Trumpo patikimumo Irano atveju problema

„Po šešių mėnesių karo su Iranu prezidentas Trumpas turi patikimumo problemą. Jo grasinimai, kaitaliojami su pareiškimais apie neišvengiamą taiką ir pergalę, kelia abejonių tiek draugams, tiek priešams. Ar jo naujas grasinimas šią savaitę laidoje „Truth Social“ apie „GRŪSTAUSIĄ EKONOMINĘ OPERACIJĄ, KOKIA KADA NORS BUVO ATLIKTĄ PRIEŠ BET KURIĄ ŠALĮ!“ bus kitoks?

 

Iki šiol pasaulis turės tai pamatyti, kad tuo patikėtų. Nė vienas prezidentas dar neužlipo Irano sankcijų laiptais su Kinija, pereidamas nuo izoliuotų „arbatinukų“ naftos perdirbimo gamyklų, kurios perka Irano naftą, prie jas remiančių Kinijos valstybinių įmonių. Nė vienas prezidentas taip pat nepateikė Dubajui ultimatumo uždaryti neteisėtą Irano finansinį tinklą ir tai padarė rimtai.

 

„Bet kuri šalis, leidžianti savo finansų įstaigoms, įmonėms, oro uostams ar vyriausybinėms įstaigoms teikti bet kokią gelbėjimo liniją Iranui, pati susidurs su DIDŽIULĖMIS ekonominėmis pasekmėmis“, – trečiadienį rašė ponas Trumpas. „Naftos kontrabanda, mainų linijos, grynųjų pinigų pervedimai, keityklos, laivų registrai, fiktyvios įmonės – visa tai turi liautis DABAR.“ „Žinote, kas esate.“

 

Žinote, ir galbūt todėl Jungtiniai Arabų Emyratai antradienį užbėgo už akių ponui Trumpui savo pranešimu: „Visa prekyba, komerciniai mainai ir finansiniai sandoriai su Iranu sustabdyti iki atskiro pranešimo.“

 

Klausimas, ar visa tai yra antraštė, ar politika. Tik pastarasis, kurį, anot iždo sekretoriaus Scotto Bessento, jis netrukus išdėstys, suteiktų Teheranui pagrindo baimintis. Nors Iranas pripažįsta, kad JAV blokada sumažino jo naftos eksportą beveik iki nulio, Dubajaus ir Irano prekyba niekada nepalieka Persijos įlankos. JAV karinis jūrų laivynas prie jos nesikiša.

 

Jei ši prekyba dabar baigiasi, „tai gali būti dar reikšmingiau nei [JAV] embargas“, rašo Demokratijų gynybos fondo atstovas Miadas Maleki, kuris iki praėjusių metų vadovavo JAV iždo Irano sankcijų kampanijai. Iranas negali pakeisti Dubajaus ir JAE, nuo kurių režimas priklauso net 80 % savo užsienio valiutos įplaukų ir maždaug trečdalio importo, taip pat mokėjimų tarpininkų ir... sankcijų vengimo infrastruktūra.

 

Ponas Maleki Dubajų vadina „Irano langu į pasaulio ekonomiką“. Kasdieniai tiesioginiai skrydžiai, didelė Irano diaspora ir unikali finansinė ekosistema leidžia Islamo revoliucijos gvardijai įsigyti prekių ir repatrijuoti pajamas.

 

Emyratų prašymas nėra mažas – atkirsti savo pavojingą ir daug didesnę kaimynę, ypač kai JAV nesugebėjo jų visiškai apsaugoti nuo Irano ar atkurti laisvo judėjimo Hormūzo sąsiauryje. JAE, geriausia Amerikos sąjungininkė Persijos įlankos regione karo metu, taip pat gali baimintis, kad finansinis susidorojimas gali sukelti kapitalo nutekėjimą iš Rusijos ir kitų šalių.

 

Jei ponas Trumpas tesės savo žodį, Emyratai turės daug daugiau ko bijoti dėl antrinių JAV sankcijų. Išbandymas bus tas, kas nutiks Dubajaus su Iranu susijusioms valiutų keitykloms, pinigų paslaugų įmonėms, prekybos įmonėms ir naudos gavėjų tinklams, taip pat grynųjų pinigų ir didelės vertės prekių judėjimui. Ar skrydžiai bus tikrinami dėl didelių grynųjų pinigų ir aukso kontrabandos? Benzino ir rafinuotų produktų eksporto į Iraną sustabdymas būtų juntamas. nedelsiant.

 

Per dieną po pono Trumpo pranešimo Irano valiutos vertė gerokai sumažėjo ir viršijo 1,9 mln. rialų už dolerį. „Beveik visa režimo ekonomika priklauso nuo JAE tinklo“, – teigia Irano disidentas žurnalistas Mojtaba Pourmohsenas. Jis priduria, kad sandoriai vykdomi per tarpininkus, kurie dažnai yra Revoliucinės gvardijos ar Žvalgybos ministerijos veikėjų vaikai arba giminaičiai.

 

Yra daugiau ką pasakyti apie Irano tinklus Turkijoje, Irake, Katare ir Pakistane, taip pat apie kriptovaliutas. Tačiau svarbiausia yra tai, kad prekybos apribojimai, skirtingai nei sankcijos, jaučiami nedelsiant.

 

Iranas gali atsakyti kariniu būdu, vėl taikydamasis į Persijos įlankos energijos šaltinius, o JAV turės būti pasiruošusios tvirtam atsakui.

 

„Mes sugriausime šį režimą“, – ketvirtadienį sakė ponas Bessent. Ekonominis spaudimas gali apsunkinti režimo išlikimą, tačiau tam reikės daugiau ryžto ir nuoseklumo, nei ponas Trumpas parodė per pastaruosius šešis mėnesius.“ [1]

 

Iranas taip pat gali taikytis į Amerikos karinius išteklius regione. Irano tiksliųjų raketų ir dronų spiečiai niekur nedings.

 

Iranas turi didelį balistinių raketų, sparnuotųjų raketų ir nepilotuojamų orlaivių (UAV) arsenalą, galintį kelti grėsmę Jungtinių Valstijų kariniam personalui, bazėms ir karinio jūrų laivyno turtui, dislokuotam visame Artimuosiuose Rytuose.

 

Regioninės grėsmės

• JAV bazės: Įrenginiai tokiose šalyse kaip Irakas, Sirija, Kataras, Jungtiniai Arabų Emyratai ir Bahreinas lieka Irano raketų ir dronų pajėgumų diapazone.

• Karinio jūrų laivyno ištekliai: Karo laivai, veikiantys Persijos įlankoje, Hormūzo sąsiauryje ir Omano įlankoje, nuolat susiduria su priešlaivinių raketų ir greitosios atakos laivų ataka.

• Oro gynyba: JAV ir sąjungininkų pajėgos pasikliauja daugiasluoksnėmis gynybos sistemomis, tokiomis kaip „Patriot“ ir „Terminal High Altitude Area Defense“ (THAAD), kad perimtų artėjančias oro grėsmes.

 

Strateginis kontekstas

• Asimetrinis karas: Iranas naudoja pigius dronus ir masines raketų salves, kad mestų iššūkį aukščiausios klasės integruotoms oro gynybos sistemoms.

 

• Tarpiniai tinklai: sąjungininkų kovotojai visame regione suteikia Teheranui papildomų priemonių daryti spaudimą JAV pozicijoms be tiesioginio valstybės priskyrimo.

 

1. Trump's Iran Credibility Problem. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 22 Aug 2026: A12.  

Trump's Iran Credibility Problem

“After six months of war with Iran, President Trump has a credibility problem. His blustering threats, alternating with claims of imminent peace and victory, are doubted by friends and foe. Will his new threat this week on Truth Social of the "MOST CRUSHING ECONOMIC OPERATION EVER TAKEN AGAINST ANY COUNTRY!" be different?

 

By now the world will have to see it to believe it. No President has yet climbed the Iran sanctions ladder with China, moving from the isolated "teapot" refineries that buy Iran's oil to the Chinese state-owned enterprises that support them. Nor has any President given Dubai an ultimatum to shut down Iran's illicit financial network and meant it.

 

"ANY country that allows its financial institutions, businesses, airports, or government entities to provide any type of lifeline to Iran will itself face TREMENDOUS Economic Consequences," Mr. Trump wrote Wednesday. "Oil smuggling, swap lines, cash transfers, exchange houses, ship registries, front companies -- It all needs to stop NOW. You know who you are."

 

They do, which may be why the United Arab Emirates pre-empted Mr. Trump with its announcement on Tuesday: "All trade, commercial exchanges, and financial transactions with Iran have been halted until further notice."

 

The question is whether all of this is a headline or a policy. Only the latter, which Treasury Secretary Scott Bessent says he'll soon lay out, would give Tehran reason to fear. While Iran admits the U.S. blockade has driven its oil exports to near-zero, Dubai-Iran trade never leaves the Persian Gulf. The U.S. Navy doesn't touch it.

 

If that trade is now ending, "this could be even more significant than the [U.S.] embargo," writes the Foundation for Defense of Democracies' Miad Maleki, who led the U.S. Treasury's Iran sanctions campaign until last year. Iran can't replace Dubai and the U.A.E., on which the regime depends for as much as 80% of its foreign-currency inflows and about a third of its imports, plus payment intermediaries and sanctions-evasion infrastructure.

 

Mr. Maleki calls Dubai "Iran's window to the world economy." Its daily direct flights, large Iranian diaspora and unique financial ecosystem allow the Islamic Revolutionary Guard Corps to procure goods and repatriate revenue.

 

It is no small ask of the Emiratis to cut off their dangerous and much-larger neighbor, especially when the U.S. hasn't been able to protect them fully from Iran or restore free passage in the Strait of Hormuz. The U.A.E., America's best Gulf ally during the war, may also fear that a financial crackdown could spark capital flight from Russia and others.

 

If Mr. Trump acts on his word, the Emiratis have far more to fear from secondary U.S. sanctions. The test will lie in what happens to Dubai's Iran-linked exchange houses, money-service businesses, trade companies and beneficial-ownership networks, as well as the movement of cash and high-value goods. Will flights be scrutinized for bulk-cash and gold smuggling? A halt to gasoline and refined-product exports to Iran would be felt immediately.

 

In the day since Mr. Trump's announcement, the value of Iran's currency has fallen significantly, exceeding 1.9 million rials to the dollar. "Nearly all of the regime's economy is dependent on the U.A.E. network," the Iranian dissident journalist Mojtaba Pourmohsen says. Transactions run through intermediaries who are often children or relatives of Revolutionary Guard or Intelligence Ministry figures, he adds.

 

There's more to be said about Iran's networks in Turkey, Iraq, Qatar and Pakistan, as well as in crypto. But the key is that trade cutoffs, unlike sanctions, are felt immediately.

 

Iran may lash out militarily in response, targeting Gulf energy again, and the U.S. will have to be ready with a firm response.

 

 "We are going to collapse this regime," Mr. Bessent said Thursday. Economic pressure can make survival more difficult for the regime, but it will take more resolve and consistency than Mr. Trump has shown in the past six months.” [1]

 

Iran can target America’s military assets in the region too. The Iranian swarms of precise missiles and drones are not going anywhere.

 

Iran possesses a substantial arsenal of ballistic missiles, cruise missiles, and uncrewed aerial vehicles (UAVs) capable of threatening United States military personnel, bases, and naval assets deployed across the Middle East.

Regional Threats

•           U.S. Bases: Installations in countries like Iraq, Syria, Qatar, the United Arab Emirates, and Bahrain remain within range of Iranian missile and drone capabilities.

•           Naval Assets: Warships operating in the Persian Gulf, the Strait of Hormuz, and the Gulf of Oman face persistent exposure to anti-ship missiles and fast-attack craft.

•           Air Defense: U.S. and allied forces rely on layered defense systems, such as Patriot and Terminal High Altitude Area Defense (THAAD), to intercept incoming aerial threats.

Strategic Context

•           Asymmetric Warfare: Iran uses low-cost drones and massed missile volleys to challenge high-end integrated air defense systems.

•           Proxy Networks: Allied militias across the region provide Tehran with additional means to pressure U.S. positions without direct state attribution.

 

1. Trump's Iran Credibility Problem. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 22 Aug 2026: A12.  

Dirbtinis intelektas negali ištaisyti blogo kalendoriaus

 

„Tomas Rosenblattas teisus sakydamas, kad dirbtinis intelektas gali suteikti pirminės sveikatos priežiūros gydytojams išsamesnį paciento istorijos vaizdą („Norite konsjeržo vaistų? Dirbtinis intelektas gali juos suteikti“, rugpjūčio 15 d.). Tačiau informacija yra tik pusė konsjeržo priežiūros. Dirbtinis intelektas gali pagerinti tai, kas vyksta vizito metu; operacijų valdymas lemia, ar vizitas apskritai įvyksta.

 

Šv. Tomo bendruomenės sveikatos centras Naujajame Orleane, aptarnaujantis neapdraustus ir Medicaid pacientus, pertvarkė savo planavimą ir esamų išteklių paskirstymą. Jis pradėjo tenkinti 80–90 % tos pačios dienos vizitų prašymų. Pacientų pasitenkinimas prieiga siekė 97 %, o gydytų pacientų skaičius išaugo 25 %, o centras pagerino savo finansinius rezultatus.

 

Dirbtinis intelektas galėtų padaryti tokią prieigą dar vertingesnę kliniškai. Tačiau ji neturėtų tapti technologiniu atsakymu į veiklos problemą. Prieš investuodamos į dirbtinio intelekto valdomą „konsjeržo“ priežiūrą, sveikatos sistemos turėtų nustatyti, ar jų esami gydytojai, personalas ir vizitų laiko tarpai yra organizuoti pagal pacientų poreikius. Konsjeržo lygio prieiga paprastiems – ir nepakankamai aptarnaujamiems – amerikiečiams jau įmanoma.

 

Eugene'as Litvakas

 

Sveikatos priežiūros optimizavimo instituto prezidentas ir generalinis direktorius

 

Leksingtonas, Masačusetsas.“ [1]

 

1. AI Can't Fix a Bad Calendar. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 22 Aug 2026: A12.  

AI Can't Fix a Bad Calendar

“Tom Rosenblatt is right that artificial intelligence can give primary-care physicians a fuller view of a patient's history ("Want Concierge Medicine? AI Can Deliver It," Aug. 15). But information is only half of concierge care. AI may improve what happens during an appointment; operations management determines whether the appointment happens at all.

 

St. Thomas Community Health Center in New Orleans, which serves uninsured and Medicaid patients, redesigned its scheduling and allocation of existing resources. It began satisfying 80% to 90% of same-day appointment requests. Patient satisfaction with access reached 97% and the number of patients treated rose 25%, while the center improved its financial performance.

 

AI could make such access even more clinically valuable. But it shouldn't become a technological answer to an operational problem. Before investing in AI-enabled "concierge" care, health systems should determine whether their existing clinicians, staff and appointment slots are organized around patient demand. Concierge-level access for ordinary -- and underserved -- Americans is possible now.

 

Eugene Litvak

 

President and CEO, Institute for Healthcare Optimization

 

Lexington, Mass.” [1]

 

1. AI Can't Fix a Bad Calendar. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 22 Aug 2026: A12.  

Apgultas miestas - Kijevas

„Stebime, kokia rimta tapo padėtis Kijeve.

 

Oro konfliktas suintensyvėjo. Ukraina vykdo dronų atakas giliai Rusijos teritorijoje, o Maskva sviedžia balistines raketas į Kijevą.

 

Tai negerai Ukrainai, kuri neturi gynybinių ginklų, saugančių Kijevą nuo Rusijos salvių.

 

Vakar per Rusijos ataką Kijeve žuvo mažiausiai 15 žmonių ir apie 40 buvo sužeista. „The Times“ žurnalistė Constant Méheut pranešė, kad giliai po žeme, metro stotyje, kurioje slėpėsi civiliai gyventojai, buvo girdėti sprogstančių raketų dundesys. Vietos valdžios teigimu, tą naktį metro sistemoje miegojo apie 40 000 gyventojų.

 

Rusija „ilgą laiką ruošėsi“, socialiniuose tinkluose sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis, o jos atakoje buvo derinamos „įvairių tipų balistinės raketos, sparnuotosios raketos ir dronai“. Anksčiau jis buvo sakęs, kad Ukrainos Vakarų sąjungininkų tiekiamų oro gynybos raketų skaičius, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo tris kartus.

 

 

„Constant“ prieš kelias savaites rašė, kad šis skaičius greičiausiai nepadidės:

 

 

„Vakarų sąjungininkai vis labiau nenoriai atsisako raketų, kurių jiems gali prireikti savo gynybai, nes konfliktas vyksta keliuose frontuose, įskaitant Artimuosius Rytus, kur kovos išsekino pasaulines atsargas.“

 

 

Net jei Ukrainos partneriai paklausytų Zelenskio raginimo, jie negalėtų visiškai patenkinti šalies poreikių. Rusija gamina balistines raketas greičiau, nei Vakarai gali pagaminti jas sustabdyti skirtus perėmėjus.

 

 

Apgultas miestas

 

 

Raketos taip pat sunaikino maisto sandėlius ir paskirstymo centrus. Pirmą kartą nuo 2022 m. įvykių, praneša Kim Barker ir Oleksandra Mykolyshyn, Kijevo maisto prekių parduotuvių lentynos ištuštėjo.

 

 

Sumažėjo pieno produktų, mėsos ir šviežių produktų atsargos. Vienoje Kijevo parduotuvėje žurnalistai aptiko, kad „vieninteliai likę produktai buvo šeši minkšti avokadai ir“ kelių svogūnų ir česnakų galvučių popierinės odelės.“

 

Viena pirkėja, su kuria jie kalbėjosi, situaciją pavadino košmaru. Jos krepšelyje buvo tik duona ir silkė. „Esu siaubingai išsigandusi“, – sakė ji. „Norėjau nusipirkti cukraus, bet pažiūrėjau, o jo nebuvo. O ten yra visas skyrius, kuris yra visiškai tuščias. Net neįėjau ten. Nenoriu į jį žiūrėti ir nusiminti.“” [1]

 

1. A City Under Siege. Sifton, Sam.  New York Times (Online) New York Times Company. Aug 21, 2026.

Kyiv Is A City Under Siege

“We look at how dire the situation has become inside Kyiv.

 

With the air conflict has intensified. Ukraine launches drone attacks deep into Russian territory, and Moscow rains ballistic missiles down on Kyiv.

 

That’s not going well for Ukraine, which is out of the defensive weapons that keep Kyiv safe from Russian salvos.

 

A Russian attack there yesterday left at least 15 people dead and around 40 injured. You could hear the thunder of the exploding missiles deep below ground, in a subway station where civilians had taken shelter, reported The Times’s Constant Méheut. Some 40,000 residents slept in the subway system that night, the local authorities said.

 

Russia “had been preparing for a long time,” President Volodymyr Zelensky said on social media, and its attack combined “different types of ballistic missiles, cruise missiles, and drones.” He had said earlier that the number of air defense missiles supplied by Ukraine’s Western allies had dropped threefold from the year before.

 

That number’s not likely to rise any time soon, Constant wrote a few weeks ago:

 

Western allies are more hesitant to give up missiles they may need for their own defense as conflict rages on multiple fronts, including in the Middle East, where fighting has whittled global stockpiles.

 

Even if Ukraine’s partners did heed Mr. Zelensky’s call, they could not fully meet the country’s needs. Russia produces ballistic missiles faster than the West can make the interceptors designed to stop them.

 

A city under siege

 

The missiles have also destroyed food warehouses and distribution centers. For the first time since 2022 events, report Kim Barker and Oleksandra Mykolyshyn, the shelves of Kyiv’s grocery stores are going bare.

 

Supplies of dairy products, meat and fresh produce have dwindled. At one shop in Kyiv, the reporters discovered, “the only produce remaining were six mushy avocados and the papery skins of a few onions and garlic bulbs.”

 

One shopper they spoke with called the situation a nightmare. She had only bread and herring in her cart. “I’m horrified,” she said. “I wanted to buy sugar, but I looked and there wasn’t any. And there’s an entire section over there that’s completely empty. I didn’t even go in there. I don’t want to look at it and upset myself.”

 

1. A City Under Siege. Sifton, Sam.  New York Times (Online) New York Times Company. Aug 21, 2026.

Iranas privalo planuoti, kaip įveikti „neteisingas“ JAV sankcijas, teigia aukščiausias Teherano pareigūnas

„Mohammadas Bagheris Ghalibafas, pagrindinis derybininkas derybose su Vašingtonu, šiuos komentarus išsakė po to, kai prezidentas Trumpas pažadėjo „ekonominę D dieną“ prieš Iraną.

 

Aukštas Irano pareigūnas penktadienį pareiškė, kad jo šalis sieks sušvelninti ekonominių sankcijų poveikį po to, kai Trumpo administracija pažadėjo agresyviai sugriežtinti spaudimo kampaniją prieš Teheraną.

 

„Turime planuoti neteisingas sankcijas, kad galėtume jas įveikti“, – sakė Irano pareigūnas Mohammadas Bagheris Ghalibafas, kuris yra pagrindinis derybininkas derybose su Jungtinėmis Valstijomis, Bagdade susirinkusiems Irano ir Irako verslo atstovams, remiantis jo socialinės žiniasklaidos kanalo įrašu.

 

Jungtinės Valstijos jau įvedė sekinančias sankcijas Irano ekonomikai ir vadovybei, o Trumpo administracija anksčiau yra skyrusi sankcijas užsienio įmonėms ir organizacijoms, prekiaujančioms su Teheranu.

 

Tačiau Vašingtonas šią savaitę užsiminė, kad pareigūnai rengia priemones, skirtas šalims, perkančioms Irano naftą.

 

Prezidentas Trumpas pažadėjo „ekonominę D dieną“ prieš Iraną ir pažadėjo „milžiniškų ekonominių pasekmių“ šalims, kurios vykdo verslo ryšius su Teheranu.

 

Iždo sekretorius Scottas Bessentai, kuris, kaip tikimasi, pirmadienį vyksiančioje spaudos konferencijoje išsamiai aprašys naujas priemones, nukreiptas prieš Iraną, ketvirtadienio vakarą socialiniuose tinkluose rašė: „Bet koks likęs ryšys su Teheranu paspartins tautos ekonominę užmarštį, nesvarbu, ar tas ryšys bus sąmoningai užmegztas, ar sąmoningai ignoruojamas.“

 

Pono Trumpo grasinimai dėl ekonominės eskalacijos, regis, atskleidžia jo nenorą grįžti prie visavertės karinės konfrontacijos su Iranu, kuri prasidėjo vasarį didelio masto JAV ir Izraelio išpuoliu.

 

Nuo birželio mėnesį sudarytų paliaubų karas virto neramia aklaviete, kurioje beveik nematyti diplomatinės pažangos ženklų.

 

Bagdade ponas Ghalibafas verslo atstovams sakė: „Amerikiečiai ir izraeliečiai suprato, kad jie negali įveikti Irano ir Irako įprastiniu kariniu kare.“

 

„Todėl“, – pridūrė jis, – „jie pradėjo kognityvinį ir ekonominį karą, o dabar jūs esate kareiviai ir vadai šiame mūšio lauke.“

 

Trumpo administracija taip pat puolė Irano sąjungininkus regione. Ketvirtadienį Vašingtonas pareiškė, kad „Hezbollah“, Irano remiama kovotojų grupė Libane, bus paskelbta Irano režimo filialu, pavaldi Islamo revoliucijos gvardijos korpusui. Šis pranešimas buvo paskelbtas kartu su naujų sankcijų paskelbimu 10 asmenų, kaltinamų pinigų gabenimu šiai grupei.

 

Jungtinės Valstijos „Hezbollah“ nuo 1997 m. laiko teroristine organizacija ir ilgą laiką kaltina šią grupuotę esant Irano įgaliotine. Ketvirtadienio pranešimas, regis, įteisino Vašingtono požiūrį, kad ši grupuotė yra tiesioginė Irano atšaka Artimuosiuose Rytuose.

 

Platesnės sankcijos, nukreiptos prieš Irano galimybes eksportuoti naftą, dar labiau padidintų Teherano ekonominius iššūkius. Karas ir JAV blokada šalies uostams paralyžiavo pagrindines pramonės šakas, o iraniečiai jau dabar susiduria su itin aukšta infliacija.

 

Šią savaitę Jungtiniai Arabų Emyratai, pagrindinis Irano prekybos centras, paskelbė, kad sustabdo visus prekybos ir finansinius sandorius su Teheranu. Analitikai teigia, kad Emyratai buvo pagrindinis Irano pastangų išvengti tarptautinių sankcijų veiksnys. nors JAE pareigūnai tai neigia.

 

 

Nuo 1979 m. revoliucijos, atvedusios Islamo Respubliką į valdžią, Iranas atlaikė dešimtmečius trukusias JAV sankcijas, be kita ko, bandydamas įvairinti šalies ekonomiką ne tik naftos gavyba. Amerikos jūrų blokada smarkiai apribojo Irano galimybes eksportuoti naftą.

 

 

Ketvirtadienį Irano parlamento ekonomikos komisijos pirmininkas Shamseddinas Hosseini, anot Irano valstybinės žiniasklaidos, pareiškė, kad Iranui svarbu sumažinti priklausomybę nuo šalies pietinių uostų, kuriuose galioja JAV blokada, ir išplėsti prekybos kelius per sausumos sieną šiaurės rytuose.

 

 

„Norint išeiti iš dabartinės situacijos, reikia pakeisti ekonominės politikos formavimo kelią“, – pranešimuose teigiama, kad ponas Hosseini.

 

 

Kinija, didžiausia Irano prekybos partnerė, gali būti viena iš šalių, kurias labiausiai paveiks JAV sankcijos Irano naftos importuotojams. Jau daugelį metų Pekinas nepaiso Vakarų sankcijų, pirkdamas net 90 procentų Teherano naftos eksporto, nors tai sudaro tik nedidelę Kinijos viso naftos importo dalį, analitikai teigia. pasakyti.

 

Penktadienį Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Lin Jianas pareiškė, kad jo šalis nepritaria „vienašališkoms sankcijoms“ ir paragino šalis spręsti nesutarimus diplomatijos būdu.“ [1]

 

1. Iran Must Plan to Overcome ‘Unjust’ U.S. Sanctions, Top Tehran Official Says. Breeden, Aurelien.  New York Times (Online) New York Times Company. Aug 21, 2026.