zraelio karinės kampanijos Gazoje ir Libane vertinimai rodo prieštaringą vaizdą, rodantį, kad nors pasiekta reikšmingų taktinių laimėjimų, silpninant „Hamas“ ir „Hezbollah“ pajėgumus bei infrastruktūrą, pasiekti ilgalaikius strateginius tikslus ir išlaikyti ilgalaikę kontrolę vietoje pasirodė esą sudėtingiau.
Kariniai laimėjimai ir sunaikinimas
Infrastruktūros žala: Izraelis sukėlė didelį sunaikinimą, daugiau nei 60 % pastatų Gazoje buvo apgadinta arba sunaikinta, įskaitant didelę žalą gyvenamiesiems rajonams ir platų „Hamas“ požeminių tunelių tinklą, vadinamą „Gazos metro“.
„Hamas“ aukos: Izraelis teigia nužudęs arba paėmęs į nelaisvę nemažą skaičių „Hamas“ kovotojų, įskaitant dalį jo karinės vadovybės.
Teritorinė kontrolė: Izraelio pajėgos šiuo metu kontroliuoja didelę Gazos dalį.
Apribojimai ir iššūkiai
„Hamas“ atgimimas: Nepaisant didelių nuostolių, duomenų analizė rodo reikšmingą „Hamas“ atgimimą kai kuriose vietovėse. Daugelis jos batalionų tebėra funkcionuojantys, o grupė sugebėjo persigrupuoti ir užverbuoti naujus, mažiau apmokytus kovotojus, o tai rodo, kad kariniai laimėjimai nėra ilgalaikiai, jei nėra perspektyvaus pokario valdymo plano.
Karo pobūdis: Konfliktas apima sudėtingą miesto ir požeminį karą, todėl sunku visiškai eliminuoti įsitvirtinusią sukilėlių grupuotę be didelės šalutinės žalos.
Strateginis ir taktinis: Nors Izraelio gynybos pajėgos pasiekė daugybę taktinių tikslų, kariniai analitikai diskutuoja, ar tai reiškia aiškią strateginę pergalę.
Galutinis karo tikslas – visiškai išnaikinti „Hamas“ – išlieka kova, o kai kurie analitikai teigia, kad bombardavimo kampanija galėjo netgi paspartinti „Hamas“ verbavimą.
Humanitarinė krizė: Kariniai veiksmai sukėlė katastrofišką humanitarinę situaciją, kai dauguma Gazos gyventojų yra perkelti ir susiduria su badu, o tai sukelia tarptautinį dėmesį ir apsunkina bendrą Izraelio padėtį.
Iš esmės naratyvas apie „menkus rezultatus“ kyla iš nuolatinio „Hamas“ gebėjimo tęsti kovą ir aiškios, stabilios politinės alternatyvos pokario Gazai ir Libanui nebuvimo, dėl ko Izraelio karinė kontrolė atrodo trapi, o ilgalaikiai tikslai – sunkiai įgyvendinami:
„Libano kovotojų grupuotė „Hezbollah“ atkuria savo ginkluotę ir sudaužytas gretas, nepaisydama paliaubų sąlygų ir didindama naujo konflikto su Izraeliu tikimybę, teigė su Izraelio ir arabų žvalgyba susipažinę šaltiniai.
Žvalgybos duomenys rodo, kad Irano remiama „Hezbollah“ papildo raketų, prieštankinių raketų ir artilerijos atsargas, teigė šaltiniai. Kai kurie šaltiniai teigė, kad dalis šių ginklų į Siriją patenka per jūrų uostus ir susilpnėjusius, bet vis dar veikiančius kontrabandos kelius. Vienas iš šaltinių teigė, kad „Hezbollah“ pati gamina naujų ginklų.
Perginklavimas ardo susitarimą, kuris prieš metus užbaigė dviejų mėnesių Izraelio kampaniją prieš šią grupuotę. Pagal susitarimą Libanas privalo pradėti nuginkluoti „Hezbollah“ kai kuriose šalies dalyse, o vėliau tęsti veiksmus visame Libane, kaip numatyta ankstesniame susitarime. Tačiau nuo to laiko grupuotė įsikišo, teigdama, kad jos ginklai reikalingi Libano suverenitetui ginti.
Izraelis, kuris teikė žvalgybos informaciją, padėjusią Libano armijai nuginkluoti „Hezbollah“, ir nuo paliaubų pasirašymo praėjusį lapkritį pats įvykdė daugiau nei 1000 smūgių prieš grupuotę, praranda kantrybę, teigė žmonės. Jį supykdė nauji žvalgybos duomenys ir tai, kad per kelis mėnesius aptariamas klausimas iš „Hezbollah“ nusiginklavimo perėjo prie „Hezbollah“ perginklavimo, sakė vienas iš su šiuo klausimu susipažinusių asmenų.
„Jei Beirutas ir toliau dvejos, Izraelis gali veikti vienašališkai – ir pasekmės bus sunkios“, – sakė Tomas Barrackas, JAV ambasadorius Turkijoje ir pagrindinis Amerikos pasiuntinys Libane ir Sirijoje.
Libano lyderiai per arabų ir JAV tarpininkus prašo Izraelio kantrybės ir yra atviri didesniam žvalgybos informacijos mainams ir koordinavimui su Izraeliu, nepaisant to, kad valstybės techniškai kariauja.
Libano ministro pirmininko biuras atsisakė komentuoti. Prezidentūra ir kariuomenė neatsakė į daug prašymų pakomentuoti. „Hezbollah“ pareigūnai neatsakė į prašymus pakomentuoti.
„Hezbollah“ vadovas Naimas Qassem interviu teigė, kad Libano kariuomenė ir „Hezbollah“ turėtų koordinuoti veiksmus, tačiau bandymams nuginkluoti grupuotę reikėtų priešintis. Jis teigė, kad „Hezbollah“ siekia išvengti dar vieno karo su Izraeliu ir nuo paliaubų vengė karinio atsako į Izraelio smūgius.
Ši aklavietė pabrėžia, kaip sunku numalšinti įsitvirtinusią kovotojų grupuotę, turinčią gyventojų palaikymo bazę, net ir tada, kai ji buvo smarkiai sumušta.
Praėjusių metų lapkritį sudarytoje paliaubų sutartyje teigiama, kad nusiginklavimo pastangos turėtų prasidėti į pietus nuo Litani upės, kuri apibrėžia zoną maždaug 20 mylių gylyje, besitęsiančioje maždaug lygiagrečiai su Izraelio siena. Libano prezidentas Josephas Aounas ir ministras pirmininkas Nawafas Salamas viešai pasisakė už „Hezbollah“ nusiginklavimą likusioje šalies dalyje ir už tai, kad valstybė turėtų jėgos monopolį.
Libano vyriausybė padarė pažangą naikindama „Hezbollah“ pozicijas ir ginklus piečiausiuose Libano rajonuose, kurie ilgą laiką buvo „Hezbollah“ kontroliuojami ir buvo suniokoti per 2024 m. Izraelio išpuolius. Nusiginklavimas ten dažnai buvo vykdomas gavus „Hezbollah“ pritarimą.
Tačiau kitose vietovėse, turinčiose didelę „Hezbollah“ įtaką, pavyzdžiui, Beiruto pietiniuose priemiesčiuose ir Bekaa slėnyje, einančiame per rytų Libaną, dėl kovotojų pasipriešinimo pažanga buvo menka.
Libano lyderiai yra jautrioje padėtyje. Jų kariuomenė yra pranokstama „Hezbollah“. Politinė „Hezbollah“ izoliacija gali palikti šalies šiitų gyventojus, iš kurių šimtai tūkstančių remia „Hezbollah“, pasijusti marginalizuotus ir mažiau prisirišusius prie valstybės. Šalies vadovai nerimauja, kad konfrontacija gali vėl įstumti Libaną į tokio pobūdžio pilietinį karą, kuris kamavo šalį didžiąją XX amžiaus antrosios pusės dalį.
„Libano kariuomenė nėra suinteresuota ar pasirengusi kariškai konfrontuoti su „Hezbollah“, – sakė Randa Slim, Johnso Hopkinso universitete įsikūrusio Užsienio politikos instituto narė ir konfliktų sprendimo ekspertė. „Esame įstrigę šioje pilkojoje zonoje, kur Libano vyriausybė teigia priėmusi sprendimą nuginkluoti „Hezbollah“. Jie tai įgyvendina į pietus nuo Litani. Tačiau nėra jokių konkrečių planų apie tai, kas nutiks į šiaurę nuo Litani.“
Augantis nusivylimas pabrėžia, kaip sunku intensyvių kovų pabaigą paversti ilgalaike taika. Tai taip pat rodo grupuočių nuginklavimo ginkluota jėga ribotumus.
„Ką daugiau Izraelis gali padaryti, kad pasiektų norimą rezultatą, nei tai, ką jau darė?“ – sakė Slim.
Arabų žvalgybos pareigūnai teigia, kad „Hezbollah“ grįžta prie labiau decentralizuotos struktūros, panašios į tą, kuri veikė devintajame dešimtmetyje.
„Hezbollah nejaučia, kad buvo nugalėtas“, – sakė Slimas. „Jis vis dar mano, kad gali atsikurti, ir vis dar turi regioninį partijos rėmėją Irane.“ [1]
1. World News: Hezbollah Rearms, Risking Cease-Fire --- Israel loses patience as Lebanese militants restock rockets, missiles and artillery. Abdel-Baqui, Omar; Said, Summer. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 31 Oct 2025: A16.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą