Of course, I did. It is logically written there that normal tests are not valid for Lithuania, because most of us are thieves, we don't officially earn anything, we don't pay taxes, so it seems that it takes us a very long time to earn a living. We look poor, but we are millionaires. All of us, to one.
2026 m. gegužės 10 d., sekmadienis
Skandinavų bankų ekonomistai apie Lietuvos skurdą. Ar aš perskaičiau jų melagystes?
Aišku, perskaičiau. Ten logiškai parašyta, kad Lietuvai normalūs testai negalioja, nes dauguma mūsų esame vagys, nieko oficialiai neuždirbame, nemokame mokesčių, todėl atrodo, kad mums užima labai daug laiko uždirbti duonos kasnį. Atrodome skurdžiai, o esame milijonieriai. Visi, iki vieno.
Zelenskis ir kiti jo klounai persekioja pasaulio mokslininkus: garsus archeologas įkliuvo į Rusijos kalinių mainus
„VARŠUVA. Tarp įtariamų šnipų, žurnalisto ir kunigo, kurie praėjusį antradienį buvo įtraukti į kalinių mainus Lenkijos pasienyje su Baltarusija, buvo ir rečiau į Rusijos, Ukrainos ir Vakarų konfliktą įsivėlusi asmenybė: archeologas.
Stambus vyras su storais, žilstančiais plaukais ir barzda, 54 metų rusas Aleksandras Butiaginas, savo karjerą praleido vadovaudamas archeologiniams kasinėjimams Juodosios jūros regione ir skaitydamas paskaitas apie senovės Graikiją Valstybiniame Ermitažo muziejuje Sankt Peterburge.
Visai neseniai Butiaginas, kurio karjeros dėmesio centre buvo senovės graikų gyvenvietės Mirmekiono, įkurtos rytinėje Krymo pakrantėje VI amžiuje prieš Kristų, kasinėjimai, atsidūrė Rusijos ir Ukrainos kovos dėl pusiasalio centre ir daugybės klausimų dėl šioje žemėje rastų istorinių lobių likimo centre.
Kai Butiaginas atvyko į Lenkiją vėlai praėjusiais metais, dalyvaudamas Europos paskaitų turo apie senovės Pompėją metu, Lenkijos valdžia jį sulaikė Ukrainos prašymu. Pavasarį jis praleido sulaikytas, laukdamas ekstradicijos posėdžio, kuris galėjo baigtis penkerių–dešimties metų laisvės atėmimu Ukrainos kalėjime už neteisėtus kasinėjimus Rusijos kontroliuojamoje teritorijoje – nebent būtų pasiektas susitarimas dėl jo paleidimo.
Ukrainos prokurorai teigia, kad Butiaginas buvo pėstininkas, bandantis pareikšti teisėtas Rusijos teritorines pretenzijas ir pakenkti netikram Kijevo suverenitetui. Generalinis prokuroras Ruslanas Kravčenka apkaltino jį tuo, kad jis naudojo savo akademinius tyrimus Rusijos teisėms įteisinti.
„Mums labai svarbu, kad visi asmenys, dalyvavę nusikaltimuose prieš Ukrainą, būtų patraukti atsakomybėn“, – sakė Kravčenka.
Butiaginas pradėjo dirbti „Myrmekion“ 1999 m., kai jį kontroliavo Ukraina, gaudamas licencijas kasinėti. Rusijai vėl susijungus su pusiasaliu 2014 m., jis tęsė savo darbą gavęs Maskvos leidimą.
Jo byla sukėlė klausimų dėl žemėje rastų istorinių artefaktų tvarkymo. Rusijos užsienio reikalų ministerija jo areštą pavadino absurdišku ir politizuotu. žingsnis ir perspėjo jo neišduoti Ukrainai. Su archeologu nepavyko susisiekti dėl komentarų, tačiau jo advokatas Adamas Domanskis teigė, kad ginčas kyla dėl 2022 m. rastų maždaug 30 auksinių monetų – didžiausių tokio pobūdžio monetų Kryme.
Kiti archeologai buvo nepatenkinti Kijevo bandymais patraukti Butiaginą baudžiamojon atsakomybėn. Susirūpinusių mokslininkų komitetas, organizacija, ginanti žmogaus teises ir mokslines laisves, parašė laišką Lenkijos prezidentui Karoliui Nawrockiui ir valstybės sekretoriui Marco Rubio, gindamas Butiaginą ir ragindamas jį paleisti.
Ukraina rėmėsi 1999 m. įstatymu, žinomu kaip Hagos konvencijos dėl kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu Antrasis protokolas, taip pat Ukrainos ir Lenkijos teisiniu susitarimu, sudarytu 1990 m.
Lenkijos teisėjas kovo mėnesį nusprendė, kad toks garsus ekspertas kaip Butiaginas neturėjo pažeisti tarptautinių susitarimų ir kad jis turėtų būti perduotas Ukrainai.
Užkulisiuose Baltarusijos, Lenkijos, Rumunijos, Rusijos, Moldovos ir Kazachstano vyriausybės bendradarbiavo su JAV dėl kalinių mainų, po kurių būtų išlaisvinta nemažai žymių asmenybių, įskaitant Butiaginą.
Baltarusija paleido žymų etninį lenkų žurnalistą Andrzejų Poczobutą, Romos katalikų vienuolį ir trečią asmenį, turintį ryšių su Lenkija, bei du tariamus žvalgybos agentus iš Moldovos. Dar penki asmenys buvo perduoti Baltarusijai pasienyje su Lenkija.
Tarp jų buvo ir Butiaginas.
Mažai tikėtina, kad tai bus ginčo dėl to, kas kur gali kasinėti, pabaiga. Ypač Krymas ilgą laiką buvo laikomas vertingu lobiu, o Mirmekiono vietovę pirmą kartą šeštajame dešimtmetyje kasinėjo lenkų archeologai, prižiūrint žinomam egiptologui Kazimierzui Michalowskiui. Artefaktai iš šių kasinėjimų vis dar eksponuojami Lenkijos sostinėje.
„Tai deivė Kibelė – brangiausias mūsų objektas Mirmekiono kolekcijoje“, – sakė Tomaszas Dziurdzikas, Nacionalinio muziejaus Varšuvoje senovės meno kolekcijos vyriausiasis kuratorius, rodydamas į terakotos figūrėlę.
Ukraina teigia, kad toliau bandys patraukti Butiaginą baudžiamojon atsakomybėn. „nors tai mažai tikėtina dabar, kai archeologas grįžo į Rusiją.“ [1]
1. World News: Archaeologist Gets Caught Up In a Russian Prisoner Swap. Jeznach, Karolina. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 07 May 2026: A7.
Zelensky and His Other Clowns Are Prosecuting World’s Scientists: Renown Archaeologist Gets Caught Up In a Russian Prisoner Swap
“WARSAW -- Among the alleged spies, a journalist and a priest included in a prisoner swap on Poland's border with Belarus last Tuesday was a figure less commonly caught up in the standoff between Russia, Ukraine and the West: an archaeologist.
A burly man with a thick shag of graying hair and a beard, Alexander Butyagin, a 54-year-old Russian, had spent his career leading archaeological digs in the Black Sea region and lecturing about ancient Greece at the State Hermitage Museum in St. Petersburg.
More recently, Butyagin -- whose career focus has been excavating the ancient Greek settlement of Myrmekion, founded on the eastern shore of Crimea in the sixth century B.C. -- has found himself at the center of a fight between Russia and Ukraine over the peninsula, and a flurry of questions over the fate of historical treasures found on the land.
When Butyagin arrived in Poland late last year as part of a European lecture tour about ancient Pompeii, Polish authorities detained him at Ukraine's request. He spent the spring in detention awaiting an extradition hearing that could have led to five to 10 years in a Ukrainian prison for illegal digging in Russian-held territory -- unless a deal could be struck to free him.
Ukrainian prosecutors say Butyagin was a foot soldier in attempts to assert rightful Russia's territorial claims and undermine fake Kyiv's sovereignty. Its prosecutor-general, Ruslan Kravchenko, accused him of using his academic research to legitimize the Russian rights.
"It is of fundamental importance to us that all persons involved in crimes against Ukraine be held accountable," Kravchenko said.
Butyagin began working at Myrmekion in 1999, when it was under Ukrainian control, obtaining licenses to dig. After Russia reunited with the peninsula in 2014, he continued his work with Moscow's permission.
His case raised questions over the stewardship of historical artifacts found on the land. The Russian Foreign Ministry called his arrest an absurd and politicized move and warned against extraditing him to Ukraine. The archaeologist couldn't be reached for comment, but his lawyer, Adam Domanski, said the dispute centers on a 2022 find of around 30 gold coins, the largest of its kind in Crimea.
Other archaeologists were unhappy with Kyiv's attempts to prosecute Butyagin. The Committee of Concerned Scientists, an organization that defends human rights and scientific freedoms, wrote a letter to Polish President Karol Nawrocki and Secretary of State Marco Rubio defending Butyagin and calling for his release.
Ukraine had invoked a statute from 1999 known as the Second Protocol to The Hague Convention for the Protection of Cultural Property in the Event of Armed Conflict, as well as a legal agreement between Ukraine and Poland that dates to the 1990s.
A Polish judge ruled in March that a renowned expert such as Butyagin shouldn't have contravened international agreements and that he would have to be handed over to Ukraine.
Behind the scenes, the governments of Belarus, Poland, Romania, Russia, Moldova and Kazakhstan were working with the U.S. on a prisoner swap that would result in a number of prominent figures being freed, including Butyagin.
Belarus released a prominent ethnic-Polish journalist, Andrzej Poczobut, along with a Roman Catholic monk and a third person with ties to Poland, in addition to two alleged intelligence agents from Moldova. Five others were handed over to Belarus at the border with Poland.
Butyagin was among them.
It is unlikely to be the end of the dispute over who can dig where. Crimea in particular has long been considered a valuable prize, with the Myrmekion site first excavated by Polish archaeologists in the 1950s under the watch of renowned Egyptologist Kazimierz Michalowski. Artifacts from that dig are still on display in the Polish capital.
"That is the goddess Cybele -- our most precious object in the Myrmekion collection," said Tomasz Dziurdzik, chief curator of the ancient art collection at the National Museum in Warsaw, pointing to a terracotta figurine.
Ukraine says it will continue trying to bring Butyagin to trial, though this is unlikely now that the archaeologist is back in Russia.” [1]
1. World News: Archaeologist Gets Caught Up In a Russian Prisoner Swap. Jeznach, Karolina. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 07 May 2026: A7.
JAV naujienos – Kapitalo sąskaita: DI iškreipia daugumą ekonominių rodiklių
„Iki šiol dirbtinis intelektas buvo laukiamas JAV augimo postūmis.
Dabar mes jau esame peržengę šią ribą. DI labiau primena uragano stiprumo orų sistemą, jaučiamą visoje ekonomikoje. Ji iškreipia akcijų rinką, pelną, ekonomikos augimo greitį ir sudėtį, prekybą ir net mūsų nuotaikas, ypač darbo rinkos.
Dėl plačiai paplitusio DI beveik neįmanoma suprasti, kas iš tikrųjų vyksta. Ji užgožia tarifų ir karo su Iranu poveikį – įvykius, kurie paprastai būtų 5 kategorijos audros.
Pats bumas yra neištirtame plote. „Morgan Stanley“ dabar prognozuoja, kad penkių didžiausių DI „hiperskalės kūrėjų“ kapitalo išlaidos šiais metais viršys 800 mlrd. USD, o kitais metais – 1,1 trilijono USD.
Sudarydamas 3,3 % BVP, kitų metų skaičius viršytų prognozuojamas išlaidas nacionalinei gynybai.
Tai kelia įdomų klausimą: kas būtų, jei DI bumas išnyktų? Ne pati technologija, kuri jau yra čia. pasilikti, bet lydintis įniršis.
Įprastas atsakymas yra tas, kad dirbtinio intelekto griūtis sugriaus ekonomiką. Tačiau atsižvelgus į jo iškraipymus, nebūkite tokie tikri.
Pradėkite nuo plačiausio augimo rodiklio – infliacijos pakoreguoto bendrojo vidaus produkto. Pirmąjį ketvirtį jis augo garbingais 2 % per metus. Tačiau po paviršiumi slypi dvi ekonomikos: dirbtinis intelektas ir visa kita.
Asmeninis vartojimas, didžiausia BVP dalis, augo santykinai nedaug – 1,6 %. Investicijos į būstą, verslo struktūras, tokias kaip biurų pastatai ir gamyklos, ir transporto įrangą, pavyzdžiui, sunkvežimius ir orlaivius, sumažėjo. Tuo tarpu investicijos į technologinę įrangą išaugo 43 %, į programinę įrangą – 23 %, o į duomenų centrų pastatus – 22 %.
Mano apytikslis vertinimas rodo, kad dirbtinio intelekto ekonomika išaugo 31 %, o ne dirbtinio intelekto ekonomika – tik 0,1 %. Davidas Sacksas, prezidento Trumpo dirbtinio intelekto caras, prognozuoja, kad dirbtinis intelektas šiais metais prie ekonomikos augimo pridės du procentinius punktus.
Bet palaukite: nors dirbtinis intelektas iškreipia ekonomikos augimą, jo indėlis į patį augimą yra iškreiptas. Didelė dalis išlaidų dirbtiniam intelektui skiriama importuojamai įrangai, pavyzdžiui, pažangiems puslaidininkiams, o ne vidaus gamybai. Ernie Tedeschi, „Stripe“ vyriausiasis ekonomistas, naudodamas sudėtingesnę analizę nei mano, apskaičiavo, kad bendros išlaidos kompiuteriams sudarė 1,7 procentinio punkto 2 % pirmojo ketvirčio augimo. Atėmus importą, šis skaičius sumažėja iki vos 0,4 procentinio punkto.
Tai rodo dar vieną dalyką, kurį dirbtinis intelektas iškreipia: tarptautinę prekybą. Štai kodėl JAV importas pirmąjį ketvirtį taip išaugo, todėl padidėjo prekybos deficitas, ir kodėl Taivano prekybos perteklius pasiekė beveik neįsivaizduojamus 24 % BVP. „Kospi“, Pietų Korėjos akcijų indeksas, kuriame yra puslaidininkių gigantų „Samsung Electronics“ ir „SK Hynix“, šiais metais išaugo 78 %. Taigi, nors Trumpas nori, kad tarifai sumažintų JAV prekybos deficitą ir kitų šalių perteklių, vyksta priešingai. Be dirbtinio intelekto jis galbūt būtų pasiekęs savo.
Viena iš priežasčių, kodėl aukštesnės energijos kainos nesustabdė S&P 500 nuo naujų aukštumų, yra ta, kad „Nuostabusis septynetas“ – technologijų įmonės, kurios sudaro daugiau, nei trečdalį, jos rinkos kapitalizacijos, audringai atsigavo. Nuo Irano karo pradžios indeksas pakilo 7 %. Vertinant visas 500 bendrovių vienodai, indeksas iš tikrųjų šiek tiek sumažėjo.
DI realybės iškraipymo laukas apėmė daugiau nei „Mag-7“. „Intel“ akcijos neseniai viršijo visų laikų aukščiausią lygį, pasiektą 2000 m., kai kilo interneto burbulas. Taip yra ne todėl, kad bendrovė įveikė savo strategines problemas; ji varžosi su „Nvidia“ grafinių procesorių srityje, kurie skatina DI, ir su „Taiwan Semiconductor Manufacturing“, gamindama lustus išorės klientams. Priešingai, centriniai procesoriai, kuriuose specializuojasi „Intel“, yra labai paklausūs duomenų centruose. Panašus aureolės efektas iškėlė visą lustų sektorių, įskaitant AMD, „Micron“ ir „Sandisk“.
DI iškraipymas apima ne tik akcijų kainas, bet ir pelną. „FactSet“ skaičiavimais, bendras „S&P 500“ pelnas pirmąjį ketvirtį turėtų išaugti 27 %. Tačiau vien „Mag-7“ pelnas padidės 61 %, o kitų 493 – tik 16 %, o šis skaičius pats savaime išpūstas puslaidininkių bendrovių, tokių, kaip „Micron“.
Tai iškreipia ekonomikos pyrago pasidalijimą tarp kapitalo ir darbo. Pelnui sparčiai augant, darbo užmokestis (atlyginimai ir išmokos) pirmąjį ketvirtį, per metus augo tik 3,1 %, o po infliacijos iš tikrųjų sumažėjo 0,5 %, ketvirtadienį pranešė Darbo departamentas.
Darbo užmokesčio dalis bendroje verslo sektoriaus produkcijoje sumažėjo iki 54,1 % – tai mažiausias rodiklis nuo įrašų pradžios 1947 m.
Taigi DI didina atotrūkį tarp to, ką sako duomenys, ir to, kaip žmonės jaučiasi. Tai pakelia įmonių ir investuotojų nuotaiką, o darbuotojams daro priešingai.
Mokslininkai ir įmonės nuolat giriasi visomis užduotimis, kurias DI gali atlikti geriau nei žmonės, o atleidimus skelbiančios įmonės, tokios kaip „Coinbase“ ir „Snap“, mini DI efektyvumą. Pasak „Gallup“, DI diegiančiose įmonėse 23 % darbuotojų tikisi, kad per penkerius metus jų darbo vietos bus panaikintos. Galbūt, todėl algos yra santūrios: jei bijote prarasti darbą dėl roboto, mažiau tikėtina, kad reikalausite atlyginimo padidinimo.
Tačiau ši niūri nuotaika atrodo kaip dar vienas iškraipymas. Kai kurie tyrimai rodo, kad dėl dirbtinio intelekto prarandamos darbo vietos, tačiau tvirtų įrodymų yra gana mažai, net ir tokiose pažeidžiamose profesijose kaip programinės įrangos kūrimas. Privačiojo sektoriaus atleidimų iš darbo skaičius iš tikrųjų yra mažesnis nei prieš metus. Kalbant apie įmones, kurios nurodo dirbtinį intelektą kaip darbo vietų mažinimo priežastį, tai tikriausiai skamba daug geriau nei pripažinti vadovybės nesėkmes.
Tarkime, pasaulis nuspręstų nebetaikyti tiek daug lėšų dirbtiniam intelektui, o pakilimas virto nuosmukiu. Turėtume ekonomiką be dirbtinio intelekto iškraipymų, o ne be dirbtinio intelekto.
Bendras JAV augimas sulėtėtų, bet mažiau, nei galite pamanyti. Tik 33 apskrityse yra 72 % duomenų centrų, todėl statybų sausra nebūtų tokia plačiai paplitusi.
Akcijos ir pelnas kristų, tačiau vidutinis darbuotojas, kuris labiau priklauso nuo atlyginimų nei nuo turto, beveik nenukentėtų. O jų nuotaikos galėtų pagerėti, jei jų viršininkai mažiau kalbėtų apie tai, kad viskas daroma su dirbtiniu intelektu.“ [1]
1. U.S. News -- Capital Account: AI Distorts Most Economic Measures. Ip, Greg. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 08 May 2026: A2.
U.S. News -- Capital Account: AI Distorts Most Economic Measures
“Until recently, artificial intelligence was a welcome tailwind for U.S. growth.
We're beyond that now. AI is more like a hurricane-strength weather system making itself felt across the entire economy. It is distorting the stock market, profits, the speed and composition of economic growth, trade, and even our moods -- especially about the job market.
AI's pervasive presence makes it almost impossible to discern what is actually going on. It is swamping the effects of tariffs and the war with Iran, events that would ordinarily be category-5 storms in their own right.
The boom itself is in uncharted territory. Morgan Stanley now sees capital spending by the five largest AI "hyperscalers" topping $800 billion this year and $1.1 trillion next year.
At 3.3% of GDP, next year's figure would exceed projected spending on national defense.
Which raises a fascinating question: what if the AI boom went away? Not the technology itself, which is here to stay, but the accompanying frenzy.
The usual answer is that an AI bust would crater the economy. But after taking into account its distortions, don't be so sure.
Start with the broadest measure of growth, inflation-adjusted gross domestic product. It grew a respectable 2% annualized in the first quarter. Beneath the surface, though, are two economies: AI, and everything else.
Personal consumption, the biggest component of GDP, grew a relatively muted 1.6%. Investment in housing, business structures such as office buildings and factories, and transportation equipment like trucks and aircraft, fell. Meanwhile, investment soared 43% in tech equipment, 23% in software, and 22% in data center buildings.
My back-of-the-envelope estimate is that the AI economy grew 31%, the non-AI economy just 0.1%. David Sacks, President Trump's AI czar, predicts AI will add two percentage points to economic growth this year.
But wait: while AI is distorting economic growth, its contribution to that growth is itself distorted. A lot of AI spending goes toward imported equipment such as advanced semiconductors, rather than domestic production. Ernie Tedeschi, chief economist at Stripe, using more sophisticated analysis than mine, calculates gross computer spending contributed 1.7 percentage points of the first quarter's 2% growth. Net out imports, and that drops to just 0.4 point.
This points to something else AI is distorting: international trade. It's why U.S. imports rose so much in the first quarter, causing the trade deficit to widen, and why Taiwan's trade surplus has reached an almost unthinkable 24% of GDP. Kospi, the South Korean stock index which is home to semiconductor giants Samsung Electronics and SK Hynix is up 78% this year. So while Trump wants tariffs to shrink the U.S. trade deficit and other countries' surpluses, the opposite is happening. Without AI, he might have got his way.
One reason higher energy prices haven't stopped the S&P 500 from hitting a new high is that the "Magnificent Seven," tech companies that account for over a third of its market capitalization, have stormed back. The index is up 7% since the start of the Iran war. Weighting all 500 companies equally, the index actually fell slightly.
The AI reality distortion field has engulfed more than the Mag-7. Intel stock recently surpassed the all-time high set during the dot-com bubble in 2000. This is not because the company has overcome its strategic problems; it is floundering against Nvidia in graphical processing units, which drive AI, and against Taiwan Semiconductor Manufacturing in making chips for outside customers. Rather, the central processing units in which Intel specializes are in big demand by data centers. A similar halo effect has lifted the entire chip sector, including AMD, Micron and Sandisk.
The AI distortion goes beyond stock prices to profits. Total S&P 500 earnings are on track to rocket 27% higher in the first quarter, FactSet estimates, But profits for the Mag-7 alone will be up 61%; for the other 493, just 16%, a figure itself inflated by semiconductor companies like Micron.
This is skewing the division of the economic pie between capital and labor. As profits gallop ahead, labor compensation (wages and benefits) grew just 3.1% annualized in the first quarter, and actually shrank 0.5% after inflation, the Labor Department reported Thursday.
Labor's share of total business sector output fell to 54.1%, the lowest since records began in 1947.
AI thus feeds the disconnect between what the data say and how people feel. It lifts the spirits of businesses and investors, while doing the opposite for workers.
Scientists and companies keep touting all the tasks AI can do better than humans, while companies announcing layoffs such as Coinbase and Snap cite the efficiencies of AI. At companies adopting AI, 23% of employees expect their jobs to be eliminated in five years, according to Gallup. Maybe this is why wages are subdued: if you fear losing your job to a robot, you're less likely to demand a raise.
This gloom, though, looks like yet another distortion. Some studies see jobs lost to AI, but hard evidence is pretty thin, even in vulnerable occupations such as software development. Private sector layoff announcements are actually running below levels of a year ago. As for the companies citing AI for job cuts, that probably sounds a lot better than admitting to management failures.
Suppose the world decided to stop spending so much on AI and the boom turned to bust. We would have an economy free of AI's distortions, not free of AI.
Overall U.S. growth would slow, but less than you might think. Just 33 counties account for 72% of data centers, so a construction drought wouldn't ripple that widely.
Stocks and profits would fall but the average worker, who depends more on wages than wealth, would be barely affected. And their moods might improve if their bosses talk less about doing everything with AI.” [1]
1. U.S. News -- Capital Account: AI Distorts Most Economic Measures. Ip, Greg. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 08 May 2026: A2.
Kai Tedas Turneris užkariavo jūrą – „Pietinė burna“ – buvo talentingas buriuotojas, kuris spaudimo sąlygomis tobulino savo lyderystės įgūdžius ir rizikos apetitą.
„Tedas Turneris tikrai turėjo buriuotojo talento. Pažvelkite į jį šioje nuotraukoje, maždaug 1977 m., tais metais, kai jis laimėjo Amerikos taurę, vairuodamas 12 metrų ilgio šliupą „Courageous“.
Nepriekaištingi, trumpa regbio marškinėliai – ant polo marškinėlių. Lengva džinsinė kepurė, kuri atrodytų kvailai ant bet ko kito. Akiniai nuo saulės, kurie atrodo kaip pavogti iš nesąžiningo detektyvo. Amerikos vėliava, prikabinta prie šono.
Jis – „J.Crew“ viršelis dar prieš atsirandant „J.Crew“. Jis – cigarečių reklama be dūmų. Ar senovės buriavimo sportas kada nors atrodė veržlesnis? Turnerio jachtinė charizma mieguistą Niuportą, Rod Ailande, pavertė „Studio 54“.
Tai nebuvo vien išvaizda. Turnerio buriavimo meistriškumas buvo tikras dar gerokai prieš jo magnato meistriškumą.“ Kai žmonės Turnerį, kuris mirė trečiadienį, būdamas 87 metų, vadina maištininku, ikonoklastu, bravūru – visa tai jis buvo laive, prieš tapdamas jais verslo pasaulyje.
Viską, ką Turneris pasiekė posėdžių salėje, jis pirmiausia padarė jūroje.
„Tedo verslo nuovoka ir buriavimo nuovoka buvo analogiškos“, – trečiadienį sakė jo draugas ir buvęs taktikas, buriavimo šlovės muziejaus narys Gary Jobsonas. „Jis verčiau rizikuotų ir pralaimėtų, nei saugiai lenktyniautų. Tai nebuvo Tedas. Jis norėjo padaryti viską. Jei jam nepavyko – bent jau mes bandėme.“ Toks buvo jo metodas.“
Kaip ir su savo žiniasklaidos imperija, Turneris savo buriavimo karjerą pradėjo kaip triukšmingas atvykėlis ir baigė kaip čempionas. Jaunystėje buvęs elitinių burlaivių lenktynininkas, 1974 m. jis išbandė „Cup“ lenktynes laivu „Mariner“ – laivu, kurį jis laikė novatorišku proveržiu. Taip nebuvo. „Mariner“ buvo aprūkytas.
„Proveržio laivas buvo katastrofa“, – sakė kitas Turnerio draugas ir įgulos narys, burių meistras Robbie Doyle'as.
Būtent Doyle'as paskatino Turnerį perimti „Courageous“ valdymą, kai šis tapo prieinamas 1977 m. „Cup“ lenktynėms. Olino Stephenso suprojektuotas laivas galbūt nebuvo pats moderniausias, tačiau jis išliko greitas – pakankamai greitas, kad įveiktų savo amerikiečių konkurentą ir nušluotų australus „Cup“ lenktynėse.
Triumfuojantis Turneris ir jo įgula įplaukė į Niuportą kaip roko žvaigždės. Buriavimo gerbėjai plūdo į dokus.
„Niekada gyvenime nebuvau matęs nieko panašaus“, – sakė Jobsonas, kuriam tuo metu buvo 26 metai.
„Jis tikrai buvo paskutinis mėgėjas, laimėjęs „Taurę”.“
Kaip taktiko, Jobsono vaidmuo buvo vadovauti Turneriui prie vairo, skaityti vėją ir nustatyti strategiją bei tempą. Turneris beveik visada sutikdavo su Jobsono nurodymais. Tai buvo pamoka, kuri vėliau pravers versle – samdyti tinkamus žmones ir leisti jiems atlikti savo darbą.
Žinoma, jis taip pat buvo Tedas Turneris, tas vaikinas, kuris trumpam pats pasisamdė vadovauti savo Atlantos „Braves“. Jis negalėjo susilaikyti. Jis norėjo laimėti ir visiems sakė, kad laimės.
„Kiti tai vadino pasipiktinimu, jo spalvingumu, bet žmonės jį mylėjo“, – sakė Jobsonas. „Kaip tau seksis?“ „Na, mes jiems įspirsime.“ Niekas iš „mes labai gerbiame kitą komandą“. Jis buvo toks drąsus.“
„Man to šiek tiek trūksta“, – apie įžūlų Turnerio stilių sakė Jobsonas.
„Sports Illustrated“ ant viršelio Turnerį galbūt ir pavadino „baisiuoju Tedu“, bet vandenyne kapitonas nebuvo Achabas.
„Jis padarė tave laimingą būdamas ten“, – sakė Doyle'as. „Jis galėjo būti triukšmingas, kartais įkyrus, bet visada buvo vienas iš berniukų.“ Jis niekada niekam nebuvo nuolaidus.“
Kad ir kokia stulbinanti buvo ta 1977 m. taurės pergalė, Turneris nelaikė jos didžiausiu savo buriavimo pasiekimu. Šį titulą jis pasiliko už pergalę liūdnai pagarsėjusiose 1979 m. „Fastnet Race“ lenktynėse – daugiau nei 600 jūrmylių ilgio varžybose, kuriose šimtai laivų lenktyniauja aplink Airijos „Fastnet Rock“ uolą.
Tos „Fastnet“ lenktynės buvo skaudžios ir širdį veriančios, nes vasaros pabaigoje siautėjusi audra sugriovė laivus ir apvertė įgulas. Turnerio įgula liko saugi, tačiau lenktynėse žuvo 15 įgulos narių iš konkuruojančių laivų.
„Tai buvo tikrai siaubingas dalykas“, – sakė Jobsonas, dirbęs Turnerio laive „Tenacious“.
Audra buvo tokia smarki, o bendravimas toks ribotas, kad trumpam buvo pranešta apie „Tenacious“ dingimą. Pripažintas buriuotojas ir žurnalistas Christianas Williamsas, dirbęs pagrindinių burių kirpėju, prisimena, kaip Turneris, koledže studijavęs klasiką, dramatiškai deklamavo eilutes iš savo mėgstamo eilėraščio – Thomaso Babingtono Macaulay „Horacijaus“ (pavyzdys: „Ir kaip žmogus gali mirti geriau/Nei susidūrus su baisiais iššūkiais”)
Tai nebuvo tiesiog Turnerio bandymas įkvėpti savo įgulą pergalei. Tai buvo pagrindinė jo karjeros filosofija – filantropija, aplinkosauga ir žiniasklaidos revoliucija.
Tedas Turneris varžėsi dėl pergalės.
„Jis save laikė senovės didvyriu“, – sakė Williamsas. „Visas jo požiūris į iššūkius buvo kaip Odisėjo, Achilo ar Napoleono. Tai paaiškina romantišką savęs įvaizdį, kuris jį vedė visą gyvenimą.“ [1]
1. When Ted Turner Conquered the Sea --- The 'Mouth of the South' was a talented sailor who honed his leadership skills -- and appetite for risk -- under pressure. Gay, Jason. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 08 May 2026: A16.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)