Laikas apibendrinti aukštojo mokslo reformos rezultatus

Norėjome, kad būtų, kaip galima geriau, o išėjo - kaip visada.

Norėjome, kad sustiprėtų kolegijos universitetų sąskaita. Abiturientai nepatenkino tokių mūsų pageidavimų.

Norėjome sunaikinti taip vadinamus silpnus universitetus ir kolegijas, ar bent sujungti į stambesnius. Pasirodo, rizikuojame galutinai užsmaugti regionų vystymą ir palikti šalį be būtinų jaunųjų specialistų. Teks kurti valstybinius užsakymus ir dalinti juos užkulisinėmis machinacijomis. Nieko naujo.

Norėjome leisti bankams uždirbti jaunų žmonių sąskaita. Dabar tie, kurie nesugeba ar nenori konkuruoti su bendraamžiais mokydamiesi, turės atnešti didžiules palūkanas bankams. Bet situacija nepasikeitė net bankininkams. Anksčiau mokantys už studijas galėdavo pasiskolinti namui ar butui. Dabar jie gyvens su tėvais ir mokės daug metų už išsilavinimą. Bus dar mažiau išsilavinusių, truputį geriau uždirbančių, šeimų.

Dauguma tikisi prisiskolinti studijoms milžiniškas sumas iš bankų ir emigruoti, kad nereikėtų vargti su tomis skolomis. Bankams tai vienodai šviečia: valstybė juk garantuoja ir sumokės už viską. Dabar bet kas, neturintis nei sugebėjimų, nei noro rimtai dirbti, gali baigti studijas, mokėdamas už jas didžiules valstybės pinigų sumas.

Juk neišvarys mūsų skurdūs universitetai žmogaus, atnešančio tiek daug.

Minios abiturientų siekia paskolų išsilavinimui universitetuose ir atsisako krepšelių (nemokamo išsilavinimo!)kolegijose. Kodėl? Kai bankas duoda paskolą butui, Lietuvoje lieka butas, garantuojantis tos paskolos pelningumą bankui. Kai bankas duoda paskolą studijoms, Lietuvoje nelieka nieko, išskyrus tik Lietuvos valstybės garantiją tai paskolai. Akivaizdu, kokią paskolą jaunimui labiau apsimoka paimti, jei jis nenori vargti studijuodamas, o siekia tik diplomo. Abiem atvejais bankas nėra nuskriaustas. Todėl mes ir turime tokią sistemą. Ar tikrai mes jos norime?

Reformos rezultatas: universiteto diplomas kiekvienam tinginiui.

Nesuprantu, kaip galima vadinti tokias reformas drąsiomis. Jos tik įtvirtina padėtį, buvusią iki šiol.

Nėra ko bijotis ar džiaugtis. Tai eilinė lietuviška reforma, sukurianti daugiau problemų, negu išsprendžianti, tačiau nekeičianti pagrindų.

Bus nedaug prasiskolinusių studijoms absolventų, kurie pasiliks Lietuvoje ir bandys atiduoti skolas. Labai žymi dalis pabėgs nuo tų skolų į užsienį.

Aišku, dauguma nenorės skolintis ir iškart studijuos užsienyje. Smunkant ekonomikai, kuo toliau, tuo labiau mūsų universitetai taps per dideli, jų tikrai bus per daug.

Ne veltui geriausieji lietuvių kilmės studentai ir toliau studijuoja užsienyje. Niekas nebenori fiktyvaus kapitalizmo lūpdažiais pagražinto rojaus.

Reformatoriams pasakysime nedaug. Kolkas jūsų bandymai baigiasi emigracijos pagreitinimu ir pasų atiminėjimu iš emigrantų. Laikas nuversti kenkėjų valdžią.

Jūsų valanda jau artinasi. Alkani policininkai jau nebešaudys guminėmis kulkomis.

Argentinos tango

Mokykimės iš klaidų. Didžiulis ekonomikos nuosmukis krizės metu rodo, kad iš Argentinos klaidos nepasimokėme. Be reikalo pririšome Baltijos šalių valiutas nelanksčiai prie euro.

Kaip pasimokyti iš mūsų pačių klaidos? Surasti visus, balsavusius už lito pririšimą, ir nubausti labai griežtai.

Nes neišlipsime iš vargo, kol mūsų elitas nepradės rimtai dirbti.

Kaip prasidėjo suomių inovatyvios technologijos

Kęstas - XPRO2009-07-28 08:42

1970-taisiais ir 1980-taisiais suomių Nokia išvystė Sanomalaitejärjestelmä (pranešimų priemonių sistemą), skaitmeninę, nešiojamą užšifruojančią tekstus, komunikacijos priemonę Suomijos gynybinėms pajėgoms.

Taip rimto valstybės finansavimo dėka prasidėjo inovatyvių technologijų vystymas Suomijoje. Mums reikia iš tokio pavyzdžio mokytis.

Bet kol kas mes darome priešingai. Mes ne stipriname mūsų valstybę. Mes ją išvagiame.

XPRO > Kęstas2009-07-27 18:58

1. Nereikia zyzti, o reikia dirbti.
2. 500 vieta tarp keliasdešimties tūkstančių uniersitetų nėra trečia rūšis. O padalinus vietą iš biudžeto, keli Lietuvos universitetai atsidurtų labai aukštai, turint omenyje, kad pirmo šimtuko univesitetų biudžetai yra virš $1B. Teko pakeliauti po svietą - tikrai turime pakankamai normalių profesorių porai gerų universitetų. Tereikia sutelkti lėšas atsikratant pseudouniversitetų, neleisti beraščiams studijuoti, prijungti prie universitetų mokslo institutus ir keli mūsų universitetai pakils per porą šimtų vietų aukščiau.
2. Kad rašinėti apie technologijas, reikia jas nors kiek išmanyti. Apie pasaulinius susitikimus tamsta neklejotum, jei pabūvotum Suomijoj, Taivane ir kitose nedidelėse šalyse, kur mokslas pirmiausia nukreiptas į nacionalinio aukštųjų technologijų verso plėtrą. Žinoma, didelė dalis struktūrinių fondų lėšų "slėniuose" nueis perniek, kaip ir kitose šalyse, nes pati šių fondų finansavimo schema yra netikus. Tačiau stiprus impulsas mokslui ir technologijoms bus vis tiek suteiktas. (1)

1. ŠMM skatina universitetus jungtis. Komentarai

Gavai krepšį? Trūksta tik lazdos?

Ar jūs, kurie gausite krepšelius, esate pasiruošę jų netekti? Mokytis bus nelengva. Kaip ta žiauri konkurencija su bendramoksliais baigsis, niekas nežino. Blogiausiu atveju jums reiks mokėti įspūdingai didelius procentus skandinavų bankams vien už išsilavinimą.

Kiekvienas lietuviškas universitetas yra trečiarūšis pasaulinėje rinkoje. Ar vis dar galvojate, kad studijos tokiame universitete, yra vertos tokios įspūdingos rizikos?

Tų pačių skandinaviškų bankų apgavystės dėka Baltijos šalys dalyvavo butų ir statybų verslo spekuliacijose. Tai buvo vienintelis augimo variklis. Dabar jis nebeatsigaus.

Nieko kito Kubiliaus vedamos jėgos mums neruošia. Jų slėniai ir kalnai tėra tik naivūs Europos pinigų išsidalinimo būdai. Kažkam teks daug metų praleisti kalėjimuose už tokias apgavystes. Tikras technologijos slėnis - tai idėjų generatorių ir idėjų pirkėjų iš viso pasaulio susitikimo vieta, keičianti visos žmonijos gyvenimą. Lietuva apgavikų pasmerkiama būti supuvusiu užkampiu dešimtmečiams.

Reikia mums tapti tikrais europiečiais. Būtina rimtai mokytis ir dirbti. Jaunimui nėra geresnio kelio, negu pradėti Vakaruose.

Reformatoriai norėjo daugiau paruošti žemos kvalifikacijos vergų užsienio monopolijoms, alinančioms Lietuvą. Todėl puolėsi ramstyti kolegijas.

Jaunimas teisingai vergauti atsisako, siekia aukštesnės kvalifikacijos darbo.

Bus mažiau piniginės paramos per rinkimus.

Bus liūdna mūsų klounams.

Kodėl mes esame Lietuvos valstybės žlugimo liudininkais?

Krizė parodo, kad sekiuritizacija išsklaido atsakomybę, padarydama bet kokius finansines sąveikas pavojingomis. Kai niekas nežino, kas yra atsakingas už ką, patys piniginių operacijų veikėjai nebesupranta, kaip bus paveiktas bet kuris iš jų, jei atsiras dabar nematomų sunkumų. Todėl nebėra pasitikėjimo, be kurio verslas neįmanomas. Fantastiškai dideli procentai, kurių reikalaujama už paskolintas lėšas, bei bendras nenoras skolinti atspindi tą riziką.

" Securities" reiškia " vertybiniai popieriai" . Sekiuritizacija yra išduotų paskolų pavertimas vertybiniais popieriais ir jų sumaišymas rizikos sumažinimui bei pardavimas rinkoje. Kiekvienas tokio vertybinio popieriaus savininkas tampa ir mažos dalies daugelio paskolų savinininku. Kas atsako už ką, tampa nebeaišku. Vieni išduoda paskolas, o kiti, nieko apie jas nesuprasdami - perka galimybę gauti iš to pelną. Tai sudaro salygas gerais laikais greitai išdalinti daug paskolų, bet yra pavojinga, kaip parodė šiandieninis sunkmetis.

Ar galima grąžinti tvarką į rinkas, išsaugant finansinės sistemos judrumą ir kitus privalumus? Galima. Dauguma valstybių bando tai daryti. Išskyrus Lietuvą. Europos Sąjunga finansinius reikalus paliko atskirų valstybių kompetencijai. Mūsų gi valdžia negali panaudoti įstatymų leidybos bei teismų sistemos, kad praskaidrinti rinką.

Išeiviai demonizuojami, bei atskiriami nuo valstybės. Vyksta lenktynės, kas anksčiau: išsivaikščiosime nuo tautos kamieno ar pakeisime vyriausybę?

Kubilius yra gana nemalonus žmogus ir atitinkamai nemalonūs Vyriausybės sprendimai.

Jo pasisakymai patvirtina, kad turime išsirinkę beatodairišką ideologą, kuris griauna Lietuvos ekonomiką ir valstybę tuo metu, kai kitos šalys stiprina valstybės vaidmenį, taip sėkmingai kovodami ne tik su krizės pasekmėmis, bet ir su jos priežastimis.

Nejaugi leisime vieniems rinkimų rezultatams ištrinti Tėvynę nuo žemės paviršiaus?

Išsivaikščiojimas laimi.

Kodel ir vel verslo vadyba populiariausia?

Tie, kurie stojo Lietuvoj, turi neblogai privatizavusius dedes, o dirbti ir nebenori. Todel varo i verslo vadyba ir socialinius mokslus. Tikisi, kad dedes isgelbes.

Beda tik, kad krize tuos dedes paleis ubagais su Kubiliaus pagalba. O ka dirbsit, jei studijavot prastai bei jokiu igudziu negavot?

Kada bus galima rimtai dirbti Lietuvoje?

Kęstas > Cha2009-07-15 18:39

O gal tu pats esi nupirktas monopolijų ir bandai išsaugoti joms naudingą esamą padėtį?

Pripažįsti, kad užsieny gerai dirbantys gerai ir gyvena.

Dar jie gali išmokti šiuolaikinių darbo metodų. Kai iškastiniu kuru ir Rusijos valdymo liekanomis paremtas mūsų verslas galutinai neišlaikys pasaulinės konkurencijos, Lietuvoje bus dirbama taip, kaip ir kitur. Tiems, kurie dabar dirba rimtai kitose šalyse, bus lengviausia prisitaikyti prie naujos tvarkos.

Ar greitai tai bus? Kai pasibaigs ši recesija.

Cha2009-07-15 10:23

Toks tu istorikas jei nieko nesupranti (viską priimi tiessmukiškai) , o Kęstas atrodo turi problemų, nes ir gretimame straipsnyje ir kituose portaluose diena iš dienos siuntinėja tą patį komerntarą. Vadinasi žmogiuks etatą atidirba. Linkiu truputi prablaivėti ir nepakibti ant tiražuojamo "Zakazo".

1. G. Steponavičius: aukštosioms mokykloms draudžiama naudoti turtą ne pagal paskirtį. Komentarai. (http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/97318)

Did the worst part of the financial crisis pass? (Ar baigiasi finansinė krizė)

Return to the normalcy (whatever it is) could be considered reassuring. The flip side is also obvious. One of underlying causes of the recession is the angst that the financial system is too dangerous with the risk for everybody lurking in the dark corners. If the top shark Goldman Sachs has a bountiful meal [1], this might not convince all the financial ecosystem, that the danger passed. Possible message could be an opposite one: the old ways and the old danger are still out there.

(Labai tikėtina, kad dar nesibaigė.)

1. http://roomfordebate.blogs.nytimes.com/2009/07/14/goldmans-gain-americas-risk/index.html?hp

Prezidentė: gyvenkime be oligarchizuotų monopolijų

Monopolizavimas yra akivaizdžiai kenksmingas visuomenei. Todėl jį draudžia ir Lietuvos, ir Europos Sąjungos įstatymai.

Monopolijų egzistavimas Lietuvoje [1] yra grubus tų įstatymų pažeidimas. Jis parodo, kad Prezidento Adamkaus vadovaujamos jėgos struktūros neatliko jų funkcijos.

Kad pono Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybė bei parlamentinė dauguma nesiėmė esminio darbo susidorojimui su krize.

Kad Pirmininko Valinsko vadovaujamas Seimas, įskaitant opoziciją, užmigo prie valstybės vairo.

Kad ponai ir ponios tuose valdymo organuose sunkmečiu gavo iš mūsų neužtarnautas dideles algas.

Gal jau laikas imtis darbo?

1. Inauguracinės kalbos tekstas yra čia:

Grybauskaitė įgijo prezidentės galias (4) (vz.lt, Atnaujinta 07.12 14:46)

Kaip prezidentavo ponas Adamkus?

Aptarsiu trumpai Adamkaus prezidentavimo paskutinį pasisakymą per Lietuvos radiją. Žėrutį JAV vadina kvailių auksu. Toks buvo ir ponas Adamkus - kvailių išrinktas prezidentas.

Visas jo administravimo Amerikoje patyrimas nepadėjo apsaugoti mūsų valdžią, verslą ir kai kuriuos žmones nuo entuziastingo dalyvavimo skolų, statybų ir nekilnojamo turto prekybos burbule, sužlugdžiusiame pasaulinę, ir ypač mūsų, ekonomiką.

Jo užsienio politika buvo siauras ir bukas dipukų politikos tęsinys, atnešęs daug žalos Lietuvai.

Jo palaimintas Lietuvos piliečių pasų atiminėjimas prieštarauja mūsų Konstitucijai ir sveikam protui.

Jo pasirašytas universitetų bei kolegijų naikinimo įstatymas nutrynė kultūringų žmonių darbus Lietuvai, atliktus per šimtmečius.

Neveltui jis pralaimėjo Paksui antrą kadenciją. Yra Tėvynėje žmonių, kurie atskiria žėrutį nuo aukso. Drebėkit atėjūnai.

Kodel Kuodis neteisus, siulydamas privatizuoti universitetus [1]

Klysti, Kuodi. JAV yra daug valstybinių universitetų, kuriuose studijos pigesnės. Todėl vidutiniškai bakalauro laipsnis kainuoja, kiek automobilis. Jeigu būtų tik privatūs universitetai, kaip tu siūlai, tai išeitų daug brangiau. Na o jei Lietuvoje bus brangiau net negu JAV, tai Lietuvos universitetai neišlaikys konkurencijos ir išnyks. Kartu su visa Lietuva.

Greitai bankininkai pasiulys universitetams kraustytis i Menuli, o vietoje universitetu statys banku dangoraizius. Juk reikia kazkur sudeti kompiuterius, kurie padetu valdyti skolu vergais paverstus visus Lietuvos gyventojus.

1. R.Kuodis. Mitai, paradoksai ir realybė: aukštojo mokslo ekonomika

Koks Lietuvos valstybės tikslas?

Istoriosofinis etiudas Jubiliejaus tema (1009–2009) (Andrius Martinkus „Šiaurės Atėnai“) [1] yra gražus įrodymas, kad mūsų užsienio politika yra naivi ir neturinti jokio ryšio su realybe.

Liūdna tik, kad po teiginio, jog tolerancija yra lietuvybės pagrindas, atsiranda pilni netolerancijos užsienio lietuviams ir jų pilietybės problemoms teiginiai. Kaip mes toleruosime kitų civilizacijų žmones, jeigu nekenčiame vieni kitų?

Žvelgiant į ateitį, vargu ar mums vėl teks upių ledu traukti į svetimas valstybes. Greičiausiai, naudosimės šiuolaikinėmis transporto priemonėmis ir pasklisime po pasaulį plačiau.

Turime išmokti gyventi, dirbti bei surasti mūsų tautos tikslus globalizacijos laikais.

1. Istoriosofinis etiudas Jubiliejaus tema (1009–2009)

Ar protinga dirbti šiuolaikinėse Lietuvos politinėse partijose?

Mūsų valdančiųjų elgesys atrodo kvailiausias pasaulyje.

Brazauskinių rankomis jie stimuliavo skolinimosi ir statybų burbulą, remdami tik oligarchus ir užsienio bankus.

Dabar landsberginių rankomis jie galutinai gniuždo Lietuvą, gelbėdami tik tuos pačius oligarchus ir bankininkus nuo to skolinimosi pasekmių. Laukinė nereguliuojama rinka visose gyvenimo srityse yra jų idealas.

Visuomenėje veikia atotrankos dėsnis. Toks Lietuvą krizėje naikinantis nukrypimas į laukinį kapitalizmą atves prie šiuolaikinių partijų žlugimo ir kaimyninės skandinaviškos sistemos, tikros alternatyvos plėšikų kapitalizmui, triumfo Lietuvoje. JAV ta atotranka jau prasidėjo. Pas mus sulauksime daug stipresnės.

Kaip matai, neverta dirbti tokiose partijose, kokias turime dabar.

Lietuvis be paso – ne lietuvis? (Diskusija)

Kęstas Primui [1] 2009.07.04 20:32

Normalūs žmonės ne tik kad neatsisako Lietuvos pilietybės, bet ir nesako tokiems kaip tu, kad gavo kitos šalies pilietybę. Eik geriau pensininkių, pardavinėjančių krapus, gaudyti. Vis lengviau bus. Jūs verti pajuokos ir paniekos, prikūrę tokių kvailų įstatymų. Ekonomiką neva tai stimuliuojate. Net savo bobų stimuliuoti nesugebate.

Primas 2009.07.04 10:09

Aš negirdėjau nei vieno atvejo, kad iš išvykstančių į užsienį lietuvių būtų atimami pasai. Čia kažkieno paleista antis. Bet, jeigu išvykusieji PATYS atsisako Lietuvos pilietybės, tai jau jų sąžinės ir apsisprendimo reikalas. Priesaika Valstybei yra šventa, ir jos sulaužymas prilygintinas išdavystei(tai netaikytina priverstinei ,,priesaikai" sov. armijai).

1. Lietuvis be paso – ne lietuvis?

Geopolitinė realybė ir pasų atiminėjimas

Geopolitinė realybė yra labai paprasta: mažas būrelis lietuvių stovi prieš ordas iš Rytų ir naikina vienas kitą, atiminėdami pilietybę.

Atimkite pasus. Po to klauskite pasidalinti patirtimi [1].

O gal pirmiausia reikia mandagumo?

1. V. Adamkus: Lietuva neišnaudoja pasaulio lietuvių žinių

Ką daryti abiturietams 2009-taisiais metais?

Lietuva bankrutuoja.

Įmesti į rinkos mėsmalę, mūsų universitetai bankrutuoja taip pat.

Neįmanoma pasiruošti rimtoms studijoms ir rimtam darbui, murdantis tokioje košėje.

Jeigu Tu gali dirbti,

Jeigu Tu sugebi mokytis,

Jeigu pasiilgai gyvenimo be kubilių ir steponavičių melo, -

Rimtai apsvarstyk Tavo darbo ir studijų galimybes užsienyje. Tik kvailiai mano, kad sėdėti prie sudužusios geldos Lietuvoje, yra geriau, negu pilnavertiškai dirbti pasaulyje.

Paėmusieji paskolas eurais labai nukentės lito devalvavimo atveju. Juk pajamos Lietuvoje yra gaunamos litais, todėl atiduoti skolas bus neįmanoma visą likusį gyvenimą. Todėl didelės palūkanos litais tiesiog verčia jaunimą palikti Lietuvą.

Kai žemės ūkis trauksis nuo pigiu iškastiniu kuru paremtos chemijos bei energetikos, mes liksime be jaunų žemės ūkio specialistų, pagal šiandieninius stojamųjų rezultatus.

Kur veda Lietuvą Kubilius? Kodėl sovietinių laikų veikėjai, kaip Kubilius, vis dar mums vadovauja, nežinodami, kas darosi pasaulyje?

Kur jūs vedate mūsų abiturientus bei studentus?

Koks šių metų universitetų planas? Sakykime, kad Vilniaus universitetas neišlaiko konkurencijos rinkoje. Pagal Vyriausybės planą jį reikia sujungti. Su kuo bus sujungti Biochemijos katedros studentai? Juk jie ruošiasi dirbti nedidelėje, bet pažangiau atrodančioje, Lietuvos biotechnologijoje. Nesinorėtų prarasti šią veiklos sritį vien todėl, kad, sakykim, daug didesnio juristų kiekio paruošimas Vlniaus universitete visai netinkamas, todėl reikalingas krepšelių kiekis liks nesurinktas.

Tokio plano nėra. Per maža šalis. Nėra tikros konkurencijos tarp vienodų akademinių grupių. Jei uždarysime Biochemiją Vilniaus universitete, tai nebebus kuo ją pakeisti. Teks universitetus tiesiog uždarinėti, o studentams krizės laike - sėdėti be darbo namie. Ar tokią šviesią ateitį mes sau kuriame?

Važiuokite visi į užsienį. Lietuvoje jus tiesiog apgaudinėja. Šviesus kapitalistinis rytojus su Harvardais kiekvienuose Šiauliuose yra paprasčiausi pelėkautai kvailiams.

Kas norės prijungti ir išlaikyti nekonkurencingus rinkoje universitetus? Prijungimas bus tik studentų, jau turinčių finansavimą, pervedimas. Tikslinis atskirų specialistų finansavimas yra tušti pažadai, skirti žodžiais pridengti valstybei daromą žalą, kol dar reforma neprigijo.