„Naudoti savo imuninę sistemą kovai su vėžiu vietoj citotoksinų chemoterapijoje nebėra retenybė. Vokietijoje yra daugiau, nei dvi dešimtys, centrų, kuriuose, pavyzdžiui, leukemijai ir limfomai gydyti naudojami pritaikyti baltieji kraujo kūneliai – CAR-T ląstelės. Tūkstančiai pacientų jau buvo gydyti jomis. Ir tikslinių navikų spektras nuolat plečiasi, neseniai tai buvo klinikinis tyrimas prieš kietuosius navikus stemplėje.
Tačiau kad ir kaip paprastai kartais tai skambėtų („imuninės ląstelės naikina vėžį“), retai kada tai yra taip paprasta.
CAR-T ląstelės yra modifikuotos individualaus paciento imuninės ląstelės. Formaliai tai yra vaistai. T ląstelės paimamos iš kraujotakos ir, prieš infuziją manipuliuojamos, naudojant genų inžinerijos metodus. Tiksliau, į jų genomą įterpiami genai, leidžiantys paciento imuninei sistemai atpažinti vėžio ląsteles po to, kai jos perkeliamos atgal į kraują, ir idealiu atveju jas sunaikinti.
Pusė tuzino tokių CAR-T ląstelių terapijų yra patvirtintos, o dar šimtai yra įvairiuose klinikinių tyrimų etapuose. Tikslas visada dvejopas: pirma, padidinti vėžio gydymo veiksmingumą. gydymas ir, antra, reikšmingo šalutinio poveikio sušvelninimas. Su tuo susijusios pastangos ir išlaidos yra milžiniškos. Individualus T ląstelių dizainas ir manipuliavimas laboratorijoje lemia nuo šimto iki trijų šimtų tūkstančių eurų vienam pacientui, o gyvenimo trukmė paprastai pailgėja nežymiai, o tai gali būti reikšminga asmeniui, tačiau statistiškai tai yra daugiau mėnesių intervalas.
Specializuota įmonė, įsikūrusi San Diege, Kalifornijoje, atlikusi seriją tyrimų, parodė, kaip CAR-T imunoterapija po dvidešimties metų galėtų pasukti visiškai nauja linkme: būti pigesnė, švelnesnė, efektyvesnė. Leidinyje „Mokslas“ Theresa Hunter iš „Capstan Therapeutics Inc.“ kartu su keliais pirmaujančiais JAV imunoterapeutais pranešė apie gydymą CAR-T ląstelėmis, kuris vyksta tik paciento kūne. Nereikia pašalinti imuninių ląstelių, nereikia atlikti papildomo chemoterapinio paciento imuninės sistemos paruošimo, nereikia atlikti daug laiko ir brangios genetinės inžinerijos laboratorijoje – visa tai nebėra būtina.
Vietoj to, organizme patruliuojančios, T ląstelės modifikuojamos vietoje: per informacijos srautą kraujyje. Ši technologija primena mRNR vakcinas, kurios tapo plačiai žinomos koronaviruso pandemijos metu. Gydantis T ląstelės per mRNR gauna svarbią informaciją apie tai, kurias naviko ląsteles atakuoti. Šie mažyčiai brėžiniai supakuoti į tokias pat mažas dirbtines kapsules, pagamintas iš nanodalelių, ir įvedami į kraują. Svarbūs trys dalykai: pirma, kad būtų naudojama ir iš tikrųjų pasiektų taikinį atitinkamam navikui būdinga informacija. Pavyzdžiui, jei reikia atakuoti kraujyje esančias leukemijos ląsteles, į šias ląsteles turi būti specialiai nukreipta. Be to, mRNR turi būti stabiliai transportuojama per kraują ir negali būti skaidoma kepenyse. Galiausiai, nanodalelės su mRNR kroviniu turi aktyvuoti tik tas T ląsteles, kurios tinka kovoti su vėžiu, vadinamąsias CD8+ ląsteles, o ne kitas imunines ląsteles. Tai taip pat tapo įmanoma dėl nanokapsulėse įtvirtintų antikūnų, kurie išskirtinai nukreipti į pasirinktas T ląsteles.
Ši vis dar novatoriška imuninių ląstelių paėmimo ir pristatymo sistema yra labiau klinikinė vizija, nei realybė. Ji jau buvo plačiai išbandyta, atliekant eksperimentus su gyvūnais: su pelėmis, žiurkėmis ir primatais. Kelių mRNR infuzijų priešnavikinis poveikis truko savaites – to turėtų pakakti vėžio terapijai. Tačiau gydytojai taip pat numato imuninės sistemos sutramdymą daugelio, plačiai paplitusių, autoimuninių ligų atveju. Tačiau tikėtina, kad prireiks dar daug metų plėtros darbo, kol tai taps realybe klinikinėje praktikoje.“ [1]
1. Liefern und zähmen: Neue Krebstherapie mit mRNA im Körper. Frankfurter Allgemeine Zeitung; Frankfurt. 25 June 2025: N1. JOACHIM MÜLLER-JUNG
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą