Argumentai už būsto nuomą – Nuosavas būstas dažnai laikomas „šventuoju Graliu“ tarp gerų investicijų. Tačiau kas, jei taip nėra?

“1931 m. sakytoje kalboje Herbertas Hooveris teigė, kad „nuosavas būstas yra individualizmo, iniciatyvumo, nepriklausomybės ir dvasios laisvės fizinė išraiška“. Praėjus beveik šimtmečiui, pagarba nuosavam būstui vis dar išlieka svarbia amerikiečių mąstysenos dalimi.

 

Šią nuostatą stiprina daugybė veiksnių. Nekilnojamojo turto agentai ragina pirkti būstą dabar, kol kainos dar neviršijo jūsų finansinių galimybių. Pokalbiai vakarėliuose apie turtus, sukrautus tiesiog dvidešimt metų gyvenant tame pačiame name.

 

Geros valios draugų ir artimųjų patarimai, įspėjantys, kad nuoma – tai tiesiog pinigų švaistymas. Tačiau nuosavas būstas neturėtų būti nei sudievinamas kaip moralinė būtinybė, nei pristatomas kaip garantuota investicija. Sprendimas rinktis nuomą ar nuosavą būstą susijęs su realiais kompromisais, kurie pernelyg dažnai lieka neįvertinti – ypač tų, kurie gali sau leisti patogiai įsigyti būstą. Būsto pirkimas taip pat apima du labai svarbius, tačiau visiškai skirtingus sprendimus: kur gyventi ir kaip investuoti didelę dalį per visą gyvenimą sukauptų santaupų.

 

Pateikime paprastą pavyzdį: tarkime, turite milijoną dolerių, kuriuos galite skirti namui įsigyti arba tam pačiam namui nuomotis iš dabartinio savininko. Pirkimas turi savito patrauklumo: nereikia mokėti nuomos, be to, galima pasipelnyti, jei būsto kainos kils. Atsižvelgiant į ilgalaikę būsto kainų kilimo tendenciją, kyla pagunda susitelkti būtent į šią galimą naudą.

 

Tačiau taip neįvertinamos svarbios išlaidos, kurias lengva praleisti pro akis – tai, ką ekonomistai vadina kapitalo alternatyviosiomis sąnaudomis. Jei neperkate būsto, galite laisvai investuoti tą milijoną dolerių kitur, nes jis nebūtų „įšaldytas“ name – kaip dažnai nutinka su daugelio amerikiečių turtu.

 

Pastarasis dešimtmetis būsto savininkams buvo gana sėkmingas. Remiantis „Case-Shiller“ indeksu, nuo 2015 m. gruodžio iki 2025 m. gruodžio būsto kainos pakilo maždaug 87 proc.

 

Skaičius atrodo įspūdingas. Tačiau maždaug tuo pačiu laikotarpiu „S&P 500“ indeksas (o tai nėra kokia nors egzotiška investicija) pakilo maždaug 235 proc. (neįskaitant dividendų).

 

Šie skaičiai nėra tiesiogiai palyginami: būstas suteikia vietą gyventi, o taip pat ir investicijų grąžą. Tačiau šis palyginimas iliustruoja alternatyviąsias sąnaudas, atsirandančias įšaldžius pinigus būste. Net ir įvertinus kitą finansinę nuosavybės naudą – pavyzdžiui, mokesčių sistemą, kuri skatina būsto pirkimą, – dėl alternatyviųjų sąnaudų būsto nuosavybės teikiama grąža atrodo ne tokia jau įspūdinga. Net ir sparčiai kylant būsto kainoms, pirkinio atnešama nauda gali būti, švelniai tariant, niekuo neišsiskirianti. Vienam iš mūsų atlikus skaičiavimus po to, kai pardavė savo namą itin aktyvioje Bostono rinkoje, paaiškėjo, kad tokį patį rezultatą būtų pasiekęs nuomodamasis panašų būstą ir investuodamas į indeksinį fondą.

 

Jei akcijų rinkos grąža tokia didelė, kodėl tiek daug žmonių laiko būstą išskirtine investicija? Iš dalies tai lemia būsto įsigijimo būdas. Dauguma būsto savininkų nemoka visos sumos grynaisiais; didžiąją dalį kainos jie padengia pasinaudodami būsto paskola. Kylant būsto kainoms, skolinimasis padidina nuosavų lėšų grąžą. Pavyzdžiui, būsto savininkas, sumokėjęs 20 proc. pradinę įmoką ir sulaukęs 10 proc. būsto vertės padidėjimo, gauna 50 proc. grąžą nuo pradinio nuosavo kapitalo.

 

Tokios istorijos yra tapusios šiuolaikinio būsto turėjimo kultūros dalimi – jas, be abejo, dar labiau skatina pati nekilnojamojo turto industrija.

 

Finansinis svertas puikiai veikia kylant turto kainoms, tačiau didelės turto dalies sutelkimas į vieną nelikvidų ir nediversifikuotą objektą taip pat padidina nuostolių riziką. Būtent todėl nedaugelis finansų konsultantų rekomenduotų skolintis šimtus tūkstančių dolerių vienos įmonės akcijoms pirkti, nors daugelis iš mūsų mielai daro kažką labai panašaus pirkdami būstą. Būsto paskola tapo tokia įprasta, kad dažnai net nebesuvokiame jos kaip finansinio sverto. Grįžtant prie ankstesnio pavyzdžio: jei milijoną dolerių kainuojančio būsto vertė sumažėtų 10 proc., nelaimingas tokio turto (įsigyto naudojant didelį finansinį svertą) savininkas prarastų 50 proc. pradinio nuosavo kapitalo.

 

Be to, kainos tikrai ne visada kyla. Ryškiausias pavyzdys – 2007–2009 m. pasaulinė finansų krizė.

 

Visa tai nereiškia, kad niekas niekada neturėtų pirkti būsto. JAV tokie veiksniai kaip pavyzdžiui, mokesčių aspektai gali paskatinti mus priimti sprendimą pirkti būstą. Be to, nuomos rinkoje esama ir realių kliūčių – pradedant ribota pasiūla ir baigiant rizika, kad teks kraustytis (o tai yra dalykas, kurio daugelis norėtų išvengti net ir brangiai sumokėdami). Be to, jei mėgstate patys ką nors meistrauti ar pertvarkyti, nuosavas būstas suteikia laisvę griauti sienas be būsto savininko leidimo.

 

Tiems, kurie gali tai sau leisti, visa tai gali būti svarios priežastys įsigyti būstą. Tačiau tai skiriasi nuo priežasčių, dėl kurių į būstą žvelgiama kaip į gerą investiciją.

 

Dažnai daroma klaida – polinkis sujungti du visiškai skirtingus sprendimus. Vieta, kurioje norite gyventi, nebūtinai turi sutapti su vieta, kurioje norite investuoti.

 

---

 

Ray Fismanas eina „Slater Family“ elgsenos ekonomikos profesoriaus pareigas Bostono universitete. Michaelas Luca yra ekonomikos, technologijų ir politikos profesorius Carnegie Mellono universitete.“ [1]

 

1. REVIEW --- The Case for Renting --- Homeownership is treated like the holy grail of good investment. But what if it isn't? Luca, Michael; Fisman, Raymond.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 26 Sep 2026: C5. 

The Case for Renting --- Homeownership is treated like the holy grail of good investment. But what if it isn't?

“In a 1931 address, Herbert Hoover argued that "to own one's own home is a physical expression of individualism, of enterprise, of independence and of the freedom of spirit." Nearly a century later, his reverence for homeownership remains part of the American psyche.

 

That sentiment is reinforced from all sides. Realtors insisting you buy before you're priced out of the market. Cocktail-party chatter recounting fortunes made simply by living in the same home for 20 years.

 

Advice from well-meaning friends and family warning that renting is just throwing away money. But homeownership should be neither deified as a moral imperative nor presented as a sure-thing investment opportunity. The rent-versus-buy decision involves real trade-offs that too often go unrecognized, especially by those who can comfortably afford to buy. Buying a home also bundles two very important, but very different, decisions: where to live and how to invest a large chunk of your life savings.

 

Take a simple example: Suppose you had a million dollars you could use to purchase a house, or you could instead rent the same house from its current owner. Buying has a certain appeal: It spares you from paying rent and allows you to benefit if housing prices increase. Given the long-run upward trend in housing prices, it is tempting to focus on that potential upside.

 

But this misses a key cost that is easy to overlook: what economists call the opportunity cost of capital. If you do not buy, you are free to invest the million dollars elsewhere, since it wouldn't be tied up in a house -- as so many Americans' wealth tends to be.

 

The past decade has been a relatively good one for homeowners. According to the Case-Shiller Index, home prices increased by about 87% from December 2015 through December 2025.

 

This sounds like a lot. But over roughly the same period, the S&P 500 -- hardly an exotic investment -- rose by about 235%, excluding dividends.

 

These figures aren't directly comparable: A home provides a place to live as well as an investment return. But the comparison illustrates the opportunity cost of tying up your money in a home. Even after recognizing other financial benefits of ownership, such as a tax code that puts a thumb on the scale toward buying, opportunity cost makes the returns to homeownership considerably less spectacular. Even during periods of strong housing price growth, the returns to buying can be, well, meh. When one of us did this calculation after selling his house in the red-hot Boston market, he realized he would have done just as well by renting a similar home and investing in an index fund.

 

If stock-market returns were so much higher, why do so many people view a house as an extraordinary investment? It's partly the result of the way we purchase homes. Most homeowners don't pay cash; they borrow most of the purchase price through a mortgage. When house prices rise, that borrowing magnifies the return on the money owners invested themselves. For example, a homeowner who puts 20% down and sees the house appreciate by 10% has earned a 50% return on their initial equity.

 

These sorts of stories are part of modern homeownership folklore, surely amplified by the real-estate industry itself.

 

Leverage works great when asset prices rise, but concentrating a large share of your wealth in a single, illiquid, undiversified asset also magnifies downside risk. It's for this reason that few financial advisers would recommend borrowing hundreds of thousands of dollars to buy a single company's stock, yet many of us happily do something remarkably similar when we purchase a house. Mortgage debt has become so familiar that we often stop thinking of it as leverage at all. Going back to our earlier example, if the million-dollar home fell in value by 10%, the unlucky owner of this highly leveraged asset would lose 50% of their initial equity.

 

And prices certainly don't always go up. Exhibit A: the global financial crisis of 2007- 2009.

 

None of this is to say no one should ever buy. In the U.S., factors such as tax implications may push us to buy at the margin. And there are real frictions in rental markets as well, from limited supply to the risk of having to move -- something you might be willing to pay a lot to avoid. Plus, if you are a tinkerer, homeownership allows you to knock down walls without a landlord's permission.

 

For those who can afford it, these can all be good reasons to own a home. But they are different from the reasons to see a home as a good investment.

 

The mistake we see all too often is the tendency to bundle two very different decisions. Where you want to live need not be where you want to invest.

 

---

 

Ray Fisman is the Slater Family chair in Behavioral Economics at Boston University. Michael Luca is professor of economics, technology and policy at Carnegie Mellon University.” [1]

 

1. REVIEW --- The Case for Renting --- Homeownership is treated like the holy grail of good investment. But what if it isn't? Luca, Michael; Fisman, Raymond.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 26 Sep 2026: C5. 

Peptidų bumas, kuris nesusijęs su jūsų raumenimis --- Tikroji galimybė yra tablečių formos peptidai, kurie gali smogti pelningiausioms didžiųjų farmacijos kompanijų franšizėms

„Pastaruoju metu peptidai yra visur. Įtakingi asmenys juos švirkščiasi raumenims ir atsistatymui, o Maisto ir vaistų administracija netrukus gali leisti šiuos produktus parduoti vaistinėse.

 

Nors šių injekcijų rinkodara biohakeriams ir sveikatingumo vartotojams ir toliau sukels diskusijas, peptidų bumas, kuris svarbus biotechnologijų investuotojams, priklauso įmonei, apie kurią dauguma „Tiktokers“ niekada negirdėjo. „Protagonist Therapeutics“ yra maža biotechnologijų įmonė, išsprendusi vieną sunkiausių farmacijos problemų: priversti trapius peptidus, kurie paprastai skiriami injekcijomis, veikti kaip galingas tabletes.

 

Su partneriu „Johnson & Johnson“ ji jau pavertė šią technologiją psoriazės tabletėmis, kurios parduodamos pakankamai greitai, kad „AbbVie“ investuotojai nervintųsi. Dabar, turėdama autorinių atlyginimų srautus iš dviejų patvirtintų vaistų ir platformoje sukurtą žarnyne stabilių peptidų kūrimo kanalą, „Protagonist“ gali turėti verslą, kuris pranoks dabartinę madą.

 

Peptidas yra tiesiog trumpa aminorūgščių grandinė, kurią organizmas dažnai naudoja kaip žinutę, kaip nuraminti uždegimą ar išskirti insuliną. Toks tikslumas gali paversti peptidus naudingais vaistais. Insulinas yra peptidas. Taip pat ir veiklioji „Ozempic“ medžiaga, kuri imituoja žarnyno hormoną GLP-1, kad kontroliuotų cukraus kiekį kraujyje ir slopintų apetitą.

 

Iki šiol peptidai turėjo būti švirkščiami, nes žarnynas juos traktuoja kaip kepsnio gabalėlį ir jį virškina. Būtent dėl to pastarojo meto proveržis farmacijos srityje yra toks svarbus: įmonės aiškinasi, kaip sudėti peptidus į tabletes, ir tai ne tik „Protagonist“ atveju.

 

„Novo Nordisk“ mato didžiulę savo „Wegovy“ tabletės versijos paklausą, naudojant tą patį peptidą, kurį pirmą kartą komercializavo kaip mažesnės dozės vaistą nuo diabeto „Rybelsus“. „Merck“ pristatė „Lipfendra“ – pirmąjį geriamąjį vaistą nuo cholesterolio, kuris yra pakankamai stiprus, kad galėtų mesti iššūkį galingų injekcinių vaistų klasei, tokiai kaip „Amgen“ „Repatha“.

 

O tada yra „Protagonist“ ir „J&J“ autoimuninis vaistas „Icotyde“. Vaistas, pristatytas anksčiau šiais metais, greitai taps blokbasteriu. Jį išskirtiniu daro ne tai, kad tai tabletė – psoriazė tablečių turėjo jau dešimtmečius. Icotyde yra pirmasis geriamasis vaistas nuo psoriazės, kurio veiksmingumas prilygsta injekciniams biologiniams vaistams, dominuojantiems didžiulėje imuninės sistemos ligų rinkoje. Analitikai prognozuoja, kad metiniai vaisto pardavimai per kelerius metus viršys 5 milijardus dolerių.

 

Ankstyva pacientų receptų analizė jau rodo pokytį. Bernsteino analitikės Courtney Breen vasarą atlikta dermatologų apklausa parodė, kad gydytojai išrašo žymiai mažiau receptų seniems geriamiesiems vaistams. Dar iškalbingiau tai, kad jie taip pat išrašė maždaug ketvirtadaliu mažiau receptų „AbbVie“ „Skyrizi“ – injekciniam psoriazės gydymui skirtam populiariam vaistui, kurio pardavimai praėjusiais metais siekė beveik 18 milijardų dolerių.

 

Kaip Breen aiškina savo analizėje, Icotyde neatbaido pacientų nuo „Skyrizi“. Žmonės, kuriems gerai sekasi injekcija kas tris mėnesius, neturi daug priežasčių pereiti prie kasdien vartojamų tablečių. Tačiau tai kelia grėsmę „Skyrizi“ augimui. Anksčiau pacientai pradėdavo nuo silpno geriamojo vaisto, jis nepadėdavo, o tada pereidavo prie injekcinių. Dabar jie turi geriamąjį vaistą, kuris iš tikrųjų veikia.

 

„Protagonist“ daugiau nei dešimtmetį tyrinėjo chemiją, įkvėpimo semdamasis iš netikėtos vietos: nuodų. Įprastas peptidas yra linijinė grandinė, ir žarnynas jį pergraužia nuo laisvų galų. Gyvačių ir sraigių naudojami nuodų peptidai yra sudaryti kaip uždaros grandinės, todėl jie išgyvena sveiki. Generalinis direktorius Dineshas Patelis aiškina, kad „Protagonist“ užduotis buvo sukurti šį atsparumą, kartu paliekant toksiškumą praeityje.

 

Sparčiai augantis vaistas per pastaruosius metus padėjo daugiau nei padvigubinti „Protagonist“ akcijų vertę, todėl bendrovės rinkos vertė siekia beveik 9 milijardus dolerių. Tai taip pat suteikė pagreitį „J&J“ vaistų verslui ir padidino „AbbVie“ akcijų nepastovumą.

 

Investuotojams kyla klausimas, kiek „Protagonist“ yra vertas, be dviejų patvirtintų vaistų. Spekuliacijos apie bendrovės įsigijimą išblėso po to, kai „The Wall Street Journal“ praėjusiais metais pranešė, kad „J&J“ svarstė galimybę įsigyti bendrovę. Praėjusį mėnesį „Protagonist“ taip pat gavo FDA patvirtinimą antram vaistui – „Mimrylo“, skirtam retam kraujo vėžiui gydyti. „Mimrylo“ yra injekcinis peptidas, sukurtas bendradarbiaujant su „Takeda“.

 

„J&J“ vis dar galėtų įsigyti „Protagonist“. Tačiau ji jau gauna didžiąją dalį „Icotyde“ ekonominės naudos: „Protagonist“ gauna pakopinius 6–10 % autorinius atlyginimus nuo pasaulinių pardavimų, taip pat galimus etapo mokėjimus. Tai reiškia, kad akcijų nuosavybės argumentas vis labiau priklauso nuo to, ką „Protagonist“ ilgainiui gali nuveikti su platforma, aiškina Evanas Seigermanas, „BMO Capital Markets“ analitikas.

 

Dabar bendrovė turi retą biotechnologijų finansavimo šaltinį: pastovų pinigų srautą ateinantiems metams, kuris gali finansuoti kitų geriamųjų autoimuninių vaistų, skirtų kitoms uždegimo sritims, ir medžiagų apykaitos bei nutukimo programos kūrimą. Šie ankstyvosios stadijos vaistai visiškai priklauso „Protagonist“.

 

Sėkmė, žinoma, skatina konkurenciją. Daugybė įmonių dabar ieško būdų, kaip paversti stipraus poveikio injekuojamuosius vaistus tabletėmis. „Novo“ neseniai sudarė iki 1,4 mlrd. JAV dolerių vertės sandorį su „Orbis Medicines“ dėl peptidų tipo vaistų kūrimo – tokių, kurie būtų pakankamai atsparūs ir išliktų nepakitę keliaudami per skrandį į kraujotaką.

 

Internete kilęs susižavėjimas peptidais grindžiamas abejotinos kilmės injekcijomis ir nepatikimais moksliniais duomenimis. Investicijų galimybė čia – kur kas tvaresnė: rasti būdą apsieiti be adatos, tačiau neprarasti to didelio veiksmingumo, dėl kurio peptidiniai vaistai ir tapo tokie vertingi. [A]

 

Norint suprasti, kaip „Protagonist Therapeutics“ sėkmingai sukūrė geriamąsias, biologiškai prieinamas ir itin stabilias peptidines tabletes (pavyzdžiui, IL-23 receptorių antagonistą ikotrokinrą, anksčiau žinomą kaip JNJ-2113), geriausia šį mechanizmą nagrinėti per struktūrinio standinimo, peptidomimetinės chemijos ir apsaugos nuo proteolizės prizmę.

„Protagonist“ platforma („Vectrix™“) sistemingai sprendžia klasikines termodinamines ir kinetines problemas, dėl kurių terapiniai peptidai istoriškai buvo skiriami tik poodinėms injekcijoms.

________________________________________

1. Termodinaminis stabilumas, naudojant, konformaciškai apribotus, karkasus

Linijiniai peptidai pasižymi didžiuliu konformaciniu lankstumu, todėl prisijungiant prie taikinio patiriama didelė entropinė sąnauda, ​​be to, jie yra itin pažeidžiami proteazių poveikiui. „Protagonist“ šią problemą sprendžia naudodama daug disulfidinių jungčių turinčius peptidus (DRP) ir makrociklizaciją. (Makrociklizacija – tai cheminė reakcija arba procesas, kurio metu susidaro didelė ciklinė molekulė, vadinama makrociklu, uždarant grandinę į žiedą).

•           Iš anksto suformuota topologija: naudojant virtualias ir fizines griežtai apribotų daugiaciklių peptidų karkasų bibliotekas, molekulės suprojektuojamos taip, kad įgytų standžią, „iš anksto užfiksuotą“ konformaciją. Jos veiksmingai atlieka mikroantikūnų (~1–2 kDa) funkciją.

•           Entropinis pranašumas: kadangi bioaktyvi konformacija matematiškai ir struktūriškai *de novo* pritaikyta taikiniui, laisvąją jungimosi energiją (ΔG) daugiausia lemia palanki entalpija; taip pasiekiamas vienženklis pikomolinis jungimosi stipris, prilygstantis monokloniniams antikūnams arba juos viršijantis.

2. Apsauga nuo spindžio ir šepetėlinio krašto proteazių

Pagrindinė kliūtis tiekiant vaistus per burną yra agresyvi proteolitinė virškinamojo trakto aplinka, kurioje veikia skrandžio pepsinas, kasos endopeptidazės (tripsinas, chimotripsinas, elastazė) ir gleivinės egzopeptidazės. „Protagonist“ šią kliūtį įveikia taikydama tikslines chemines modifikacijas:

•           Galų blokavimas: N ir C galų – pagrindinių aminopeptidazių ir karboksipeptidazių substratų – cheminis prieinamumas panaikinamas arba jie steriniškai apsaugomi naudojant nenatūralias aminorūgštis ar specialiai suprojektuotus ciklizacijos karkasus.

•           Sterinė apsauga nuo proteazių Aktyvieji centrai: kad peptidinis substratas tilptų į proteazių katalizines įdubas (pvz., S₁–S₁' kišenes), jis turi įgyti ištiestą, lanksčią konformaciją. Tanki, makrociklinė „Protagonist“ peptidų struktūra sukuria dideles sterines kliūtis, kurios fiziškai neleidžia žarnyno proteazėms pasiekti skaidomų amidinių jungčių.

•           Peptidomimetinės šoninių grandinių modifikacijos: taikant selektyvųjį N-alkilinimą, įtraukiant D-aminorūgštis bei neproteogenines šonines grandines, selektyviai keičiamos peptidinio karkaso elektroninės ir erdvinės savybės; dėl to endogeniniai fermentai jų neatpažįsta, tačiau, taikinį atpažįstantys, farmakoforai išlieka nepakitę.

 

 

A. EXCHANGE --- Heard on the Street: The Peptide Boom That Isn't About Your Muscles --- The real opportunity is pill-form peptides that could hit big pharma's most profitable franchises. Wainer, David.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 26 Sep 2026: B12. 

 

The Peptide Boom That Isn't About Your Muscles --- The real opportunity is pill-form peptides that could hit big pharma's most profitable franchises

“Peptides are everywhere lately. Influencers inject them for muscle and recovery, and the Food and Drug Administration could soon allow these products to be sold by compounding pharmacies.

 

While the marketing of these injections to biohackers and wellness consumers will keep generating debate, the peptide boom that matters to biotech investors belongs to a company most Tiktokers have never heard of. Protagonist Therapeutics is a small biotech that has cracked one of pharma's hardest problems: getting fragile peptides, which are normally given through injections, to work as powerful pills.

 

With partner Johnson & Johnson, it has already turned that technology into a psoriasis pill selling fast enough to make AbbVie investors nervous. Now, with royalty streams from two approved drugs and a pipeline built on its platform for engineering gut-stable peptides, Protagonist may have a business that outlasts the current fad.

 

A peptide is simply a short chain of amino acids, often used by the body as a message to do things like quiet inflammation or release insulin. That precision can make peptides useful drugs. Insulin is a peptide. So is Ozempic's active ingredient, which mimics the gut hormone GLP-1 to control blood sugar and curb appetite.

 

Until recently, peptides had to be injected because the gut treats them like a piece of steak and digests it. That is what makes the recent breakthrough in pharma so important: Companies are figuring out how to put peptides into pills, and it isn't just Protagonist.

 

Novo Nordisk is seeing massive demand for its pill version of Wegovy, using the same peptide it first commercialized as the lower-dose diabetes drug Rybelsus. Merck has launched Lipfendra, the first oral cholesterol drug potent enough to challenge a class of powerful injectables such as Amgen's Repatha.

 

And then there is Protagonist and J&J's autoimmune drug Icotyde. The drug, launched earlier this year, is on pace to quickly become a blockbuster. What makes it notable isn't that it's a pill -- psoriasis has had pills for decades. It is that Icotyde is the first oral psoriasis drug with efficacy approaching the injectable biologics that dominate the massive immune disease market. Analysts see the drug's annual sales surpassing $5 billion within a few years.

 

Early analysis of patient prescriptions already shows a shift. A summer survey of dermatologists by Bernstein analyst Courtney Breen found doctors writing markedly fewer prescriptions for the old oral drugs. More tellingly, they were also writing about a quarter fewer for AbbVie's Skyrizi, the injectable psoriasis blockbuster that generated nearly $18 billion in sales last year.

 

As Breen explains in her analysis, Icotyde isn't pulling patients off Skyrizi. People doing well on a shot every three months have little reason to switch to a daily pill. But it does threaten to cut into Skyrizi's growth. Patients used to start with a weak oral drug, fail it and then escalate to an injectable. Now they have an oral drug that actually works.

 

Protagonist spent more than a decade on the chemistry, drawing inspiration from an unlikely place: venom. A normal peptide is a linear chain, and the gut chews it apart from the loose ends. The venom peptides that snakes and snails use are built as closed loops, which is what lets them survive intact. Protagonist's job, Chief Executive Dinesh Patel explains, was to build in that toughness while leaving the toxicity behind.

 

The pill's fast growth has helped more than double Protagonist's stock in the past year, giving the company a market value of just under $9 billion. It has also added momentum to J&J's drug business and made AbbVie's shares more volatile.

 

The question for investors is what Protagonist is worth beyond its two approved drugs. Takeout speculation has faded since The Wall Street Journal reported last year that J&J had considered buying the company. Protagonist also got FDA approval last month for a second drug, Mimrylo, to treat a rare blood cancer. Mimrylo is an injectable peptide, partnered with Takeda.

 

J&J could still buy Protagonist. But it already gets most of the economics from Icotyde: Protagonist receives tiered royalties of 6% to 10% on global sales, plus potential milestone payments. That means the case for owning the stock increasingly rests on what Protagonist can do with the platform over the long term, explains Evan Seigerman, an analyst at BMO Capital Markets.

 

The company now has a rare source of funding for a biotech: a steady cash flow for years to come that can finance a pipeline that includes another oral autoimmune drug targeting a different inflammatory pathway and a metabolic and obesity program. Those earlier-stage drugs are wholly owned by Protagonist.

 

Success, of course, breeds competition. Plenty of companies are now chasing ways to turn powerful injectable drugs into pills. Novo recently signed a deal worth up to $1.4 billion with Orbis Medicines to develop peptide-like drugs sturdy enough to survive the trip through the stomach into the bloodstream.

 

The internet's peptide craze is built around injections of questionable provenance and uncertain science. The investment opportunity is something more durable: getting around the needle without giving up the potency that made peptide drugs so valuable in the first place.” [A]

 

How Protagonist Therapeutics successfully engineered orally bioavailable, highly stable peptide pills (such as the IL-23 receptor antagonist icotrokinra, formerly JNJ-2113), it is best to view the mechanism through the lens of structural rigidification, peptidomimetic chemistry, and evasion of proteolysis.

Protagonist’s platform (the Vectrix™ platform) systematically addresses the classic thermodynamic and kinetic hurdles that have historically relegated therapeutic peptides to subcutaneous injections.

________________________________________

1. Thermodynamic Stability via Conformationally Constrained Scaffolds

Linear peptides possess massive conformational flexibility, resulting in a high entropic penalty upon target binding and extreme vulnerability to proteases. Protagonist overcomes this using Disulfide-Rich Peptides (DRPs) and macrocyclization. (Macrocyclization is a chemical reaction or process that forms a large cyclic molecule, known as a macrocycle, by closing a chain into a ring).

•           Pre-organized Topology: By utilizing virtual and physical libraries of tightly constrained, multi-cyclic peptide scaffolds, the molecules are engineered into a rigid, "pre-locked" conformation. They effectively function as micro-antibodies (~1 to 2 kDa).

•           Entropic Advantage: Because the bioactive conformation is mathematically and structurally matched to the target de novo, the free energy (Δ G) of binding is driven heavily by favorable enthalpy, yielding single-digit picomolar binding affinities that match or exceed monoclonal antibodies.

2. Evasion of Luminal and Brush-Border Proteases

The primary barrier to oral delivery is the harsh proteolytic environment of the gastrointestinal tract, populated by gastric pepsin, pancreatic endopeptidases (trypsin, chymotrypsin, elastase), and mucosal exopeptidases. Protagonist circumvents this via targeted chemical modifications:

•           Terminal Capping: The chemical exposure of the N- and C-termini—the primary substrates for aminopeptidases and carboxypeptidases—is eliminated or sterically shielded using non-natural amino acids or intentional cyclization backbones.

•           Steric Exclusion from Protease Active Sites: Proteases require a peptide substrate to adopt an extended, flexible conformation to fit into their catalytic clefts (e.g., the S₁-S₁' pockets). The dense, macrocyclic structure of Protagonist's peptides introduces profound steric hindrance, structurally denying gut proteases access to the scissile amide bonds.

•           Peptidomimetic Side-Chain Modifications: Integrating selective N-alkylation, D-amino acids, and non-proteogenic side chains selectively alters the electronic and spatial properties of the peptide backbone, rendering them unrecognizable to endogenous enzymes without disrupting target-binding pharmacophores.

 

A. EXCHANGE --- Heard on the Street: The Peptide Boom That Isn't About Your Muscles --- The real opportunity is pill-form peptides that could hit big pharma's most profitable franchises. Wainer, David.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 26 Sep 2026: B12. 

Zelenskis kerta šaką, ant kurios sėdi: beveik visų prekių transportavimo kaina auga – krovinių gabenimo sunkvežimiais ir laivais tarifai pasiekė aukščiausią lygį per daugelį metų, o įmonės praktiškai neturi galimybių išvengti didesnių išlaidų.

„Prekių pristatymas Amerikos pirkėjams kainuoja vis brangiau.

 

Krovinių gabenimo sunkvežimiais išlaidos pasiekė aukščiausią lygį nuo tada, kai COVID-19 pandemija sutrikdė veiklą visame pasaulyje. Per pastaruosius metus dyzelino kaina pakilo 77 proc. Krovinių gabenimo geležinkeliais bendrovės taiko papildomus mokesčius. O judriausias šalies uostas dirba intensyviau nei bet kada anksčiau.

 

Įmonės praktiškai neturi galimybių išvengti didesnių išlaidų, todėl šią naštą perkelia vartotojams. Visa tai didina infliacinį spaudimą JAV ekonomikai, kuri jau kurį laiką kovoja su kylančiomis kainomis.

 

Viena iš pagrindinių priežasčių – sparčiai auganti dyzelino kaina. Remiantis AAA duomenimis, rugsėjo 22 d. ji pasiekė rekordinį 6,53 JAV dolerio lygį.

 

Įmonių teigimu, prie krovinių gabenimo sunkvežimiais kainų augimo prisideda ir sunkvežimių vairuotojų trūkumas – tai pasekmė griežtesnės tvarkos, kurią įvedė D. Trumpo administracija, nustatydama reikalavimus komercinio vairuotojo pažymėjimui gauti. Dešimtys tūkstančių imigrantų – dažnai tų, kurie labiausiai noriai imdavosi mažiau populiarių tolimųjų reisų maršrutų – prarado savo kvalifikacijos pažymėjimus.

 

Tuo pat metu auga ir krovinių gabenimo konteineriais tarifai. Los Andželo uostas – didžiausias importo centras Amerikoje – birželio–rugpjūčio mėnesiais aptarnavo rekordinį konteinerių skaičių; daugiausia dėl to, kad mažmenininkai skubėjo įvežti prekes, norėdami išvengti naujų muitų.

 

Šiomis dienomis įmonės praktiškai neturi galimybių išvengti didesnių krovinių gabenimo išlaidų. Kainas kelia ir geležinkelių bendrovės, siuntų pristatymo įmonės (pavyzdžiui, „FedEx“) bei net JAV pašto tarnyba.

 

Tai labai amerikietiška problema. Esame vartotojų tauta – be to, milžiniška tauta. Didžiausios pasaulio importuotojos uostuose kasmet iškraunama prekių, kurių vertė viršija 1 trilijoną JAV dolerių, o įmonės gabena prekes didesniais atstumais nei beveik bet kurios kitos didžiosios ekonomikos atstovės. JAV turi vienus didžiausių ir plačiausių greitkelių tinklų bei didžiausią pasaulyje geležinkelių tinklą, kurio apie 140 000 mylių (apie 225 000 km) bėgių daugiausia skirta kroviniams gabenti.

 

Tikėtina, kad išaugusios transportavimo sąnaudos paveiks beveik visas JAV ekonomikos sritis – nuo ​​maisto produktų ir drabužių iki statybinių medžiagų. Šaldymo reikalaujantys maisto produktai ir kitos greitai gendančios prekės paprastai greičiau pajunta šį spaudimą, nes jų pristatymo negalima ilgam atidėti. Ilgainiui pasekmes greičiausiai pajus ir kiti verslai.

 

„Visos prekės, kurias matote maisto ar universalinėje parduotuvėje, ten pateko sunkvežimiu“, – teigė Josephas Firrincieli, logistikos ir krovinių ekspedijavimo įmonės „OEC Group New York“ pardavimų vadovas. „Neišvengiamai tai paveiks ir paprastą vartotoją.“

 

Pastarosiomis dienomis bendrovių „Clorox“, alaus importuotojos „Constellation Brands“ bei „Primo Brands“ (kuriai priklauso prekių ženklai „Poland Spring“ ir „La Croix“) finansų vadovai nurodė, kad išaugusios krovinių gabenimo sunkvežimiais sąnaudos mažina jų pelno maržas.

 

„Mums tiesiog trūksta vairuotojų“, – sakė Michaelas Kirbanas, kokosų vandens gamintojos „Vita Coco“, kuri logistiką JAV viduje patiki išorės paslaugų teikėjams, vienas iš įkūrėjų.

 

M. Kirbanas pažymėjo, kad įmonei įtakos turi ir jūrų krovinių gabenimo tarifai, nes ji kasmet iš savo gamyklų užsienyje importuoja milijonus litrų kokosų vandens. Vis dėlto jis mano, kad padidėję jūrų transporto tarifai greičiausiai yra laikini reiškiniai, nes „tokio masto svyravimai istoriškai būdavo laikini“.

 

JAV Transporto departamentas praneša, kad nuo 2025 m. pradžios iš darbo pašalino daugiau nei 28 000 sunkvežimių vairuotojų, neišlaikiusių anglų kalbos mokėjimo testo. Departamentas taip pat paragino valstijas panaikinti daugiau nei 30 000 komercinio transporto vairuotojo pažymėjimų, neteisėtai išduotų užsienio vairuotojams, ir iš federalinio komercinių vežėjų registro išbraukė daugiau nei 8 000 reikalavimų neatitinkančių mokymo įstaigų. Iš viso šalyje dirba apie 3,5 mln. sunkvežimių vairuotojų.

 

Krovinių gabenimo milžinė „J.B. Hunt Transport Services“ deda daug pastangų samdydama naujus vairuotojus, tačiau jos finansų vadovas Bradas Delco praėjusią savaitę įspėjo investuotojus, kad šios pastangos pareikalaus didelių išlaidų.

 

„Įvertinus darbuotojų paieškos, reklamos, įvedimo į darbą, mokymų ir įsidarbinimo premijų kaštus – pataisykite mane, jei ką nors praleidau, – matome, kad trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju, išlaidos išaugs maždaug 25 mln. JAV dolerių“, – „Morgan Stanley“ investuotojų konferencijoje teigė Delco. „J.B. Hunt“ taip pat susiduria su bent 10 mln. JAV dolerių siekiančiu papildomų išlaidų šuoliu, kurį lėmė staigus degalų kainų kilimas.

 

„Stebime vienus radikaliausių ir neįprasčiausių degalų kainų svyravimų, kokius tik kada nors matėme“, – sakė Delco.

 

Konfliktas, susijęs su Iranu, jau užsitęsė, todėl įmonės turi nuspręsti, kokią dalį išaugusių sąnaudų prisiimti pačioms, o kokią – perkelti vartotojams. Jūra gabenamų prekių transportavimo kaštai negrįš į įprastą lygį, kol nesibaigs konfliktas. Laivai, gabenantys prekes iš Azijos į Europą, vengia Raudonosios jūros bei Sueco kanalo ir plaukia aplink Pietų Afriką. Dėl to kelionė pailgėja bent 10 dienų, išauga krovinių gabenimo tarifai, o tai galiausiai mokėti.

 

Remiantis „DAT Freight & Analytics“ duomenimis, klientai, gabenantys prekes sunkvežimiais, rugpjūtį mokėjo vidutinę 3,11 USD už mylią sutartinę kainą, t. y. 29 % daugiau nei prieš metus ir didžiausią nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. Į šią kainą įskaičiuoti ir degalų priedai, kurie pridedami prie sutarties kainos.

 

Vairuotojas, kuris vairuoja 500 mylių per dieną šešias dienas per savaitę, nuo karo Irane pradžios už dyzeliną būtų sumokėjęs 15 000 USD daugiau, teigė pagrindinis DAT analitikas Deanas Croke'as.

 

Transporto įmonės paprastai taiko degalų priemokas, kurios perkelia didesnes dyzelino kainas jų klientams.

 

Krovininių geležinkelių klientai šiais metais taip pat susidūrė su didesniais degalų priedais. JAV geležinkeliai paprastai naudoja dyzelinius-elektrinius lokomotyvus, kurie yra pigesni siuntėjams ir taupesni degalų atžvilgiu nei sunkvežimiai. Kai kurios įmonės nukreipė dalį savo krovinių iš sunkvežimių į traukinius, kad sumažintų didesnes gabenimo sunkvežimiais išlaidas. Esami geležinkelių klientai, įskaitant chemijos įmones, gamintojus ir žemės ūkio produktų gamintojus, susiduria su didesnėmis sąskaitomis. Rugsėjo viduryje grūdus gabenantys ūkininkai mokėjo 48 centų kuro priemoką už mylią už geležinkelio vagoną – daugiau nei dvigubai daugiau nei 19 centų priemoka, palyginti su praėjusiais metais, rodo JAV Žemės ūkio departamento duomenys.

 

Tuo tarpu konteinerio siuntimo iš Šanchajaus į Los Andželą kaina rugsėjo 18 d. savaitę pasiekė neseniai pasiektą aukščiausią lygį – 8 102 USD, rodo „Freightos Baltic Index“. Tai aukščiausia kaina nuo 2022 m. vidurio, kai kainos šoktelėjo dėl tiekimo grandinės sutrikimų, atsiradusių dėl COVID-19 pandemijos, dėl kurių sumažėjo atsargos, trūko darbo jėgos ir susidarė kliūtys uostuose bei geležinkeliuose.

 

Los Andželo uostas nuo birželio iki rugpjūčio perkrovė 2,9 mln. konteinerių – tai rekordas per tris mėnesius uoste. Pasak uosto vykdomojo direktoriaus Gene'o Serokos, vasarą importuotojai skubėjo pristatyti prekes prieš liepos pabaigoje turėjusius baigtis Trumpo administracijos įvestus tarifus – daugiausia dėl to, kad nebuvo tikri, ar kitas tarifų etapas nebus griežtesnis.

 

„Verslininkai žinojo, kokias sumas turės mokėti, todėl skubėjo įvežti prekes – pavyzdžiui, skirtas mokslo metų pradžiai ar rudens mados kolekcijas, – kad suspėtų iki nustatyto termino“, – sakė G. Seroka.

 

Augo ir siuntų pristatymo kainos: bendrovės „United Parcel Service“ (UPS) ir „FedEx“ taikė didesnius kuro mokesčio priedus. Remiantis „AFS Logistics“ duomenimis, trečiąjį ketvirtį antžeminio siuntų pristatymo kaina, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, vidutiniškai padidėjo 5,2 proc.

 

Netgi pašto tarnyba anksčiau šiais metais pirmą kartą įvedė papildomą kuro ir transportavimo mokestį siuntoms.

 

Nuolatiniai dyzelino kainų, transportavimo išlaidų ir tarifų politikos pokyčiai paskatino verslą jaustis pagrįstai perkeliančiu šias išlaidas vartotojams, teigė logistikos įmonės pardavimų vadovas Firrincieli.

 

„Nemanau, kad tai greitai baigsis“, – sakė Firrincieli. „Chaosas didina kainas.“ [1]

 

Keista, kad šiame straipsnyje taip ryškiai jaučiamas nusistatymas prieš D. Trumpą – kalbama tik apie jo karą su Iranu. Energetikos rinkos ekspertų teigimu, maždaug 60–65 proc. pastarojo meto dyzelino kainų šuolio lėmė Ukrainos dronų atakos prieš Rusijos naftos perdirbimo infrastruktūrą. Likusią 35–40 proc. kainų kilimo dalį nulėmė karas su Iranu, dėl kurio nutrūko tranzito maršrutai per Hormūzo sąsiaurį ir sutriko laivyba Artimuosiuose Rytuose.

Poveikio pasiskirstymas

•           Atakos prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas (60–65 proc. kainų kilimo): Analitikai pažymi, kad nors konfliktas su Iranu sukėlė pradinį spaudimą naftos kainoms kilti, suintensyvėjusi Ukrainos kampanija prieš Rusijos energetikos infrastruktūrą ypač smarkiai („turbo režimu“) pakėlė dyzelino kainas. Dėl dronų smūgių buvo sustabdyta veikla gamyklose, kurių pajėgumai sudaro iki trečdalio visų Rusijos naftos perdirbimo pajėgumų. Kadangi Rusija yra antra pagal dydį dyzelino eksportuotoja pasaulyje, dėl šio vidaus rinkos trūkumo Maskva buvo priversta visiškai uždrausti dyzelino eksportą, o tai smarkiai sumažino pasaulines atsargas.

•           Karas su Iranu (35–40 proc. kainų kilimo): Karas Artimuosiuose Rytuose sukėlė didžiulį sukrėtimą žaliavų tiekimo ir laivybos srityse. Beveik visiškas Hormūzo sąsiaurio uždarymas ar dideli jo veiklos sutrikimai blokavo maždaug penktadalį pasaulinio naftos tiekimo, todėl staiga išaugo krovinių gabenimo tarifai, karo rizikos draudimo kainos ir žalios naftos kaina.

Nors karas Artimuosiuose Rytuose lėmė didžiulius žalios naftos tiekimo sutrikimus, aštrų pasaulinį dyzelino trūkumą visų pirma lemia naftos perdirbimo pajėgumų sunaikinimas; todėl lokalūs smūgiai Rusijos naftos perdirbimo gamykloms yra pagrindinė priežastis, sukėlusi pasaulinį dyzelino kainų šuolį.

 

1. EXCHANGE --- The Cost of Transporting Pretty Much Everything Is Going Up --- Trucking and cargo-shipping rates are at their highest levels in years, with virtually no way for businesses to avoid paying more. Fung, Esther; Cooper, Laura; Paris, Costas.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 26 Sep 2026: B1. 

Zelensky Is Sawing Off the Branch He Is Sitting On: The Cost of Transporting Pretty Much Everything Is Going Up --- Trucking and cargo-shipping rates are at their highest levels in years, with virtually no way for businesses to avoid paying more

“It's costing more and more to get stuff in the hands of American shoppers.

 

Trucking expenses are at their highest level since the Covid pandemic snarled operations around the world. Diesel prices are up 77% in the past year. Freight railroads are adding surcharges. And the nation's busiest port is the busiest it's ever been.

 

There's virtually no way for businesses to avoid paying more, and they're passing on the pain to consumers. It all adds up to extra inflationary pressure on a U.S. economy that has been wrestling with rising prices for years.

 

Among the key drivers is the soaring price of diesel fuel. It hit a record of $6.53 on Sept. 22, according to AAA.

 

Also contributing to the rise in trucking costs, companies say, is a shortage of truck drivers, a byproduct of the Trump administration's tightened enforcement of rules on who can qualify for a commercial driver's license. Tens of thousands of immigrants -- often the ones most willing to handle the less popular long-haul trucking routes -- have lost their certifications.

 

Container-shipping rates, meanwhile, are up. The Port of Los Angeles, America's biggest import hub, handled a record number of containers in the June-to-August stretch, in large part because retailers were rushing in goods to avoid new tariffs.

 

There's virtually no way for businesses to avoid paying higher freight costs these days. Railroads, parcel-delivery companies like FedEx, and even the U.S. Postal Service are also raising prices.

 

It is a very American problem. We are a nation of consumers -- and a huge nation, at that. The ports of the world's biggest importer unload more than $1 trillion of stuff each year, and businesses then move goods over longer distances than almost any other major economy. The U.S. has some of the largest and most extensive highway networks and the world's largest railway network, with around 140,000 miles of track dedicated mostly to freight.

 

The rise in transportation costs is likely to bleed through to virtually all corners of the U.S. economy, from food to clothing to construction materials. Refrigerated groceries and other perishable goods typically feel the squeeze faster than other products, as their deliveries can't be delayed for long. Eventually, other businesses are likely to feel the bite, too.

 

"Any goods that you see in a grocery store or a department store got there in a truck," said Joseph Firrincieli, sales manager at OEC Group New York, a logistics and freight-forwarding company. "Inevitably, there will be an impact on the everyday consumer."

 

The chief financial officers of Clorox, beer importer Constellation Brands and Primo Brands -- the company behind Poland Spring and La Croix -- have all cited the rise in trucking costs as a factor that is crimping margins, in remarks to investors in recent days.

 

"We just don't have the drivers," said Michael Kirban, co-founder of coconut-water maker Vita Coco, which outsources its U.S. domestic logistics.

 

Kirban said ocean freight rates are also affecting the company, since it imports millions of liters of coconut water a year from its factories abroad. However, Kirban said he believes heightened ocean freight rates are "probably more temporary in nature" because "fluctuations of this magnitude have historically been temporary."

 

The U.S. Transportation Department says it has removed more than 28,000 truck drivers from the road for failing English-proficiency tests since early 2025. It has also pushed states to cancel over 30,000 commercial driving licenses illegally issued to foreign drivers and removed over 8,000 unqualified training schools from the federal motor carrier registry. There are around 3.5 million truck drivers in the country.

 

Trucking giant J.B. Hunt Transport Services is making a big push to hire new drivers, but Chief Financial Officer Brad Delco warned investors last week that the effort will be costly.

 

"The cost of recruiting, advertising, onboarding, training, sign-on bonuses -- help me if I'm missing one of them, we're going to see about $25 million more in Q3 versus Q2," Delco said at a Morgan Stanley investor conference. J.B. Hunt also faces at least a $10 million headwind sequentially from the rapid rise in fuel prices.

 

"We have seen some of the most radical and abnormal swings in fuel prices that we've ever seen," said Delco.

 

The Iran war is already prolonged, and businesses must decide how much of the increased costs they absorb and how much they pass on to consumers. For goods coming by ship, costs won't return to normal until the war ends. Ships bringing merchandise from Asia to Europe have been diverting from the Red Sea and the Suez and sailing instead around South Africa. This adds at least 10 days to the trip, increasing freight rates, which consumers ultimately pay.

 

Customers moving products by truck paid an average contract rate of $3.11 a mile to move their goods in August, up 29% from a year ago and the highest since August 2022, according to data from DAT Freight & Analytics. That includes the cost of fuel surcharges that come on top of the contract rate.

 

A driver who drives 500 miles a day, six days a week would have paid $15,000 more in diesel since the war in Iran started, said DAT's principal analyst, Dean Croke.

 

Transportation companies typically impose fuel surcharges that pass along higher diesel prices to their customers.

 

Customers of the freight railroads have also seen higher fuel surcharges this year. U.S. railroads typically use diesel-electric locomotives, which are cheaper for shippers and more fuel-efficient than trucks. Some businesses have diverted some of their freight from truck to train to find relief from higher trucking costs. Existing customers of railroads -- including chemical companies, manufacturers and agricultural producers -- are facing higher bills. Farmers shipping grain paid a 48-cent fuel surcharge per mile per railcar in mid-September, more than double the 19-cent surcharge from a year earlier, according to data from the U.S. Department of Agriculture.

 

Meanwhile, the spot price of sending a shipping container from Shanghai to Los Angeles hit a recent high of $8,102 for the week of Sept. 18, according to the Freightos Baltic Index. That is the highest since mid-2022, when prices soared amid the supply-chain disruptions resulting from the Covid pandemic that led to insufficient inventory, labor shortages and bottlenecks at ports and railroads.

 

The Port of Los Angeles handled 2.9 million containers from June through August, a record for any three-month stretch at the port. Importers were speeding in deliveries over the summer ahead of the expiration of a set of Trump administration tariffs in late July, largely because they weren't sure if the next round of tariffs would be higher, said Gene Seroka, the port's executive director.

 

"People knew what they had to pay and hustled in products like back-to-school and fall fashion to beat the deadline," Seroka said.

 

Package-delivery costs are up, too, with United Parcel Service and FedEx both imposing higher fuel surcharges. The cost of shipping a ground-parcel package increased 5.2% on average in the third quarter compared with the same period a year earlier, according to data from AFS Logistics.

 

Even the Postal Service added a fuel and transportation surcharge on parcels for the first time earlier this year.

 

Constant shifts in diesel prices, transportation costs and the tariff environment have emboldened business to feel justified in passing costs on to consumers, said Firrincieli, the sales manager from the logistics company.

 

"I don't see this ending soon," said Firrincieli. "Chaos increases prices."” [1]

 

Strange, that this piece has such strong anti-Trump bias, talking only about his Iran war. According to energy market experts, roughly 60% to 65% of the recent diesel price spike stems from Ukrainian drone attacks on Russian refining infrastructure. The remaining 35% to 40% of the increase is attributed to the impacts of the war with Iran, which has choked off transit routes through the Strait of Hormuz and disrupted Middle Eastern shipping.

The Impact Breakdown

•           Ukrainian Refinery Attacks (60%–65% of the increase): Analysts note that while the conflict with Iran initiated the initial upward pressure on oil, Ukraine's intensified campaign against Russian energy infrastructure has "turbocharged" diesel prices specifically. The drone strikes have taken up to a third of Russia’s refinery capacity offline. Because Russia is the world’s second-largest exporter of diesel fuel, these domestic shortages forced Moscow to implement an outright diesel export ban, severely shrinking global reserves.

•           The War with Iran (35%–40% of the increase): The war in the Middle East created a massive raw material and shipping shock. The near-complete closure or severe disruption of the Strait of Hormuz blocked roughly one-fifth of the global oil supply, skyrocketing freight rates, war-risk insurance, and crude oil costs.

While the Middle East war accounts for a massive disruption in raw crude oil supply, the acute global diesel shortage is primarily driven by the destruction of refining capacity, making the localized strikes on Russian refineries the leading driver of the global diesel price crunch.

 

1. EXCHANGE --- The Cost of Transporting Pretty Much Everything Is Going Up --- Trucking and cargo-shipping rates are at their highest levels in years, with virtually no way for businesses to avoid paying more. Fung, Esther; Cooper, Laura; Paris, Costas.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 26 Sep 2026: B1. 

Geros mokyklos kuriamos per veiksmingą siekiamų tikslų įgyvendinimą

„Rolandas Fryeris pastebi, kad „vien ištekliai negali paaiškinti skirtingų rezultatų mokyklose, dirbančiose su panašiais vaikais ir turinčiose panašius biudžetus“ („Nikole Hannah-Jones išsilavinimas“, straipsnis nuomonių skiltyje, rugsėjo 24 d.). Jis teisus, tačiau turėtume sekti šia įžvalga ten, kur ji veda.

 

Dešimtmečius diskusijos apie švietimą beveik išimtinai sukosi aplink struktūras ir sąlygas: finansavimą, segregaciją, skurdą, klasių dydį, valdymą ir mokyklų pasirinkimo galimybes. Visa tai svarbu. Tačiau jei panašiomis sąlygomis veikiančios mokyklos pasiekia drastiškai skirtingus rezultatus, turime pažvelgti į tai, kas vyksta mokyklos viduje – ką su mums patikėtais vaikais veikia suaugusieji.

 

Nikole Hannah-Jones pasakojimas apie dukters mokymąsi tai aiškiai ir skaudžiai parodo, nors jai pačiai ši mintis, regis, praslydo pro akis. Tiesiai šviesiai tariant: Najya neišmoko trupmenų ne dėl to, kad jos klasės draugai buvo juodaodžiai. Mokytoja nuolat neatvykdavo į darbą ne dėl to, kad mokykla buvo segreguota. Užduotys likdavo neperžiūrėtos ir neįvertintos ne dėl to, kad pasiturinčių tėvų vaikai lankė kitas mokyklas. Mokytojai tiesiog nemokė. Pažymiai klaidino mokinius ir tėvus. Vadovybė neužtikrino patikimo pagrindinių mokyklos funkcijų vykdymo. Tai – institucinės kompetencijos stoka ir triuškinantis iššūkis ponios Hannah-Jones pokyčių teorijai.

 

Ponas Fryeris įžvelgia ir platesnę pamoką. „Pasirinkimo galimybės šalininkai daro priešingą klaidą, manydami, kad pasirinkimo pakanka, – rašo jis. – Pasirinkimo galimybė leidžia pasitraukti iš prastos mokyklos, tačiau ji nėra mechanizmas, sukuriantis gerą mokyklą.“ Būtent. Kaip neefektyvi mokytoja staiga taptų puikia vien dėl to, kad pasikeitė jai atlyginimą mokantis asmuo?

 

Tai ir turėtų būti svarbiausia pamoka, išmokta iš ponios Hannah-Jones patirties. Struktūrinės reformos gali sudaryti geresnes sąlygas tobulėjimui, tačiau negali jo garantuoti. Svarbu mokymo programa. Svarbus mokymo procesas. Svarbus vertinimas, mokyklos kultūra ir vadovavimas. Visų svarbiausia – kompetentingas įgyvendinimas.

 

Kita švietimo reformos užduotis – ne tik padėti tėvams atpažinti geras mokyklas, bet ir suprasti, kas daro mokyklas geromis, bei kaip paversti veiksmingą darbą klasėje kasdienybe, o ne išimtimi.

 

Robertas Pondiscio

 

„American Enterprise Institute“

 

Medūza, Niujorko valstija“ [1]

 

1. Good Schools Are Built on Effective Execution. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 26 Sep 2026: A12.