"JAV su daug pinigų remia klimatui draugiškas įmones. Bet tik tuo
atveju, jei jos kilusios iš JAV. Atsakymas iš Briuselio labai
europietiškas.
Emmanuelis Macronas trečiadienį buvo Kataro futbolo
stadione. Ten jis stebėjo savo nacionalinę komandą, kuri 2:0 nugalėjo Maroką.
Ir kadangi laimėjo Prancūzijos Respublikos komanda, kažkaip laimėjo ir
Prancūzijos Respublikos prezidentas. Bet kuriuo atveju E. Macronas
ketvirtadienį ypač spyruokliškai žengė raudonu kilimu į posėdžių salę
Briuselyje, kur susitiko su 26 viršūnių susitikimo kolegomis iš ES.
O sakiniai, kuriuos Macronas pasakė į mikrofonus, turėjo
kažką ryžtingo ir pasitikėjimo pergale. Anot prancūzo, Europa neturi
nusileisti, kai amerikiečiai išleidžia šimtus milijardų dolerių ir propaguoja
žaliąsias pramonės šakas bei ateities technologijas savo šalyje – ir Europos
įmonių sąskaita. „Manau, kad dabar turime ryžtingai reaguoti“, – sakė Macronas.
ES Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis, belgas, kurio
nacionalinė komanda, kaip ir Vokietija, Katare nepateko į parengiamąjį etapą,
anksčiau buvo pareiškęs panašų pareiškimą, tačiau vis dar mėgsta atrodyti šiek
tiek pompastiškai. Amerikiečiai yra draugai, sąjungininkai, „mūsų broliai“, –
sakė Michelis. Tačiau Europos pareiga šiais ekonomiškai sunkiais laikais
„apsaugoti“ savo įmones ir piliečius ir ginti juos nuo nepalankių konkurencinių
sąlygų. Jis taip pat paragino „stiprų atsaką“ iš Europos.
„Mums gresia deindustrializavimas“
Tai nustatė liniją. O paskutiniame 2022-ųjų ES viršūnių
susitikime, 2022-ųjų, per kuriuos prasidėjo didžiulė sankcijų Rusijai banga, kuriuose Europa grūmėsi su
rekordine infliacija ir energetine krize, kuriuose Kinija kaip niekad agresyviai
pasirodė pasaulinėje arenoje, staiga pradėjo diskutuoti – apie Amerika.
Tiksliau: apie klausimą, kaip ES turėtų reaguoti į Infliacijos mažinimo įstatymą (IRA).
Taip vadinasi Amerikos įstatymas, pagal kurį subsidijos ir mokesčių lengvatos
skiriamos daugiau nei 350 milijardų dolerių, siekiant skatinti klimatui
nekenksmingus produktus ir įmones. Bet tik tuo atveju, jei jie yra iš JAV.
Tai nervina europiečius. Jie baiminasi, kad ateityje jų
įmonės ir prekės bus diskriminuojamos JAV rinkoje ir dėl to įmonės perkels savo
gamyklas už Atlanto. „Esame tokioje Europos vietoje, kur mums gresia
deindustrializacijos pavojus“, – viršūnių susitikime perspėjo Belgijos
ministras pirmininkas Alexanderis De Croo.
Žinoma, Macronas, Michelis ir De Croo puikiai žinojo, kad ES
Komisija ilgą laiką sprendžia šią problemą ir ieško sprendimų. Tai buvo
rašoma laiške, kurį antradienį ES vyriausybėms išsiuntė Komisijos pirmininkė
Ursula von der Leyen. Jos patikėtinis šiuo metu derasi su Vašingtonu dėl
išimčių ir sušvelninimo priemonių Europai, kurios galėtų būti įtrauktos į IRA įstatus. Be
to, Komisija nori trumpuoju laikotarpiu sušvelninti ES valstybės pagalbos
žaliosioms technologijoms taisykles.
ES prisiims naujų skolų
Ilgainiui, pagal Komisijos pirmininkės planą, taip pat turėtų
būti sukurtas „Europos suverenumo fondas“ – tam tikras specialus ES biudžetas,
iš kurio būtų galima mokėti ir subsidijas klimatui palankioms pramonės šakoms.
Von der Leyen tiksliai nenurodo, iš kur turi būti gauti milijardai šiame
fonde, tačiau Prancūzijos ES vidaus rinkos komisaras Thierry Bretonas turi
labai aiškių minčių: ES tam turėtų prisiimti naujų skolų.
Bendras europietiškas pinigų puodas, stiprinantis Europos
ekonominę nepriklausomybę nuo Amerikos – maždaug tokį Macroną ir Michelį
įsivaizduoja „stiprų atsakymą“. Tai, kad jie ketvirtadienį priėmė tokį nerimą
keliantį toną, tikriausiai, taip pat turėjo šiek tiek spausti tuos Europos
kolegas, kurie dar nėra įsitikinę, kad nauja skola yra išeitis iš dilemos.
Vienas diplomatas iš Nyderlandų sakė, kad toli gražu neaišku, kaip stipriai IRA
smogs Europos įmonėms. – Nežinome, ar pacientas kosėja, ar vėžys, bet jau
pradedame operuoti.
Vokietijos Federalinė vyriausybė taip pat nenori papildyti kito Europos
fondo, galbūt dėl skolos. Jau yra pakankamai tokių specialių biudžetų,
kuriuose dar yra daug pinigų, kuriuos būtų galima išleisti pirmiausia, – sakė
kancleris Olafas Scholzas. Europa turi išlaikyti savo konkurencingumą ir
tvarumą. Tačiau taip pat būtų gerai, jei amerikiečiai savo ekonomiką padarytų
palankesnę klimatui. Kalbant apie Komisijos idėjas, skirtingų elementų galima
rasti nevienodai, pasak Vokietijos sluoksnių.
Ketvirtadienį vykusio aukščiausiojo lygio susitikimo atsakas
į problemą su JAV, atsižvelgiant į šiuos nuomonių skirtumus, pasirodė labai
europietiškos – neaiškiai neapibrėžtos ir ne tokios stiprios, kaip norėtų
Macronas ir Michelis: po diskusijų Briuselyje Komisijai buvo pavesta iki 2023
m. pavasario pateikti pasiūlymus, kaip „gali būti naudojamos atitinkamos
nacionalinės ir europinės priemonės, siekiant pagerinti pagrindines investicijų
sąlygas“ ir „didinti konkurencingumą ir našumą ES lygmeniu“.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą