2026 m. spalio 10 d., šeštadienis
Dar vienas svarbus D. Trumpo pareiškimas: paragino Ukrainą ieškoti naujo lyderio
Kaip pranešta anksčiau, spalio 9 d. JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad, Jungtinėms Valstijoms leidus, Rusija nedelsdama patieks pasaulinei rinkai 300 tūkst. tonų dyzelino. D. Trumpo teigimu, lapkritį bus patiekta dar 500 tūkst. tonų, o vėliau – dar 1 mln. tonų dyzelino. Rusija taip pat įsipareigojo vėliau pateikti rinkai dar 3 mln. tonų šių degalų.”
Dirbtinis intelektas pasiekė svarbų etapą – išsprendė šimtus matematikos uždavinių. --- „OpenAI“ paskelbė rezultatus, apimančius daugiau nei 300 uždavinių. Tai gali būti „reikšmingiausias momentas matematikos istorijoje“.
„Nuo tada, kai paskutinį kartą pagalvojote apie matematiką, žmonės, kurie apie ją galvoja kiekvieną dieną, ėmė panikuoti.
Prieš mėnesį, kai „OpenAI“ paskelbė, kad vienas iš jos galingų vidinių modelių išsprendė liūdnai pagarsėjusį Tūkstantmečio premijos uždavinį, tai atrodė kaip įspūdingiausia dirbtinio intelekto pažangos matematikos srityje demonstracija.
Tada matematikai sukilo.
Matematikos pasaulio nepasitenkinimas sutapo su pasauliniu susimąstymu apie Silicio slėnio laboratorijas, kurios lenktyniauja kurdamos technologijas, kurios gali išaugti ne jų kontroliuojamoje padėtyje. Tą pačią dieną, kai „OpenAI“ paskelbė savo svarbų įrodymą, vienas tyrėjas dėl saugumo problemų pasitraukė iš „Anthropic“. Per kelias valandas dirbtinio intelekto proveržį nustelbė baimės, kad dirbtinis intelektas gali sunaikinti žmoniją.
Tuo tarpu matematikai sprendė savo egzistencinius klausimus.
Tačiau viešai diskutuodami apie savo senovinės srities ateitį, „OpenAI“ modelis už uždarų durų nuolat teikė naujus įrodymus. Tai paliko bendrovei problemą, kurią turėjo išspręsti daugybė žmonių: ką daryti su visa ta dirbtinio intelekto sukurta matematika.
Antradienio vakarą „OpenAI“ paskelbė šimtus įrodymų, kad matematikai galėtų suvokti savo mintis. aplinkui.
Per vieną naktį buvo rastas precedento neturintis skaičius atsakymų, kurie dešimtmečius buvo vengę matematikų. Šis lavinos lavina apėmė daugiau nei 300 skaičių teorijos, algebrinės geometrijos ir kitų sričių uždavinių sprendimus, kurių pavadinimai galėtų sukelti migreną kiekvienam, kam persekioja vidurinės mokyklos matematika. Tarp pagrindinių maždaug 720 straipsnių rinkinio atradimų buvo pažanga, susijusi su trimis iš penkių likusių Tūkstantmečio premijos uždavinių, įskaitant Riemanno hipotezę.
„Jei žmogus tai padarytų, tai būtų akimirksniu, be jokių klausimų, Fildso medalis“, – apie „kvazi-Riemanno hipotezės“ įrodymą X rašė žymus Rutgerso universiteto matematikos profesorius Alexas Kontorovičius.
Nesureikšmintas tokių monumentalių rezultatų paskelbimas žymėjo „OpenAI“ požiūrio į mokslinių atradimų skelbimą pokytį – tai buvo dalis pastangų susigrąžinti matematikus, kurie pastaraisiais mėnesiais tapo alergiški dirbtinio intelekto ažiotažui. Praėjusią savaitę daugelis jų pranešė jautę pagarbią baimę.
Nustebusiems matematikos ekspertams peržiūrint rezultatus ir pradedant juos įsisavinti, net „Anthropic“ tyrėjas pavadino paskelbimą „akivaizdžiai reikšmingiausiu momentu“. matematikos istorija.“
Tai Tai taip pat buvo naujausias stulbinantis posūkis istoriniais metais DI ir pačiai matematikai.
Šiais metais „OpenAI“ ir „Anthropic“ sudėtingą matematiką pavertė neįprasta savo protingiausių modelių rinkodaros forma, trimituodami sprendimais problemoms, kurios žmones kamavo beveik šimtmetį.
Tačiau tai, kas kažkada atrodė kaip saugus būdas pasigirti DI galimybėmis, pradėjo atsigręžti prieš save, nes amerikiečiai vis labiau skeptiškai vertino DI.
Laboratorijos taip pat prarado kai kurių žmonių, kurie savo gyvenimą skyrė matematikai ir kadaise DI įrankius priėmė kaip neįtikėtinai galingus skaičiuotuvus, pasitikėjimą, tačiau dabar jaučiasi kaip šalutinė žala trilijonų dolerių vertės įmonių mūšyje. Jų konkurencija tokia nuožmi, kad „OpenAI“ teigia, jog savo pažangų modelį nukreipė į Tūkstantmečio premijos problemas – ir į šias pastangas investavo milijonus dolerių skaičiavimo galios – tik išgirdusi, kad „Anthropic“ jau išsprendė bent vieną.
Kritika sustiprėjo, kai daugiau nei dvi dešimtys prestižinio Fieldso medalio laureatų paskelbė įnirtingą atvirą laišką, kuriame perspėjo, kad pramonės skubėjimas spręsti matematikos problemas kelia grėsmę pačiai matematikos paskirčiai.
Mokslo bendruomenės, kurią, anot „OpenAI“, siekia įgalinti, spaudimas pastūmėjo bendrovę neseniai suburti nepriklausomą pirmaujančių matematikų patariamąją grupę.
„Laukia sunkūs klausimai apie tai, kaip dirbtinis intelektas gali paremti matematinį supratimą“, – praėjusį mėnesį pareiškė „OpenAI“. „Norime, kad matematikai būtų atsakymų formavimo centre.“
Praėjusią savaitę šis patariamasis komitetas, remdamasis šimtų matematikų atsiliepimais, nustatė gaires, kaip dirbtinio intelekto laboratorijos turėtų skelbti savo išvadas.
„OpenAI“ teigia, kad, paleisdama šią matematikos laviną, ji rėmėsi šiomis rekomendacijomis.
Užuot skelbusi išvadas po vieną, „OpenAI“ jas visas iš karto pateikė.
Bendrovė išleido 372 rezultatų grupes ir teigė, kad modelis iš viso bandė išspręsti maždaug 4000 uždavinių. Ji taip pat pateikė modelio „minčių grandinės“ santraukas ir įvertino, kad vidutiniam rezultatui reikia tik dalelės skaičiavimo galios, kuri buvo panaudota Tūkstantmečio premijos laimėjimui.
Anksčiau šią savaitę, sklandant gandams, kad „OpenAI“ netrukus pateiks įrodymų laviną, matematikai skubėjo publikuoti savo dirbtinio intelekto pagalba atliktus darbus, kol jie dar nebuvo paskelbti. Pranešime atsispindėjo matematikos tarybos rekomendacijos ir nuogąstavimai – su viena išimtimi.
„Prašome jų nebetikrinti sudėtingų matematinių uždavinių sprendimo, naudojant uždaro kodo modelius“, – teigia vyriausiasis matematikas praėjusią savaitę.
„OpenAI“ atsakė: „Svarbu ir toliau vertinti mūsų vidinius pažangiausius modelius matematikos ir kitų mokslų srityse, kad galėtume paspartinti įrankių, skatinančių pažangą šiose srityse, kūrimą.“ [1]
1. EXCHANGE --- Science of Success: AI Just Hit a Milestone. It Cracked Hundreds of Math Problems. --- OpenAI released findings on more than 300. It may be 'the most significant moment in mathematical history.' Cohen, Ben. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 10 Oct 2026: B4.
AI Just Hit a Milestone. It Cracked Hundreds of Math Problems. --- OpenAI released findings on more than 300. It may be 'the most significant moment in mathematical history.'
“Since you last thought about math, the people who think about math every day have been freaking out.
A month ago, when OpenAI announced that one of its powerful internal models had cracked a notoriously difficult Millennium Prize Problem, it looked like the most spectacular demonstration yet of artificial intelligence's progress in mathematics.
Then mathematicians revolted.
The backlash from the math world coincided with a global reckoning about Silicon Valley labs racing to build technology that could spiral beyond their control. On the same day that OpenAI published its landmark proof, a researcher quit Anthropic over safety concerns. Within hours, the AI breakthrough was overshadowed by fears that AI could destroy humanity.
Meanwhile, mathematicians were dealing with existential questions of their own.
But as they publicly debated the future of their ancient field, OpenAI's model kept churning out new proofs behind closed doors. This left the company with a problem for a bunch of humans to solve: what to do with all that AI-generated math.
On Tuesday night, OpenAI published hundreds of proofs for mathematicians to wrap their minds around.
An unprecedented number of answers that had eluded mathematicians for decades arrived in a single night. The deluge included AI solutions to more than 300 problems across number theory, algebraic geometry and other fields with names that could give anyone haunted by high-school math a migraine. Among the major findings in the collection of roughly 720 papers were advances related to three of the five remaining Millennium Prize Problems, including the Riemann hypothesis.
"If a human did this, it would be an instant Fields Medal, no questions asked," Alex Kontorovich, a Rutgers University distinguished math professor, wrote on X about the "quasi-Riemann hypothesis" proof.
The understated rollout of such monumental results marked a shift in OpenAI's approach to publishing scientific discoveries, part of an effort to win back mathematicians who have become allergic to AI hype in recent months. This past week, many of them reported feeling a sense of awe.
As stunned math experts scrolled through the results and began to absorb them, even a researcher inside Anthropic called the release "obviously the most significant moment in mathematical history."
It was also the latest head-spinning twist in a historic year for AI and math itself.
This year, OpenAI and Anthropic have turned complex mathematics into an unusual form of marketing for their smartest models, trumpeting solutions to problems that had stumped humans for nearly a century.
But what once seemed like a safe way to flaunt AI's capabilities started to backfire as Americans have become increasingly skeptical of AI.
The labs have also lost the trust of some people who have devoted their lives to math and once embraced AI tools as outrageously powerful calculators but now feel like collateral damage in a battle of trillion-dollar companies. Their rivalry is so fierce that OpenAI says it pointed its frontier model at the Millennium Prize Problems -- and poured millions of dollars in computing power into the effort -- only after hearing that Anthropic had already solved at least one.
The criticism intensified when more than two dozen winners of the prestigious Fields Medal published a furious open letter, warning that the industry's rush to solve math problems threatened to undermine the very purpose of math.
Under pressure from the scientific community that OpenAI says it's trying to empower, the company recently helped assemble an independent advisory group of leading mathematicians.
"There are difficult questions ahead about how AI can support mathematical understanding," OpenAI said last month. "We want mathematicians to be at the center of shaping the answers."
Last week, that advisory committee laid out guidelines for how AI labs should publish their findings based on feedback from hundreds of mathematicians.
OpenAI says it drew on those recommendations as it unleashed this avalanche of math.
Instead of dripping out findings one by one, OpenAI dropped them all at once.
The company released 372 groups of results and said the model attempted roughly 4,000 problems in total. It also provided summaries of the model's "chain of thought" and estimated the average result required only a fraction of the computing power that went into the Millennium Prize triumph.
Earlier this week, as rumors swirled that OpenAI would soon drop a barrage of proofs, mathematicians scrambled to publish their own AI-assisted work before they could be scooped.
OpenAI says the release reflected the math council's advice and concerns -- with one exception.
"We ask them to stop testing advanced mathematical problems on proprietary models," top mathematicians wrote last week.
OpenAI responded: "It is important to continue to evaluate our internal frontier models on mathematics and other sciences, so we can accelerate developing the tools to advance those fields."” [1]
1. EXCHANGE --- Science of Success: AI Just Hit a Milestone. It Cracked Hundreds of Math Problems. --- OpenAI released findings on more than 300. It may be 'the most significant moment in mathematical history.' Cohen, Ben. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 10 Oct 2026: B4.
„OpenAI“ bosas Samas Altmanas – ne Oppenheimeris
“Kai kas dirbtinio intelekto (DI) kūrimą lygina su pirmosios atominės bombos sukūrimu, įgyvendinant Manheteno projektą. Tačiau svarbiausias abiejų iniciatyvų skirtumas daro jas visiškai priešingas.
JAV vyriausybė inicijavo ir prižiūrėjo visą procesą, kurio metu buvo pažabota atominė energija ir sukurta bomba. Panaudojus ginklą, federalinė valdžia perėmė branduolinių technologijų kontrolę šalyje ir bandė sustabdyti arba sulėtinti jų karinį panaudojimą pasauliniu mastu. Vyriausybė puikiai suprato mokslo ir technologijų, su kuriomis dirbo, esmę.
Visai kitaip klostosi ne mažiau pasaulį keičiančio DI kūrimas. Dirbtinio intelekto paieškas inicijavo, finansavo ir vykdė privatus sektorius. Nebuvo jokios priežiūros iš vyriausybės pusės, kuri atstovautų žmonėms ir būtų atsakinga už jų fizinį saugumą. Net ir dabar aukščiausi valdžios pareigūnai neparodo, kad visiškai ar laiku suprastų, ką pažangiausiose laboratorijose veikia mokslininkai, inžinieriai ir mašinos.
Tie, kurie prieštarauja federaliniam DI reguliavimui, primena, kad ankstyvuoju etapu Manheteno projekto mokslininkai nuogąstavo, jog pirmasis branduolinis bandymas gali uždegti Žemės atmosferą. Taip nenutiko. Tad, jų teigimu, panašiai yra ir su DI: dabar diskusijose vyrauja „egzotiškos baimės“, kurios visada lydi technologinius proveržius.
Tarp Manheteno projekto dalyvių buvo mokslininkų, bijojusių to, ką žurnalistas vėliau pavadino „pasaulio pabaigos hipoteze“. Tačiau tokių buvo nedaug – ne dauguma, o jų nuogąstavimus nugalėjo projekto vadovas J. Robertas Oppenheimeris (kuris iš pradžių ir pats nerimavo), pasikonsultavęs su kitais mokslininkais ir peržiūrėjęs jų skaičiavimus. Platesnis kontekstas: JAV vyriausybė siekė užbaigti Antrąjį pasaulinį karą be invazijos į Japoniją, kuri būtų galėjusi pareikalauti milijonų gyvybių. Todėl laikas buvo itin svarbus veiksnys.
Tuo tarpu DI kūrėjai ir lyderiai – ne pavieniai asmenys ar dauguma, o visi be išimties – pripažįsta, kad ši technologija gali sukelti fizinę katastrofą, ir dauguma (jei ne visi) tikisi, kad bent viena tokia nelaimė įvyks. Be to, nėra jokio istorinio konteksto ar grėsmės dėl milijonų mirčių, kurie spaustų juos skubėti pirmyn.
Mes leidžiame DI kūrėjams įsivaizduoti save kaip Oppenheimerį. Iš tiesų jie yra daktaras Frankenšteinas. Nors bent jau jis aklai nesivaržė su greta esančia laboratorija – dėl didžiausio pirminio viešo akcijų platinimo (IPO).
Tai mus atveda prie Samo Altmano – „OpenAI“ vadovo ir garsiausio šios technologijos veido. Jam patinka palyginimai su Manheteno projektu. Kai šią savaitę „Vanity Fair“ redaktorius Markas Guiducci užsiminė apie Oppenheimerį, S. Altmanas pareiškė nenorįs demonstruoti „netikro kuklumo“, tačiau pabrėžė, kad dirbtinio intelekto sukūrimas buvo „kolektyvinės pastangos“ – „istorija apie palyginti nedidelę grupę genialių mokslininkų ir inžinierių, nuveikusių kažką nuostabaus“.
Niekas niekada nekaltino S. Altmano dėl pernelyg didelio kuklumo, tačiau jis yra išskirtinė asmenybė: 41-erių Silicio slėnio veteranas ir milžinas. Skirtingai nei Oppenheimeris, jis nėra mokslininkas ar profesorius – jis verslininkas: interneto produktų atradėjas, startuolių strategas, puikus techninių talentų vertintojas ir žmogus, suprantantis pinigų srautus – kur jie kaupiasi ir kur galima rasti lėšų inovacijoms finansuoti.
2016 m. žurnale „The New Yorker“ paskelbtame gana palankiame straipsnyje apie S. Altmaną Tadas Friendas rašė, kad „didžiausios Altmano stiprybės – minčių aiškumas ir intuityvus sudėtingų sistemų suvokimas“. Jo „supergalia“ – „gebėjimas matyti žmones kaip šachmatų figūras ir numatyti jų ėjimus“.
Šių metų balandį tame pačiame žurnale pasirodžiusiame ne tokiame palankiame straipsnyje „Samas Altmanas gali valdyti mūsų ateitį – ar galima juo pasitikėti?“ Ronanas Farrow ir Andrew Marantzas rašė, kad S. Altmanas „dažnai – su pagarba arba įtarumu – apibūdinamas kaip didžiausias savo kartos idėjų ir projektų pristatymo meistras“.
Daugelis aplinkinių teigia, kad jam trūksta gilių programavimo ar mašininio mokymosi žinių. R. Farrow ir A. Marantzas praneša, kad „daugelis inžinierių prisiminė atvejus, kai jis neteisingai vartojo arba painiojo pagrindinius techninius terminus“.
Dauguma kalbintųjų pritarė kritikų nuomonei, kad „Altmanas pasižymi nenumaldomu valdžios troškimu, kuris išskiria jį net tarp pramonininkų, savo vardais žyminčių kosminius laivus“.
Vienas su S. Altmanu dirbęs valdybos narys autoriams sakė: „Jo nevaržo tiesa.“
R. Farrow ir A. Marantzas praneša, kad 2023 m. rudenį, kai „OpenAI“ valdyba pagarsėjusiame posėdyje atleido S. Altmaną iš startuolio, jo vyriausiasis mokslininkas pasakė kitam valdybos nariui: „Nemanau, kad Samas yra tas žmogus, kuriam derėtų patikėti valdymo mygtuką.“ Valdybos nariai manė, kad jis „suklaidino juos dėl vidinių saugumo protokolų“.
S. Altmanas garsiai pasipriešino ir buvo grąžintas į pareigas. Visgi „kolegos, prisidėję prie jo pašalinimo, kaltina jį tokio masto apgaule, kokia yra nepriimtina bet kuriam vadovui ir pavojinga žmogui, vadovaujančiam tokiai permainas lemiančiai technologijai“.
Ankstyvuoju laikotarpiu S. Altmanas lygino dirbtinį intelektą su branduoline energija ir nuogąstavo, kad ši technologija, tapusi nevaldoma, gali sukelti katastrofą. Tačiau iki praėjusių metų jo retorika pasikeitė. „Visi gausime geresnių dalykų, – rašė jis tinklaraščio įraše. – Kursime vieni kitiems vis nuostabesnius dalykus.“
Viešai S. Altmanas ragino taikyti reglamentavimą, įskaitant įkurti federalinę agentūrą, kuri prižiūrėtų pažangius dirbtinio intelekto (DI) modelius. Tuo pat metu, kaip praneša Farrowas ir Marantzas, jis darė įtaką įvairiomis kryptimis. Ilgą laiką rėmęs Demokratų partijos kandidatus bei jų idėjas, S. Altmanas pakeitė savo poziciją. Dabar jis – vienas iš prezidento D. Trumpo mėgstamiausių verslo magnatų. 2025-ųjų inauguracijos dieną D. Trumpas panaikino savo pirmtako vykdomąjį įsakymą dėl DI. „Jis rado veiksmingą būdą priversti D. Trumpo administraciją vykdyti savo valią“, – Farrowui ir Marantzui sakė aukšto rango J. Bideno administracijos pareigūnas.
Interviu žurnalui „Vanity Fair“ S. Altmanas, regis, keistai ir nuolat pabrėžė, kaip stipriai myli savo vaikus – tarsi būtų jautęs, kad tai padeda jam atrodyti žmogiškesniam. Tapęs tėvu, jis vis dažniau susimąsto: „Žinoma, nenorime sunaikinti pasaulio, bet ką norime išsaugoti ir kokį pasaulį norime sukurti?“
Ką norime išsaugoti? Tai man priminė ištrauką iš T. Friendo straipsnio „The New Yorker“ žurnale, kuriame S. Altmanas kalbėjo apie buvimo mašina privalumus. „Mes, žmonės, esame ribojami informacijos priėmimo ir perdavimo spartos – per sekundę įsisaviname tik du bitus informacijos, tad daugybė jos prarandama. Mašinai mes tikriausiai atrodome kaip sulėtintos banginių dainos.“
Tai gražiai išreikšta, tačiau šiurpi mintis. S. Altmanas yra rašęs, kad galutinis DI eros tikslas gali būti žmogaus ir mašinos susiliejimas. „Būsime pirmoji rūšis istorijoje, pati sukursianti savo palikuonis.“
T. Friendas praneša, kad 2012 m. S. Altmanas atsisakė minties, jog žmonės yra unikalūs kūriniai. „Kai supratau, kad intelektą galima imituoti, paleidau mintį apie mūsų unikalumą, ir tai nebuvo taip skausminga, kaip maniau.“
Interviu „Vanity Fair“ jam buvo užduotas hipotetinis klausimas. Tarkime, yra didelis raudonas mygtukas, kurį jis ir visi konkurentai galėtų paspausti ir tarti: „Kol kas darome pertrauką ir užtikriname saugumą.“ Ar jis paspaustų tą mygtuką? Jis atsakė ta miglota, supratimą apsunkinančia kalba, kurią dažnai vartoja viešumoje, tačiau įterpė ir vieną visiškai aiškią frazę: „Mums prireiks tokių dalykų kaip išimtys iš antimonopolinių įstatymų“ – dar prieš pradedant tokias diskusijas.
Jis nėra vizionierius; tai teisininkų apsuptas milijardierius. Ar jis turėtų vadovauti žmonijos ateičiai? Jei ir toliau tokiu tempu judėsime šiuo keliu, taip ir nutiks. Tuomet galėsime dažniau lyginti jį su Oppenheimeriu – kai jis vaikščios pirmyn atgal ties technologijų pažangos riba, grąžydamas rankas ir murmėdamas „Bhagavadgytos“ eilutes apie tai, kokią jėgą paleido į pasaulį.“ [1]
1. Declarations: Sam Altman Is No Oppenheimer. Noonan, Peggy. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 10 Oct 2026: A13.