Tuo tarpu jų kancleriui Olafui Scholzui parodytas Bundesvero gepardo
tankas.Lyg tas tankas kuo nors padėtų branduoliniame kare.
"Dauguma vokiečių atsisako karinio lyderio vaidmens Europoje.
Jie vis dar nori, kad Bundesveras būtų modernizuotas. Nauja apklausa parodė,
kad dėl savo apsaugos jie pirmiausia pasikliauja amerikiečiais.
Nepaisant sankcijų prieš Rusiją, po daugiau nei pusę
metų tų sankcijų, dauguma vokiečių, matyt, tik ribotai sveikina saugumo
politikos pokyčių pasekmes. Tai matyti iš naujausios Kantar Public apklausos,
kuri buvo atlikta Körber fondo užsakymu ir paskelbta pirmadienio popietę.
Rugpjūčio mėnesį institutas apklausė 1088 vyresnius, nei 18 metų amžiaus,
Vokietijos rinkimų teisę turinčius asmenis.
Remiantis rezultatais, 52 procentai apklaustų piliečių
norėtų, kad federalinė vyriausybė ir toliau tarptautiniu mastu veiktų
santūriai. Tai dviem procentiniais punktais daugiau, nei prieš metus, t. y.
prieš prasidedant sankcijos Rusijai.
Iš 41 procento, pasisakančių už didesnį Vokietijos
dalyvavimą, beveik du trečdaliai teikia pirmenybę didesnei diplomatijai. Net ne
vienas iš septynių balsų už stipresnį karinį pėdsaką ar daugiau pinigų.
Respondentai dar skeptiškiau vertina pastangas, kad
Vokietija būtų lyderė kariniuose reikaluose. Kancleris Olafas Scholzas (SPD)
rugsėjį Berlyne vykusiame Vokietijos generolo ir Admiraliteto susitikime
pareiškė, kad Bundesveras turi tapti geriausiai aprūpintomis ginkluotomis
pajėgomis žemyne. Gynybos ministrė Christine Lambrecht (SPD) prieš kelias
dienas savo pagrindinėje kalboje sakė, kad Vokietija jau veikia kaip lyderė dėl
savo svorio, įskaitant karinius klausimus, „norime to ar ne“.
Branduolinio kardo barškėjimas palieka įspūdį
Daugiau nei du trečdaliai respondentų atmeta tokį vaidmenį.
Tačiau tai nereiškia, kad jie nenori veikiančio Bundesvero. Kita vertus. Net ir
be Vokietijos lyderio vaidmens šeši iš dešimties respondentų pasisako už tai,
kad ilgalaikėje perspektyvoje būtų skirta daugiau pinigų Bundesvero kariniams
pajėgumams.
Apklausoje nepaminėta įtampa dėl ginklų tiekimo Ukrainai, apėmusi
geriau aprūpintas Vokietijos ginkluotas pajėgas. Šį norą viršija nerimas, kad karas
Rytų Europoje išplis į kitas šalis.
80 procentų apklaustųjų nerimauja, kad
konfliktas gali išplisti į NATO teritoriją. 72 procentai Rusiją laiko
tiesiogine grėsme Vokietijos saugumui. 69 proc. yra pritrenkti Kremliaus
branduolinio kardo barškėjimo. Jie netgi baiminasi, kad Vokietija gali tapti
Rusijos branduolinio smūgio taikiniu. Vokiečiai nerimauja dėl Rusijos ne vieni.
Remiantis lygiagrečiu Pew tyrimų centro atliktu tyrimu, tai dar labiau
paplito Amerikoje. Atitinkamai, 92 procentai apklaustų amerikiečių Rusiją
laiko karine grėsme JAV.
Amerikiečiai šioje šalyje laikomi svarbiausiu Europos
gynybos draudimu. Šiuo metu tokiam požiūriui pritaria 81 proc., o pernai – 73
proc. Iš esmės tęsiasi teigiama transatlantinių santykių tendencija, kurią buvo
galima pastebėti jau prieš prasidedant Ukrainos karui, kai pradėjo eiti
pareigas prezidentas Joe Bidenas. Tiek Jungtinėse Valstijose, tiek Vokietijoje
daugiau, nei keturi iš penkių respondentų Vokietijos ir Amerikos santykius
vertina, kaip „gerus“ arba „labai gerus“. Vokietiją dauguma taip pat laiko
svarbiausia partnere (36 proc.), lenkia Prancūziją (32 proc.)."
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą