„Kevino Ruddo išleistą straipsnį „Xi siekia saugumo, o ne ekonomikos augimo“ (spalio 13 d.) verta perskaityti du kartus.
2009 m. J. Ruddas pirmasis pastebėjo, kad Kinijos vadovai 2007–2009 m. finansinę krizę labai neteisingai interpretavo kaip „bendrą kapitalizmo krizę“, iš kurios neatsigauti ir kurios sovietų lyderiai laukė dešimtmečius. Rezultatas buvo tas, kad Kinija atsisakė savo „taikaus kilimo“ politikos, kad pareikštų arba garsiai iš naujo patvirtintų teritorines pretenzijas Japonijai, Indijai ir salų šalims tarp jų. Kadangi Kinija tuo metu daug noriau, nei europiečiai bendradarbiavo su Obamos administracijos keinsistiniais didelių išlaidų atkūrimo planais, Vašingtonas nesidomėjo R. Ruddo perspėjimu, net kai jis buvo išdėstytas 2009 m. Australijos gynybos baltojoje knygoje, kurioje buvo numatytas šiandieninis „indo-Ramiojo vandenyno“ Kinijos įsitvirtinimas.
Dabar ponas Ruddas mums pasakoja, kad prezidentas Xi Jinpingas panaudojo savo „antikorupcines“ šantažo galias prieš kitus komunistų partijos pareigūnus, kad dominuotų taip, kad jis gali tapti Mao II, neklystančiu lyderiu visam gyvenimui. Tai nepaisant destruktyvaus pono Xi atakos prieš Kinijos aukštųjų technologijų įmones (šiais metais „Alibaba“ turėjo atleisti tūkstančius darbuotojų), jo atsisakymo kaip importuoti Vakarų vakcinas, taip ir toleruoti tam tikrą užkratą, ir užsienio politikos, kuri nuolat prieštarauja Indijai (po septynių susitikimų su Ministras Pirmininkas Narendra Modi!) dėl kelių kvadratinių mylių tundros Ladake ir Indonezijoje virš Natūnos jūros vandenų. P. Xi taip pat labai kvailai pasiūlė Taivanui „dviejų sistemų“ sandorį, tuo pačiu sugniuždydamas Honkongo versiją.
Vis dėlto aš skeptiškai žiūriu į bet kokius Kinijos karinius nuotykius prieš Taivaną.
Kai atstovė Nancy Pelosi išskrido į Taivaną, o kilmingieji apžvalgininkai pirmuosiuose puslapiuose pateko į baisius įspėjimus apie neišvengiamą karą (pasirinko Kinijos ekspertai, kurie nekalba kinų kalba), aš parašiau, kad Kinija nėra Rusija, pati apsirūpinanti energija ir maistu.
Be 95 milijonų metrinių tonų metinio sojų pupelių importo ir kito kelių milijonų tonų baltymų importo dėl sankcijų ir blokados, Kinija netrukus vėl laikytųsi Mao dietos.
Tai atskleidžia pono Xi galių išlikimo ribas. Jis daugelį metų kalbėjo apie „maisto saugumą“, tačiau vietos valdžia ir toliau pardavinėjo dirbamą žemę plėtotojams. Jei Kinija neišvystys masinio žemės ūkio pastatuose pajėgumo, bet kuris Kinijos valdovas turės rinktis tarp karo ir maisto. Bet jei ponas Xi bus pakeltas į Mao II, tikiuosi, kad šį kartą J. Ruddo įspėjimas bus paisytas.
Edvardas N. Luttwakas
Chevy Chase, Md.
P. Luttwak yra „Kinijos iškilimas prieš strategijos logiką“ ir kitų knygų autorius.“ [1]
Keista, kad mūsų Rusijos žinovai (ponas Vytautas Landsbergis ir jo palaižūnai) neperspėjo mūsų sąjungininkus apie tokią Rusijos ypatybę. Juk sankcijų sukeltos kainos gręsia visų mūsų sąjungininkų vyriausybių stabilumui. Žmonės turtingame pasaulyje nėra akli, jie mato, kad rusams sankcijos nei šilta, nei šalta, tiesiogine tų žodžių prasme.
1. A Warning to Heed on Xi Jinping's Intentions
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 17 Oct 2022: A.18.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą