Vokiečių oro taksi gamintojas „Volocopter“ skelbia apie nemokumą

 

"Vokietijos oro taksi startuolis „Volocopter“ pateikė nemokumo paraišką, nes jam sunkiai sekasi užsitikrinti finansavimą savo dviviečiam orlaiviui „Volocity“.

 

Nepaisant finansinių sunkumų, bendrovė planuoja tęsti veiklą ir yra nusiteikusi rasti naują investuotoją, 2025 m. gauti reikiamus sertifikatus ir pateikti pirmuosius gaminius rinkai, skelbia dw.com.

 

Nors kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo, bendrovės atstovai tikina, kad tai yra labiau formalus žingsnis. siekiant išlaikyti veiklos tęstinumą.

 

2011 m. Štutgarte įkurta „Volocopter“ per savo veiklos metus pasižymėjo ambicingais išsakytais tikslais, tačiau jie nevirto realybe. Nors įmonė padarė didelę pažangą, siekdama gauti reguliavimo institucijų patvirtinimą, tačiau pastaruoju metu susidūrė su rimtomis kliūtimis, įskaitant atšauktą bandomąjį dviviečio oro taksi „Volocity“ skrydį šių metų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse, kuriam buvo ilgai ruoštasi. Bendrovė toliau siekia Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūros (EASA) sertifikato, kad „Volocity“ galėtų pateikti rinkai, rašo dw.com.

 

„Volocopter“ taip pat kuria penkiavietį modelį, kurį vis dar tikisi pristatyti 2027 m. Įmonė taip pat yra išbandžiusi krovinių gabenimo sprendimus.

 

„Volocopter“ yra viena iš gausiausiai finansuojamų elektrinių oro taksi bendrovių, per beveik dešimtmetį surinkusi šimtus milijonų dolerių ir gavusi paramą iš tokių stambių automobilių gamintojų kaip Vokietijos „Mercedes-Benz“ ir Kinijos „Geely“, taip pat aviacijos srities investuotojų.

 

Kitas Vokietijoje įkurtas oro taksi kuriantis startuolis „Lilium“ lapkričio pradžioje taip pat paskelbė apie nemokumą. 2015 m. Miunchene įsteigtai elektrinių orlaivių gamybos įmonei neseniai nepavyko užsitikrinti papildomo finansavimo.

 

Vis dėlto gruodžio 24 d., buvo paskelbta apie sutarties pasirašymą su „Mobile Uplift Corporation“. Įsigijimas turėtų būti užbaigtas sausį, praneša portalas „Sifted“.

 

Šis susitarimas pasiektas praėjus vos kelioms dienoms po to, kai „Lilium“ atleido maždaug 1.000 darbuotojų, visgi po investuotojo atėjimo 770 darbuotojų turėtų sugrįžti į įmonę."

Visus neracionalius- kenksmingus Lietuvos ūkiui sprendimus, priimtus konservatorių vyriausybės, reikia naikinti: EIM siūlo atšaukti tūkstančių dvejopos paskirties prekių eksporto draudimą

 

"Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo atšaukti nuo sausio 1 dienos įsigaliojantį kelių tūkstančių dvejopos paskirties prekių eksporto į trečiąsias šalis draudimą.

Naują tvarką ketinama svarstyti artimiausiame Vyriausybės posėdyje, antradienį pranešė ministerija. 

Draudimui gruodžio pradžioje pritarė Ingridos Šimonytės vadovaujamas Ministrų kabinetas. 

Pasak ekonomikos ir inovacijų ministro Luko Savicko, draudimas sukuria papildomų suvaržymų ir nuostolių šalies verslui, todėl norima jį koreguoti ir rasti racionalių būdų užkardyti sankcijų Rusijai apėjimą. 

„Suprantamas ir visiems svarbus tikslas – pagalba Ukrainai. Tačiau nesitardami, neieškodami racionalių ir tikslių sprendimų, o užmesdami plačius apribojimus verslui pergalės nepasieksime. Jau girdime, kad verslas krauna prekes į sunkvežimius ir veža į kaimynines šalis tolesniam eksportui“, – pranešime teigė L. Savickas. 

Jo teigimu, uždraudus kai kurių dvejopos paskirties prekių eksportą į trečiąsias šalis nebuvo atliktas poveikio ekonomikai ir verslui vertinimas, nebuvo informacijos, kiek tokių prekių ir į kokias šalis keliauja, eksporto šalių sąrašas sumažintas vos iki dešimties, taip pat neatsižvelgta į kaimynių šalių tvarką. 

Top of Form

Bottom of Form

Top of Form

Bottom of Form

Ministras ketina inicijuoti diskusijas ir pasiūlyti tvarką, kuri užtikrintų tiek nacionalinio saugumo interesus, tiek minimalų poveikį Lietuvos verslo aplinkai. 

Pasak ministerijos, apie praėjusios kadencijos Vyriausybės sprendimą riboti eksportą lėktuvais ir palikti tik 10 leidžiamų šalių verslas sužinojo iš partnerių prieš pat Kalėdas.

„Šis sprendimas, jei būtų paliktas galioti esama apimtimi, esmingai paveiktų Lietuvos aukštos pridėtinės vertės pramonės gyvybingumą“, – teigia ministerija. 

I. Šimonytės Vyriausybė gruodžio pradžioje praplėtė dvejopos paskirties prekių, kurių gabenimas į trečiąsias šalis ribojamas, sąrašą. Į jį buvo įtrauktos centrifugos, skysčių arba dujų filtravimo arba valymo mašinos ir aparatai bei jų dalys, įvairūs transporto priemonių komponentai, kelių vilkikai bei jų dalys.

Buvusi ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė tuomet teigė, kad sąrašas papildytas remiantis šalies tarnybų duomenimis, jog dalis per Lietuvą į trečiąsias šalis gabenamų prekių bei technologijų naudojamos Rusijos kare prieš Ukrainą.

Verslas reikalauja diskusijų

Lietuvos startuolių asociacija „Unicorns Lithuania“ išplatintame pranešime taip pat tvirtina, kad pokyčiai priimti neįvertinus jų poveikio šalies ekonomikai ir be platesnių diskusijų.

„Sankcijų Rusijai svarbos nekvestionuojame – jos turi būti realios ir veikiančios, tačiau bet kokie eksporto reguliavimo pokyčiai negali būti daromi skubotai ir tyliai, neįvertinus realaus poveikio šalies ekonomikai ir Lietuvos verslams, – antradienį išplatintame pranešime skelbia Gintarė Verbickaitė, asociacijos „Unicorns Lithuania“ vadovė. – Plataus poveikio ir skuboti sprendimai, ypač kai nėra galimybės jiems tinkamai pasiruošti, daro reikšmingą įtaką bet kokios srities verslo veiklai, skatina svarstyti veiklos perkėlimą į šalis, kuriose teisinė aplinka yra stabilesnė.“

Jos teigimu, technologijų sektoriaus augimas yra esminis veiksnys, galintis užtikrinti Lietuvos ekonomikos vystymąsi nepriklausomai nuo geopolitinės situacijos ar ekonominių ciklų.

Simonas Černiauskas, asociacijos „Infobalt“ vadovas teigia taip pat palaikantis dvigubos paskirties produktų eksporto kontrolės ir priežiūros mechanizmų būtinybę, tačiau pastebi, kad tam turi būti tinkamai pasiruošta – išdiskutuota su verslu ir profesionaliai iškomunikuota.

„Praktika, kai verslas sužino apie pokyčius prieš šventes iš savo logistikos verslo partnerių, yra nepriimtina. Atkreipiame dėmesį, kad pagal nuo sausio 1 d. įsigaliojančią tvarką, kai kurių prekių oro transportu negalima eksportuoti net į Pietų Ameriką, Afriką bei Pietryčių Azijos šalis, – sako jis. – Nors Europoje ir mūsų Baltijos kaimynėse ekonominė situacija yra pakankamai įtempta ir regionas turi didelių iššūkių su konkurencingumu, Lietuva pastaruoju metu demonstruoja įspūdingą ekonominį augimą. Ir konkurencingas aukštos pridėtinės vertės eksportas yra viena pagrindinių to priežasčių.“"

Nauji mokesčiai ir išmokos

 

"2025-ųjų sausio 1-ąją Lietuvoje įsigalioja kai kurie nauji mokesčiai ir išmokos, įvairūs pokyčiai gyventojams ir verslui.

Minimali mėnesio alga

 

Minimali mėnesio alga didėja 12%, arba 114 Eur – iki 1038 Eur iki mokesčių, arba iki 777  Eur juos atskaičius. MMA dabar gauna apie 104.000 žmonių, apie 9% visą ir ne visą darbo dieną dirbančiųjų, ją padidinus jų pajamos padidės vidutiniškai 69 Eur „į rankas“.

Biudžetininkų algos

 

MMA augant iki 1038 Eur kvalifikuotų specialistų pareiginės algos koeficientai bus didesni už nekvalifikuotų darbuotojų darbo užmokestį, kuris lygus MMA.

 

A, B ir C lygio specialistų pareiginė alga padidės 53-124 Eur: A lygio specialisto, pavyzdžiui, teisininko, personalo specialisto, finansininko, bibliotekininko – 53 Eur, B lygio, pavyzdžiui, apskaitininko, sandėlininko, sekretoriaus – 89 Eur, o C lygio, pavyzdžiui, slaugytojo padėjėjo, ugniagesio gelbėtojo, vairuotojo, virėjo – 124 Eur.

 

Darbo užmokestis padidės mažiausiai 11.700 biudžetinių įstaigų darbuotojų, gaunančių minimalius pareiginės algos koeficientus, taip pat apie 15.000 darbuotojų, kurių pareiginė alga yra šiek tiek didesnė nei minimali koeficiento riba.

 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, šiuo metu biudžetinėse įstaigose dirba apie 10.400 nekvalifikuotų darbuotojų.

VDU draudimo įmokų bazei skaičiuoti

 

Vidutinio šalies darbo užmokesčio (VDU) dydis, taikomas apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei apskaičiuoti, sieks beveik 2109 Eur. 

 

Dėl padidėjusio VDU „Sodros“ lubos bus taikomos pajamoms iš darbo santykių, viršijančioms 126.532 Eur per metus, o individualios veiklos atveju – „Sodros“ įmokos bus skaičiuojamos nuo apmokestinamųjų pajamų, neviršijančių 90.681 Eur per metus.

 

32% GPM progresinis tarifas pajamoms iš darbo santykių bus taikomas nuo 126.532 Eur (60 VDU).

Privalomasis sveikatos draudimas

 

Didėjant MMA iki 72 Eur auga mėnesio įmoka savarankiškai mokantiems privalomojo sveikatos draudimo įmoką.

Neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD)

 

NPD nesikeičia – 747 Eur. Tačiau jis bus taikomas gyventojams, gaunantiems didesnes negu 2024 metais – iki 1.038 Eur su darbo santykiais susijusias pajamas. 

Gyventojų pajamų mokesčio lengvata

 

Nuo sausio 1-osios naujoms ilgalaikio draudimo ir trečios pakopos pensijų sutartims nebegalios GPM lengvata. Iki sausio  sudarytoms sutartims iki 300 eurų per metus susigrąžinti leidžianti lengvata galios dar 10 metų – iki 2035-ųjų.

Nedarbo išmoka  

 

Didėjant MMA 26,53 Eur – iki 241,54 Eur didėja pastovioji nedarbo išmokos dalis, ji sudarys 23,27% MMA. Kintama dalis priklauso nuo buvusių žmogaus pajamų.  

Pelno mokestis

 

Siekiant papildyti Valstybės gynybos fondo biudžetą 1 procentiniu punktu didėja pelno mokestis: 16% tarifas galios dividendams ir kitoms pajamoms iš paskirstytojo pelno, tam tikrais atvejais – gautai paramai, pajamoms už atlikėjų ir sporto veiklą, stebėtojų tarybos nariams, 6% – kai kurių smulkiųjų įmonių ir kooperatinių bendrovių apmokestinamajam pelnui. 

Lošimai

 

Lošimams lošimo automatais ir nuotoliu, stalo lošimams, bingo, totalizatoriams, lažyboms, loterijoms bus taikomas 22%, arba 2 punktais didesnis mokesčio tarifas.

Kuro akcizai

 

Iškastinio kuro akcizams bus taikoma anglies dioksido (CO2) dedamoji, dėl to akcizas benzinui augs 10,1%, dyzelinui – 26,7%, žymėtam dyzelinui – 41,7%, suskystintoms automobilių dujoms – apie 22%

 

Skaičiuojama, kad litras benzino pabrangs apie 6-7 centais, dyzelino – 13-16 centų, žymėto dyzelino – 3 centais, suskystintų dujų – 4 centais.

Atskaitymai įmonių automobiliams

 

Įsigalioja papildomi lengvųjų automobilių įsigijimo kainos ir nuomos išlaidų atskaitymo ribojimai, jų vertę siejant su išmetamu CO2 kiekiu, todėl iš įmonių pajamų bus galima atskaityti jų įsigijimo kainos dalį iki 75.000 Eur, jei CO2 emisija bus nulinė, iki 50.000 Eur – jeigu CO2 kiekis sieks iki 130 g nuvažiuotam kilometrui, iki 25.000 Eur – kai CO2 kiekis sieks 130–200 g, iki 10.000 Eur– jei išmetimai vienam nuvažiuotam kilometrui sieks daugiau nei 200 g.

 

Šie ribojimai nebus taikomi, jeigu automobiliai naudojami tik nuomai, vairavimo mokymui ar transportavimui.

SIM kortelė

 

Įsigyjantieji naują išankstinio mokėjimo SIM kortelę nuo sausio privalės ją užregistruoti ir patvirtinti tapatybę. Registruoti bus galima keliais būdais: internetu, per elektroninę bankininkystę, „Smart-ID“ arba „Mobile ID“. Senų kortelių registruoti nereikės, tačiau jei kortelė bus pirkta šiemet, bet įdėta ir aktyvuota 2025 metais, ją teks registruoti. 

Bankų paslaugų krepšelis

 

Pagrindinės mokėjimų sąskaitos paslaugų krepšelio kaina mažėja trečdaliu – iki 1 Eur, nepasiturintiems bus taikoma 50% nuolaida. Turint šį krepšelį bus galima išsiimti 800 Eur grynųjų pinigų, atlikti 15 mokėjimo pervedimų. 

Investicinė sąskaita

 

Įsigalioja investicinė sąskaita – jos lėšas bus galima naudoti tik investicijoms į finansinius produktus: akcijas, obligacijas, fondus, Vyriausybės taupymo lakštus. Gyventojų pajamų mokestis bus mokamas tik nuo gautos investicinės grąžos, kuri bus panaudojama ne reinvestavimui, o išimama iš sąskaitos.

Komandiruotpinigiai

 

GPM neapmokestinama visa komandiruočių į užsienį dienpinigių suma, jeigu darbuotojo darbo užmokestis lygus arba didesnis nei 1.713 Eur, o valandinis atlygis – 10,48 Eur.

Parama  

 

Paramą iš gyventojų skirtos 1,2% GPM dalies gauti galės tik nevyriausybinės organizacijos, politinės partijos ir profesinės sąjungos, tuo metu iš biudžeto išlaikomos įstaigos jos nebegaus.

Lengvata būstui

 

Valstybės subsidija jaunoms šeimoms įsigyti būstą diferencijuojama pagal vaikų skaičių šeimoje. Maksimali subsidijos suma sieks 13.050 Eur, o  įsigyjamo būsto maksimali vertė – 120.000 Eur. Gavusioms subsidiją šeimoms teks deklaruoti gyvenamąją vietą įsigytame būste.

Kripto rinka

 

Įsigaliojus Europos Sąjungos (ES) reglamentui dėl kripto turto rinkų, arba vadinamajam MiCA reglamentui, kripto turto sektorius tampa reguliuojamas ir prižiūrimas šalies centrinio banko, o rinkos dalyviai bus licencijuojami. Lietuvoje veikiančios kripto įmonės iki 2025 metų birželio 1 dienos privalės gauti Lietuvos banko leidimą toliau teikti paslaugas.

Pensijos 

 

Vidutinė senatvės pensija didėja maždaug 12%, arba 73 Eur iki 673 Eur. Turintiems būtinąjį stažą ji didėja 81 Eur iki vidutiniškai 721 Eur, o neturintiems – 42 Eur iki 422 Eur. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 628.500 senatvės pensijos gavėjų.

 

Valstybinės pensijos, kurias gauna 84.000 žmonių, dėl indeksavimo didės 1,75%

Senatvės pensijos amžius, būtinasis stažas

 

Nuo sausio ilgėja senatvės pensijos amžius ir būtinasis stažas pensijai gauti. 2025-aisiais į pensiją galės išeiti 64 metų 10 mėnesių sulaukę vyrai ir 64 metų 8 mėnesių sulaukusios moterys. Būtinasis stažas, lemiantis pensijos dydį, augs iki 34 metų. 

Vienišo asmens išmoka

 

Vienišo asmens išmoka, mokama vienišiems neįgaliesiems ir pensinio amžiaus žmonėms, auga maždaug keturiais eurais – iki 42,29 Eur. Šią išmoką gauna apie 230.000 gyventojų.

Įvairios socialinės išmokos

 

Bazinė socialinė išmoka (BSI) auga 15 Eur ir sieks 70 Eur, šalpos pensijų bazė – 51 Eur iki 248 Eur, tikslinių kompensacijų bazė – 43 Eur iki 208 Eur.

 

Padidinus BSI didės ir nuo jo priklausančios išmokos: vaiko pinigai – iki 122,5 Eur, vienkartinė išmoka gimus vaikui – iki 770 Eur, o gausių ir nepasiturinčių šeimų ar neįgalų vaiką auginančių šeimų išmoka vaikui – iki 194,6 Eur, vienkartinė išmoka nėščiai moteriai – iki 450,1 Eur, išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai – iki 420 Eur.

 

Įsigalioja nauja išmokų vaikams rūšis – vaiko priežiūros kompensacinė išmoka: ji sieks 364 Eur, arba 5,2 BSI."