Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2025 m. gruodžio 30 d., antradienis

Dar vienas gula ant ambrazūros: G. Nausėda sako pasirengęs pats vykti į Kapčiamiestį susitikti su poligono skeptikais

 


 

Ten būtų geri miškai ilsėtis Izraelio žydams, pavargusiems nuo karo. O Nausėdai geru atveju ten būtų tik scena, tokiems, kaip Grybauskaitė, ryti dulkes, važinėjant su vokišku tanku propagandos tikslais. Tas tankas yra nulis prieš pigius vaikiškus sprogstančius dronus.

 

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda išreiškė pasirengimą tiesiogiai bendrauti su Kapčiamiesčio bendruomene dėl planuojamo karinio poligono Lazdijų rajone steigimo. Šiuo žingsniu siekiama atsakyti į vietos gyventojų nuogąstavimus dėl gamtos išsaugojimo ir gyvenimo kokybės pokyčių.

 

Štai pagrindiniai faktai apie šią situaciją 2025 m. kontekste:

 

    Dialogo siekis: Prezidentas pabrėžė, kad propagandos siekis neturi supriešinti valdžios ir piliečių, todėl sprendimai turi būti grindžiami ne tik propagandine karine būtinybe, bet ir kompromisais su vietos žmonėmis.

   

    Gyventojų argumentai: Kapčiamiesčio bendruomenė ir gamtosaugos aktyvistai nuogąstauja, kad poligonas sunaikins vertingus miškų masyvus bei pakenks kaimo turizmo plėtrai.

 

 

“Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad yra pasirengęs ir pats vykti į Kapčiamiestį Lazdijų rajone susitikti su planuojamo čia steigti naujo karinio poligono skeptikais.

 

„Neatmetu galimybės, jeigu tiktai yra noras, atvykti pačiam, susitikti, aptarti visus probleminius klausimus ir pateikti atsakymus“, – Žinių radijui antradienį transliuotame interviu sakė G. Nausėda.

 

Pasak jo, daugiau pastangų atsakyti į klausimus dėl poligono turėtų dėti ir premjerė Inga Ruginienė su krašto apsaugos ministru Robertu Kaunu.

 

Apie planus Kapčiamiesčio apylinkėse steigti brigados dydžio poligoną paskelbta po Valstybės gynimo tarybos posėdžio gruodį.

 

Papildomų poligonų poreikį pareigūnai aiškina augančia Lietuvos kariuomene ir gausėjančiu NATO sąjungininkų karių kiekiu šalyje.

 

Vietiniai gyventojai baiminasi, kad konflikto atveju Kapčiamiestis būtų vienas pirmųjų priešo taikinių, vietovė įkūrus poligoną taps nebepatraukli gyventi ir kurti verslą, valstybė nepakankamai kompensuos už paimtą turtą.

 

G. Nausėda pabrėžė, kad svarbu išsklaidyti gyventojų abejones ir įtikinti juos poligono nauda bei kodėl jų apskritai reikia.

 

„Kuomet su žmonėmis kalbi nuoširdžiai, kalbi girdėdamas juos, suprasdamas juos, tai ir tas pokalbis būna gerokai konstruktyvesnis“, – sakė prezidentas.

 

„Mes turime gerų pavyzdžių – turime Šalčininkų rajono situaciją, Rūdninkų poligono situaciją. Ir tai rodo štai ką: esant gerai valiai iš abiejų pusių, visus klausimus galima išspręsti pačiu naudingiausiu būdu ir kad ir bendruomenė neliktų nuskriausta, tačiau ir kad valstybės saugumo prioritetai būtų išsaugoti“, – pridūrė jis.

 

Pasak jo, poligonai yra būtini išlaikyti kariuomenių parengtumą, rengti pratybas.

 

„Štai kodėl mūsų sąjungininkai kalba, kad poligonų Lietuvoje galėtų būti daugiau, jeigu Lietuva iš tikrųjų norėtų pritraukti daugiau sąjungininkų į Lietuvą. Mes tai norime padaryti. Aš tai noriu padaryti“, – teigė G. Nausėda.

 

Kapčiamiesčio poligono teritorija apims apie 14.600 hektarų, kur šiuo metu yra beveik 2.000 privačių sklypų, didžioji dalis jų – miško paskirties žemė.

 

Šiame poligone vyktų Lietuvos kariuomenės ir NATO sąjungininkų karių pratybos, o vienu metu galėtų treniruotis 3.500–4.000 karių. Didesnės pratybos poligone vyktų apie penkiskart per metus ir truktų iki dešimties dienų, mažesnės apimties vyktų nuolat.

 

Gruodį taip pat paskelbta apie ketinimus dvigubinti Tauragės poligono dydį.”

 

Vežkite sąjungininkus į Jūsų stiklinį namą draustinio teritorijoje. Pagerkite alaus, pakalbėkite apie sporto rungtynes. Ko žmogui daugiau reikia?

 


Komentarų nėra: