Tinkami Lietuvos profesijų žemėlapio kūrėjai

Esminė klaida dabar vykstančiame lietuviškame profesijų žemėlapio sudaryme yra šio projekto vykdytojai. Žemėlapio kūrimui netinka dabar pakviesti dalyviai, nes nei ministerijos, nei „BGI Consulting“ , nei kokie nors kiti ekspertai [1]negali net apytikriai prognozuoti Lietuvos bei pasaulio ekonomikos ateitį. Jie neturi tam reikalingų savybių bei visiškai nenukentės, jei jų prognozės nepasitvirtins.

Tokį profesijų vertę rinkoje prognozuojantį žemėlapį galima sukurti, tik padedant verslininkams, turintiems pinigų verslo plėtimui ir patyrimo Lietuvos bei pasaulio rinkose. Blogos prognozės verslininkams daro nuostolius. Todėl bent jau noro ir galimybių rimtai dirbti planavime mūsų verslininkai turi pakankamai. Panaudokime tai, kurdami Lietuvos profesijų žemėlapį, kuris įgalintų abiturientus bei jų tėvus racionaliau pasirinkti tinkamas studijų kryptis, o patiems verslininkams padėtų išspręsti vis aštresnę kvalifikuotų kadrų trūkumo problemą.

Žemėlapio reikšmė Lietuvai yra milžiniška. Aišku, būtų geriausia, jei toks žemėlapis tik padėtų orientuotis verslininkams, abiturientams ir žmonėms, kurie nori pakeisti specialybę. Deja, turime sistemą su Sovietų valdymo laikų despotizmo liekanomis. Keleto apsnūdusių biurokratų ir tariamų ekspertų sukurtas žemėlapis bus naudojamas krepšelių skaičių ribojimui. Kadangi taip vykdomas valstybės pinigų paskirstymas, nenuostabu, kad toks žemėlapis kuriamas visiškai be aptarimo visuomenėje, vos ne nakties tamsoje. Pripratome tamsoje vogti ir nebegalime sustoti.

1. Pasiūlyti metodai profesijų žemėlapiui sukurti. 2010-10-29, Bernardinų internetinis puslapis.

Ar reikalingas Lietuvai nors vienas universitetas?

Universitetai sukuria universitetinio lygio mokslą ir sudaro sąlygas įsigyti universitetinį išsilavinimą. Išsigandę pasaulinės ekonomikos iššūkių abiturientai ir jų tėvai ieško ko nors praktiško, kas bent kiek padėtų išsilaikyti žiaurioje darbo rinkos konkurencijoje. Jiems geriau tiktų amatų mokyklos, dalinančios universitetinius tik pagal vardą diplomus. Jei mes paliksime tą tvarką, kurią turime šiandien, kai tie išsigandę abiturientai ir tėvai sprendžia universitetų likimus, mes ir turėsime amatų mokyklas su universitetų pavadinimais.

Klausimas aiškus: ar lietuvių tauta nori turėti bent vieną tikrą universitetą, ar ne? Jei taip, tai arba Lietuvos valstybė, arba turtingi privatūs donoriai turi sumokėti už to universiteto išlaikymą.

Kodėl skurstame?

_Neseniai Ministrų Kabinetas politiškai sutarė dėl Energetikos ministerijos siūlymo įstatymu neberiboti elektros įmonių pelno dydžio...

Elektros įmonių pelno maržos didinimas siejamas su strateginių energetikos objektų statybomis ir planais juos finansuoti [1]._

„Reguliavimas turėtų būti taikomas elektros tarifams. O būtent nuo jų priklauso pelno marža,“ - aiškino energetikos ministras Arvydas Sekmokas. Tikrai, pelnas gaunamas iš tų tarifų, iš mūsų mokesčių. Jei leisite pakelti pelnus, ir tai tarifai turės didėti, reiškia, mes daugiau mokėsim už elektrą. Kad komisijos, ribojančios kainas, yra bedantės, jau įsitikinome. Todėl Andriaus Kubiliaus pažadai, kad, augant pelnams, tarifai mažės, yra bergždi.

Svarsto Andrius Kubilius, kaip neriboti tai, ką atima iš mūsų ir atiduoda monopolijoms. Verskime tokią valdžią.

1. Svarsto neberiboti elektros įmonių pelnų. 2010 10 18 / 15:15 /
Rasa Lukaitytė. Delfio internetinis puslapis.

Atviras laiškas TS gelbėtojams

Tai galvojate, kad jei papostringausite Landsbergio stiliumi, žmonės patikės, kad TS keičiasi. Kokia kryptimi keičiasi? Nuo Kubiliaus technokratinio stiliaus prie Landsbergio dejonių? Tai kad tos Landsbergio dejonės nenutyla ir Kubiliaus laikais...

O ką darysite su žmonių suvokimu, kad apiplėšėte visus, pradedant studentais, baigiant pensininkais, kad padėtumėte svetimšalių bankams ir kitoms monopolijoms sumažinti recesijos nuostolius? Kad visa jūsų politika yra monopolijų ruporo, Lietuvos Laisvosios rinkos instituto, kūrinys?

Jūsų strategija yra kėdžių perstatymo ant Titaniko denio spektaklis. Jau vėlu, laikas trauktis nuo scenos.

Kuo naudinga Radžvilo nuomonė apie Lietuvos universitetus

>šiaip
Be reikalo šaipaisi, kad Radžvilo balsas į dangų neina [1]. Lietuva turi nuostabų savisaugos instinktą. Mes neleidome rusams pristatyti fabrikų ir atvežti daug rusiškos darbo jėgos. Tai buvo geriau, negu turintiems dabar daugybę rusų latviams bei estams.

Mes sustabdysime ir svetimšalių bankus bei jų kolaborantus Lietuvoje, naikinančius Lietuvos jaunimo ateitį. Svarbu suprasti, kas darosi. Radžvilas tai mums padeda, parodydamas, kad universitetų reforma naudinga tik bankams.

1. V.Radžvilas. Po aukštojo mokslo reformos, arba išsivaikščiojančio proto laikas

Vokietijos ekonomikos stebuklas ir mes

Frankfurto prie Oderio dienraštis „Märkische Oderzeitung“ rašo, jog „Vokietijos ūkis, pagal svarbiausiųjų ekonomikos institutų vertinimus, auga tris su puse procento per metus. Tuo beveik visiškai išlyginta ta duobė, kuri, krizei ištikus, atsivėrė 2009-aisiasis.

Ir net jeigu prognozės 2011-iesiems vėl silpnesnės, jos vis tiek gana pozityvios. Čia geros žinios darbo rinkai, nes specialistų paklausa – didelė, o bedarbių skaičius, atrodo, vėl nusmuks žemiau trijų milijonų“.

Tai yra puiki perspektyva mūsų verslininkams, kurie sugeba konkuruoti Vokietijos rinkoje. Tai yra nuostabi naujiena mūsų specialistams ir šiaip lietuviams, nebijantiems darbo: yra kur emigruoti be jokių leidimų nuo kitų metų pradžios ir galima neblogai užsidirbti netoli nuo gimtinės.

1. Mykolas Drunga. Pesimizmas – laiko gaišinimas. 2010 10 16 / 09:59 / Lietuvos radijo ir televizijos puslapis.

Kaip konservatorių vadovaujamas Seimas ir Adamkus sutvarkė universitetus

Mokestis už studijas tapo astronomiškai didelis. Kaip išsisuka mūsų jaunimas? Studentės dirba prostitutėmis. Iš prostitucija uždirbtų pinigų jos sumoka tuos gigantiškus mokesčius už studijas. O iš taip surinktų pinigėlių mokami priedai prie universitetų ir kolegijų rektorių atlyginimų. Ką daro mūsų rektoriai, gyvenantys iš prostitucijos? Jie siekia dar didesnių mokesčių už studijas.

Ruoškime visus mūsų vaikus ir anūkus darbui arba studijoms užsienyje.

Ot Gebelso propaganda [1].

Kuo labiau pralaimim, tuo daugiau rožinio vandenėlio. Vienos geros najienos su 0.03 proc. ir panašiais skaičiukais. O bedarbystės ir vagysčių problema yra arši, kaip niekad iki šiol.

1.Kas vienuoliktas bedarbis – jaunesnis nei 25-erių. LIETUVOS RADIJO IR TELEVIZIJOS PUSLAPIS.

Naivu tikėtis, kad visada išrinksime angelus.

Reikia taip subalansuoti valdžios struktūras, kad nuodėmingi žmonės negalėtų užgrobti pernelyg daug valdžios ir pasinerti į korupciją. Prezidentė turi būti vykdomosios valdžios (Vyriausybės) vadovė. Seimas turi būti įstatymų leidėju ir tvarkyti mokesčių pinigus. Teismai turi kontroliuoti kiekvieno iš dviejų pirmųjų valdžios šakų veiksmų atitikimą Konstitucijai ir įstatymams.Regionai turi rinkti atstovus į atskirą Seimo dalį, kuri užtikrintų Seimo sprendimų visų, net pačių negausiausių, regionų interesų gynimą.

Šiandien tie patys ministrai posėdžiauja ir Vyriausybėje, ir Seime. Nenuostabu, kad jie grobia viską, ką pasiekia. Turime keisti Konstituciją. Tėvynė pavojuje. Mūsų valstybė suiro. Nėra skirtumo tarp partijų ir nusikaltėlių grupuočių.

Girdime prokurorų pasiteisinimus spaudoje

Bylų vilkinimas jau tapo akiplėšišku. Ponams prokurorams nevertėtų bandyti paveikti visuomenės nuomonę sau tinkama kryptimi per spaudą, o reikėtų darbais įrodyti jų profesionalumą, sugebėjimą greitai užbaigti tirti sudėtingas bylas. Nuo to priklauso mūsų pasitikėjimas valstybe ir mūsų išvažiavimo dirbti užsienyje dažnis.

Kokią tvarką valdantieji bando padaryti Lietuvoje?

Hitleris bandė Lietuvoje įvesti tvarką. Stalinas bandė. Dabar užsienio bankų nupirkta Kubiliaus - Grybauskaitės porelė bando. Ir ta tvarka visais atvejais yra ta pati: Lietuva be lietuvių. Jei konservatoriams su Grybauskaite pavyktų, mūsų vaikai džiaugtųsi sumažėjusiu Lietuvos deficitu, skaitydami laikraščius užsienyje.

Du kartus tokios tvarkos įvedimas nepavyko. Nepavyks ir dabar.

Petrai:

Šie valdantieji apvogė ne tik mus, bet, per paskolas, mūsų vaikų vaikus. Keliavo po amerikas ir danijas. Statė rezidencijas. Apsipirko Briuselyje ir kitose turtingose vietose. Gražiai apsirengė. Skaniai pavalgė. Smagiai pasilinksmino. Tai nereikia įrodinėti teisme. Tai žinome visi. Kasdien matome televizoriaus ekrane.

Dabar Degutienė naiviai atsiprašė pensininkų už sunkią senatvę. Padėk tavo šeimai tą atsiprašymą ant stalo. Ir pagalvok, ar parnešei namo tai, ko šeimai reikia.