Papasakojo, kokie laivai gimsta Lietuvoje – būsite nustebę, kiek specialistų prie kiekvieno iš jų turi dirbti

 

Klaipėdos uosto direkcijos reklama

“Jūrinės inžinerijos pramonė išgyvena transformacijos laikotarpį – inovacijos, tvarumas ir technologinė pažanga formuoja naujus standartus tiek laivų projektavimo, tiek gamybos srityje. Apie tai, kaip gimsta laivai ir kokios jūrų inžinerijos tendencijos stebimos pasaulyje, pasakoja Klaipėdos uoste veikiančios AB Vakarų laivų gamyklos įmonių grupės generalinis direktorius Arnoldas Šileika.

 

Tam, kad būtų pastatytas laivas, prireikia daugybės specialistų

 

Ar kada nors susimąstėte, kiek žmonių turi apjungti savo profesines žinias tam, kad būtų suprojektuotas ir pastatytas technologiškai pažangus laivas? A. Šileika atskleidžia – ties nauju projektu įprastai dirba daugiau nei 100 skirtingų profesijų atstovų.

 

„Tam, kad įgyvendintume šiuolaikinius projektus, vien inžinerinių žinių nepakanka – reikia išmanyti fiziką, chemiją, IT sritį. Sugebėti įvertinti medžiagų atsparumą, degalų emisijų poveikį aplinkai, automatizacijos galimybes. Ir kiekvienas specialistas – nuo suvirintojo iki IT sistemų architekto – yra vienodai svarbus“, – pažymi A. Šileika.

 

Kompetencijų kėlimas yra vienas pagrindinių įmonės strateginių prioritetų, todėl ji aktyviai investuoja į darbuotojų mokymus, kvalifikacijos kėlimą, bendradarbiauja su universitetais, kolegijomis, mokslinių tyrimų centrais tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Tai leidžia ne tik palaikyti aukštą kokybės lygį, bet ir formuoti naujos kartos jūrinės inžinerijos profesionalus.

 

Didelis dėmesys skiriamas ir moksliniams tyrimams bei eksperimentinei plėtrai. Įmonėje dirba apie šimtas aukštos kvalifikacijos laivų projektuotojų, kuriančių sprendimus ateities laivams.

 

„Mūsų tikslas – ne atkartoti praeitį, o kurti konkurencingus sprendimus rytdienai. Dalyvaujame tarptautiniuose projektuose, bendradarbiaujame su inovatyviomis kompanijomis. Kuriame koncepcijas, kurios gali būti komercializuojamos ir taikomos realioje gamyboje. Tai leidžia mums būti žingsniu priekyje“, – pasakoja A. Šileika.

 

Itin svarbus ir Vakarų laivų gamyklos glaudus bendradarbiavimas bei ilgametė partnerystė su Klaipėdos uostu. Anot įmonės vadovo, tai yra puikus viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo pavyzdys.

 

„Mūsų partnerystė su Valstybine jūrų uosto direkcija – išskirtinai sklandi. Veikiame dvejose uosto teritorijose ir užimame apie 10 proc. jo ploto. Kaip didžiausias darbdavys uoste, investuojame ne tik į savo gamybos infrastruktūrą, bet ir į bendrą uosto vystymą. Tad tai abiem pusėms naudinga partnerystė, padedanti siekti strateginių tikslų“, – teigia pašnekovas.

 

Nuo žvejybinių iki karinių laivų

 

Vakarų laivų gamyklos įmonių grupė – didžiausia jūrinės inžinerinės pramonės bendrovių Lietuvoje, vienijanti 20 skirtingos specializacijos įmonių, teikiančių visas su laivų gyvavimo ciklu susijusias paslaugas. Nors pagrindinė grupės veiklos sritis – laivų statyba, jų remontas, kompleksiniai laivų projektavimo ir inžineriniai sprendimai, taip pat ji specializuojasi šiuolaikinių jūrinių technologijų projektavimo ir gamybos srityje, jūrinių krovinių krovoje bei teikia agentavimo paslaugas.

 

Šiai dienai įmonė išgyvena ypatingai intensyvų laikotarpį – vienu metu vykdo net vienuolika skirtingų laivų statybos ir remonto projektų. Tarp jų – statomi keturi kariniai patruliniai laivai, žvejybinis laivas, elektra varomas keltas, du uosto gilinimo laivai, mokslinių tyrimų laivas. Šalia naujų laivų statybos, vykdoma laivų modernizacija, įgyvendinami remonto projektai. Tai, anot pašnekovo, yra labai svarbi kryptis, leidžianti prisidėti prie aplinkosauginių tikslų įgyvendinimo ir skatinti tvaresnę laivybą.

 

„Darbų spektras tikrai labai įvairus, todėl turime būti itin lankstūs, profesionalūs ir gebėti prisitaikyti prie skirtingų reikalavimų – nuo civilinės laivybos iki karinės pramonės, – pažymi A. Šileika. – Daug dirbame laivų modernizavimo srityje – keičiame variklius, mažiname taršą, diegiame išmetamųjų dujų ir balastinių vandenų valymo sistemas.“

 

Pavyzdžiui, šiuo metu įmonė stato vieną laivą su saulės ir vėjo energijos įranga – tai prisideda prie emisijų mažinimo. Tuo pačiu metu pilnai modernizuojami du keleiviniai laivai: iškastinio kuro varikliai bus pakeisti elektriniais, įrengiamos saulės baterijos bei pažangūs energijos valdymo sprendimai. A. Šileika pabrėžia, kad visų šių projektų sėkmė priklauso ne tik nuo inžinerinių kompetencijų, bet ir nuo atsakomybės laikantis terminų bei kokybės įsipareigojimų.

 

„Visi projektai turi būti įgyvendinti laiku, laikantis aukščiausių kokybės ir aplinkosaugos standartų. Rinka labai jautri pokyčiams – kas šiandien aktualu, rytoj gali būti pasenę. Todėl turime būti ne tik lankstūs, bet ir atsakingi žaidėjai“, – sako jis.

 

Technologinė kryptis – tvarumas, inovacijos ir autonomija

 

Anot A. Šileikos, didžiausią įtaką laivų statybos transformacijai padarė globalūs klimato iššūkiai ir Europos Sąjungos aplinkosaugos reikalavimai. Todėl laivų gamintojai nuolatos ieško tvaresnių sprendimų, orientuotų į klimatui neutralų transportą bei modernią pramoninę infrastruktūrą – siekiama mažinti emisijas, optimizuoti eksploatacines sąnaudas, didinti energijos efektyvumą.

 

„Tai keičia tiek projektavimo, tiek ir gamybos metodus. Pastebime augančią paklausą laivams, varomiems alternatyviais degalais – metanoliu, vandeniliu, suskystintomis gamtinėmis dujomis, elektra. Svarstomos net ir branduolinės energijos technologijos“, – sako Vakarų laivų gamyklos vadovas.

 

Tuo pačiu spartėja ir autonominių, nuotoliniu būdu valdomų laivų kūrimas, o automatizacija ir dirbtinis intelektas tampa ne tik pagalbinėmis priemonėmis, bet ir esminiais sistemos komponentais.

 

„Automatizuoti ir autonominiai laivai gali sumažinti kuro sąnaudas iki 15 proc., sumažinti įgulų išlaikymo kaštus ir padidinti saugumą. Taip pat tai leidžia kurti naujus, tvaresnius laivų dizainus. Kai kurie sprendimai tarsi sugrąžina burlaivių laikus – diegiami vėjo pagalbiniai įrenginiai, burių konstrukcijos, siekiant mažinti iškastinio kuro naudojimą. Tai ne romantika, tai šiuolaikinės inžinerijos realybė“, – pasakoja A. Šileika.

 

Pašnekovas papildo, kad geopolitinė situacija diktuoja poreikį investuoti ir į gynybą. Aktyviai vystyti veiklą karinių laivų segmente Vakarų laivų gamyklai padeda turima aukšta technologinė bazė ir kompetencijos, leidžiančios pasiūlyti technologiškai pažangius sprendimus.

 

„Kiekvieno atsakingo gamintojo tikslas – padėti klientams įgyvendinti jų tikslus ir būti technologinės pažangos dalimi. Kartu su darbuotojais, partneriais ir mokslu mes siekiame, kad Lietuvos vardas jūrinėje pramonėje skambėtų vis garsiau. Ir tai nėra tik svajonė – tai jau vyksta“, – reziumuoja A. Šileika.”