Pekinas priešinasi JAV sankcijoms, blokuojančioms Irano naftos importą

„Kinija sustiprino kovą su JAV dėl Irano naftos, nepaisydama Amerikos sankcijų, demonstruodama pasipriešinimą prieš prezidento Trumpo vizitą į Pekiną, kuris numatytas kitą savaitę.

 

Pekinas nerimavo dėl atviro JAV sankcijų pažeidimo, net ir tuo metu, kai privačios Kinijos naftos perdirbimo įmonės perka beveik kiekvieną barelį Irano eksportuojamos naftos. Tačiau Kinijos prekybos ministerija šeštadienį nurodė įmonėms nesilaikyti JAV juodojo sąrašo, kuriame kelios Kinijos naftos perdirbimo gamyklos buvo įtrauktos dėl įtariamo Irano naftos pirkimo, pirmą kartą pasinaudodama 2021 m. „blokavimo taisykle“, skirta neutralizuoti užsienio įstatymus, kurie, jos manymu, pažeidžia tarptautines normas arba riboja prekybą.

 

„Tai siunčia platesnę žinią, kad Kinija nori ir gali pasipriešinti tam, ką ji laiko vienašališkomis ir nesąžiningomis sankcijomis, kenkiančiomis Kinijos interesams“, – sakė Dylanas Lohas, Singapūro Nanyang technologijos universiteto profesorius, tyrinėjantis Kinijos užsienio politiką.

 

JAV ėmėsi naujų veiksmų, siekdama nukreipti dėmesį į Kinijos naftos perdirbimo gamyklas. Balandžio mėnesį ji įvedė sankcijas Hengli padaliniui. „Petrochemical“ – didelė Kinijos pramonės įmonė, kuri, JAV teigimu, įsigijo milijardų dolerių vertės Irano naftos. Ji taip pat perspėjo finansų įstaigas, kad jos gali būti taikiniu už tai, kad palengvina Kinijos perdirbėjų sandorius, naudojančius Irano naftą.

 

Kinijos atsakas į sankcijas yra naujausias Pekino politikos priemonių naudojimo kovojant su JAV ekonominiais ginklais pavyzdys. Praėjusią savaitę Pekinas nurodė atšaukti „Meta Platforms“ 2,5 mlrd. dolerių vertės „Manus“ – su Kinija susijusio, Singapūre įsikūrusio startuolio – įsigijimą dėl nacionalinio saugumo priežasčių. Kai kurių analitikų teigimu, šis žingsnis primena JAV užsienio investicijų peržiūras.

 

Šis žingsnis atitinka Pekino taktiką, kuria, vadovaujantis antrajai Trumpo administracijai, buvo naudojamas atsakomasis veiksmas, siekiant „priversti iš naujo pradėti derybas prieš asmeninį vadovybės susitikimą“, – sakė Feng Chucheng, Kinijos konsultacinės įmonės „Hutong Research“ įkūrėjas.” [1]

 

 

1. World News: Beijing Defies U.S. Sanctions Blocking Iranian Oil. Miao, Hannah.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 06 May 2026: A9.

 

Beijing Defies U.S. Sanctions Blocking Iranian Oil

“China escalated its fight against the U.S. over Iranian oil, defying American sanctions in a show of resistance ahead of President Trump's visit to Beijing planned for next week.

 

Beijing has been wary of being seen to openly violate U.S. sanctions, even as privately run Chinese refiners buy nearly every barrel of oil Iran exports. But China's Commerce Ministry on Saturday told companies not to comply with the U.S.'s blacklisting of several Chinese refineries over alleged purchases of Iranian oil, invoking for the first time a 2021 "blocking rule" designed to counteract foreign laws it believes violate international norms or restrict trade.

 

"It sends a broader message that China is willing and can resist what it views as unilateral and unfair sanctions that hurt Chinese interests," said Dylan Loh, a professor at Singapore's Nanyang Technological University who studies China's foreign policy.

 

The U.S. has taken new steps to target Chinese refineries. In April, it imposed sanctions on a unit of Hengli Petrochemical, a major industrial company in China that the U.S. said has purchased billions of dollars of Iranian oil. It also warned financial institutions that they could be targeted for facilitating transactions for Chinese refiners using Iranian oil.

 

China's response to the sanctions is the latest example of Beijing's use of policy tools to fight back against U.S. economic weapons. Beijing last week ordered the unwinding of Meta Platforms' $2.5 billion acquisition of Manus -- a China-linked, Singapore-based startup -- on national security grounds, a move some analysts say resembles U.S. foreign investment reviews.

 

The move follows Beijing's playbook for the second Trump administration of using retaliation to "force a negotiation reset ahead of an in-person leadership meeting," said Feng Chucheng, founding partner of China advisory firm Hutong Research.” [1]

 

1. World News: Beijing Defies U.S. Sanctions Blocking Iranian Oil. Miao, Hannah.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 06 May 2026: A9.

Minties priešakyje: Rusijos filosofai mobilizuojasi prieš Europą, kaltindami liberalus puikybe ir fašizmu.

 

„Fiodoras Lukjanovas – žurnalo „Rusija globaliuose reikaluose“ vyriausiasis redaktorius ir „Valdajaus klubo“ tyrimų direktorius – metų pradžioje pareiškė, kad net jei „Ukrainos klausimas“ būtų išspręstas, Rusijos santykiuose su Vakarais vis tiek išliktų didžiulis problemų kompleksas. Pasak Lukjanovo, dabartinis konfliktas, vykstantis silpnėjančių tarptautinių taisyklių ir institucijų kontekste, iš esmės nukelia mus į XVII ir XVIII amžius, laikotarpį, kai Rusija įtvirtino savo vietą pasaulyje ir apibrėžė optimalias sienas. Tai buvo ilgas procesas, o karinė jėga buvo lemiamas instrumentas jam pasiekti.

 

Nors vis dar neaišku, ar Rusijai pavyks išplėsti savo įtakos sferą, visuomenės militarizavimas aktyviai skatinamas švietimo sistemoje. Humanitariniai ir socialiniai mokslai dabar moko, kad paklusnumas, valdžioje esantiems, yra pagrindinė piliečio pareiga ir kad Vakarų koncepcijos, tokios kaip individo emancipacija, veda tik į pražūtį. Aleksandras Duginas – apokaliptinės kovos tarp Rusijos ir Vakarų intelektualinis architektas, vadovaujantis Maskvos humanitarinių mokslų universiteto Ivano Iljino politikos mokyklai, kurioje aukštinamas konfliktas Ukrainoje, jau seniai pasisako už grįžimą prie „spindinčių“ viduramžių. Duginas – daug skaitantis, autodidaktas, aistringai besidomintis antimoderniais, okultiniais mąstytojais, tokiais, kaip René Guénon ir Julius Evola, taip pat Heideggeriu, – ką tik išleido beveik 900 puslapių vadovėlį savo paties sugalvotai disciplinai: „Vakarų studijoms“ (*Westernologija*). Šiame darbe jis skelbia, kad Vakarų Apšvieta ir Renesansas – judėjimai, kurie nutiesė kelią liberalizmui, lyčių politikai ir transhumanizmui – yra absoliutus blogio įsikūnijimas.

 

Nuoseklūs argumentai ir griežta analizė nėra Dugino stiprioji pusė; vietoj to jis palaiko tamsiai grėsmingą retoriką, kurioje nuorodos į metafiziką pirmiausia vaizduoja autoriteto vertikalę ir demonstruoja adresatui jo paties nereikšmingumą. „Eurazijos guru“ konkrečiai instrumentalizuoja kontempliatyvią Rytų Bažnyčios maldos praktiką – hsichasmą – politiniais tikslais, iš jos kildindamas autoritarinę, antieuropietišką, valstybinę-religinę sistemą, kuriai būdinga sakralizuota galia.

 

Dugino bendražygiai sudaro vadinamųjų „Z filosofų“ grupę – pavadintų pagal „Z“ simbolį, siejamą su Rusijos kampanija Ukrainoje – kurie ragina mobilizuotis prieš Vakarus ir visą jų šalies pilietinį bei kultūrinį gyvenimą apibrėžia, kaip „namų frontą“, skirtą paremti karinę operaciją. Viena iš tokių asmenybių yra Vladimiras Varava, įtrauktas į Dugino Iljino mokyklos ekspertų sąrašą, kuris praėjusiais metais išleido knygą apie sovietų rašytoją Andrejų Platonovą (1899–1951) pavadinimu „Rusijos kareivis man šventas“, priskirtą žanrui „Karo filosofija“. Svarbiausi Platonovo kūriniai – tokie, kaip romanai „Čevenguras“ ir „Pamatų duobė“ – vienu metu įkūnija ir utopines sovietinio socialistinio projekto viltis, ir jo distopinį įgyvendinimą; dėl šios priežasties jie negalėjo būti išleisti iki pat „Perestroikos“ eros devintojo dešimtmečio pabaigoje.

 

Dabar Varava atmeta įprastą šios interpretacijos aiškinimą, apibūdinantį literatūros klasiką, kaip sovietinės valstybės „demaskuotoją“; vietoj to, remdamasis Platonovo apsakymais iš Antrojo pasaulinio karo laikų, jis jį iš naujo interpretuoja, kaip kriptoortodoksų sovietinių kareivių pasiaukojimo šalininką, teigdamas, kad tokia auka garantuoja jų tautos nemirtingumą. Todėl jis pergalę apibūdina, kaip „sovietines Velykas“. Panašiai prezidentas Putinas neseniai – per ortodoksų Kalėdų šventes – palygino Rusijos kareivius su Kristumi Išganytoju. Varava nubrėžia tiesioginę liniją nuo vokiškojo fašizmo, kurį jis sieja su Immanuelio Kanto racionalizmu ir kurį laiko pasmerktu sunaikinimui, iki šiuolaikinės neoliberaliųjų Vakarų „fašistinės“ arogancijos. Jis priešpastato nuodėmingą Vakarų individą, kuris gyvena vien savo malonumui, „paprastam“, vargšui, fatalistiniam ir politiškai desubjektifikuotam paprastų žmonių rusui, kurį Vakarai tariamai siekia sunaikinti.

 

 

Ši knyga yra „Didžiojo rusiško vardų ištaisymo“ – „Z filosofų“ vadovaujamo projekto – dalis, kuri remiasi Konfucijaus koncepcija, kad vardai turi būti suderinti su realybe. Esė rinkinyje šiuo pavadinimu Varava kritikuoja komforto manija, tikrosios Būties užmarštį ir tabu, gaubiančius karą liberaliuose Vakaruose; kuris prieštarauja Rusijos tikslui: „išgelbėti“ pasaulį per karą.

 

Vitalijus Darenskis, dėstantis rusų kalba Luhanske, nepriklausomą Ukrainą apibūdina, kaip „Auksinio milijardo“ projektą ir smerkia Ukrainos kalbos politiką, kaip „lingvokultūrinį“ genocidą prieš rusus. Tuo tarpu eurazianistas Anatolijus Černiajevas išvardija „klaidingąsias“ sąvokas, nuo kurių Rusijos mintis turi būti dekolonizuota – pradedant smurto prevencijos „etika“ ir teisingo karo teorija, baigiant ekologine etika, – nes visos jos silpnino Rusijos valstybės suverenitetą.

 

Ilgalaikį poveikį turi intelektualinio mokymo sistema, žinoma, kaip „Metodologija“, kurios šaknys siekia vėlyvąjį sovietmetį. Jos kūrėjas, filosofas Georgijus Ščedrovickis (1929–1994), žmogaus mintį laikė programuojamos programinės įrangos forma ir sukūrė grupinius pratimus, skirtus politinių ir ekonominių pareigūnų efektyvumui didinti. Ščedrovickis tikėjo, kad visi socialiniai procesai yra konstruojami – nepriklausomi nuo materialios realybės – ir 1989 m. pareiškė, kad nemato jokios kitos žmonių visuomenės ateities, išskyrus totalitarinę organizacijos formą.

 

Žymiausi jo pasekėjai yra Sergejus Kirijenka – prezidento administracijos štabo viršininko pavaduotojas, kuris kadaise buvo uolus reformų šalininkas, ir politinis technologas Timofejus Sergejevas, kampanijos strategas, anksčiau patarinėjęs Ukrainos prezidentams Leonidui Kučmai ir Viktorui Janukovyčiui.

 

Sergejevas, kuris 2022 m. balandį paragino sunaikinti ukrainiečių tautą, jau 2021 m. (metus prieš prasidedant plataus masto Ukrainos įvykiams) pareiškė, kad, siekdama prisijungti prie ES, Ukraina iš esmės davė nacistinę priesaiką; nes, anot jo, didelė dalis gyventojų „europietiškumą“ suvokė, kaip rasinio pranašumo ženklą.

 

Dešimtajame dešimtmetyje metodologai dirbo, reformų siekiančių, politikų vardu. Žymi šio judėjimo figūra yra filosofas ir politinis technologas Aleksejus Čadajevas, kuris dešimtojo dešimtmečio pabaigoje dirbo Borisui Nemcovui, bet dabar dėsto Maskvos vadybos mokykloje ir tuo pačiu metu kuria kovinius dronus. Čadajevas, kuris save pozicionuoja, kaip konservatorių, teigia, kad karas pirmiausia skirtas ne žmonių, o priešingo subjekto – jo valios ir pasaulėžiūros – sunaikinimui. Jis teigia, kad lygiai taip pat, kaip Sovietų Rusija atsisakė savo subjektyvumo Šaltojo karo pabaigoje, Ukrainos subjektyvumas dabar turi būti sulaužytas. Dėl šios priežasties jis kalba apie „kognityvinį karą“.

 

Su ciniška panieka, būdinga, save vadinančiam, aukštesnio lygio intelektualui, Čadajevas jo „Telegram“ kanale aiškina, kad Jeffrey Epsteino nedorybių urvas Vakarų elitui kėlė tokią nenugalimą trauką būtent todėl, kad, nepaisant jų turtų ir įtakos, jie neturi *realios* galios; nes tikrąją galią, anot jo, įrodo gebėjimas pasiųsti daugybę žmonių į mirtį – panašiai, kaip Šiaurės Korėjos valdovas Kim Jong-unas padarė Rusijos, Šiaurės Korėjos, kurią filosofas neseniai aplankė, vardan. Jis kritikuoja feministinę maksimą „mano kūnas priklauso man“, teigdamas, kad individas yra tik visuomenės, kuri jam reiškia teisėtas pretenzijas, produktas. Be to, savaitinėje vaizdo diskusijoje prie apskritojo stalo, pavadintoje *Supratimo grynumas* (*Chistota ponimaniya*), kurią galima rasti „YouTube“, jis ir jo bendraminčiai analizuoja situaciją „kognityviniame fronte“. Sausio mėnesio laidoje pavadinimu „Filosofinės jėgos“ Čadajevas, politologas Sergejus Uralovas ir politinis filosofas Pavelas Ščelinas sutarė, kad ES, vadovaujama Merzo ir von der Leyen, yra naujas *Reichas* (jie vartojo vokišką žodį); tai, kad ji gudriai pristato save – prisidengusi aksominėmis pirštinėmis, švelnia galia ir LGBT retorika – nieko nekeičia šios realybės.

 

Jų vertinimu, niekas ten nebekalba apie demokratiją; veikiau „superžmonės“ dominuoja Rytų Europos „subžmones“ (vėlgi vartojant vokiškus terminus).

 

„O rusai, kurie atmetė savo valstybės politiką, geriausiu atveju – apšmeižę savo tėvynę ir išreiškę atgailą – galėtų tikėtis būti apdovanoti tokio subžmogaus statusu.“ [1]

 

1. Kognitive Krieger. Frankfurter Allgemeine Zeitung; Frankfurt. 10 Feb 2026: 11.   KERSTIN HOLM

On the Frontline of Thought: Russia’s Philosophers Mobilize Against Europe, Accusing Liberals of Hubris and Fascism.

 

“Fyodor Lukyanov—editor-in-chief of the journal *Russia in Global Affairs* and research director of the Valdai Club—stated at the beginning of the year that, even if the "Ukraine question" were to be resolved, a massive complex of problems would nonetheless persist in Russia’s relationship with the West. According to Lukyanov, the current conflict—situated within the context of weakening international rules and institutions—effectively transports us back to the 17th and 18th centuries, a period when Russia established its place in the world and defined its optimal borders. This was a lengthy process, and military strength served as the decisive instrument in achieving it.

 

Although it remains unclear whether Russia will succeed in expanding its sphere of influence, the militarization of society is being actively advanced within the educational system. The humanities and social sciences now teach that obedience to those in power constitutes a citizen’s primary duty, and that Western concepts—such as the emancipation of the individual—lead only to ruin. Alexander Dugin—the intellectual architect of an apocalyptic struggle between Russia and the West, who heads the Ivan Ilyin School of Politics at the Moscow University for the Humanities and extols the conflict in Ukraine—has long advocated for a return to a "radiant" Middle Ages. Dugin—a well-read autodidact with a passion for anti-modern, occult thinkers such as René Guénon and Julius Evola, as well as Heidegger—has just published a textbook spanning nearly 900 pages for a discipline of his own invention: "Western Studies" (*Westernologija*). In this work, he declares the Western Enlightenment and Renaissance—movements that paved the way for liberalism, gender politics, and transhumanism—to be the absolute embodiment of evil.

 

Coherent arguments and rigorous analysis are not Dugin’s forte; instead, he favors a darkly ominous rhetoric in which references to the metaphysical primarily depict the vertical of authority and demonstrate to the addressee his own insignificance. The "Guru of Eurasianism" specifically instrumentalizes the contemplative Eastern Church prayer practice of Hesychasm for political ends, deriving from it an authoritarian, anti-European, state-religious system characterized by sacralized power.

 

Dugin’s associates constitute a group of so-called "Z-philosophers"—named after the "Z" symbol associated with the Russian campaign in Ukraine—who call for mobilization against the West and define the entirety of their country’s civic and cultural life as a "home front" intended to support the military operation. One such figure is Vladimir Varava—listed as an expert at Dugin’s Ilyin School—who last year published a book on the Soviet writer Andrei Platonov (1899–1951) titled *The Russian Soldier Is Sacred to Me*, categorized under the genre "Philosophy of War." Platonov’s major works—such as the novels *Chevengur* and *The Foundation Pit*—simultaneously embody both the utopian hopes of the Soviet socialist project and its dystopian realization; for this reason, they could not be published until the *Perestroika* era in the late 1980s.

 

Varava now rejects the conventional interpretation of this literary classic as a "debunker" of the Soviet state; instead—drawing upon Platonov’s short stories from the Second World War era—he reinterprets him as a crypto-Orthodox advocate for the self-sacrifice of Soviet soldiers, arguing that such sacrifice guarantees the immortality of their people. Consequently, he characterizes the victory as a "Soviet Easter." In a similar vein, President Putin recently—during the Orthodox Christmas celebrations—likened Russian soldiers to Christ the Savior. Varava draws a direct line from German fascism—which he traces back to the rationalism of Immanuel Kant and which he deems destined for destruction—to the contemporary "fascist" arrogance of the neoliberal West. He contrasts the sinful Western individual—who lives solely for his own pleasure—with the "simple," poor, fatalistic, and politically de-subjectified Russian of the common people, whom the West allegedly seeks to destroy.

 

This book forms part of the "Great Russian Rectification of Names"—a project spearheaded by "Z-philosophers"—which draws upon the Confucian concept that names must be brought into alignment with reality. In a collection of essays bearing this title, Varava rails against an obsession with comfort, an oblivion to true Being, and the taboo surrounding war in the liberal West; against this, he posits Russia’s objective: to "save" the world through war.

 

Vitaly Darensky—who teaches in Russian Luhansk—characterizes an independent Ukraine as a project of the "Golden Billion" and condemns Ukrainian language policy as a "linguocultural" genocide against Russians. Meanwhile, the Eurasianist Anatoly Chernyaev enumerates the "false" concepts from which Russian thought must be decolonized—beginning with "ethic” of violence prevention and the theory of just war to ecological ethics—because they all served to weaken Russia’s state sovereignty.

 

Of more lasting impact is the intellectual training system known as "Methodology," which has its roots in the late Soviet era. Its creator, the philosopher Georgi Shchedrovitsky (1929–1994), viewed human thought as a form of programmable software and developed group exercises designed to boost the efficiency of political and economic officials. Shchedrovitsky believed that all social processes were constructible—independent of material reality—and in 1989, he declared that he saw no future for human society other than a totalitarian form of organization.

 

His most prominent disciples are Sergei Kiriyenko—the Deputy Chief of Staff of the Presidential Administration, who was once an ardent proponent of reform—and the political technologist Timofey Sergeyev, a campaign strategist who previously advised Ukrainian presidents Leonid Kuchma and Viktor Yanukovych. Sergeyev—who in April 2022 called for the extermination of the Ukrainian nation—had already claimed in 2021 (a year before the launch of evens in Ukraine) that by aspiring to join the EU, Ukraine had effectively sworn a Nazi oath; for, he argued, a large segment of its population perceived "Europeanness" as a marker of racial superiority.

 

In the 1990s, Methodologists worked on behalf of reform-minded politicians. A prominent figure in this movement is the philosopher and political technologist Alexei Chadayev, who worked for Boris Nemtsov in the late 1990s but now teaches at the Moscow School of Management while simultaneously developing combat drones. Chadayev, who positions himself as a conservative, argues that war is not primarily about destroying people, but rather about destroying the opposing subject—its will and its worldview. Just as Soviet Russia surrendered its subjectivity at the end of the Cold War, he contends, Ukraine’s subjectivity must now be broken. For this reason he speaks of "cognitive warfare."

 

With the cynical scorn of a self-styled superior intellectual, Chadayev explains on his Telegram channel that Jeffrey Epstein’s den of iniquity held such an irresistible allure for the Western elite precisely because, despite their wealth and influence, they possess no *real* power; for true power, he asserts, is demonstrated by the ability to send vast numbers of people to their deaths—much as the North Korean ruler Kim Jong-un did on Russia’s behalf, a country the philosopher recently visited. He rails against the feminist maxim "my body belongs to me," arguing that the individual is merely a product of society, which holds legitimate claims upon him. Furthermore, in a weekly video roundtable discussion—titled *Purity of Understanding* (*Chistota ponimaniya*) and available on YouTube—he and his like-minded associates analyze the situation on the "cognitive front."

 

In a January broadcast titled "Philosophical Forces," Chadayev, political technologist Sergei Uralov, and political philosopher Pavel Shchelin concurred that the EU—under the leadership of Merz and von der Leyen—constitutes a new *Reich* (they used the German word); the fact that it presents itself cunningly—cloaked in velvet gloves, soft power, and LGBT rhetoric—does nothing to alter this reality.

 

According to their assessment, no one there speaks of democracy anymore; rather, "superhumans" dominate the "subhumans" of Eastern Europe (again, employing the German terms).

 

“And Russians who rejected their state’s policies could, at best—after an act of slandering their homeland and expressing contrition—hope to be rewarded with the status of such a subhuman.”” [1]

 

1. Kognitive Krieger. Frankfurter Allgemeine Zeitung; Frankfurt. 10 Feb 2026: 11.   KERSTIN HOLM

ES Komisija planuoja sukurti naują teisinę formą: „EU Inc.“ – tai skirta sudaryti sąlygas greitam įmonių steigimui. Tai kelia esminių klausimų

„Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen Pasaulio ekonomikos forume Davose paskelbė apie savo ketinimą sukurti „naują, tikrai europietišką įmonių struktūrą“. Tai atitinka Europos Komisijos strategiją, kurioje startuolių, mokslinių tyrimų ir inovacijų skatinimas paskelbtas pagrindiniais jos įgaliojimų prioritetais. Tikslas – panaikinti inovacijų atotrūkį tarp ES ir jos pasaulinių konkurentų ir tvariai stiprinti Europos konkurencingumą.

 

Taip ES Komisija reaguoja į ilgalaikius steigėjų, investuotojų ir pramonės asociacijų reikalavimus, kurie buvo apibendrinti „EU Inc. politikos pasiūlyme“. „EU Inc.“ reguliavimo sistema taip pat vadinama „28-uoju režimu“, nes jis skirtas taikyti kartu su 27 nacionalinėmis teisinėmis sistemomis, reglamentuojančiomis įmonių teisę. Numatoma, kad įsteigimas bus įmanomas skaitmeniniu būdu per 48 valandas.

 

Vokietijoje ES akcinę bendrovę (ES Inc.) būtų galima labiausiai palyginti su *Unternehmergesellschaft (haftungsbeschränkt)* [verslo bendrove (ribotos atsakomybės)]. Šiai Vokietijos ribotos atsakomybės bendrovės (*GmbH*) subformai pakanka vos vieno euro įstatinio kapitalo. Tačiau akcininkai privalo atidėti bent 25 procentus metinio pelno, kol bus pasiektas 25 000 eurų įstatinis kapitalas. Šis įstatinis kapitalas tuo pačiu metu yra ir įsipareigojimo, ir pradinis kapitalas. Priešingai, politikos pasiūlyme nenustatytas minimalus įstatinio kapitalo reikalavimas. Tai atitinka dabartinę teisinę situaciją angloamerikiečių jurisdikcijose. Jurisdikcijoms, tokioms kaip Vokietija, kurios istoriškai reikalavo minimalaus kapitalo reikalavimo ribotos atsakomybės bendrovėms, atsižvelgiant į jų ribotos atsakomybės statusą, ES akcinė bendrovė kelia tinkamos kreditorių apsaugos klausimą.

 

Vokietijos *GmbH* galima įsteigti tik dalyvaujant notarui. Notaras teikia konsultacijas visais esminiais teisiniais klausimais, padeda rengti įmonės dokumentus, oficialiai juos patvirtina ir vėliau įregistruoja įmonę Komerciniame registre. Be to, notaras patikrina dalyvaujančių šalių tapatybę ir atlieka įstatymuose numatytus pinigų plovimo prevencijos patikrinimus. Nuo 2022 m. Vokietijoje taip pat galima internetu įsteigti GmbH (ribotos atsakomybės bendrovę). Tačiau net ir šioje procedūroje notaro dalyvavimas yra griežtai privalomas.

 

„EU Inc.“ skaitmeninimo planai yra dar platesni. Konkrečiai, skaitmeninio steigimo procesas turėtų būti įmanomas be jokio notaro dalyvavimo. Tada bendrovė būtų įtraukta į centrinį ES registrą, kurį administruotų naujai įsteigta ES institucija. Notaro dalyvavimo nebuvimas greičiausiai nesukels problemų kiekvienai ES valstybei narei. Tačiau Vokietijai – iš dalies dėl Vokietijos komerciniams registrams taikomo „viešumo efekto“, kuris padeda apsaugoti teisinių ir komercinių subjektų pasitikėjimą – visiškas notaro dalyvavimo atsisakymas reiškia visiškai neištirtą teritoriją.

 

Dar reikia pamatyti, kaip valstybės narės reaguos į Europos Komisijos pasiūlymą ir ar Vokietija bus pasirengusi nukrypti nuo nusistovėjusios notarinės praktikos. Nepaisant to, atsižvelgiant į pasaulinę konkurenciją tarp įmonių formų, šio 28-ojo režimo įvedimas greičiausiai puikiai tinka Europos bendrosios rinkos patrauklumui didinti – palyginti, pavyzdžiui, su JAV rinka – ir tvariai stiprinti Europos Sąjungos konkurencingumą, bent jau šioje konkrečioje srityje.

 

Autoriai yra advokatų kontoros „Pinsent Masons“ teisininkai.“ [1]

 

Kas nutiko su „EU Inc.“ planais?

 

Europos Komisija oficialiai pasiūlė „EU Inc.“ sistemą 2026 m. kovo 17 d., siekdama sukurti suderintą 28-ąjį įmonių teisinį režimą visoje ES, kad būtų lengviau, visiškai skaitmeniniu būdu įregistruoti verslą per 48 valandas už mažiau nei 100 eurų. Šis „28-asis režimas“ skirtas startuoliams, leidžiantis jiems veikti pagal vieną, suvienodintą taisyklių rinkinį, o ne naršyti po 27 skirtingus nacionalinius įmonių įstatymus. Pagrindiniai pasiūlymo aspektai:

• Tikslas: Padidinti novatoriškų Europos įmonių mastą, sumažinti administracinę naštą ir supaprastinti tarpvalstybines operacijas.

• Skaitmeninimas: Suteikia galimybę visiškai skaitmeninti įmonės gyvavimo ciklą, įskaitant likvidavimą.

• Centralizavimas: Įdiegia centrinę ES lygmens sąsają verslo registracijai ir duomenų mainams, pašalindama poreikį kelis kartus pateikti dokumentus.

• Prieiga prie finansavimo: Supaprastina kapitalo operacijas ir akcijų perleidimą, supaprastina darbuotojų akcijų pasirinkimo sandorius, siekiant pritraukti talentus.

Dabartinė padėtis ir terminai:

• Teisėkūros etapas: Po Europos Parlamento 2026 m. sausio mėn. ataskaitos Komisija oficialiai pateikė pasiūlymą 2026 m. kovo mėn.

• Tikslas: ES Europos Komisija siekia politinio susitarimo dėl teisės akto iki 2026 m. pabaigos.

• Įgyvendinimas: numatoma paraiškos pateikimo data yra apie 2028 m.

• Iššūkiai. Vyksta tam tikros diskusijos dėl struktūros, nes pradinės bendros Europos subjekto vizijos perėjo prie suderintos sistemos, kuri vis dar sąveikauja su nacionalinėmis teisinėmis sistemomis.

Šia iniciatyva siekiama sukurti „bendrą taisyklių sąvadą“ įmonėms iš 450 mln. vartotojų ES, dažnai vadinamą 28-uoju režimu, sako entuziastai.

 

 

1. EU-Kommission will eine neue Rechtsform schaffen: Eine "EU Inc." soll schnelle Firmengründungen ermöglichen. Das wirft grundsätzliche Fragen auf. Frankfurter Allgemeine Zeitung; Frankfurt. 11 Feb 2026: 18. THOMAS PESCHKE, ALEXANDRA JANDKE

The EU Commission Plans to Create a New Legal Form: An "EU Inc." Is Intended to Enable Rapid Company Formation. This Raises Fundamental Questions

“European Commission President Ursula von der Leyen announced at the World Economic Forum in Davos her intention to create a 'new, truly European corporate structure.' This aligns with the European Commission’s strategy, which has declared the promotion of start-ups, research, and innovation to be central priorities of its mandate. The goal is to close the innovation gap between the EU and its global competitors and to sustainably strengthen Europe’s competitiveness.

 

In doing so, the EU Commission is responding to long-standing demands from founders, investors, and industry associations, which were summarized in the 'EU-Inc Policy Proposal.' The regulatory framework for the 'EU Inc.' is also referred to as the '28th Regime,' as it is intended to apply alongside the 27 national legal systems governing corporate law. Incorporation is intended to be possible digitally within 48 hours.

 

In Germany, the EU Inc. would be most comparable to the *Unternehmergesellschaft (haftungsbeschränkt)* [Entrepreneurial Company (with limited liability)]. For this sub-form of the German limited liability company (*GmbH*), a share capital of just one euro is sufficient. However, the shareholders are required to set aside at least 25 percent of the annual profits until a share capital of 25,000 euros is reached. This share capital serves simultaneously as both liability capital and start-up capital. In contrast, the Policy Proposal does not stipulate a minimum share capital requirement. This corresponds to the current legal situation in Anglo-American jurisdictions. For jurisdictions—such as Germany—that have historically insisted on a minimum capital requirement for limited liability companies in light of their limited liability status, the EU Inc. raises the question of adequate creditor protection.

 

A German *GmbH* can only be established with the involvement of a notary public. The notary provides advice on all essential legal matters, assists in drafting the corporate documents, formally certifies them, and subsequently registers the company in the Commercial Register. Furthermore, the notary verifies the identities of the parties involved and conducts the statutory anti-money laundering checks. Since 2022, it has also been possible in Germany to incorporate a GmbH (limited liability company) online. However, even in this procedure, the involvement of a notary is strictly mandatory.

 

The digitalization plans for the "EU Inc." go even further. Specifically, the digital incorporation process is intended to be possible without any notarial involvement whatsoever. The company would then be entered into a central EU register, which is to be administered by a newly established EU authority. The absence of notarial involvement is unlikely to pose a problem for every EU Member State. For Germany, however—due in part to the "publicity effect" applicable to German commercial registers, which serves to protect the confidence of legal and commercial actors—a complete waiver of notarial involvement represents entirely uncharted territory.

 

It remains to be seen how the Member States will react to the European Commission's proposal and whether Germany will be prepared to depart from its established notarial practices. Nevertheless, in the context of global competition among corporate forms, the introduction of this 28th regime is likely well-suited to enhance the attractiveness of the European Single Market—compared, for instance, to that of the USA—and to sustainably strengthen the European Union's competitiveness, at least in this specific area.

 

The authors are lawyers at the law firm Pinsent Masons.” [1]

 

What happened with the plans for the "EU Inc."?

 

The European Commission officially proposed the "EU Inc." framework on March 17, 2026, aiming to create a harmonized, 28th corporate legal regime across the EU to facilitate easier, fully digital business registration within 48 hours for under €100. This "28th regime" is designed for startups, allowing them to operate under a single, unified set of rules rather than navigating 27 different national company laws.

Key Aspects of the Proposal:

•           Purpose: To enhance the scalability of innovative European companies, reduce administrative burdens, and simplify cross-border operations.

•           Digitalization: Enables fully digital company lifecycle management, including liquidation.

•           Centralization: Introduces a central EU-level interface for business registration and data sharing, removing the need to submit paperwork multiple times.

•           Access to Finance: Simplifies capital operations and share transfers, and streamlines employee stock options to attract talent.

Current Status & Timeline:

•           Legislative Phase: Following the European Parliament’s report in January 2026, the proposal was formally submitted by the Commission in March 2026.

•           Goal: The European Commission aims for a political agreement on the legislation by the end of 2026.

•           Implementation: The projected date of application is expected around 2028.

•           Challenges: Some debate exists regarding the structure, as initial visions of a single European entity have shifted towards a harmonized framework that still interacts with national legal systems.

This initiative aims to create a "single rulebook" for businesses across the 450 million consumers in the EU, often referred to as the 28th regime, say enthusiasts on.

 

1. EU-Kommission will eine neue Rechtsform schaffen: Eine "EU Inc." soll schnelle Firmengründungen ermöglichen. Das wirft grundsätzliche Fragen auf. Frankfurter Allgemeine Zeitung; Frankfurt. 11 Feb 2026: 18. THOMAS PESCHKE, ALEXANDRA JANDKE

China Skirts Curbs on Drone Parts --- Obscure firms ship dual-use goods to Russia and Iran, defying U.S. controls

“On March 5, as the U.S. and Israeli militaries hammered Iranian targets and Tehran launched attacks at Tel Aviv and Persian Gulf countries that host U.S. bases, an email blast emanated from a server located in China.

 

"We are deeply shocked and outraged by the aggression against Iran, and our hearts are with you," read the message from Xiamen Victory Technology. The company offered to sell German-designed engines used to power one-way attack drones.

 

The U.S. has prohibited the sale of those engines, known as the Limbach L550, to Iran and Russia. It has been an important component in Iran's Shahed-136 exploding drone, a version of which Russia also has been using extensively in Ukraine. Victory Technology featured an image of a Shahed-style drone on its website's product page, alongside the slogan "Innovating Aviation Engine Solutions."

 

The open wartime marketing by a small, obscure Chinese company points to a growing source of frustration for Washington: Its struggle to staunch the flow of so-called dual-use goods -- items with both civilian and military uses -- to adversaries.

 

Chinese companies are shipping hundreds of containers filled with such goods to Russia and Iran, according to Chinese customs data. Items on the packing lists range from engines to computer chips, fiber-optic cables and gyroscopes. For a time, Chinese exporters intentionally mislabeled some shipments to skirt U.S. and European sanctions, but in many instances they no longer bother, said former senior Treasury Department officials and weapons analysts.

 

The expanding trade marks one of the biggest challenges for U.S. nonproliferation officials in the era of drone warfare. Low-tech and disposable, drones are made almost entirely of common parts that easily enter and exit the swirl of global trade undetected.

 

China exacerbates the challenge. The U.S.'s biggest rival has long served as a clearinghouse for U.S. and European-made components that could be diverted to drone factories in Iran and Russia, the former Treasury officials said. Increasingly, they say, those components are being made inside China itself, often by small factories that don't fear Western sanctions.

 

The email pitch from Victory Technology landed, apparently by accident, in the inbox of Iran Watch, part of the Wisconsin Project on Nuclear Arms Control that tracks Iranian weapons-proliferation networks. The group shared it with The Wall Street Journal.

 

"They're out there actively trying to sell Limbach L550 engines to Iran -- and doing it pretty brazenly," said John Caves, a Wisconsin Project researcher.

 

The sender of the email, who identified himself as Kristoff Chen, said the company began selling engines this year and hasn't exported any to Iran or Russia. He didn't comment on why he sent the email to Iran Watch.

 

The Shahed, Iran's main attack drone, is one of the U.S.'s biggest worries. It can fly up to 1,000 miles with an explosive warhead and costs $20,000 to $50,000 to produce, analysts estimate, making it essentially a cheaper alternative to cruise missiles.

 

The drones have proven effective at overwhelming or evading air defenses and striking targets. The U.S. recently developed its own copycat.

 

Early versions of the Shahed used in Ukraine were filled with microelectronics, servomotors to enable precise motion control, and other key parts manufactured in the U.S. and Europe, according to teardowns of drones recovered in Ukraine and the Middle East.

 

Investigations by the Treasury Department found virtually all of the U.S. and European parts were being diverted through authorized distributors to retailers in mainland China or Hong Kong, which would then ship the parts to Iran or Russia. Typically they were paid for via shell companies that are easy to set up in Hong Kong and help obscure the ultimate destination of the components.

 

China's Foreign Ministry said it has enforced restrictions on exports of dual-use items "in accordance with its own laws and regulations and its international obligations."

 

Much of the recent trade in dual-use goods to Iran and Russia is driven by small, nimble Chinese companies that see an opportunity to capitalize on war-driven demand. Such firms rarely deal in dollars and have little to fear from U.S. sanctions.

 

In the case of Victory Technology, the company's website appeared online in late January, when the U.S. started building up military assets in the Mideast to confront Iran. The address listed on the website is registered to Xiamen Weituo Keli, a hardware manufacturer established in 2016, that lists business interests spanning tea and tobacco production, kitchenware and industrial design.

 

Weituo Keli is controlled by Chen Shuixuan, a professor of engineering at Xiamen University of Technology. He owns or co-owns more than 100 patents related to vending-machine design and the use of lasers for cleaning industrial surfaces.

 

In his response to the Journal, Victory Technology's Kristoff Chen said the company was focused on selling its engines domestically for civilian drone uses. "They are not used in attack drones," he wrote. "We kindly ask you do not make any false reports."

 

The Victory Technology website is available in English, German, Russian and several other languages, but not Chinese. It features the L550 engine prominently in photos and a promotional video.

 

The U.S. imposed sanctions on another local company, Xiamen Limbach, in late 2024 for supplying the L550 to Russia for use in Shahed-type drones. The European Union also imposed sanctions on Xiamen Limbach at about the same time for sharing engine designs with entities involved in producing Shaheds. Its Chinese parent company also controls the German firm that originally developed the engine.

 

Xiamen Limbach didn't respond to requests for comment.

 

The U.S. can't fully stop the trade, so its aim is to raise costs for Iran and Russia as much as possible, said current and former officials.

 

Forcing them to rely on lower quality Chinese parts is part of that effort, said Kerri Bitsoff, a former assistant director at OFAC who worked on nonproliferation.

 

The question is how American adversaries weigh trade-offs when wars increasingly favor quantity over quality.

 

"You have to do the cost analysis," Bitsoff said. "Would I rather have 100 drones that can fly for two hours, than 50 that can go for 20?"” [1]

 

1. World News: China Skirts Curbs on Drone Parts --- Obscure firms ship dual-use goods to Russia and Iran, defying U.S. controls. Chin, Josh; Austin Ramzy.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 06 May 2026: A9.