“Nepakeliamas nuovargis gadino Johno Eberso slidinėjimo kelionę su šeima. „Pažvelgiau į žmoną, – prisiminė jis, – ir pasakiau: „Žinai, man reikia pagerinti fizinę formą.“
Nepraėjus nė keturioms savaitėms, 46-erių komercinis bitininkas J. Ebersas sužinojo, kad problema kur kas rimtesnė nei prasta fizinė būklė: navikas pramušė storosios žarnos sienelę ir išplito į limfmazgius. Jam buvo diagnozuotas III stadijos storosios žarnos vėžys.
Norėdamas pradėti gydymą, J. Ebersas užsiregistravo pas vietos onkologą „Cancer & Hematology Centers“ klinikoje Grand Rapidse (Mičigano valstija). Jam buvo paskirta chemoterapija – standartinis gydymo metodas, kuris, kaip el. laiške pažymėjo klinikos atstovas, dažnai labai išsekina organizmą.
J. Ebersui chemoterapiją buvo beveik neįmanoma ištverti.
Jam nebuvo pasakyta, kad egzistuoja ir kitas gydymo kelias – toks, kuris prasideda nuo vėžio genetinės sandaros sekoskaitos nustatymo. Pasak Kolorado universiteto „Anschutz“ vėžio centro gydytojo dr. Christopherio Lieu, atlikus genetinius tyrimus būtų buvę galima sužinoti, ar yra vaistų, galinčių tiksliai paveikti J. Eberso vėžį. Taikomieji vaistai ypač svarbūs pacientams, kurie nenori chemoterapijos, ją sunkiai toleruoja arba kurių vėžys yra išplitęs.
„Jei J. Ebersui būtų atliktas biomarkerio tyrimas, tai būtų atvėrę galimybę taikyti naujus, veiksmingesnius ir galbūt mažiau toksiškus gydymo metodus“, – teigė dr. C. Lieu, medicinos mokslinis konsultantas organizacijoje „Colorectal Cancer Alliance“, ginančioje pacientų interesus.
Tokia situacija – pernelyg dažnas reiškinys. Daugeliui pacientų galėtų padėti nauji vaistai, blokuojantys genus, skatinančius navikų augimą. Tačiau gydytojai nesiunčia naviko ląstelių tirti arba, net ir gavę tyrimų rezultatus, neskiria šių vaistų.
„Gyvename laikotarpiu, kai mūsų molekulinis supratimas yra pasiekęs precedento neturintį lygį“, – sakė gydytojas ir mokslininkas dr. Paulas Mischelis iš Stanfordo. „Tačiau infrastruktūra iš tikrųjų griūva.“
„Tai problema – labai, labai didelė problema, – pridūrė jis. – Žmonės turėtų būti tikrai pasipiktinę.“
Kodėl taip mažai pacientų gauna šį revoliucinį gydymą? Kliūčių gausu. Jau pačioje pradžioje gydytojai gali neatlikti biopsijos arba paimtame mėginyje gali nepakakti ląstelių genetinei analizei atlikti. Kartais, net ir atlikus biopsiją, ląstelės neišsiunčiamos į genetinių tyrimų laboratoriją. O net jei ir išsiunčiamos, gydytojai gali nepaskirti vaisto, galinčio paveikti konkrečią paciento vėžio mutaciją. Tam yra keletas tikėtinų priežasčių: pavyzdžiui, daugybė neseniai patvirtintų gydymo būdų, apie kuriuos gydytojai gali dar nežinoti, bei laikas, kurio prireikia ligoninių gydymo protokolams pakeisti.
Didelė kliūtis yra kaina. Kai gydytojai visgi paskiria vieną iš šių vaistų, tai dažniausiai būna tabletės, kainuojančios 10 000 JAV dolerių ar daugiau per mėnesį, teigia dr. Davidas Gerberis, plaučių vėžio specialistas iš Teksaso universiteto Pietvakarių medicinos centro (University of Texas Southwestern Medical Center). „Medicare“ programa taiko metinę priemokų už vaistus ribą, tačiau pacientai, neturintys draudimo arba turintys privatų draudimą, gali sulaukti tokių sąskaitų už vaistus, kurios gali juos privesti prie bankroto.
Pasak dr. Gerberio, jis ir jo komanda stengiasi rasti finansinės paramos programas pacientams, neišgalintiems įsigyti vaistų, tačiau šios pastangos ne visada būna sėkmingos arba visas procesas užtrunka pernelyg ilgai pacientams, sergantiems metastazavusiu vėžiu.
Tyrimai taip pat rodo, kad įtakos turi demografiniai ir ekonominiai veiksniai. Didžiausia tikimybė negauti inovatyvaus vėžio gydymo tenka skurstantiesiems, juodaodžiams ar ispanakalbiams, taip pat neturintiesiems draudimo ar besinaudojantiems „Medicaid“ programa.
Gydytojai teigia, kad aprėpti staigų naujų gydymo būdų atsiradimą taip pat gali būti pernelyg sunku: per pastaruosius penkerius metus JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) patvirtindavo vidutiniškai po vieną naują vėžio gydymo būdą per savaitę – tai išskirtinai spartus tempas.
„Pabandykite įsivaizduoti save onkologu, dirbančiu su ribotais ištekliais, ir bandančiu kas savaitę išmokti apie vieną naują vaisto vartojimo indikaciją“, – sakė dr. George'as Sledge'as, vyriausiasis medicinos pareigūnas „Caris Life Sciences“ – genetinių tyrimų įmonėje.
Jo specializacija – krūties vėžys. „FDA šiais metais patvirtinti šeši nauji vaistai krūties vėžiui gydyti, – sakė dr. Sledge’as. – Tai pakankamai sudėtinga net ir tiems, kurie specializuojasi krūties vėžio srityje, tačiau bendrosios praktikos onkologui tenkanti mokymosi našta yra tiesiog milžiniška.“
Be to, pasitaiko ir labai retų mutacijų. „Jei su tokiu atveju susiduriate tik kartą per dešimtmetį, gali būti, kad tiesiog nežinote apie atitinkamą vaistą“, – teigė dr. Sledge’as.
Dėl visų šių priežasčių pacientai gali prarasti galimybę gauti gydymą, kuris padėtų jiems gyventi ilgiau ir kokybiškiau.
Pavyzdžiui, taikinių terapija iš esmės pakeitė plaučių vėžio gydymą.
„Prieš 20 metų metastazavęs plaučių vėžys prilygo mirties nuosprendžiui, – sakė dr. Matthew Meyersonas, plaučių vėžio tyrėjas iš „Dana-Farber“ vėžio instituto. – Dabar daugybė pacientų išgyvena penkerius, dešimt ar net dvidešimt metų.“
Taip yra todėl, kad dabar egzistuoja daugybė vaistų, skirtų paveikti bet kurią iš 12–14 su šia liga susijusių genų mutacijų, – teigė dr. Roy Herbstas, plaučių vėžio specialistas ir Dartmuto vėžio centro direktorius. O jų poveikis, pridūrė jis, „gali būti stulbinantis“.
Pasak dr. Herbsto, kalbant apie kai kuriuos pacientus, sergančius nesmulkialąsteliniu plaučių vėžiu, kuriems atliekama operacija ir anksti pradedamas taikomasis gydymas vaistais, tokie onkologai kaip jis dabar netgi išdrįsta ištarti žodį „išgijimas“.
Tačiau viename išsamiame tyrime nustatyta, kad 34 proc. pacientų, sergančių nesmulkialąsteliniu plaučių vėžiu, niekada neatliko navikų genetinio tyrimo. Tas pats pasakytina apie 60 proc. pacienčių, sergančių metastazavusiu krūties vėžiu, 50 proc. vyrų, sergančių metastazavusiu prostatos vėžiu, ir 49 proc. pacientų, sergančių metastazavusiu kasos vėžiu.
Panaši situacija ir sergant metastazavusiu storosios žarnos vėžiu – liga, kuria serga p. Ebersas: gydymo gairėse dabar reikalaujama atlikti genetinius tyrimus dėl penkių mutacijų, kurios, kaip teigiama neseniai paskelbtame straipsnyje, „turi didžiulę reikšmę gydymui“. Vis dėlto minėto straipsnio autoriai nustatė, kad tyrimai buvo atlikti tik 51 proc. pacientų.
P. Ebersui šis tyrimas buvo atliktas tik tada, kai jis kreipėsi į „Mayo“ kliniką dėl antrosios nuomonės. Po pirmųjų aštuonių chemoterapijos kursų ir dar 28 kursų, taip pat spindulinės terapijos bei operacijos, jis buvo toks išsekęs, kad galėjo ranka apimti savo žasto raumenį (bicepsą). Tuo metu jį taip pat buvo apėmusi neviltis. Jis manė, kad jo ateitis – vien chemoterapija, ir tikėjosi gyventi vos dvejus metus.
Genetinis tyrimas jį išgelbėjo.
Vos per pirmąsias konsultacijos „Mayo“ klinikoje minutes jo onkologas dr. Hao Xie pranešė, kad plaučiuose aptiktas darinys – vėžys pasiekė IV stadiją. Be to, gydytojas pasakė: „Turime nustatyti biologinius žymenis.“
Kai tik p. Eberso plaučiuose esantis navikas tapo pakankamai didelis biopsijai atlikti, dr. Xie nusiuntė paciento ląsteles genetiniam tyrimui. Tyrimas parodė, kad p. Ebersas turi mutaciją, kuri pasitaiko tik 2–4 proc. storosios žarnos vėžio atvejų, tačiau kurią galima gydyti taikomąja terapija, o ne chemoterapija. Paklaustas, kodėl gydytojai iš „Cancer & Hematology Centers“ neieškojo genetinių biologinių žymenų, šios įstaigos atstovas paaiškino, kad sergantiesiems storosios žarnos vėžiu tokie tyrimai rekomenduojami „diagnozavus metastazavusį vėžį“, o ne „nustačius pirminę diagnozę ar ligai esant ankstyvos stadijos“.
Ponas Ebersas nėra visiškai pasveikęs. Tačiau kai kurie jo navikai nebeauga, o kiti didėja tik lėtai. Jis sportuoja ir jaučiasi gerai. O jei navikai taptų atsparūs dabar taikomam gydymui, pasak dr. Xie, yra numatytas kitas taikinių terapijos variantas.
Sparčiai artėja tie dveji metai, kurie, kaip buvo prognozuojama, buvo skirti ponui Ebersui. Tačiau jis nebijo.
„Aš statau už save“, – sakė ponas Ebersas. [1]
1. New Cancer Drugs Are Revolutionary. Why Don’t More Patients Get Them? Kolata, Gina. New York Times (Online) New York Times Company. Sep 30, 2026.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą