Turtingos ES šalys jau nebeturi pinigų šelpti skurdžias jų rinkas Europos Sąjungoje, čia prasidėjo antklodės tempimas į savo pusę: šešios ES valstybės pateikė ultimatumą dėl ES biudžeto

Vokietija, Nyderlandai, Švedija, Danija, Austrija ir Suomija pateikė griežtą ultimatumą dėl 2028–2034 metų Europos Sąjungos (ES) biudžeto. Šios šešios turtingosios valstybės (vadinamosios „taupiosios“ šalys), kurios pačios finansuoja beveik 40 % ES biudžeto pajamų, oficialiame laiške pagrasino blokuoti septynerių metų finansinį planą, jei Europos Komisijos pasiūlytas 2 trilijonų eurų biudžetas nebus sumažintas šimtais milijardų eurų.

Šis žingsnis rodo gilų lūžį ES vidaus politikoje ir prasidėjusią kovą dėl pinigų skirstymo prioritetų:

•           Priežastys nacionaliniu lygmeniu: Šalių donorių vadovai pabrėžia, kad jiems tampa nebeįmanoma pateisinti didelių išlaidų ES lygmeniu, kai jų pačių piliečiai susiduria su taupymo priemonėmis ir griežtai ribojamomis nacionalinėmis išlaidomis.

•           Prioritetų keitimas: Šešetas reikalauja iš esmės reformuoti ES biudžetą – nukreipti lėšas į saugumą, gynybą, inovacijas, pramonės konkurencingumą (kovai su JAV ir Kinijos spaudimu) bei kovą su nelegalia migracija.

•           Smūgis skurdesniems regionams ir žemės ūkiui: Norėdamos finansuoti naujus tikslus, turtingosios šalys reikalauja drastiškai karpyti finansavimą Bendrajai žemės ūkio politikai (BŽŪP) ir regioninei plėtrai (sanglaudos fondams). Tradiciškai šioms dviem sritims tekdavo apie du trečdalius viso ES biudžeto, o iš jų daugiausia naudos gauna skurdesni ES regionai bei ūkininkai.

Kokia situacija dabar?

Kadangi ES daugiametis biudžetas gali būti priimtas tik vienbalsiai pritarus visoms 27 valstybėms narėms, šis ultimatumą iškėlusių šalių blokas turi realią galią visiškai paralyžiuoti procesą. Jiems priešinasi kita stovykla – mažiausiai 17 šalių grupė (įskaitant Italiją ir Ispaniją), kurios, atvirkščiai, reikalauja dar didesnio biudžeto ir paramos ūkininkams bei regionams išlaikymo.

Šis interesų konfliktas tiesiogiai gresia ES lyderių pažadui susitarimą pasiekti dar iki metų pabaigos, kad būsimų rinkimų kampanijos didžiosiose Europos valstybėse dar labiau nesukomplikuotų derybų.

 

“Friedrichas Merzas, Vokietijos kancleris, ir dar penkių ES šalių lyderiai pagrasino nepritarti kitam septynerių metų Bendrijos biudžetui, jei nebus susitarta dėl šimtų milijardų eurų išlaidų mažinimo.

 

Šis ultimatumas išryškina nesutarimus dėl naujų ES išlaidų prioritetų, įskaitant gynybą ir pastangas sustiprinti sunkumų patiriančias pramonės šakas, susiduriančias su Kinijos ir JAV konkurencija, kartu toliau remiant ūkininkus ir skurdesnius regionus, kuriems tradiciškai tenka didžioji biudžeto dalis.

 

ES biudžetas „turi būti iš esmės reformuotas. Turime rinktis“, teigiama Vokietijos, Nyderlandų, Švedijos, Danijos, Austrijos ir Suomijos lyderių pasirašytame laiške, su kuriuo susipažino „Financial Times“.

 

„Jei biudžetas nebus sumažintas šimtais milijardų, šiemet susitarimo nebus“, – sakė vienos iš laišką pasirašiusių šalių diplomatas.

 

Šios šalys nori daugiau išteklių nukreipti gynybai ir inovatyvioms įmonėms, atsižvelgiant į didėjančius ekonominius ir saugumo iššūkius, kartu mažinant finansavimą ūkininkams ir skurdesniems regionams, kuriems tradiciškai tenka maždaug du trečdaliai ES biudžeto.

 

Dėl Europos Komisijos pasiūlyto bendro 2 trln. Eur 2028–2034 m. biudžeto turi vieningai susitarti visos 27 valstybės narės. Šešių šalių grasinimas neduoti savo sutikimo prieštarauja ES lyderių birželį prisiimtam įsipareigojimui susitarti dar šiemet, kol rinkimai Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje ir Lenkijoje neapsunkino derybų.

 

Bendrijos biudžetas daugiausia finansuojamas valstybių narių įnašais, o šešioms laišką pasirašiusioms šalims tenka apie 40% ES biudžeto pajamų.”