Baltarusija perkėlė šimtus migrantų iš šaltų stovyklų į šiltą prieglobstį

 „Tarptautinių naujienų organizacijų, įskaitant „The New York Times“, žurnalistai buvo pakviesti pamatyti skurdo ir nevilties pasienyje.

 

    „Ačiū Baltarusijai. Ačiū Baltarusijai“, – sakė 28 metų Rebas Ali, vienas iš tų, kurie buvo perkelti į prieglobstį. „Graži Baltarusija“.

 

    Baltarusijos pareigūnai tvirtina, kad humanitarinę katastrofą sukėlė Europos Sąjungos atsisakymas laikytis tarptautinės teisės ir suteikti žmonėms, bėgantiems nuo karo ir nevilties, teisę bent jau prašyti prieglobsčio, kai tik jie atvyks į Lenkiją, kuri yra bloko narė.

 

    Lenkija, trokšdama, kad migrantų kančios nebūtų matomos viešumoje, uždarė savo sienos pusę, užkertant kelią pagalbos darbuotojams, žurnalistams ir net gydytojams. Antradienį šimtai migrantų bandė veržtis į Lenkiją, bet Lenkijos pasienio pajėgos panaudojo vandens patrankas ir ašarines dujas, kad juos sugrąžintų.

 

    Po chaoso nacionalistinė valdančioji partija Lenkijoje siekė tai pavaizduoti, kaip didelę pergalę.

 

    „Ačiū kariams, kad sustabdė šios dienos puolimą“, – antradienį „Twitter“ parašė gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas. „Lenkija vis dar saugi. Visi šiuo metu pasienyje tarnaujantys kariai gaus specialius finansinius apdovanojimus.

 

    Jis sakė, kad nors slėgis pagrindinėje perėjoje per naktį atlėgo, buvo bandoma kirsti daug kitų 250 mylių ilgio sienos taškų.

 

    „Situacija prie Baltarusijos sienos nebus greitai išspręsta“, – trečiadienį interviu Lenkijos nacionaliniam transliuotojui „Radio One“ sakė gynybos ministras. „Turime ruoštis mėnesius, jei ne metus.

 

    Bendras migrantų skaičius prie sienos skaičiuojamas nuo 2000 iki 4000, daugelis jų yra iš Sirijos, Irako ir kitų Artimųjų Rytų dalių. Lenkija dabar yra dislokavusi daugiau, nei 15 000 karių, prisijungusių prie daugybės pasieniečių ir policijos pareigūnų.

 

    31 metų Balia Ahmed prieglobsčio sandėlyje buvo su dviem vaikais – 8 ir 10 metų – ir savo vyru. Ji sakė, kad labai jaudinosi dėl buvimo ten, nes bijojo būti deportuota, tačiau jautė, kad neturi kitos išeities.

 

    „Mano vaikai sušalo ir netrukus mirs“, - sakė ji.

 

    Konfrontacija prie Lenkijos ir Baltarusijos sienos yra daug dalykų – artėjanti humanitarinė krizė, geopolitinė priešprieša ir dar vienas migracijos sunkumų įrodymas.

 

    Tačiau tai taip pat tapo kova dėl naratyvo valdymo.

 

    Baltarusija nori, kad pasaulis pamatytų situaciją. Lenkija, susitelkusi blokuoti migrantus, bando apriboti žiniasklaidos nušvietimą, todėl antradienį buvo sulaikytas „New York Times“ fotografas.

 

    Lenkijos nacionalistinė vyriausybė draudžia žurnalistams dirbti „raudonosios zonos“ pasienio zonoje, kur migrantai bando patekti į šalį iš Baltarusijos. Ji taip pat sutelkė daugiau, nei 15 000 kareivių, policijos pareigūnų ir pasienio agentų, o tai, kaip lyderiai vaizduoja, yra didžiulės pastangos užtikrinti šalies saugumą.

 

    Antradienio vakarą „Times“ fotografas Maciekas Nabrdalikas ir du kolegos bandė dokumentuoti rytinės sienos militarizavimą, kai juos ilgiau, nei valandą sulaikė lenkų kariai. Jiems buvo uždėti antrankiai, apžiūrėtos kameros, apžiūrėta mašina.

 

    Daugiau, nei savaitę P. Nabrdalikas važinėjo pasienyje, norėdamas dokumentuoti pajėgų sukaupimą, ir nors policijos pareigūnai dažnai jį stabdydavo, prašydami pateikti asmens tapatybė dokumentus, tačiau leido jam dirbti tol, kol jis nebuvo raudonojoje zonoje.  Antradienį sutemus trys fotografai patraukė į karinę stovyklą prie mažo Wiejki kaimo, vos už kelių mylių nuo sienos.

 

    „Ji yra arti draudžiamos zonos, bet už zonos ribų“, – sakė ponas Nabrdalikas. „Priėjome prie vartų, prisistatėme ir pasakėme, kad fotografuosime lauke, o tik norėjome įspėti. Tai visiškai legalu Lenkijoje“.

 

    Kai fotografai ruošėsi išvykti, daugiau nei tuzinas ginkluotų kareivių juos apsupo, šaltu oru įsakė ištuštinti kišenes ir nusirengti paltus, o paskui surakino antrankiais. Tada kariai ištuštino J. Nabrdaliko automobilį ir apžiūrėjo jų kameras.

 

    „Pasakiau jiems, klausykite, mes esame žurnalistai, tai, ką jie dabar daro, yra Lenkijos įstatymų pažeidimas“, – sakė ponas Nabrdalikas.

 

    Policija atvyko daugiau, nei po valandos ir tonas pasikeitė, – sakė J. Nabrdalikas. Policijos pareigūnai pasiūlė žibintuvėlį, kuris padėtų jiems surinkti daiktus iš kelio pusės, o galiausiai jiems buvo leista nuvažiuoti.

 

    Vokietijos kanclerė Angela Merkel vadovauja siekdama rasti diplomatinį išeitį iš migrantų krizės prie rytinių Europos Sąjungos sienų, kalbasi su Baltarusijos prezidentu Aleksandru G. Lukašenka ir pablogina kai kurių jos sąjungininkių Europoje nuotaiką.

 

    A. Merkel, kuri trečiadienį susiskambino jau antrą kartą šią savaitę su ponu Lukašenka yra pirmoji ES vadovė. ar NATO šalis per daugiau, nei metus turinti tiesioginį ryšį su valdovu, kurį Vakarai vadina neteisėtu.

 

    Jos telefono skambučiai nepasiteisino nei su Lenkija, kuri migrantų telkimąsi prie savo sienos apibūdino kaip Baltarusijos išpuolį, nei su Baltijos šalimis, kurios visos yra prie rytinių NATO ir ES sienų. Jie apkaltino Vokietijos lyderį aplenkus juos ir sužaidus į A. Lukašenkos bei jo pagrindinio sąjungininko Rusijos prezidento Vladimiro V. Putino rankas.

 

    Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda trečiadienį kalbėdamas Juodkalnijoje pareiškė, kad jo šalis „nepriims jokių susitarimų, pasiektų virš mūsų galvų“.

 

    Nepatenkintos buvo ir Lietuvos bei Latvijos vyriausybės, kurios, kaip ir Lenkija, ribojasi su Baltarusija ir bando sulaikyti migrantus, rašo Europos žiniasklaida.

 

    Tačiau A. Merkel atstovas spaudai Stefanas Seibertas sakė, kad jos susitikimai vyko „glaudžiai derinant su Europos Komisija ir gavus preliminarią informaciją iš svarbių partnerių regione“.

 

    Tai nėra tas pats, kas sakyti, kad ji kalba ES vardu, bet Maskva atrodė pasiruošusi tai interpretuoti taip. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus S. Peskovas trečiadienį apie A. Merkel kontaktus sakė: „Labai svarbu, kad tarp ES atstovų užmegztas kontaktas su Baltarusijos vadovybe“.

 

  Kremlius sako, kad Vakarai turėtų tiesiogiai su ja susisiekti, kad išspręstų migrantų priešpriešą.

 

    A. Merkel biuras trečiadienį paskelbė be detalių pokalbio su A. Lukašenka aprašymą, kuriame tik pasakė, kad ji „pabrėžė būtinybę suteikti humanitarinę pagalbą ir grąžinimo galimybes nukentėjusiems žmonėms“, dirbant su Jungtinėmis Tautomis ir Europos sąjunga.

 

    A. Lukašenkos biuras nuėjo kur kas toliau, teigdamas, kad abu lyderiai „sutarė, kad problema bus sprendžiama Baltarusijos ir ES lygmeniu, o abi pusės paskirs pareigūnus, kurie nedelsdami pradės derybas, kad išspręstų esamas problemas.“ – pranešė Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra.

 

    Buvo neaišku, bet spėliojama, kokius svertus A. Merkel galėjo bandyti panaudoti su V. Putinu ar A. Lukašenka. Ji ilgą laiką buvo įtakingiausia Europos Sąjungos lyderė, tačiau dabar ji taip pat yra luoša antis, kuri užima pareigas tik tol, kol Vokietijoje bus suformuota nauja valdančioji koalicija.

 

    Baltarusijos dujotiekio operatorius sulėtino naftos srautą į Lenkiją, teigiama trečiadienį paskelbtame Rusijos pranešime, kuriame teigiama, kad tai susiję su neplanuotu remontu.

 

    Naujienų agentūros „Tass“ pranešimas iškėlė mintį, kad energija gali būti naudojama, kaip ginklas Baltarusijos ir Europos Sąjungos konfrontacijoje. Keli pagrindiniai Europos ekonomikai svarbūs naftos ir gamtinių dujų vamzdynai teka per tą pačią sieną, kur jau kelias savaites plūsta migrantai ir spaudžia patekti į Lenkiją bei Europos Sąjungą.

 

    Tačiau didelės svarbos energijos tiekimo sulėtėjimo tikimybė atrodė menka, nes Rusija, tvirta Baltarusijos sąjungininkė, atmetė ankstesnius vyriausybės grasinimus, kad ji gali išjungti energijos tiekimą.

 

    Naftos gamybos sulėtėjimas praėjusią savaitę sekė griežtą Baltarusijos lyderio Aleksandro G. Lukašenkos grasinimą sustabdyti gamtinių dujų tiekimą.

 

    „Mes tiekiame šilumą Europai, o jie mums grasina sienos uždarymu“, – sakė A. Lukašenka. "O jei blokuosime gamtinių dujų tranzitą?"

 Energijos kainos pakils dar, ir mums Lietuvoje bus riesta. Ačiū tau, Broileri.