"Dronai pigesni, dažnai taiklesni ir net saugesni, nei
klasikiniai ginklai. Bepiločiai orlaiviai, kaip rodo operacijos Ukrainoje patirtis,
palaipsniui išstumia didelę dalį tradicinės ginkluotės ir ateityje stipresnis
gali būti tas, kuris pajėgs dronų gaminti daugiau ir pigiau.
Žvalgyboje aviacija ilgą laiką buvo kone vienintelis būdas
pasižvalgyti į priešo sudėtį. Tačiau tobulėjant oro gynybos sistemoms,
orlaiviams skristi užsienio oro erdvėje tapo vis labiau pavojinga. JAV
garsiausias žvalgybinis lėktuvas U-2 tarnauja jau 65-erius metus, 2023 metais
jau planuojama nutraukti jo eksploatavimą. Dar anksčiau iš tarnybos pasitraukė
„SR-71 Blackbird“ orlaivis.
Jų vieton stoja žvalgybiniai dronai, pvz., „RQ-9 Reeper“,
„RQ-4 Global Hawk“ ar kiti. „Global Hawk“ yra brangiausias masiškai gaminamas
bepilotis orlaivis, jo kaina, vertinama, siekia apie 140 milijonų dolerių. Jo
kūrimo programa atsiėjo 14 milijardų dolerių. O pats mažiausias dronas – „Black
Hornet“ – sveria vos 33 gramus.
Tačiau prasidėjus operacijai Ukrainoje daugumai kariuomenių tenka
persvarstyti principus, kokius taktinius dronus rinktis.
Patirtis parodė, kad nedaug yra prasmės investuoti milijonus
dolerių į brangius ir technologiškai pažangius dronus – svarbiau, kad jų būtų
daug. Tačiau būtent pirmuoju keliu nuėjusios NATO kariuomenės.
„Realiai reikia labai daug pigių dronų, kurie gali
būti gaminami masiška ir greitai“, – rašo forbes.ua apžvalgininkas Vladimir
Datsenko.
Ukrainoje žvalgybos funkciją paprastai atlieka paprasti
komerciniai dronai, turintys kokybišką kamerą ir užtikrinantys gerą kontrolę.
Jie leidžia greitai pakoreguoti artilerijos ugnį, padidinti šūvių naikinimo
efektyvumą. Pažangesni dronai leidžia artilerijos sviedinius nukreipti į
taikinį, kontroliuojant drono operatoriui – taip galima judančius taikinius
naikinti be specifinių koordinačių.
Didesni dronai naudojami kaip atakos dronai. Jais gabenamos
nedidelės valdomos raketos, kurių pakanka sunaikinti vieną technikos ar įrangos
vienetą. Tam dronai ir buvo kuriami prieš operaciją, tačiau dabar Ukrainoje dronai
atsiskleidžia ir tokiose užduotyse, kuriose jų naudingumu anksčiau buvo
abejojama.
Dronai minosvaidžiai
Jau operacijos pradžioje dronai pradėti naudoti ne tik žvalgybai,
bet ir norint ką nors numesti. Tokios taktikos naudotos ir kituose kitur,
pvz., Sirijoje, tačiau Ukrainoje tai tapo masiniu reiškiniu. Apstu vaizdo įrašų
socialiniuose tinkluose, kur Ukrainiečių dronai ant rusų pozicijų numeta
granatas.
Įprasti minosvaidžiai yra gana netaiklūs, o dronas gali
saugiau numesti sprogmenį maždaug vieno metro tikslumu ir taupyti amuniciją.
Ukrainą jau pasiekė 800 naujausių Taivano dronų „Revolver
860“, kuriuose įmontuota būgno sistema gali talpinti aštuonias minas,
priklausomai nuo jų kalibro. Šis dronas gali nuskristi 20 kilometrų ir ore kyboti
iki 40-ies minučių.
Tačiau Ukraina jau ima naudoti ir dar galingesnius vietoje
pasigamintus dronus, kurie turi du būgnus. Taip pat pasirodo ir dronai su
didesniais sprogmenimis.
Kainuoja šie dronai tiek pat, kiek ir tradiciniai
minosvaidžiai – apie 20-50 tūkst. dolerių, tačiau jų efektyvumas nepalyginimai
didesnis. Didžiausias trūkumas – jie jautrūs elektroniniams trikdžiams.
Jei nuo tradicinių minosvaidžių galima saugotis apkasuose,
virš griovio pakibusiems dronams tai nėra didelė kliūtis. Palaipsniui dronai
tampa alternatyva.
Maži dronai „kamikadzės“
Tai dronai, kurie virš taikinio gali kyboti ilgą laiką
(angl. loitering munition). JAV turi gana efektyvų droną „kamikadzę“ –
„Switchblade 600“, kuriame naudojama tokia pati kovinė galvutė, kaip ir prieštankinėje
raketoje „Javelin“. Tačiau JAV nepradėjo tokių ginklų Ukrainai tiekti masiškai.
Vienas toks dronas kainuoja net 220 tūkst. dolerių, panašiai tiek pat, kiek ir
sovietinė pėstininkų kovos mašina. Taikinys neturėtų būti pigesnis, nei
priemonė, kuriuo jis naikinamas.
Rusija taipogi kuria tokius dronus – „Lancet“ ir „Kub“, tik
kyla klausimų, kiek jie efektyvūs. Socialiniuose tinkluose buvo pasirodęs
vaizdo įrašas, kuriame, tikėtina, „Lancet“ sunaikina ukrainiečių haubicą. Nors
vaizdo įrašas atrodė įtikinamai, vėliau Ukrainieičų žurnalistai parodė, kad
haubicos pažeidimai minimalūs.
Rusijos dronų kovinės galvutės svoris siekia apie 2-5
kilogramus – žinoma, jie pavojingi kariams. Patys ukrainiečiai vertina, kad
rusų dronai yra gana lėti ir triukšmingi, todėl efektyvumas gali būti mažas.
Palyginimui, „Javelin“ prieštankinė raketa turi 8,4
kilogramų galvutę ir kryptingai nukreipiamą sprogimą, kuris įveikia net ir
modernių tankų šarvus. Abejotina, ar „Lancet“ padarytų rimtesnės žalos
sunkiasvorėms šarvuotoms transporto priemonėms. Tačiau rusai „Lancet'ų“ turi
daug, tai atitinka „pigaus ir paprasto“ drono kriterijų, jį galima gaminti
masiškai ir greitai papildyti ištuštėjusius išteklius.
Ukraina gavo šiek tiek dronų „kamikadzių“ iš lenkijos,
tačiau jų kovinė galvutė dar mažesnė, apie 0,8 kilogramo, jais galima atakuoti
tik gyvąją jėgą. Tradiciniai dronai minosvaidžiai tą daro efektyviau, vertina
apžvalgininkas V. Datsenko.
„Ukraina pralaimi lenktynėse dėl ilgai ore kabančių dronų.
Net ir vertinant abejotiną „Lancet“ efektyvumą, Rusija turi sisteminį sprendimą
ir jį naudoja. Žinoma, Ukraina turi „Excalibur“ nutaikomų artilerijos
sviedinių, kurie užtikrina tikslius smūgius 40 kilometrų spinduliu. Tačiau
„Excalibur“ sviediniai kainuoja beveik tiek pat, kiek ir „Switchblade 600“ –
apie 180 tūkst. dolerių“, – apžvelgė jis.
Dideli dronai kamikadzės
Dronus, galinčius nešti didesnius nei 50 kilogramų
sprogmenis, pirmoji operacijoje panaudojo Ukrainos pusė, atakuodama Rusijos naftos
bazes. Tikėtina, tam pasitelkti Kinijos komerciniai „Mugin-5 PRO“ dronai, kurie
kainuoja apie 10 tūkst. dolerių. Šių dronų pranašumas – nuskrendamas nuotolis,
kuris siekia nuo 250 iki 1500 kilometrų.
Šie dronai itin paprasti, pigūs, o „krovinį“ pristato į
vietą pagal GPS koordinates. Šie dronai nėra kontroliuojami operatoriaus, tad
jie kada atsparūs trikdymui elektromagnetinėmis priemonėmis. Jie skrenda
apibrėžtu maršrutu gana žemame aukštyje.
Tačiau Ukraina kol kas neturėjo galimybės gauti masinės
prieigos prie tokių sistemų. Tik neseniai šalies gynybos konglomeratas
„Ukroboronprom“ pranešė baigęs kurti droną, galintį nuskristi 1000 kilometrų ir
gabenti 75 kilogramų svorio sprogmenį. Kol kas nėra kalbų apie masinę gamybą.
Tuo metu Rusija nuo rugpjūčio pradėjo naudoti Irane gamintus
„Shaded-136“ dronus. V. Datsenko vertina, kad Rusija iš Irano galėjo užsakyti
apie 2500 tokių dronų tuomet, kai Ukraina panaudojo gal apie 10.
Iranas jau daug metų plėtoja ilgo nuotolio dronų kamikadzių
programą, kadangi 1000 kilometrų galinčių nuskristi raketų technologijos yra
brangios. Pvz., Rusijos raketos „Iskander“ kaina siekia apie 1-3 milijonus
dolerių ir jau pirmaisiais operacijos mėnesiais šių raketų atsargos buvo beveik
išnaudotos.
Dronai kamikadzės yra šimtus kartų pigesni, gali greitai
būti gaminami didelėmis partijomis, o pagrindinės dalys – iš civilinių pigių
dronų. Tačiau tokių dronų reikia daugiau. Jei viena sparnuotoji raketa neša
250-500 kilogramų krovinį, dronas būna apribotas iki 25-50 kilogramų. Pigūs
vidaus degimo varikliai neleidžia skristi greitai. Pvz., iranietiškas
„Shahed-136“ skrenda 100-180 km/h greičiu, kai sparnuotoji raketa – apie 1000
km/h. Balistinės raketos ar artilerijos sviediniai yra gerokai greitesni.
Kuo didesnis greitis, tuo sudėtingiau raketą ar sviedinį
numušti, dėl to NATO nesvarstė didelių kamikadzių dronų alternatyvos
egzistuojančioms sistemoms, nepaisant jų pigumo.
Ukrainai dronas tuo metu yra kol kas vienintelė pasiekiama
galimybė pataikyti į taikinius, esančius toliau nei 300 km.
Ilgainiui ukrainiečių dronai gali pradėti kelti pavojų
toliau esantiems Rusijos amunicijos sandėliams, aerodrmams, naftos bazėms.
Tikėtina, kad ilgainiui pasirodys ir dronai su reaktyviniais varikliais, kurie
leis pasiekti ir didesnį nei 1000 km/h greitį.
Laivai kamikadzės – USV
Ko gero garsiausiai nuskambėjusi naujovė šį rudenį –
Ukrainos dronai laivai-kamikadzės, dar vadinami USV (angl. unmanned surface
vehicle). Jie galutinai palaidojo Rusijos viltis atakuoti Odesą. Ukraina tokius
ginklus sukūrė neturėdama ilgo nuotolio raketų, kurios keltų didesnę grėsmę
Rusijos Juodosios jūros laivynui.
Kaip ir bepiločiai orlaiviai, USV turi tuos pačius
privalumus ir trūkumus. Jie gerokai pigesni ir lengviau pagaminami nei raketos,
tačiau jie lėtesni, lengviau ir juos sustabdyti. Tačiau naudojant didelį kiekį
sunkiai pastebimų nedidelių laivelių, sėkmės tikimybė gerokai padidėja.
Neaišku, kokius rezultatus atnešė Ukrainos ataka prieš
Juodosios jūros laivyną, tačiau po jos rusai daugumą savo laivų perdislokavo į
Novorosijską, o Ukraina tuo metu kuria visą USV parką.
Gali ateiti laikai, kai tradicinis laivynas taps bejėgis
prieš tūkstantį kartų pigesnius didelėmis partijomis gaminamus nepilotuojamus
laivelius.
Netrukus gali pasirodyti prieš dronus kovojantys dronai
Nors pigi raketa yra efektyvus ginklas prieš brangiai
kainuojantį orlaivį, tačiau aibės dronų reiškia, kad juos numušinėti raketomis
yra nepraktiška – teks ieškoti paprastesnių priemonių. Antžeminiai įrengimai ne
visur gali būti įrengti, jie lėtai pervežami ribotu kelių tinklu.
Dėl to netrukus galime pamatyti ir tokių dronų, kurie
naikins kitus dronus.
„Ginklai turi būti ne tik supertechnologiški. Jų išlaidos
turi būti grįstos jų pajėgumais mūšio lauke. Jie turi būti pakankami, kad
sustabdytų primityvias masines autoritarinių šalių pajėgas“, – teigia „Forbes“
apžvalgininkas.
Jis tikisi, kad artimiausiais metais pasaulyje vyks
nepilotuojamų sistemų revoliucija. Tam kuriamos sistemos, kurios leistų valdyti
dronus itin dideliu nuotoliu. Tam gali būti pasitelkti panašūs į „Starlink“
palydovinio interneto sprendimai, kurie užtikrintų sparčią ir aukštos kokybės
komunikaciją bet kurioje vietoje.
„Daug kas priklausys nuo to, kuris naujas technologijas
išplėtos greičiau ir didesnėmis apimtimis“, – apibendrino apžvalgininkas."
Tai reiškia, kad Starlink yra pasmerktas. Bet kokia rimta galia sunaikins šiuos palydovus
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą