„Jam patinka geras granitas“ – štai ką, pasak prezidento Trumpo, jis sužinojo per susitikimą su Xi Jinpingu.
Jei taip, tai viešėdamas Vašingtone Xi Jinpingas nematė daug ko, kas jam galėtų patikti. Būta daug tuščių kalbų, bet mažai konkrečių susitarimų. Dvi supervalstybės diskutuos apie tai, ką susitarė vadinti „superintelektu“. Trumpas ir Xi Jinpingas ketina dar du kartus susitikti šiais metais – per tarptautinius susitikimus, numatytus lapkritį ir gruodį. Prekybos paliaubos pratęstos iki sausio 10 d., atlikus tam tikrus abipusius pakeitimus ir nuolaidas. Buvo apžiūrėtas Joe Bideno automatinio parašo (autopen) pavyzdys. Į Atlantą atgabentos dvi didžiosios pandos.
Protinga tai, kad nei Trumpas, nei jo kolega iš Kinijos, regis, nesitikėjo iš šio susitikimo nieko esmingesnio. Tai neturėtų nieko stebinti. JAV ir Kinijos tarpusavio santykiai yra sudėtingiausi pasaulio istorijoje, o sąlygų ilgalaikiam stabilumui šiuo metu nėra.
Centripetinės jėgos, traukiančios šias dvi šalis vieną prie kitos, ir centrifuginės jėgos, skatinančios jas tolti, yra stiprios ir nuolat kinta. Prekybos, finansų ir žmonių tarpusavio ryšiai, siejantys šias šalis, yra daug stipresni už bet kokius ryšius, egzistavusius tarp JAV ir Sovietų Sąjungos Šaltojo karo metais. Dėl gilios Kinijos integracijos į tarptautinę ekonomiką ji kartu tampa ir svarbesne partnere, ir pavojingesne varžove, nei kada nors buvo Sovietų Sąjunga.
Karinė ir technologinė šių dviejų šalių konkurencija yra kur kas sudėtingesnė nei JAV ir SSRS varžybos dėl branduolinių ginklų bei jų pristatymo priemonių. Branduolinė konkurencija niekur nedingo, tačiau prie branduolinių ginklų ir raketų pridėjus dirbtinį intelektą, kibernetines technologijas, bepiločius orlaivius bei biologinius ginklus, atsiduriame kokybiškai kitokioje ir sudėtingesnėje situacijoje.
Kinijos ideologinė sistema ir veikimo būdas yra rafinuotesni nei sovietinio komunizmo atveju; jie kelia iš esmės kitokius ir daugeliu atžvilgių sudėtingesnius iššūkius.
Šios konkurencijos ateitį numatyti neįmanoma. Ar viena iš šalių įgis tokių reikšmingų technologinių pranašumų dėl proveržio superintelekto ar kvantinės kompiuterijos srityse, kad galės pakeisti ekonominę ir karinę jėgų pusiausvyrą? Taigi, kuris scenarijus išsipildys? Ar įspūdinga, bet trapi Kinijos ekonominė sistema sugrius po valstybinio planavimo sukeltų neigiamų pasekmių našta? Ar politinė poliarizacija kartu su neapgalvota populistine politika taip susilpnins ir suskaldys JAV, kad ši nebegalės visos savo galios ir išteklių sutelkti konkurencijai su Kinija? Ar karas su Iranu sugriaus, įtvirtins, ar iš esmės pakeis Amerikos galią Persijos įlankos regione? Ar dėl įvykių Ukrainoje subyrės Šiaurės Atlanto sutarties organizacija (NATO)? Niekas nežino atsakymo, todėl valdant JAV ir Kinijos santykius, tenka atsižvelgti į didelį neapibrėžtumą.
D. Trumpas tokiomis aplinkybėmis jaučiasi kur kas geriau nei tradiciniai politikos formuotojai. Neapibrėžtumas jam yra įprasta stichija, o improvizacija – stipriausia pusė. Xi Jinpingui, kilusiam iš šiuolaikinės technokratinės Kinijos inžinerinės kultūros, pasaulio įvykių suirutė kelia daugiau nepatogumų, tačiau tokia revizionistinė galia kaip Kinija taip pat gali pasinaudoti sparčiais tarptautiniais pokyčiais.
Abiem pusėms protingai nusprendus nebesivaikyti iliuzinių didžiųjų susitarimų, lyderiai galėtų susitelkti į bendrus interesus. Būtent čia ir atsirado vietos tuščiam pompastikos elementui. Tiek D. Trumpui, tiek Xi Jinpingui naudinga pabrėžti galios skirtumą tarp jų pačių ir mažesnių pasaulio valstybių lyderių. Kuo daugiau iškilmingumo ir pompastikos viršūnių susitikime, tuo didingiau atrodo abu lyderiai ir tuo labiau tiek jų tautos, tiek visas pasaulis juos mato kaip milžinus tarp nykštukų.
Ne visi „nykštukai“ liko patenkinti. Daugelis stebėtojų Europoje ir už jos ribų, atkreipę dėmesį, kad Xi Jinpingas praleido Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesiją, bet rado laiko susitikti su D. Trumpu, baiminasi, jog jie kuria ilgalaikę „G-2“ pasaulio tvarką. Tačiau realybė kitokia. D. Trumpas yra tvarkos griovėjas, o ne kūrėjas, be to, Xi Jinpingo ambicijų nepatenkintų joks didelis kompromisas, kokį galėtų pasiūlyti D. Trumpo administracija.
JAV ir Kinija neabejotinai yra dvi galingiausios pasaulio valstybės, tačiau galutinis jų tarpusavio santykių pobūdis dar nėra nusistovėjęs. Kol kas jos stengiasi valdyti šiuos santykius kaip įmanoma geriau, ir kiekviena pusė ieško pranašumų. Tokia yra šiandienos pasaulio politikos granito kietumo realybė. Rugsėjo mėnesį įvykęs viršūnių susitikimas atspindėjo šią realybę ir perkėlė ją į pasaulinę areną.“ [1]
1. Trump and Chinese Circumstance. Walter Russell Mead. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 29 Sep 2026: A15.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą