„Kinijoje veikiančios Europos įmonės teigia, kad rinka tampa vis sudėtingesnė dėl silpnos ekonominės paklausos ir neskaidrių vyriausybės verslo taisyklių.
Europos įmonėms, kurių daugelis Kinijoje veikia dešimtmečius, vis sunkiau vykdyti verslą šioje šalyje, o tai dar vienas ženklas, kad silpna Kinijos vidaus ekonomika ir neskaidrūs reglamentai išbando net ilgalaikius tarptautinius verslo ryšius.
Europos automobilių gamintojai sparčiai praranda rinkos dalį ir susiduria su daugybe politinių sunkumų. „Volkswagen“ praėjusių metų gruodį sutiko parduoti savo gamyklą šiaurės vakarų Kinijos Sindziango regione, kur Pekinas represuoja musulmonų etnines grupes. Europos farmacijos ir medicininės vaizdo gavimo įrangos įmonės atsidūrė užblokuotos didžiojoje dalyje valstybinės sveikatos sistemos.
Trečiadienį Europos prekybos rūmų Kinijoje paskelbta išsami metinė įmonių apklausa parodė, kad beveik trys ketvirtadaliai teigė, jog Kinijoje vis sunkiau veikti. Tai buvo ketvirti metai iš eilės, kai apklausa parodė gilėjantį įmonių pesimizmą.
Europos įmonių, planuojančių plėsti savo veiklą Kinijoje, dalis taip pat sumažėjo iki rekordinio lygio – tik 38 procentai teigia, kad ketina tai daryti šiais metais. Europos investicijos buvo svarbios, tiekiant Vakarų technologijas Kinijai ir Kinijos gaminius į pasaulio rinkas.
Rūmai, kurie jau ketvirtį amžiaus vertina iššūkius, su kuriais susiduria įmonės Kinijoje, atstovauja maždaug 1700 įmonių interesams – nuo pramonės gigantų, tokių, kaip VW, iki mažų įmonių, turinčių saujelę darbuotojų, kurie yra pasaulinių tiekimo grandinių sraigteliai.
Rūmų apklausa taip pat atskleidė šiek tiek prieštaringą tendenciją, kuri gali kelti problemų prezidento Trumpo bandymui apsaugoti Amerikos gamybą nuo Kinijos eksporto tarifais. Net ir tuo metu, kai Europos įmonės riboja savo investicijas Kinijoje, kai kurios perka vis daugiau komponentų iš Kinijos įmonių. Dėl to jų tiekimo grandinės dar labiau priklausomos nuo Kinijos.
Kinija atsakė į pono Trumpo tarifus, nustatydama savo tarifus amerikietiškoms prekėms. Tai paskatino Europos įmones Kinijoje ieškoti kiniškų pakaitalų tiems keliems komponentams, kuriuos jos vis dar pirko iš Jungtinių Valstijų, teigė rūmų prezidentas Jensas Eskelundas.
Dėl didelio kainų kritimo Kinijoje kiniški komponentai tapo pernelyg geru sandoriu daugeliui Europos įmonių, kad jų atsisakytų. Neseniai susilpnėjęs Kinijos valiutos kursas euro atžvilgiu kiniškus komponentus padarė dar patrauklesnius.
„Vienintelė vieta, kur jie iš tikrųjų gauna geresnius komponentus už mažesnę kainą, nei bet kur kitur pasaulyje, yra Kinija“, – sakė p. Eskelundas.
Ne tik Jungtinės Valstijos, bet ir Europos Sąjunga bei kitos šalys pastaruoju metu įvedė tarifus, reaguodamos į, sparčiai augantį, Kinijos pagamintų prekių eksportą ir vangią importo paklausą. Europos įmonės, eksportuojančios iš Kinijos į kitas rinkas, jau seniai baiminosi galimų prekybos kliūčių, tačiau kai kurios vis tiek buvo užkluptos netikėtai.
„Ši baimė daugeliui šiuo metu virto košmaru“, – sakė Klausas Zenkelis, verslininkas iš Šendženo, kuris yra prekybos rūmų Pietų Kinijos skyriaus narys.
Kai kurios įmonės įsteigė laikinas surinkimo operacijas kitose šalyse, kad apeitų Amerikos tarifus, sakė p. Zenkelis. Jos nuomojasi sandėlius tokiose vietose, kaip Taivanas, atlieka galutinį kiniškų komponentų surinkimą sandėliuose ir tada siunčia gatavas prekes į Jungtines Valstijas su muitinės deklaracijomis, kuriose neberodoma, kad prekės atkeliauja iš Kinijos.
Trumpo administracija bando sumažinti šiuos netiesioginius siuntimus iš Kinijos. P. Trumpas grasino dideliais tarifais šalims, kurios valdo didelius prekybos perteklius su Jungtinėmis Valstijomis.
Remiantis Europos prekybos rūmų apklausa, viena verslo sąlygų kategorija Kinijoje per pastaruosius metus labai pagerėjo.
Per pastaruosius kelerius metus Europos įmonių, susirūpinusių dėl kylančių darbo užmokesčio, dalis smarkiai sumažėjo, ir dabar tai yra viena iš mažiausiai jas neraminančių. Darbo sąnaudos augdavo kartu su kylančiomis Kinijos būsto kainomis. Tačiau šis burbulas sprogo 2021 m., sukeldamas statybų sektoriaus nuosmukį, dėl kurio panaikino daug darbo vietų.
Savo ruožtu nepakitę ar net mažėjantys darbo užmokesčiai prisidėjo prie silpnos paklausos Kinijoje viskam – nuo importuojamos kosmetikos iki viešbučių kambarių – todėl kainos iš esmės buvo žemos – tai potencialiai pavojingas reiškinys, vadinamas defliacija.
„Didžiausią įtaką daro Kinijos ekonomikos sulėtėjimas“, – sakė p. Eskelundas.” [1]
1. Doing Business in China Is Getting Harder, but Its Exports Are Hard to Resist. Bradsher, Keith. New York Times (Online) New York Times Company. May 28, 2025.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą