Danijos parlamentui priėmus įstatymą, kuriuo pensinio amžiaus riba 2040 m. bus 70 metų, dauguma danų teigia neketinantys dirbti taip ilgai. Lietuvoje 2022 m. vyrų gyvenimo trukmė gimimo metu buvo 70,9 metų, o moterų – 79,6 metų. Už ką kariavote tą ir gavote – šlapią vištą Šimonytę ir mažytes pensijas, kurių greitai nesulauksite. Bus ir jums Danija ir kareivis Šveikas

“Gegužės pabaigoje Danijos parlamentas pritarė įstatymui, kuriuo pensinis amžius iki 2040-ųjų bus pailgintas nuo dabartinių 67-erių iki 70-ies metų.

 

Tačiau šis įstatymas toli gražu nesulaukė šalies piliečių palaikymo.

 

53 metų banko darbuotoja Kirsten Evans, kuriai gresia į pensiją išeiti sulaukus 70 metų, sako turinti tvirtą finansinį pagrindą ir planuoja tapti pensininke jau 65 ar 66 metų.

 

„Manau, kad 70 metų – tai jau daug, – sakė ji naujienų agentūrai AFP. – Noriu ir išėjus į pensiją dar turėti kokybišką gyvenimą“.

 

Nuo 2006 metų Danija nustato pensinį amžių atsižvelgdama į prognozuojamą tikėtiną gyvenimo trukmę ir kas penkerius metus jį peržiūri.

 

Danija nėra vienintelė Vakarų valstybė, priimanti nepopuliarius įstatymus senėjančios visuomenės akivaizdoje.

 

2030-aisiais šalies pensinis amžius padidės iki 68 metų, o 2035-aisiais – iki 69 metų.

 

Pagal naująjį įstatymą visiems asmenims, gimusiems po 1970 metų gruodžio 31 dienos, nustatytas 70 metų pensinis amžius.

„Nelygybė didėja su amžiumi“

 

Danijoje tik nedidelė dalis žmonių iš tikrųjų dirba iki šalyje nustatyto pensinio amžiaus.

 

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) nurodė, kad 2022-aisiais, kai oficialus išėjimo į pensiją amžius Danijoje buvo 67-eri, dauguma danų faktiškai į pensiją išeidavo sulaukę 64 metų.

 

Aske Juulis Lassenas, Kopenhagos universiteto etnologas, besispecializuojantis vyresnio amžiaus žmonių profesinio gyvenimo srityje, sako, kad apie 20% pensinio amžiaus žmonių pasitraukia iš darbo rinkos dėl sveikatos problemų ir sunkumų ieškant naujo darbo.

 

„Šiems 20% labai svarbu, ar pensinis amžius vėl padidės“, – sakė jis, pabrėždamas, kad „nelygybė didėja su amžiumi“.

 

Damounas Ashournia, Danijos profesinių sąjungų konfederacijos vyriausiasis ekonomistas, teigė, kad gali didėti atotrūkis tarp tų, kurie dėl geros finansinės padėties gali anksčiau išeiti į pensiją, ir tų, kurie dėl savo finansinės situacijos to padaryti negali.

 

„Labai nedaug žmonių iš tikrųjų išeina į pensiją sulaukę oficialaus pensinio amžiaus. Tačiau mūsų nariai tokios galimybės neturi“, – nurodė ekonomistas.

 

37-erių profsąjungos narė Camilla Rasmussen, dirbanti Kopenhagos ligoninėje gastroenterologijos slaugytoja, įsitikinusi, kad fiziškai negalės dirbti iki 70 metų.

 

„Man tikrai būtų sunku kasdien nueiti 10.000 žingsnių, – sakė moteris. – Jei būsiu čia, kai man bus 70 metų, tai nebus sąžininga pacientų atžvilgiu“.

 

„Jau šiandien matome, kad du trečdaliai mūsų narių išėjo į pensiją nesulaukę oficialaus pensinio amžiaus. Ir taip yra dėl to, kad jie yra pavargę ir dirba sunkų fizinį darbą“, – nurodė D. Ashournia, konfederacijos vyriausiasis ekonomistas.

Ruošiasi peržiūrėti sistemą

 

Danijos pensijų sistemą sudaro kelios dalys.

 

Egzistuoja universali valstybinė pensija, šiuo metu siekianti 7 198 kronas (964,69 Eur) per mėnesį, taip pat dvi papildomos darbdavio finansuojamos pensijos, investuojamos į pensijų fondus: viena privaloma, kita – savanoriška. Galiausiai kai kurie Danijos piliečiai taupo ir privačiai.

 

D. Ashournia nurodė manantis, kad pensinio amžiaus padidinimas iki 70 metų yra vienintelis būdas finansuoti Danijos gerovės valstybę nuo pat gimimo iki mirties.

 

„Gyventojams senstant ir ilgėjant vidutinei tikėtinai gyvenimo trukmei, jei norime teikti tas pačias viešąsias paslaugas, kaip ir šiandien, turime užtikrinti viešųjų finansų saugumą“, – pareiškė jis.

 

D. Ashournia taip pat kritikavo automatinį pensinio amžiaus ilginimą kas penkmetį, kuris taikomas nuo 2006 metų.

 

Pagal šias taisykles 2070-aisiais žmonės, norėdami sulaukti pilnos pensijos, turės dirbti iki 74 metų.

 

Danijos darbdavių konfederacijos vadovo pavaduotojo Eriko Simonseno nuomone, tai vienintelis kelias.

 

„Tai būtų protingiausias būdas tęsti sistemą. Kuo vyresni tampame, tuo ilgiau turime dirbti,“ – sakė jis.

 

Mette Frederiksen, 47-erių Danijos ministrė pirmininkė pernai sakė, kad yra pasirengusi peržiūrėti sistemą, kai bus nustatytas 70 metų pensinis amžius.

 

„Mes nebemanome, kad pensinis amžius turėtų būti didinamas automatiškai“, – Danijos dienraščiui „Berlingske“ sakė ji.

 

Danijos profesinių sąjungų konfederacija pareiškė, kad po vyriausybės paskirtos darbo grupės atliktos peržiūros norėtų, kad pensinio amžiaus didinimo tempas sulėtėtų.

 

„Ateityje galime kelti pensinį amžių tik pusmečiu už kiekvienus metus, kuriais pailgėja gyvenimo trukmė“, – sakė D. Ashournia.”