Machine Learning's Next Step Is Here: AI agents

"All emerging technology needs to deliver on its promise, sooner or later. For AI agents, that time is now.

The successful deployment of agents -- artificial intelligence that can take actions and make decisions on behalf of people or even themselves -- is vital to the future of model developers such as OpenAI, enterprise software companies like ServiceNow and Salesforce, consumer giants such as Apple, plus AI infrastructure companies including Nvidia, cloud service providers and data center operators.

AI agents are expected to power a new generation of products and capabilities that will drive revenue, through consumer applications such as Apple Intelligence and the transformation of business functions like coding, customer service and supply-chain management.

All that activity should in theory spur demand for more computing power and storage, as well as faster networks, especially as agents become imbued with greater reasoning power, Nvidia CEO Jensen Huang said this month at the company's GTC developers' conference.

But AI agent adoption is limited so far, according to Tom Coshow, a senior director analyst at researcher Gartner. Just 6% of 3,400 people in a recent Gartner webinar on the subject said their companies had deployed AI agents, according to Coshow.

The survey isn't a formal market analysis, he cautioned. The group's responses may have been tempered by Gartner's guidance that many so-called AI agents are mere assistants.

During the webinar, Gartner shared its definition of agents as AI that makes a decision and takes an action.

Human-resources giant Adecco Group, based in Zurich, has deployed Salesforce's Agentforce service agents to a regional recruitment hub in the U.K. to help fill jobs for its employer clients.

The system recently helped Adecco fill 100% of open positions for one client, up from a more typical 70% with the same employer previously, according to Greg Shewmaker, Adecco group senior vice president for operations and AI. Adecco announced Thursday the launch of a new company, backed by Adecco and Salesforce, that will help organizations build an integrated workforce of humans and AI agents.

Training of these agents, which is often customer-specific, started two months ago, Shewmaker said. They are trained on a combination of structured data such as CVs and job descriptions and unstructured data, including transcripts from recorded conversations and reverse interviews with recruiters, that add previously unavailable context.

Payments giant Visa worked with ServiceNow to create an agent-based dispute resolution system for card-issuing banks, credit unions and other financial technology companies. The result, ServiceNow Disputes Management, mediates situations in which a cardholder contests a charge, such as in an instance of fraud.

The system helps banks and other institutions speed up dispute resolution for their customers, cut operational costs and boost employee productivity, according to Dorit Zilbershot, group vice president of GenAI and AI experiences at ServiceNow. Hundreds of Visa-issuing financial institutions are now using the system, she said.

But most companies exploring AI agents are in the proof-of-concept stage. The 107-year-old National Hockey League is working with data infrastructure company VAST Data to digitize and tag its archive of film and photos, including half a million recorded games.

The idea is to train agents to spot potential stories and insights, such as whether a record is about to be broken, that human broadcasters can use during a game. An agent might let announcers and producers know, for example, that a certain player is on the cusp of becoming the first Canadian in years to score three times in one period, according to the NHL's Dave Lehanski, executive vice president for business development and innovation." [1]

1.  Machine Learning's Next Step Is Here. Rosenbush, Steven.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 31 Mar 2025: B4.

Kaip naudoti dirbtinį intelektą kodavimui, jei nieko nežinote apie kodavimą (vibekodo metodas)

 „Šie elementai pirmą kartą pasirodė Joanna Stern savaitiniame Tech Things informaciniame biuletenyje.

 

 Dirbtinio intelekto (AI) įrankio tyrinėjimas

 

 Mano 7 metų vaikas retai valo kriauklę išsivalęs dantis. Džiovinta, neoninės mėlynos spalvos dantų pasta, sucementuota prie porceliano = siutina.

 

 Tačiau mano 7 metų vaikas mėgsta vaizdo žaidimus. Taigi, sukūriau Toothpaste Blaster – pirmąjį (ir vienintelį) kompiuterinį žaidimą, skirtą išmokyti vaikus švento kriauklės valymo meno. Ir kai sakau, kad man pavyko, aš realiai turiu galvoje, kad dirbtiniam intelektui pavyko.

 

 Be pagrindinio HTML, kurį įgijau pirmame darbe, neturiu jokių kodavimo įgūdžių. Bet aš žinau, kaip vibekoduoti.

 

Vibekodavimas yra AI padedamas programinės įrangos kūrimo metodas.

 

 Jūs aprašote savo idėją (žaidimas apie dantų pastą), suskaidote ją paprasta kalba (žaidėjas nuvalo dantų pastą nuo kriauklės), o AI padaro visa kita.

 

 „Kodavau“ „Cursor“ – dirbtinio intelekto maitinamu kodavimo įrankiu, skirtu „Mac“ ir „Windows“. Programėlėje pasirenkate modelį (GPT-4o, Claude ir kt.), įvedate tai, ko norite, ir žiūrite, kaip AI išspjauna kodą. Mano poreikiams pakanka nemokamos ribotos programėlės versijos.

https://www.cursor.com/en

 Greitai buvo sukurta pagrindinė mano Toothpaste Blaster koncepcijos versija: kriauklė, padengta mažais dantų pastos apskritimais, kurie išvalomi paspaudus mygtuką. Iš ten mes kartojome.

 

 Aprašiau, kaip norėjau, kad veiktų trys valymo priemonės (vanduo, kempinė ir rankšluosčiai). Kiekvienas pakeitimas – nuo ​​programos pavadinimo iki kempinės valdymo – buvo paprastas sakinio raginimas. Išėjo HTML ir JavaScript bei versija, kurią galėjau išbandyti per savo nešiojamojo kompiuterio žiniatinklio naršyklę.

 

Ji nelaimės jokių dizaino apdovanojimų, bet veikia!

 

 Sunkiausia dalis buvo diegimas – kūrėjai siekia to, kad programa būtų paskelbta viešai. Tam prireikė maždaug dviejų valandų įvairių variantų išbandymo. Galiausiai panaudojau „Bluehost“, kad nusipirkčiau naują domeną – toothpastecleaner.com – ir pradėjau veikti. Tai nėra tobula (ypač mobiliajame), bet tai skirta 7 metų vaikui, o ne jums!

 

Tai smagu. Tačiau tai vis tiek yra projektas, kuriam reikalingas darbas su bendravimu pirmyn ir atgal, kad išspręstumėte problemas ir sužinotumėte kai kuriuos kodavimo pagrindus.

 

 Neseniai kalbėjausi su Andrew Ng, pirmaujančiu AI ekspertu ir DeepLearning.AI įkūrėju, apie didėjantį AI gebėjimą perkoduoti net geriausius programuotojus. Kai paklausiau, ar žmonės vis dar turėtų išmokti koduoti, jis buvo aiškus: taip.

 

 Jei mokate kompiuterių kalbą, galite išgauti daugiau iš jų. „Kodavimas, naudojant AI, šiek tiek padeda naujokams, labai padeda ekspertams“, – sakė jis.

 

 Tikroji priežastis išbandyti vibekodavimą?

 

 Patirkite tikrą bendradarbiavimą su AI. Kartais atrodė, kad dirbčiau su žmogumi instruktoriumi. Pirmyn ir atgal dirbome ties žaidimo patobulinimais, o kai susidūriau su nemalonumais, prireikė laiko padėti man. Kelis kartus šaukiau ant jo, bet tada labai pagyriau, kai jis įvykdė užduotį.

 

 Kaip dabar mano sūnų... Kai jis iš tikrųjų išvalo kriauklę.” [1]

 

1. It's Time To Brush Up On Vibecode Lessons, Stern, Joanna.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 31 Mar 2025: A12.

How to use AI for coding if you don't know anything about coding (vibecode approach)

"The following items first appeared in Joanna Stern's weekly Tech Things newsletter.

Exploring AI tool

My 7-year-old rarely cleans the sink after he brushes his teeth. Dried, neon-blue toothpaste cemented to porcelain = maddening.

But my 7-year-old does love video games. So, I created Toothpaste Blaster -- the first (and only) computer game designed to teach kids the sacred art of sink cleaning. And when I say I made it, I really mean AI made it.

Beyond some basic HTML I picked up at my first job, I have zero coding skills. But I do know how to vibecode. Vibecoding is an AI-assisted approach to software development.

You describe your idea (toothpaste game), break it down in plain language (player scrubs toothpaste off a sink) and AI does the rest.

I've been doing my "coding" in Cursor, an AI-powered coding tool for Mac and Windows. You select the model (GPT-4o, Claude, etc.) in the app, type in what you want and watch the AI spit out code. The free limited version of the app is enough for my needs.

It quickly generated a basic version of my Toothpaste Blaster concept: a sink covered in small circles of toothpaste that are cleaned up with the press of a button. From there, we iterated.

I described how I wanted three cleaning tools (water, a sponge and towels) to work. Each tweak -- from the app's name to the control of the sponge -- was a simple sentence prompt. Out came the HTML and JavaScript and a version I could test through my laptop's web browser. It's not going to win any design awards but it works!

The hardest part was deployment -- developer speak for getting the app out to the public. That required about two hours of testing different options. Finally I used Bluehost to buy a new domain -- toothpastecleaner.com -- and got it working. It's not perfect (especially not on mobile) but, hey, this is for a 7-year-old, not you!

Because it's fun. But it's still a project -- one that requires back-and-forth with the bot to fix issues and pick up some coding basics.

I recently spoke with Andrew Ng, a leading AI expert and founder of DeepLearning.AI, about AI's growing ability to outcode even the best human programmers. When I asked if people should still learn to code, he was clear: Yes.

If you know the language of computers, you can just get more out of them. "AI-assisted coding helps the novices a bit, it helps experts a lot," he said.

The real reason to try vibecoding?

To experience true collaboration with AI. At times it felt like working with a human instructor. Back and forth we worked on the tweaks to the game and when I ran into troubles, it took time to help me through. I yelled at it a few times, but then praised it profusely when it accomplished the task.

Just like my son now. . .when he actually cleans the sink.” [1]

1. It's Time To Brush Up On Vibecode Lessons, Stern, Joanna.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 31 Mar 2025: A12.

Kęstutis Girnius. Vienybė – būtinybė?

 

 

"Apie penktąja koloną Lietuvoje bus ilgai, aptakiai ir neaiškiai kalbama. Nemanau, kad diskusijų kokybė pagerės, nekonkretūs kaltinimai dominuos politikų ir kitų įtakingų žmonių pasisakymuose. Šios kalbos nedidins demokratijos kokybės, nors galime viltis, kad neįsiviešpataus raganų medžioklė, panaši į vadinamąjį makartizmą JAV prieš 80 metų. Diskusijų ir kaltinimų iniciatorius Seimo Pirmininkas Saulius Skvernelis atsisako konkrečiai nurodyti, kas priklauso tam realių ar potencialių išdavikų būreliui. Gal nori išvengti bylos dėl šmeižto, bet manytum, kad tokiam save pasiskelbusiam patriotui kaip S. Skvernelis tai būtų dėmesio nevertas mažmožis.

Prezidentas Gitanas Nausėda irgi tvirtino, kad penktoji kolona kelia galvą, stiprėja, elgiasi gana gudriai. „Tai yra paprasčiausia, elementari, buitinė, primityvi penktoji kolona <…> turime su jais kovoti ir kovoti negailestingai.“ Po kokių penkių dienų Prezidentas kalbėjo šiek tiek subtiliau. Nereikėtų „kaip vabalus pabandyti su adatėle pridurti prie sienos ir pakabinti tokią penktosios kolonos galeriją Seime.“ Svarbiau kalbėti apie penktosios kolonos reiškinį visuomenėje.

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė parodė, kad moterys nėra mažiau akylios, pastebėdama, kad Seime esama „alternatyvioje realybėje“ gyvenančių politikų, bet detaliau nekalbėjo.

Piliečiai skirtingai vertins šių interesų svarbą, ir net jei nacionalinis saugumas bus laikomas svarbiausiu interesu, nebus sutarimo dėl grėsmių vertinimo, taigi ir konsensuso dėl to, kiek pinigų reikia skirti gynybai, kad būtų išvengta neproduktyvaus išlaidų pertekliaus.

Aiškumo nėra, nes net nesistengta tiksliau apibrėžti „penktosios kolonos“ sąvokos, nors Prezidentas gal ir nesąmoningai pasiūlė provizorinį apibūdinimą – tai prieš valstybės interesus nusistačiusių asmenų grupės. Bet valstybė turi įvairiausių interesų – jai svarbu ne tik šalies saugumas, bet ir piliečių sveikata bei gerovė, švietimo lygis, ūkio klestėjimas ir t. t. Piliečiai skirtingai vertins šių interesų svarbą, ir net jei nacionalinis saugumas bus laikomas svarbiausiu interesu, nebus sutarimo dėl grėsmių vertinimo, taigi ir konsensuso dėl to, kiek pinigų reikia skirti gynybai, kad būtų išvengta neproduktyvaus išlaidų pertekliaus.

Baltijos ir Šiaurės šalys bei Lenkija pasiryžusios gynybai skirti iki 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Premjeras Gintautas Paluckas teigė, kad Lietuva kitąmet gynybai skirs 5,25 proc. nuo BVP. Bet Italija, Prancūzija ir Slovakija atkakliai priešinosi Europos Sąjungos (ES) diplomatinės vadovės Kajos Kallas planui, kad kiekviena ES valstybė privalėtų mokėti įnašus į Ukrainos karinės paramos fondą (buvo minėta 40 mlrd. eurų suma), sumą apskaičiuojant pagal kiekvienos valstybės bendrąsias nacionalines pajamas.

Buvo atmestas ir jos atsarginis pasiūlymas skirti papildomus 5 mlrd. eurų Ukrainai. Priešinosi Italija, Slovakija ir net Prancūzija. NATO generalinis sekretorius Markas Ruttė nori, kad per aukščiausio lygio NATO susitikimą birželio mėnesį organizacija nuspręstų, kad kiekviena šalis skirtų 3,7 proc. nuo BVP gynybai. Akivaizdu, jog daugelis pietinių NATO valstybių net nemėgins pasiekti šios kvotos, iš dalies dėl to, kad skirtingai vertina Rusijos keliamas grėsmes.

Įsidėmėtina, kad Europos Komisijos narys, atsakingas už gynybą ir kosmosą, Andrius Kubilius pasakė, jog ES dar nepasirengusi išleisti vadinamųjų euroobligacijų, kad padidintų reikalingus gynybos pajėgumus. ES jau ir taip smarkiai įsiskolinusi.

Komentare „lrt.lt“ Saulius Spurga detaliai ir santūriai išdėstė savo požiūrį į penktosios kolonos galimybę. Daug kam galima pritarti, bet S. Spurga smarkiai sureikšmina vienybės svarbą, esą „vieningas balsavimas saugumo klausimais pats savaime yra vertybė.“ Neįsivaizduoju, kokiais argumentais jis galėtų pagrįsti šitokį pasyvumą bei savo nuomonės neturėjimą. Jis fetišizuoja nacionalinę vienybę, pamiršdamas, kad norint suvokti tiesą dažnai reikia gyvų diskusijų, kad kritikų nutildymas arba siūlymas kritikams patiems nutilti kenkia demokratijai, suteikia pernelyg didelę galią ir įtaką dabartiniam politiniam elitui.

 

Daugiau vienybės gal reikia karo metu, bet Lietuva šiuo metu nekariauja, jos piliečiai nežūsta kovos laukuose, bet stebi, kaip tai daro ukrainiečių kareiviai. Verta prisiminti apžvalgininko Walterio Lippmanno pastabą, kad „ten, kur visi galvoja panašiai, niekas daug negalvoja.“ Avių bandos mentalitetas nedera, Dariaus Kuolio žodžiais, laisvos šalies laisviems piliečiams, tad neturėtų būti peršamas.

Daugiau vienybės gal reikia karo metu, bet Lietuva šiuo metu nekariauja, jos piliečiai nežūsta kovos laukuose, bet stebi, kaip tai daro ukrainiečių kareiviai. Verta prisiminti apžvalgininko Walterio Lippmanno pastabą, kad „ten, kur visi galvoja panašiai, niekas daug negalvoja.“ Avių bandos mentalitetas nedera, Dariaus Kuolio žodžiais, laisvos šalies laisviems piliečiams, tad neturėtų būti peršamas.

Protestai ir priešinimasis daugumos nuomonei dažnai būtinas ir labai naudingas. Šiuo metu Izraelyje vyksta masiniai protestai prieš Benjamino Netanyahu politiką ir asmeninę korupciją. JAV studentų protestai prieš Vietnamo karą privertė prezidentą Lyndoną B. Johnsoną nutarti nesiekti antros kadencijos ir sudarė sąlygas deeskalacijai. Pirmieji protestai paprastai sukelia neigiamą visuomenės reakciją, bet dažnai po to ateina praregėjimas ir įsisąmoninama, jog valdžios teiginiai dažnai turi menką sąlytį su tikrove.

Kritikai į šunkelius nenukreips diskusijų gynybos klausimais, nes rimtų diskusijų išvis nėra, kaip nėra rimtų, įtikinamų ir racionalų paaiškinimų, kodėl Lietuvai reikia sudaryti diviziją. Bet suabejoję divizijos būtinybe arba reikalavę atvirai diskutuoti apie divizijos svarbą asmenys veikiausiai būtų laikomi kandidatais į penktąją koloną.

Ne visi, kurie „ardo vienybę“, vedami kilnių tikslų ar motyvų. Antra vertus, ne visi valdžios kritikai pasikliauja „nelogiška argumentacija“, dirbtinai siekia demonstruoti kitokį požiūrį į saugumą (ar ši pastaba galioja ir šalims, atmetusioms K. Kallas raginimus surinkti 40 milijardų?), ardyti bendras pastangas. Kritikai į šunkelius nenukreips diskusijų gynybos klausimais, nes rimtų diskusijų išvis nėra, kaip nėra rimtų, įtikinamų ir racionalų paaiškinimų, kodėl Lietuvai reikia sudaryti diviziją. Bet suabejoję divizijos būtinybe arba reikalavę atvirai diskutuoti apie divizijos svarbą asmenys veikiausiai būtų laikomi kandidatais į penktąją koloną.

Nuogąstavimai dėl penktosios kolonos plėtros visuomenėje gali sukelti pragaištingas raganų medžiokles. Nors nėra aiškių požymių, kad Lietuvos visuomenėje galvą kelia penktosios kolonos priešininkai, negalima atmesti raganų medžioklės galimybės. Tokia medžioklė įvyko JAV šeštojo dešimtmečio pradžioje, kai senatorius Joe McCarthy’is teigė turįs sąrašą Valstybės departamente dirbančių JAV komunistų partijos narių, kurie kelia pavojų valstybės pamatams. Pagrindiniai J. McCarthy’io ir kitų demagogų persekiojimo taikiniai buvo valstybės tarnautojai, aktoriai, akademikai, rašytojai, kairieji politikai ir profsąjungų aktyvistai. Įtarimais dažnai buvo pasitikima nepaisant neįtikinamų ir abejotinų įrodymų, minimos grėsmės buvo perdėtas. Daugelis nekaltų, bet komunistų simpatikais laikomų žmonių neteko darbo, jų karjeros buvo sužlugdytos, o kai kurie net buvo įkalinti.

Makartizmo terminas tapo bendriniu pavadinimu, reiškiančiu charakterio ar reputacijos šmeižimą plačiai viešai skelbiamais nepagrįstais kaltinimais, kad kai kurie asmenys yra komunistų agentai arba bendražygiai.

S. Skvernelis kurį laiką vykdo vendetą prieš Remigijų Žemaitaitį ir „Nemuno aušrą“. Gal jis negeba suvirškinti fakto, kad „Nemuno aušra“ per pusmetį sugebėjo laimėti didesnę visuomenės paramą, negu jo vadovaujama partija per šešerius metus.”