Kodėl pasirinkta 65 metų amžiaus riba pensijai? Ar tik todėl, kad geriau ir todėl ilgiau gyvenančiuose Vakaruose artėjama prie tokios ribos? Kadangi 65 metai yra mums pernelyg daug, kodėl nepasirinkti 100 metų ribą?
Dirbant pagal darbo sutartį, mokamas 15 proc. pajamų mokestis, 6 proc. sveikatos draudimo mokestis ir 34 proc. „Sodrai”. Jeigu dauguma atiduoda tokius didelius mokesčius pensijai, bet tos pensijos nebesulaukia, tai ar teisinga tokia tvarka daugumos atžvilgiu? Kas valdo Lietuvą, jei daugumą galima taip niekinti? Finansų ministrė I.Šimonytė sako, kad manantiems, kad išlaidos nemažėja dėl valdininkų, ji yra pasiruošusi „trenkti į snukį“. Jei tokia švelni panelė gatava taip drastiškai ginti jos neuždirbtas pajamas, tai ką galime padaryti mes, gindami tai, kas mums priklauso?
Savo ruožtu premjeras Andrius Kubilius aiškino, kad pataisa yra „mūsų įsipareigojimas ateinančioms kartoms“.
Tai yra vienintelis Kubiliaus koalicijos valdymo metodas. Sunkmečio metu jie valdo, sukiršindami senus su jaunais, bet skriausdami paeiliui ir tuos, ir kitus. Mums būtina vienybė, kad atsispirtume užklupusioms šalį bėdoms. Vienybės nebuvimas ir yra svarbiausia mūsų bėdų priežastis. Todėl vadovai, kurie skaldo tautą, yra didžiausi kenkėjai. Andrius Kubilius turi būti pašalintas iš valdžios ir griežtai nubaustas.
2010 m. birželio 29 d., antradienis
2010 m. birželio 28 d., pirmadienis
Maistas Lietuvoje beveik 30 proc. pigesnis nei ES
O atlyginimai kiek kartų Lietuvoje mažesni, negu ES? Kubiliaus planas: pajamas toliau mažinti, kad ateitų euras. Euras ateis, o kvalifikuoti darbuotojai išeis. Blogas planas.
2010 m. birželio 27 d., sekmadienis
Lietuvos žurnalistika veda Lietuvą į mirties slėnį
Įvaldę tyrimą ir rašymą apie to tyrimo rezultatus, kitų tautų žurnalistai pateikia bendrą pasaulio supratimą, kuriuo tos tautos naudojasi, išgyvendamos globalizacijos laikais. Tie iš mūsų, kurie skaito užsienio spaudą, matome neįtikėtiną kontrastą. Lietuvoje praktiškai nėra tokių žmonių, kurie gali ištirti ką nors visuomenės gyvenime ir apie tai rašo. Ant rankų pirštų suskaičiuojami žmonės, kurie išvis sugeba bent ką nors parašyti, vertą perskaityti.
Įpratome lyginti Lietuvą su Rusija. Rusijoje yra žmonių, kurie gali atlikti tyrimą ir parašyti apie tai. Lietuvoje gi nėra net Rusijos lygio straipsnių.
Ponas Landsbergis kaltina poną Kubilių nematymu nieko,išskyrus biudžeto deficitą. Deja, visa Lietuva pasaulį mato per siaurą plyšelį, kaip ponas Kubilius. Tie, kurie prieš krizę gaudavo tik varganas pensijas ir negalėjo pasiskolinti, dabar kaltina tuos, kurie turėjo uždarbį, pasiskolino, pirko butus ir dėjo plastmasinius langus, pasidavimu madai, bukumu ir moralės trūkumu. Puikus teisingų svarstymų apie vakarykštę dieną pavyzdys.
O kur buvo lietuviška diskusija apie nekilnojamo turto burbulą Lietuvoje prieš krizę? Kodėl niekas net neišvertė straipsnių šiuo klausimu iš "The Economist"? Lietuviškoje terpėje nėra žmonių, kurie supranta, kas darosi šių dienų pasaulyje ir sugeba bei nori apie tai parašyti.
Įpratome lyginti Lietuvą su Rusija. Rusijoje yra žmonių, kurie gali atlikti tyrimą ir parašyti apie tai. Lietuvoje gi nėra net Rusijos lygio straipsnių.
Ponas Landsbergis kaltina poną Kubilių nematymu nieko,išskyrus biudžeto deficitą. Deja, visa Lietuva pasaulį mato per siaurą plyšelį, kaip ponas Kubilius. Tie, kurie prieš krizę gaudavo tik varganas pensijas ir negalėjo pasiskolinti, dabar kaltina tuos, kurie turėjo uždarbį, pasiskolino, pirko butus ir dėjo plastmasinius langus, pasidavimu madai, bukumu ir moralės trūkumu. Puikus teisingų svarstymų apie vakarykštę dieną pavyzdys.
O kur buvo lietuviška diskusija apie nekilnojamo turto burbulą Lietuvoje prieš krizę? Kodėl niekas net neišvertė straipsnių šiuo klausimu iš "The Economist"? Lietuviškoje terpėje nėra žmonių, kurie supranta, kas darosi šių dienų pasaulyje ir sugeba bei nori apie tai parašyti.
2010 m. birželio 26 d., šeštadienis
Amerikiečiai jau sutvarkė seną jų ekonomikos Fordą bei pradeda važiuoti, ko negalima pasakyti apie lietuviškos ekonomikos dviratį
Daugelis Europoje sako, kad jeigu šiuolaikinis sunkmetis prasidėjo Amerikoje, tai Europa kenčia nekaltai, todėl mums nereikia tvarkyti mūsų ekonomiką. Bet mes juk turėjome mūsų nekilnojamo turto burbulą su nepamatuotu statybų finansavimu bei netsakingu būsto paskolų dalinimu. Tai Lietuvoje darė ne amerikietiški, bet vietiniai, europietiški, bankai, sukeldami vietinę pasitikėjimo krizę rinkoje. Vienas iš šios krizės faktorių yra vartotojų nesugebėjimas atsispirti centralizuotos ir biurokratinės finansų sistemos manipuliacijoms. Mūsų valstybėje nėra jokios pagalbos vartotojui, stovinčiam prieš vis naujesnių finansinių masalų eiles, įskaitant nepamatuotą pagundą pigiai skolintis užsienio valiuta, uždirbant litus. Bankai negali pradėti normaliai skolinti, kol yra galimybė greitai praturtėti, apgaudinėjant vartotoją, bei sukuriant masines disproporcijas mūsų mažame ūkyje.
Dabar Lietuvoje madinga visas problemas spręsti moralinėje plotmėje. Todėl visur ir visada pabrėžiama, kad tie, kurie skolinosi ar dabar skolinasi, tariamai yra neatsakingi, patys kalti, amoralūs ir panašiai. Žuvis irgi kalta, kad prarijo kabliuką. Deja, ne visiems lengva suprasti kokias greitąsias paskolas, būsto paskolų variantus, milžiniškas paskolas studentams, su procentais, kuriuos reikia mokėti jau šiandien, ir kitus kabliukus sukūrė finansinių genijų sumontuotos biurokratinės mašinos, kaip greitai kaupiasi procentai, kokie visam gyvenimui įvaryti į kampą pasidaro mūsų vartotojai, negalėdami atiduoti skolas reguliarių krizių metu bei nesant asmeninio bankroto galimybės.
Laikas ir mums sukurti priežiūros aparatą, kuris tikrintų, ar eilinių pinigų pasaulio naujovių pardavėjai neapgaudinėja Lietuvos gyventojų. Atkurkime pasitikėjimą šalyje, kad ir vėl mūsų ekonomikos dviratis pradėtų riedėti. Kad naujoji tvarka garantuotai veiktų, suteikime jai pakankamai svorio. Finansinių paslaugų vartotojų teises ginančio aparato vadovas turėtų būti skiriamas Prezidentės, remiantis Seimo pasiūlymu.
Galų gale ateina laikas sustabdyti sunkmečio siautėjimą krašte. Amerikiečiai kaip tik dabar kuria taisykles, kaip apsaugoti vartotojų interesus nuo finansinio kapitalo savivalės, ir aparatą, kuris rūpinasi vartotojų teisių užtikrinimu, tiems vartotojams naudojantis bankų ir kitų rinkos dalyvių pasiūlymais. Laikas pradėti šį darbą ir Lietuvoje.
Dabar Lietuvoje madinga visas problemas spręsti moralinėje plotmėje. Todėl visur ir visada pabrėžiama, kad tie, kurie skolinosi ar dabar skolinasi, tariamai yra neatsakingi, patys kalti, amoralūs ir panašiai. Žuvis irgi kalta, kad prarijo kabliuką. Deja, ne visiems lengva suprasti kokias greitąsias paskolas, būsto paskolų variantus, milžiniškas paskolas studentams, su procentais, kuriuos reikia mokėti jau šiandien, ir kitus kabliukus sukūrė finansinių genijų sumontuotos biurokratinės mašinos, kaip greitai kaupiasi procentai, kokie visam gyvenimui įvaryti į kampą pasidaro mūsų vartotojai, negalėdami atiduoti skolas reguliarių krizių metu bei nesant asmeninio bankroto galimybės.
Laikas ir mums sukurti priežiūros aparatą, kuris tikrintų, ar eilinių pinigų pasaulio naujovių pardavėjai neapgaudinėja Lietuvos gyventojų. Atkurkime pasitikėjimą šalyje, kad ir vėl mūsų ekonomikos dviratis pradėtų riedėti. Kad naujoji tvarka garantuotai veiktų, suteikime jai pakankamai svorio. Finansinių paslaugų vartotojų teises ginančio aparato vadovas turėtų būti skiriamas Prezidentės, remiantis Seimo pasiūlymu.
Galų gale ateina laikas sustabdyti sunkmečio siautėjimą krašte. Amerikiečiai kaip tik dabar kuria taisykles, kaip apsaugoti vartotojų interesus nuo finansinio kapitalo savivalės, ir aparatą, kuris rūpinasi vartotojų teisių užtikrinimu, tiems vartotojams naudojantis bankų ir kitų rinkos dalyvių pasiūlymais. Laikas pradėti šį darbą ir Lietuvoje.
2010 m. birželio 24 d., ketvirtadienis
Milijonai prancūzų vėl protestuoja prieš pensinio amžiaus ilginimą
Kai kas Lietuvoje klausia, ką daryti Prancūzijai, kai pinigų mokėti pensijoms neliks. Sakote, neliks, nes viskas bus atiduota bankams ir kitoms oligarchinėms struktūroms? Tokia tikimybė yra maža Prancūzijoje. O jei pasidarytų, kaip Kubiliaus Lietuvoje, tai lieka tik lietuviški protesto būdai: šeimų naikinimas, savižudybės, korupcija ir emigracija. Vargu ar pilietiškai nusiteikę prancūzai lauks tokios varganos lemties Prancūzijai.
Dauguma dirbame ne su kapliais, o su kompiuteriais ir kita aukšto produktyvumo technika. Nejaugi visa, ką mes sukuriame, turi nueiti saujelei, o mūsų pensininkus pasmerksime numirti darbe, pasišaipydami iš jų kantraus ilgalaikio triūso?
Krizė parodo, kad mūsų biurokratų remiami oligarchai nesugeba tvarkytis net Lietuvos viduje, nekalbant apie išsvajotą Bulgarijos užvertimą Maksimomis ir lietuvių finansuojamomis atominėmis elektrinėmis. Laikas tvarkytis Lietuvoje taip, kad iš jos nebėgtų protai. Iš prekybos degtine pralobę magnatai gausūs visame pasaulyje. Jie mums nieko gero nesukurs.
Dauguma dirbame ne su kapliais, o su kompiuteriais ir kita aukšto produktyvumo technika. Nejaugi visa, ką mes sukuriame, turi nueiti saujelei, o mūsų pensininkus pasmerksime numirti darbe, pasišaipydami iš jų kantraus ilgalaikio triūso?
Krizė parodo, kad mūsų biurokratų remiami oligarchai nesugeba tvarkytis net Lietuvos viduje, nekalbant apie išsvajotą Bulgarijos užvertimą Maksimomis ir lietuvių finansuojamomis atominėmis elektrinėmis. Laikas tvarkytis Lietuvoje taip, kad iš jos nebėgtų protai. Iš prekybos degtine pralobę magnatai gausūs visame pasaulyje. Jie mums nieko gero nesukurs.
2010 m. birželio 23 d., trečiadienis
A.Kubiliaus apgavystė
_Matau Lietuvą kaip valstybę, kuri remiasi sumaniomis technologijomis ir protu._ (A.Kubilius)
Padidinti mokesčiai užsmaugia verslus. Netekę darbo, protai išvažiuoja.
Technologijoms reikia pinigų. Surinkti pinigai nueina į korumpuotų biurokratų liūną, įskaitant asmeninę A.Kubiliaus rezidenciją.
Padidinti mokesčiai užsmaugia verslus. Netekę darbo, protai išvažiuoja.
Technologijoms reikia pinigų. Surinkti pinigai nueina į korumpuotų biurokratų liūną, įskaitant asmeninę A.Kubiliaus rezidenciją.
2010 m. birželio 20 d., sekmadienis
Kiaulių gripas ir otkatas
Kęstas 2010.06.20 19:48
Gražinai:
Tai nori sužinoti, kas yra tas otkatas ir kas yra tas Kęstas? Pradėkime nuo antrojo. Gal susitiktume prie Vilniaus Vingio parko įėjimo iš Čiurlionio gatvės? Čia gražios vietos. O ir žmogus, kuris Lietuvoje nežino, kas yra otkatas, turėtų būti visai gyvenimo dar nesugadintas.
Otkatas yra kyšis, kurį žmonės sumoka darbuotojams asmeniškai, kad gautų valdžios ar stambios organizacijos užsakymą. Tai yra svarbi ekonomikos dalis posovietinėje erdvėje.
Susidorojome su dviem paslaptimis. Apie kiaulių gripą atsargesni sako teisingai. Jis niekur nedingo, sezono metu vėl pasirodys Lietuvoje. Koks jis bus šią žiemą, labiau kenksmingas, negu iki šiol, ar toks pat? To niekas nežino.
Įdomus klausimas mano draugams advokatams: Ar galėtų paduoti į teismą sekančio sezono kiaulių gripo aukų artimieji Klaipėdos sveikatos priežiūros centrą už tai, kad šio centro gydytoja Audronė Renkauskienė dezinformavo visuomenę[1] ir sutrukdė pasiskiepinti? Toks teismas pribaugintų tuos, kurie mums trukdo Lietuvą paruošti skiepinimo būtinybei pandemijų bei biologinių atakų metu.
1.Klaipėdos sveikatos priežiūros centro gydytoja Audronė Renkauskienė pabrėžė, kad tai yra milijonas litų, „išmestas jei ne į balą, tai šalia balos“. „Todėl, kad sumokėti labai dideli pinigai“, – teigė ji.
Nuo pandeminio gripo Lietuvoje mirė 23 žmonės, iš jų – vienas vaikas ir viena nėščia moteris.(Lietuvos radijo ir televizijos puslapis)
Grazina 2010.06.20 15:03
Chebra, paaiskinkit, kas toks KESTAS ir ka reiskia OTKATAS.
Taip atsitiko ne tik Lietuvos vadovaujantiems medikams. Del farmacijos koncernu puikiai vykdomos masines psichozes ne vien Lietuva prisipirko niekam nereikalingos vakcinos. Aciu dievui, kad liko, o ne zmones buvo apnuodyti
Gražinai:
Tai nori sužinoti, kas yra tas otkatas ir kas yra tas Kęstas? Pradėkime nuo antrojo. Gal susitiktume prie Vilniaus Vingio parko įėjimo iš Čiurlionio gatvės? Čia gražios vietos. O ir žmogus, kuris Lietuvoje nežino, kas yra otkatas, turėtų būti visai gyvenimo dar nesugadintas.
Otkatas yra kyšis, kurį žmonės sumoka darbuotojams asmeniškai, kad gautų valdžios ar stambios organizacijos užsakymą. Tai yra svarbi ekonomikos dalis posovietinėje erdvėje.
Susidorojome su dviem paslaptimis. Apie kiaulių gripą atsargesni sako teisingai. Jis niekur nedingo, sezono metu vėl pasirodys Lietuvoje. Koks jis bus šią žiemą, labiau kenksmingas, negu iki šiol, ar toks pat? To niekas nežino.
Įdomus klausimas mano draugams advokatams: Ar galėtų paduoti į teismą sekančio sezono kiaulių gripo aukų artimieji Klaipėdos sveikatos priežiūros centrą už tai, kad šio centro gydytoja Audronė Renkauskienė dezinformavo visuomenę[1] ir sutrukdė pasiskiepinti? Toks teismas pribaugintų tuos, kurie mums trukdo Lietuvą paruošti skiepinimo būtinybei pandemijų bei biologinių atakų metu.
1.Klaipėdos sveikatos priežiūros centro gydytoja Audronė Renkauskienė pabrėžė, kad tai yra milijonas litų, „išmestas jei ne į balą, tai šalia balos“. „Todėl, kad sumokėti labai dideli pinigai“, – teigė ji.
Nuo pandeminio gripo Lietuvoje mirė 23 žmonės, iš jų – vienas vaikas ir viena nėščia moteris.(Lietuvos radijo ir televizijos puslapis)
Grazina 2010.06.20 15:03
Chebra, paaiskinkit, kas toks KESTAS ir ka reiskia OTKATAS.
Taip atsitiko ne tik Lietuvos vadovaujantiems medikams. Del farmacijos koncernu puikiai vykdomos masines psichozes ne vien Lietuva prisipirko niekam nereikalingos vakcinos. Aciu dievui, kad liko, o ne zmones buvo apnuodyti
2010 m. birželio 18 d., penktadienis
Kodėl Steponavičius meluoja, kad gabiausios jaunuomenės išvykimas iš Lietuvos yra nereikšmingas?
Todėl, kad Steponavičius, kaip ir jo viršininkas Kubilius, yra gyvatės taukų pardavėjai. Jie suranda kokius nors išmislus, kuriais dalis naivuolių gali patikėti, ir pradeda siūlyti, kaip vaistą nuo visų bėdų. Stponavičius gieda, kad rinka sutvarkys mūsų kolegijas ir universitetus... Kubilius pritaria, kad ponai iš Silicio slėnio atvažiuos į mūsų slėnelius ir užvers mus aukštomis technologijomis, darbais ir pinigais. Reikia tik kantrybės. O kol kas neškite viską, ką gal kada nors uždirbsite jūs, jūsų vaikai ir anūkai, ir užkaskite Lietuvos kolegijose ir universitetuose. Pinigai juk turi augti... Nepamirškite palaistyti. Skolinkitės daug, ne, labai daug. Paremkite jūsų pinigėliais Lietuvą. Paremkite skandinavų bankininkus.
Kodėl rimti žmonės Lietuvoje tiki šiomis amžinomis pasakomis iš mūsų Vyriausybės lūpų? Todėl, kad realiai ką nors keisti yra labai sunku ir rimtiems žmonėms atrodo rizikinga. Lietuvos bendruomenė yra labai maža, vidutinio miesto dydžio. Visuose postuose yra svarbių žmonių vaikai, kūmai ar draugai. Jei nustosi reikalauti lietuvių kalbos mokėjimo, pasikviesi nors vidutinį ar net geresnį profesorių iš užsienio, gal jis ir gerai atliks mokslinius tyrimus bei puikiai dėstys anglų kalba. Bet kas bus, jei jis išstums ką nors iš mūsiškių? Visa sistema pairs, velniai pradės lakstyti laukais. O Kubilius su Steponavičiumi siūlo retą paprastą išeitį - rinką visur ir visada. Kadangi paprasto nusirašinėjimo toleravimas daro tą rinką bedante, rinkos niekas nesibijo. Toliau gyvenam, kaip gyvenome. Bet ar ilgam? Kur dingo gabus mūsų jaunimas?
Kodėl rimti žmonės Lietuvoje tiki šiomis amžinomis pasakomis iš mūsų Vyriausybės lūpų? Todėl, kad realiai ką nors keisti yra labai sunku ir rimtiems žmonėms atrodo rizikinga. Lietuvos bendruomenė yra labai maža, vidutinio miesto dydžio. Visuose postuose yra svarbių žmonių vaikai, kūmai ar draugai. Jei nustosi reikalauti lietuvių kalbos mokėjimo, pasikviesi nors vidutinį ar net geresnį profesorių iš užsienio, gal jis ir gerai atliks mokslinius tyrimus bei puikiai dėstys anglų kalba. Bet kas bus, jei jis išstums ką nors iš mūsiškių? Visa sistema pairs, velniai pradės lakstyti laukais. O Kubilius su Steponavičiumi siūlo retą paprastą išeitį - rinką visur ir visada. Kadangi paprasto nusirašinėjimo toleravimas daro tą rinką bedante, rinkos niekas nesibijo. Toliau gyvenam, kaip gyvenome. Bet ar ilgam? Kur dingo gabus mūsų jaunimas?
Gabiausi išvažiuoja.
Šiais metais 59 procentai apklaustų abiturientų KTU gimnazijoje bei Kauno J. Basanavičiaus gimnazijoje studijuos užsienyje. 74 proc. šalies ir tarptautinių olimpiadų laimėtojų išvyksta į užsienį. Apie pusė olimpiadų dalyvių, neiškovojusių prizų, taip pat toliau mokysis užsienyje.
Lietuvos ūkio konkurencingumui daroma nepataisoma žala. Kas už tą žalą atsakys?
Lietuvos ūkio konkurencingumui daroma nepataisoma žala. Kas už tą žalą atsakys?
Vokiečių jiems kenksminga priešlaikinis taupymas remiasi moralizavimu
Op-Ed Columnist
That ’30s Feeling
By PAUL KRUGMAN
Published: June 17, 2010
BERLIN
The New York Times
Suddenly, creating jobs is out, inflicting pain is in. Condemning deficits and refusing to help a still-struggling economy has become the new fashion everywhere, including the United States, where 52 senators voted against extending aid to the unemployed despite the highest rate of long-term joblessness since the 1930s.
Many economists, myself included, regard this turn to austerity as a huge mistake. It raises memories of 1937, when F.D.R.’s premature attempt to balance the budget helped plunge a recovering economy back into severe recession. And here in Germany, a few scholars see parallels to the policies of Heinrich Brüning, the chancellor from 1930 to 1932, whose devotion to financial orthodoxy ended up sealing the doom of the Weimar Republic.
But despite these warnings, the deficit hawks are prevailing in most places — and nowhere more than here, where the government has pledged 80 billion euros, almost $100 billion, in tax increases and spending cuts even though the economy continues to operate far below capacity.
What’s the economic logic behind the government’s moves? The answer, as far as I can tell, is that there isn’t any. Press German officials to explain why they need to impose austerity on a depressed economy, and you get rationales that don’t add up. Point this out, and they come up with different rationales, which also don’t add up. Arguing with German deficit hawks feels more than a bit like arguing with U.S. Iraq hawks back in 2002: They know what they want to do, and every time you refute one argument, they just come up with another.
Here’s roughly how the typical conversation goes (this is based both on my own experience and that of other American economists):
German hawk: “We must cut deficits immediately, because we have to deal with the fiscal burden of an aging population.”
Ugly American: “But that doesn’t make sense. Even if you manage to save 80 billion euros — which you won’t, because the budget cuts will hurt your economy and reduce revenues — the interest payments on that much debt would be less than a tenth of a percent of your G.D.P. So the austerity you’re pursuing will threaten economic recovery while doing next to nothing to improve your long-run budget position.”
German hawk: “I won’t try to argue the arithmetic. You have to take into account the market reaction.”
Ugly American: “But how do you know how the market will react? And anyway, why should the market be moved by policies that have almost no impact on the long-run fiscal position?”
German hawk: “You just don’t understand our situation.”
The key point is that while the advocates of austerity pose as hardheaded realists, doing what has to be done, they can’t and won’t justify their stance with actual numbers — because the numbers do not, in fact, support their position. Nor can they claim that markets are demanding austerity. On the contrary, the German government remains able to borrow at rock-bottom interest rates.
So the real motivations for their obsession with austerity lie somewhere else.
In America, many self-described deficit hawks are hypocrites, pure and simple: They’re eager to slash benefits for those in need, but their concerns about red ink vanish when it comes to tax breaks for the wealthy. Thus, Senator Ben Nelson, who sanctimoniously declared that we can’t afford $77 billion in aid to the unemployed, was instrumental in passing the first Bush tax cut, which cost a cool $1.3 trillion.
German deficit hawkery seems more sincere. But it still has nothing to do with fiscal realism. Instead, it’s about moralizing and posturing. Germans tend to think of running deficits as being morally wrong, while balancing budgets is considered virtuous, never mind the circumstances or economic logic. “The last few hours were a singular show of strength,” declared Angela Merkel, the German chancellor, after a special cabinet meeting agreed on the austerity plan. And showing strength — or what is perceived as strength — is what it’s all about.
There will, of course, be a price for this posturing. Only part of that price will fall on Germany: German austerity will worsen the crisis in the euro area, making it that much harder for Spain and other troubled economies to recover. Europe’s troubles are also leading to a weak euro, which perversely helps German manufacturing, but also exports the consequences of German austerity to the rest of the world, including the United States.
But German politicians seem determined to prove their strength by imposing suffering — and politicians around the world are following their lead.
How bad will it be? Will it really be 1937 all over again? I don’t know. What I do know is that economic policy around the world has taken a major wrong turn, and that the odds of a prolonged slump are rising by the day.
That ’30s Feeling
By PAUL KRUGMAN
Published: June 17, 2010
BERLIN
The New York Times
Suddenly, creating jobs is out, inflicting pain is in. Condemning deficits and refusing to help a still-struggling economy has become the new fashion everywhere, including the United States, where 52 senators voted against extending aid to the unemployed despite the highest rate of long-term joblessness since the 1930s.
Many economists, myself included, regard this turn to austerity as a huge mistake. It raises memories of 1937, when F.D.R.’s premature attempt to balance the budget helped plunge a recovering economy back into severe recession. And here in Germany, a few scholars see parallels to the policies of Heinrich Brüning, the chancellor from 1930 to 1932, whose devotion to financial orthodoxy ended up sealing the doom of the Weimar Republic.
But despite these warnings, the deficit hawks are prevailing in most places — and nowhere more than here, where the government has pledged 80 billion euros, almost $100 billion, in tax increases and spending cuts even though the economy continues to operate far below capacity.
What’s the economic logic behind the government’s moves? The answer, as far as I can tell, is that there isn’t any. Press German officials to explain why they need to impose austerity on a depressed economy, and you get rationales that don’t add up. Point this out, and they come up with different rationales, which also don’t add up. Arguing with German deficit hawks feels more than a bit like arguing with U.S. Iraq hawks back in 2002: They know what they want to do, and every time you refute one argument, they just come up with another.
Here’s roughly how the typical conversation goes (this is based both on my own experience and that of other American economists):
German hawk: “We must cut deficits immediately, because we have to deal with the fiscal burden of an aging population.”
Ugly American: “But that doesn’t make sense. Even if you manage to save 80 billion euros — which you won’t, because the budget cuts will hurt your economy and reduce revenues — the interest payments on that much debt would be less than a tenth of a percent of your G.D.P. So the austerity you’re pursuing will threaten economic recovery while doing next to nothing to improve your long-run budget position.”
German hawk: “I won’t try to argue the arithmetic. You have to take into account the market reaction.”
Ugly American: “But how do you know how the market will react? And anyway, why should the market be moved by policies that have almost no impact on the long-run fiscal position?”
German hawk: “You just don’t understand our situation.”
The key point is that while the advocates of austerity pose as hardheaded realists, doing what has to be done, they can’t and won’t justify their stance with actual numbers — because the numbers do not, in fact, support their position. Nor can they claim that markets are demanding austerity. On the contrary, the German government remains able to borrow at rock-bottom interest rates.
So the real motivations for their obsession with austerity lie somewhere else.
In America, many self-described deficit hawks are hypocrites, pure and simple: They’re eager to slash benefits for those in need, but their concerns about red ink vanish when it comes to tax breaks for the wealthy. Thus, Senator Ben Nelson, who sanctimoniously declared that we can’t afford $77 billion in aid to the unemployed, was instrumental in passing the first Bush tax cut, which cost a cool $1.3 trillion.
German deficit hawkery seems more sincere. But it still has nothing to do with fiscal realism. Instead, it’s about moralizing and posturing. Germans tend to think of running deficits as being morally wrong, while balancing budgets is considered virtuous, never mind the circumstances or economic logic. “The last few hours were a singular show of strength,” declared Angela Merkel, the German chancellor, after a special cabinet meeting agreed on the austerity plan. And showing strength — or what is perceived as strength — is what it’s all about.
There will, of course, be a price for this posturing. Only part of that price will fall on Germany: German austerity will worsen the crisis in the euro area, making it that much harder for Spain and other troubled economies to recover. Europe’s troubles are also leading to a weak euro, which perversely helps German manufacturing, but also exports the consequences of German austerity to the rest of the world, including the United States.
But German politicians seem determined to prove their strength by imposing suffering — and politicians around the world are following their lead.
How bad will it be? Will it really be 1937 all over again? I don’t know. What I do know is that economic policy around the world has taken a major wrong turn, and that the odds of a prolonged slump are rising by the day.
2010 m. birželio 17 d., ketvirtadienis
Mažinkime biurokratiją
„Pradėti reikia nuo labiausiai akis badančių dalykų. Pirma, ar reikšmingai pasistūmėta Saulėtekio komisijos veikloje? Nepasistūmėta. Kas trukdo padaryti supaprastintas sąlygas išduodant leidimus smulkioms įmonėms? Galima priimti sprendimą, kad krizės sąlygomis galioja supaprastinta leidimų išdavimo tvarka gamybai, jei ji nesiekia tam tikros ribos. Tai galima padaryti per savaitę. Pavyzdžiui, „vieno langelio“ principu Ūkio ministerijoje įkurti padalinį, kuris išduotų leidimus. Kai įmonės pajamos pasiektų tam tikrą lygį, tada galėtų įsijungti visų kontrolių mechanizmas“ (Verslo naujienos, R.Rudzkis).
Gera idėja, tinkama ne tik gamybai, o visiems mažiesiems verslams. Atliekamus kontroliuojančius valdininkus galima atleisti iš darbo. Liktų pinigų ir pensijoms, ir mažyliams, ir ūkio atstatymui.
Gera idėja, tinkama ne tik gamybai, o visiems mažiesiems verslams. Atliekamus kontroliuojančius valdininkus galima atleisti iš darbo. Liktų pinigų ir pensijoms, ir mažyliams, ir ūkio atstatymui.
I.Šimonytė teigia, kad į gatves žmones išviliotų ne vėlesnė pensija, o melas apie gerą gyvenimą
Tikroji melagė yra panelė Šimonytė. Lietuvos vyrų gyvenimo vidurkis jau dabar nesiekia to pasiūlyto pensijinio amžiaus. Valdantiesiems ardant ir dalijantis medicinos įstaigas, sveikatos apsauga brangsta, jos prieinamumas mažėja.Todėl likusiųjų Lietuvoje amžius tik trumpėja.
Kadangi dauguma vyrų nesulaukia Sodros pagalbos, politinė parama Sodrai smunka. Sodra naikinama. Tai ir yra tikrasis valdančiųjų siekis. Išnaikinti Lietuvos gyventojus, naikinant jų solidarumą. Palikti monopolijoms tinkamas ekonomikos džiungles su importuotais beteisiais baltarusiais ir kiniečiais.
Vėl, kaip ir Rusijos laikais, mums reikia ginti teisę gyventi Lietuvoje. Ar sugebėsime?
Tiems, kuriems nepatinka mano kritika Rusijos valdymo laikams, turiu paprastą atsakymą.
Išmokime rasti mūsų pačių kelią. Jis neturi būti anglo-saksoniškas, kaip Kubiliaus valdymo metu. Mes nesame sala, mes nesame nuo Europos nutolęs kontinentas. Mūsų kelias neturi būti ir rusiškas. Mes nesame Azijos valstybė.
Kadangi dauguma vyrų nesulaukia Sodros pagalbos, politinė parama Sodrai smunka. Sodra naikinama. Tai ir yra tikrasis valdančiųjų siekis. Išnaikinti Lietuvos gyventojus, naikinant jų solidarumą. Palikti monopolijoms tinkamas ekonomikos džiungles su importuotais beteisiais baltarusiais ir kiniečiais.
Vėl, kaip ir Rusijos laikais, mums reikia ginti teisę gyventi Lietuvoje. Ar sugebėsime?
Tiems, kuriems nepatinka mano kritika Rusijos valdymo laikams, turiu paprastą atsakymą.
Išmokime rasti mūsų pačių kelią. Jis neturi būti anglo-saksoniškas, kaip Kubiliaus valdymo metu. Mes nesame sala, mes nesame nuo Europos nutolęs kontinentas. Mūsų kelias neturi būti ir rusiškas. Mes nesame Azijos valstybė.
2010 m. birželio 16 d., trečiadienis
Kaip sunaikinti šešėlį ir sustabdyti katastrofišką emigraciją?
Skirtingų skandinaviškų bankų lietuviškai surašytų kreditavimo sutarčių tekstai sutampa. Tai rodo, kad susiformavo bankų kartelis, monopolinis susitarimas. Mūsų valdžią jau seniai nupirko bankus, prekybą, energetiką ir kitas ūkio šakas užgrobusios monopolijos. Jei susumuoti mokesčius, kuriuos išlupa valdžia su nepaslankių, nepajėgiančių legaliai konkuruoti, monopolijų viršpelniais, tai aišku, kad realiai Lietuvą valdantieji pasiima didesnę dalį, negu kitur Europoje. Todėl Lietuvoje viskas taip brangu. Degalai yra brangesni, negu kaimyninėse valstybėse šių monopolijų dėka, nes mes turime Mažeikius bei valstybę, kuri skirta tik sustabarėjusių monopolijų interesų užtikrinimui.
Norėdami likti gyvi, žmonės vis daugiau naudojasi šešėliu ir emigracija. Pavojus valstybei darosi netoleruotinas. Gelbėkime gimtinę. Ardykime ir boikotuokime monopolijas.
Vytas S 2010-06-17 02:05
Į ankstesnes pono Kęsto proklamacijas žiūrėjau skeptiškai, bet šįkart galiu tik pritarti. Monopolijos tikrai mus labiausiai skurdina ir apie tai Prezidentė kažkodėl nutilo, nors pradžioje labai karingai prieš jas pasisakė, - reikia tikėtis, kad bent kažką ta kryptimi daro.
Analogiška blogybė - karteliniai susitarimai. Ar kas nors galėtų pasakyti, kodėl, pavyzdžiui, negalima būtų daug kuriose srityse sukurti tokios pat konkurencinės aplinkos kaip mobiliųjų telefonų rinkoje (tiesa, ar tik ne monopolizacijos tendencijomis padvelkė vienijantis Teo ir Omniteliui)?
Kainų derinimo tradicijos įsigalėjo dar turgų viešpatavimo laikais, kai už bent kiek reikšmingesnį kainos numušimą turguje pats galėjai būti su ta visa kaina numuštas. Taigi kartelinių susitarimų net nereikia kažkaip ypatingai sudarinėti, jie įaugę mūsų prekiautojams į kraują - pasižiūri per petį, ką kaimynas daro, ir daro tą patį ir už tą pačią kainą.
Norėdami likti gyvi, žmonės vis daugiau naudojasi šešėliu ir emigracija. Pavojus valstybei darosi netoleruotinas. Gelbėkime gimtinę. Ardykime ir boikotuokime monopolijas.
Vytas S 2010-06-17 02:05
Į ankstesnes pono Kęsto proklamacijas žiūrėjau skeptiškai, bet šįkart galiu tik pritarti. Monopolijos tikrai mus labiausiai skurdina ir apie tai Prezidentė kažkodėl nutilo, nors pradžioje labai karingai prieš jas pasisakė, - reikia tikėtis, kad bent kažką ta kryptimi daro.
Analogiška blogybė - karteliniai susitarimai. Ar kas nors galėtų pasakyti, kodėl, pavyzdžiui, negalima būtų daug kuriose srityse sukurti tokios pat konkurencinės aplinkos kaip mobiliųjų telefonų rinkoje (tiesa, ar tik ne monopolizacijos tendencijomis padvelkė vienijantis Teo ir Omniteliui)?
Kainų derinimo tradicijos įsigalėjo dar turgų viešpatavimo laikais, kai už bent kiek reikšmingesnį kainos numušimą turguje pats galėjai būti su ta visa kaina numuštas. Taigi kartelinių susitarimų net nereikia kažkaip ypatingai sudarinėti, jie įaugę mūsų prekiautojams į kraują - pasižiūri per petį, ką kaimynas daro, ir daro tą patį ir už tą pačią kainą.
Vyriausybė nutarė karpyti motinystės išmokas
Galima dar lengviau sumažinti deficitą. Tiesiog jaunomas šeimoms ir bendrai visiems, priklausantiems nuo solidarumo valstybėje, galima padėti nusipirkti bilietus į užsienį. O Vilniuje pastatyti didelį paminklinį akmenį, kad žmonės ilgiau nepamirštų, jog čia buvo Lietuvos valstybė.
2010 m. birželio 15 d., antradienis
Laiškas Lietuvos tėvams
Labas,
Žinau, kaip jūs visi užsiėmę. Žinau, kad visi labai rūpinatės jūsų sveikata. Atkreipkit dėmesį, kad be jūsų biologinės sveikatos, dar egzistuoja jūsų šeimos socialinė sveikata. Kas iš to, jei jūsų skruostai bus, kaip jaunų paršelių, jei jūsų raumenys kels aplinkinių pavydą, bet jūsų vaikams teks skursti dėl jūsų labai progresyvių, labai saugančių jūsų ypatingus nervus, raumenis, patogumus, gyvenimo būdą ir biologinę sveikatą. Aukštasis išsilavinimas tampa būtinybe [1].
1. More Employers to Require Some College, Report Says
By JACQUES STEINBERG
Published: June 14, 2010
The number of jobs requiring at least a two-year associate’s degree will outpace the number of people qualified to fill those positions by at least three million in 2018, according to a report scheduled to be released Tuesday by the Center on Education and the Workforce at Georgetown University.
The report makes clear that some education after high school is an increasing prerequisite for entry into the middle class. In 1970, for example, nearly three-quarters of workers considered to be middle class had not gone beyond high school in their education; in 2007, that figure had dropped below 40 percent, according to the report.
“High school graduates and dropouts will find themselves largely left behind in the coming decade as employer demand for workers with postsecondary degrees continues to surge,” write the report’s authors, led by Anthony P. Carnevale, the center’s director.
And yet the report further underscores a trend evident in recent years in reports from the Bureau of Labor Statistics: sometimes a certificate in a particular trade, a two-year associate’s degree or just a few years of college may be as valuable to one’s career (and income) as a traditional bachelor’s degree. JACQUES STEINBERG
Žinau, kaip jūs visi užsiėmę. Žinau, kad visi labai rūpinatės jūsų sveikata. Atkreipkit dėmesį, kad be jūsų biologinės sveikatos, dar egzistuoja jūsų šeimos socialinė sveikata. Kas iš to, jei jūsų skruostai bus, kaip jaunų paršelių, jei jūsų raumenys kels aplinkinių pavydą, bet jūsų vaikams teks skursti dėl jūsų labai progresyvių, labai saugančių jūsų ypatingus nervus, raumenis, patogumus, gyvenimo būdą ir biologinę sveikatą. Aukštasis išsilavinimas tampa būtinybe [1].
1. More Employers to Require Some College, Report Says
By JACQUES STEINBERG
Published: June 14, 2010
The number of jobs requiring at least a two-year associate’s degree will outpace the number of people qualified to fill those positions by at least three million in 2018, according to a report scheduled to be released Tuesday by the Center on Education and the Workforce at Georgetown University.
The report makes clear that some education after high school is an increasing prerequisite for entry into the middle class. In 1970, for example, nearly three-quarters of workers considered to be middle class had not gone beyond high school in their education; in 2007, that figure had dropped below 40 percent, according to the report.
“High school graduates and dropouts will find themselves largely left behind in the coming decade as employer demand for workers with postsecondary degrees continues to surge,” write the report’s authors, led by Anthony P. Carnevale, the center’s director.
And yet the report further underscores a trend evident in recent years in reports from the Bureau of Labor Statistics: sometimes a certificate in a particular trade, a two-year associate’s degree or just a few years of college may be as valuable to one’s career (and income) as a traditional bachelor’s degree. JACQUES STEINBERG
2010 m. birželio 14 d., pirmadienis
Koks mūsų pasirinkimas dabar?
Gera alternatyva būtų suskaidyti monopolijas ir mokesčiais priversti jas dalyvauti ūkio atstatyme, kas būtų naudinga visiems, įskaitant pačias monopolijas.
Kubiliaus idėja yra paprasta: atimti iš visų, atiduoti Maksimai, skandinavų bankams, lenkams, vadovaujantiems Mažeikių naftai, ir kitoms monopolijoms. Tai būtų kompensacija monopolijoms už visokeriopas avantiūras, kaip Leo.lt, klaidas ir kitas biznio nesekmes.
Kubiliaus idėja yra paprasta: atimti iš visų, atiduoti Maksimai, skandinavų bankams, lenkams, vadovaujantiems Mažeikių naftai, ir kitoms monopolijoms. Tai būtų kompensacija monopolijoms už visokeriopas avantiūras, kaip Leo.lt, klaidas ir kitas biznio nesekmes.
Koks mūsų pasirinkimas dabar?
Gera alternatyva būtų suskaidyti monopolijas ir mokesčiais priversti jas dalyvauti ūkio atstatyme, kas būtų naudinga visiems, įskaitant pačias monopolijas.
Kubiliaus idėja yra paprasta: atimti iš visų Lietuvos gyventojų, atiduoti VP, Skandinavijos bankams, Lenkijos verslininkams, vadovaujantiems Mažeikių naftai, ir kitoms Lietuvoje šeimininkaujančioms monopolijoms. Tai būtų kompensacija monopolijoms už visokeriopas avantiūras, kaip Leo.lt, klaidas ir kitas stambaus ir nepaslankaus verslo nesekmes. Toks Kubiliaus požiūris susiduria su loginiais ir politiniais sunkumais.
A.Kubilius teigia, kad apkarpymai galios tol, kol Lietuvoje tęsis ypatinga finansinė padėtis.
Apkarpymai sukelia ypatingąją finansinę padėtį. Ir tie apkarpymai turėtų galioti, kol bus ypatingoji finansinė padėtis. Užburtas ratas. Kubilių reikėtų pakeisti mažiau dogmatišku politiku. Kas kaltas dėl vieno iš didžiausių Europoje ūkio kritimų ir dėl jo padidėjusios emigracijos? Kubilius. Tai jau supranta net valdančiosios koalicijos dalyviai:
"Tapo akivaizdu, jog ankstesnis, neapgalvotas mokesčių didinimas turėjo labai negatyvias pasekmes Lietuvos ekonomikai, tad dar labiau stebina kalbos apie naują mokesčių naštos didinimą. Tai rodo, jog nesugebama įvertinti jau padarytų klaidų, o norima padėtį dar pabloginti", - svarsto LVLS. Tai palankiai vertintinas posūkis mūsų politiniame gyvenime.
Kubiliaus idėja yra paprasta: atimti iš visų Lietuvos gyventojų, atiduoti VP, Skandinavijos bankams, Lenkijos verslininkams, vadovaujantiems Mažeikių naftai, ir kitoms Lietuvoje šeimininkaujančioms monopolijoms. Tai būtų kompensacija monopolijoms už visokeriopas avantiūras, kaip Leo.lt, klaidas ir kitas stambaus ir nepaslankaus verslo nesekmes. Toks Kubiliaus požiūris susiduria su loginiais ir politiniais sunkumais.
A.Kubilius teigia, kad apkarpymai galios tol, kol Lietuvoje tęsis ypatinga finansinė padėtis.
Apkarpymai sukelia ypatingąją finansinę padėtį. Ir tie apkarpymai turėtų galioti, kol bus ypatingoji finansinė padėtis. Užburtas ratas. Kubilių reikėtų pakeisti mažiau dogmatišku politiku. Kas kaltas dėl vieno iš didžiausių Europoje ūkio kritimų ir dėl jo padidėjusios emigracijos? Kubilius. Tai jau supranta net valdančiosios koalicijos dalyviai:
"Tapo akivaizdu, jog ankstesnis, neapgalvotas mokesčių didinimas turėjo labai negatyvias pasekmes Lietuvos ekonomikai, tad dar labiau stebina kalbos apie naują mokesčių naštos didinimą. Tai rodo, jog nesugebama įvertinti jau padarytų klaidų, o norima padėtį dar pabloginti", - svarsto LVLS. Tai palankiai vertintinas posūkis mūsų politiniame gyvenime.
2010 m. birželio 13 d., sekmadienis
Ar tikri tie pažadai?
Sako, kad Grybauskaitė yra valstybininkų matrona. Bet ji remia Kubilių. Ir Kubilius ją palaiko. Paradoksalu, kad Kubiliaus koalicija išrinkta valdžion, kaip kovojanti su valstybininkais.
Ar mes nesame lengvatikiai, galvodami, kad pažadai kovoti su valstybininkais, su monopolijomis ar su rusais yra tikri?
Ar mes nesame lengvatikiai, galvodami, kad pažadai kovoti su valstybininkais, su monopolijomis ar su rusais yra tikri?
2010 m. birželio 12 d., šeštadienis
Teisingai daro tie, kas studijuoja užsienyje.
Pragyvenimas ir Lietuvoj yra brangus. O užsidirbti Lietuvoj yra mažiau galimybių. Nemokamai čia studijuojama tik laikinai. Blogiau nusirašinėsi, negu kiti, - tuojau būsi priverstas imti milžiniškas bankų paskolas.
2010 m. birželio 11 d., penktadienis
Kubiliaus Lietuva kartoja bankrutavusių Afrikos šalių klaidas
_Buttressed by the legality and impunity that international sovereignty conferred upon their actions, too many of Africa’s politicians and officials twisted the normal activities of a state beyond recognition, transforming mundane tasks like policing, lawmaking and taxation into weapons of extortion.
So, for the past five decades, most Africans have suffered predation of colonial proportions by the very states that were supposed to bring them freedom. And most of these nations, broke from their own thievery, are now unable to provide their citizens with basic services like security, roads, hospitals and schools._
(To Save Africa, Reject Its Nations
By PIERRE ENGLEBERT
Published: June 11, 2010, Claremont, Calif.
http://www.nytimes.com/2010/06/12/opinion/12englebert.html)
So, for the past five decades, most Africans have suffered predation of colonial proportions by the very states that were supposed to bring them freedom. And most of these nations, broke from their own thievery, are now unable to provide their citizens with basic services like security, roads, hospitals and schools._
(To Save Africa, Reject Its Nations
By PIERRE ENGLEBERT
Published: June 11, 2010, Claremont, Calif.
http://www.nytimes.com/2010/06/12/opinion/12englebert.html)
Smulkus mūsų ekonomikos aprašymas
_Sprendimai neatnešė laukiamo efekto
2000-2008 m. - didžiąją šio laiko dalį valdžioje buvo socialdemokratai - fiskalinė politika neapsaugojo nuo nekilnojamojo turto burbulų. Dabartinė Vyriausybė, vadovaujama konservatorių, reaguodama į krizę, susikoncentravo į priemones užtikrinti finansų sistemos veikimą, bet ne stimuliuoti ekonomikos atsigavimą. Lietuvos bankas sumažino reikalavimus bankų rezervams, padidinta indėlių draudimo suma, priimtas Finansinės drausmės įstatymas, sumažintas pajamų mokestis, tačiau padidėjo PVM, akcizai tabakui, alkoholiui ir degalams, panaikinta dauguma mokesčių lengvatų, sumažintos įmokos į pensijų fondus.
Nė vienas iš šių sprendimų neatnešė laukiamo efekto, teigiama apžvalgoje. Didžiulė mokesčių našta, kuri ypač užgulė nedideles įmones, ir neefektyvi kova su biurokratizmu buvo tarp priežasčių, kodėl ėmė augti nedarbas, o verslas atsidūrė prastoje situacijoje. Vilkinant struktūrines reformas tapo neįmanoma nukirpti jau prarytų biudžeto išlaidų. Smunkant biudžeto pajamoms, fiskalinis deficitas pernai išaugo iki 9 proc., nors 2008 m. ūkis dar augo 3 proc., o šiemet, tikimasi, turėtų mažėti. Deficitui sumažinti Vyriausybė buvo priversta brangiai skolintis (užuot paprašiusi Tarptautinio valiutos fondo pagalbos, ji papildė piniginę išleisdama 5 metų 500 mln. eurų euroobligacijų emisiją už 9,375 proc. palūkanas). Tai tik padidino valstybės skolą, o nacionalinį iždą apkrovė papildoma našta.
Tiesa, Lietuvos valstybės skola nėra pati didžiausia: Islandijos siekia 110 proc., Vokietijos – 80 proc, Lietuvos – beveik 40 proc., mažesnę skolą turi tik Estija ir Rusija.
Augantis nedarbas, kuris gali peraugti į struktūrinį (jis atsiranda, kai darbo paklausos struktūra neatitinka pasiūlos) skatina naują emigracijos bangą, kuri turės ilgalaikių neigiamų pasekmių, ypač demografijai - visuomenė ima senti, taip pat ima stigti įgudusių profesionalų. Pridėjus neefektyviai dirbantį viešąjį sektorių, kuriam esą verkiant reikia reformų, ir korupciją, šaliai tampa sunku pritraukti tiesioginių užsienio investicijų. nors dabartinė Vyriausybė daugiausiai dėmesio skiria būtent pastarosioms.
Vyriausybė ėmėsi švietimo, sveikatos ir socialinės apsaugos struktūrinių reformų, darbo rinką bando padaryti lankstesnę, mažina administracinę naštą, gerina priėjimą prie finansų, gerina galimybes eksportuoti ir investuoti. skatina energijos efektyvumą, planuojama supaprastinti ES struktūrinių fondų lėšų naudojimą.
Galime pralaimėti Azijai
Atsižvelgiant į istorinį pastarųjų dviejų dešimtmečių kontekstą, Baltijos šalių ekonominiai pasiekimai buvo įspūdingi. Nuosmukis paskatino kai kuriuos socialinius neramumus, bet juos užgožė gyvenimo kokybės pagerėjimas - gerovės lygis Baltijos šalyse pernai buvo daugiau nei pusantro karto geresnis nei dešimtmečio pradžioje. Nors valdžios institucijų veikla vertinama prastai, jų vyriausybės sėkmingai kovoja su krize. Tačiau ekspertai įspėja neapsigauti galvojant, kad krizė tėra didelė, bet laikina kliūtis kelyje. Naujos augimo strategijos esą reikalauja pirmiausiai kritiškai įvertinti ankstesniųs veiksmus.
Lietuvos augimas 2010 m. priklauso nuo išorinės paklausos atsigavimo ir investicijų. Mūsų šalis gali pasigirti mažesniu verslo ir gyventojų įsiskolinimu, lyginant su kitomis Baltijos valstybėmis ir ES senbuvėmis. Tikimasi, kad vidaus vartojimas pradės augti kitąmet. Šiemet dar laukiama BVP kritimo 3-4,5 proc. Ūkis ėmė lanksčiai taikytis prie pasaulinės krizės, bet perspektyva atrodo ne mažiau iššaukianti. Ekonomistas Raimondas Kuodis įžvelgia riziką, kad dėl neefektyvaus kapitalo bei darbo jėgos įdėjimo ir didžiulės skolos ilgalaikis ūkio potencialas gali būti menkas.
Pasak ekspertų, neigiamos įtakos pagrindinėms Europos ekonomikoms turės Graikijos krizė, jos poveikio neišvengs ir Baltijos jūros regionas. Ekonominis aktyvumas pamažu keliasi į Aziją, todėl ilgalaikėje perspektyvoje mūsų pozicijos gali susilpnėti._
2000-2008 m. - didžiąją šio laiko dalį valdžioje buvo socialdemokratai - fiskalinė politika neapsaugojo nuo nekilnojamojo turto burbulų. Dabartinė Vyriausybė, vadovaujama konservatorių, reaguodama į krizę, susikoncentravo į priemones užtikrinti finansų sistemos veikimą, bet ne stimuliuoti ekonomikos atsigavimą. Lietuvos bankas sumažino reikalavimus bankų rezervams, padidinta indėlių draudimo suma, priimtas Finansinės drausmės įstatymas, sumažintas pajamų mokestis, tačiau padidėjo PVM, akcizai tabakui, alkoholiui ir degalams, panaikinta dauguma mokesčių lengvatų, sumažintos įmokos į pensijų fondus.
Nė vienas iš šių sprendimų neatnešė laukiamo efekto, teigiama apžvalgoje. Didžiulė mokesčių našta, kuri ypač užgulė nedideles įmones, ir neefektyvi kova su biurokratizmu buvo tarp priežasčių, kodėl ėmė augti nedarbas, o verslas atsidūrė prastoje situacijoje. Vilkinant struktūrines reformas tapo neįmanoma nukirpti jau prarytų biudžeto išlaidų. Smunkant biudžeto pajamoms, fiskalinis deficitas pernai išaugo iki 9 proc., nors 2008 m. ūkis dar augo 3 proc., o šiemet, tikimasi, turėtų mažėti. Deficitui sumažinti Vyriausybė buvo priversta brangiai skolintis (užuot paprašiusi Tarptautinio valiutos fondo pagalbos, ji papildė piniginę išleisdama 5 metų 500 mln. eurų euroobligacijų emisiją už 9,375 proc. palūkanas). Tai tik padidino valstybės skolą, o nacionalinį iždą apkrovė papildoma našta.
Tiesa, Lietuvos valstybės skola nėra pati didžiausia: Islandijos siekia 110 proc., Vokietijos – 80 proc, Lietuvos – beveik 40 proc., mažesnę skolą turi tik Estija ir Rusija.
Augantis nedarbas, kuris gali peraugti į struktūrinį (jis atsiranda, kai darbo paklausos struktūra neatitinka pasiūlos) skatina naują emigracijos bangą, kuri turės ilgalaikių neigiamų pasekmių, ypač demografijai - visuomenė ima senti, taip pat ima stigti įgudusių profesionalų. Pridėjus neefektyviai dirbantį viešąjį sektorių, kuriam esą verkiant reikia reformų, ir korupciją, šaliai tampa sunku pritraukti tiesioginių užsienio investicijų. nors dabartinė Vyriausybė daugiausiai dėmesio skiria būtent pastarosioms.
Vyriausybė ėmėsi švietimo, sveikatos ir socialinės apsaugos struktūrinių reformų, darbo rinką bando padaryti lankstesnę, mažina administracinę naštą, gerina priėjimą prie finansų, gerina galimybes eksportuoti ir investuoti. skatina energijos efektyvumą, planuojama supaprastinti ES struktūrinių fondų lėšų naudojimą.
Galime pralaimėti Azijai
Atsižvelgiant į istorinį pastarųjų dviejų dešimtmečių kontekstą, Baltijos šalių ekonominiai pasiekimai buvo įspūdingi. Nuosmukis paskatino kai kuriuos socialinius neramumus, bet juos užgožė gyvenimo kokybės pagerėjimas - gerovės lygis Baltijos šalyse pernai buvo daugiau nei pusantro karto geresnis nei dešimtmečio pradžioje. Nors valdžios institucijų veikla vertinama prastai, jų vyriausybės sėkmingai kovoja su krize. Tačiau ekspertai įspėja neapsigauti galvojant, kad krizė tėra didelė, bet laikina kliūtis kelyje. Naujos augimo strategijos esą reikalauja pirmiausiai kritiškai įvertinti ankstesniųs veiksmus.
Lietuvos augimas 2010 m. priklauso nuo išorinės paklausos atsigavimo ir investicijų. Mūsų šalis gali pasigirti mažesniu verslo ir gyventojų įsiskolinimu, lyginant su kitomis Baltijos valstybėmis ir ES senbuvėmis. Tikimasi, kad vidaus vartojimas pradės augti kitąmet. Šiemet dar laukiama BVP kritimo 3-4,5 proc. Ūkis ėmė lanksčiai taikytis prie pasaulinės krizės, bet perspektyva atrodo ne mažiau iššaukianti. Ekonomistas Raimondas Kuodis įžvelgia riziką, kad dėl neefektyvaus kapitalo bei darbo jėgos įdėjimo ir didžiulės skolos ilgalaikis ūkio potencialas gali būti menkas.
Pasak ekspertų, neigiamos įtakos pagrindinėms Europos ekonomikoms turės Graikijos krizė, jos poveikio neišvengs ir Baltijos jūros regionas. Ekonominis aktyvumas pamažu keliasi į Aziją, todėl ilgalaikėje perspektyvoje mūsų pozicijos gali susilpnėti._
Nebijau pasirodyti neoriginalus:
_Mokesčių pakeitimai neatnešė laukiamo efekto, teigia ekspertai
Lietuva turi nemažai privalumų, tačiau stokoja aiškaus konkurencinio pranašumo prieš kitas šalis. Vyriausybė nesugebėjo apsaugoti šalies nuo nekilnojamojo turto burbulo, o užklupus krizei susikoncentravo į finansų sistemą ir investicijų paiešką,
bet neskubėjo stimuliuoti ekonomikos.
Priimti mokestiniai pakeitimai neatnešė laukiamo efekto.
Sėkmingo augimo metais valdžia galvojo, kaip įsivesti eurą, bet primiršo stiprinti konkurencinius pranašumus. Taip teigiama Baltijos plėtros forumo, dar vadinamo Baltijos Davosu, metinėje apžvalgoje._
Lietuva turi nemažai privalumų, tačiau stokoja aiškaus konkurencinio pranašumo prieš kitas šalis. Vyriausybė nesugebėjo apsaugoti šalies nuo nekilnojamojo turto burbulo, o užklupus krizei susikoncentravo į finansų sistemą ir investicijų paiešką,
bet neskubėjo stimuliuoti ekonomikos.
Priimti mokestiniai pakeitimai neatnešė laukiamo efekto.
Sėkmingo augimo metais valdžia galvojo, kaip įsivesti eurą, bet primiršo stiprinti konkurencinius pranašumus. Taip teigiama Baltijos plėtros forumo, dar vadinamo Baltijos Davosu, metinėje apžvalgoje._
Paradoksali Konstitucijos situacija
Tikimasi, kad 2010 m. valstybė sumokės už beveik 19 tūkstančių pirmakursių studijas. Į šį skaičių įeina 9,7 tūkstančio studijuojančių universitetuose ir 9,2 tūkstančio - kolegijose. Nepatekę į valstybės apmokamas vietas, arba netekę valstybės finansavimo, galės studijuoti už savo pinigus.
Tų netekusių finansavimo gali būti daug, nes valstybė finansuos tik laikinai. Aukštosios nokyklos bei kolegijos toleruoja nusirašinėjimą, bandydamos išgyventi totalios emigracijos laikais. Iš tų, kuriems nepasiseks nusirašinėti, vėliau finansavimą atims. Mokamos studijos yra per brangios. Ypač tai keista šalyje, kur negaliojanti Konstitucija garantuoja nemokamas studijas visiems gerai besimokantiems. Prezidentė, Konstitucinis teismas ir kiti teismai, Valstybės saugumo departamentas bei kitos kontoros prižiūri Konstitucijos galiojimą šalyje. Bet jie neturi laiko. Jie kovoja už naują (šį kartą nekomunistinį) žmogų.
Tų netekusių finansavimo gali būti daug, nes valstybė finansuos tik laikinai. Aukštosios nokyklos bei kolegijos toleruoja nusirašinėjimą, bandydamos išgyventi totalios emigracijos laikais. Iš tų, kuriems nepasiseks nusirašinėti, vėliau finansavimą atims. Mokamos studijos yra per brangios. Ypač tai keista šalyje, kur negaliojanti Konstitucija garantuoja nemokamas studijas visiems gerai besimokantiems. Prezidentė, Konstitucinis teismas ir kiti teismai, Valstybės saugumo departamentas bei kitos kontoros prižiūri Konstitucijos galiojimą šalyje. Bet jie neturi laiko. Jie kovoja už naują (šį kartą nekomunistinį) žmogų.
2010 m. birželio 9 d., trečiadienis
Seimo Ekonomikos komitetas sutinka, kad darbdavys galėtų darbuotoją atleisti be priežasties
_"Gal pačiam žmogui bus geriau...", - tvirtino konservatorius Jurgis Razma._
Aišku, kad bus aiškiau. Žinos, kieno rankose valdžia. Jei dirbantysis atves jo šešerių metų dukrelę geram dėdei darbdaviui pažaisti keletą valandų, tai ir visai atleisti nereiks. Gal jau laikas mums išmokti apginti savus?
Aišku, kad bus aiškiau. Žinos, kieno rankose valdžia. Jei dirbantysis atves jo šešerių metų dukrelę geram dėdei darbdaviui pažaisti keletą valandų, tai ir visai atleisti nereiks. Gal jau laikas mums išmokti apginti savus?
2010 m. birželio 7 d., pirmadienis
Ar ir toliau taip gyvensim?
2010 06 07 09:53
Kunigo Justino Lelešiaus – Grafo, dienoraštis 1946 -1947 metais. Rastas po kunigo – partizano žūties.
[..] "Guliu šiauduose ir galvoju: dėl ko mes turime vargti, dėl ko mes vieni turime nešti tautos kryžių ir vargus? Turėdamas laiko, imu ieškoti viso to kaltininkų. Iš kur Lietuvoje atsirado tiek daug išgamų, parsidavėlių?
Prieinu išvadą, biednuomenės socialinė padėtis mūsų Nepriklausomybės laikais jiems buvo nepakenčiama. Už pusę lito darbininkas turėjo kirsti žydui per dieną malkas, tuo tarpu jis matė prabangoje skęstančius Kauno ponus. Darbininkas su šeima kentė badą, tuo tarpu kita žmonių dalis ruošė ištaigingus balius, kuriuose dažnai keldavo net naktines orgijas. Tą matė varge beskęstantis darbininkas. Jo galvosenoje vyravo neapykanta buržuazijai. Tokių užmirštų ir varge skęstančių šeimų buvo ne viena. Jos būrėsi viena prie kitos vis didesnius ratelius. Budri bolševikų akis tą didelę bedugnę tarp biednuomenės ir pasiturinčios visuomenės greitai panaudojo savo juodiems darbams. Juos traukė į komunistinius ratelius. Maskva, nors pati skendo neturte, bet tam pinigų negailėjo. Ji bėrė saujomis auksą. O varge paskendusios biednuomenės mases sužavėjo auksas. Mestas šūkis, kad ir jūs esate žmonės, ir jūs galite naudotis turtais, kad ir jūs turite teisę į gyvenimą, užbūrė bemoksles mases. Jeigu mūsų Nepriklausomybės laikais būtų buvęs kreipiamas dėmesys į tą vargstančią liaudį, į jos vargingą buitį – to šiandien nebūtų įvykę.
Jeigu visi mes esame Lietuvos piliečiai, toje tautoje gimę, tai visi turime teisę tautos gėrybėmis naudotis. Reikėjos duoti sąlygas: kad visi galėtų žmoniškai pragyventi. Aukštas valdininkas turėjo kelių aukštų namą, kurį dažnai įsigydavo vogdamas iš valstybės iždo, tuo tarpu darbininko šeima gyveno fortuose ar tamsiuose, drėgnuose rūsiuose. Ar negalėjo valstybė sudaryti sąlygas, kad ir tos darbininkų šeimos turėtų tinkamus butus, kaip pridera žmogui, pragyvenimą.
Iš antros pusės: su pavydu žiūrėjo ūkininkas į dygstantį Lapėno mūrą, tuo tarpu pats, atsisakydamas mėsos kąsnelio, vežė už trisdešimt penkis litus savo bekoną, kad tik galėtų apsimokėti mokesčius. Juodi pono Lapėno darbai šiandien visai tautai nėra paslaptis.
Kiekvienas valdininkas jautėsi padėties viešpats. Tarnautojas yra skirtas patarnauti visuomenei. O mūsų valdininkija išbardavo, iškoneveikdavo bemokslį kaimietį, siųsdavo velniop. Pagieža tautoje augo. Vieni dairėsi į Maskvą, antri į Berlyną, o treti – į Varšuvą.
Didžiules teises mūsų Tėvyneje turėjo žydai. Jų rankose buvo kapitalas ir nebuvo galima tai nacionalizuoti, bendram tautos interesui panaudoti žmonių prakaitu uždirbtus žydu kapitalus. Nedovanotinos tai klaidos, nedovanotini apsileidimai, kurie ir privedė tautą prie pražūties.
Neturėjome mes net tinkamų pedagogų. Kaimo mokytojas dažnai be jokio pašaukimo pedagoginiam darbui, užuot ugdęs jaunuomenę savo gyvenimu, - juos stūmė nuo savęs. Mokytojas, per dieną girtas, bendraudamas su įtartinos doros asmenimis, pats būdamas dvasios elgeta, negalėjo įžiebti į jautrią vaikučių sielą Tėvynės meilės jausmo. Toks mokytojas neturėdamas pedagoginio takto, jaunuomenę baidė nuo mokslo. Vaikas ruošė savo pamokas ne iš meilės mokslui, bet grynai iš baimės, kad girtuoklis mokytojas jo nedaužytų rykštėmis.
Buvo blogai tvarkomas ir mediciniškas aprūpinimas. Apskrities gydytojas, jeigu atvažiavo į kaimą pas ligonį, tai kad užgiedos už savo vizitą, tai žmonės norėtų geriau mirti, negu parduoti paskutinę karvę. Valstybė į tai nekreipė dėmesio. Jeigu gydytojas gauna algą, tai kokia dar reikalinga antra alga, kuriąturi sudėti sergantieji žmonės?
Šiandien, prisiminus faktą, kad nedaugelis gydytojų galima prisišaukti prie sužeisto kovotojo, užverda pyktis."
Kunigo Justino Lelešiaus – Grafo, dienoraštis 1946 -1947 metais. Rastas po kunigo – partizano žūties.
[..] "Guliu šiauduose ir galvoju: dėl ko mes turime vargti, dėl ko mes vieni turime nešti tautos kryžių ir vargus? Turėdamas laiko, imu ieškoti viso to kaltininkų. Iš kur Lietuvoje atsirado tiek daug išgamų, parsidavėlių?
Prieinu išvadą, biednuomenės socialinė padėtis mūsų Nepriklausomybės laikais jiems buvo nepakenčiama. Už pusę lito darbininkas turėjo kirsti žydui per dieną malkas, tuo tarpu jis matė prabangoje skęstančius Kauno ponus. Darbininkas su šeima kentė badą, tuo tarpu kita žmonių dalis ruošė ištaigingus balius, kuriuose dažnai keldavo net naktines orgijas. Tą matė varge beskęstantis darbininkas. Jo galvosenoje vyravo neapykanta buržuazijai. Tokių užmirštų ir varge skęstančių šeimų buvo ne viena. Jos būrėsi viena prie kitos vis didesnius ratelius. Budri bolševikų akis tą didelę bedugnę tarp biednuomenės ir pasiturinčios visuomenės greitai panaudojo savo juodiems darbams. Juos traukė į komunistinius ratelius. Maskva, nors pati skendo neturte, bet tam pinigų negailėjo. Ji bėrė saujomis auksą. O varge paskendusios biednuomenės mases sužavėjo auksas. Mestas šūkis, kad ir jūs esate žmonės, ir jūs galite naudotis turtais, kad ir jūs turite teisę į gyvenimą, užbūrė bemoksles mases. Jeigu mūsų Nepriklausomybės laikais būtų buvęs kreipiamas dėmesys į tą vargstančią liaudį, į jos vargingą buitį – to šiandien nebūtų įvykę.
Jeigu visi mes esame Lietuvos piliečiai, toje tautoje gimę, tai visi turime teisę tautos gėrybėmis naudotis. Reikėjos duoti sąlygas: kad visi galėtų žmoniškai pragyventi. Aukštas valdininkas turėjo kelių aukštų namą, kurį dažnai įsigydavo vogdamas iš valstybės iždo, tuo tarpu darbininko šeima gyveno fortuose ar tamsiuose, drėgnuose rūsiuose. Ar negalėjo valstybė sudaryti sąlygas, kad ir tos darbininkų šeimos turėtų tinkamus butus, kaip pridera žmogui, pragyvenimą.
Iš antros pusės: su pavydu žiūrėjo ūkininkas į dygstantį Lapėno mūrą, tuo tarpu pats, atsisakydamas mėsos kąsnelio, vežė už trisdešimt penkis litus savo bekoną, kad tik galėtų apsimokėti mokesčius. Juodi pono Lapėno darbai šiandien visai tautai nėra paslaptis.
Kiekvienas valdininkas jautėsi padėties viešpats. Tarnautojas yra skirtas patarnauti visuomenei. O mūsų valdininkija išbardavo, iškoneveikdavo bemokslį kaimietį, siųsdavo velniop. Pagieža tautoje augo. Vieni dairėsi į Maskvą, antri į Berlyną, o treti – į Varšuvą.
Didžiules teises mūsų Tėvyneje turėjo žydai. Jų rankose buvo kapitalas ir nebuvo galima tai nacionalizuoti, bendram tautos interesui panaudoti žmonių prakaitu uždirbtus žydu kapitalus. Nedovanotinos tai klaidos, nedovanotini apsileidimai, kurie ir privedė tautą prie pražūties.
Neturėjome mes net tinkamų pedagogų. Kaimo mokytojas dažnai be jokio pašaukimo pedagoginiam darbui, užuot ugdęs jaunuomenę savo gyvenimu, - juos stūmė nuo savęs. Mokytojas, per dieną girtas, bendraudamas su įtartinos doros asmenimis, pats būdamas dvasios elgeta, negalėjo įžiebti į jautrią vaikučių sielą Tėvynės meilės jausmo. Toks mokytojas neturėdamas pedagoginio takto, jaunuomenę baidė nuo mokslo. Vaikas ruošė savo pamokas ne iš meilės mokslui, bet grynai iš baimės, kad girtuoklis mokytojas jo nedaužytų rykštėmis.
Buvo blogai tvarkomas ir mediciniškas aprūpinimas. Apskrities gydytojas, jeigu atvažiavo į kaimą pas ligonį, tai kad užgiedos už savo vizitą, tai žmonės norėtų geriau mirti, negu parduoti paskutinę karvę. Valstybė į tai nekreipė dėmesio. Jeigu gydytojas gauna algą, tai kokia dar reikalinga antra alga, kuriąturi sudėti sergantieji žmonės?
Šiandien, prisiminus faktą, kad nedaugelis gydytojų galima prisišaukti prie sužeisto kovotojo, užverda pyktis."
2010 m. birželio 5 d., šeštadienis
Ką duoda Lietuvai mokesčių kėlimas?
Praeitą savaitę A. Kubilius teigė Seimui, kad Lietuva, sumažinusi išlaidas ir pakėlusi mokesčius įsivyravus giliai recesijai, turi pasiryžti dar griežtesniam taupymui, jei nori išvengti graikiškos skolų krizės. Kaip mūsų ūkį paveikia tokia griežto taupymo tvarka?
Iš statistikos matome, kad Lietuvos ekonominis nuosmukis, lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis, vis dar yra vienas iš didžiausių.
Per metus Latvijos ekonomika smuko 5,1 proc. (per ketvirtį augo 0,3 proc.), Lietuvos ūkis per metus krito 2,6 proc. (per ketvirtį nukrito 3,9 proc.), Estijos per metus ir ketvirtį smuko tiek pat – po 2,3 proc.
Panašų metinį nuosmukį patyrė dar dvi naujosios Europos Sąjungos narės Bulgarija (-4 proc.) ir Rumunija (-3,2 proc.).
Sveikiname Kubilių, užtikrinusį rekordinį ūkio kritimą Lietuvoje. Tikslas - naikinti ūkį sparčiau, negu Bulgarija, nes prie jau nebepakeliamų mokesčių Kubilius ruošiasi pridėti naujus.
Šalyje siautėja vagystės ir kyšininkavimas, potvyniai didžiausiuose miestuose, savižudybių epidemija, pedofilijos ir kitokio paleistuvavimo skandalai, katastrofiškas demoralizuojantis ilgalaikis nedarbas, didžiulė priverstinė emigracija ištisomis šeimomis, investicijų ir paskolų trūkumas, fantastiškos studijų kainos. Lietuviai išmiršta taip greitai, kaip dar niekada nebuvo tautos istorijoje. Kainos yra tarp aukščiausių Europoje, o atlyginimai yra tarp žemiausių. Verslų bankrotų skaičius ir ūkio smukimas yra stulbinantys, nes lenkia daugumą Europos valstybių. Mokesčiai keliami vos ne kas mėnesį. Darbo sąlygos primena žiauriausius baudžiavos laikus. Kas antras abiturientas svajoja palikti Lietuvą.
Valdžia yra visiškai bejėgė, Vyriausybei belieka tik tyčiotis iš Lietuvos krepšinio ir dainavimo nesekmių. Tuo tarpu mes čia sėdime ir svarstome, kad labiau patiktų gal viena, o gal pusantros pilietybės, kad emigravusieji ir siunčiantys Lietuvai pinigus yra nepilnaverčiai žmonės, nes jie neva tai mažiau dirba Lietuvai, negu Lietuvos svarbiausioms sąjungininkėms.
Laikas vienytis ir susitvarkyti.
Iš statistikos matome, kad Lietuvos ekonominis nuosmukis, lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis, vis dar yra vienas iš didžiausių.
Per metus Latvijos ekonomika smuko 5,1 proc. (per ketvirtį augo 0,3 proc.), Lietuvos ūkis per metus krito 2,6 proc. (per ketvirtį nukrito 3,9 proc.), Estijos per metus ir ketvirtį smuko tiek pat – po 2,3 proc.
Panašų metinį nuosmukį patyrė dar dvi naujosios Europos Sąjungos narės Bulgarija (-4 proc.) ir Rumunija (-3,2 proc.).
Sveikiname Kubilių, užtikrinusį rekordinį ūkio kritimą Lietuvoje. Tikslas - naikinti ūkį sparčiau, negu Bulgarija, nes prie jau nebepakeliamų mokesčių Kubilius ruošiasi pridėti naujus.
Šalyje siautėja vagystės ir kyšininkavimas, potvyniai didžiausiuose miestuose, savižudybių epidemija, pedofilijos ir kitokio paleistuvavimo skandalai, katastrofiškas demoralizuojantis ilgalaikis nedarbas, didžiulė priverstinė emigracija ištisomis šeimomis, investicijų ir paskolų trūkumas, fantastiškos studijų kainos. Lietuviai išmiršta taip greitai, kaip dar niekada nebuvo tautos istorijoje. Kainos yra tarp aukščiausių Europoje, o atlyginimai yra tarp žemiausių. Verslų bankrotų skaičius ir ūkio smukimas yra stulbinantys, nes lenkia daugumą Europos valstybių. Mokesčiai keliami vos ne kas mėnesį. Darbo sąlygos primena žiauriausius baudžiavos laikus. Kas antras abiturientas svajoja palikti Lietuvą.
Valdžia yra visiškai bejėgė, Vyriausybei belieka tik tyčiotis iš Lietuvos krepšinio ir dainavimo nesekmių. Tuo tarpu mes čia sėdime ir svarstome, kad labiau patiktų gal viena, o gal pusantros pilietybės, kad emigravusieji ir siunčiantys Lietuvai pinigus yra nepilnaverčiai žmonės, nes jie neva tai mažiau dirba Lietuvai, negu Lietuvos svarbiausioms sąjungininkėms.
Laikas vienytis ir susitvarkyti.
2010 m. birželio 4 d., penktadienis
Padėkime tiems, kurie bando mus vėl suvienyti
Siūlymas pripažinti tėvynės pilietybę kaip mūsų prigimtinę teisę, „nepastebint“, kad Lietuvos pilietis gavo ir kitos šalies pasą, sunkiai skinasi kelią. Penktadienį Seimo posėdyje vėl atsisakyta svarstyti pakartotinai šį parlamentaro Gedimino Navaičio pateiktą siūlymą, nors prie jo žadama grįžti vėliau.
Vienas šio klausimo aspektas yra ypač svarbus Lietuvai: Ar nors išskirtinės krizės akivaizdoje mes pradėsime vienytis, ar ir toliau liksime susiskaldę į tariamus teisuolius, kurie gyvena Lietuvoje ir neva tai žiauriai baustinus piliečius,kuriuos privalu nubausti pilietybės atėmimu vien už tai, kad jie dirba užsienyje? Tie, kurie padeda Lietuvos piliečiams susivienyti tokiu svarbiu momentu, yra verti visokeriopos paramos, įskaitant mūsų balsus rinkimų metu. Šį Gedimino Navaičio projektą taip pat remia liberalcentristas Arminas Lydeka, liberalas Audrius Endzinas, konservatorius-krikdemas Stasys Šedbaras ir Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Valdemaras Valkiūnas.
Vienas šio klausimo aspektas yra ypač svarbus Lietuvai: Ar nors išskirtinės krizės akivaizdoje mes pradėsime vienytis, ar ir toliau liksime susiskaldę į tariamus teisuolius, kurie gyvena Lietuvoje ir neva tai žiauriai baustinus piliečius,kuriuos privalu nubausti pilietybės atėmimu vien už tai, kad jie dirba užsienyje? Tie, kurie padeda Lietuvos piliečiams susivienyti tokiu svarbiu momentu, yra verti visokeriopos paramos, įskaitant mūsų balsus rinkimų metu. Šį Gedimino Navaičio projektą taip pat remia liberalcentristas Arminas Lydeka, liberalas Audrius Endzinas, konservatorius-krikdemas Stasys Šedbaras ir Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Valdemaras Valkiūnas.
2010 m. birželio 2 d., trečiadienis
Artimiausi Lietuvos siekiai
Darbdaviai demonstruos begalinę valdžią, atleisdinėdami bet ką ir bet kada. Verslininkystė taps patraukli kiekvienam, net ir kvailiausiam, pedofilui.
Kubilius kels mokesčius, kiek norėdamas ir kada norėdamas. Dėl tokio finansinio stabilumo visos Europos kiaulidės-fabrikai susikraustys į Lietuvą. Dvokas neišpasakytas. Svajonių kraštas.
Kubilius kels mokesčius, kiek norėdamas ir kada norėdamas. Dėl tokio finansinio stabilumo visos Europos kiaulidės-fabrikai susikraustys į Lietuvą. Dvokas neišpasakytas. Svajonių kraštas.
2010 m. birželio 1 d., antradienis
Seimas plečia galimybes turėti dvigubą pilietybę
Siūloma, kad ją galėtų išsaugoti ne tik Europos Sąjungos, NATO šalyse, bet ir Baltarusijoje bei Rusijoje gyvenantys lietuviai.
Ką gi, seniai laikas. Lenkija toleruoja dvigubą jų tautiečių pilietybę, išmintingai naudojasi kuo pilnesne jų parama. Ypač svarbi ta parama šiandien, kai bankai nebepajėgia finansuoti ūkį. Užtenka palyginti, kokia krizė dabar Lenkijoje, ir kokia - Lietuvoje. Daugeliui Lietuvoje ateina badas, o mes vis dar svarstome nerealų karą su Rusija, kuris neva tai priverstų saujelę žmonių rinktis tarp mūsų ir rusų. Lenkijos piliečiams tas badas neateina taip masiškai. Matyt, kažką teisingai kaimynai daro. Tuo labiau, kad užsienio tautiečių atsiųsti pinigai nieko nekainuoja nei mums, nei Lenkijai.
Oponentams galimas trumpas atsakymas. Tu jau daug pridirbai Lietuvos labui? Tai kodėl Kubilius ruošiasi šalies bankrotui? Kam skaldai tautą tokiu sunkiu laiku? Gal reikia pradėti dirbti visiems kartu?
Ką gi, seniai laikas. Lenkija toleruoja dvigubą jų tautiečių pilietybę, išmintingai naudojasi kuo pilnesne jų parama. Ypač svarbi ta parama šiandien, kai bankai nebepajėgia finansuoti ūkį. Užtenka palyginti, kokia krizė dabar Lenkijoje, ir kokia - Lietuvoje. Daugeliui Lietuvoje ateina badas, o mes vis dar svarstome nerealų karą su Rusija, kuris neva tai priverstų saujelę žmonių rinktis tarp mūsų ir rusų. Lenkijos piliečiams tas badas neateina taip masiškai. Matyt, kažką teisingai kaimynai daro. Tuo labiau, kad užsienio tautiečių atsiųsti pinigai nieko nekainuoja nei mums, nei Lenkijai.
Oponentams galimas trumpas atsakymas. Tu jau daug pridirbai Lietuvos labui? Tai kodėl Kubilius ruošiasi šalies bankrotui? Kam skaldai tautą tokiu sunkiu laiku? Gal reikia pradėti dirbti visiems kartu?
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)