Vokietijos kancleris nepasidavė pralaimėjimams rinkimuose: jis sugriauna ekonomiką sankcijomis prieš pigią rusišką energiją, o vėliau pareiškia, kad šiuo sudėtingu metu reikia jo tvirtos rankos. Mus valdo klounai.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas neseniai išreiškė didelį šoką po to, kai jo centro dešinės partija CDU patyrė didelių pralaimėjimų kraštutinių dešiniųjų partijai „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) rytinių žemių rinkimuose, tokiuose kaip Saksonijos-Anhalto žemėje. Nepaisant didelio rinkimų smūgio ir visuomenės nepasitenkinimo, Merzas pažadėjo tęsti savo administracijos planuojamas ekonomines ir struktūrines reformas, tvirtindamas, kad jo politikos kryptis lieka nepakitusi. [1]

Politinė įtampa dėl šių rinkimų pralaimėjimų pabrėžia gilų susiskaldymą Vokietijoje dėl ekonominės ir užsienio politikos:

• Energetika ir ekonomika: kritikai teigia, kad vyriausybės sprendimas nutraukti ryšius su pigia rusiška energija taikant griežtas sankcijas smarkiai pakenkė Vokietijos ekonomikos pamatams, padidino infliaciją ir susilpnino pramonės konkurencingumą.

• Vyriausybės pozicija: kancleris Merzas ir jo administracija tvirtina, kad šie struktūriniai pokyčiai ir atsiejimo strategijos yra būtinos ilgalaikės reformos, net jei jos turi didelių trumpalaikių ekonominių sunkumų ir pasekmių rinkimams. Užuot keitę kursą, vadovybė pareiškė, kad jiems tiesiog reikia geriau komunikuoti ir paaiškinti šių priemonių būtinybę vis labiau nusivylusiems rinkėjams.

 

"BERLYNAS – Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pažadėjo tęsti nepopuliarią ekonominę pertvarką, nepaisant smunkančio jo populiarumo, koalicijos partnerių abejonių ir virtinės pralaimėjimų rinkimuose, sukėlusių klausimų dėl jo politinės ateities.

 

Pirmadienį išsakytomis pastabomis siekta užbaigti savaites trukusias diskusijas apie tai, kiek ilgai F. Merzas sugebės išlaikyti vos pusantrų metų dirbančią koaliciją. Kanclerio nesėkmės rinkimuose kulminaciją pasiekė sekmadienį, kai jo vadovaujama Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) pasiekė prasčiausią visų laikų rezultatą, o pergales šventė kraštutinių kairiųjų ir kraštutinių dešiniųjų partijos.

 

„Norime tęsti reformų procesą, tačiau suprantame, kad žmonės nerimauja ir bijo, todėl privalome jiems atsakyti į rūpimus klausimus“, – sakė F. Merzas. „Ekstremistai teigia, kad esama paprastų sprendimų, tačiau kiekvienas, dirbęs vyriausybėje, žino, jog tokių sprendimų nėra.“

 

F. Merzo CDU nebus atstovaujama Meklenburgo-Pomeranijos – nedidelės šiaurės rytų žemės – parlamente, nes sekmadienį partija neperžengė 5 proc. balsų barjero; šį rezultatą F. Merzas pavadino „katastrofa“.

 

Tai buvo pirmas kartas pokario Vokietijoje, kai CDU rezultatas nesiekė 5 proc. ribos.

 

Rinkimus laimėjo kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD), surinkusi 38,7 proc. balsų. Skirtingai nei Saksonijoje-Anhalte (kitoje rytinėje žemėje), kur prieš dvi savaites AfD buvo arti absoliučios balsų daugumos, šioje žemėje jai greičiausiai nepavyks valdyti, nes daugiau vietų turi kairiųjų pakraipos partijos.

 

Tuo tarpu Berlyno mieste-valstijoje pergalę iškovojo Kairiųjų partija (buvusios Rytų Vokietijos valdančiosios partijos įpėdinė), surinkusi daugiau nei ketvirtadalį balsų; tai suteikia jai galimybę vadovauti būsimai Vokietijos sostinės vyriausybei.

 

Kairieji pažadėjo nusavinti gyvenamąjį būstą iš didelių komercinių nuomotojų, siekdami išlaikyti žemas nuomos kainas. Partija sulaukė paramos iš grupuočių, kaltinamų teroro ir antisemitizmo kurstymu.

 

„Pasisakau už žydų gyvenimo apsaugą“, – pirmadienį pareiškė pagrindinė partijos kandidatė Elif Eralp. Tai įvyko po to, kai naktį pasirodė nuotraukos, kuriose matyti JAV sankcijų sulaukusios palestiniečių organizacijos atstovas ir Libane gimęs vienos seniausių Berlyno organizuoto nusikalstamumo grupuočių vadeiva, dalyvaujantys „Kairiųjų“ partijos (Die Linke) vakarėlyje Berlyne po rinkimų.

 

Merzas apibūdino pastarųjų dviejų savaičių trejus rinkimus kaip lūžio tašką, teigdamas: „Stebime esminę partinės sistemos transformaciją tiek Vokietijoje, tiek daugelyje kitų pasaulio šalių.“

 

Jis pridūrė, kad apie 40 proc. Berlyno rinkėjų pasirinko partijas, siekiančias sugriauti nusistovėjusias institucijas.

 

Merzas pabrėžė, kad didžiausiai Europos ekonomikai reikia stabilios lyderystės, Europai susiduriant su nuolatiniais ekonominiais sunkumais.

 

Merzui palanku tai, kad iki kitų metų birželio nebus svarbių žemių rinkimų; tuomet Šiaurės Reino-Vestfalijos – daugiausiai gyventojų turinčios Vokietijos žemės – rinkėjai turėtų vėl rinkti CDU atstovaujantį žemės premjerą.

 

Tai suteikia kancleriui keletą mėnesių atokvėpio rinkimų fronte. Būdamas nepopuliariausiu lyderiu Vokietijos pokario istorijoje, jis nebeturi daug erdvės smukti žemyn reitingų lentelėse.“ [1]

 

1. World News: German Chancellor Undeterred By Losses In Elections. Bertrand, Benoit.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 22 Sep 2026: A8.