Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2026 m. lapkričio 17 d., antradienis

What Constitutes a Truly Developed Welfare State?


“What distinguishes a ‘genuine’ welfare state from a façade—a ‘fake’ one? Can a state with a high Gross Domestic Product (GDP), strong economic competitiveness, and other robust economic indicators simply be labeled a ‘welfare state’?

 

To answer this, we need analytical frameworks. Without such frameworks, merely cherry-picking individual societal features or isolated indicators will lead nowhere; you will fail to gain any real understanding and simply lose your way.

 

National security begins not only with a strong military but also with a population that enjoys financial security.

 

Traditionally, the study of welfare states centers on the relationship between the state and the private sector, as well as on social rights—specifically the concept of ‘de-commodification,’ which measures the extent to which an individual’s social risk situation is insulated from market forces.

 

Indeed, a welfare state cannot exist without democracy, a market economy, and labor market systems. However, social rights are most closely linked to social dialogue—involving employers, the state, and labor organizations—focused on the labor market, as well as the mitigation of social risks through effective social protection measures.

 

A truly ‘social’ welfare state—as opposed to one driven solely by economic goals—should be defined through the lens of ‘social quality.’” In its top-left corner lies the socio-economic dimension—specifically, socio-economic security (income)—while the bottom-left corner represents social inclusion. The top-right corner signifies social cohesion, and the bottom-right corner denotes social empowerment.

 

Social inclusion is the inverse of social exclusion, while social cohesion is best understood through the lens of societal solidarity—for instance, the state social insurance systems found in many countries, which are based on the principle of intergenerational solidarity: the younger, able-bodied generation contributes funds that support the older or disabled segments of society.

 

Social empowerment encompasses scenarios such as individuals with disabilities who are capable of working being employed, or recipients of unemployment benefits engaging in public works. It also includes the provision of social services for the elderly or persons with disabilities within their own homes, rather than in institutional care facilities.

 

In my view, a fully developed welfare state can only be claimed to exist when all corners of this "social quality" quadrant are well-established. This is because the methodological foundation of such a state rests on generous social protection, comprising both passive measures (direct benefits) and active measures (empowerment strategies). Consequently, only a select number of European nations—and even then, not all of them—have truly approached the level of a genuine welfare state. Lithuania can arguably be considered only a "minimal" welfare state. If we were to evaluate the various components of the "social quality quadrant"—much like in a survey—none of them, in my view, would score a 9 or 10.

 

I would propose the following ratings:

 

For socio-economic security (income), I would give a 6–7; for social inclusion, a 6–7; for social cohesion, an 8; and for social empowerment, also a 6–7. Why, for instance, only an 8 for social cohesion? Because the reform of private pension funds directly undermines the principle of intergenerational solidarity, relying instead solely on the principle of individual self-interest. The same logic applies to the other components of the social quality quadrant. Nowhere can one award the highest marks, and the overall average would be a 7.

 

Meanwhile, Lithuania’s economy—surely you would agree—could easily be rated at an 8 or higher. Therefore, I believe the answer to why economic indicators in Lithuania have consistently outperformed social indicators over the past 30-plus years lies precisely in the realm of "social quality." Phenomena such as poverty have remained stuck at the 20 percent mark, while old-age pensions still have a long way to go to reach the European average. It is unfortunate that, in Lithuania, only the President and a few individual politicians recognize this discrepancy between the economy and the social sphere—a gap that is currently difficult to bridge due to an unfavorable geopolitical situation and unavoidable expenditures on national defense.

 

Returning to the concept of social quality, I invite you to join the discussion: how would you score the various dimensions of the "social quality quadrant" in the context of Lithuania?"

 


 

 

Kas yra tikra išvystyta gerovės valstybė?


“Kuo skiriasi „tikra“ gerovės valstybė nuo butaforinės, „netikros“ gerovės valstybės? Ar turinčią didelį bendrąjį vidaus produktą (BVP), aukštą ekonominį konkurencingumą, kitų aukštų ekonominių rodiklių valstybę jau galima skelbti „gerovės valstybe“?

 

Čia reikalingos aiškinimo schemos. Be aiškinimo schemų, tik pešiodamas vieną ar kitą visuomenės bruožą arba atskirus rodiklius, nieko nepasieksi, nesuprasi, pasiklysi.

 

Valstybės saugumas prasideda ne tik nuo stiprios kariuomenės, bet ir nuo finansiškai saugių gyventojų.

 

Tradiciškai gerovės valstybės metodologija pasižymi valstybės ir privataus santykio problematika ir socialinėmis teisėmis, vadinamuoju išprekinimo rodikliu, kuris rodo žmogaus socialinės rizikos situacijos nepriklausomumą nuo rinkos jėgų.

 

Taip, gerovės valstybė neįsivaizduojama be demokratijos, rinkos ekonomikos ir darbo rinkos sistemų. Tačiau socialinės teisės yra labiausiai susijusios su socialiniu dialogu tarp darbdavių, valstybės ir dirbančiųjų organizacijų, orientuotu į darbo rinką, bei socialinės rizikos amortizavimu efektyviomis socialinės apsaugos priemonėmis.

 

Tikrai „socialinė“ gerovės valstybė, o ne „savitikslė ekonominė“ valstybė turėtų būti apibrėžiama per „socialinės kokybės“ kvadrantą.

 

Jo kairiajame viršutiniame kampe yra tokia socialinė-ekonominė dimensija, kaip socialinis-ekonominis saugumas (pajamos), kairiajame apatiniame kampe – socialinė įterptis. Dešiniajame viršutiniame kampe – socialinė sanglauda, o dešiniajame apatiniame kampe – socialinis įgalinimas.

 

Socialinė įterptis – tai yra atvirkščias reiškinys socialinei atskirčiai, o socialinė sanglauda geriausiai paaiškinama per visuomenės solidarumo reiškinius, pavyzdžiui, daug kur egzistuojančią valstybinio socialinio draudimo sistemą, kuri pasižymi kartų solidarumo principu – jaunesnioji ir įgalioji karta moka įmokas, kurias gauna vyresnioji ar neįgalioji visuomenės dalis.

 

Socialinis įgalinimas rodo tokius reiškinius, kai neįgalieji, galintys dirbti, dirba ar gaunantieji nedarbo pašalpas dirba viešuosius darbus. Arba socialinės paslaugos senyviems ar neįgaliems žmonėms, suteikiamos namuose, o ne stacionariuose globos namuose.

 

Manau, kad, tik turint išvystytus visus šio socialinės kokybės kvadranto kampus, galima kalbėti apie išvystytą gerovės valstybę, nes jos metodologinis pagrindas yra dosni socialinė apsauga ir pasyvioji (išmokos) bei aktyvioji (įgalinimo būdai) socialinė politika. Todėl daugiausia Europos valstybės, ir tai – ne visos, yra priartėjusios prie tikrų gerovės valstybių lygio.

 

Mūsų Lietuvą gi galima laikyti tik minimalia gerovės valstybe. Nes, jeigu įvertintumėme, kaip kokioje apklausoje, Lietuvos socialinės kokybės kvadranto dalis, tai nė viena jų, mano nuomone, negautų 9–10 balų.

 

Siūlyčiau tokius įvertinimus.

 

Socialiniam ekonominiam saugumui (pajamoms) rašyčiau 6–7 balus, socialinei įterpčiai – 6–7 balus, socialinei sanglaudai – 8 balus, o socialiniam įgalinimui – irgi 6–7 balus. Kodėl, pavyzdžiui, socialinei sanglaudai – tik 8 balai? Todėl, kad privačių pensijų fondų reforma tiesiogiai kėsinasi į kartų solidarumo principą ir vadovaujasi tik asmeninio suinteresuotumo principu. Taip – ir su kitomis socialinės kokybės kvadranto dalimis. Niekur negalima parašyti aukščiausių balų, o vidurkis būtų septynetas.

 

O Lietuvos ekonomiką, sutikite, tikrai būtų galima įvertinti ne mažiau kaip aštuonetui. Todėl manau, kad būtent socialinėje kokybėje ir slypi atsakymas, kodėl per visus daugiau kaip 30 metų Lietuvoje ekonomikos rodikliai lenkė socialinius rodiklius. Tokie reiškiniai, kaip skurdas, kaip buvo, taip ir pasiliko ties 20 proc. riba, o senatvės pensijoms dar reikia įveikti didelį atstumą iki europinio vidurkio.

 

Gaila, kad Lietuvoje tik Prezidentas ir atskiri politikai mato šitą neatitikimą tarp ekonomikos ir socialinės sferos, o jo įveikimui dabartiniu metu trukdo nepalanki geopolitinė padėtis ir neišvengiamos išlaidos krašto gynybai.

 

Grįždamas prie socialinės kokybės, kviečiu diskusijai – kiek balų, vertinant socialinės kokybės kvadranto kampus Lietuvoje, duotumėte Jūs?”

 


 

 

Viršūnių susitikimas atskleis lyderių galių ribas


"Rusijos pareigūnai šią savaitę vyksiantį trišalį susitikimą su JAV ir Kinija lygina su istorine 1945 m. Jaltos konferencija, kurioje Antrojo pasaulinio karo nugalėtojai susirinko spręsti Europos likimo.

 

Tačiau ketvirtadienį Kinijos mieste Šendžene numatytas prezidento D. Trumpo, Vladimiro Putino ir Si Dzinpingo susitikimas greičiausiai labiau atskleis didžiųjų valstybių ribotas galimybes primesti naują tarptautinę tvarką – tuo metu, kai „Pax Americana“ (Amerikos taika) eina į pabaigą.

 

Rusija, kaip sąlygą konfliktui Ukrainoje užbaigti, siekia išplėsti savo įtakos sferą Europoje. Vašingtonas remiasi „Monroe doktrina“, pagal kurią JAV dominuoja Amerikos žemynuose. Kinija siekia prisijungti Taivaną ir ilgainiui išstumti JAV iš Azijos.

 

Vis dėlto, skirtingai nei valstybės veikėjai Jaltoje, JAV, Kinijos ir Rusijos lyderiai čia nesirenka kaip pasaulinio konflikto nugalėtojai.

 

Du iš šių lyderių yra įklimpę į konfliktus, kurie susilpnino jų pozicijas pasaulinėje arenoje ir, regis, dar ilgai nesibaigs. JAV atveju nepopuliarus konfliktas su Iranu taip pat prisidėjo prie demokratų pergalių bangos per kadencijos vidurio rinkimus – tai gali apriboti D. Trumpo galias šalies viduje.

 

Susitikimo šeimininkė Kinija kaupia geopolitinį kapitalą, pristatydama save kaip „sveiko proto balsą“ – priešingai nei kartais nenuspėjama JAV.

 

Jai taip pat naudingas JAV karas su Iranu, dėl kurio išeikvotos amunicijos atsargos ir nukreipti ištekliai, anksčiau skirti Vašingtono sąjungininkams Azijoje apsaugoti.

 

„Kinijai labai patinka tai, kad Jungtinės Valstijos dabar yra pasirengusios sėstis prie derybų stalo su savo geopolitiniais priešininkais ir kartu aptarti pasaulinio valdymo klausimus, – teigia Tong Zhao, vyresnysis „Carnegie China“ centro bendradarbis. – Jungtinės Valstijos yra įklimpusios į karą su Iranu. Dėl to Pekinas jaučia, kad gali pasirodyti kaip santykinai sėkmingesnė, stabilesnė ir atsakingesnė didžioji valstybė.“

 

Tačiau ir Kinija susiduria su sunkumais šalies viduje, nes jos ekonomikos augimas lėtėja. Be to, JAV karinės nesėkmės – iš dalies nulemtos technologinių pokyčių, suteikiančių daugiau galios mažesnėms valstybėms, – privertė Pekiną tapti kur kas atsargesnį, svarstant karines avantiūras artimiausioje ateityje.

 

„Tai iš tiesų yra silpnybių susitikimas. D. Trumpas dabar yra „šlubuojanti antis“ (politiškai nusilpęs lyderis), kurio padėtis šalies viduje – sudėtinga. Kinija savo ruožtu susiduria su rimtais vidaus ekonominiais sunkumais, – teigė Italijos senatorius Carlo Calenda. – Jų padėtis yra kur kas nestabilesnė, nei atrodo.“

 

Rusijos pareigūnai supranta, kad tikroji Šendženo susitikimo svarba slypi labiau simbolikoje nei realiame turinyje.

 

„Vaizdinys rodys, kad dabar pasaulyje yra trys globalios galios – valstybės, turinčios pasaulinę įtaką. Jungtinės Valstijos ir Kinija, žinoma, yra visapusiškos globalios galios, reikšmingos visose srityse.

 

Tačiau Rusija taip pat yra didelė globali galia, kalbant apie karinius ir geopolitinius pamatus, – sakė Dmitrijus Treninas, Rusijos tarptautinių reikalų tarybos – Kremliaus įsteigto Maskvos analitinio centro – prezidentas. – Mums tai labai svarbu, nes pastaruosius penkerius metus, o gal net ilgiau, Vakarų politika buvo nukreipta į Rusijos „atšaukimą“ arba visišką izoliaciją. To neįvyko, ir mes tai laikome savo pergale.“

 

Nors Kinija teikia Rusijai reikšmingą ekonominę ir politinę paramą, ji susilaiko nuo ginklų tiekimo Maskvai, be to, išlaiko savo ambasadą pačiame Kyjivo centre. Vakarų pareigūnai mano, kad Pekinas, nors ir nori užkirsti kelią Rusijos pralaimėjimui, lygiai taip pat nėra suinteresuotas Rusijos pergale. Pastaroji leistų Maskvai sumažinti augančią priklausomybę nuo Kinijos ir bendrauti su Vašingtonu lygesnėmis sąlygomis.

 

„Žmonės be reikalo kelia didžiulį ažiotažą, vadindami tai „Jalta 2.0“. Šis susitikimas tikrai neves prie jokių teritorijų pasaulyje padalijimo. Kinija tokiuose susitikimuose teikia pirmenybę minimalizmui: viskas būna griežtai suplanuota pagal scenarijų, o realių rezultatų – nulis“, – teigė buvęs Australijos ministras pirmininkas Kevinas Ruddas, šiuo metu vadovaujantis Niujorke įsikūrusiai organizacijai „Asia Society“. „Pagrindinis Kinijos interesas visame šiame procese yra būti vertinamam kaip sutelkiančiai jėgai, kad ir koks simboliškas tai būtų. Kinija ateityje nori tapti priimtina pasauline jėga, o pernelyg glaudus ryšys su Vladimiru Putinu tam nepadeda pasaulinėje daugiašalėje arenoje.“

 

Trumpui šio trišalio susitikimo pompastika ir sprendimas iškelti Putiną į pareigas atspindi ilgalaikį įsitikinimą, kaip turėtų veikti pasaulio tvarka, teigė Philas Gordonas, Brukingso instituto mokslininkas, dirbęs tuometinės viceprezidentės Kamalos Harris nacionalinio saugumo patarėju.

 

Trumpas ne kartą kritikavo Europos lyderius už tai, kad jie menkino jo ryšius su Rusija, nes transatlantiniai santykiai smarkiai pablogėjo dėl jo įvestų tarifų, reikalavimų užgrobti Grenlandiją ir skundų, kad Europos šalys neprisijungė prie karo su Iranu. Jis taip pat pareikalavo, kad Ukraina turėtų naują lyderį po to, kai prezidentas Volodymyras Zelenskis atmetė jo prašymus nutraukti streikus Rusijos naftos perdirbimo gamyklose.

 

Demokratai, pasiekę didelę pergalę rinkimų viduryje, griežtai kritikavo Trumpo suartėjimą su Putinu ir jo bando daryti spaudimą Ukrainai. Jie pažadėjo pasinaudoti savo galiomis, kai sausį darbą pradės naujasis Kongresas, kad paremtų Kijevą ir pasipriešintų Rusijai.

 

Dabar, kai D. Trumpo įtaka Respublikonų partijai susilpnėjo, respublikonai gali prisijungti prie demokratų šiose pastangose, taip pat laikytis griežtesnės pozicijos Kinijos atžvilgiu – ypač po „Nvidia“ skandalo.“ [1]

 

Didžiausias pralaimėtojas – ES. Ji nėra prie derybų stalo; ES yra patiekalas meniu. ES finansuoja didelę dalį Kinijos gamybos bepiločių orlaivių bei tiksliųjų raketų komponentų, kuriuos perka V. Zelenskis. Taip ES finansuoja spartų šiuolaikinių karinių technologijų vystymą Kinijoje – JAV ir ES nenaudai.

 

1. Analysis: Summit To Display Limits Of Leaders' Powers. Trofimov, Yaroslav.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 17 Nov 2026: A1. 

Summit To Display Limits Of Leaders' Powers

 


 

“Russian officials are comparing this week's three-way summit with the U.S. and China to the historic 1945 Yalta Conference where the victors of World War II gathered to decide the fate of Europe.

 

But the meeting of President Trump, Vladimir Putin and Xi Jinping, planned for Thursday in the Chinese city of Shenzhen, is more likely to reveal the limits of the great powers to impose a new international order as the Pax Americana comes to an end.

 

Russia wants an expanded sphere of influence in Europe as part of any settlement of its conflict in Ukraine. Washington has promoted the "Donroe Doctrine" of the U.S. dominating the Americas. China seeks to absorb Taiwan and eventually push the U.S. out of Asia.

 

Unlike the statesmen in Yalta, the leaders of the U.S., China and Russia, however, won't be gathering as the winners in a global conflict.

 

Two leaders are bogged down in conflicts that have weakened their global standing and show no sign of abating. In the U.S.'s case, the unpopular conflict with Iran also helped trigger a wave of Democratic victories in the midterms likely to curtail Trump's domestic power.

 

The host, China, has been gaining geopolitical capital, positioning itself as a voice of reason in contrast to an at-time unpredictable U.S.

 

 It has also benefited from the U.S. war in Iran, which has depleted munitions stocks and diverted assets that used to protect Washington's Asian allies.

 

"China really enjoys the fact that the United States is now willing to sit down with its geopolitical foes to jointly discuss issues related to global governance," said Tong Zhao, a senior fellow at Carnegie China. The United States is stuck in the Iran war. This makes Beijing feel it could appear, relatively, as a more successful, more stable and more responsible great power."

 

But China, too, is facing headwinds at home as its economy softens.

 

And, if anything, U.S. military setbacks, in part caused by technological changes that empower smaller states, have also made Beijing much more cautious about military adventures in the immediate future.

 

"It's really a summit of the weaknesses. Trump is now a lame duck with a difficult situation at home. And China is facing grave domestic economic difficulties," said Italian Sen. Carlo Calenda. "They are in a much more precarious position than it seems."

 

Russian officials understand that the true importance of the Shenzhen summit lies more in its symbolism than the substance.

 

"The imagery will show that there are now three global powers, powers with global influence in the world. The United States and China are, of course, full-spectrum global powers, important in all spheres.

 

But Russia is also a great global power when it comes to military and geopolitical foundations," said Dmitri Trenin, president of the Russian International Affairs Council, a Moscow think tank established by the Kremlin. "For us, this is very important because for the past five years, and maybe even longer, the policy of the West was to either cancel or thoroughly isolate Russia. This didn't happen, and we consider it our victory."

 

While China has provided significant economic and political backing to Russia, it has stopped short of supplying weapons to Moscow and maintains an embassy in central Kyiv. Western officials believe Beijing, while eager to prevent Russia's defeat, is equally uninterested in a Russian victory that would allow Moscow to cut its growing dependence on China and deal on a more equal footing with Washington.

 

"People are hyperventilating about this being Yalta 2.0. This meeting will not result in the division of any territory in the world. China's preference for meetings such as this is for them to be minimalist, completely scripted and producing zero outcomes," said former Prime Minister Kevin Rudd of Australia, who now heads the Asia Society in New York. "China's baseline interest in all this is to be seen as a convening power, however symbolic it may be. China wants to become an acceptable global power in the future, and too close an affiliation with Vladimir Putin doesn't help that on a global multilateral stage."

 

For Trump, the pageantry of this trilateral summit -- and the decision to elevate Putin -- reflect a longstanding belief of how the world order should function, said Phil Gordon, a scholar at the Brookings Institution who served as national-security adviser to then-Vice President Kamala Harris.

 

Trump has repeatedly lashed out at European leaders for undercutting his outreach to Russia, as trans-Atlantic relations plummeted over tariffs he imposed, his demands to seize Greenland and his complaints that European nations didn't join the war on Iran. He also demanded that Ukraine get a new leader after President Volodymyr Zelensky refused his requests to stop striking Russian refineries.

 

The Democrats, after making big gains in the midterms, have fiercely criticized Trump's rapprochement with Putin and his attempts to put pressure on Ukraine. They have promised to use their powers once the new Congress takes office in January to back Kyiv and oppose Russia.

 

Now that Trump's hold over the Republican Party has been weakened, Republicans might join Democrats in that effort, as well as promote a harder line against China, especially in the wake of the Nvidia scandal.” [1]

 

The biggest loser is EU. It is not at the table; EU is on the menu. EU is financing huge chunk of purchase of Chinese drone and precise missile parts by Zelensky. This way EU is financing accelerated development of today’s military technologies in China to the detriment of USA and EU.

 

1. Analysis: Summit To Display Limits Of Leaders' Powers. Trofimov, Yaroslav.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 17 Nov 2026: A1. 

The Lithuanian Armed Forces Have Announced the Death of a Volunteer Soldier.

 The Lithuanian authorities are effectively destroying our youth. Even if they aren’t killed amidst the constant disarray within the military, they are being deprived of the opportunity—at the very start of their lives—to learn and adapt to modern, more complex types of work. This is why we are impoverished, and why we will continue to be so. Let’s use the elections to oust the former communist lackeys from power. 

Lietuvos kariuomenė pranešė apie kario savanorio mirtį


Valdžia tiesiog naikina mūsų jaunimą. Jei ir neužmuša nuolatinėje kariaunos betvarkėje, tai atima galimybę gyvenimo pradžioje mokytis ir prisitaikyti prie šiuolaikinio, sudėtingesnio, darbo. Todėl skurstame ir toliau skursime. Vykime buvusius komunistų pakalikus iš valdžios rinkimų metu.

 


Gydytojai turi naują DI pagalbininką


„Mums tai – tarsi šventasis Gralis: sumažinti bendrą mirtingumą Jungtinėse Valstijose.“ Kalbuosi su Danieliu Nadleriu, „OpenEvidence“ bendraįkūrėju ir generaliniu direktoriumi, apie, ko gero, įdomiausią dirbtinio intelekto pritaikymo būdą, kokį tik esu matęs.

 

Jei pasikalbėtumėte su dauguma medicinos specialistų, tikėtina, paaiškėtų, kad jie „OpenEvidence“ naudojasi kasdien.

 

„Sveikatos priežiūros sektoriuje, neskaičiuojant gydytojų ir slaugytojų, dirba 15 milijonų žmonių, aptarnaujančių vieną milijoną gydytojų, – sako 43-ejų D. Nadleris. – Tai buvo akivaizdžiausia ir didžiausia galimybė didinti veiklos efektyvumą mūsų visuomenėje – be abejo, ir pati reikšmingiausia.“

 

Užsiregistravę gydytojai į „OpenEvidence“ – sistemą, apmokytą, naudojant „visus svarbiausius recenzuojamus medicinos žurnalus“, – gali įvesti simptomus, pastebėjimus ar vaistų pavadinimus. Sistema pasiūlo galimas diagnozes, gydymo būdus, įspėja apie pavojingą vaistų sąveiką ir pateikia kitos naudingos informacijos. Be to, visi duomenys yra patys naujausi.

 

„Jungtinėse Valstijose kasmet įvyksta maždaug 300 milijonų pacientų vizitų pas medicinos specialistus – pavyzdžiui, onkologus, neurologus ar kardiologus, – teigia D. Nadleris. – „OpenEvidence“ apdoroja maždaug vieną specialisto užklausą kiekvienam tokiam vizitui.“ Spalį sistema sulaukė 47 milijonų užklausų. Jis priduria: „Technologijos yra plečiamos (skalės išplėtimas), o gydytojai – ne. Todėl gydytojų galimybes reikia plėsti pasitelkiant, „smegenų plėtinius“ – savotišką „egzokorteksą“ (išorinę smegenų žievę).“

 

Paklausiau, kaip įmonei pavyko gauti turinį iš visų svarbiausių medicinos žurnalų. D. Nadleris paaiškina, kad tradiciniai dirbtinio intelekto pokalbių robotai yra sukurti taip, kad būtų linkę pritarti vartotojui ir visada pateiktų atsakymą; dėl to jie dažnai „haliucinuoja“ – sugalvoja ką nors, kas atrodo panašu į tiesą. 2023 m. „Microsoft“ sistema į klausimą „Ar saugu virti kūdikį?“ atsakė „taip“ – mat modeliui žodžiai „kūdikis“ ir „kūdikių pienas“ pasirodė pakankamai panašūs. D. Nadleris pasakoja, kad „OpenEvidence“ savo dirbtinį intelektą kūrė „atvirkštiniu principu“, taikydama „Vitgenšteino filosofija grįstą architektūrą“, kuri leidžia sistemai pasakyti: „Aš nežinau.“ "

 

Turėjau pasitikslinti: Liudvigas Vitgenšteinas (Ludwig Wittgenstein) 1921 m. rašė: „Apie ką negali kalbėti, apie tą reikia tylėti.“ Norėčiau, kad daugiau žmonių įsiklausytų į šį patarimą.

 

„OpenEvidence“ atveju tai pasiteisina. „Sulaukėme daugybės gydytojų – vartotojų vien dėl to, kaip suprojektavome sistemą, – sako p. Nadleris. – Kai kurie iš jų priklausė redakcinėms vertinimo taryboms, pavyzdžiui, „New England Journal of Medicine“. Jie susisiekė su mumis sakydami: „Mums labai patinka „OpenEvidence“,” ir pabrėžė, kad pasitiki šia sistema, nes ji pateikia atsargius, konservatyvius atsakymus medicininiais klausimais.“ Tai vyko 2024 m. Netrukus prie jų, kaip „oficialūs DI partneriai“, prisijungė „Nature“ ir kiti žurnalai.

 

Kalbėjausi su keliais gydytojais, kurie yra visiškai atsidavę „OpenEvidence“, ir dažnai vadina šią sistemą „nuostabia“. Gydytojai yra gydytojai – tikriausiai patys to nepripažintų, tačiau p. Nadleris įvardija esminį privalumą: „Tai – buvimas čia ir dabar. Tai – dėmesys detalėms. Grįžtama prie meistriškumo. Gydytojai tampa tarsi inžinieriais. Manau, gydytojų laukia graži, nuostabi ateitis, kurioje jiems nebereikės vargti, dalyvaujant „atminties varžybose“.“

 

Paslauga yra nemokama, o verslo modelis grindžiamas reklama – taip siekiama „maksimaliai išplėsti jos naudojimą“.

 

Farmacijos įmonės gali pateikti aktualią informaciją gydytojams tuo metu, kai šie ieško gydymo būdų – p. Nadleris tai vadina „stebuklinga akimirka“. Jis klausia: „Kur gi ta reklama?“ „Taip, tai tiesiogine prasme yra reklama“, bet jis laiko tai vertinga paslauga.

 

Ponas Nadleris tikisi išspręsti ilgalaikes problemas: „Tik 1 iš 5 antrų nuomonių atitiko pirmąją.“ Dauguma jų buvo iš esmės peržiūrėtos. „OpenEvidence“ leidžia gydytojams „tarsi dainuoti iš to paties lapo“.

 

„OpenEvidence“ turi ir kitų potencialių pajamų srautų iš savo platformos. Ponas Nadleris pažymi, kad „vaistų kūrimo istorija yra tokia, kai gydytojai, esantys šios srities pakraštyje, pastebi kažką“. Šį mėnesį pasirodė žinia, kad nutukimo vaistas retatrutidas mažina kelio osteoartritą. „OpenEvidence“ atlieka „visiškai anoniminę gydytojų paieškos elgsenos analizę, panašią į „Google Flu Trends“. „Turime geriausią ir didžiausią tokių stebėjimo duomenų bazę, kada nors sukurtą žmonijos istorijoje“. Sistema gali aptikti tymų protrūkius, ir bendrovė tikisi „išplėsti ją iki naujų terapinių hipotezių arba vaistų kandidatų pakartotinio panaudojimo ar nukreipimo“.

 

Kitaip tariant, rasti netikėtų naujų vaistų vartojimo būdų, remiantis užklausų duomenimis. Pažanga kyla iš netikėtumų.

 

Štai dar viena problema: „Jungtinės Valstijos kasmet išleidžia 50 milijardų dolerių klinikiniams bandymams, tačiau 1 iš 3 šių bandymų nutraukia, nes neranda pakankamai pacientų. „Kalbėkime apie neefektyvumo arbitražą“, – sako p. Nadleris.

 

 „OpenEvidence“ duomenys gali susieti pacientus su tyrimais.

 

Klausiu, ar „OpenEvidence“ gelbsti gyvybes. Jis papasakoja apie vidinę analizę, rodančią, kad neseniai sumažėjo visų priežasčių mirtingumas tarp jaunesnių, nei 30 metų vyrų – grupės, kuri yra labiausiai pažeidžiama klaidingos diagnozės, – šalyse, kuriose gydytojai turi prieigą prie „OpenEvidence“, palyginti su panašiomis šalimis, kuriose jie jos neturi. Išties nuostabu.

 

Apibūdinu jam verslo modelį, kad įsitikinčiau, jog viską supratau teisingai: jūs padedate farmacijos įmonėms reklamuoti vaistus gydytojams. Tada padedate šioms įmonėms kurti naujus vaistus ir surasti pacientus jų klinikiniams tyrimams, kad šiuos vaistus išbandytumėte,  o vėliau padeda juos pristatyti gydytojams, kurie apie juos dar nežino.

 

P. Nadleris nusišypso ir sako: „Tai puikus smagratis. Ir reikšmingas.“” [1]

 

1. Inside View: Doctors Have a New Assistant. Kessler, Andy.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 16 Nov 2026: A19.