Pranešimas spaudai
“Deklaraciją pasirašė daugiau nei 40 Europos technologijų
kompanijų vadovų ir įkūrėjų.
Europos technologijų įmonių vadovų bendra deklaracija,
paskelbta „Slush 2026“ renginyje Helsinkyje
Europa yra technologijų supervalstybė – metas elgtis
atitinkamai
„Bendra mūsų įmonių vertė viršija 120 milijardų eurų, o jose
dirba 120 000 darbuotojų. Mus vienija vienas sprendimas: kurti Europoje – esame
įsipareigoję ilgalaikėje perspektyvoje prisidėti prie jos ateities. Ir mus
vienija bendras įsitikinimas: Europa gali tapti kitos technologijų eros lydere.
Ir mes norime, kad tai įvyktų.
Šis siekis reikalauja iš visų mūsų – įkūrėjų, darbdavių,
investuotojų ir politinių lyderių – dar daugiau. Elgtis kaip technologijų
supervalstybė reiškia paversti Europą vieta, kurioje ambicingiausios pasaulio
įmonės gali pradėti veiklą, plėstis ir įsitvirtinti.
Šioje deklaracijoje pateikiama mūsų vizija – kur reikia
sutelkti visas bendras pastangas.
Taigi, norint paversti Europą ilgalaike galia pasaulinėse
technologijų lenktynėse, reikalingi esminiai trys politiniai pokyčiai.
Jau du dešimtmečius viešumoje Europa vaizduojama kaip
nykstantis žemynas. Nepaisant to, Europoje gyvena pasaulinio lygio
mokslininkai, įkūrėjai, investuotojai ir pramonės lyderiai. ES tenka apie 22 %
pasaulinių mokslinių publikacijų, palyginti su 17 % JAV.
2022 m. ES namų ūkiai sutaupė maždaug 1,4 trilijono eurų,
palyginti su 840 mlrd. JAV.
Europa taip pat turi didžiausią pasaulyje bendrąją rinką,
vienus iš didžiausių privačių turto išteklių ir neprilygstamus pranašumus
pažangiosios gamybos, energetikos, aviacijos ir kosmoso, robotikos, kvantinės
fizikos, klimato technologijų ir dirbtinio intelekto srityse. Ir Europa visa
tai pasiekė nepaisant didelių kliūčių.
Europai niekada netrūko talentų, technologijų ar kapitalo.
Trūko politinio ryžto ir drąsos juos panaudoti. Dabar visa tai keičiasi.
Europos kūrėjų, investuotojų ir politinių lyderių karta
supranta, kad technologinė galia yra ekonominės gerovės, demokratinio atsparumo
ir politinės nepriklausomybės pagrindas.
Ir šis miegantis milžinas bunda.
Taigi, pagreitis yra realus ir, norint išlaisvinti visą jo
potencialą, reikalingi trys esminiai politiniai pokyčiai.
1. Skirti Europos turtą technologiniams siekiams – remti
Europos technologijas nuo pirmosios idėjos iki pasaulinio masto
Europa neturi finansavimo problemos. Ji turi kapitalo
paskirstymo problemą. Vien tik Europos namų ūkiai turi daugiau nei 12 trilijonų
eurų santaupų, o Europos pensijų fondai ir instituciniai investuotojai valdo
milžiniškus kapitalo išteklius. Tačiau pernelyg didelė šio turto dalis skiriama
inovacijoms, infrastruktūrai ir plėtrai kitose pasaulio vietose, tuo metu
Europos įmonės sunkiai surenka reikiamą kapitalą savose šalyse, ypač, kai to
reikia stambiesiems augimo etapams. Europa finansuoja pačią ankstyviausią ir
rizikingiausią „deep tech“ bei moksliniais tyrimais pagrįstų inovacijų etapą –
o tada įsikiša užsienio kapitalas ir pasisavina augimą. Ši praktika turi
baigtis.
Turimomis Europos santaupomis turėtų būti finansuojamos
Europos inovacijos, o Europos piliečiai turėtų dalytis sukurtu turtu. Europos
kapitalas turi būti panaudotas investuojant į kitos technologijų eros pamatus,
patikimos prieigos prie pažangiausių dirbtinio intelekto technologijų
užtikrinimą ir didesnės pasaulinio dirbtinio intelekto pajėgumų dalies
užtikrinimą. Taigi, Taupymo ir investicijų sąjungos (SIU) įkūrimo nebegalima
atidėlioti.
2. Užbaigti Europos bendrosios rinkos kūrimą – kitas
žingsnis turėtų būti „EU Inc“
Didžiausias neišnaudotas Europos turtas yra jos dydis. Vis
dėlto verslo steigėjas vis dar susiduria su skirtingomis įmonių teisės,
mokesčių ir darbo teisės normomis kiekvienoje valstybėje narėje. Nė viena
Europos įmonė neturėtų būti priversta iš naujo kurti savo teisinę, finansinę ir
veiklos infrastruktūrą kiekvieną kartą, kai įžengia į kitą Europos rinką.
Startuolis, įsteigtas Paryžiuje, Berlyne, Varšuvoje ar
Milane, turėtų galėti samdyti darbuotojus, pritraukti kapitalą, parduoti ir
plėstis visame žemyne taip pat lengvai, kaip amerikiečių įmonė plečiasi
Jungtinėse Valstijose.
Svarbiausias pirmasis žingsnis yra „EU Inc.“: savanoriška,
pirmiausia skaitmeninė Europos įmonės forma, leidžianti įkūrėjui įregistruoti
įmonę vieną kartą, internetu ir pagal vieną taisyklių rinkinį, bei veikti
visose valstybėse narėse be vietinių juridinių asmenų steigimo. Tai taip pat
turėtų užtikrinti, kad darbuotojų akcijų sandoriai ir investicijų etapai visur
veiktų vienodai. „EU Inc“ turi būti paremta visiškai išvystyta bendrąja
technologijų rinka ir gilia, integruota Europos kapitalo pritraukimo rinka,
įskaitant visos Europos vertybinių popierių biržą. Tikslas – viena rinka,
vienas taisyklių rinkinys ir viena „starto aikštelė“ pasaulinėms įmonėms.
3. Supaprastinti technologijų reguliavimą ir užtikrinti
konkurencijos taisyklių laikymąsi
Tiek pernelyg griežtas technologijų reguliavimas, tiek
piktnaudžiavimas rinkos galia kelia rimtas augimo kliūtis Europos technologijų
sektoriui. Todėl sąžiningos skaitmeninės konkurencijos atkūrimas ir protingas
supaprastinimas nėra prieštaringi tikslai, o dvi vienos monetos pusės.
Europa turi supaprastinti augimą ribojančius teisės aktus ir
tuo pačiu užtikrinti konkurencijos teisės bei Skaitmeninių rinkų akto (DMA)
laikymąsi, siekdama išvengti kliūčių svarbiausiose skaitmeninėse rinkose.
Biurokratijos mažinimas ir naujų apsunkinančių taisyklių,
dėl kurių tampa sunkiau ir brangiau kurti technologijų paslaugas ES, prevencija
turėtų būti esminis prioritetas ypač greitai besivystančiose srityse,
pavyzdžiui, dirbtinio intelekto (AI).
Konkurencija yra esminis veiksnys, leidžiantis klestėti
inovacijoms. DMA nustato taisykles tik didžiausioms „gatekeeper“ platformoms,
atveria rinkas ir sukuria vienodas sąlygas visai technologijų ekosistemai,
įskaitant tiek Europos, tiek ne Europos technologijų novatorius.
Laisva ir sąžininga konkurencija leis visapusiškai išnaudoti
įmonių, kurios jau dabar yra stiprios esamomis sąlygomis, potencialą. Šios
įmonės gali tapti ne tik Europos, bet ir pasaulinėmis lyderėmis. Būtent jos
padės stiprinti Europos konkurencingumą pasaulyje.
Mūsų įsipareigojimas
Europa turi pasinaudoti šia proga ir siekti lyderystės. Mes,
žemiau pasirašiusieji, esame pasirengę bendradarbiauti su Europos Komisija ir
nacionalinėmis vyriausybėmis, kad šie politiniai prioritetai taptų realybe. Mes
dalijamės tų, kurie kasdien kuria Europos technologinį suverenumą ir
konkurencingumą, patirtimi ir esame pasirengę dvigubai padidinti pastangas
Europos labui. Raginu Europos politinius lyderius atitikti šį siekį“, -
teigiama deklaracijoje.
Deklaraciją pasirašė:
Tomas Okmanas, Nord Security
Thomas Plantenga, Vinted
Daniel Ek, Prima Materia
Robert Gentz, Zalando;
Jan Goetz, IQM
Mariusz Gralewski, Docplanner
Stef van Grieken, Cradle
Vincent Huguet, Malt
Marcin Kuśmierz, Allegro
Frédéric Mazzella, BlaBlaCar & Dift
Thomas Métivier, Cdiscount
Jan Oberhauser, N8n
Anton Osika, Lovable
Martin Ott, Taxfix
Ilkka Paananen, Supercell
Tomasz Pawliszyn, AirHelp
Marco Pescarmona, Moltiply Group
Alexandre Prot, Qonto
Johannes Reck, GetYourGuide
Hanno Renner, Personio
Jean-Charles Samuelian, Alan
Christian Schmalzl, The Stepstone Group
Lennard Schmidt, Langdock
André Schwämmlein, Flix
Florian Seibel, Quantum Systems
Naren Shaam, Omio Group
Armand Thiberge, Brevo
Johannes Thomas, Trivago
Gerhard Trautmann, Atolls
Markus Villig, Bolt
Arthur Waller, Pennylane
Andy Yen, Proton”
Kodėl „Slush 2026“ deklaracija yra bevertė? Joje įvardytos
trys problemos išlieka amžinai.
Kapitalo paskirstymo klausimas – tai rinkos užduotis. Jei
kitur kapitalas gali uždirbti kur kas didesnį pelną, nieko čia nepakeisi.
Verslo kūrėjai vis dar susiduria su skirtingais įmonių
veiklos, mokesčių ir darbo teisės reglamentais kiekvienoje valstybėje narėje.
Šią tvarką gina politiškai labai aktyvi visuomenė (gal pageidaujate pakalbėti su mokytojais ir
moksleiviais?). Pabandykite ką nors pakeisti – per kitus rinkimus iškart lėksite
lauk.
Painūs ES reglamentai saugo daugelį ES įmonių nuo to, kad
jas prarytų JAV ir Kinijos milžinai. „Slush 2026“ dalyvaujančios ES IT įmonės
iš esmės yra šių milžinų „parazitai“. Jos nori, kad šie drambliai galėtų laisvai
veikti ES erdvėje. Joms visiškai nerūpi likusi ES ekonomikos dalis. Tačiau joms
nepavyks pasiekti savo.
Skeptikai teigia, kad „Slush 2026“ deklaracija žlugs, nes
trys pagrindiniai jos reikalavimai – Europos kapitalo telkimas, verslo
taisyklių suvienodinimas visoje ES (įvedant „EU Inc.“ modelį) bei
reglamentavimo supaprastinimas – prieštarauja rinkos paskatoms, nacionalinei
politikai ir skirtingiems ekonominiams interesams visoje ES.
1. Kapitalas skiriamas ten, kur didžiausia grąža, o ne ten,
kur skelbiamos deklaracijos
• Rinkos
paskatos: investuotojai nukreipia lėšas ten, kur, įvertinus riziką, gaunama
didžiausia grąža ir kur lengviausia pasitraukti iš investicijos (užtikrintas
likvidumas). Jei JAV ar kitos pasaulinės rinkos siūlo didesnius investicijų
etapus ir spartesnę plėtrą, kapitalas ir toliau tekės ten – nepaisant jokių
politinių pažadų.
• Vietiniai
taupymo ištekliai ir rizika: Europos namų ūkiai yra sukaupę daugiau, nei 12
trln. eurų santaupų, tačiau pensijų fondai bei instituciniai investuotojai
susiduria su kultūrinėmis ir reguliavimo kliūtimis, trukdančiomis didesnę lėšų
dalį skirti rizikos kapitalui.
2. Nacionalinės taisyklės yra politiškai įsišaknijusios
• Susiskaidžiusi
teisinė aplinka: verslo kūrėjai ES valstybėse narėse vis dar susiduria su
skirtingais įmonių veiklos, mokesčių ir darbo įstatymais, o ne su vieningu
taisyklių rinkiniu.
• Politinis
pasipriešinimas: darbo santykių apsauga, mokesčių sistemos ir nacionaliniai
įmonių įstatymai yra glaudžiai susiję su vietos rinkėjais bei politinėmis
koalicijomis. Netgi siūlomas „EU Inc.“ įmonių teisės modelis sulaukė
pasipriešinimo, o valstybės narės jį gerokai sušvelnino.
3. Reguliavimo naštos mažinimas sukuria laimėtojus ir
pralaimėtojus
• Konkuruojantys
interesai: kol įmonių steigėjai ir technologijų sektoriaus vadovai siekia
švelnesnio reguliavimo, kad galėtų sparčiau plėstis, kiti sektoriai bei
politikos formuotojai ES reglamentus laiko būtinais saugikliais,
užtikrinančiais sąžiningą konkurenciją, vartotojų apsaugą ir vietos pramonės
interesus.
• Pasaulinių
milžinių veiksnys: kritikai įspėja, kad platus reguliavimo mažinimas, jei jis
nėra kruopščiai apgalvotas, gali būti toks pat naudingas – arba net
naudingesnis – didelėms užsienio technologijų platformoms, kaip ir mažesnėms
vietos įmonėms; dėl to tampa sunku pasiekti sutarimą visoje ES.