„JAV užsidaro. Kinija atsiveria, nors ir lėtai bei nuo mažo lygio. Tačiau Kinijos gyventojai neatrodo entuziastingi.
Kol JAV griežtina vizų išdavimo taisykles užsienio talentams, Kinija palengvina jiems atvykimą į šalį.
Nuo šio trečiadienio šalis įveda naują vizų kategoriją, skirtą specialiai užsienio talentams technikos ir mokslo srityse. Teisingumo ministerijos atstovų teigimu, naujoji K viza bus išduodama „jauniems užsienio mokslininkams ir technikams“. Pareiškėjai privalo turėti bent jau bakalauro laipsnį, įgytą gerbiamoje universitete mokslo, inžinerijos ar matematikos srityse. Esminis skirtumas nuo ankstesnių vizų tipų yra tas, kad pareiškėjams nereikia turėti darbdavio ar remiančios organizacijos; jie gali ieškoti darbo atvykę.
Tačiau kelios kitos detalės vis dar neaiškios.
Nors kontrastas su Trumpo administracijos požiūriu yra ryškus, Kinija šiuo metu vargu ar yra rimta konkurentė lenktynėse dėl užsienio talentų. Amerika istoriškai yra imigracijos šalis; Kinija per visą savo istoriją ne kartą buvo izoliuota arba uždaryta. Šiandien beveik jokia kita pasaulio šalis turi tiek pat mažai užsieniečių, kiek ir Kinijos Liaudies Respublikoje. Dešimtys milijonų kinų niekada nėra sutikę užsieniečio. Už didžiųjų metropolių ribų, net ir dideliuose miestuose, kuriuose gyvena milijonai gyventojų, galima praleisti dienas nesutikdamas užsieniečio. Naujausiame 2020 m. surašyme vyriausybė visoje Kinijoje suskaičiavo tik apie 850 000 užsieniečių, o tai atitinka 0,06 proc. dalį. Palyginimui: tai reiškia, kad visoje Kinijoje yra mažiau užsieniečių nei Berlyne. Naujesnių duomenų dar nėra.
Beveik pusė šių užsieniečių yra žmonės iš Mianmaro ir Vietnamo, praėjusiais metais ataskaitoje rašė Šanchajuje įsikūrusi įdarbinimo konsultantė Miriam Wickertsheim. Jie daugiausia apsigyvena pietinėje Kinijos Junano provincijoje ir rečiau dirba technologijų įmonėse, o dažniau dirba žemės ūkyje. Studentų iš Europos ir JAV skaičius Kinijoje sumažėjo. Tačiau vokiečių studentų skaičius Kinijoje vos atsigavo po pandemijos sukelto nuosmukio. Remiantis Vokietijos akademinių mainų tarnybos (DAAD) duomenimis, Kinijoje studijavo tik apie 3400 vokiečių. pastaruoju metu, palyginti su maždaug 8000 iki pandemijos.
Nuo pandemijos pabaigos Pekinas stengiasi pritraukti į šalį daugiau užsieniečių. „Kinijos vystymuisi reikalingas talentų iš viso pasaulio dalyvavimas“, – pristatydami K vizą aiškino Teisingumo ministerijos atstovai.
Beveik prieš dvejus metus Kinija pradėjo leisti daugelio šalių piliečiams atvykti be vizos, kuri dabar galioja 30 dienų. Šis reglamentas dabar taikomas daugiau nei trims dešimtims šalių, įskaitant Vokietiją ir daugelį kitų Europos valstybių.
Kinijos technologijų įmonės padarė prieinamesnes tokias programėles kaip „WeChat“ ir „Alipay“, be kurių kasdienis gyvenimas Kinijos Liaudies Respublikoje praktiškai neįmanomas.
„Kinija žino, kad aukštos kvalifikacijos užsieniečiai atneša daug privalumų: mokesčių pajamas, praktinę patirtį, bet ir vartotojų išlaidas“, – sako Wickertsheim. „Ir jie atneša daug švelniosios galios, o tai reiškia, kad jie gali reklamuoti Kiniją savo šalyse.“
Wickertsheim mano, kad naujoji viza turi gerą sėkmės tikimybę. „Neseniai gavau daug žinučių iš indų ir jų tėvų“, – sako ji. „Niekada negavau nieko panašaus.“ anksčiau.“ Iš pradžių jie norėjo vykti į JAV, bet dabar nėra tikri. „Kinijos iniciatyvos pirmiausia skirtos Pietų pusrutuliams.“ Be to, daugelis etninių kinų, atvykstančių iš Vokietijos ar Amerikos, pasinaudotų šiuo pasiūlymu. „Jie atvyksta ir bando susirasti darbą vietoje.“
Nepaisant to, kliūtys užsieniečiams išlieka didelės. „Šalis nėra pritaikyta prie užsieniečių kasdieniame gyvenime. Tiesiog negali daug ko daryti, jei nekalbi kiniškai“, – sako vokiečių mokslininkas Rolandas Eilsas, kuris specializuojasi dirbtinio intelekto medicinoje srityje ir šiuo metu, be darbo Berlyno „Charité“ ligoninėje, steigia naują institutą Šanchajuje. „Vadovybė tvirtai pasisako už tarptautinių talentų atvykimą.“ Tačiau tai dar nėra iki galo įgyvendinta visur valdžios institucijose“, – aiškina Eilsas, apibūdindamas savo patirtį. „Kinija turi pasiekti tašką, kuriame šis tarptautinis atvirumas būtų iš tikrųjų praktikuojamas. Amerika – iki Trumpo – visada pasinaudojo tuo, kad siūlė atvirą aplinką visiems.“
Kiek toli šaliai dar reikia nueiti, pastarosiomis dienomis tapo akivaizdu Kinijos socialiniuose tinkluose. Ten naujo tipo viza buvo viena iš dominuojančių temų ir užėmė pirmąją vietą dažniausiai aptarinėjamų temų sąraše tokiose platformose kaip „Weibo“, kiniškas „X“ atitikmuo (anksčiau „Twitter“), ir „Douyin“, kiniška „TikTok“ versija. Didžioji dauguma kinų, regis, mažai entuziastingai žiūri į šį planą. „Weibo“ analizuoja vartotojų nuotaikas tarp plačiai aptarinėjami įrašai. Po kiekvienu iš šių įrašų neigiamų komentarų procentas buvo stulbinantis. Tik penki procentai ar mažiau komentarų palaikė K vizą.
Vietoj to vyravo susirūpinimas dėl darbo rinkos ir pasipiktinimas imigrantais. Jaunimo nedarbas miestuose rugpjūtį išaugo iki 18,9 proc., beveik pasiekdamas lygį prieš dvejus metus, kai vyriausybė laikinai sustabdė skaičių skelbimą, tariamai norėdama pakeisti metodiką. Padidėjusi užsieniečių konkurencija gali dar labiau pabloginti jaunų kinų padėtį. Daugelis vartotojų taip pat išreiškė susirūpinimą, kad užsieniečiai gali atsivežti tokias ligas kaip ŽIV arba kad jie gali būti šnipai. „Aš neturiu nieko prieš K vizą“, – rašė vienas. „Tačiau aš turiu kažką prieš tai, kad čia atvyktų indai. Neleiskite jiems atvykti; jie gali vykti į Kanadą ar JAV.“ Su juo sutiko apie 7000 žmonių. [1]
1. China umgarnt Tech-Talente. Frankfurter Allgemeine Zeitung; Frankfurt. 01 Oct 2025: 20. Von Gustav Theile
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą