Išeitį parodo Japonija

Nuo vilko bėgote, ant meškos užšokote. Besikratydami komunizmo, perėjote prie laukinio kapitalizmo. Bedarbystė ir ekonomikos nuosmukis Lietuvoje tapo europiniu rekordu.

Teisus Aristotelis. Reikia auksinio vidurio.

Antroji pasaulio ekonomika (Japonija) rinkimuose ką tik atmetė laukinės rinkos reformas, kaip neturinčias saiko ir moralinių pagrindų, bei pernelyg didelę priklausomybę nuo eksporto [1]. Nuo šiol valstybė Japonijoje panaudos savo įtaką remti šeimas su vaikais ir skurdesnius piliečius, kad sustiprinti vartojimą ir visuomenės atsparumą krizei. Ieškau politikų Lietuvoje, su kuriais galėčiau bendradarbiauti, žengiant ir Lietuvai Japonijos pramintu keliu. Kai kas iš mano oponentų teigia, kad Lietuvoje tokias permainas įvesti yra nerealu. Atsakymą į tokią kritiką pateikiu grafo Coudenhove-Kalergi žodžiais. (Grafas įkūrė pirmąjį populiarų judėjimą Europai suvienyti.) "Visos didžiosios istorinės idėjos prasideda utopijų pavidalu ir galų gale virsta realybe. Ar kokia nors konkreti idėja lieka utopine svajone ar tampa realybe, priklauso nuo to, kiek žmonių tiki šiuo idealu ir sugeba veikti jo vardan." 1. Victors in Japan Are Set to Abandon Market Reform By HIROKO TABUCHI

Ko nepasako Kubilius?

Keista skaityti naivius Kubiliaus pasiteisinimus [1].

"...nes mūsų kritimo procentai yra 15 ar 20 proc."

Palygink su: "3a pav. Ekonominių vertinimų rodiklis, proc." - nukritęs daugiau, negu 25 proc.

Kam tas įžūlus melas? Kam tokia kvaila propaganda? Kam mes renkame akiplėšiškus vagis ir durnius į Seimą?

Visi atsidūrėme 2006-tuose metuose Kubiliaus laiko mašinos dėka. Išmokime šokti Kumbaja. Išmokime gyventi iš naujo.

Tik negali mūsų verslai bei dirbantieji šokti. Jų finansiniai stuburkauliai perlaužti nelauktai dideliais mokesčiais. Verslai bankrutuoja dažniau negu kitur. Žmonės lieka be darbo taip pat dažniau ir emigruoja.

Kitos šalys stengiasi padėti verslams. Tame tarpe yra sudaromos sąlygos, kad geri darbuotojai nebūtų masiškai atleisti. Jos priims ir mūsų likusius geriausius kadrus.

Kokią bausmę jūs užsitarnavote už šį smūgį Lietuvai? Mano nuomone, - panašią, kaip didžiausios finansinės piramidės istorijoje kūrėjas: šimtus metų kalėjimo. Juk skriaudą žmonėms padarėte panašią.

Liūdna skaityti apie mūsų politikus. Visiems, įskaitant Kubilių, trūksta išsilavinimo ir sveiko proto. Dauguma užaugę Rusijos šešėlyje ir negyvybingi, be drąsos ir energijos, reikalingų, ir mokantis, ir valdant valstybę.

Reikia jaunimo. Reikia Vakaruose igijusių realaus gyvenimo patyrimo. Trynimasis Briuselio rūmuose to neduoda.

1. Andrius Kubilius. Ekonomika: realybė, mitai, priežastys ir pasekmės

Krizė ir Vyriausybė

„Vyksta globalūs dalykai, žmonės tai tikrai supranta. Jie suvokia, jog esame didelės, smunkančios sistemos dalis. Esu optimistas ir manau, kad vyrauja ne apatiškumas, o suvokimas“ [1].

Lietuvoje ekonomikos nuosmukis yra didžiausias Europoje. Netikėtina, kad dauguma lietuvių yra čia blogiausia sistemos dalis. Unikalus mūsų Vyriausybės bandymas perkelti visas krizės pasekmes ant šiandienos mokesčių mokėtojų pečių yra tai, kas daro mus blogiausiais.

Keiskime Vyriausybę.

1. Ar po krizės liksime tokie patys? Rimantas Varanauskas „Lietuvos žinios“. Politologo L. Bielinio mintys

Raketos, monetos ir mes

Šaunuoliai, kauniečiai. Raketų technologijos labai sustiprintų mūsų gynybą. Nėra geresnio laiko, nei krizės metas, kad vystyti naujas kryptis. Juk geriausi specialistai būtent dabar lengviausiai surandami.

Parama jums yra geriausias mūsų mokesčių panaudojimas [1].

1. Mokslininkai kloja pamatus raketų pramonei20

Kodėl mažoje šalyje taip žalingas monopolizavimas?

Kodėl aš taip energingai pasisakau prieš pravedamas aukštojo mokslo ir sveikatos apsaugos reformas? Kadangi jos veda tik vienu mūsų ponams suprantamu keliu - į monopolizavimą. Mažame krašte, kurio struktūra paremta giminių, pažįstamų bei klano narių sąveika, atsiradusios monopolijos įgyja didžiulę, niekaip nesutramdomą, valdžią.

Ar dabar dar kam nors neaišku, kad pravedama aukštojo mokslo reforma naudinga tik ant rankų pirštų suskaičiuojamai saujelei bankų? Jei skirtumas tarp 11 procentų ir 5 procentų jau sudaro milijonus litų per metus tik pirmo kurso studentams, tai lengva suprasti, kokie pelnai laukia tų bankų, jei leisime šiai reformai pilnai įsisukti.

Abejotina, kad valdančioji koalicija išlaikys sukrėtimus, kurie mūsų laukia rudenį. Jei stebuklas atsitiktų, jei jie turėtų laiko sukurti galingas sveikatos draudimo monopolijas, tai tos pasinaudotų savo įtaka, kad sumažinti medicininių paslaugų prieinamumą tiems, kuriems labiausiai jų prireikia, tokiu būdu sukurdamos viršpelnius sau. Daugeliui tektų mirti anksčiau laiko namie.

Tokie eksperimentai veda prie vis didesnės emigracijos į normalaus valdymo šalis. Taip ardoma Tėvynė.

Krepšeliai ir paskolų palūkanos pagreitins gabiųjų emigracią. Kas toliau?

Daugiausia krepšelių nešama į verslo vadybą bei teisę. Šių specialistų perteklius jau dabar yra didžiulis.

Mažai valstybei yra neracionalu versti emigruoti tą nedidelį skaičių talentų, kurį turime. Aišku, kad tie, kurie gali mokytis geriausiose pasaulio vietose, Lietuvoje nesimokys. Mums gi jau trūksta vidutiniokų. Nelaiku mes juos pradedame vaikyti iš Lietuvos. Jau dabar lietuviškos valdžios, verslo ir mokslininkų veiksmai rodo pritrenkiantį situacijos supratimo ribotumą, lyginant su tuo, kas daroma kitose šalyse. Arba mes surasime būdus spręsti mūsų problemas, arba mūsų žemės lopinėlyje gyvens tik kitų tautų žmonės.

Krepšeliai yra ne problemos sprendimas, o jos gilinimas.

Kadangi Lietuvos lėšos nueina šiuo atveju daugiausia neproduktyviam švaistymui, o ne valstybės problemų sprendimui, logiška pasiūlyti, kad visi, kurie atsakingi už krepšelių bei paskolų sistemos įvedimą, būtų teisiami už valstybės lėšų iššvaistymą sunkinančiomis aplinkybėmis ypatingai stambiu mastu.

Šaunuoliai studentai, protestuojantys prieš naivius sprendimus. Gėda mūsų inteligentijai, leidusiai realizuoti tokias Lietuvai kenksmingas reformas. Tik mes ir rumunai atidavėme tiek jaunimo užsienietiškų bankų išnaudojimui Europos Sąjungoje.

Leidimas stojantiesiems daryti, ką nori, yra kenksmingas Lietuvai

Žemiau cituojami Putinaitės žodeliai* rodo, kad Lietuva ir ateityje neturės kadrų konkurencingai ekonomikai statyti. Tai reiškia: bus mažai darbo vietų, maži atlyginimai, mažos pensijos, apgailėtinos sąlygos įsigyti išsilavinimą. Ar tokios Lietuvos ateities mes siekiame?

*...Valstybės finansavimas keliaus kryptingai – į tas aukštąsias mokyklas ir studijų programas, kurias pasirinko geriausiais rezultatais mokyklą baigę stojantieji“.

Tačiau N. Putinaitė pripažįsta, jog stojimo rezultatai atskleidė, kad stojantieji neturi tikslios informacijos apie darbo rinkos struktūrą, ne visada renkasi paklausias ir moderniai parengtas studijų programas. Nemažai abiturientų nesirenka tiksliųjų ir gamtos mokslų brandos egzaminų, nes šie mokslai jiems nėra įdomūs.

Na va, panelės Putinaitės nuomonę jau sužinojome. Dabar įdomu, ką galvoja apie šią problemą panelės Grybauskaitė ir Kubilytė?

Gerbiama krašto apsaugos ministrė irgi galėtų pasisakyti tokiu svarbiu Lietuvos valstybingumo išsaugojimui klausimu.

(Neįstojo vienas iš trylikos- Lietuvos radijas ir televizija)

Ką galėtų daryti nacionalinės vienybės Vyriausybė?

Matome, kad Kubiliaus vyriausybė neturi jokio pozityvaus plano, kaip susidoroti su krize. Viską privatizuoti ir priversti bankrutuoti, apkrovus nepakeliamais mokesčiais - argi tai gera darbo programa?

Laikas užleisti Vyriausybės vairą kitiems.

Ryšium su Tvarkos ir Teisingumo partijos pareiškimu, kad reikėtų keisti konservatorių valdomą Vyriausybę, verta pagalvoti, ką galėtų daryti naujoji Vyriausybė.

Konservatoriai, pasinaudodami krize, sėkmingai ardė valstybės valdymą ir visą šalies infrastruktūrą, (še Tau, boba, ir apsivalymo metas). Reikia pradėti, naudojantis tuščia vieta bei didžiule bedarbių armija, statyti naują infrastruktūrą.

Tai ne tik bankų, mokyklų bei ligoninių, kelių, interneto ryšio perdavimo sistemų sutvarkymas. Reikia panaikinti kvailas krepšelių ir paskolų sistemas universitetuose ir kolegijose.

Apriboti, nors laikinai, vadybininkus ir juristus ruošiančias mokymo įstaigas. Turime jų daugiau, negu reikia. Jei atsidūrėme duobėje, tai nustokime kasti gilyn. Tam galima atrinkti iš jų gerai besimokančius ir tiksliuosius mokslus. Paprastai gabūs ir humanitariniams, ir tiksliesiems mokslams būna gana reti. Nelabai svarbu, bet kartu tokie absolventai sugebėtų naudotis šiuolaikiniais matematiniais rinkos tyrimo metodais bei modelių naudojimu valstybės valdyme.

Išsilaisvinusius resursus panaudoti technologinių profesijų dėstymo sustiprinimui. Jos mums dabar dar labiau būtinos, kad konkuruoti.

Ar paprasti darbininkai - statybininkai - konkuruos pasaulinėje rinkoje? Ką mes statysim? Už kokius pinigus? Paskolų burbulo antrą kartą jau nebebus. Kur jūs vairuojate Lietuvą? Kodėl smaugiate rimtai dirbti norintį jaunimą?

Kalbos apie mažesnias palūkanas buvo apgaulė. Tokiu metodu bandė sumažinti opoziciją reformai. Nejaugi pasiduosime primityviam manipuliavimui?

Net tie, kurie gavo krepšelius, rizikuoja pradėti mokėti tokias beprotiškas palūkanas jau po dviejų metų. Geras mokymasis vidurinėje negarantuoja sugebėjimo konkuruoti universitete ar kolegijoje.

Surasti visus emigracijoje, iš kurių atimti pasai, atsiprašyti ir pasiūlyti Lietuvos pilietybę. Emigrantai, kartu su Europos Sąjunga, yra vieninteliai patikimi finansavimo šaltiniai Tėvynei. Naivu manyti, kad išimtinis dvigubos pilietybės atvejis turėtų būti ir labai retas.

Į ką mes esame panašesni: į skandinavus ar į anglo-saksus?

Anglo-saksų sistema, kuria mes bandėme įdiegti, išsirutuliojo dar pagarbos aristokratijai laikais. Ta pagarba turtui ir išsilavinimui išlaiko tvarką jų valstybėse ir dabar.

Mes gi labai jautriai reaguojame į bet kokią nelygybę ir neteisybę, kaip ir kaimynai skandinavai. Mažoje šalyje viskas lengvai matoma.

Protestas pasireiškia ir masišku vogimu, ir masiniu bėgimu. Bandydami prisitaikyti sistemą, kuri mums netinka, mes išsklaidysime Lietuvą po vieną žmogų ir po vieną plytą.

Kubilius, keliantis mokesčius, ir visa Lietuva, nuo tų mokesčių besislapstanti. Toks cirkas ilgai tęstis negali. Vienintelė išeitis yra lito devalvavimas. Slėpkite savo santaupas eurais namuose.

Litą nuvertinsim. Todėl daugiau eksportuosim. Mūsų gerovė priklauso tik nuo eksporto. Daugiau uždarbių turėsim.

Kodėl mums blogiau, negu kaimynams?

Kol Kubiliaus komandą neišvysime iš Vyriausybės, tol turėsime giliausią krizę Europoje.

Pasirinkimas paprastas: arba greitai apsivalysim, arba greitai nebus kam valytis.

Būsimam studentui

Valdas,

2009 08 04 08:09

Gerb. Būsimas studente
Valstybės finansuojamos vietos turi vieną "kilpą" į kurią kiekvienas galvą įkiša. Jeigu dėl kokių nors priežasčių studijų nebaigsi ar negalėsi baigti, tiek kiek valstybė bus finansavusi tavo studijas, tiek pinigėlių privalėsi grąžinti. Antraip antstoliai persekios visą gyvenimo.

Tik kažkodėl Universitetai ir Steponavičius apie tai neaiškima.
Reikia įsisąmoninti, kad nemokamų studijų nėra. Jos yra valstybės finansuojamos.
Taigi kol studijuoji, kaup pinigus turiuos gal būt reiks grąžinti (susirgsi, neturėsi už ką pragyventi mieste ar panašiai) (1)

1. Skelbiamas papildomas priėmimas į valstybės finansuojamas vietas universitetuose. Komentarai

Ar ligonines irgi išvogsime?

M.Marcinkevičius, sveikatos apsaugos ministro patarėjas, sako: ...ligoninių pertvarkymas, sutaupantis tik keliasdešimt milijonų.

Rajoninių ligoninių sunaikinimas tikrai sutaupys nedaug. Kartu jis privers toli vežioti sunkiai sergančius žmones. Galutinai ir žymiai pabrangus iškastiniam kurui, tas transportavimas taps brangus. Ligonių lankymas bus neįmanomas. Privataus draudimo sistema dar pablogins gyvenimo kokybę, lyginant su Europos Sąjungos senbuvėmis. Atsiras dar vienas stimulas emigruoti: neprieinamas medicininis aptarnavimas.

Ligoninių neužteks jau šiandieninės gripo pandemijos atveju. Na o po reformos, kiekviena pandemija ir kiekvienas karas bus katastrofa Lietuvai. Jei dabar išmirštame dėl mažo gimstamumo bei emigracijos su pasų atiminėjimu, tai tada pradėsime išmirti dar ir dėl medikų pagalbos neprieinamumo.

Eiles sunaikinti labai lengva. Galima padaryti medicininius aptarnavimus tokius brangius, kad visi mirtu namuose.

Bus arba revoliucija, arba labai geras gyvenimas bankams, skolinantiems apendicito operacijoms.

Mes reikalaujame nubausti Leo.lt kūrėjus bei pilietybės atiminėjimo iniciatorius. Nubausime ir rajoninių ligoninių griovėjus. Tai yra paskutinis lašas, perpildantis mūsų kantrybės taurę.

Ligoninių reformatoriai siūlo sukurti stiprias sveikatos draudimo kompanijas. Kaip parodo istorija su Mažeikių nafta ir Leo.lt, sukurtos kompanijos tuoj pradeda valdyti silpną Lietuvos politinę sistemą. Nebėra kam jas atsverti. JAV dabar pradeda žaboti sveikatos draudimo kompanijas. Net tokioje išvystytoje šalyje toks darbas sunkiai eina.

Schemai: privatizuoti, o po to - išvogti, ateina galas.