Kūdikis

A.Kubilius apie „vaivorykštę“: jei bus prezidentės iniciatyva, tada mes ir svarstysime.


Skęstantis griebiasi už šiaudo. Kubilius griebiasi už Grybauskaitės sijono.

Bankai jaudinasi dėl valdžios pasikeitimo [1].

Galų gale kraujasiurbiai sunerimo. Šaunuoliai, Lietuvos rinkėjai.

1. Politikos pokyčiai – papildomas nerimas finansų institucijoms

Prezidentiška intriga [1]

Dalia Grybauskaitė labai norėjo, kad mes išrinktume valdžion Lietuvą nualinusius kubilinius ir liberalus. Nepavyko. Dabar skambiais, bet juridinio pagrindo neturinčiais, žodeliais nors įpils smėlio į naujos valdžios mechanizmą.

Kada Dalia Grybauskaitė nustos tyčiotis iš Lietuvos žmonių?

1. D.Grybauskaitė: Darbo partija negali dalyvauti Vyriausybės formavime ^{teisininkas: prezidentė premjero kandidatūros negali teikti vien savo nuožiūra}

K.Jovaišas: "Nutaisę nekaltą fizionomiją katino, kuris suėdė kanarėlę, jūs kvailinate"

Kiek pykčio ir paniekos Lietuvos žmonėms šio žmogaus galvoje... Galų gale Lietuvos pardavėjams liko tik staugti. Tauta daugiau nebetyli.

1. K.Jovaišas. Kas skandina atominę – išminčių ar durnių laivas? 

Sveikinu Lietuvą, sėkmingai atsikračiusią kubilinių valdžios

Šalin vagis pseudopatriotus.

Kas bus, jei pradėsi bendrauti su mūsų verslo ir valdininkijos elitu?

Mes turėsim sėdėti jų pamėgtose kavinukėse ir džiaugtis skaniu ir sveiku maistu iš ten, ar namie -- maistu iš turgaus ir apsišvietusių vietinių fermerių ir krautuvių, kurių maistą jie perka. Elgtis kitaip, būtų nesuprasti svarbiausio, kas juos skiria nuo plebėjų. 

Maisto kultūra jiems išstūmė religiją, dailę ir grožinę literatūrą bei muziką. Socialiniai skirtumai jiems -- tai skirtingi dalykai, kuriuos žmonės valgo. Vienas iš jų neseniai man pasakė, kad jeigu teisingai gyvensi, tai neveiks biologinis laikrodis, ir gilioje senatvėje nereiks suaugusiųjų vystyklų. 

Čia tai bent tikėjimas... Dievas neturėjo tokių galių, kol mes dar eidavom dauguma į bažnyčią. Pasakyk man, mama, kaip tokius stebuklus daro gera reklama?  Aišku, viskas prasidėjo nuo vegetarų judėjimo. Baigėsi standartine amerikietiška kultūra [1], kuri dominuoja dalį postsovietinės erdvės. 

1. A Matter of Taste?

By WILLIAM DERESIEWICZ

Teisingu keliu einate, draugai...

Jo, kopijuokime Estiją. Išraskime antrą Skaipą. O gal kopijuokime Rusiją? Pradėkime skraidyti į kosmosą? Juokdariai...

Tiesiog rinkite liberalus ir Tėvynės Sąjungą į Seimą. Jie jus išpjaus be peilio. „Jeigu spręsime apie viduriniosios klasės augimą per pajamų prizmę, tai vidutiniškai tų pajamų lygis neišaugo, realus darbo užmokestis net sumažėjo, todėl nėra pagrindo kalbėti, kad išsiplėtė viduriniosios klasės ribos“, – sako B. Gruževskis. Estijoje ir krizės prispaustoje Latvijoje realus darbo užmokestis per tą laiką išaugo. Taip yra Lietuvoje todėl, kad valstybės politika palaiko tik turtinguosius, kaip ir paskutiniais dešimtmečiais JAV su katastrofinėmis pasekmėmis vidurinei klasei [1]. Tokia politika slegia ūkio vystymąsi, kaip parodė TVF analizė.

O jūs išrinksite mus valdyti vėl 2K (du KaKa), Kubiliaus ir Kirkilo (dabar nominaliai Butkevičiaus) partijas. Vilniaus ir Kauno gyventojai, nejaugi jūs tokie asilai?

1. Stiglitz: Inequality

Saulės burbulas?

Burbulas yra rinkos ekonomikos dalis. Žmonės pernelyg sukelia kainas, tikėdami, kad jos dar augs. Pirmas burbulas buvo iš tulpių kainų Olandijoje.

Tai, kas darosi su saulės energija Lietuvoje neturi nieko bendro su burbulu. Tai nėra rinka. Tiesiog valstybė atima iš daugelio ir atiduoda nedideliam aktyvių žmonių skaičiui, norėdama paskatinti jų aktyvumą. Jei norit tai keikti, vadinkite prichvatizacija. Tai daug tikslesnis apibūdinimas.

Kas nusineša mūsų bendrus pinigėlius?

Ir Kubiliaus, ir Kirkilo (Butkevičiaus dabar) partijos (prisimenat 2K?) skiria visus mūsų bendrus turtus pritraukti saujelę užsienio monopolijų, kurios užlaužia monopolines kainas ir kuria gerai apmokamas darbo vietas.

Bet svarbiausias klausimas, kiek ir kam jos sukuria tų vietų. Lašas jūroje.

 Andriaus Kubiliaus sūnus dirba Google. Irenos Degutienės sūnus veža pinigus lagaminais iš bankrutavusio banko ir taip pat gerai gyvena. Bet Lietuvoje liko ne tik šiedu sūnūs. Normalių darbo vietų reikia visiems.

Balsuokime, "kad Vakarų bendrovėms, galinčioms kurti gerai mokamas darbo vietas, šių pinigėlių ir lengvatų būtų pagaliau tikrai nematyti" (pakartojant kubilinio raudą).

V.Adamkus agituoja už Seimo pirmininkę I.Degutienę

Valdas Adamkus pats manipuliavo tapkėmis, kad tapti Prezidentu, o po to atiminėjo iš lietuvių pasus. Gėda.

A. Kubilius yra laborantas

Skučienė tikrai yra kirpėja. Nors žino, kaip žmonės gyvena. O Andrius Kubilius yra laborantas. Jis tik visą dieną vienas stiklus plauna ir visai nieko nežino. Netikit? Pažiūrėkit, kaip jūs gyvenat.

Argi taip auginamos bulvės?

" O štai bulvių derlius buvo geras, ir daugiau ūkininkų jas augino, nes prieš metus bulvių stokojo, tad kaina krito [1]." Sekančiais metais bulvių bus mažai, nes nedaug kas jas augins, dėl žemų šių metų kainų.Visame pasaulyje žemdirbiai yra gerai dotuojami, todėl tokių bulvių kainų svyravimų nebūna. Tik Rytų Europoje vyksta tokie bulviniai stebuklai. Laikas jau baigti šiuos svyravimus.

1. Rūta Vainienė. Kodėl kyla kainos?

Ne, Irena, jau gana

Nejaugi išrinksime prasivogusią ir pilną sovietinių laikų stiliaus demagogijos Ireną Degutienę? Ar dar mažai Lietuva iro bei kentėjo? I. Degutienė vogė tvarsčius iš ligoninės, būdama jaunesnė. Dabar vagia, informuodama sūnų bei vyrą, kada ir kaip reikia daryti. Gana.

" XX a. pradžios nacionalizmo žaisliukais niekaip neatsižaidžiantys konservatoriai [1]" jau visai nusibodo.

1. V. Laučius. Būsimas Seimas: DP + LSDP ar DP + TS-LKD? (komentaras)

How income inequality destroys the economy

From the first view lower taxes promote investment and growth. Could it be that we have too much of the good thing (too low taxes on investment) at the moment?

_Research by Raghuram Rajan of the University of Chicago has also underscored the importance of deregulation. “Starting in the early 1970s, advanced economies found it increasingly difficult to grow,” he wrote this year. “The shortsighted political response to the anxieties of those falling behind was to ease their access to credit. Faced with little regulatory restraint, banks overdosed on risky loans.”

Starting in the 1970s, earnings were squeezed for low- and middle-income households. They borrowed to improve their standards of living — buying bigger houses than they could afford and using those houses as piggy banks. Families bet that housing prices would keep rising, making a three-bedroom outside Phoenix a safe store of wealth. But the housing bubble collapsed, and took the rest of the economy with it.

Thus, inequality might help explain the recession and the sluggish recovery after it [1]._

1. By ANNIE LOWREY, Published: October 16, 2012. The New York Times.

Prezidentės patarėjas: referendumas dėl VAE tapo rinkimų įkaitu

Užtenka pilti pamazgas ant Lietuvos rinkėjų. Nuomonę išsakė svarbiausieji: balsuojantys ir aktyviai kovojantys už geresnį gyvenimą Lietuvoje. Tai ir yra demokratijos veikimas. Nepatinka? Susikraukite lagaminus, pasiraitokite sijonus ir briskite į Rusiją.

Valstybės kontrolė: universitetai neįvertina darbo rinkos pokyčių

Ar negalime pasakyti paprastai ir aiškiai: universitetai neįvertina jų darbo kokybės ir šio įvertinimo rezultatus nepaskelbia. Todėl studentai negali pasirinkti tinkamas programas.

Pradėkime publikuoti internete, kiek kiekvieno universiteto buvusių studentų įsidarbina su kokiu atlyginimu ir kokios specialybės darbe, ir situacija universitetuose bei darbo rinkoje pagerės.

Hedging foxes

Please, do not tax additionally wealth creators from hedge funds. Recent research shows that in long term they are great at creating wealth for themselves only. Not so exciting for their investors though. We should keep the people from the hedge funds immensely rich as cunning examples that audacity in marketing pays. Like foxes in fairy tales.

What a great idea that old fox Romney has. Means testing of Medicare would eliminate support of middle class for Medicare. This is first and necessary step in order to kill this popular program, to drawn it in the bathtub. So clever.

Trys priežastys, kodėl dar neemigravau iš Lietuvos:

 esu durnas, nesigydau ir nenoriu gydytis.

Ko jie taip nervuojasi?

Praeitų rinkimų Seiman metu senas Vytautas Landsbergis dėjo ant visos Lietuvos skersą, sunkiai užsikabarojęs. Dabar ant lovio sėdinti mergaitė blevyzgoja.

Atominių katilų silpnosios pusės

_LETTER

Nuclear Plant Safety

Published: October 10, 2012

• FACEBOOK
• TWITTER
• GOOGLE+
• E-MAIL
• SHARE
• PRINT
• REPRINTS
• 

To the Editor:

Connect With Us on Twitter

For Op-Ed, follow@nytopinion and to hear from the editorial page editor, Andrew Rosenthal, follow@andyrNYT.

Re “Safety Report Says Europe’s Nuclear Reactors Need Repair” (news article, Oct. 4):

I spent the last year reviewing Three Mile Island, Chernobyl, Fukushima and so on and found that neither they nor practically any of the 435 operating nuclear plants around the world are designed for safe shutdown in case of simultaneous external and internal electricity failure.

Similarly, few of them are protected against hydrogen explosions, and practically none can handle regular or cyberterrorist attacks.

I also found that most are not fully automated but operated in the dangerous, old semimanual mode. Many were designed for a useful life of 30 years and yet reached 40. There is still no permanent disposal site for their waste, and decommissioning of the few that have been shut down takes decades: Chernobyl occurred in 1986, yet the end of decommissioning is planned for 2015.

In spite of all that, and in spite of the doubling of radioactivity in the atmosphere, 60 new plants are under construction, 150 more are planned and Europe is writing reports about possibly repairing some.

In short, while the question is not if but when and where the next accident will occur, even our presidential candidates neglect the issue.

BÉLA LIPTÁK
Stamford, Conn., Oct. 4, 2012

The writer is the author of “’Post-Oil Energy Technology.”_

Nejaugi mus ir vėl apgaus? Nejaugi balsuosime už atominį klystkelį?

Kodėl mes tampame teisininkų tauta?

_Tėvynės sąjungos bei Liberalų sąjūdžio pasiūlytas aukštojo mokslo pertvarkos projektas numatė, kad iki tol egzistavusi aukštojo mokslo sistema turėtų būti reformuota.

Dar prieš priimant naująjį mokslo ir studijų įstatymą, vienas iš projekto kūrėjų Tėvynės sąjungos atstovas Mantas Adomėnas sakė, kad „aukštasis mokslas prarado aspiracijas siekti kokybės.” 

Ką ji pakeitė? Studentai imti finansuoti krepšelių principu. Su studentų finansavimu glaudžiai susijusios rotacijos principai pakito.  Buvo numatyta, kad studentai į geriausiųjų eiles bus skirstomi kas dveji metai, tačiau ši nuostata jau numarinta. Geriausiųjų eilės dabar sudaromos kaip universitetai nustatė: dažniausiai kas metus. Prieš reformą tai vykdavo kas pusę metų.

Kas pusmetį pagal rezultatus sudaromos eilės viršuje atsidūrę studentai mokėti neturėdavo, likę mokėdavo po 500 litų. Dabar po vietos rotacijos eilėje pasikeitimo nemokamos vietos netekęs studentas turi mokėti pilną studijų kainą, o tam, kuris mokėjo už studijas ir pagerino savo rezultatus, aplenkė kolegas, už studijas sumokėti pinigai gali būti kompensuojami. Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, šiemet kompensacijas už du pirmuosius studijų metus galės gauti 1787 universitetų ir kolegijų trečiakursiai. Studijų kainos kompensavimui šiemet paskirta beveik 12 mln. litų.

Visa tai, anot Mokslo ir studijų įstatymo autorių turėjo prisidėti prie motyvuotesnių studentų atsiradimo universitetuose, prie bendros studijų kokybės.  Nors šio sprendimo kritikai aiškino, kad į prestižines specialybes keliai atsiveria nebūtinai gabiems, bet daug pinigų turintiems studentams. 2008 m. studijos finansuotos 58 proc. studentų, dabar – 55 proc. 

Kaip tai atsiliepia studijų kokybei, pamatuoti dar sunku. Kol kas ryškių ženklų, kad bendra situacija universitetuose ir kolegijose keičiasi, dar nematyti. Tai rodo pirminiai aukštųjų mokyklų vertinimo rezultatai, liudijantys, jog tik keletas aukštųjų mokyklų Lietuvoje – be dėmelės.   Pokyčiai, kuriuos iš dalies galima sieti su kokybės kilimu, – minimalūs: šiek tiek pakilę stojančiųjų balai, vienu procentu (iki 3 proc.) išaugęs studentų, atvykusių iš kitų šalių, skaičius [1]._

Norintys studijuoti, rizikuoja mokėti didžiulę pilną studijų kaina, kuri studijų pabaigoje tampa kartais lygia buto kainai. Bandydami sumažinti tokių skolų riziką, žmonės renkasi pigesnes studijas. Kaip ant mielių auga teisininkų bei socialinių mokslų specialistų perteklius Lietuvoje.

1. Rinkimams artėjant: ketveri švietimo ir ugdymo metai. Bernardinų portalas, 2012-10-08.

Ko nevertėtų rinkti į Seimą?

 Būtinai balsuosiu. Patarimas tiems, kurie irgi ruošiasi: nebijokite. Visi mes esame lietuviai, visiems  mums rūpi Tėvynės likimas. Blogiau tikrai nebus. Balsuokite, kaip širdis geidžia. Saugokitės tik siauros ideologijos pridvokintų protų. Tokie mūsų kubiliniai, liberalai, socdemai, kai kurios smulkesnės partijos. Negerai rinkti tuos, kurie sunkmečiu, vardan tos Lietuvos, atima varganus pensijos litus iš savo artimo.

Taip, valdžioje buvusios partijos jau yra išbandytos. Akyse tirpstanti tauta yra geras įrodymas, kad šios partijos nesugeba tvarkytis.

Kaip efektyviai pernešti naujoves iš laboratorijų į gamybą?

Mes, Lietuvos verslininkai,  jau nebeilgai galime konkuruoti pigesne darbo jėga. Reikia ieškoti kitų konkuravimo pasaulyje būdų. Kaip tai daro toliausiai pažengę kaimynai?

Vokietijoje tam egzistuoja sistema iš šešiasdešimt institutų, vadinamų  Fraunhofer Institutes. Šie institutai gauna septyniasdešimt  finansavimo procentų iš kontraktų su verslo kompanijomis, o likusius trisdešimt procentų - iš valstybės.  Čia atliekami taikomieji tyrimai su vienu tikslu: transliuoti perspektyvias technologijas į gaminius. Tokie institutai pradėti organizuoti prieš keturiasdešimt metų ir nuosekliai auga. Aukšti Vokietijos dirbančiųjų atlyginimai, su kuriais mums taip nesiseka konkuruoti,  didele dalimi paaiškinami inovatyviais gaminiais, kuriuos diegia šie institutai.

Amerikiečiai dabar bando pakartoti šią sėkmingą sistemą, kurdama panašias gamybos inovacijų kūrimo kontoras, įeinančias į tinklą   the National Network of Manufacturing Innovation. 

 Reikia ir mums kurti panašią terpę, įgalinančią laboratorijų pasiekimus   diegti į gamybą.  Aišku, universitetų, institutų bei tam paskirtų politikų atsakomybėje yra tai,  kad mes turėtume daugiau laboratorijų su pasiekimais. Tačiau pradžią turime neblogą, laikas  tuo pasinaudoti. Klauskime apie tai mūsų gerbiamus politikus. Kokie kuriami planai, kad padėtume mūsų verslui konkuruoti su užsieniu?

Kodėl mes turime išlaikyti savanaudžių tėvus?

_Pinigai pensijoms mokėti iš dangaus nenukrinta. Valstybinėje pensijų sistemoje dirbančiųjų įmokos „Sodrai“ panaudojamos iki pensijos dirbusių ir mokėjusių įmokas žmonių pensijoms mokėti, t. y. vaikai pensijas moka tėvams. Tad tų asmenų, kurie nebemokėtų „Sodrai“ įmokų ar kurie moka mažiau, dalį įmokos pervesdami į privačius pensijų fondus, tėvams reikėtų nebemokėti pensijų ar jas sumažinti pervedama į fondus suma. „Sodra“ nesiryžta to daryti, o privačių pensijų fondų sistemos šalininkai apie tai tyli [1]._

Tai yra gera, teisinga,  idėja, lengvai realizuojama kompiuterių masiško naudojimo laikais. Juk dabar yra lengva surinkti informaciją ir sutvarkyti „Sodros“ išmokas.  Iš mūsų kartos uždirbtų pinigų mokamos Sodros pensijos mūsų tėvų bei senelių kartoms. Jei atsiranda daug savanaudžių, kurie pasiima tuos pinigus sau, tai reikia kad jų tėvai ir seneliai netektų tos dalies pensijų. 

Mūsų pensijiniuose fonduose yra dviguba rizika: kad jie praloš pagrindinius mūsų pinigus akcijų rinkos kazino, bei kad juos išvogs lietuviškai - Sekundės banko stiliumi.


1. Reikia matyti abi medalio puses. Petras Navikas, mokesčių ekspertas. (Delfio portalas)

Susirūpino jūsų sveikata ir gerove

KONTRABANDINĖS CIGARETĖS – TAI MAŽIAU BIUDŽETO PAJAMŲ IR SOCIALINIŲ GARANTIJŲ

Philip Morris Baltic

What is the nature of the crisis today?

Kęstas Brumasin reply to CnKQ7pSia6Sep 29th, 02:38

_ The top 10% of the country is arguably the cream of the crop, the top brains, the driving force behind the economy._

Cream of the crop, cause of the crash...

• Recommended
  18
• Report
• Permalink
• Reply

Collapse replies

CnKQ7pSia6

in reply to Kęstas BrumasSep 29th, 02:52

Exaggerating a bit here, aren't you?

At best, it was the top bankers that contributed to the crash.

Did the top entrepreneurs, businessmen, managers, doctors, lawyers, movie stars, sport stars and the like also somehow "cause the crash"? If so, how?

Please don't lump every successful person at the top of their profession with those in one sector that contributed to the crash.

It is these top professionals that will ultimately get the economy to grow out of this crisis, that drive its growth, not your bus drivers, stenographers or garbage collectors.

Kęstas Brumasin reply to CnKQ7pSia61 min ago

Let us face it for a moment. What about the winner takes all mentality? May be our crisis is in reality just unsustainable living caused by this rats' race? How many bus drivers has a doctor to take care off in order to rack in more than 1 million euros? Or he, poor sausage, goes where the money is?

Šypsokitės, Jus seka be teisėjo sankcijos

• Sekimo nebijot. Tai reiškia, kad neturit konkurentų bei pavyduolių, kurie norėtų Jums pakenkti. Gyvenate Mėnulyje. Arba esate žioploki ir nesuprantate, kas čia darosi.

Kodėl mes nesulaukiame specialistų iš Rusijos?

Seniai minėjau, kad kvalifikuoti darbuotojai iš Rytų čia neis, nes atlyginimai jiems Lietuvoje yra pernelyg maži. Jei jau emigruoti į nedraugišką šalį, tai geriau pasirinkti Norvegiją. Bet svarbiausia, gerų specialistų ieško ir Rusijoje, bei moka jiems, palyginus su lietuviais-darbdaviais, fantastiškai gerus atlyginimus [1].

_1. DELFI pasidomėjo, kokius atlyginimus kvalifikuotiems darbuotojams siūlo slavų šalys. Panaršius internetiniuose darbo skelbimuose galima sužinoti, kad montuotojai Kaliningrado srityje viliojami dirbti už 3000 litų atlyginimą. Projekto vadybininkui žadama mokėti nuo 2600 litų. Programuotojui siūlomas pradinis atlyginimas – 2800–3300 litų. Tuo metu Maskvoje darbo pasiūlyme IT specialistui gali būti įrašytas ir 8000 litų atlyginimas. Rusijos rytuose esančiame ir apie 650 tūkst. gyventojų turinčiame Barnaule interneto dizaineris kviečiamas dirbti už 2600–3000 litų, interneto testuotojui irgi siūloma panašus atlyginimas.

Nemokėjo tiek, kiek darbuotojai buvo verti

„CV Online“ rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė abejoja, ar specialistai iš Rytų veržtųsi į Lietuvą ir tuo pačiu mato paradoksinę situaciją.

„Įmonės tikisi kvalifikuotų darbuotojų, bet nesugeba jų įpirkti. Lietuvoje daug išvažiavo į užsienį, nes niekas specialistams nenorėjo mokėti tiek, kiek jie yra verti“, – kalbėjo pašnekovė.

Pasak jos, kalbos, kad reikėtų darbo ieškoti Rytuose gimė iš noro gauti pigesnės darbo jėgos: „Bet kvalifikuotas darbuotojas nekainuos pigiau. Juk tam žmogui reikės čia nuomotis būstą, pirkti maistą, mokėti mokesčius. Jis tikėsis normalaus atlyginimo“.

„Kad dirbti nėra kam, tai – tiesa. Bet gal reikėtų kvalifikuotam specialistui pirmiausia mokėti normalų atlyginimą“, – tęsė darbo rinkos specialistė.

Paklausta, kodėl augant ekonomikai darbdaviai atsisako kelti darbuotojams atlyginimus, teigė, kad dėl noro turėti didesnį pelną: „Tik žiūrėkime, kokia kaina tai daroma. Siekiant trumpalaikio pelno taip galima elgtis, bet po penkerių metų gali nei to pelno likti, nei pačios įmonės“._

(Ar kvalifikuoti darbuotojai iš Rytų susivilios lietuvių darbdavių siūlomais atlyginimais?

2012-10-02 / 08:23 — Ugnė Karaliūnaitė, Delfio portalas)