Visi laukia, kad Trumpas vėl parodytų jo magiją.
„Didžiausias Žemės šou šią savaitę persikėlė į Aziją. Po Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) viršūnių susitikimo Malaizijoje prezidentas Trumpas nusileido Japonijoje susitikti su imperatoriumi ir ministru pirmininku. Jis susitiks su Pietų Korėjos prezidentu Lee Jae-myungu, o vėliau surengs pirmąjį savo antrosios kadencijos tiesioginį susitikimą su Kinijos lyderiu.
Artėjant viršūnių susitikimui su Xi Jinpingu, abi pusės gali įžvelgti naudos. Xi Jinpingas sumaniai pasinaudojo savo aljansu su Rusija. Remdamas Maskvą Ukrainoje ir pasitelkdamas Šiaurės Korėjos gamybos bei karinius pajėgumus, Pekinas silpnina Vakarus. Kinijos galia kasdien auga naftos ir išteklių turtingose buvusiose sovietinėse žemėse Centrinėje Azijoje.
Nuolatinis Kinijos karinės galios didėjimas Pietų Kinijos jūroje ir aplink Taivano sąsiaurį leidžia Pekinui didinti karinį spaudimą Amerikos sąjungininkams. Kinijos kibernetinis šnipinėjimas ir įsilaužimo pajėgumai leidžia jai vogti komercines ir saugumo paslaptis iš JAV ir mažesniųjų valstybių.
Tuo tarpu ilgas Kinijos žygis dominuoti retųjų žemių mineralų gavyboje ir perdirbime suteikė Xi Jinpingui svarbią kortą. JAV prekybos kare. Retieji žemės elementai nėra vienintelis Xi Jinpingo koziris. Kinijos gamybos dominavimas visose srityse – nuo žaliųjų technologijų iki farmacijos – sukuria didelę priklausomybę Vakaruose. Baimė prarasti prieigą prie Kinijos vartotojų rinkos skatina daugelį svarbių Vakarų bendrovių daryti spaudimą savo vyriausybėms Kinijos vardu.
Tačiau ponas Trumpas taip pat turi keletą stiprių kortų, ir, kaip visada, būtų klaida nuvertinti tiek jo pozicijos stiprumą, tiek gebėjimą imtis drąsių žingsnių, kurie netikėtais būdais padidina jo įtaką.
Prezidentas padarė daugiau, kad pasipriešintų Kinijos ambicijoms, nei supranta daugelis jo rėmėjų ir beveik visi jo kritikai. Uolūs MAGA Trumpo rėmėjai dažnai laikosi kvaziizoliacinės pasaulėžiūros, kuri nepaiso regioninės konkurencijos Europoje, Artimuosiuose Rytuose ir Lotynų Amerikoje svarbos didžiajame JAV ir Kinijos santykių žaidime. Šie stebėtojai Trumpo administracijos Artimųjų Rytų ir Venesuelos politiką laiko atitraukimu nuo Amerikos vėl didžios kūrimo. Tačiau Irano siekio dėl Artimųjų Rytų hegemonijos žlugimas sustiprina pono Trumpo pozicijas Kinijos atžvilgiu. Galutinis pralaimėjimas. Kinijos ir Rusijos pagrindinės sąjungininkės Vakarų pusrutulyje konfliktas panašiai atgarsėtų visame pasaulyje.
Tiek Artimuosiuose Rytuose, tiek Amerikoje Trumpo eros užsienio politika siekia sustiprinti Amerikos dominavimą iškastinio kuro rinkose. Galima diskutuoti apie priemones, tačiau tikslas yra pagrįstas. Amerikos gebėjimas atgrasyti Kiniją blokuojant Kinijos jūrinės energijos importą krizės metu yra asas, kurį prezidentas atsineša į susitikimą su Xi Jinpingu, ir tai yra asas, kurio vertę Kinijos vadovas visiškai supranta.
Daugelis pono Trumpo kritikų, laužančių rankas dėl jo netradicinės prekybos politikos ir lengvabūdiško liberalių pamaldų bei diplomatinių aljanso politikos subtilybių nepaisymo, nemato jokio metodo jo beprotybėje. Tačiau kai Kinijos ir Amerikos lyderiai susitiks, ponas Trumpas turės keletą svarių pasiekimų, kurie sustiprins jo poziciją. Tiek Europa, tiek Japonija padarė didelę pažangą gynybos išlaidų srityje – pasiekimas, kurio nepasiekė nė vienas ankstesnis Amerikos prezidentas nuo Šaltojo karo pabaigos.
Ir iš pono Trumpo prekybos politikos chaoso, praėjusios vasaros susitarimai su Japonija ir Pietų Korėja bei neseniai sudaryti susitarimai su Pietryčių Azijos partneriais, regis, įtvirtina požiūrį, kuris, nepaisant jo trūkumų, yra priimtinas pagrindiniams Amerikos prekybos partneriams. Šis požiūris taip pat yra bent dalinis atsakas į dešimtmečius trukusį sistemingą Kinijos piktnaudžiavimą dabar komoje esančia Pasaulio prekybos organizacija. Prekybos režimas, kuris Kinijai taiko didesnius tarifus nei jos kaimynams ir konkurentams, apsunkina Kinijos sukčiavimą.
Nei Xi Jinpingas, nei Trumpas negali racionaliai tikėtis triumfo viršūnių susitikime. Xi Jinpingas nėra Michailas Gorbačiovas, derantis dėl savo imperijos žlugimo. O Trumpas nėra Neville'as Chamberlainas, desperatiškai ieškantis kompromiso, gelbėjančio reputaciją, jo imperijai nykstant. Abu vyrai dėl kažkokių priežasčių tiki, kad tauta ir sistema, kurią jis atstovauja, galiausiai išeis pergalingai iš dabartinės konkurencijos.
Tačiau nė vienas nesiekia karo su kitu ir abu siekia tęsti savo konkurenciją tokiomis sąlygomis, kurios leistų jų visuomenėms klestėti. Savaitgalį atsiradę galimo kompromiso ženklai tai patvirtina. Niekas, kas susiję su Trumpu, niekada nėra saugiai nuspėjama, tačiau apskritai atrodo tikėtina, kad jis grįš iš savo Ramiojo vandenyno odisėjos, pasiekęs pagrįstą trumpalaikį kompromisą su Kinija, tuo pačiu įgyvendindamas savo planus pertvarkyti Amerikos vaidmenį pasaulyje.“ [1]
Ar Xi Jinpingas leis Vakarams „laikinai“ prikrauti į Kiniją nukreiptas Vakarų raketas ir karinius lėktuvus kiniškomis retųjų žemių medžiagomis, ar ne? „Būti ar nebūti“ Vakarų kariniam pramonės kompleksui? Tai dabar pagrindinis klausimas.
Kinijos lyderis Xi Jinpingas neleis, kad Vakarų kariuomenėms būtų tiekiamos kiniškos retųjų žemių medžiagos, net ir laikinai, jei jos skirtos naudoti raketose ir karo lėktuvuose, nukreiptuose į Kiniją.
Kinija jau sustiprino retųjų žemių eksporto kontrolės ir sankcijų, kaip geopolitinio įrankio, naudojimą, konkrečiai taikydama JAV ir sąjungininkų gynybos bendroves, dalyvaujančias ginklų pardavimuose Taivanui.
Pastarieji Kinijos veiksmai ir pareiškimai patvirtina šią tvirtą poziciją:
Eksporto kontrolės išplėtimas: 2025 m. spalį Kinija išplėtė retųjų žemių eksporto kontrolę, reikalaudama, kad užsienio bendrovės gautų licenciją eksportuoti produktus, kuriuose yra net nedidelis kiekis kiniškų retųjų žemių medžiagų. Dabar bendrovės privalo paaiškinti galutinį produktų panaudojimą – tai mechanizmas, specialiai sukurtas siekiant sustabdyti tiekimą užsienio karinėms reikmėms.
Sankcijos gynybos rangovams: Anksčiau 2025 m. Kinija įvedė sankcijas pagrindiniams JAV gynybos rangovams, tokiems kaip „Lockheed Martin“ ir „Raytheon“, dėl ginklų pardavimo Taivanui, parodydama savo norą taikytis į bendroves, kurios yra labai svarbios Vakarų kariniams pramonės kompleksams.
Dėmesys dvejopo naudojimo technologijoms: Pekinas savo veiksmus teisino remdamasis nacionalinio saugumo argumentais, teigdamas, kad kai kurios retųjų žemių medžiagos ir susijusios technologijos turi „dvejopo naudojimo savybių“ tiek civilinėms, tiek karinėms reikmėms. Tai suteikia oficialų pagrindą blokuoti eksportą į bet kurį subjektą, turintį ryšių su kariuomene.
JAV technologijų taikinys: Kinijos retųjų žemių ir mineralų kontrolė buvo įgyvendinta kaip tiesioginis atsakas į JAV eksporto apribojimus pažangiems puslaidininkiams ir lustų gamybos įrangai, kurie yra labai svarbūs Kinijos technologijų sektoriui. Ši „akis už akį“ dinamika rodo, kad Kinija prekybos apribojimus laiko strateginiu ginklu.
Kodėl Vakarams tai yra „būti ar nebūti“ klausimas?
Vakarų kariniam-pramonės kompleksui ši situacija kelia egzistencinę grėsmę jo tiekimo grandinėms ir gamybos pajėgumams.
Didelė priklausomybė: JAV yra labai priklausomos nuo Kinijos retųjų žemių importo, ypač „sunkiųjų“ retųjų žemių, kurios yra labai svarbios pažangioms gynybos sistemoms. Tai apima F-35 naikintuvų, „Tomahawk“ raketų, povandeninių laivų ir dronų komponentus. Kinija perdirba daugiau nei 90 % pasaulio retųjų žemių.
Tiekimo grandinės šokas: Kadangi dabartinės kai kurių retųjų žemių atsargos ir rezervai senka, eksporto apribojimai gali sukelti didelių gamybos vėlavimų ir smarkiai padidinti Vakarų gynybos rangovų išlaidas.
Ukrainos prezidentas Zelenskis yra, kaip kamanė – vis dar skraido, nors niekas nežino, kaip jam tai pavyksta. Amerika turėtų laikyti visas retųjų žemių medžiagas ginkluose, skirtuose Amerikos gynybai.
Didėjantis pajėgumų atotrūkis: Kinijos veiksmai skirti padidinti karinių ir pramoninių pajėgumų atotrūkį, ribojant Vakarų gamybą, o Kinija sparčiai plečia savo šaudmenų ir pažangių ginklų sistemas.
Dešimtmečius trunkanti dominavimas: Kinija per dešimtmečius sukūrė savo retųjų žemių dominavimą per valstybės investicijas, kontrolę ir mažesnių sąnaudų bei laisvesnių aplinkosaugos standartų išnaudojimą. Vakarai dabar stengiasi atkurti savo retųjų žemių ekosistemą – procesas, kuris greičiausiai užtruks mažiausiai dešimtmetį.
Nėra kelio į „laikiną“ išimtį
Siūlymas dėl „laikinos“ išimties Vakarų kariniams taikymams nėra tikėtinas scenarijus. Kinijos strateginės perspektyvos požiūriu:
Priklausomybė nuo ginklo: Kinijos retųjų žemių kontrolė yra galingiausias jos ekonominis ginklas ir pagrindinis sverto prieš Vakarus šaltinis. Bet kokio tiekimo kariniam naudojimui perleidimas būtų nelogiškas ir reikštų atsisakyti sverto.
Ilgalaikė geopolitinė strategija: Pekino veiksmai yra sąmoningos, ilgalaikės strategijos, kuria siekiama formuoti pasaulines tiekimo grandines, užsitikrinti savo poziciją ir neutralizuoti JAV bei sąjungininkų technologinius ir karinius pranašumus, dalis. Laikinas atsisakymas pakenktų šiam pagrindiniam strateginiam tikslui.
Patikimas svertas: Ankstesni laikini veiksmai, pavyzdžiui, panašus retųjų žemių draudimas Japonijai 2010 m., išmokė Kiniją, kad per didelis jų naudojimas gali sukelti negrįžtamus pokyčius diversifikacijos link. Dėl šios priežasties Kinijos veiksmai skirti parodyti ryžtą, kartu išlaikant kruopštų pusiausvyrą, kad, laikui bėgant, išsaugotų savo rinkos dominavimą, parduodant civiliniam naudojimui Vakaruose mažomis kainomis.
1. Asia Gets the Trump Treatment, Walter Russell Mead. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 28 Oct 2025: A13.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą