Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2026 m. rugpjūčio 21 d., penktadienis

Milijardai Kinijos dirbtinio intelekto čempionei „Deepseek“: užsienio investuotojai palikti nuošalyje


„ŠANGHAJUS. Kinijos dirbtinio intelekto bendrovė „Deepseek“ yra ant ribos pritraukti pirmąjį savo istorijoje finansavimą iš išorinių investuotojų. Kruopščiai atrinkdama investuotojus, startuolis strategiškai ir geopolitiškai pozicionuoja save kaip nacionalinį dirbtinio intelekto čempioną. Iki šiol „Deepseek“ įkūrėjas Liang Wenfeng pats finansavo įmonę per savo fondą „High-Flyer“.

 

Konkrečiai, remiantis „Reuters“ ir „Bloomberg“ pranešimais, „Deepseek“ pritraukia maždaug 50 milijardų renminbi (beveik 6,4 milijardo eurų). Vertinimas yra įvertintas nuo 350 iki 400 milijardų renminbi, tai atitinka 45–50 milijardų eurų. Tai vienas didžiausių finansavimo etapų Kinijos ekonomikos istorijoje. Tačiau sumos gerokai skiriasi nuo tokių Amerikos konkurentų kaip „Anthropic“ ar „OpenAI“ vertinimų.

 

Remiantis pranešimais, įkūrėjas Liang pats investuoja 20 milijardų renminbi, o 30 milijardų renminbi gaunama iš išorinių investuotojų.“ Skaitmeninių technologijų bendrovė „Tencent“, sukūrusi Kinijos programėlę „WeChat“, investuoja milijardus, nors jos pastangos dirbtinio intelekto srityje atsilieka nuo kitų Kinijos technologijų gigantų. Baterijų gamintoja CATL į startuolį investuoja penkis milijardus renminbi. Pranešama, kad prie įmonės gali prisijungti ir „MediaMarkt-Saturn“ investuotojas JD.com bei Kinijos nacionalinis dirbtinio intelekto fondas. Nė viena iš minėtų bendrovių kol kas nekomentavo investicijos. Remiantis pranešimais, šiuo metu nedalyvauja jokie užsienio investuotojai.

 

Nacionalinio dirbtinio intelekto fondo investicija „įtvirtina „Deepseek“ statusą kaip nacionalinio čempiono“, – sako Sigrid Wang, technologijų analitikė Kinijos konsultacijų įmonėje „Hutong Research“. „Tencent“ gali pasinaudoti savo plačia aprėptimi, kad padėtų „Deepseek“ išplėsti savo aprėptį, o CATL gali prisidėti savo infrastruktūra, nes energija yra didžiausias dirbtinio intelekto kūrėjų apribojimas.

 

„Deepseek“ pastaruoju metu susidūrė su pagrindinių kūrėjų pasitraukimo banga. Daugelis prisijungė prie „Xiaomi“ ir „ByteDance“, sako Wang, nes gavo šių bendrovių akcijų. „„Deepseek“ iki šiol negalėjo to pasiūlyti, nes „Mūsų pačių akcijos nebuvo įvertintos“. Dabar tai keičiasi. Įkūrėjas Liang ir toliau kontroliuoja 70 procentų įmonės akcijų.

 

„Deepseek“ yra geriausiai žinomas Kinijos dirbtinio intelekto startuolis. Praėjusių metų pradžioje Hangdžou įsikūrusi įmonė sukėlė ažiotažą pasaulinėse technologijų biržose savo dirbtiniu intelektu, kuris sugebėjo konkuruoti su pasauliniais konkurentais. Kai kurie investuotojai kalbėjo apie Kinijos „Sputnik“ akimirką. Tačiau nuo to laiko startuolis prarado ryšį su pasauliniais lyderiais. Įpėdiniai nesukėlė panašaus sensacijos. Nepaisant to, „Deepseek“ efektas Liaudies Respublikoje tapo kone patarle ir gerokai pagerino pasaulinį Kinijos inovacijų suvokimą. [1]

 

1. Milliarden für Chinas KI-Champion Deepseek: Ausländische Investoren kommen nicht zum Zug. Frankfurter Allgemeine Zeitung; Frankfurt. 05 June 2026: 22. guth.

Billions for China’s AI Champion DeepSeek: Foreign Investors Left Out

 

“SHANGHAI. Chinese AI company DeepSeek is on the verge of raising capital from external investors for the first time. By carefully selecting its investors, the start-up is positioning itself—both strategically and geopolitically—as a national champion of artificial intelligence. Until now, DeepSeek founder Liang Wenfeng has self-funded the company through his fund, High-Flyer.

 

Specifically, according to consistent reports from news agencies Reuters and Bloomberg, DeepSeek is raising around 50 billion renminbi (just under 6.4 billion euros). Its valuation is reportedly between 350 and 400 billion renminbi—equivalent to 45 to 50 billion euros. This marks one of the largest funding rounds in Chinese business history. However, these figures remain far below the valuations of American competitors such as Anthropic or OpenAI.

 

According to reports, founder Liang is investing 20 billion renminbi himself, while 30 billion renminbi is coming from external investors. Digital tech company Tencent—the force behind the Chinese app WeChat, which has been lagging behind other Chinese tech giants in its AI efforts—is contributing 10 billion. Battery manufacturer CATL is investing 5 billion renminbi in the start-up. Reports suggest that JD.com (an investor in MediaMarktSaturn) and China’s national AI fund could also come on board in the future. None of the mentioned parties have commented on the investment so far. Foreign investors are not involved, according to the reports.

 

The participation of the national AI fund "cements DeepSeek’s status as a national champion," says Sigrid Wang, a technology analyst at the Chinese consultancy Hutong Research. Tencent could help distribute DeepSeek thanks to its vast reach, while CATL could assist with infrastructure, given that energy supply is the biggest constraint for AI developers.

 

DeepSeek has recently struggled with an exodus of key developers. Many reportedly left for Xiaomi and ByteDance because they received equity with a defined valuation there, says Wang. "Deepseek couldn't offer that until now because its own shares lacked a valuation." That is now changing. Founder Liang retains control of 70 percent of the company.

 

Deepseek is the best-known Chinese AI start-up. Early last year, the Hangzhou-based company caused a stir in global technology markets with an artificial intelligence system capable of competing with global rivals. Some investors even spoke of China’s "Sputnik moment." Since then, however, the start-up has lost ground to the global leaders; subsequent models failed to generate a similar level of excitement. Nevertheless, the "Deepseek effect" has become something of a household term in China and has significantly improved the global perception of the country's capacity for innovation.” [1]

 

1. Milliarden für Chinas KI-Champion Deepseek: Ausländische Investoren kommen nicht zum Zug. Frankfurter Allgemeine Zeitung; Frankfurt. 05 June 2026: 22. guth.

Research: 60 percent tested radio-controlled toys may cause interference to other devices


Press release

 

“A study conducted last year on behalf of the European Commission (EC) revealed that 60 percent of tested radio-controlled toys intended for children aged 3-14 may cause interference to other devices operating in the same or adjacent frequency bands. The results of the study show that some of the products on the market still do not meet the technical requirements applicable to them. The Communications Regulatory Authority (RRT), whose laboratory in Kaunas carried out all tests of products sent to the laboratory from other EU countries, also contributed to this study.

 

For the study, 88 product samples were taken from stores and online in 13 countries between May and July of last year: remote-controlled vehicles, ships, trains, walkie-talkies, children's laptops and smart toys. Laboratory tests of devices using Bluetooth, Wi-Fi and radio frequency technology, tests were conducted until November last year. "Since all products were purchased directly from the market, the tests were limited to the main parameters to determine the compliance with the effective use of the radiated radio frequency spectrum. Most devices operated in the 2.4 GHz frequency band, but they were also tested operating at other frequencies," says Arvydas Giedraitis, Head of the Electromagnetic Compatibility Department at RRT, about the tests in the laboratory. The results of the EC investigation revealed that as many as 53 products or 60 percent of all tested products did not comply with the technical requirements and may cause interference to other devices. After checking the labeling, warnings and instructions, it was found that 61 products (69 percent of all samples) did not comply with the so-called administrative requirements, i.e., some products did not have an EU declaration of conformity or other documentation was missing. At least one type of non-compliance was found in 81 percent of the products.

 

RRT invests 1.8 million euros in the laboratory RRT invests 1.8 million euros in the laboratory "The main shortcomings of the tested toys are undesirable "side radiation from transmitters and receivers, as well as misleading labeling. For example, some portable radio stations were marked on the packaging as operating within a radius of 4 km or 5 km, when in reality they can operate at a distance of only a few hundred meters. Such discrepancies can cause interference to other devices and have a negative impact on emergency services, important radio communication networks and navigation systems. In addition, consumers are being misled, who reasonably expect that the radio stations will operate within the distance specified by the manufacturer," A. Giedraitis summarizes the conclusions of the study. The RRT expert also emphasizes that the conclusions of the EC study reveal the need for continuous market surveillance so that all non-compliant products are promptly removed from the market. “Manufacturers should ensure greater compliance, accountability and transparency throughout the supply chain. And consumers are advised to remain vigilant, choose CE marked devices and check whether their instructions for use and safety instructions are provided in the official language,” says the Head of the RRT Electromagnetic Compatibility Department. After the EC investigation, market surveillance authorities ordered 7 manufacturers to correct product deficiencies, and the sale of 22 more products was banned. RRT Laboratory RRT Kaunas Laboratory is the only officially designated EU testing facility (European Union Testing Facility, EUTF) in the fields of radio communication equipment and electromagnetic compatibility, therefore the market surveillance authorities of all EU countries can rely on its tests. RRT contributes to ensuring that only safe products that meet the requirements of European technical standards reach the European market. The European Commission granted RRT EUTF status for radio communication equipment testing in 2023, and for electromagnetic compatibility testing in 2025. Having received this status, RRT Laboratory can perform tests at the request of market surveillance authorities of all EU countries.”

 


Tyrimas: 60 proc. patikrintų radijo bangomis valdomų žaislų gali kelti trukdžius kitiems įrenginiams


Pranešimas žiniasklaidai

 

“Europos Komisijos (EK) užsakymu pernai atliktas tyrimas atskleidė, kad 60 proc. patikrintų radijo bangomis valdomų žaislų, skirtų 3-14 metų vaikams, gali kelti trukdžius kitiems įrenginiams, veikiantiems tose pačiose arba gretimose dažnių juostose. Tyrimo rezultatai rodo, kad dalis rinkoje esančių gaminių vis dar neatitinka jiems taikomų techninių reikalavimų. Prie šio tyrimo prisidėjo ir Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT), kurios laboratorijoje Kaune buvo atliekama visi į laboratoriją iš kitų ES šalių atsiųstų gaminių bandymai.

 

Tyrimui atlikti praėjusių metų gegužės-liepos mėnesiai parduotuvėse ir internetu 13-oje šalių buvo paimti 88 gaminių pavyzdžiai: nuotolinio valdymo transporto priemonės, laivai, traukiniai, nešiojamosios radijo stotelės (angl.walkie-talkies), vaikams skirti nešiojamieji kompiuteriai ir išmanieji žaislai. Laboratoriniai įrenginių, kuriuose naudojamos „Bluetooth“, „Wi-Fi“ ir radijo dažnių technologijos, bandymai buvo atliekami iki prėjusių metų lapkričio. „Kadangi visi gaminiai buvo įsigyti tiesiogiai rinkoje, bandymai apsiribojo pagrindiniais parametrais spinduliuojamojo radijo dažnių spektro efektyvaus naudojimo atitiktikčiai nustatyti. Dauguma įrenginių veikė 2,4 GHz dažnių juostoje, tačiau buvo išbandyti ir veikiantys kitais dažniais – apie bandymus laboratorijoje pasakoja RRT Elektromagnetinio suderinamumo skyriaus vedėjas Arvydas Giedraitis. EK tyrimo rezultatai atskleidė, kad net 53 gaminiai arba 60 proc. visų patikrintų gaminių neatitiko techninių reikalavimų ir gali sukelti trukdžius kitiems įrenginiams. Patikrinus ženklinimą, įspėjimus ir instrukcijas, nustatyta, kad 61 gaminys (69 proc. visų bandinių) neatitiko vadinamiesiems administraciniams reikalavimams, t.y., dalis gaminių neturėjo ES atitikties deklaracijos arba trūko kitos dokumentacijos. Bent viena neatitikties rūšis nustatyta 81 proc. gaminių.

 

RRT į laboratoriją investuoja 1,8 mln. eurų RRT į laboratoriją investuoja 1,8 mln. eurų „Pagrindiniai tirtų žaislų trūkumai – nepageidaujama siųstuvų ir imtuvų šalutinė spinduliuotė, tai pat klaidinantis ženklinimas. Pavyzdžiui, kai kurios nešiojamosios radijo stotelės ant pakuotės buvo pažymėtos kaip veikiančios 4 km ar 5 km spinduliu, kai realiai jos gali veikti vos kelių šimtų metrų atstumu. Tokie neatitikimai gali sukelti trukdžių kitiems įrenginiams ir turėti neigiamos įtakos pagalbos tarnyboms, svarbiems radijo ryšio tinklams ir navigacijos sistemoms. Be to, klaidinami vartotojai, kurie pagrįstai tikisi, kad radijo stotelės veiks gamintojo nurodytu atstumu“, – tyrimo išvadas apibendrina A. Giedraitis. RRT ekspertas taip pat pabrėžia, kad EK tyrimo išvados atskleidžia nuolatinės rinkos priežiūros poreikį, kad visi reikalavimų neatitinkantys gaminiai būtų operatyviai pašalinti iš rinkos. „Gamintojai turėtų užtikrinti didesnę atitiktį, atskaitomybę bei skaidrumą visoje tiekimo grandinėje. O vartotojams rekomenduojama išlikti budriems, rinktis CE ženklu pažymėtus įrenginius ir pasitikrinti, ar jų naudojimo instrukcijos bei saugos nurodymai pateikti valstybine kalba”, – teigia RRT Elektromagnetinio suderinamumo skyriaus vedėjas. Po EK tyrimo rinkos priežiūros institucijos 7 gamintojams nurodė ištaisyti gaminių trūkumus, dar 22 gaminių prekyba buvo uždrausta. RRT laboratorija RRT Kauno laboratorija yra vienintelė oficialiai paskirta ES bandymų įstaiga (angl. European Union Testing Facility, EUTF) radijo ryšio įrenginių ir elektromagnetinio suderinamumo srityse, todėl jos atliktais bandymais gali remtis visų ES valstybių rinkos priežiūros institucijos. RRT prisideda prie to, kad Europos rinką pasiektų tik saugūs ir Europos techninių standartų reikalavimus atitinkantys gaminiai. Europos Komisija RRT EUTF statusą radijo ryšio įrenginių bandymams suteikė 2023 m., o elektromagnetinio suderinamumo bandymams – 2025 m. Gavusi šį statusą, RRT laboratorija gali atlikti bandymus visų ES valstybių rinkos priežiūros institucijų prašymu.”

 

Bryanas Johnsonas nori gyventi amžinai. Kodėl?


„Ilgaamžiškumo guru atidžiai stebi savo mitybą ir sveikatą. Vakarienės metu jo buvo paklausta apie nemirtingumo siekį. Stojo tyla.

 

„Kodėl norite gyventi iki 150 metų?“

 

Klausimas pakibo ore. Tai buvo praėjusį rudenį, vakarienės metu, vykusioje tik pakviestiems asmenims skirtoje rekolekcijoje Aspene, Kolorado valstijoje, kurioje dalyvavo užsienio reikalų, ekonomikos ir pramogų sričių lyderiai.

 

Tarp jų buvo ir kitokio pobūdžio vizionierius – Bryanas Johnsonas, turtingas technologijų verslininkas ir vadinamasis biohakeris, viešai ir provokuojančiai kovojantis su mirtingumu.

 

Jis teigia, kad investavo milijonus dolerių į savo kūno tyrinėjimą ir tobulinimą ir vadina save labiausiai apgalvotu žmogumi istorijoje. Jo tikslas – padaryti įmanomą gyventi amžinai. (Jam beveik 49-eri.)

 

Vakarienės metu Aspene ponas Johnsonas atsidūrė šalia kito žmogaus, turinčio labai specifinę nuomonę apie ilgaamžiškumą: Ezekielio J. Emanuelio, kuris dirbo sveikatos politikos patarėju Obamos administracijoje ir yra šiuolaikinės sveikatingumo pramonės, kurioje ponas Johnsonas yra kraštutinis praktikas, kritikas. Dr. Emanuelis yra sakęs, kad būtų patenkintas gyvendamas iki 75 metų. (Dabar jam 68-eri.)

 

Jie buvo pasiekę tik salotų patiekalą, kai dr. Emanuelis paklausė tiesiai šviesiai.

 

„Nematau prasmės; nematau tikslo. Kodėl norite gyventi iki 150 metų?“

 

Tyla.

 

„Jis nieko nesakė“, – vėliau man pasakė dr. Emanuelis. „Tai jį užklupo netikėtai.“

 

„Tai buvo įdomiausia vakaro dalis.“

 

Po kelių mėnesių ponas Džonsonas gavo tai, ką jis pavadino savo „blogomis naujienomis“.

 

Įsitraukite į ilgaamžiškumo brolius

 

Mirtingumas yra nekintamas žmogaus būklės faktas, tačiau noras apgauti mirtį išliko labai ilgai. Pasak legendų ir istorijos, Gilgamešas, Kinijos imperatoriai ir viduramžių alchemikai bandė pasiekti nemirtingumą.

 

Šiandien patrauklumas ne mažesnis, tačiau šiuolaikiniai gėrimai yra šiek tiek sudėtingesni ir iš esmės patrauklūs turtingai, technologiškai orientuotai žmonių klasei, tokiai kaip ponas Džonsonas.

 

Los Andžele gyvenantis ponas Johnsonas yra bene geriausiai žinomas iš mokslininkų ir įtakingų asmenų grupės, žinomos kaip „ilgaamžiškumo broliai“. Jie obsesyviai dokumentuoja savo bandymus gyventi švariau ir ilgiau, kandžiai vadinamus „ilgaamžiškumo fiksacijos sindromu“.

 

Ponas Johnsonas, kurio šūkis yra „Nemirk“, save vadina „sveikiausiu žmogumi planetoje“. Jis bando įrodyti šį teiginį dokumentuodamas kiekvieną jo sveikatos požymį – kraujo kiekį, širdies ritmą, visceralinius riebalus, naktinę erekciją.

 

Jis vartoja mažai mėsos, bet daug kolageno peptidų. Jis eksperimentavo su daugiau nei 100 papildų per dieną. Jam netgi buvo perpilta kraujo plazmos iš jo paauglio sūnaus, o jis savo plazmą atidavė tėvui.

 

Tačiau šią vasarą pono Johnsono pastangos pasiekti fizinį tobulumą susidūrė su neišvengiama liga.

 

Socialinės žiniasklaidos įraše jis paskelbė, kad jam išsivystė autoimuninis gastritas – būklė, kai organizmas puola tam tikras skrandžio ląsteles, atsakingas už rūgšties gamybą. Tai veda prie geležies ir vitamino B-12 trūkumo, kuris siejamas su smegenų migla, plaukų slinkimu, trapiais nagais, neurologinėmis komplikacijomis ir padidėjusia skrandžio vėžio rizika.

 

Arba, kaip jis pats sakė: „Mano skrandis pats save ėda.“

 

Paskelbdamas savo diagnozę socialinėje žiniasklaidoje, jis tai įvardijo kaip savotišką išdavystę. „Valgau visavertį maistą“, – rašė jis. „Kiekvieną dieną sportuoju ir nedarau blogų dalykų.“

 

Tačiau jis taip pat teigė, kad ši būklė įkvėpė jį pereiti į „ligos įveikimo“ fazę, kaip jis tai pavadino.

 

„Tai potencialiai atspindi, kokia bus ateitis“, – sakė jis. „Šiuo metu, kai kas nors suserga, kai jam diagnozuojama liga, mes nesame taip šokiruoti. Mes tiesiog to tikimės.“

 

Jis prognozavo, kad ateityje „galime pasiekti tašką, kai šokiruoja, jei kas nors suserga.“

 

Tuo pačiu metu tas vakarienės metu užduotas klausimas, regis, erzino poną Johnsoną. Neseniai jis X paskelbė: „Apmąstau viską ir svarstau, ar nepersistengiau su visa šia ilgaamžiškumo tema.“

 

Kas nutiko sveikiausiam pasaulio žmogui?

 

Nusprendžiau jo paklausti.

 

Skrido per arti saulės?

 

Ponas Johnsonas davė daugybę interviu žiniasklaidai, įskaitant „The New York Times“, ir neseniai buvo sukurtas dokumentinis filmas „Netflix“.

 

Jis linkęs pateikti praktiškus ir miglotus atsakymus. Jis taip pat atmeta kaltinimus, kad jo tikrasis tikslas yra užsidirbti pinigų per dvi ilgaamžiškumo įmones – „Blueprint“ ir „Immortals“. Jis ir taip pakankamai turtingas, sako jis.

 

Viename iš mūsų vaizdo interviu priminiau jam dr. Emanuelio klausimą – kodėl verta gyventi iki 150 metų? – ir jis plačiai, užkrečiamai nusišypsojo. Anksčiau nebuvau matęs jo besišypsančio.

 

„Manau, kad jis yra žavus žmogus“, – pasakė jis. „Manau, kad jis nesutinka su viskuo, už ką aš kovoju, ir tai puiku!“

 

Bet aš paklausiau, apie ką jūs galvojote, tyliai sėdėdami?

 

„Kaip matote, – paaiškino jis, – aš nesu linkęs ginčytis. Paprastai sakau „taip“ ir mėgaujuosi kitų žmonių nuomonėmis.“ Taigi, aš tikrai stengiausi jį suprasti. Manau, kad galbūt užbaigiau savo požiūrį sakydamas, kad nemanau, jog žmogui reikia priežasties, kad pačiam gyvenimui nereikia kvalifikacijos. Toks atsakymas paprastai palieka žmones labai nepatenkintus.

 

„Žmonės nori priežasčių viskam, ir jei priežastis nėra susieta su idėja, žmonėms labai sunku tai suvokti.“

 

Tačiau dr. Emanuelis nėra be priežasties ar idėjų. Ir nors jam patiko pono Johnsono draugija tą vakarą, jis turi savo minčių apie pono Johnsono siekius: jis mano, kad ilgaamžiškumo pramonė nuklydo nuo kelio.

 

Dr. Emanuelis ir kiti „gyvenk amžinai“ judėjimo kritikai teigia, kad bandydamas nugalėti senėjimą, jis yra arogantiškas ir narcisistinis.

 

Dr. Emanuelis remia paprastus – net malonius – biohakus, tokius kaip ultraperdirbto maisto atsisakymas, geras miegas ir naujų patirčių įgijimas. Jo naujausios knygos pavadinimas „Suvalgyk ledus“ kalba pats už save.

 

„Manau, gyvenimo esmė – padaryti pasaulį geresnį savo šeimai, savo bendruomenei, žmonijai“, – sakė dr. Emanuelis. „Esame čia trumpam laikui ir ne viskas sukasi apie mus.“

 

Galvojau apie savo graikų kilmės motiną Kaliopę, kuri yra mano gero senėjimo pavyzdys.

 

Ji gyveno iki 97 metų, vis dar mintinai skaičiavo, vis dar skambino žmonėms, jei negalėdavo jų aplankyti, ir beveik iki pat galo vis dar ėjo pėsčiomis į turgų. Ne tai, kad ji mylėtų būti sena. Ji dažnai kartojo graikų patarlę, kurios šaknys siekia senovės filosofiją: „Aš negaliu pakęsti dviejų dalykų: skurdo ir senatvės.“ (Originale ji rimuojasi.)

 

Ji galbūt ir norėjo būti nemirtinga, bet to nesiekė. Vietoj to ji citavo graikų poetą Kavafį, kurio eilėraštyje sakoma, kad grįžtant namo į Itaką svarbiausia yra kelionė – tai, ką randi pakeliui.

 

Jos pagrindinė strategija buvo susitaikymas. Mano mama, psichologė, likus keliems mėnesiams iki mirties, man pasakė, kad išnagrinėjo savo gyvenimą ir buvo su juo rami.

 

Mūsų interviu metu ponas Johnsonas niekuo neprisiėmė, nors žinojo, kad daugelis nori, jog jis žlugtų. Kalbėdamas apie savo autoimuninę ligą, jis priminė graikų mitą apie Ikarą – berniuką su vaško sparnais, kuris norėjo skristi. „Žinote, aš skridau per arti saulės“, – sakė jis, aiškindamas kritiką. „Siekiau tikslo, kurį galima būtų apibūdinti kaip puikybę.“

 

Jis atmetė galimybę, kad jo ligą, kuri nėra mirtina, sukėlė ilgaamžiškumo režimas. Jis teigė, kad ji galėjo slypėti apie 30 metų, susijusi su hipotirozės diagnoze, kuri jam buvo 21 metai.

 

„Imunologijoje skydliaukė ir skrandis yra labai glaudžiai susiję“, – sakė jis.

 

(Jo paaiškinimas yra įtikinamas, tačiau „nėra jokios žinomos autoimuninio gastrito priežasties“, – sakė dr. Rabia de Latour, gastroenterologė iš NYU Langone Health Niujorke.)

 

Ponas Johnsonas mano, kad jo vadinamasis sveikatos didinimas yra teigiamas, o ne neigiamas dalykas.

 

„Jei jau ką, esu be galo dėkingas, kad pastaruosius penkerius metus dirbau su savo sveikata“, – sakė jis. „Jei nebūčiau taip kruopščiai rūpinęsis savo sveikata, mano diagnozė gali būti daug blogesnė.“

 

Be to, sakė jis, jis budrus ne tik dėl savęs, bet ir dėl žmonijos gerovės.

 

Ponas Johnsonas gūžtelėjo pečiais savo ankstesniame X įraše, kuriame užsiminė, kad jis galbūt per daug nuėjo „per toli su visu ilgaamžiškumo klausimu“.

 

„Aš iš savęs pasijuokiau“, – sakė jis. „Mano humoras yra toks – esu abejingas, ironiškas ir absurdiškas.“

 

Vis dėlto, ar jo apgailestavimuose gali būti tiesos grūdas?

 

„Jei ir yra, tai pasąmonė“, – tvirtino jis.

 

Žvelgdamas atgal, jis sakė, kad nustebo, jog jo medicinos ekspertų komanda nerado daugiau priežasčių nerimauti.

 

„Kai matuojate, randate dalykų“, – sakė jis.

 

Šis atsakymas užsimena apie kitą tiesą: kai visą savo energiją sutelkiate į gyvenimą, turite labai mažai laiko iš tikrųjų gyventi.

 

Vėl pagalvojau apie savo mamą. „Yra viena esminė tiesa“, – sakydavo ji graikiškai, cituodama populiarią devintojo dešimtmečio dainą. „Nėra nemirtingumo.“” [1]

 

1. Bryan Johnson Wants to Live Forever. But Why? Anemona Hartocollis.  New York Times (Online) New York Times Company. Aug 21, 2026.

Bryan Johnson Wants to Live Forever. But Why?


“The longevity guru intensely monitors his diet and health. At a dinner party, he was asked about his quest for immortality. There was silence.

 

“Why do you want to live to 150?”

 

The question hung in the air. It was last fall, at a dinner during an invitation-only retreat in Aspen, Colo., filled with leaders in fields like foreign affairs, economics and entertainment.

 

Among them was a visionary of another sort — Bryan Johnson, the wealthy tech entrepreneur and so-called biohacker who has been waging a public and provocative fight against mortality.

 

He says he has poured millions of dollars into studying and perfecting his own body, and calls himself the most measured human being in history. His goal is to make it possible to live forever. (He is almost 49.)

 

At the dinner in Aspen, Mr. Johnson found himself seated next to another man with very particular views on longevity: Ezekiel J. Emanuel, who served as a health policy adviser in the Obama administration and is a critic of the modern wellness industry, of which Mr. Johnson is an extreme practitioner. Dr. Emanuel has said he would be content to live to 75. (He is now 68.)

 

They had reached only the salad course when Dr. Emanuel’s question cut to the heart of the matter.

 

“I don’t see the point; I don’t see the purpose. Why do you want to live to 150?”

 

Silence.

 

“He didn’t say anything,” Dr. Emanuel told me later. “It caught him up short.

 

“That was the most interesting part of the evening.”

 

A few months after that, Mr. Johnson would get what he called his “bad news.”

 

Enter the Longevity Bros

 

Mortality is an immutable fact of the human condition, but the desire to cheat death has endured for a very long time. According to legend and history, Gilgamesh, Chinese emperors and medieval alchemists all tried to attain immortality.

 

The allure is no less profound today, but the modern potions are somewhat more sophisticated and inherently appealing to a wealthy, techno-centric class of people like Mr. Johnson.

 

Mr. Johnson, who lives in Los Angeles, is perhaps the best known of a cadre of scientists and influencers known as “longevity bros.” They obsessively document their attempts to live cleaner and longer, known cuttingly as “longevity fixation syndrome.”

 

Mr. Johnson, whose slogan is “Don’t Die,” has called himself “the healthiest person on the planet.” He tries to prove the claim by documenting every blip and squiggle that measures his health — blood count, heart rate, visceral fat, nighttime erections.

 

He consumes little meat, but a lot of collagen peptides. He has experimented with loading up on more than 100 supplements a day. He even received a blood plasma transfusion from his teenage son, and in turn gave his own plasma to his father.

 

But this summer, Mr. Johnson’s efforts to achieve physical perfection ran up against the inevitability of illness.

 

In a social media post, he announced that he had developed autoimmune gastritis, a condition in which the body attacks certain cells in the stomach that are responsible for making acid. It leads to iron and vitamin B-12 deficiencies, which are associated with brain fog, hair loss, brittle nails, neurological complications and an elevated risk of stomach cancer.

 

Or, as he put it, “My stomach is eating itself.”

 

Announcing his diagnosis on social media, he framed it as a sort of betrayal. “I eat whole foods,” he wrote. “I exercise every day, and I don’t do bad things.”

 

But he also said the condition had inspired him to move to a phase of “disease resolution,” as he called it.

 

“It potentially captures what the future will be,” he said. “Right now, when someone gets sick, when they get a diagnosis, we’re not all that shocked. We just expect it.”

 

In the future, he predicted, “we may get to the point where it’s shocking if someone falls ill.”

 

At the same time, that dinner-party question seemed to be nagging at Mr. Johnson. He recently posted on X: “been thinking things over and wonder if I’ve taken this whole longevity thing too far.”

 

What had become of the World’s Healthiest Man?

 

I decided to ask him.

 

Flying Too Close to the Sun?

 

Mr. Johnson has done countless interviews with the news media, including The New York Times, and was the subject of a recent Netflix documentary.

 

He tends to give practiced and vague answers. He also bats away accusations that his real goal is to make money through his two longevity companies, Blueprint and Immortals. He’s rich enough already, he says.

 

In one of our video interviews, I reminded him of Dr. Emanuel’s question — why live to 150? — and he broke into a big, infectious grin. I had not seen him grin before.

 

“I find him to be a delightful person,” he said. “I think he disagrees with everything I stand for, which is great!”

 

But, I asked, what were you thinking while you sat there silently?

 

“As you can see,” he explained, “I’m not really an argumentative type. I usually say yes and enjoy other people’s opinions. So I was really trying to understand him. I think I maybe finished my perspective of him saying that I don’t think someone needs a reason, that life itself doesn’t need to be qualified. That answer usually leaves people very dissatisfied.

 

“Humans want reasons for everything, and if a reason is not paired with the idea, it’s very hard for humans to process that.”

 

Dr. Emanuel, though, is not without reason or ideas. And as much as he enjoyed Mr. Johnson’s company that night, he has his own thoughts about Mr. Johnson’s quest: He thinks the longevity industry has gone off the rails.

 

Trying to defeat aging, Dr. Emanuel and other critics of the live-forever movement say, is arrogant and narcissistic.

 

Dr. Emanuel supports simple — even enjoyable — biohacks like cutting out ultraprocessed foods, getting good sleep and taking up new experiences. The title of his latest book, “Eat Your Ice Cream,” speaks for itself.

 

“The point of life, I think, is to make the world better for your family, your community, for humanity,” Dr. Emanuel said. “We’re here for a short time, and it’s not all about us.”

 

I thought about my own Greek mother, Calliope, who is my role model for good aging.

 

She lived to be 97, still doing math in her head, still calling people if she could not visit, and almost to the end, still walking to the market. Not that she loved being old. She often repeated a Greek proverb with roots in ancient philosophy: “I can’t take two things, poverty and old age.” (It rhymes in the original.)

 

She might have liked to be immortal, but she did not pursue it. Instead she quoted the Greek poet Cavafy, whose poem says that when going home to Ithaka, it is the journey — what you find along the way — that matters.

 

Her ultimate strategy was acceptance. My mother, a psychologist, told me a few months before she died, that she had examined her life and was at peace with it.

 

In our interviews, Mr. Johnson accepted nothing, even as he knew that many want to see him fail. When talking about his autoimmune disorder, he brought up the Greek myth of Icarus, the boy with wings of wax who wanted to fly. “You know, I flew too close to the sun,” he said, explaining the criticism. “I went after a goal that could be described as hubris.”

 

He rejected the possibility that his illness, which is not fatal, had been caused by his longevity regimen. He said it may have been lurking for about 30 years, related to his diagnosis of hypothyroidism when he was 21.

 

“The thyroid and stomach are very closely linked in immunology,” he said.

 

(His explanation is plausible, but “there is no actual known cause of autoimmune gastritis,” said Dr. Rabia de Latour, a gastroenterologist at NYU Langone Health in New York City.)

 

Mr. Johnson believes that his so-called healthmaxxing is a positive, not a negative.

 

“If anything, I am extremely grateful that I’ve spent the past five years working on my health,” he said. “Had I not been taking care of my health with such meticulousness, it’s possible my diagnosis would be a lot worse.”

 

Besides, he said, his vigilance is not only for himself, but for the good of humanity.

 

Mr. Johnson shrugged away his earlier X post suggesting that he had maybe taken “the whole longevity thing too far.”

 

“I was making fun of myself,” he said. “My humor is — I’m deadpan, I’m ironic, and I’m absurd.”

 

Still, could there be a grain of truth to his regrets?

 

“If there is, it’s subconscious,” he insisted.

 

In hindsight, he said that he was surprised his team of medical experts had not found more to worry about.

 

“When you measure, you find stuff,” he said.

 

That answer hints at another truth: When you focus all your energy on staying alive, you have very little time to actually live.

 

I thought of my mother again. “There is one essential truth,” she used to say in Greek, quoting a popular song of the 1980s. “There is no immortality.”” [1]

 

1. Bryan Johnson Wants to Live Forever. But Why? Anemona Hartocollis.  New York Times (Online) New York Times Company. Aug 21, 2026.

„Alibaba“ daug investuoja į dirbtinį intelektą, kenkdama pajamoms --- Elektroninės prekybos milžinė toliau atnaujina ir integruoja savo „Qwen“ modelių seriją

 

„Alibaba“ pelnas pirmąjį fiskalinį ketvirtį smuko, nes Kinijos elektroninės prekybos milžinė toliau daug investavo į dirbtinį intelektą, lenktyniaudama, kad išlaikytų savo lyderystę sparčiai augančiame sektoriuje.

 

Šie rezultatai pateikiami lemiamu metu „Alibaba“, kuri vis labiau sutelkia dėmesį į dirbtinį intelektą. Bendrovė toliau atnaujina savo „Qwen“ modelių seriją ir integruoja ją į pagrindinę ekosistemą.

 

Neseniai ji išleido „Qwen3.8-Max“ – vieną didžiausių atvirojo kodo modelių pasaulyje.

 

Hangdžou, Kinijoje, įsikūrusi bendrovė ketvirtadienį pranešė, kad grynasis pelnas sumažėjo 76 % iki 10,54 mlrd. juanių, tai atitinka 1,57 mlrd. JAV dolerių, o pajamos, palyginti su praėjusiais metais, išaugo apie 8,6 % iki 268,95 mlrd. juanių. Pelnas neatitiko rinkos lūkesčių, nors pajamos viršijo prognozes.

 

Bendrovė staigų pelno sumažėjimą siejo su mažesnėmis veiklos pajamomis, sumažėjusiu grynuoju pelnu iš investicijų pardavimo ir kitais veiksniais. veiksniai.

 

„Užbaigėme stiprų ketvirtį, kurį lėmė gerėjanti mūsų visapusiškų dirbtinio intelekto (DI) galimybių komercializacija“, – sakė generalinis direktorius Eddie Wu.

 

„Alibaba Cloud“ išorinių pajamų augimas paspartėjo iki 45 %, o su DI susijusių produktų pajamos augo triženkliu skaičiumi jau 12-ąjį ketvirtį iš eilės, teigė jis.

 

Per tris mėnesius, pasibaigusius birželį, bendrovės elektroninės prekybos verslo pajamos išaugo 4 %. Sparčiausiai augo DI debesijos ir skaičiavimo paslaugų padalinys, kurio pajamos išaugo 45 %, o DI laboratorijų ir programų pajamos išaugo 16 %.

 

Pakoreguotas grynasis pelnas – rodiklis, kurį atidžiai stebi analitikai, nes jis atspindi pagrindinės veiklos pelningumą – sumažėjo 38 % iki 20,715 mlrd. juanių. Šis rodiklis neapima akcijomis pagrįsto atlyginimo išlaidų, investicijų pelno ir nuostolių, kai kurių vertės sumažėjimo ir kitų straipsnių poveikio.

 

Bendrovė teigė, kad nuolatinės investicijos į DI infrastruktūrą padidino kapitalo išlaidas ketvirčiu iki 67,68 mlrd. juanių, tai yra 75 % daugiau nei prieš metus. Padidėjimą lėmė pirkimų ciklų svyravimai ir padidėjusieji procesoriaus ir skaičiavimo pajėgumai.  „Alibaba“ teigė, kad daugelio lustų komponentų kainos yra didesnės.

 

Didelės išlaidos sutampa su intensyvėjančiomis dirbtinio intelekto lenktynėmis Kinijoje, nes modelių kūrėjai spartina vis galingesnių modelių išleidimą.

 

„Ši tendencija mažina bet kurio atskiro modelio patikimumą, perkeldama konkurencinį dėmesį į platformas ir infrastruktūrą, kurios gali sklandžiai juos talpinti ir valdyti“, – rašė „Citi“ savo pranešime.

 

Ketvirtadienį „Alibaba“ pranešė, kad jos „Zhenwu“ lustai, kuriuos sukūrė lustų gamybos padalinys „T-Head“, sulaukė plataus komercinio pritaikymo per „Alibaba Cloud“ paslaugas iš daugiau nei 650 išorinių klientų, veikiančių autonominio vairavimo, interneto ir finansinių paslaugų srityse.

 

Bendrovei didinant išlaidas dirbtiniam intelektui ir elektroninei prekybai, pastaraisiais metais ji stengėsi, kad jos nepagrindinės veiklos verslas taptų pelningas arba jį parduotų, kad sustiprintų savo finansus.

 

Remiantis šią savaitę „The Wall Street Journal“ peržiūrėtu vidiniu pranešimu, ji susitarė parduoti savo vaizdo žaidimų verslą „Lingxi Games“ Azijos privataus kapitalo bendrovei „Trustar Capital“. Pagal šį sandorį žaidimų studija būtų įvertinta daugiau nei 1,5 mlrd. JAV dolerių.

 

Bendrovė taip pat kovoja su „Meituan“ ir JD.com. maisto pristatymo pramonėje, nors pastaraisiais mėnesiais konkurencija sumažėjo.

 

„Alibaba“ Amerikos depozitoriumo kvitai Niujorke po rezultatų paskelbimo išaugo 1,3 %.“ [1]

 

 

1. Alibaba Invests Heavily In AI, Hurting Earnings --- E-commerce giant continues to upgrade and integrate its Qwen model series. Qu, Tracy.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 21 Aug 2026: B4.