Panika tarp turtingų rusų ir verslo. Jie atsikrato rublių

"Grėsmingas šurmulys iš Kremliaus sukėlė paniką tarp turtingų rusų ir verslininkų. Įmonės perveda pelną į užsienį, o piliečiai rekordiškais kiekiais perka užsienio akcijas, atsikratydami rublių. Per 11 mėnesių iš Rusijos išvyko 74 mlrd. dolerių. Paskutinį kartą tokia situacija buvo prieš septynerius metus, kai Rusija atgavo iš Ukrainos Krymą.

Rusijos bankas ketvirtadienį paskelbė, kad 2021 m. sausio–lapkričio mėnesiais grynasis kapitalo nutekėjimas per privatų sektorių siekė 73,9 mlrd. dolerių. Tai 1,5 karto daugiau, nei tuo pačiu laikotarpiu pernai ir 7 metų rekordas, pažymi portalas finanz.ru.

Agresyvi Kremliaus politika, remiant Baltarusijos režimą vis labiau kelia nerimą turtingiems rusams. Kapitalo pabėgimas į Kiprą paspartėjo tris kartus.

Dešimtys milijardų dolerių užsienio valiutos įplaukia į Rusijos ekonomiką iš naftos, dujų, naftos produktų ir metalų eksporto. Ir kuo daugiau eksporto pajamų patenka į šalį, tuo didesnis nutekėjimas. Beveik pusė iš 73,9 mlrd. dolerių Rusiją palikę stambaus verslo veiksmai, kurie išima pinigus tiesioginių investicijų į ofšorinių struktūrų kapitalą forma. Iš viso per 12 mėnesių buvo apie 30 milijardų dolerių, apskaičiavo Dmitrijus Dolginas, ING vyriausiasis Rusijos ir NVS ekonomistas.

Nepaisant Kremliaus politikos, kuria siekiama išlaisvinti Rusijos ekonomiką iš mokesčių rojų, kviesti patriotizmą ir grasinti baudžiamosiomis bylomis, įmonės, nuo mažų iki didelių, toliau deda pinigus į Kiprą ir kitas populiarias jurisdikcijas. Kapitalo srautų struktūra ir dinamika rodo žemą apetitą kapitalui šalyje, o tai kartu su išoriniais suvaržymais daro spaudimą rubliui ir išlaiko jį neįvertintą, sako Dolginas.

Fiziniai asmenys taip pat prisijungė prie iš federacijos išeinančių užsienio valiutų srauto. Akcijų rinkos bumas – pasireiškęs sparčiai augančia užsienio akcijų paklausa, jau perėmė 20 proc. Rusijos darbingo amžiaus gyventojų, skelbia Maskvos vertybinių popierių birža.

Per tris 2021 metų ketvirčius rusai į užsienio akcijų pirkimą investavo 616 mlrd. rublių (34,14 mlrd. zlotų), o sukaupta suma nuo 2020 metų pradžios siekia 1,09 trilijonus rublių. Tai 12 kartų daugiau, nei per pastaruosius dvejus metus (90 mlrd. rublių), tačiau kol kas tokios tendencijos nematyti.

„Rusijos investuotojai aktyviai investuoja į pasaulio rinkas ir tikėtina, kad šis kapitalo nutekėjimo kanalas tęsis“, – prognozuoja „Alfa Bank“ vyriausioji ekonomistė Natalija Orlowa.

Privačių investuotojų vykdomi Rusijos akcijų pirkimai taip pat virsta kapitalo nutekėjimu: į biržą ateinantys rusai de facto perka vertybinius popierius iš nerezidentų, kurie, centrinio banko duomenimis, yra pagrindiniai pardavėjai visus metus, ir paėmė daug dolerių iš rinkos sausio-lapkričio mėn. Užsienio šalys atsikrato Rusijos vertybinių popierių.

„Jei lygintume privataus kapitalo nutekėjimą su rublio pasiūlos didėjimu, investuotojai daugiau, nei pusę Rusijoje uždirbtų lėšų investuoja į užsienio turtą“, – sako „Agidel Management Company“ generalinis direktorius Wiktoras Tuniew.

Pavyzdys kilęs iš viršaus. Kremlius kas dešimtą rublį biudžeto pajamų konvertuoja į užsienio valiutą ir Nacionaliniame gerovės fonde surinktą auksą.

2022–2024 metais fondams turi būti skirta dar 112 mlrd. dolerių."

 Situacija aplink Ukrainą šiems įvykiams gali būti svarbesnė, nei Baltarusija.