Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2026 m. lapkričio 19 d., ketvirtadienis

We, Western Europeans, Are Shamed Before the Entire World by Our Bloodthirsty Leaders: Following a trilateral meeting, D. Trump reproaches Western European leaders.


"After meeting with Vladimir Putin, Donald Trump pressed European leaders regarding support for Ukraine. Joining the conversation unexpectedly, the U.S. President—fresh from meetings with the leaders of Russia and China—began questioning Kyiv’s European allies about continued military support for Ukraine.

 

On Thursday, U.S. President D. Trump joined a meeting of European allies supporting Ukraine via telephone and sharply questioned whether these nations should continue allocating funds for Kyiv’s military support. Four European officials familiar with the contents of the call reported on the conversation. Just hours after concluding a meeting in the Chinese city of Shenzhen with Russian President V. Putin and Chinese leader Xi Jinping, D. Trump placed a call to Berlin from aboard the presidential aircraft, Air Force One. He claimed that the Russian leader appeared serious about initiating peace negotiations regarding Ukraine. According to three European officials—who requested anonymity as the discussion concerned a closed-door meeting—D. Trump expressed deep skepticism regarding the continued provision of billions in military aid to Ukraine by the so-called "Coalition of the Willing."

 

The White House has not yet responded to a request for comment on the situation. According to one person who took part in the conversation, D. Trump spoke in rather general terms and emphasized that a great many people are dying in this conflict, so Western European states should stop wasting money.”


Mums, Vakarų europiečiams, yra gėda dėl mūsų kraugeriškų lyderių prieš visa pasaulį: po trišalio susitikimo – D. Trumpo priekaištai Vakarų Europos lyderiams


 “Donaldas Trumpas po susitikimo su Vladimiru Putinu spaudė Europos lyderius dėl paramos Ukrainai. Netikėtai prisijungęs prie pokalbio, JAV prezidentas po susitikimo su Rusijos ir Kinijos vadovais ėmė klausinėti Kyjivo Europos sąjungininkų apie tolesnę karinę paramą Ukrainai.

 

JAV prezidentas D. Trumpas ketvirtadienį telefonu prisijungė prie Ukrainą remiančių Europos sąjungininkų susitikimo ir griežtai suabejojo, ar šios šalys turėtų toliau skirti lėšų Kyjivo karinei paramai. Apie pokalbį pranešė keturi Europos pareigūnai, susipažinę su jo turiniu. Vos prieš kelias valandas Kinijos mieste Šendžene baigęs susitikimą su Rusijos prezidentu V. Putinu ir Kinijos vadovu Xi Jinpingu, D. Trumpas iš prezidentinio lėktuvo „Air Force One“ paskambino į Berlyną. Jis pareiškė, kad Rusijos vadovas esą rimtai nusiteikęs pradėti derybas dėl taikos Ukrainoje. Pasak trijų Europos pareigūnų, pageidavusių likti anonimiškiems, nes kalbėta apie uždarą susitikimą, D. Trumpas itin skeptiškai vertino tai, kad vadinamoji „Norinčiųjų koalicija“ ir toliau Ukrainai skirtų milijardines sumas karinei paramai.

 

 Baltieji rūmai į prašymą pakomentuoti situaciją kol kas neatsakė. Vieno pokalbyje dalyvavusio asmens teigimu, D. Trumpas kalbėjo gana apibendrintai ir pabrėžė, kad šiame konflikte žūsta daugybė žmonių, todėl Vakarų Europos valstybės turėtų liautis švaistyti pinigus.”

 


We Are Powerful and Wealthy, Yet Everyone Takes Advantage of Us: Leaders of Western European technology companies have presented a declaration on the future to EU authorities. Why is this empty talk?


Press Release

 

“The declaration has been signed by more than 40 CEOs and founders of European technology companies.

A joint declaration by European tech leaders, unveiled at the ‘Slush 2026’ event in Helsinki.

 

Europe is a technological superpower—it is time to act like one.

 

“The combined value of our companies exceeds 120 billion euros, and we employ 120,000 people. We are united by a single decision: to build in Europe—we are committed to contributing to its future for the long term. We are also united by a shared conviction: Europe can become the leader of the next technological era. And we want to make that happen.

 

This ambition demands even more from all of us—founders, employers, investors, and political leaders. Acting like a technological superpower means transforming Europe into a place where the world’s most ambitious companies can launch, scale, and establish themselves.

 

This declaration outlines our vision—identifying where our collective efforts must be focused.

 

Therefore, to turn Europe into an enduring force in the global technology race, we need three fundamental policy shifts.

 

For two decades, Europe has been portrayed in the public sphere as a declining continent. Yet, it is home to world-class scientists, founders, investors, and industry leaders. The EU accounts for approximately 22% of global scientific publications, compared to 17% for the United States.

 

In 2022, EU households held savings of roughly €1.4 trillion, compared to €840 billion in the U.S.

 

Europe also possesses the world’s largest single market, some of the largest pools of private wealth, and unparalleled strengths in advanced manufacturing, energy, aerospace, robotics, quantum physics, climate tech, and artificial intelligence. And Europe has achieved all this despite significant obstacles.

 

Europe has never lacked talent, technology, or capital. What it has lacked is the political resolve and courage to harness them. Now, that is changing.

 

A new generation of European founders, investors, and political leaders understands that technological power is the foundation of economic prosperity, democratic resilience, and political independence.

 

And this sleeping giant is waking up.

 

The momentum is real—and to unlock its full potential, three fundamental policy shifts are required.

1. Directing European wealth toward technological ambitions—supporting European technology from the initial idea to global scale.

 

Europe does not have a funding problem. It has a capital allocation problem.

 

 European households alone hold over 12 trillion euros in savings, while European pension funds and institutional investors manage vast capital resources. Yet, an excessive share of these assets is directed toward innovation, infrastructure, and development in other parts of the world, leaving European companies struggling to raise the necessary capital at home—especially when it comes to major growth stages. Europe funds the earliest and riskiest phase of "deep tech" and research-based innovation—only for foreign capital to step in and capture the subsequent growth. This practice must end.

 

European savings should finance European innovation, and European citizens should share in the wealth that is created. European capital must be deployed to invest in the foundations of the next technological era, ensuring reliable access to cutting-edge artificial intelligence technologies and securing a larger share of global AI capabilities. Therefore, the establishment of a Savings and Investment Union (SIU) can no longer be delayed.

2. Complete the European Single Market – the next step should be "EU Inc."

 

Europe’s greatest untapped asset is its scale. However, a business founder still faces different corporate, tax, and labor law regulations in every Member State. No European company should be forced to recreate its legal, financial, and operational infrastructure every time it enters another European market.

 

A startup founded in Paris, Berlin, Warsaw, or Milan should be able to hire employees, raise capital, sell products, and expand across the continent just as easily as an American company expands within the United States.

 

The most crucial first step is "EU Inc.": a voluntary, digital-first form of European company that allows a founder to register a business once—online and under a single set of rules—and operate in all Member States without the need to establish local legal entities. It should also ensure that employee equity arrangements and investment rounds function consistently everywhere. "EU Inc." must be underpinned by a fully developed single market for technology and a deep, integrated European market for raising capital, including a pan-European stock exchange. The goal is one market, one set of rules, a set of tools and a single “launchpad” for global companies.

3. Streamlining technology regulation and ensuring compliance with competition rules

 

Both overly stringent technology regulation and the abuse of market power pose serious obstacles to growth for the European technology sector.

 

Therefore, restoring fair digital competition and implementing smart simplification are not conflicting goals, but rather two sides of the same coin.

 

Europe must streamline legislation that hinders growth while simultaneously ensuring compliance with competition law and the Digital Markets Act (DMA), in order to prevent barriers in key digital markets.

 

Reducing bureaucracy and preventing the introduction of new, burdensome rules—which make developing technology services in the EU more difficult and costly—should be a key priority, especially in rapidly evolving fields such as artificial intelligence (AI).

 

Competition is a fundamental driver that allows innovation to flourish. The DMA establishes rules specifically for the largest “gatekeeper” platforms, opening up markets and creating a level playing field for the entire technology ecosystem—including both European and non-European tech innovators.

 

Free and fair competition will enable companies that are already strong under current conditions to fully realize their potential. Such companies have the capacity to become leaders not only in Europe but on a global scale. It is precisely these that will help strengthen Europe’s global competitiveness.

Our Commitment

 

Europe must seize this opportunity and strive for leadership. We, the undersigned, are prepared to work with the European Commission and national governments to turn these policy priorities into reality. We share the experience of those who build Europe’s technological sovereignty and competitiveness on a daily basis, and we are ready to redouble our efforts for the benefit of Europe. I call on European political leaders to meet this aspiration," the declaration states.

 

The declaration was signed by:

 

Tom Okman, Nord Security

 

Thomas Plantenga, Vinted

 

Daniel Ek, Prima Materia

 

Robert Gentz, Zalando;

 

Jan Goetz, IQM

 

Mariusz Gralewski, Docplanner

 

Stef van Grieken, Cradle

 

Vincent Huguet, Malta

 

Marcin Kuśmierz, Allegro

 

Frédéric Mazzella, BlaBlaCar & Dift

 

Thomas Métivier, Cdiscount

 

Jan Oberhauser, N8n

 

Anton Osika, Lovable

 

Martin Ott, Taxfix

 

Ilkka Paananen, Supercell

 

Tomasz Pawliszyn, AirHelp

 

Marco Pescarmona, Moltiply Group

 

Alexandre Prot, Qonto

 

Johannes Reck, GetYourGuide

 

Hanno Renner, Personio

 

Jean-Charles Samuelian, Alan

 

Christian Schmalzl, The Stepstone Group

 

Lennard Schmidt, Langdock

 

André Schwämmlein, Flix

 

Florian Seibel, Quantum Systems

 

Naren Shaam, Omio Group

 

Armand Thiberge, Brevo

 

Johannes Thomas, Trivago

 

Gerhard Trautmann, Atolls

 

Markus Villig, Bolt

 

Arthur Waller, Pennylane

 

Andy Yen, Proton”

 

Why Slush 2026 declaration without use? Three problems highlighted there are persisting forever:

 

Capital allocation problem is a task for the market. If the capital is getting much more profit elsewhere, there is nothing you can do.

Clueless business founders still face different corporate, tax, and labor law regulations in every Member State. These are protected by highly educated (high school teachers and students, anyone?), politically very active populus. You take something away; you fly out of the window during the next elections.

Convoluted EU regulations are protecting most of EU firms from being eaten by U.S. and China’s giants. Participating in Slush 2026 EU IT companies are parasites of these giants. They want their behemoths to have free range in the EU. They don’t care about the rest of the EU economy. They will not get their way.

 

Skeptics argue the Slush 2026 declaration will fail because its three core demands—mobilizing European capital, unifying cross-border business rules via EU Inc., and simplifying regulation—clash with deep market incentives, national politics, and competing economic interests across the EU.

 

 

1. Capital Allocation Follows Returns, Not Declarations

•           Market incentives: Investors direct money where risk-adjusted returns and exit liquidity are highest. If U.S. or other global markets offer deeper growth rounds and faster scaling, capital will continue flowing there regardless of policy pledges.

•           Domestic savings vs. risk: European households hold over €12 trillion in savings, yet pension funds and institutional investors face cultural and regulatory hurdles around allocating higher shares to venture capital.

 

 

2. National Rules Are Politically Entrenched

•           Fragmented regimes: Founders still face separate corporate, tax, and labor laws across EU member states rather than a single rulebook.

•           Electoral pushback: Labor protections, tax structures, and national corporate laws are tightly tied to domestic voters and political coalitions. Even the proposed "EU Inc." corporate framework has faced pushback and watering down by member states.

 

 

3. Regulatory Relief Creates Winners and Losers

•           Competing interests: While founders and tech executives push for lighter rules to scale faster, other sectors and policymakers view EU regulations as essential guardrails for competition, consumer protection, and domestic industry.

•           Global giant dynamics: Critics warn that broad deregulation without careful design can benefit large foreign tech platforms as much as—or more than—smaller domestic firms, making consensus across the EU difficult to achieve.

 

 


Mes galingi ir turtingi, ant mūsų joja, kas netingi – Vakarų Europos technologijų lyderiai įteikė ES valdžiai deklaraciją dėl ateities: kodėl tai yra tuščia pliurpalynė?


Pranešimas spaudai

 

“Deklaraciją pasirašė daugiau nei 40 Europos technologijų kompanijų vadovų ir įkūrėjų.

Europos technologijų įmonių vadovų bendra deklaracija, paskelbta „Slush 2026“ renginyje Helsinkyje

 

Europa yra technologijų supervalstybė – metas elgtis atitinkamai

 

„Bendra mūsų įmonių vertė viršija 120 milijardų eurų, o jose dirba 120 000 darbuotojų. Mus vienija vienas sprendimas: kurti Europoje – esame įsipareigoję ilgalaikėje perspektyvoje prisidėti prie jos ateities. Ir mus vienija bendras įsitikinimas: Europa gali tapti kitos technologijų eros lydere. Ir mes norime, kad tai įvyktų.

 

Šis siekis reikalauja iš visų mūsų – įkūrėjų, darbdavių, investuotojų ir politinių lyderių – dar daugiau. Elgtis kaip technologijų supervalstybė reiškia paversti Europą vieta, kurioje ambicingiausios pasaulio įmonės gali pradėti veiklą, plėstis ir įsitvirtinti.

 

Šioje deklaracijoje pateikiama mūsų vizija – kur reikia sutelkti visas bendras pastangas.

 

Taigi, norint paversti Europą ilgalaike galia pasaulinėse technologijų lenktynėse, reikalingi esminiai trys politiniai pokyčiai.

 

Jau du dešimtmečius viešumoje Europa vaizduojama kaip nykstantis žemynas. Nepaisant to, Europoje gyvena pasaulinio lygio mokslininkai, įkūrėjai, investuotojai ir pramonės lyderiai. ES tenka apie 22 % pasaulinių mokslinių publikacijų, palyginti su 17 % JAV.

 

2022 m. ES namų ūkiai sutaupė maždaug 1,4 trilijono eurų, palyginti su 840 mlrd. JAV.

 

Europa taip pat turi didžiausią pasaulyje bendrąją rinką, vienus iš didžiausių privačių turto išteklių ir neprilygstamus pranašumus pažangiosios gamybos, energetikos, aviacijos ir kosmoso, robotikos, kvantinės fizikos, klimato technologijų ir dirbtinio intelekto srityse. Ir Europa visa tai pasiekė nepaisant didelių kliūčių.

 

Europai niekada netrūko talentų, technologijų ar kapitalo. Trūko politinio ryžto ir drąsos juos panaudoti. Dabar visa tai keičiasi.

 

Europos kūrėjų, investuotojų ir politinių lyderių karta supranta, kad technologinė galia yra ekonominės gerovės, demokratinio atsparumo ir politinės nepriklausomybės pagrindas.

 

Ir šis miegantis milžinas bunda.

 

Taigi, pagreitis yra realus ir, norint išlaisvinti visą jo potencialą, reikalingi trys esminiai politiniai pokyčiai.

1. Skirti Europos turtą technologiniams siekiams – remti Europos technologijas nuo pirmosios idėjos iki pasaulinio masto

 

Europa neturi finansavimo problemos. Ji turi kapitalo paskirstymo problemą. Vien tik Europos namų ūkiai turi daugiau nei 12 trilijonų eurų santaupų, o Europos pensijų fondai ir instituciniai investuotojai valdo milžiniškus kapitalo išteklius. Tačiau pernelyg didelė šio turto dalis skiriama inovacijoms, infrastruktūrai ir plėtrai kitose pasaulio vietose, tuo metu Europos įmonės sunkiai surenka reikiamą kapitalą savose šalyse, ypač, kai to reikia stambiesiems augimo etapams. Europa finansuoja pačią ankstyviausią ir rizikingiausią „deep tech“ bei moksliniais tyrimais pagrįstų inovacijų etapą – o tada įsikiša užsienio kapitalas ir pasisavina augimą. Ši praktika turi baigtis.

 

Turimomis Europos santaupomis turėtų būti finansuojamos Europos inovacijos, o Europos piliečiai turėtų dalytis sukurtu turtu. Europos kapitalas turi būti panaudotas investuojant į kitos technologijų eros pamatus, patikimos prieigos prie pažangiausių dirbtinio intelekto technologijų užtikrinimą ir didesnės pasaulinio dirbtinio intelekto pajėgumų dalies užtikrinimą. Taigi, Taupymo ir investicijų sąjungos (SIU) įkūrimo nebegalima atidėlioti.

2. Užbaigti Europos bendrosios rinkos kūrimą – kitas žingsnis turėtų būti „EU Inc“

 

Didžiausias neišnaudotas Europos turtas yra jos dydis. Vis dėlto verslo steigėjas vis dar susiduria su skirtingomis įmonių teisės, mokesčių ir darbo teisės normomis kiekvienoje valstybėje narėje. Nė viena Europos įmonė neturėtų būti priversta iš naujo kurti savo teisinę, finansinę ir veiklos infrastruktūrą kiekvieną kartą, kai įžengia į kitą Europos rinką.

 

Startuolis, įsteigtas Paryžiuje, Berlyne, Varšuvoje ar Milane, turėtų galėti samdyti darbuotojus, pritraukti kapitalą, parduoti ir plėstis visame žemyne taip pat lengvai, kaip amerikiečių įmonė plečiasi Jungtinėse Valstijose.

 

Svarbiausias pirmasis žingsnis yra „EU Inc.“: savanoriška, pirmiausia skaitmeninė Europos įmonės forma, leidžianti įkūrėjui įregistruoti įmonę vieną kartą, internetu ir pagal vieną taisyklių rinkinį, bei veikti visose valstybėse narėse be vietinių juridinių asmenų steigimo. Tai taip pat turėtų užtikrinti, kad darbuotojų akcijų sandoriai ir investicijų etapai visur veiktų vienodai. „EU Inc“ turi būti paremta visiškai išvystyta bendrąja technologijų rinka ir gilia, integruota Europos kapitalo pritraukimo rinka, įskaitant visos Europos vertybinių popierių biržą. Tikslas – viena rinka, vienas taisyklių rinkinys ir viena „starto aikštelė“ pasaulinėms įmonėms.

3. Supaprastinti technologijų reguliavimą ir užtikrinti konkurencijos taisyklių laikymąsi

 

Tiek pernelyg griežtas technologijų reguliavimas, tiek piktnaudžiavimas rinkos galia kelia rimtas augimo kliūtis Europos technologijų sektoriui. Todėl sąžiningos skaitmeninės konkurencijos atkūrimas ir protingas supaprastinimas nėra prieštaringi tikslai, o dvi vienos monetos pusės.

 

Europa turi supaprastinti augimą ribojančius teisės aktus ir tuo pačiu užtikrinti konkurencijos teisės bei Skaitmeninių rinkų akto (DMA) laikymąsi, siekdama išvengti kliūčių svarbiausiose skaitmeninėse rinkose.

 

Biurokratijos mažinimas ir naujų apsunkinančių taisyklių, dėl kurių tampa sunkiau ir brangiau kurti technologijų paslaugas ES, prevencija turėtų būti esminis prioritetas ypač greitai besivystančiose srityse, pavyzdžiui, dirbtinio intelekto (AI).

 

Konkurencija yra esminis veiksnys, leidžiantis klestėti inovacijoms. DMA nustato taisykles tik didžiausioms „gatekeeper“ platformoms, atveria rinkas ir sukuria vienodas sąlygas visai technologijų ekosistemai, įskaitant tiek Europos, tiek ne Europos technologijų novatorius.

 

Laisva ir sąžininga konkurencija leis visapusiškai išnaudoti įmonių, kurios jau dabar yra stiprios esamomis sąlygomis, potencialą. Šios įmonės gali tapti ne tik Europos, bet ir pasaulinėmis lyderėmis. Būtent jos padės stiprinti Europos konkurencingumą pasaulyje.

Mūsų įsipareigojimas

 

Europa turi pasinaudoti šia proga ir siekti lyderystės. Mes, žemiau pasirašiusieji, esame pasirengę bendradarbiauti su Europos Komisija ir nacionalinėmis vyriausybėmis, kad šie politiniai prioritetai taptų realybe. Mes dalijamės tų, kurie kasdien kuria Europos technologinį suverenumą ir konkurencingumą, patirtimi ir esame pasirengę dvigubai padidinti pastangas Europos labui. Raginu Europos politinius lyderius atitikti šį siekį“, - teigiama deklaracijoje.

 

Deklaraciją pasirašė:

 

Tomas Okmanas, Nord Security

 

Thomas Plantenga, Vinted

 

Daniel Ek, Prima Materia

 

Robert Gentz, Zalando;

 

Jan Goetz, IQM

 

Mariusz Gralewski, Docplanner

 

Stef van Grieken, Cradle

 

Vincent Huguet, Malt

 

Marcin Kuśmierz, Allegro

 

Frédéric Mazzella, BlaBlaCar & Dift

 

Thomas Métivier, Cdiscount

 

Jan Oberhauser, N8n

 

Anton Osika, Lovable

 

Martin Ott, Taxfix

 

Ilkka Paananen, Supercell

 

Tomasz Pawliszyn, AirHelp

 

Marco Pescarmona, Moltiply Group

 

Alexandre Prot, Qonto

 

Johannes Reck, GetYourGuide

 

Hanno Renner, Personio

 

Jean-Charles Samuelian, Alan

 

Christian Schmalzl, The Stepstone Group

 

Lennard Schmidt, Langdock

 

André Schwämmlein, Flix

 

Florian Seibel, Quantum Systems

 

Naren Shaam, Omio Group

 

Armand Thiberge, Brevo

 

Johannes Thomas, Trivago

 

Gerhard Trautmann, Atolls

 

Markus Villig, Bolt

 

Arthur Waller, Pennylane

 

Andy Yen, Proton”

 

Kodėl „Slush 2026“ deklaracija yra bevertė? Joje įvardytos trys problemos išlieka amžinai.

Kapitalo paskirstymo klausimas – tai rinkos užduotis. Jei kitur kapitalas gali uždirbti kur kas didesnį pelną, nieko čia nepakeisi.

Verslo kūrėjai vis dar susiduria su skirtingais įmonių veiklos, mokesčių ir darbo teisės reglamentais kiekvienoje valstybėje narėje. Šią tvarką gina politiškai labai aktyvi visuomenė (gal pageidaujate pakalbėti su mokytojais ir moksleiviais?). Pabandykite ką nors pakeisti – per kitus rinkimus iškart lėksite lauk.

Painūs ES reglamentai saugo daugelį ES įmonių nuo to, kad jas prarytų JAV ir Kinijos milžinai. „Slush 2026“ dalyvaujančios ES IT įmonės iš esmės yra šių milžinų „parazitai“. Jos nori, kad šie drambliai galėtų laisvai veikti ES erdvėje. Joms visiškai nerūpi likusi ES ekonomikos dalis. Tačiau joms nepavyks pasiekti savo.

 

Skeptikai teigia, kad „Slush 2026“ deklaracija žlugs, nes trys pagrindiniai jos reikalavimai – Europos kapitalo telkimas, verslo taisyklių suvienodinimas visoje ES (įvedant „EU Inc.“ modelį) bei reglamentavimo supaprastinimas – prieštarauja rinkos paskatoms, nacionalinei politikai ir skirtingiems ekonominiams interesams visoje ES.

 

 

1. Kapitalas skiriamas ten, kur didžiausia grąža, o ne ten, kur skelbiamos deklaracijos

•           Rinkos paskatos: investuotojai nukreipia lėšas ten, kur, įvertinus riziką, gaunama didžiausia grąža ir kur lengviausia pasitraukti iš investicijos (užtikrintas likvidumas). Jei JAV ar kitos pasaulinės rinkos siūlo didesnius investicijų etapus ir spartesnę plėtrą, kapitalas ir toliau tekės ten – nepaisant jokių politinių pažadų.

•           Vietiniai taupymo ištekliai ir rizika: Europos namų ūkiai yra sukaupę daugiau, nei 12 trln. eurų santaupų, tačiau pensijų fondai bei instituciniai investuotojai susiduria su kultūrinėmis ir reguliavimo kliūtimis, trukdančiomis didesnę lėšų dalį skirti rizikos kapitalui.

 

 

2. Nacionalinės taisyklės yra politiškai įsišaknijusios

•           Susiskaidžiusi teisinė aplinka: verslo kūrėjai ES valstybėse narėse vis dar susiduria su skirtingais įmonių veiklos, mokesčių ir darbo įstatymais, o ne su vieningu taisyklių rinkiniu.

•           Politinis pasipriešinimas: darbo santykių apsauga, mokesčių sistemos ir nacionaliniai įmonių įstatymai yra glaudžiai susiję su vietos rinkėjais bei politinėmis koalicijomis. Netgi siūlomas „EU Inc.“ įmonių teisės modelis sulaukė pasipriešinimo, o valstybės narės jį gerokai sušvelnino.

 

​​3. Reguliavimo naštos mažinimas sukuria laimėtojus ir pralaimėtojus

•           Konkuruojantys interesai: kol įmonių steigėjai ir technologijų sektoriaus vadovai siekia švelnesnio reguliavimo, kad galėtų sparčiau plėstis, kiti sektoriai bei politikos formuotojai ES reglamentus laiko būtinais saugikliais, užtikrinančiais sąžiningą konkurenciją, vartotojų apsaugą ir vietos pramonės interesus.

•           Pasaulinių milžinių veiksnys: kritikai įspėja, kad platus reguliavimo mažinimas, jei jis nėra kruopščiai apgalvotas, gali būti toks pat naudingas – arba net naudingesnis – didelėms užsienio technologijų platformoms, kaip ir mažesnėms vietos įmonėms; dėl to tampa sunku pasiekti sutarimą visoje ES.