Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2013 m. sausio 31 d., ketvirtadienis

Kaip tvarkyti namų ūkio piniginius reikalus

Gerai, kad negyvenate uošvės,  tėvų ar dar ko nors kito sąskaita. Suaugusiems, sveikiems ir baigusiems mokslus gyvenimas kitų sąskaita demoralizuoja, pasidaro sunku pradėti rimtai dirbti ir savarankiškai gyventi.   Na ir žmonės, žinodami, kad taptumėte nesavarankiški, pradėtų nepasitikėti, galvotų, kad taptumėte kažkokie proto invalidai. Nesmagu. 

Kur gyventi? Ten, kur jūs galite sau leisti, turint omeny jūsų dabartines pajamas. Geras pratimas yra susėsti dviese (jei abu leidžiate pinigus) sudaryti sąrašą tų išlaidų, kurias jūs neseniai padarėte ir kurios būtinos, ir išlaidų, be kurių galima apsieiti. 

Kiek liks pinigų nuo būtiniausių išlaidų ir nors nedidelių santaupų, yra pinigai, kuriuos galite išleisti būstui. Visada ir visur yra žmonės, kurie vargsta. Jiems tie jūsų pinigai būtų tikras išsigelbėjimas. Gal arti prie Vilniaus ar Kauno labai geros vietos neišsinuomosite. Nuomokitės tokią, kokią galite sau leisti. Jei tai atitolins jus nuo bendruomenės, su kuria jūsų gyvenimas dabar taip tampriai susijęs - ką padarysi. Galėtų išeiti, kad gyventi arti tos bendruomenės jums yra pernelyg brangu. Negalite juk mirti nuo bado ir ligų vardan bendruomenės. Gal ir galite, bet būtų gana keista. Jei neišeina sau leisti didesnio, patogesnio ploto, galite pagyventi ankštai. Kai su laiku pajamos išaugs, rasite geresnį plotą ir grįšite į bendruomenę.

Svarbu prisiminti, kad skolos kaupiasi lėtai ir atiduodamos taip pat lėtai. Stebuklų nebūna. Geriausia padaryti taip, kad automatiškai iš kiekvienos gautos pinigų sumos tam tikras kiekis eina santaupoms, tam tikras kiekis eina skoloms atiduoti, ir tam tikras kiekis - pragyvenimui. Jei tai galima sutvarkyti, organizuojant automatinius banko pervedimus į specialias banko sąskaitas - tai yra geriausia. Blogiausiu atveju - gryni pinigai ir vokai taip pat gerai dirba. Būtinai reikia kontaktuoti žmones, iš kurių pasiskolinote, paaiškinti, kada ir kaip atiduodate. Uošvei tai netinka, bet, jei kitas žmogus ar bankas nesitiki greitai iš jūsų skolą atgauti, tai galima pabandyti ir nusiderėti gal net pusę sumos.

2013 m. sausio 30 d., trečiadienis

Kiek kainuoja konkretus verslas?

Aišku, geriausiai tai nustato specialistas. Bet apytikriai galima pasiskaičiuoti ir patiems.

Jei šis verslas yra leisgyvis ar jau bankrutavo, jis tėra vertas tik tiek, kiek gaunama rinkoje pardavus viską, ką galima parduoti rinkoje iš šio verslo turimų vertybių.

Greitai augančius, pavyzdžiui, technologinius, verslus vertina pagal šiandieninę vertę tų piniginių srautų, kuriuos tikimasi turėti šiame versle. Tai vadinama pajamų metodu.

Pats dažniausiai taikomas sveiko verslo vertinimo būdas yra vadinamas rinkos metodu. Čia verslo vertė apskaičiuojama, padauginus verslo paskutinių dvylikos mėnesių pajamas iš tam tikro kartotinio (angl. Multiple), kurį aptarsime žemiau.

Pajamos apskaičiuojamos EBITDA (angl. Earnings Before Interest, Taxes, Depreciation and Amortization) pavidalu.Taip vadinamas pajamos prieš palūkanas, mokesčius, nusidevėjimą ir amortizaciją. EBITDA paprastai galima paskaičiuoti iš įmonių finansinių ataskaitų. Pajamos, mokesčiai ir sumokėtos palūkanos yra pelno/nuostolio ataskaitoje, o nusidėvėjimas ir amortizacija - pinigų srautų ataskaitoje  arba pelno/nuostolio ataskaitoje prie veiklos sąnaudų, jeigu yra nurodytos. Trumpiausias kelias skaičiuoti EBITDA - prie veiklos pajamų (EBIT) reikia pridėti nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudas

Jei jūs surandate, kad per paskutinius 12 mėnesių EBITDA  yra lygi milijonui litų ir pasirinkote kartotinį lygų penkiems, tai verslo vertė yra penki milijonai litų. 


Tie kartotiniai gali žymiai skirtis ir nebūtinai būti lygūs penkiems. Ekspertai nustato šiuos kartotinius jau parduotiems verslams ir parenka tinkamą jūsų analizuojamam verslui. Vertėtų patiems pabandyti tai atlikti, naudojantis interneto puslapiais, kaip BizBuySell Galima ir verta tikėtis, kad pirkėjai, kurie nori šį verslą sujungti su kitu, mokės daugiau, negu tie pirkėjai, kurie tikisi gauti pelno tik galų gale parduodami nusipirktą verslą [1].


1. Do You Know What Your Business Is Worth? You Should




Kokio dydžio daržo jums užtektų

Viena kvadratinė pėda daržo vidutinio daržininko rankose duoda apie pusę svaro maisto. Jeigu jūs turite 100 kvadratinių pėdų daržą, jūs galite gauti 50 svarų maisto [1]. Svaras čia yra ne Anglijos piniginis vienatas, bet svorio vienetas. Kokio maisto? Galima panaudoti internetinį daržo planavimą [2].


Bon appétit!



1. Bittman: Lawns Into Gardens
2. http://kgi.org/kitchen-garden-planner


2013 m. sausio 29 d., antradienis

Mūsų valdžios atstovai žiauriai apgaudinėja mus dvigubos pilietybės klausimu

_Pačiame Konstitucijos tekste pilietybės klausimai reglamentuojami labai lakoniškai. 12 straipsnio pirma dalis iškilmingai skelbia, kad „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais“. Antroji minėto straipsnio dalis draudžia kartu būti Lietuvos ir kitos valstybės piliečiu, išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus. Galiausiai trečioji straipsnio dalis nustato, kad pilietybės klausimus turi reglamentuoti įstatymas...

Pamėginkime paskaityti šias Konstitucijos eilutes paprasto piliečio akimis. Atrodytų, lyg viskas paprasta ir aišku: reikalingas įstatymas, kuris įteisintų, kada galima būtų Lietuvos ir kitos valstybės piliečiu. Tereikia parengti gerą įstatymo projektą, nešti į Seimą balsavimui.... Ir joks referendumas dėl Konstitucijos keitimo nereikalingas.
Tokį supratimą dar labiau sustiprina kitas, 32 mūsų Konstitucijos straipsnis: „kiekvienas lietuvis gali apsigyventi Lietuvoje [1]”._

1. T.Antanaitis. Dviguba pilietybė – kas draudžia?

2013 m. sausio 27 d., sekmadienis

Gera komanda [1]

Kuo ilgiau komandos nariai dirba kartu, tuo geresnė ta komanda. Tai lengva pastebėti kamerinio orkestro atveju. Taigi, pamirškime pigius laikinai dirbančius (kurie dabar madingi), jei norime kokybiško darbo.


Kas komandos narius padaro patenkintais darbu:

galimybė patiems nuspręsti, kaip atlikti jų darbą,

užduočių įvairovė,

žinojimas, kas galų gale išeis iš jų darbo,

žinojimas, kaip jų darbą vertina kiti žmonės.


Sąlygos, kad komanda būtų sėkminga:


uždeganti, įtikinanti, darbo kryptis,

gero darbo galimybę užtikrinanti komandos struktūra,

remianti komandą aplinka organizacijoje,

įgudęs komandos narių treneris.



Geras komandos lyderis turi subtilius įgūdžius nukreipti komandą geram darbui ir toliau daryti mažus prisitaikymo pokyčius, kad padėtų komandos nariams siekti laimėjimų.

1. J. Richard Hackman, an Expert in Team Dynamics, Dies at 72


2013 m. sausio 26 d., šeštadienis

Let the Britons burn

The leading party of  the UK ruling coalition, the Conservatives, definitely are burning with a mission: to reduce governmental part of contemporary society using dirty politics based mostly on wishful thinking and bold lies. For that they introduced austerity during the contemporary Great Recession against everything what we learned from similarly terrifying Great Depression. How did that work out for you guys? Worse than you expected? I thought so.

Now they are turning their attention to the rest of Europe. The idea is that against the functioning of the famous integrated governmental/business machines in economies of Japan, the USA and China we will put up tinkering in our small backyards of each separate European country. The creative juices will magically grow up in our cute little gardens, and beat the heavy industrialized shiny competition in wooing the markets.

Be strong Britain! If your economy will not implode soon in your hardheaded austerity experiment, you will be able to make hostages out of other Europeans who are trading with you. A huge elephant of EU economy will be scared of an UK mouse.

That is an example of quite aggressive thinking, I would say.

Good luck with that. I love the jokes of my friends Britons. I have no illusions though. The era of the steam engine ended long time ago (starting in the UK the global warming headache for the whole world, by the way). Today's innovation is expensive, is difficult to do, and to protect. Let the Britons burn  if they wish. Let them leave the EU if this is their decision. In a surgery you remove the rotten flesh so the whole continent can survive and prosper.

(These remarks are also published in one more place with a small discussion: http://www.economist.com/node/21570691/comments#comments).

Krabai ir riešutai

Ar galima sukaupti riešutų gamybos verslui Lietuvoje, dirbant po pusę metų tik sezono metu veikiančiame krabų perdirbimo fabrike Norvegijoje [1]? Be abejonės, galima. Kokie privalumai? Geras uždarbis ir galimybė iškart investuoti Lietuvoje. Vietoje to, kad skursti ir svajoti gimtinėje, atsiranda šansas sukaupti pradinį kapitalą ir susipažinti su funkcionuojančia kapitalistine sistema Norvegijoje, o ne tik vargti su supuvusia pusiau feodaline sistema tėviškėje. Statant ir sodinant riešutmedžius Lietuvoje, pinigai iškart investuojami ir apsaugomi nuo infliacijos, kuri greit gali tapti daug didesnė, negu yra dabar.

Kokie pagrindiniai trūkumai? Klajokliškas gyvenimas, skirtingose vietose po pusę metų, sunkiai pritaikomas vaikų auginimui. Svarbu, kad norint būti sėkmingu versle, reikia turėti ne tik pinigų, bet ryšių ir žinių. Tam reikia arba mokytis, arba dirbti būsimame versle, šiuo atveju, riešutų gamyboje. Geriausia mokytis iš jūsų darbdavio klaidų, nes tai yra žymiai pigiau. Kadangi krabų patiekalų gamyba nėra tikėtinas verslas Lietuvoje, ryšiai, patyrimas bei žinios, įgytos Norvegijoje verdant krabus, vargu ar pravers.

Bet svarbiausias verslo dalykas yra suprastas šiame pavyzdyje teisingai: reikia paties užsidirbto ir todėl akylai saugomo startinio kapitalo. Šitas vyrukas tokį startinį kapitalą turės. Todėl turės ilgalaikį savo verslą. Amerikiečiai sako, kad toks žmogus yra vertas jo pinigų, nes jis labai norės ir galės juos apginti, kaip sunkiai paties užsidirbtus. 


Verslininkas pirmiausia yra kapitalistas arba žmogus, gyvenantis iš įdarbinto jo kapitalo. Kol to kapitalo nėra, galvoti apie verslą ankstoka. Juk kol tą kapitalą sukaupsi, aplinka pasikeis. O tik idėjų paieška, neturint kapitalo, užima daug laiko, trukdo dirbti. Todėl galvodamas per ilgai apie savo verslą, niekada to savo verslo neturėsi.  Gal pasiskolinti? Bet reikia, kad žmogus, kuris skolina, pasitikėtų tavimi ir tavo sugebėjimu atiduoti skolą. Vienu žodžiu, dažniausiai be šansų.

Todėl dabar reikia svajojantiems apie verslą sutelkti visas jėgas kapitalo kaupimui, dirbant, jei reikia, keliuose darbuose, triūsiant, jei reikia, nemėgstamuose ir neįdomiuose užsiėmimuose, maitinantis, jei reikia, tik tuo, ką šeima užsiaugina, rengiantis, jei reikia, tik panešiotais drabužėliais.

Jei pasakysi, kad tau tas neįdomu, kad, neva tai, kenkia sveikatai, kad užima pernelyg daug laiko, tada turi pripažinti, kad niekada neturėsi rimto darbinio kapitalo ir niekada nebūsi verslininku. Tada reikia ieškoti kito būdo užsidirbti pragyvenimui. Reiškia, dirbsi kam nors kitam. Būtina pagalvoti, kaip tokį darbą padaryti lengvesniu ir naudingesniu tau. Tai yra daug įdomesnė ir daugeliui vienintelė šiuo momentu aktuali tema.


1. Namui ir verslui lietuvis užsidirba kasmet pusmetį praleisdamas Norvegijos fabrike 

2013 m. sausio 25 d., penktadienis

Saulės energijos panaudojimas pinga greičiau, negu mūsų vadovybė tikisi



Gerai, kad nespėjame pastatyti milžinišką branduolinį reaktorių. Atsinaujinančių šaltinių energija taip greitai pinga, kad negalėtume su ja konkuruoti. Paveikslėlyje parodyta sistema saulės energijos pagrindu generuojanti žymiai pigesnę elektrą, negu tradicinės: 8 JAV centai už kilovatvalandę, vietoje 28. Tai vadinama besisukančios ląstelės technologija [1]. Ji naudoja specializuotą optiką bei besisukančią konišką formą.

1.Newly developed  “spin cell” technology.

2013 m. sausio 23 d., trečiadienis

Gėda mums

Jei kas balsavote už D.Grybauskaitę, ar ruošiatės už ją balsuoti, patartina paskaityti straipsnį, aprašantį jos kolaboravimą su okupantais po nepriklausomos Lietuvos atkūrimo [1]. Ta pati D.Grybauskaitė noriai paskelbė tautiečius, emigravusius po to džiaugsmingo momento Tėvynės išdavikais, nevertais Lietuvos pilietybės. Mes tokiems žmonėms, kaip D.Grybauskaitė, leidžiame toliau naikinti lietuvius, mūsų tautos vienintelį tikrą turtą... Gėda mums.

Ne, pilietybę neatima. Jokiu būdu. Tik šnipinėja užsienio lietuvių bendruomenėse, išsiaiškindami, kas gavo kitos valstybės pasą. Toliau atima tik lietuvišką pasą ir užrakina spintoje. O toms pačioms lietuvių bendruomenėms kitu mūsų mokytojų rusų komunistų metodu paskelbia, kad atsirado dar viena išdavikė, kuri atsisakė lietuviško paso. Kad rusų komunistai daug metų taip šnipinėjo ir niekino mūsų žmones, tai čia visai ne prie ko. Juk mes kas antrame sakinyje kalbame apie demokratiją. (Oi, bet rusų komunistai irgi kas antrame sakinyje minėjo socialistinę demokratiją...) Tada demokratija čia irgi visai ne prie ko.

Kodėl svarbus D.Grybauskaitės ištikimo tarnavimo okupantams net po Lietuvos atsiskyrimo nuo Rusijos momento pavyzdys? Nes jis parodo esmę to, ką D.Grybauskaitė daro dabar. Ji ir vėl laiko mūsų nuomonę niekine. Tauta referendume pareiškia, kad nereikalingas mums didžiulis branduolinis katilas. D.Grybauskaitė vadina mus apgautais ir kiša mums tai, kas naudinga tik japonams. Didelė tautos dalis pasirinko sunkmetį išgyventi užsieny. D.Grybauskaitė asmeniškai vetuoja įstatymą, kuris leistų mūsų teisėsaugai nustoti iš tos didelės tautos dalies atiminėti pilietybę. Tauta išrinko į valdžią konservatorių priešininkus. D.Grybauskaitė šaiposi iš naujai išrinktos valdžios, kelia jai didesnius reikalavimus, negu tiems patiems konservatoriams ir gana ilgai (kol gali) trukdo naujos Vyriausybės susidarymui.

Turime saujelę parsidavusių pareigūnų valdžioje. Jie mus baido Rytais, o patys parsiduoda tiems, kurie daugiau sumoka Rytuose, Vakaruose, Šiaurėje ar Pietuose. Privalome žinoti, kokie yra mus valdantys, žiūrėti tiesai į akis. Tai vienintelis būdas padidinti tų parsidavimų kainą, padaryti juos retesniais. Kuo mažiau parsidavimo atvejų,tuo daugiau tvarkos gimtinėje.

1.Dalius Stancikas. Kuo Z.Vaišvila išgąsdino konservatorius 

Kas blogai su Sodra?

Keista skaityti R.Valatkos paklykavimus, kad dabar, krizės metu, Sodra turi įsiskolinimų valstybei[1]. Dangus griūva,Sodros piramidė grius taip pat...

Nejaugi toks patyręs žurnalistas pamiršo, kad mūsų mokesčių dalis tame, ką mes sukuriam, yra mažiausia Europos Sąjungoje? Sutvarkysime mokesčius, daugiau paskirsime Sodrai ir to dešimt procentų metinio deficito nebebus.

O gal skandalingai pateiktą informaciją lengviau parduoti? Ar tikrai mes visi esame tokie žiopli?

2013 m. sausio 20 d., sekmadienis

Kaip lengvai atrinkti tai, kas yra svarbiausia darbe

2500 metų senumo išmintis, priskiriama Lao Tzu iš Kinijos:

_Jeigu nori žinių, tai kasdien pridėk ką nors prie to, ką dabar turi. Jei nori išminties, tai kasdien atimk ką nors iš to, ką dabar turi. Pelnas atsiranda iš dalykų, kurie egzistuoja, nauda atsiranda iš to, ko nėra._ 

Geras praktiškas patarimas [1]:

Kasdien blogiausią penktadalį iš punktų tavo sąraše, ką reikia daryti, vertėtų perkelti į sąrašą, kuriame sudėta tai, ko niekada nereikia daryti.


1. Preoccupations: The Art of Adding by Taking Away

2013 m. sausio 18 d., penktadienis

Ne viskas auksas, kas auksu blizga...

Paul Krugman [1] pastebėjo vieną iš didžiausių paradoksų šių dienų politikų elgesy: politikai mažina šiandienines pensijų išmokas (Lietuvoje daugiausia didindami išėjimo į pensiją amžių), kad išvengti pensijų išmokų mažinimo už kelių dešimtmečių. Mažina, kad išvengtų mažinimo? Na ir proto bokštai.

Blogiausia, kad niekas nežino, kokia ekonomika bus po tiek laiko. Gal visai to mažinimo nereikės.

Reali problema Lietuvoje dabar: vis dar prismaugtas vidaus vartojimas [2], didžiulė bedarbystė (ypač tarp jaunimo) ir su tuo susieti žemas gimstamumas ir per aukštas  emigracijos lygis.

Žiūrėkime, ką renkame. Protingai skambančių kvailių yra daug.

1.Krugman: The Dwindling Deficit
2. Ekonomikos atsigavimo gyventojai nepajuto

2013 m. sausio 17 d., ketvirtadienis

Kur mūsų priešiškumo lenkams šaknys?

Antanas Smetona ir Sofija Smetonienė. Archyvo nuotr.

Prezidentas Antanas Smetona su žmona Sofija Smetoniene (pagal mergautinę pavardę Chodakauskaite), kilusia iš lenkų bajorų šeimos. Panelė Chodakauskaitė anksti suprato, kad nei turtais, nei išsilavinimu jai nedaug pasiekti Lenkijoje, todėl ištekėjo už neturtingo, išsilavinusio, jauno lietuvių tautos išsivadavimo veikėjo Antano Smetonos ir parėmė jo politinę veiklą, išlaikydama šeimą iš jos dvaro pajamų [1]. Jos, jos vyro ir saujelės kitų garbės siekiančių jėgomis Lietuva atsispyrė nuo bendros valstybės su Lenkija sudarymo. Sofija pasiekė, ko norėjo: tapo Prezidento žmona.

Bet, kur lietuviai su lenkais pešasi, rusai laimi. Sofija numirė emigracijoje.

1. S.Smetonienė: neįmintos pirmosios ponios mįslės (91)


2013 m. sausio 16 d., trečiadienis

Didžiausias pavojus lietuvių tautai

B. Gruževskis nurodo, kad krizės metu nedarbas Lietuvoje per metus išaugo du kartus [1]. Todėl visas taupymas ir mokesčių didinimas nuėjo veltui, nes reikėjo daugiau mokėti pašalpų išaugusiai varguolių armijai. Svarbiau, prarandame išsilavinusius, jauniausius, energingiausius, patyrusius, darbščiausius kadrus. Krizei pasibaigus, jie į tas pačiais darbo vietas nebegrįžta, daugiausia emigruoja.

Vokietija bei Austrija supranta tokio mūsų svarbiausio turto švaistymo žalą. Jie turi visą eilę gerai dirbančių priemonių apsaugoti darbo jėgą nuo krizės pasekmių, kartu išlaikydami potencialą darbo kokybe konkuruoti su Kinija ir kitais šiandieninės ekonomikos monstrais. Jei mes skubiai nesukursime panašias galimybes Lietuvoje, ne tik mūsų galimybės konkuruoti katastrofiškai trauksis, bet kiekvienos eilinės krizės metu tauta vis mažės, ko galų gale visai ištirps.

Susikaupkime. Nebeliko daugiau laiko žaisti valstybę.



1. B.Gruževskis: Lietuvoje net alaus už pusę europinės kainos neišgersi Estijoje ir Latvijoje atlyginimai auga greičiau  (268)

Nepatikima ministrė?

Naujai mūsų išrinkta į valdžią ministrė A.Pabedinkienė sako [1], kad žmonės išgyvena iš minimumo, nes gauna nelegalias pajamas. Skurdžių Lietuvoje yra dauguma [2]. Ir visi tie skurdžiai yra vagys ponios ministrės nuomone. Lyg tai nepasiturintys negalėtų gyventi tik iš daržo ar maitintis vienomis bulvėmis..

Jei ministrė sako, kad dauguma lietuvių yra vagys, tai ir pati ji yra bent jau linkusi vagiliauti. Tokią išvadą padaryti verčia gyvenimo patyrimas.

Reikia tvarkos. Jei kas žinote ką nors apie šios ministrės praeitį, galite palikti žinutę komentarų skyriuje, surinkę Google žodžius: mokslas-studijos-ekonomika


1. A.Pabedinskienė: žmonės gauna pašalpas, o važinėja džipais ragina žmones netylėti dėl „vokelių“ ir šešėlio  (929) 
2. Lietuvos vidutinis atlyginimas keturis kartus mažesnis už Europos Sąjungos vidurkį, tuo tarpu  BVP vienam gyventojui yra mažesnis tik dvigubai. Kainos Lietuvoje ir turtingiausioje ES dalyje sutampa, tik maistas trečdaliu pigesnis.

2013 m. sausio 15 d., antradienis

Prezidentės valdininkų mintys [1]

Mums neužtenka darbo biržų aktyvumo. Jos turi paimti už rankų jaunus žmones ir vesti juos nuo studijų vietų į darbo vietas. Dar geriau, paimti už rankų ir jaunimą, ir darbdavius,  ir prezidentę Dalią Grybauskaitę ir visus vesti į Lietuvos slėnius. Ten išsklaidyti rūką ir mostelėti stebuklingomis lazdelėmis. Tai taps mūsų inovacijų slėniais.

Atlyginimai bus europietiški. Gamybos rezultatų kainos bus kiniškos stebuklingo mokslo dėka. Niekas daugiau neemigruos. Rusai pabėgs iš Maskvos, o lenkai - iš Seinų. Jėga.

O ką daryti, jei kas nors iš šių piliečių nenorės eiti? Atnešti, kaip Garliavos mergaitę, kojomis į priekį. Turime tiek pinigų valdininkams pasamdyti, kad nešioti mergaites prieš jų valią mums yra grynas juokas.


1.N.Udrėnas: pažanga mažinant jaunimo nedarbą - nepakankama, reikia didesnio politinio dėmesio 

2013 m. sausio 14 d., pirmadienis

Mes nemokame renovuoti namus, kad tai verta būtų daryti


_Europos audito rūmai patikrino 24 Lietuvoje, Čekijoje ir Italijoje vykdomus projektus. Šios šalys 2007-2013 metų laikotarpiu gavo didžiausią ES finansavimą energijos taupymo projektams.
ES valstybių narių vyriausybės gautas lėšas naudojo pastatų renovacijai, bet paaiškėjo, kad išlaidos atsipirks vidutiniškai tik po 50 metų. Europos audito rūmai teigia, kad toks laikotarpis yra per ilgas. Kai kuriais atvejais išlaidos bus atgautos tik po 150 metų [1]._

Estai gyvena toliau į šiaurę  kur yra šalčiau. Jie senus namus renovuodami paprastai apšiltina tik šonines sienas be langų, manydami, kad fasadus apšiltinti neapsimoka, nes ir išlaidų, ir broko sudėtingose konfigūracijose daugiau.

Mums, turto savininkams, nereika siūlomos lietuviškos renovacijos. Kaip jos atsikratyti, kai Butkevičiaus vyriausybė pradės sekti patiklesniems pasakas apie nemokamą renovaciją? Juk pinigus, išleistus Butkevičiaus mafijoziams iš statybinių verslų paremti, teks atidavinėti mums, kai net jau tų namų nebebus...


Jeigu kas nors žino informaciją, iš kurios susidaro geresnis vaizdas, maloniai prašome palikti komentarą mano bloge, kuris randamas Google surinkus žodžius: mokslas-studijos-ekonomika. Pirmasis stengsiuos paneigti Europos audito rūmų duomenis ir paremti renovacijos idėją, jei tik tai įmanoma. Dabar atrodo, kad - ne.

1. ES auditoriai kritikuoja energijos taupymo projektus, taip pat ir Lietuvoje (13)

2013 m. sausio 13 d., sekmadienis

Ar jau buvo Uždarymas Lietuvoje?



Tai XVII amžiaus Venecija.Iš Dožų rūmų išeina valdantieji oligarchai (Dailininkas: Leandro Bassano).

Kokie mes norime būti? Kaip auganti ir klestinti Venecija iki La Serrata (Uždarymo) 1315 metais, kai visi turėjo šansų dalyvauti versle, praturtėti ir tapti aukštuomene, ar stagnuojanti Venecija po La Serrata, kai aukštuomenė užsibarikadavo nuo konkurencijos, nes tos aukštuomenės sąrašai tapo uždari,o pelningiausias verslas tapo prieinamas tik tai aukštuomenei?

Mūsų laikais tik elitinis išsilavinimas gali atverti kelią į elitą. Tai, kad geri universitetai Lietuvoje tampa prieinami tik su brangiais korepetitoriais ir turint dar daugiau pinigų, jei reiks buto lygio kainą sumokėti už mokslą, paverčia Lietuvą panašesne į Veneciją po Uždarymo. Ir ką gi, stagnacija tęsiasi, kaip ir senais gerais laikais.

Kiekvienas pats gali nutarti, ko tikėtis iš tokios Lietuvos mūsų vaikams ir ką daryti.

Kaip jaučiasi specialistai Lietuvoje?


Du dalykai svarbūs kiekvienam specialistui: atlygis ir galimybė vystyti savo sugebėjimus. Aišku, kad kūmų krašte daugumai specialistų, kurie neturi ryšių o turi tik išsilavinimą bei sugebėjimą gerai dirbti, galimybės kilti karjeros laiptais yra ribotos. Juk tik kūmai ir kyla. O kokia padėtis su darbo apmokėjimu specialistams?

_Lietuvoje „Grafton Recruitment“ 2011 m. atliktos apklausos duomenimis, 3–5 metų patirtį turintis chemijos inžinierius ar biotechnologas tikėtųsi 4–5 tūkst. litų siekiančio atlyginimo... Chemijos inžinierius, turintis 3–5 metų patirtį, Airijoje dėl proporcinės mokesčių sistemos kaip didesnes pajamas gaunantis asmuo sumokės daug daugiau mokesčių nei Lietuvoje, tačiau jo metinis atlyginimas bus daugiau nei trigubai didesnis [1]._

O jeigu pabandytume formalizuoti atlyginimų sistemą bei karjeros  darymo reikalavimus, kap tai daroma daugely Vakarų šalių?



1. Kiek kainuoja specialistas?


2013 m. sausio 12 d., šeštadienis

Į ką investuosime mūsų mokesčių liekanas?

Noah Smith rašo, kad Japonijos valdančioji partija, sugrįžusi į valdžią, elgiasi taip, kad man primena, ką daro mūsų socdemai [1]. Prisidengdami stimulo Japonijos ekonomikai būtinumu, kad išvesti ją iš pinigų nuvertėjimo (defliacijos), Japonijos valdantieji vėl dalina pinigus statybas valdančioms mafijos grupuotėms, kurių reikia, kad prasimušti į valdžią sekančiuose rinkimuose. Labai panašu į amžiną atilsį Brazausko veiklą, tiesiant nelabai reikalingus kelius, statant pernelyg brangią dujomis varomą Elektrėnų elektros generavimo sistemą,  Valdovų rūmus ir kitą menkavertę infrastruktūrą.

Man, kaip Keynes pasekėjui, turėtų patikti toks stimuliavimas. Aišku, jis geriau, negu Kubiliaus atliktas mūsų ekonomikos smaugimo seansas. 

Deja, negalima užmerkti akis prieš šiandieninius minusus. Manau, kad statybų mafijos grupuočių sustiprėjimas ir pakartotinas susiliejimas su socdemais yra pagrindinis pavojus šiandien Lietuvos valstybės atstatymo darbe. Mums reikia stiprinti mūsų verslus ir žmones, o ne be didesnės naudos lieti betoną bei asfaltą. Specialistų trūksta, jie nebeužsimanytų sugrįžti tik todėl, kad išliejame daugiau betono ten, kur jis mažai kam reikalingas. Nebent tai yra mažai naudingų statybų specialistai.

1.  Noah Smith points out that Shinzo Abe is probably doing it for disreputable reasons.

2013 m. sausio 10 d., ketvirtadienis

Nepotism and hospitality

There is a new idea about nepotism. Now it is supposed to be good [1]. Reasoning is simple. Empathy is thought to be a physiological reaction, since the metabolism in limbic system is activated. So empathy has to be a simple biochemical process, kind of like slime secretion. When one deals with somebody from their own with a long emotional attachment, one  feels such  an empathy, she secretes so much slime, since she is so excited... That produces a feeling of the real empathy. No emotional attachment leads to no real empathy and no proper social interaction. Really?

Hospitality is often directed to complete strangers with extreme generosity. This social fact does not fit the nepotism is always natural and good idea.

1. January 5, 2013 The Myth of Universal Love

Švietimas Lietuvoje yra žemokos kokybės

_Universitetų reitinguose joks mūsų šalies universitetas nepatenka net tarp 400 geriausių Europos aukštųjų mokyklų, tai gerai žinoma rimčiau studijų kokybe besidomintiems abiturientams. Dėl to nemažai jaunuolių vyksta mokytis į geresnius universitetus turinčias šalis: Daniją, Olandiją, JK [1]._

Nemanau, kad tik dėl to jaunimas išvažiuoja. Darbo vietų trūkumas bei pasakiškai žemi atlyginimai taip pat turi reikšmės, nusprendžiant, kur studijuoti.

Štai šiandienos naujiena: Šiaulių darbdaviams katastrofiškai trūksta darbingų žmonių, sutinkančių dirbti už katastrofiškai mažus atlyginimus.

1. M.Jurgelis. Emigracijos mastai ir toliau išliks dideli  

2013 m. sausio 9 d., trečiadienis

Tikrai įsivedėme kvailą įstatymą

Kol lietuvių tautos naikinimas, paremtas pilietybės atiminėjimu, netaps tokiu pavojingu, jog kiekvienas tokį kvailą įstatymą paremęs politikas pralaimės rinkimus, tol tautos naikinimas tęsis. Turime efektyviau panaudoti užsienio lietuvių bendruomenes šiam darbui su rinkėjais.

2013 m. sausio 8 d., antradienis

Už 631 dolerį nuskristi iš Niujorko į Vilnių ir atgal?

Kayak.com  yra internetinis puslapis, kuris gali vaizdžiai ir greitai parodyti, kur jūs galėtumėte nuskristi, kada ir už kiek. Šio puslapio galimybes demonstruoja skrydžio iš Niujorko į Vilnių ir atgal į Niujorką, naudojant Finnair paslaugas, pavyzdys:


Finnair
JFK
5:45p
VNO
5:35p
16h 50m
1 stop (HEL)
VNO
11:45a
JFK
3:55p
11h 10m
1 stop (HEL)
Economy

Flybe operates flight 2133, 2132
Bet nepatarčiau pirkti, nepalyginus su Hotwire kainomis. 

Kas yra elitas?

V.Savukynas mano, kad Lietuvos elitas yra Punsko ūkininkai, nes jie siekia išlaikyti ir perduoti vaikams jų žemę bei lietuviškumą. Nejaugi?

Visa universitetų sistema turi būti skirta elito atrinkimui ir auklėjimui. Tikrasis elito atstovas gali ir turi paveikti visos tautos likimą.

2013 m. sausio 7 d., pirmadienis

Suncoal kompanijos metodas gaminti anglį iš žolės


Kad pašalinti iš žolės pagrindinį vandenį, reikia 200 Celsijaus laipsnių temperatūros bei dvidešimt kartų didesnio slėgio, negu oro slėgis jūros lygyje [1,2]. Likutis po tokio apdorojimo turi didelę dalį žolės anglies kiekio. Papildomas presavimas ir kaitinimas paverčia tas žolės liekanas anglies granulėmis. Iš 200 kg žolės galima gauti 60-70 kg anglies granulių. 10-15 procentų tose granulėse sukaupiamos energijos išeikvojama aprūpinti šią, taip vadinamą, žolės karbonizaciją energija. 

Kadangi technologija yra jauna, tai jai reikalingi mechanizmai yra brangūs. Anglis gaunasi žymiai brangesnė, negu susidariusi gamtoje per milijonus metų. Iškastinio kuro apmokestinimas reikšmingai padidintų poreikį žolės karbonizacijos technologijai ir, naudojimui plečiantis, žymiai sumažintų jos produkcijos kainą. 

Skaičiuojama, kad Vokietijoje galima pagaminti per metus keturis milijonus tonų anglies iš augalinių atliekų. 

1. Kreativboom in der Ökobranche: Von Biokohle bis Drachen-Power SPIEGEL ONLINE - Wirtschaft - 26.04.2012
2. http://www.suncoal.de/en/technology/material-balance-and-energy-efficiency


Kuo mes panašūs į graikus?


Ir Lietuvoje, kaip Graikijoje [1], svarbiausia bėda yra mažas elitinis verslo žmonių sluoksnis, kuris puikiai gyvena Lietuvos valstybės sąskaita, vadindami save verslininkais. Tokie verslininkai kabutėse duoda kyšius politikams arba yra tų politikų giminės (pvz., Kairio motina, Degutienės sūnus ir vyras). To dėka vadinamieji verslininkai gauna riebius valstybės užsakymus (pvz., Kairio motinos verslo istorija), nelegalias privilegijas (kaip Degutienės sūnus bei vyras) arba mokesčių privilegijas (pvz., Maksimos pasinaudojimas invalidams skirtomis privilegijomis, progresyvinių mokesčių nebuvimas). Pseudoverslininkai valdo daugelį šalies masinės informacijos priemonių, taip pasiekdami, kad žmonės yra priversti tylėti apie žalingą tokio pseudoverslo veiklą (pvz. Snoro banko santykiai su Lietuvos rytu).

1. Greece’s Rotten Oligarchy




2013 m. sausio 6 d., sekmadienis

Sutinku šaltą panieką ir pasityčiojimus


  • Parašiau neseniai Lietuvos Ministro Pirmininko Tarnybos atstovui Mindaugui Lekešiui apie tyčiojimąsi iš gamtos turtų Lietuvoje. Tarnyba šaltai ir lakoniškai pasityčiojo iš manęs. Štai mano laiškas:

    Mindaugui Lekešiui‏

12/08/12
To mptarnyba@lrv.lt
Gerbiamoji / gerbiamasis,

Mokesčiai, kuriais Seimas apkrauna Lietuvoje iškastinio kuro naudojimą yra aiškiai pernelyg maži. Tai veda prie tyčiojimosi iš gamtos ir žmonių darbo. Štai pavyzdys. Marijampolietis ūkininkas Mindaugas Lekešius kūrena namo apšildymo sistemą avižomis. Labai patogu. Jos pačios nubyra į ugnį, kiek reikia. Nebūtina kurą padavinėti [1].
Kur gauna avižų? Užsiaugina su baltarusiškais traktoriais. Reiškia, kuras tiems traktoriams yra pernelyg pigus, jei jam tas apsimoka.
O pasaulio sostinė Niujorkas ką tik žiauriai nukentėjo nuo globalaus atšilimo, kurie sukėlė to iškastinio variklių kuro deginimas. Laikas sutvarkyti iškastinio kuro kainas.

Pagarbiai,

Kęstas Brumas

1. Tradicinio ūkio patrauklumas - nestandartinis šeimininkavimas

Štai mano gautas atsakymas iš Lietuvos 
Ministro Pirmininko Tarnybos:



To brumas@live.com
Gerb. Kęstai Brumai,
Ministro Pirmininko tarnyba gavo Jūsų elektroninį laišką. Dėkojame už Jūsų rūpestį gamta ir pareikštą nuomonę.

Komunikacijos departamento
Piliečių ir atviros Vyriausybės skyrius

2013 m. sausio 5 d., šeštadienis

Kuo yra geras prezidentas, gyvenantis iš 800 dolerių per mėnesį?

Rodo mums kelią, kaip gyventi, minimaliai naikinant gamtos resursus ir nepažeidžiant socialinį teisingumą šalyje. Toks prezidentas dirba Urugvajuje [1]. Tokio reikėtų ir mums. Kam Lietuvai tos išsipuošusios lėlės... Urugvajiečių yra kiek daugiau, negu trys milijonai, o mūsų yra kiek mažiau.


1. An Austere Life as Uruguay’s President

2013 m. sausio 3 d., ketvirtadienis

Užuojauta kaimynams vilniečiams žiemą

Tikrai užuojauta jums. Jei anglai sužinodavo apie mirtis nuo smogo daugiausia iš katastrofiškai išaugusio karstų skaičiaus, tai mažų bei didelių autokratų valdomi vilniečiai niekada nesužino, kad jie pradeda išmirti masiškai Vilniuje ir aplink Vilnių. O dar priedo jūs neturite kur pabėgti, kai prasideda eilinė oro sluoksnių inversija su neeilinėmis pasekmėmis. Čia veikia garsusis išorinių grėsmių valdymas, kuriuo taip didžiuojasi mūsų vyriškiai. Paradoksas, mažosios suodžių dalelės iš transporto dūmų (apie vieną mikrometrą diametras) yra labiausiai nesveikos širdžiai, kuri yra silpniausias mūsų gimtinės vyrų organas. 

Viskas, kas čia parašyta yra faktai, kuriuos išsilavinusiems būtina žinoti. Negalima užmerkti akis prieš faktus, jie egzistuoja realiai. Jie nemalonūs. Bet gyvenimas nėra teisingas ir nėra sudarytas iš vienų malonumų. Negalima ištisai kepti lauke vištieną ir ją valgyti. Beje, šnekam apie orą.