Kaip mums išsilaikyti konkurencijoje?

Emigracija daro pigia darbo jėga paremtus Lietuvos verslus negyvybingais. Turėtume pasiremti tuo, kad Lietuva yra tokia maža. Panaudokime visą intelektualinį potencialą, kurį turime. Sudarykime komisiją, kuri parinktų pagrindinę Lietuvos mokslo ir ekonomikos vystymo kryptį. Ketvirtadalis tokios komisijos galėtų būti verslininkai, ketvirtadalis - politikai, dar vienas ketvirtadalis - mokslininkai, dirbantys Lietuvoje, likęs ketvirtadalis - Lietuvos mokslininkai, dirbantys užsienyje. Kartu komisija galėtų uždaryti studijų programas, kurios pakibo ore ir nepadeda vystyti pasirinktą pagrindinę Lietuvos ekonomikos kryptį.

Sukoncentravus finansinius bei intelektualinius valstybės resursus, reikia užtikrinti, kad visi įstojusieji bei išlaikantys egzaminus studijuotų nemokamai, su valstybės stipendija, be skolų grėsmės. Kiekvienas Lietuvos gyventojas, galintis dirbti Lietuvai, turi žinoti, kad mes jį remiame. Tik tokiu atveju galime tikėtis, kad bent dalis gavusių gerą išsilavinimą norės dirbti Lietuvoje.

Skandinaviškų bankų tarnas Kuodis skelbia norą panaikinti Konstitucijos veikimą Lietuvoje

_Jaunimo sodas
R.Kuodžio receptas – mokamas aukštasis mokslas visiems
Mindaugas Jackevičius, www.DELFI.lt
2010 balandžio mėn. 30 d. 00:02

© DELFI

Lietuvoje aukštasis mokslas turėtų būti mokamas, mat įgiję aukštojo mokslo diplomą uždirba maždaug dukart daugiau ir turi gerokai daugiau galimybių rasti darbą nei tokio diplomo neturintys. Ekonomistas Raimondas Kuodis klausia, kodėl žmonės, kurie gaus didžiulę naudą iš aukštojo mokslo, negalėtų susimokėti didžiosios dalies įmokų. Jo nuomone, iš bendrųjų mokesčių finansuojama aukštojo mokslo sistema – elito sąmokslas prieš likusią visuomenės dalį.

Apie tai R. Kuodis kalbėjo Švietimo ir mokslo ministerijoje surengtuose Meilės Lukšienės skaitymuose, skirtuose švietimo strategijai atnaujinti.

Pasak R. Kuodžio, pagal viešąsias išlaidas Lietuva – Europos Sąjungos valstybių apačioje. Socialiniams reikalams išleidžiame dukart mažiau nei „normalios“ europietiškos šalys, sveikatos apsauga tapo pusiau privati. „Aukštasis mokslas taip pat nukentėjo nuo šios finansų sausros. Dėstytojų atlyginimai buvo maži, natūralu, kad gabesni, jaunesni dėstytojai, mokantys užsienio kalbas, išėjo į privatų sektorių, nemaža dalis emigravo. Taip aukštajame moksle liko daugiau senesnio amžiaus, mažiau motyvuoti, galbūt mažiau žinių turintys žmonės“, - kalbėjo R. Kuodis.

Ekonomisto teigimu, minėtos finansinės sausros pasekmė – universitetų infliacija: turime krūvą pseudo universitetų, dažnai – siauros specializacijos. Pasak R. Kuodžio, universitetai bandė kapanotis kaip mokėjo – pavyzdžiui, prikūrė neakivaizdinių studijų. „Diplomų pasiūla smarkiai išaugo, dabar praktiškai visi, kas įstoja, universitetus baigia. Tai apsimoka finansiškai“, - teigė jis.

Finansų analitikas sako, kad su diplomu ne tik gaunama žinių – tai svarbi signalizavimo apie savo gebėjimus priemonė darbo rinkoje. Jis prisiminė laikotarpį po Rusijos krizės, kai diplomo reikėjo net ir „mišrainių dėliojimui“.

R. Kuodis abejoja, ar sutvarkius aukštųjų mokyklų finansavimą reikalai iš esmės pasikeistų – gavus daugiau pinigų, paskata sėdėti įsikibus savo kėdžių seniems universitetų kadrams esą dar labiau padidėtų.

„Todėl reikia rimtos reformos. Mano siūlomas reformos būdas – rimtas parvarstymas, ar nepabaigti iš dalies įvykusios privatizacijos?“, - teigė ekonomistas, siūlantis, kad viešieji universitetai galiausiai taptų privačiomis institucijomis.

Įžvelgia elito sąmokslą

Diskusijos dalyviams R. Kuodis įrodinėjo, kad aukštasis mokslas iš tikrųjų yra privačioji, o ne viešoji prekė. Nors, pasak jo, teigiamas aukštojo mokslo poveikis aplinkiniams tam tikru mastu jaučiamas – išsilavinę praturtina kitus, tampa taikesniais, yra linkę mažiau nusikalsti - tai esą nėra priežastis aukštojo mokslo prekę teikti viešai.

„Tai pretekstas, priežastis šios prekės teikimą subsidijuoti ir dabartiniai krepšeliai turėtų būti subsidijos, o ne pačių geriausių finansavimo forma“, - kalbėjo ekonomistas.

Pasak jo, gali kilti problemų, kad studentai iš neturtingesnių šeimų negalės už mokslą susimokėti. Tačiau ir tai esą nėra pretekstas viešai teikti aukštąjį mokslą – R. Kuodžio manymu, valstybė turėtų būti garantas, padedantis gauti paskolą. R. Kuodžio manymu, reikėtų sukurti asmeninių socialinio draudimo sąskaitų mechanizmą, iš kurių žmonės galėtų skolintis aukštajam mokslui, o vėliau paskolas grąžintų. Paskolų sistemoje galima taikyti net draudimo principą – radę labai gerą darbą, grąžina daugiau, tie, kam su darbu nepasisekė, grąžintų mažiau.



R. Kuodis svarstė, kad galbūt tėvai ir vaikai nepakankamai suvokia, ką reiškia aukštasis mokslas: turint diplomą, penkis kartus mažesnė tikimybė neturėti darbo, įgiję diplomą uždirba maždaug dukart daugiau nei jo neturintys.



„Žmogus gauna labai didžiulę asmeninę naudą dėl to, kad jis perka šią prekę - siekia diplomo. Prieiname prie socialinio teisingumo klausimų. Visa tai, ką kalbėjau, gali būti apibendrinta vienu anglų mokslininko, parašiusio knygą apie aukštojo mokslo finansavimą, Nicholas‘o Barr‘o sakiniu: „iš bendrųjų mokesčių finansuojama aukštojo mokslo sistema – elito sąmokslas prieš likusią visuomenės dalį“, - aiškino ekonomikos analitikas.

Studijuoti Lietuvoje – nebe „cool“

R.Kuodis klausė, kodėl už kitų aukštąjį mokslą turi mokėti ir tie, kurie į aukštąsias neina. „Čia pagrindinis klausimas. Kodėl negalime žmonėms, kurie gaus didžiulę naudą iš aukštojo mokslo, leisti susimokėti didžiosios dalies įmokų?“, - kalbėjo ekonomistas.

R. Kuodis įsitikinęs, kad mokamas aukštasis mokslas išspręstų daug kitų problemų – pavyzdžiui, baigtų diskusijas, ką laikyti gerai besimokančiais studentais, baigtųsi aklas bet kokio diplomo siekimas. Išteklių švaistymu R. Kuodis laiko ir emigrantų lavinimą - esą subsidijuodami emigruojančius ir kitur dirbančius žmones išleidžiame pinigus jų paruošimui.

Ekonomistas pastebėjo ir tai, kad šiuo metu privalumu darbo rinkoje tampa Vakaruose gautas diplomas. „Dabar jaunimo tarpe studijuoti Lietuvoje po truputį tampa nebe „cool“, - konstatavo R. Kuodis. Tai, kad susimokėjimas už diplomą atsiperka dešimtis kartų, esą parodo lietuvių studentų vykimas studijuoti į užsienį.

Jis įsitikinęs, kad vykdoma aukštojo mokslo reforma – kelias iš sustabarėjimo bei ėjimas teisinga kryptimi.

R.Kuodžio pranešimas salėje sukėlė šurmulį, dalis ėmė atvirai piktintis išsakytomis mintimis. „Sekant Jūsų logika, aš, gulėdamas ligoninėje, gaunu asmeninę naudą. Visuomenei naudos jokios iš manęs nėra – ypač, jei aš pensininkas. Tai gal tada irgi reikėtų susimokėti už viską, arba, jei neturi pinigų, manęs ir nereikia“, - replikavo Vilniaus universiteto prorektorius Rimantas Vaitkus._

Kas dar mokate auginti bulves, dabar geriausias laikas pasiruošti jų sodinimui

Krizė dabar atsirėmė į valstybių paramą ekonomikai visose pasaulio šalyse, išskyrus Lietuvą. Valstybės, įskaitant ir Lietuvą, skolinosi daug bent jau valstybių funkcionavimui užtikrinti, katastrofiškai krentant surenkamų mokesčių sumoms.

Kaip rodo Graikijos, Portugalijos ir Ispanijos pavyzdžiai, pasitikėjimas valstybių patikimumu krenta. Skolintis tampa vis brangiau. Daugelis valstybių, ne tik tos trys paminėtos, pakimba ant siūlo. Artėja sekantis, daug atšiauresnis krizės etapas.

Ar gali Konstitucinis teismas kištis į ekonomikos valdymą?

Lietuvoje visą dabartinės nepriklausomybės laikotarpį turime tik dešiniąsias vyriausybes, tarnaujančias monopolijoms. Neva taip sudaromos geresnės sąlygos toms monopolijoms konkuruoti pasaulinėje rinkoje. Kiek žmonių gyvena Lietuvoje, kaip jie gyvena, galų gale kokios tautos čia gyvens, mūsų vyriausybėms yra nesvarbu.

Konstitucinis teismas bando šį iš sveiko proto ir Konstitucijos nubrėžtų rėmų nepaisantį dešiniųjų siautėjimą nors truputį sulaikyti, pavyzdžiui, sumažindamas pensijų kaitaliojimus.Tai sveikintina, nors Konstitucinio teismo galimybės yra ribotos.

Vyriausybė dar didintų nedarbą bei emigraciją

Vyriausybė bando sugrąžinti baudžiavos laikų tvarką į Lietuvą [1]. Darbdaviui suteikiama teisė versti dirbti ilgas valandas, priiminėti daugumą į laikinas darbo vietas ir atleisti bet kada.

To pasekoje aukštesnės kvalifikacijos žmonės dar daugiau emigruotų į tas šalis, kur dirbančiųjų teisės labiau gerbiamos. Verslai susidurtų su dar didesniu kvalifikuotos darbo jėgos stygiu. Todėl darbo vietų daugumai dar labiau sumažėtų.

Laikas sustabdyti netsakingą Vyriausybės socialinį eksperimentavimą.

1. Vyriausybė pritarė darbo santykių liberalizavimui

2010 04 28 / 15:02 /



lrt.lt




Vyriausybė trečiadienį pritarė darbo santykių pakeitimams ir siūlo Seimui juos įteisinti. Manoma, kad siūlomos Darbo kodekso pataisos paskatintų darbdavius priimti į darbą daugiau darbuotojų ir prisidėtų prie nedarbo problemų sprendimo.

Vyriausybė siūlo taikyti lankstesnį darbo dienos laiko reguliavimą, įteisinti nuotolinį darbą, atsisakyti draudimo dirbti viršvalandžius, suteikti darbuotojams galimybę sustabdyti darbdavio nevykdomus įsipareigojimus, išmokėti dvigubą kompensaciją be išankstinio įspėjimo atleidžiamiems darbuotojams. Šie susitarimai, kaip teigiama Vyriausybės pranešime, pasiekti kartu su socialiniais partneriais.


Darbo kodekse siūloma leisti plačiau taikyti suminę darbo laiko apskaitą ir nustatyti maksimalią 48 valandų darbo savaitę ir 12 valandų darbo dieną (pamainą) per 4 mėnesių apskaitinį laikotarpį, paliekant bendrus paros ir savaitės nepertraukiamojo poilsio reikalavimus.

Taip pat atsisakoma nuostatos draudžiančios dirbti viršvalandžius. Numatomi išimtiniai atvejai, kai darbdavys galės skirti dirbti viršvalandinius darbus, o kitais atvejais bus leidžiama juos organizuoti tik darbuotojui raštiškai sutikus, tačiau ne daugiau kaip 4 valandas per dieną ir ne daugiau kaip 120 valandų per metus (kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais – 180 valandų per metus).

Vyriausybė siūlo įteisinti galimybę laikinai, ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui, sudaryti terminuotas darbo sutartis naujai įsteigtose darbo vietose. Tačiau siekiant išvengti piktnaudžiavimo, tokių sutarčių skaičius negalės viršyti 50 proc. visų darbo vietų (pareigybių) skaičiaus.


Darbdavys galės atleisti darbuotoją netaikant išankstinio įspėjimo termino, tačiau privalės išmokėti jam dvigubo dydžio išmoką. Ši nuostata būtų taikoma laikinai – dvejus metus.

Darbo kodekso pataisose numatytas ir darbo sutarties vykdymo sustabdymas, kai darbdavys ilgiau kaip 2 mėnesius iš eilės nevykdo savo įsipareigojimų darbuotojui arba nemoka viso priklausančio darbo užmokesčio.

Vyriausybė taip pat siūlo Seimui reglamentuoti nuotolinį darbą – naudodami informacines technologijas darbuotojai galės dirbti namuose arba kitose jiems priimtinose vietose.


Kaip yra sakęs Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis, tikimasi, kad šios priemonės sustabdys dabar 15 proc. siekiantį nedarbą ir jo lygis metų pabaigoje nebus didesnis nei 14 proc.

Kuo pakeisti bendrą vidaus produktą kaip ekonominio aktyvumo rodiklį?

Bendras vidaus produktas (BVP) neatspindi, kaip realiai ekonominę situaciją šalyje jaučia rinkėjai. Kaip parodė recesijų bei depresijų istorija, gera valdžia žymiai palengvina ekonominių sunkumų naštą šalyje. Valdžią renka dauguma. Todėl daugumai gyventojų yra svarbu suvokti, kaip gerai arba kaip blogai valdžia tvarkosi su ekonomika. Bet, jei BVP auga, tai nereiškia, kad daugumos gyvenimas gerėja. Gali gerėti gyvenimas tik siauram gyventojų ratui, net ir žymiai išaugus BVP.

Daugumai daug svarbesnis yra skirtumas tarp išėjusių iš darbo ir naujai priimtų į darbą gyventojų skaičių. Jis parodo, kiek ekonomika leidžia žmonėms save realizuoti veikloje. Didesnis bedarbių skaičius mažina darbuotojų galias ir didina samdančiųjų žmonių galias. Tai sukuria sunkią atmosferą darbe.

Registruotų bedarbių skaičius galėtų būti to skirtumo tarp išėjusių iš darbo skaičiaus ir priimtų į darbą skaičiaus pakaitalas, jei šalyje nėra didelės emigracijos ar imigracijos.

Lietuvoje dabar bedarbių skaičius siekia 15 procentų. Tai yra rekordinis Vakarų Europoje nedarbo rodiklis, sprendžiant pagal lentelę Nr.1, esant rekordinei emigracijai. Mūsų valdžiai ir mūsų rinkėjams reikėtų pasimokyti iš susidariusios padėties.

Rinkėjai pasiuntė Kubilių ne tariamus įtakos tinklus ardyti, o kovoti su pasaulinės krizės pasekmėmis. Lietuvoje emigracija, bedarbystė ir ūkio suirutė yra didžiausios Europoje. Ar atliko Kubilius tai, ką jam paskyrė rinkėjai? Koks Kubiliaus planas? Lavonus priversti kepti duoną? Pensininkus iš ligoninių priversti vairuoti autobusus?


Lentelė Nr.1


•Canada … 5.3% (Bedarbių procentas 2008 metų liepos mėnesį.)
•China … 6.1%
•Mexico … 3.9%
•Japan … 4%
•Germany … 7.5%
•United Kingdom … 5.8%
•South Korea … 2.9%
•France … 7.6%
•Taiwan … 3.9%
•Netherlands … 2.5%
•Italy … 6.5%
•Venezuela … 9.1%
•Brazil … 9.8%
•Saudi Arabia … 13%
•Malaysia … 3.1%.

Cituojama iš: Unemployment Rates for US Trade Countries
Jobless Rate Increases Lead to Global Import & Export Decreases
Sep 23, 2008 Daniel Workman, Suite101, http://global-economy.suite101.com/article.cfm/unemployment_rates_for_us_trade_countries

Ar galima lyginti padėtį Lietuvoje su padėtimi Afrikoje?

Reikėtų Lietuvos valdžią lyginti ne su visos Afrikos vyriausybėmis, o su Mugabės režimu Zimbavėje. Tas pats žmonių niekinimas, tie patys voliuntaristiniai sprendimai ekonomikoje ir švietimo srityje, tas pats klaikus skurdas.

Tiems, kurie mus valdo paskutinius du dešimtmečius, reikėtų kasdien pasižiūrėti į veidrodį ir save paklausti, kaip jiems pavyko taip nustekenti Lietuvą, kad tokie palyginimai tapo įmanomi.

Pagrindinis skaičius, skiriantis recesiją nuo depresijos yra bedarbystės lygis. Dauguma Lietuvos bedarbių išvažiuoja, kai tik gali tai padaryti. Mes turime kur išvažiuoti, galime ten dirbti už normalų atlyginimą. Todėl 15 procentų likusių bedarbių tik parodo Lietuvos ekonomikos smukimo ledkalnio viršūnę.

Zimbabvės gyventojams, kaip taisyklė, neleidžiama dirbti Vakarų Europoje. Todėl aišku, kad po Mugabės veiklos ten darbo neteko kas antras dirbantysis.


Pernelyg įsitraukiau, kritikuodamas poną Kubilių. Na ir kas, kad ponai Kubilius ir Mugabė visiškai sugriovė jų šalių ekonomikas (turėdami tik kilnius tikslus). Svarbiausia, kad ponas Mugabė yra juodas, kaip tamsi naktis. O ponas Kubilius yra ne tik, kad baltas, bet net rožinis nuo brangaus gero lietuviško maisto, kaip darbštaus ūkininko paršelis. Kaip aš galėjau juos lyginti? Kokia neužtarnauta panieka... Kur žiūri mūsų etikos sargai? Man reikėtų uždrausti mėnesį pasisakyti Seime...

JAV balsuoja už bankų pelnų apmokestinimą

G-20 Split on the Need for a Global Tax on Banks


By SEWELL CHAN
Published: April 23, 2010
WASHINGTON — Proposals to establish a global tax on banks and charge them for the cost of government bailouts divided representatives of the Group of 20 countries during a summit meeting here on Friday.

The perilous fiscal condition of Greece and other countries in Europe, and the need for the world’s big economies to coordinate changes in financial regulation, were the other major topics in the daylong meetings of Group of 20 finance ministers and central bank governors.

“The global recovery has progressed better than previously anticipated, largely due to the G-20’s unprecedented and concerted policy effort,” the officials said in a joint communiqué.

The International Monetary Fund endorsed a proposal this week that would establish a tax on bank profits and on salaries paid to bank executives. Canada, whose banking system withstood the crisis, has led the opposition to the idea, while the Obama administration, which has called for a $90 billion levy to be collected over 10 years from banks that received bailout money, tried to marshal support for it.

“There was not agreement on a global bank tax,” Jim Flaherty, the Canadian finance minister, said at a news conference after the meetings. “Some countries are in favor of that. Some countries quite clearly are not. It depends whether a country has had to use taxpayers’ dollars to bail out banks, for the most part.”

Treasury Secretary Timothy F. Geithner defended the idea. “We’re trying to establish the basic principle that where governments are exposed to risk in putting out financial fires like this, that taxpayers don’t bear the costs of paying for those actions,” he said, adding, “That is a simple, fair, basic imperative.”

Mr. Geithner said there was “significant support” for the bank tax, but allowed that he understood a “certain lack of enthusiasm” from Canada.

He added, “We’re going to do what’s necessary for the U.S., what’s in our interest, and I think the world’s going to want to watch what we do. And I suspect that’ll provide a basis for other actions across some of the other economies.”

The cautiously worded joint communiqué acknowledged, but sidestepped, the bank tax proposals. It called for further I.M.F. study “on options to ensure domestic financial institutions bear the burden of any extraordinary government interventions where they occur, address their excessive risk-taking and help promote a level playing field, taking into consideration individual countries’ circumstances.”

John Lipsky, the deputy managing director of the I.M.F., said on Friday that the bank tax, if calculated based on the risk banks posed to the financial system, “could help to discourage financial institutions from taking on excessive risk.” Such a fee would also “address the public policy concern that financial institutions are able to privatize gains but socialize costs arising in the financial sector,” he said.

Mr. Lipsky’s boss, Dominique Strauss-Kahn, the top I.M.F. official, caused rumblings on Friday when he suggested that some countries were moving too quickly on reform. He said the Obama administration’s plan “comes too soon” given the need to coordinate responses across countries.

“I read that and I thought, really?” Mr. Geithner said in response. “My sense is that it’s been 15 months — or more than a year — since we started this process in the United States. We’re not moving with excessive haste.”

Mr. Geithner acknowledged that one of the biggest reform elements — forcing banks to hold more capital as a buffer against economic disruptions — was partly beyond the scope of the legislation being debated by Congress. The Basel Committee on Banking Supervision, a global regulatory body, is coordinating discussions around capital requirements in the hope of announcing new standards by the end of this year.

“The core issue there is the quality and quantity of capital and setting standards for that, and also an appropriate cap on leverage,” said Mr. Flaherty. “We agreed that that’s a key element.”

The Group of 20 officials offered few details on the Greek debt crisis, except to support the aid plans of the European Union and the I.M.F. Mr. Flaherty said of the Greeks: “They have undermined the confidence of the markets and it is essential that some steps be taken, that the Greek government work with the I.M.F., and the European Commission of course, to identify a credible, multiyear economic and fiscal program.”

Although India and Brazil this week joined calls by the United States for China to allow the value of its currency, the renminbi, to appreciate, the Group of 20 officials said the topic did not come up in their meetings.

Yoon Jeung-Hyun, the South Korean finance minister who coordinated the meetings, said “there were no specific discussions” of either the renminbi, also known as the yuan, or the euro, which has recently fallen in value.

Even as problems in Europe preoccupied the leaders, officials reported positive developments in some poorer parts of the world.

The I.M.F. projected on Friday that economic output in sub-Saharan Africa would expand by 4.75 percent this year and 5.75 percent next year, up from 2 percent last year.

“The economic slowdown in sub-Saharan Africa looks set to be mercifully brief,” said Antoinette Monsio Sayeh, director of the fund’s African department, adding that “the slowdown has nonetheless entailed considerable social dislocation and suffering.”

A version of this article appeared in print on April 24, 2010, on page B2 of the New York edition.

Bedarbystė yra siaubinga

15 procentų. Toks bedarbių skaičius yra, siaučiant neregėto dydžio emigracijai. Lietuvoje siaučia ne Didžioji Recesija, bet Didžioji Depresija. Teisūs norintys sustabdyti Kubiliaus siautėjimą valdžioje. Užtenka.

Kokia turėtų būti bankų eros pabaiga?

Šiandieniniai bankai sukūrė kazino sistemą, kurioje tie bankai žaidžia su kitų žmonių pinigais. Tokia sistema destabilizavo realią ekonomiką bei sukėlė krizę. Todėl teisus Tarptautinis valiutos fondas, rekomenduodamas mažinti bankų sistemą, apkraunant jų pelnus ir išmokas darbuotojams papildomais mokesčiais. Tų pinigų užtektų ir pensininkams, ir kitoms mūsų valstybės reikmėms. Konkurencija neleistų permesti tuos mokesčius bankų paslaugų vartotojams.

Bankininkai dažnai dangstosi mistiniu gilesniu, negu kitų, ekonomikos suvokimu. Kai visame pasaulyje apmokestinsime jūsų, bankininkų, pelnus, sumažindami šį parazitų sluoksnį, tada bus aišku, kas ką supranta ekonomikoje. Lietuva labai nukentėjo nuo bankininkų savivalės, todėl lietuviams derėtų pradėti vieniems iš pirmųjų.

Tai išdėstyta anglų kalba apžvalgininko Paulo Krugmano straipsnyje:

Op-Ed Columnist

Don’t Cry for Wall Street

By PAUL KRUGMAN
Published: April 22, 2010
On Thursday, President Obama went to Manhattan, where he urged an audience drawn largely from Wall Street to back financial reform. “I believe,” he declared, “that these reforms are, in the end, not only in the best interest of our country, but in the best interest of the financial sector.”

Well, I wish he hadn’t said that — and not just because he really needs, as a political matter, to take a populist stance, to put some public distance between himself and the bankers. The fact is that Mr. Obama should be trying to do what’s right for the country — full stop. If doing so hurts the bankers, that’s O.K.

More than that, reform actually should hurt the bankers. A growing body of analysis suggests that an oversized financial industry is hurting the broader economy. Shrinking that oversized industry won’t make Wall Street happy, but what’s bad for Wall Street would be good for America.

Now, the reforms currently on the table — which I support — might end up being good for the financial industry as well as for the rest of us. But that’s because they only deal with part of the problem: they would make finance safer, but they might not make it smaller.

What’s the matter with finance? Start with the fact that the modern financial industry generates huge profits and paychecks, yet delivers few tangible benefits.

Remember the 1987 movie “Wall Street,” in which Gordon Gekko declared: Greed is good? By today’s standards, Gekko was a piker. In the years leading up to the 2008 crisis, the financial industry accounted for a third of total domestic profits — about twice its share two decades earlier.

These profits were justified, we were told, because the industry was doing great things for the economy. It was channeling capital to productive uses; it was spreading risk; it was enhancing financial stability. None of those were true. Capital was channeled not to job-creating innovators, but into an unsustainable housing bubble; risk was concentrated, not spread; and when the housing bubble burst, the supposedly stable financial system imploded, with the worst global slump since the Great Depression as collateral damage.

So why were bankers raking it in? My take, reflecting the efforts of financial economists to make sense of the catastrophe, is that it was mainly about gambling with other people’s money. The financial industry took big, risky bets with borrowed funds — bets that paid high returns until they went bad — but was able to borrow cheaply because investors didn’t understand how fragile the industry was.

And what about the much-touted benefits of financial innovation? I’m with the economists Andrei Shleifer and Robert Vishny, who argue in a recent paper that a lot of that innovation was about creating the illusion of safety, providing investors with “false substitutes” for old-fashioned assets like bank deposits. Eventually the illusion failed — and the result was a disastrous financial crisis.

In his Thursday speech, by the way, Mr. Obama insisted — twice — that financial reform won’t stifle innovation. Too bad.

And here’s the thing: after taking a big hit in the immediate aftermath of the crisis, financial-industry profits are soaring again. It seems all too likely that the industry will soon go back to playing the same games that got us into this mess in the first place.

So what should be done? As I said, I support the reform proposals of the Obama administration and its Congressional allies. Among other things, it would be a shame to see the antireform campaign by Republican leaders — a campaign marked by breathtaking dishonesty and hypocrisy — succeed.

But these reforms should be only the first step. We also need to cut finance down to size.

And it’s not just critical outsiders saying this (not that there’s anything wrong with critical outsiders, who have been much more right than supposedly knowledgeable insiders; see Greenspan, Alan). An intriguing proposal is about to be unveiled from, of all places, the International Monetary Fund. In a leaked paper prepared for a meeting this weekend, the fund calls for a Financial Activity Tax — yes, FAT — levied on financial-industry profits and remuneration.

Such a tax, the fund argues, could “mitigate excessive risk-taking.” It could also “tend to reduce the size of the financial sector,” which the fund presents as a good thing.

Now, the I.M.F. proposal is actually quite mild. Nonetheless, if it moves toward reality, Wall Street will howl.

But the fact is that we’ve been devoting far too large a share of our wealth, far too much of the nation’s talent, to the business of devising and peddling complex financial schemes — schemes that have a tendency to blow up the economy. Ending this state of affairs will hurt the financial industry. So?

Ką mums pasakytų Didysis kunigaikštis Gediminas?

Puikiai paruoštoje Donaldos Meiželytės 2009 metų Vyriausybės ataskaitos apžvalgoje [1] yra skaudus kontrastas tarp mūsų oficialiosios propagandos ir realaus gyvenimo. Turime didingą Lietuvos valstybingumo tradiciją. O vis dar renkame valdžion svetimšalių palaižūną Kubilių, maitinantį mus rytietiška, Rusijos stiliaus, propaganda.

Keisti ir tie mūsų palaižūnai. Rusų laikais jie tarnavo istorijos pasmerktiems komunistams. Dabar jie tarnauja užsienio bankininkams, iš kurių mūsų akivaizdoje jų valdovai atima valdžią ir galimybę patenkinti gobšumą. Kodėl mes, išdidžios tautos vieninteliai palikuonys, vergiškai sekame mirštančius piemenis į dykynę, lyg buka gyvulių banda?

Užsienio bankininkams reikia skubiai mažinti Lietuvos deficitą ir įvesti eurą, kad apsaugoti tų bankininkų investicijas nuo rizikos. Mums užteks ir lito.
Baidydami rusais mus, gyvenančius NATO ir ES šalyje, kubiliniai baigia numauti mūsų paskutines kelnes. Gal tapkime visi, jei net ir nelabai drąsūs, tai bent truputį drąsesni?





1. Donalda Meiželytė 2010-04-21, 16:40
Seimui pateikta Vyriausybės ataskaita (griausmingi plojimai)!

Perskaičiusi 2009 metų Vyriausybės ataskaitą patyriau de javu su tarybiniais laikais. Naktimis nemiegodavau, kai pačiai reikėdavo parašyti klasės pionierių būrio darbo planą, nes visas tas planas būdavo fikcija, oras. O čia juk visa Ministro Pirmininko tarnyba darbavosi, jie patys ataskaitoje dar vadinami “ekspertų-analitikų centru, turinčiu veiksmingai padėti atlikti Ministro Pirmininko ir Vyriausybės funkcijas”.

Ir taip dėmesio, cituoju: “Patikėkime savimi, savo valstybe ir drauge kurkime savo sėkmės istoriją!”. Moja skepetaite emigruojantiems tautiečiams Vyriausybė, mažu dar kuris apsigalvos ir grįš. “Laimėję “karo keliuose” mūšį įrodėme, kad nėra tikslų, kurių negalėtume pasiekti sutelktomis pastangomis”, - puikuojasi savimi. Jums neprimena TSKP n-tojo suvažiavimo stenogramos? Trūksta Vyriausybės ataskaitoje tik įrašų skliausteliuose “plojimai”, “griausmingi plojimai”, o geriausia “plojimai peraugantys į ovacijas”.

“Stabilizavome viešuosius finansus. (...) Šį uždavinį pavyko įgyvendinti tik todėl, kad nuo pat pradžių sutarėme laikytis dviejų ypač svarbių nuostatų - solidarumo ir tarimosi.” Kiek pamenu, Vyriausybė Ministro pirmininko asmenyje pati su savimi ir pasitardavo, ir padiskutuodavo, ir nuspręsdavo. Nuo tokio “tarimosi” net koalicijos partneriai dažnai žagsėdavo, o vienas iš viso liko pakirptais sparnais. Tariantis su savimi buvo pasirašytas Nacionalinis susitarimas - taip vadinamas “atviro Vyriausybės ir socialinių partnerių (tik klausimas, kokių?) dialogo dokumentas”. Vienos pasirašiusios organizacijos prezidento paklausiau, o ką Kubilius jiems už tai? “Pelno mokestį sumažino”, - atsako. Naivuoliai, pelno mokestį sumažinti nuo 20 iki 15 proc. Ministras Pirmininkas pažadėjo dar prieš metus vienai linksmai frakcijai prispaudus ir penlo mokestį sumažinti buvo nuspręsta dar pusmetis iki visų socialinių dialogų. Ir kaip galima vadinti “dialogo dokumentą” Nacionaliniu susitarimu, kai dialoge dalyvauja tik lojalūs socialiniai partneriai ir nei viena opozicinė partija?

“Dėl mokesčių reformos per 2009 metus į nacionalinį biudžetą papildomai gauta apie 1,5 mlrd. litų pajamų”, - pučiasi Vyriausybė, bet ar paskaičiavo valdantieji, kiek biudžetas nesurinko?

“Sumažinome administracinių procedūrų, reikalingų verslui pradėti, skaičių, terminus ir išlaidas”. Taip, kai verslumą sugniuždai, tada jau tenka krapštyti galvą, kaip jį atgaivinti. Čia iš tos serijos, kai pirma uždaužau, o tada, nutaisęs rūpestingą veido išraišką, mėginu suteikti pirmąją pagalbą.

Šimtas puslapių panegirikos. Nesiginčysiu, Vyriausybės ataskaitoje parašyta ir nemažai tiesos, cituoju: “Išaugo oficialiai neapskaityta ekonomika. 2009 metais, palyginti su 2008 metais, nusikalstamų veikų ekonomikai ir verslo tvarkai užregistruota 60,9 procento daugiau, iš jų kontrabandos atvejų - 27,8 procento daugiau”. Gryniausia tiesa surašyta, kad bedarbių padaugėjo tris kartus, iki 121 tūkstančio padaugėjo socialinės pašalpos gavėjų, socialiai pažeidžiamų gyventojų gausėjimas didina grėsmę socialiniam stabilumui ir t.t. Gaila, kad tiesa sudėta daugiausia į ataskaitos priedus, kuriuose visos mūsų bėdos ir sudėtos.

Siūlau paskaityti šitą beletristika kvepiantį ir vietomis juoką pro ašaras keliantį veikalą po to, kai Seimas jam nepritars.

Gėda, Kubiliau

Kodėl vien tik Lietuva tokioje gilioje krizėje? Todėl kad tik Lietuva susikaupė kelti mokesčius, pildyti biudžetą bei dalint tuos litus Maksimai po nusikalstamos Leo aferos subyrėjimo. Visos kitos šalys stiprino verslus ir kūrė darbo vietas nuo pačios krizės pradžios. Paimti iš bedarbių šeimos, skurstančios bankininkų sukeltoje krizėje, ir atiduoti Maksimos vagims, baigiantiems nugirdyti žymią tautos dalį? Nejaugi mes kovojome vardan tokios Lietuvos? Gėda, Kubiliau, gėda.

Pensija tik kapuose?

_... tačiau sprendimus reikėtų priimti dabar, kad šiuo metu dirbantys žmonės žinotų, kada išeis į pensiją._

Po mirties. Tegyvuoja Kubilius ir skandinavų bankai.

Lietuviai – skiepų skeptikų tauta?

Šaunuolė, Daiva [1]. Visi faktai išdėstyti gerai. Belieka tik apibendrinti. Kubiliniai pabandė kovoti su epidemija sovietinių okupantų metodais. Propaganda ir melas pakeitė skiepus. Kyšininkų komanda, vadovaujama Kubiliaus, pavėlavo nupirkti skiepus prieš kiaulių gripą. Todėl įjungė propagandistų mašiną su melagingais teiginiais, kad tie skiepai ir pats gripas yra vaistininkų sąmokslas.
Rezultatai liūdni. Bereikalingai mirė jauni žmonės iš rizikos grupių, įskaitant vieną nėščiąją. Aiškiai tas negimęs kūdikis yra žvėriškos Kubiliaus politikos nekalta auka.
Jei pandeminio gripo antroji banga bus skausmingesnė, tai teks apgailestauti dar daugiau jaunų lietuvių mirčių. Tyčia sumenkintas pasitikėjimas vakcinomis daro mūsų gyventojus labiau pažeidžiamais biologiniu ginklu. Kokią bausmę reikėtų už tai paskirti Kubiliui?

1. Daiva Ausėnaitė. Lietuviai – skiepų skeptikų tauta
2010-04-16

Kaip šiandien griaunama Lietuvos ekonomika

Ūkio nuosmukis Lietuvoje yra didžiausias Europoje būtent Kubiliaus mokesčių kėlimo dėka. Kadangi tai dar labiau pagreitina pragaištingą Lietuvai energingiausių ir labiausiai kvalifikuotų kadrų emigraciją, tokia Kubiliaus politika yra nusikalstamas Lietuvos griovimas, kuris turi būti sustabdytas iškart. Korupcinius Kubiliaus ryšius su skandinavų bankais turėtų nagrinėti teismas.

Siūlo įteisinti „atleidimą darbdavio valia“

Dar daugiau emigruosime, jei tokį atleidimą darbdavio valia įteisinsit. Bus blogiau ir darbdaviams, kai neteks kvalifikuotų darbuotojų.

Į kai kurias studijas nepritraukia net garantuotas darbas

Pritraukia ne garantuotas darbas, o garantuotas uždarbis, kuris būtų žymiai didesnis už paskolos, kurią gali prireikti mokėti už tas studijas, krūvį. Per brangios tos jūsų studijos, mielieji. Per plačiai išsižiojote.

Vaikai čia nėra kalti. Jie tik prisitaiko prie apkvaitusių nuo valdžios ir pinigų suaugusiųjų.

KĄ JAU PADARĖ KUBILIUS

? 2010.04.13 08:29


Taip - viskas zmogui - jo gerovei!!!! Kam kaimui reikalingi kulturos namai??? bibliotekos???? o dabar ir ligonines???? Juk baudziavos laikais ju nebuvo. Argi kaimo zmogus neturtingas(dauguma senuciu ir senuku) juk ir masina ir kelias nieko nekainuoja ir pagalba pasikviesti nera sunku, kaip ir nuvaziuoti pas daktara uz juru mariu, nes autobusai i kaima vaziuoja dvi dienas per savaite ir tik viena karta dienoje. Kokia gera valdzia ir kaip ji rupinasi zmonemis, ju svietimu, kultura gydymu, net ir mokyklas vargsams kaimo zmonems uzdarys, iteisins 4 klasiu baigimo pazymejima. Ponai, konservatoriai, kubiliau - kur jus vedad lietuva simtametriais zingsniais - jus vedat i praeiti atgal ir tik atgal jusu planuose grizimas net ne i Smetonos laikus o dar ankstesne praeiti,. Ir jus dristat kalbeti apie zmones ir jiems daromus darbus??? Kam jus tarnaujat??? kas jums moka??? ir kodel jus zlugdot lietuva??? Atsakysit gal ne jus bet jusu vaikai ir anukai bus teisiami, kaip jus dabar teisiat anu laiku herojus. Lietuva septinmyliais zingsniais atgal. Nei kulturos, nei svietimo, nei gydymo, nei transporto.Padek Dieve kaimo zmonems numirti be mediku pagalbos neskausmuose, apsaugok Dieve nuo zmogzudziu, ismirs kaimo sviesuoliai senukai, liko prasigeres "jaunimellis", kuriam nei mokslu, nei gydimo, nei kulturos - jam tik snapso daugiau kuo daugiau, net po kelias karciamas kaimeliuose atsidare, tam kad gerti galetu nuo ausros iki sutemos. Per 20 metu salis nuvaryta, suraityta, isniekinta, iskulturinta, - tiesiog - SUNAIKINTA.

Istorija klausia mus

Lėktuvas nukrito. Bet susitaikymo traukinys tarp Maskvos ir Varšuvos važiuoja. Galų gale europietiška santykių kultūra prasitęsia iki Vladivostoko. Ar spėsime mes, lietuviai, į šį traukinį? Ar sugebėsime atsigręžti į mūsų bendrą ateitį?

Slaptoji medicina

Įsileidom Kubiliaus ožius į Seimo rūtų darželį. Aišku, kad Kubiliaus slaptas planas yra sunaikinti ligonines Lietuvoje [1]. Sustabdykime apsimetėlius, kol nevėlu.

1.

Pertvarkytos ligoninės teigia grįžę keliasdešimt metų atgal
2010 04 12 / 18:35 /
Išsiųsti nuorodą Versija spausdinimui

(8) Skaityti komentarus
Jevgenijus Bardauskas
LTV „Šiandien“

BFL nuotr.
Be chirurgijos skyrių likusios rajoninės ligoninės baiminasi neteksiančios pacientų. Sumažėjus finansavimui, teko apkarpyti ir kitas sritis, todėl, anot medikų, paslaugų kokybė grįžo į buvusią prieš 20-30 metų. Greitosios pagalbos darbuotojai vos spėja vežioti pacientus į didžiąsias ligonines, o sunkios būklės žmogų kartais teprižiūri tik bendruomenės slaugytoja.

Trisdešimt metų veikęs ir tūkstančius ligonių gydęs Naujosios Akmenės chirurgijos skyrius – ištuštėjęs. Koridoriuose mėtosi kabinetų numeriai, palatose – tuščios lovos. Dar prieš savaitę gelbėjusi gyvybes, dešimtis tūkstančių litų kainavusi įranga dabar dulka buvusiame reanimacijos skyriuje.

„Voratinkliai ir dulkės... Tiesiog net nesinori čia eiti, nes matai stalus, kur sėdėjo žmonės, aparatūrą, kur dirbo mūsų darbuotojai. Tiesiog tikrai gaila“, – kalbėjo vyriausioji slaugos administratorė Danutė Sutkienė.

Uždarius skyrius, finansavimas sumažėjo 38 procentais – iki 5,5 mln. litų. Todėl naktimis nebeveikia nei klinikinė diagnostikos laboratorija, nei rentgenas.

Anot Naujosios Akmenės ligoninės vyriausiojo gydytojo Aleksandro Šalavėjaus, ūmių ligų – miokardo infarkto, vidinio kraujavimo ir panašiais atvejais – sunku suteikti tinkamą pagalbą, darbas pasunkėjo ir gydytojams.

„Vis tik apžiūros kokybė grįžo 20-30 metų atgal. Budintys gydytojai reaguoja neigiamai į šiuos pasikeitimus, svarsto, ar budėti, ar nebudėti, ir šiaip yra problema šioje srityje“, – teigė A. Šalavėjus.

Dienomis Akmenės ligoninės priimamajame darbuojasi traumatologas, todėl nedidelės chirurginės pagalbos žmonės sulaukia. Tačiau ligoniai, anot medikų, nėra patenkinti.

„Laikui bėgant čia ligoniai visai nebesikreips, nes žinos, kad čia ne viską galim padaryti ir kreipsis tiesiai į kitas ligonines. Manau, prarasim pacientus“, – sakė traumatologas Raimondas Peleckas.

Darbo dvigubai padaugėjo ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojams. Trys brigados, dirbančios visą parą, kasdien į Šiaulių ar Mažeikių ligonines veža po keletą ligonių. Vien per pirmąją savaitę kuro išnaudota tiek, kiek ankščiau reikėdavo mėnesiui.

Esą didelė įtampa kamuoja ir greitosios medicinos pagalbos felčeres, kurios sunkios būklės ligonį turi prižiūrėti valandą ir daugiau, kol jis vežamas kelias dešimtis kilometrų iki artimiausios ligoninės.

„Šitoje situacijoje mums būtų labai reikalingas gydytojas bent vienoje brigadoje, kada yra tokie išvykimai, kaip širdies ritmo sutrikimai, infarktai, komų atvejais. Jei važiuotų automobilyje ne tik bendruomenės slaugytoja, tačiau ir gydytojas, vis tik pagalba būtų suteikta kvalifikuočiau“, – mano Akmenės greitosios medicinos pagalbos centro direktorė Ramutė Embavičienė.

Jau liepą pertvarkos laukia ir apskričių ligoninių.

Ką papildomai galėtų nuveikti Pasaulio lietuvių bendruomenė?

Gyvenančių gimtinėje bei užsienio lietuvių galimybės sekti pokyčius Lietuvoje, pilietybės įstatymo svarstymų dramą bei kitus įvykius yra gana didelės interneto dėka. Bet įmanoma ir verta tas galimybes dar pagerinti.

Pasaulio lietuvių bendruomenė (PLB) gali ir privalo žymiai daugiau naudotis internetu, formuodami bendrą visos tautos nuomonę apie tautos išlikimą lemiančias mūsų politikų idėjas bei veiklos pasekmes. Tai palengvintų pasirinkimą, nes, eidami balsuoti Lietuvoje bei užsieny, norėtume geriau suprasti, kas ir ką nuveikė ar ruošiasi daryti tarp žmonių, iš kurių galime rinktis. PLB užima patogią poziciją Lietuvoje ir užsienio bendruomenėse, kad galėtų šias žinias objektyviai apibendrinti bei pateikti tautai. Jeigu palyginti, ką mūsų tėviškės politikai, verslininkai bei bankininkai daro, atsispirdami vis dar pavojingai ekonomikos krizei, su tuo, ką matome užsienio šalyse, ko galime pasimokyti iš tokio palyginimo? Tėvynėje įsisuka grėsminga viena kitą pagreitinančių skurdo ir emigracijos spiralė. Gal jau ateina laikas susirūpinti mūsų bendruomenei lietuvių tautos išlaikymu ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje?

Kadangi dabartinis pilietybės įstatymas ypatingai kenkia lietuvių bendradarbiavimui, PLB turėtų laikyti internete pastoviai atnaujinamą sąrašą, atskleidžiantį mūsų renkamų politikų darbus bei pasiūlymus pilietybės problemos sprendimo baruose.

Degutienė - šaukštas deguto lietuviško medaus statinėje

Seimo vadovė Degutienė apkaltino bedarbius, nemokėjusius PSD, gyvenimu iš pinigų, gautų vokeliuose. Vargšelė nesupranta, kad lietuvis gali maitintis užsiaugintomis bulvėmis. Tai mums padėjo išgyventi rusų blokadą. Padės atsilaikyti ir per Kubiliaus badmetį. Verskime Degutienę kartu su Kubilium. Ji yra pernelyg žiopla vadovauti Seimui.

Ką daro Kubilius?

Lietuvos socialdemokratų partijos lyderis Algirdas Butkevičius atkreipė dėmesį, jog pagal Europos Sąjungos teisę bet kurioje ES valstybėje dirbantis ir mokesčius mokantis asmuo turi teisę į privalomąjį sveikatos draudimą ir tam jam papildomai Lietuvai mokesčių mokėti nereikia. Tyčiotis iš emigrantų, kuriuos patys išvijote bedarbyste ir mokesčiais. Kaip kvaila, kaip niekinga, kaip negražu, Kubiliau ir kiti valdančiosios koalicijos nariai. Tokiai veiklai neturėtų būti vietos civilizuotoje visuomenėje.

Opozicijos pasiūlymai yra protingi. Tačiau jie prieštarauja Kubiliaus planui: griauti bendruomenę Lietuvoje, naudojant azijietišką žiaurumą, ir tokiais veiksmais sukeliant tarp žmonių nepasitikėjimą.

Lazdijų politikai slapčia kurpia planus, kaip privatizuoti greitosios medicinos pagalbos paslaugas

(17)

Vilma Danauskienė

2010-04-04 15:13

Ar tikrai aukšti Lazdijų rajono politikai, viešai neigiantys bet kokias kalbas apie galimą vietos greitosios medicinos pagalbos paslaugų privatizavimą, už medikų ir jų pacientų nugarų slapta derasi dėl tokios galimybės su konkrečia bendrove, kurios vienas iš akcininkų – buvęs Sveikatos apsaugos ministerijos sekretorius, Privačių greitosios medicinos pagalbos įstaigų asociacijos prezidentas ir vienas iš bendrovės „Ambulansas“ akcininkų bei vadovų Leonas Kačinskas?

Per atstovus Lazdijų rajono meras Artūras Margelis perdavė nieko negirdėjęs apie „Ambulanso“ ketinimus perimti greitosios medicinos paslaugas Lazdijų rajone. V.Danauskienė

• Siųsti nuorodą
• Spausdinti
• Dalintis
  

Meras dėjosi nustebęs

Per atstovus Lazdijų rajono meras Artūras Margelis perdavė nieko negirdėjęs apie „Ambulanso“ ketinimus perimti greitosios medicinos paslaugas Lazdijų rajone. Juolab paneigė susitikęs su vienu iš „Ambulanso“ savininkų L.Kačinsku. Bet kokie bandymai susisiekti su Lazdijų rajono savivaldybės vadovu buvo bergždi – telefonu meras A.Margelis neatsiliepė, darbo kabinete jo nebuvo nuo pietų.

„Ambulanso“ generalinis direktorius – atviras

Tačiau tokius konservatoriaus A.Margelio žodžius paneigė pats „Ambulanso“ generalinis direktorius Ričardas Ūselis. Ketvirtadienį kalbintas verslininkas patvirtino ne tik apie bendrovės plėtros planus ir ketinimą įsikurti Lazdijų rajone, bet ir apie tai, jog jo vadovaujamos įstaigos atstovai ne kartą lankėsi Lazdijų rajone ir buvo susitikę su aukštais vietos valdžios atstovais.

„Iš tiesų, turime rimtų plėtros planų, taip pat ir Dzūkijoje. Konkrečiai vienas iš vadovų – L.Kačinskas – yra ne kartą bendravęs su meru A.Margeliu, Lazdijų rajono savvaldybės administracijos direktoriumi Gintautu Salatka ir dar viena moterimi – Aldona jos vardas, ji medikė. Ne, su pačiais greitosios medicinos pagalbos atstovais dar nebendravome“, - atviravo žurnalistams R.Ūselis.

Nuslėpė vizitus?

Pokalbio metu išsiaiškiname, kad toji medikė, su kuria jau aptartos „Ambulanso“ atėjimo į Lazdijų rajoną galimybės – tai Lazdijų rajono savivaldybės tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė, lrytas.lt žiniomis, L.Kačinsko bendrapartietė liberalcentristė Aldona Šerėnienė. Anot noriai savo planais besidalijančio R.Ūselio, pats L.Kačinskas Lazdijų rajone esąs ir šiandien (ketvirtadienį – aut. past.), kur po pietų turįs priėmimą pas merą A.Margelį. „Ambulanso“ vadovas žurnalistams paslaugiai pasakė ir L.Kačinsko mobiliojo telefono numerį – esą su juo bus galima pakalbėti akis į akį.

Verslininkas paskambino pats

Iš pradžių nekėlęs mobiliojo telefono ragelio, vėliau L.Kačinskas pats paskambino žurnalistei. Verslininkas lrytas.lt neslėpė buvęs ketvirtadienį Lazdijuose, tačiau planuotas susitikimas su meru neva neįvykęs.

„Na, mane šiek tiek pavedė, tiksliau, nepavedė – nebuvo mero šiandien, na, viskas gerai. Taip, buvau Lazdijuose, bet su niekuo nesusitikinėjau“, - teigė L.Kačinskas.

Pagal specialybę, kaip pats prisipažino, psichiatras neslėpė, jog jau kuris laikas vykdo žygius į Lazdijų rajono valdžios vyrų ir moterų kabinetus ir ne kartą aptaręs galimybes perimti greitosios medicinos pagalbos paslaugas.

Tikslas – biznis

„Mano argumentai paprasti: visų pirma – biznis ir paslaugos kokybė. Mes mokame teikti šią paslaugą, atliekame tai kokybiškai, vieninteliai turime kokybės sertifikatą, šešerių metų darbo patirtį. Mes siūlome savivaldybėms ir saugiklius – įdarbiname darbuotojus, sudarome kolektyvines sutartis, rekomenduojame įsteigti profesinę sąjungą. Kai kalbėjausi su Lazdijų atstovais, jie pritaria tokiam sumanymui, tačiau vėliau bando išsisukinėti – gal po rinkimų, po to ar ano? Tačiau rimtų kontrargumentų, kodėl mes negalėtume ateiti – nepateikia“, - teigė L.Kačinskas.

Derybos – už nugarų

Tačiau, jei derybos, kaip sako „Ambulanso“ akcininkas, Lazdijų valdžios kabinetuose jau vyksta kurį laiką, o verslininkai neslepia net detalių ir būsimų sąlygų, dėl kurių neva jau beveik sutarta, kodėl tuomet apie tai nieko nežino greitosios medicinos pagalbos paslaugas teikiančios Lazdijų rajono savivaldybės pirminio sveikatos priežiūros centro direktorė konservatorė Leonora Patašienė, savivaldybės gydytoja Lina Džiaukštienė ar kalbinti savivaldybės tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto nariai bei pats Lieberalų ir centro sąjungos Lazdijų skyriaus pirmininkas Arūnas Markūnas, kurio partijos deleguota atstovė yra A.Šerėnienė? Kodėl tuomet meras A.Margelis neigia ką nors žinąs apie būsimus pokyčius ir kodėl išsižada buvusių susitikimų su verslo atstovais? Ar tokiu savo elgesiu neatgrasins būsimų investitorių? Kas melagis, o kas – paprasčiausias bailys, žaidžiantis dvigubą ar net trigubą žaidimą?

Per metus – milijonas

Per metus Lazdijų rajone greitosios medicinos pagalbos paslaugai Valstybinė ligonių kasa skiria apie milijoną litų. Šiemet ši suma sumažėjo apie 100 tūkst., tačiau verslininkams krizės laikotarpiu tai – gardus kąsnis.

Turimais duomenimis, ateinantį trečiadienį, po Velykų švenčių, planuojamas Lazdijų savivaldybės tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto posėdis. Jame, pasak šio komiteto narės konservatorės Janinos Ražukienės, bus paklausta ir apie greitosios medicinos paslaugų privatizavimo peripetijas.

Tuo tarpu L.Kačinskas teigia, jog ketvirtadienio nesusipratimas, kaip jis tai įvardijo, „Ambulanso“ neatbaidys nuo planų įsikurti Lazdijų rajone. „Mes sutinkame dalyvauti ir konkurse, jei tokio reikės“, - sakė verslininkas, neslepiantis užmojų įsitvirtinti ir kitose šalies savivaldybėse.

(lrytas)

Patarimai

Vienas iš geriausių apžvalgininkų Lietuvoje, Mykolas Drunga, neseniai paklausė mane, ką aš šiandien patarčiau Kubiliui. Atsakymas yra paprastas. Sustabdyti azijatiško tipo kultūrinę revoliuciją, kurią kubiliniai pradėjo Lietuvoje. Kinijoje tokios revoliucijos metu, atiminėdami iš valstiečių ryžius, sukeldavo badą. Apkraudamas grobikiškais mokesčiais verslus ir gyventojus, Kubilius pradėjo marinti žymią lietuvių dalį. Skubiai blokuoti genocidą. Lietuvos gimnazistai naudojami kaip socialiai nesubrendę chunveibinai mūsų Tėvynės mokslo, technologijų įsisavinimo ir aukštųjų mokyklų kolektyvams išvaikyti. Nustoti griauti ekonomikos konkurencingumą. Kyšininkų komandos, nieko bendro neturinčios su medicina, išdrasko medikų kolektyvus. Sustabdyti kenkimą. Teisti nenaudėlius, neapsiriboti atsistatydinimais. Muzikologijos profesoriaus Landsbergio pastumdėlis Kubilius išvaiko Lietuvos muzikos mokyklas. Nutraukti lietuvių kultūros bei tradicijų naikinimą. Paskutinis patarimas kubiliniams: kaip Lenino gaujai, sėsti į užantspauduotus vagonus ir važiuoti į Šiaurės Korėją. Ten galėsit skųsti vieni kitus, kiek norėsit, bei pastoviai ieškoti priešų, užsiimti valymu. Ten bus kubilinių rojus, nes tai vienitelis užsiėmimas, kurį jūs mėgstate. Galima žaisti su kiniško stiliaus politiniu apsivalymu ir toliau. Bet tokiu atveju pasekmės Lietuvai bus panašios, kokios buvo pasekmės Kinijai. Gabiausi bus pašalinti, tik ne kulkų, o emigracijos pagalba. Likusieji Lietuvoje išaugins lietuvių kartą be išsilavinimo, galinčių tik vergauti kaimyninėms tautoms. Šansas atstatyti gimtinę yra prarandamas ilgam laikui.

Kubiliaus politikos rezultatai

"From Lithuania, a View of Austerity’s Costs

By LANDON THOMAS Jr.

Published: April 1, 2010

• Sign in to Recommend
• Twitter
• Sign In to E-Mail
• Print


• Reprints
• ShareClose
  • Linkedin
  • Digg
  • Facebook
  • Mixx
  • MySpace
  • Yahoo! Buzz
  • Permalink

VILNIUS, Lithuania — If leaders of the world’s many indebted countries want to see what austerity looks like, they might want to visit this Baltic nation of 3.3 million.

Enlarge This Image

Ints Kalnins/Reuters

A rare protest near the Parliament in Vilnius last year. Lithuania's austerity plan had the grudging support of trade unions.

Enlarge This Image

Maxim Shipenkov/European Pressphoto Agency

“You have to do the most difficult cuts as quickly as possible,” Prime Minister Andrius Kubilius said of the austerity plan.

Faced with rising deficits that threatened to bankrupt the country, Lithuania cut public spending by 30 percent — including slashing public sector wages 20 to 30 percent and reducing pensions by as much as 11 percent. Even the prime minister, Andrius Kubilius, took a pay cut of 45 percent.

And the government didn’t stop there. It raised taxes on a wide variety of goods, like pharmaceutical products and alcohol. Corporate taxes rose to 20 percent, from 15 percent. The value-added tax rose to 21 percent, from 18 percent.

The net effect on this country’s finances was a savings equal to 9 percent of gross domestic product, the second-largest fiscal adjustment in a developed economy, after Latvia’s, since the credit crisis began.

But austerity has exacted its own price, in social and personal pain.

Pensioners, their benefits cut, swamped soup kitchens. Unemployment jumped to a high of 14 percent, from single digits — and an already wobbly economy shrank 15 percent last year.

Remarkably, for the most part, the austerity was imposed with the grudging support of Lithuania’s trade unions and opposition parties, and has yet to elicit the kind of protest expressed by the regular, widespread street demonstrations and strikes seen in Greece, Spain and Britain.

To be sure, Mr. Kubilius has many critics here and abroad. Government austerity in the midst of a recession runs counter to the Keynesian approach of increasing public expenditures to fight a downturn. That was the path most countries chose.

But Mr. Kubilius and his team say that with a budget deficit of 9 percent of G.D.P., a currency fixed to the euro and international bond markets unwilling to lend to Lithuania, the government had no choice but to show the world it could impose its own internal devaluation by cutting public spending, restoring competitiveness and reclaiming the good will of the bond markets.

Another motivation was to conform to the rules of membership for the euro currency union, which Lithuania hopes to join by 2014.

Indeed, outside of Ireland, no country in Europe has come close to replicating Lithuania’s severe spending cuts without the aid of the International Monetary Fund. Ireland passed the most austere budget in the country’s history, and public sector pay cuts were a centerpiece of the government’s reform effort.

The Finance Ministry has forecast growth of 1.5 percent this year, and this week Moody’s increased its outlook on the Lithuanian economy to stable, from negative.

“From a credit rating perspective, Lithuania has put itself on positive trajectory,” said Kenneth Orchard, a senior credit officer in Moody’s sovereign risk group.

As European nations consider what the social and political costs will be when they take steps to cut public sector spending, Lithuania offers a real-time case study of the societal trade-offs.

Speed and communication are the most crucial to success, Mr. Kubilius said in an interview in his office last week.

“You have to have a dialogue with your social partners, and you have to do the most difficult cuts as quickly as possible,” he said. “I told them this is history. You need to decide now how you want to be described in our history books.”

Like Latvia and Estonia, Lithuania rode a boom driven by banking and real estate earlier this decade.

Construction came to dominate the economy, and low interest rates spurred a housing boom. Many Lithuanians took out low-interest-rate mortgages denominated in foreign currencies.

With the onset of the crisis, house prices plunged, building ground to a halt and quite suddenly thousands lost their jobs and began to default on their debts.

While the quaint cobblestone streets of Vilnius may project an air of prosperity, one does not need to travel far to witness the pain many Lithuanians are feeling.

Monika Midveryte, a university student, and her mother are now supporting the family after her father lost his construction job. Now, she said, he sits at home in front of the television drinking his troubles away. “He has no hope.”

The psychological toll has been immense. Suicides have increased in a country where the suicide rate of 35 per 100,000 is already one of the world’s highest, local experts say.

According to figures collected by the Youth Psychological Aid Center, telephone calls to its hot line from people who said they were on the verge of committing suicide nearly doubled last year to 1,400, from 750.

As the president of Solidarumas, one of Lithuania’s largest trade unions, Aldona Jasinskiene has an acute understanding of how bad things are — not just as the head of her union, but as a mother.

For more than a year, her salary has paid the 2,300 litas, about $900, in monthly mortgage payments for her 40-year-old son, who lost his construction job. Ms. Jasinskiene says his mental health is suffering, he is fighting with his wife and his family of four dines on potatoes three times a day.

Now, with her own pension having been slashed, she is left with just 300 litas a month to support herself and her 15-year-old granddaughter.

Ms. Jasinskiene said she signed the agreement with the government because unions, which are extremely weak in Lithuania, were not capable of calling the type of general strike well known in other parts of Europe, and because she wanted to do what she could to prevent even deeper cuts.

While Mr. Kubilius points to positive signs like renewed growth, busy cafes in Vilnius and upgrades by the credit agencies, from her vantage point, Ms. Jasinskiene sees no upturn.

“He is telling you a fairy tale,” she said. “Unemployment is going up and up.”

Algirdas Malakauskis, a priest at St. Francis and St. Bernardine Friary, has also experienced the recession’s toll firsthand.

He has had to preside over an increasing number of funerals for people who have taken their own lives. Parishioners now come to him seeking work, and his elderly parents, whose pensions have been cut, are angry.

Like a surprising number of people here, however, he has not turned on the government. “You can see they are doing everything that they can to keep the situation stable,” he said.

Still, the tough measures have drawn criticism outside Lithuania.

“The internal devaluation strategy may have succeeded in delivering short-term stabilization, but at what cost?” asked Charles Woolfson, a professor of labor studies at the University of Glasgow who has expertise in the Baltics.

Professor Woolfson points out that deepening social alienation in Lithuania has resulted in the sharpest rise in emigration since the country joined the European Union in 2004.

“Then it was the migration of the hopeful,” he said. “Now it is the migration of the despairing.”

There is no greater totem to the excesses of the lending frenzy that gave Lithuania one of the highest growth rates in Europe in 2007 than the sparkling Swedbank office building. Completed just last year, it is 16 stories high and monopolizes the modest Vilnius skyline.

Swedbank is the dominant bank in Lithuania, and its aggressive lending to first-time home buyers — including Ms. Jasinskiene’s son — continues to be a millstone for many here.

“People are angry,” said Odeta Bloziene, who runs a unit within the bank that gives advice to Lithuanians who are having trouble repaying their loans. “But we never run away from our customers.”

In the reception area of the bank’s headquarters, bankers laughed and drank beer from a well-stocked bar as rock music played in the background.

It is a far remove from the soup kitchen at St. Peter and St. Paul’s Church in Vilnius, where 500 people a day line up for a free meal of soup and Lithuanian pancakes.

Mecislovas Zukauskas, 88, a retired electrician, has lived through the devastations of World War II, the Soviet occupation and, most recently, the death of his wife. He is taking his pension cut in stride.

“The government does what it wants to do,” he said. “We can do nothing.”"

1. NYTimes.com

Kuo mes blogesni, negu latviai?

Ką tik Arūnas Vaikutis perdavė iš Latvijos, kad ten sumažintas PVM viešbučiams. Taip pritraukiami užsienio turistai ir mažinamas nedarbas. Kiek ilgai mes kentėsime Kubiliaus sukeltą ekonomikos naikinimą? Gal jau vykime nesugebančius dirbti vagis iš Vilniaus? Ką tik Kubilius gynė vagių gaujas pridengusį sveikatos apsaugos ministrą. Neapgynė. Dabar gina susisiekimo ministrą Masiulį. Neapgins. Nejaugi nėra geresnio užsiėmimo? Juk galėtų Kubilius važinėti su žmona dviračiu. Tokiose nuotraukose jis bent linksmesnis atrodo.