 100 proc. muitus ir apribojimus iš Kinijos importuojamoms interneto ryšį palaikančioms transporto priemonėms, todėl Kinijos elektromobilių eksportas į JAV tapo finansiškai neperspektyvus.
Pekinas atsakė savo prekybos apribojimais, įskaitant eksporto kontrolę retųjų žemių metalams ir retųjų žemių magnetams, kurie yra būtini JAV gamintojams.
Tuo pat metu Kinijos įmonės iš potencialių JAV verslo klientų ir partnerių tapo vienomis didžiausių jų konkurenčių.
Be to, daugelis žinomiausių Kinijos verslininkų dabar atstovauja tokioms sritims kaip dirbtinis intelektas, robotika ir elektromobiliai – būtent toms technologijoms, dėl kurių aršiausiai konkuruoja Vašingtonas ir Pekinas.
Sunku būtų įsivaizduoti, pavyzdžiui, „DeepSeek“ bendraįkūrėjį Liang Wenfengą oficialioje vakarienėje šalia „OpenAI“ vadovo Samo Altmano.
Visgi, kaip teigia du su derybomis susipažinę asmenys (kalbėję su anonimiškumo sąlyga, nes neturėjo įgaliojimų atskleisti privačių pokalbių detalių), dar likus kelioms dienoms iki viršūnių susitikimo Kinijos pareigūnai tikėjosi, kad į Vašingtoną pavyks atsivežti verslo delegaciją.
Buvo neaišku, kokie vadovai galėtų vykti, nors pranešimuose minėti elektromobilių gamintojo BYD įkūrėjas Wang Chuanfu ir baterijų gamintojo CATL vadovas Robinas Zengas. Jų dalyvavimas būtų leidęs Xi Jinpingui pabrėžti Kinijos dominavimą baterijų technologijų ir atsinaujinančiosios energetikos srityse.
Galiausiai nė vienas jų kvietimo negavo.
Keli aukšto rango Kinijos įmonių vadovai atvyko į Vašingtoną prieš pat viršūnių susitikimą ir surengė susitikimus už oficialiojo renginio ribų.
„Vašingtone yra nemažai svarbių Kinijos įmonių vadovų, kurie laukia nuošalyje ir svarsto: „Ar mane pakvies, ar ne?“, – sakė Jeremy Chanas, vyresnysis Kinijos analitikas „Eurasia Group“ ir buvęs JAV diplomatas, dirbęs Kinijoje. – Visa ši situacija – beprotiška. Tai būtų komiška, jei nebūtų taip tragiška.“
Būta ir kitų sunkumų: kai kurioms žinomoms Kinijos įmonėms taikomi JAV apribojimai, todėl jų dalyvavimas Baltųjų rūmų valstybinėje vakarienėje kelia politinių problemų. Birželio mėnesį JAV Gynybos departamentas įtraukė „Alibaba“ ir BYD į išplėstinį įmonių, kurias laiko „Kinijos karinėmis bendrovėmis“, sąrašą.
„Kai kas Vašingtone iš tikrųjų palaikytų šių įmonių atstovų dalyvavimą provokacija“, – teigė Ilaria Mazzocco, Strateginių ir tarptautinių studijų centro (CSIS) direktoriaus pavaduotoja, besispecializuojanti Kinijos verslo ir ekonomikos srityje.
Šis kontrastas ypač ryškus palyginus su vaizdu, kai gegužės mėnesį Pekine lankėsi D. Trumpas.
„Apple“ vadovas Timas Cookas, „Tesla“ vadovas Elonas Muskas ir kitų stambių JAV įmonių vadovai stovėjo ant Pekino Didžiųjų liaudies rūmų laiptų, iškart už aukšto rango JAV pareigūnų. D. Trumpas sakė Xi Jinpingui, kad atsivežė „didžiausius verslininkus – pačius stambiausius ir, ko gero, geriausius pasaulyje“.
D. Trumpas pridūrė: „Aš norėjau tik aukščiausios pozicijos; jie čia šiandien tam, kad parodytų pagarbą jums ir Kinijai.“
Ketvirtadienį daugelis tų pačių JAV įmonių vadovų vėl dalyvavo susitikime. Greta T. Cooko ir E. Musko buvo „Nvidia“ vadovas Jensenas Huangas, „Meta“ vadovas Markas Zuckerbergas, „Amazon“ vadovas Jeffas Bezosas, „OpenAI“ vadovas S. Altmanas, „Microsoft“ vadovas Satya Nadella ir „General Motors“ vadovė Mary Barra.
Anksčiau tą dieną savo kalboje Xi Jinpingas pareiškė, kad Kinija „palankiai vertina Amerikos įmones, norinčias ten investuoti ir plėtoti verslą“. Vėliau, akivaizdžiai turėdamas omenyje JAV taikomus apribojimus Amerikoje veikiančioms Kinijos įmonėms, jis pridūrė: „Tikimės, kad su Kinijos įmonėmis čia, Jungtinėse Valstijose, bus elgiamasi sąžiningai.“
Nors Amerikos įmonės neatsisako planų Kinijoje, joms vis sunkiau konkuruoti su vietos bendrovėmis. Amerikos automobilių gamintojai praranda pozicijas Kinijos elektromobilių gamintojams. „Apple“ susiduria su aršia „Huawei“ konkurencija. „Nike“ grumiasi su vis didesnio populiarumo sulaukiančiais Kinijos prekių ženklais.
Vis dėlto Kinija išlieka pernelyg didelė ir pernelyg glaudžiai integruota į pasaulinę gamybą, kad daugelis Amerikos įmonių galėtų ją ignoruoti. JAV ir Kinijos verslo tarybos atliktas tyrimas parodė, kad 80 proc. Amerikos įmonių Kinijos rinką vis dar laiko „labai svarbia“ arba „svarbia“ dėl jos masto ir pramonės ekosistemos.
Kinijos įmonėms požiūris į Jungtines Valstijas vis labiau keičiasi. Dėl muitų, politinės kontrolės, investicijų apribojimų ir nacionalinio saugumo taisyklių tapo kur kas sunkiau patekti į JAV rinką ar plėsti joje veiklą, ypač strateginių pramonės šakų įmonėms.
Joergas Wuttke, Vašingtone įsikūrusios konsultacijų bendrovės „DGA-Albright Stonebridge Group“ partneris, teigė, kad daugybė Amerikos verslo vadovų, „bučiuojančių Xi žiedą“, tik pabrėžė, kokie nesubalansuoti tapo šie santykiai.
„Ar yra kas nors iš Kinijos, kas norėtų plėtoti verslą Amerikoje? – klausė J. Wuttke. – Ne, nes tai neįmanoma. Tad kam gaišti laiką?“ [1]
1. Missing From the Trump-Xi State Dinner: China’s Business Leaders. Sui-Lee, Wee. New York Times (Online) New York Times Company. Sep 25, 2026.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą