Poverty Awaits. We Must Flee Lithuania Before It Is Too Late

“More than half a million people in Lithuania live below the poverty line, according to the latest data. According to experts, this is the worst result in the European Union. It is said that pensioners face almost the biggest problems, although, for example, working compatriots live better in this aspect than most Europeans.”

 

This is cheese in a mousetrap.

 

After all, we will all soon reach retirement and poverty.

 

According to the latest data, about 653 thousand people (22.6 percent) live below the poverty line in the country. This is indeed one of the worst indicators in the European Union.

 

Where does the real problem lie?

The majority of poverty statistics are formed due to the income gap of several specific, vulnerable groups of society:

 

• Old-age pensioners, whom we will all become: As many as 43.3 percent. of seniors are at risk of poverty, because the average pension remains below the poverty line.

 

• Unemployed: The risk of poverty in this group reaches as much as 62 percent.

• Single people: Single parents and seniors living alone make up the majority of those living in poverty.

 

 

Laukia skurdas. Reikia bėgti iš Lietuvos, kol nevėlu

„Žemiau skurdorizikos ribos Lietuvoje gyvena daugiau nei pusė milijono žmonių, rodo naujausi duomenys. Ekspertų teigimu – tai blogiausias rezultatas Europos Sąjungoje.Teigiama, kad su kone didžiausiomis problemomis susiduria pensininkai, nors, pavyzdžiui, dirbantys tautiečiai šiuo aspektu gyvena geriau, nei dauguma europiečių.“

 

 

Čia sūris pelėkautuose.

 

Juk visi greitai sulauksime pensijos ir skurdo.

 

Naujausiais duomenimis, žemiau skurdo rizikos ribos šalyje gyvena apie 653 tūkst. gyventojų (22,6 proc.). Tai iš tiesų yra vienas prasčiausių rodiklių Europos Sąjungoje.

Kur slepiasi reali problema?

Didžioji skurdo statistikos dalis susidaro dėl kelių specifinių, pažeidžiamų visuomenės grupių pajamų atotrūkio:

 

•     Senatvės pensininkai, kuriais tapsime visi: Net 43,3 proc. senjorų patiria skurdo riziką, nes vidutinė pensija išlieka mažesnė už skurdo ribą.

 

•           Bedarbiai: Šioje grupėje skurdo rizika pasiekia net 62 procentus.

•           Vieniši asmenys: Vieniši tėvai ir vieni gyvenantys senjorai sudaro didžiąją dalį skurstančiųjų.

 

 

Dirbtinis intelektas ar jo nėra, tikslių pigių raketų ir dronų spiečiai visada veiks: raketos pataikė į JAV karių būstus Jordanijoje

 

Pigūs, tikslūs raketų ir dronų spiečiai iš esmės sutrikdo šiuolaikinę karybą, apversdami kainos ir mainų santykį, priversdami valstybių kariuomenę išeikvoti daugelio milijonų dolerių vertės perėmėjus taikiniams, kurie kainuoja tik dalį kainos.

 

Net ir be pažangaus dirbtinio intelekto, didelis kiekis ir koordinuotos daugiaašės atakos gali sėkmingai užvaldyti tradicines oro gynybos sistemas.

 

Kariniai ir analitiniai duomenys tvirtai patvirtina masinių nepilotuojamų sistemų dominavimą dėl kelių pagrindinių realijų:

• Nusidėvėjimo ekonomika: Perėmėjos raketos, tokios kaip JAV „Patriot“ ar THAAD sistema, kainuoja milijonus už šūvį, o vienas Irano sukurtas „Shahed-136“ dronas ar panaši klajojanti amunicija kainuoja nuo 20 000 iki 50 000 USD. Ilgalaikių mūšių metu ši didžiulė finansinė nelygybė apkrauna net ir didžiausius supervalstybių arsenalus.

 

• Gynybos dėtuvių persotinimas: Tradicinės raketinės gynybos sistemos yra skirtos susidoroti su dešimtimis ar šimtais svarbių taikinių, o ne tūkstančiais mažų, vienu metu atskriejančių grėsmių. Masinių atsakomųjų smūgių metu persotinimas gali lengvai išsekinti gynybos dėtuves ir atskleisti kritinę infrastruktūrą.

 

• „Aklo baleto“ alternatyva: Tikriems, visiškai komunikuojantiems dronų spiečiams reikalingas didelis techninis sudėtingumas. Tačiau užpuolikai naudoja nekoordinuotą grupavimąsi arba nepriklausomą „aklo baleto“ taktiką, kai šimtai nepilotuojamų orlaivių (UAV) vienu metu atskrenda į tą pačią taikinio zoną iš kelių krypčių, o tai labai apsunkina sekimo galimybes.

 

„VAŠINGTONAS. Irano balistinių raketų ataka prieš Jordanijos oro bazę, per kurią žuvo du JAV kariai, pataikė į surenkamus gyvenamuosius namus, kuriuose gyveno kariai, teigė su šiuo įvykiu susipažinę JAV pareigūnai.

 

Ataka prieš Muwaffaq Salti oro bazę buvo vienas iš trijų raketų smūgių į bazę per 24 valandas praėjusią savaitę, per kurį, pasak pareigūnų, žuvo du armijos oro ir raketinės gynybos padalinių kariai. Trečiojo asmens palaikai buvo rasti toje vietoje ir yra tiriami.

 

Tai, kad trys raketos praslydo pro JAV oro gynybą, rodo iššūkius, su kuriais susiduriama siekiant apsaugoti 50 000 regione dislokuotų karių nuo Irano kariuomenės, kuri vis dar turi daug balistinių raketų ir dronų.

 

Iranas prisitaikė prie JAV gynybos, šaudydamas raketas, kurios skrieja itin dideliu greičiu ir gali manevruoti skrisdamos link žemės, anksčiau pranešė „The Wall Street Journal“.

 

JAV Centrinės vadovybės, kuri prižiūri Amerikos pajėgas Artimuosiuose Rytuose, atstovas atsisakė komentuoti Irano atakų padarytą žalą. Teheranas išplatino palydovinius vaizdus socialinių tinklų paskyrose, kuriose, jų teigimu, matyti bazės apgadinimas, įskaitant, regis, gyvenamąjį rajoną.

 

Prezidentas Trumpas pirmadienį pagrasino JAV atsakomosiomis priemonėmis už smūgius. Netrukus po to JAV kariuomenė pareiškė pradėjusi naują smūgių etapą, kuriuo siekiama dar labiau sumažinti Irano galimybes atakuoti komercinius laivus Hormūzo sąsiauryje.

 

Pentagono atstovas Seanas Parnellas teigė, kad nuo liepos 7 d. buvo sužeista beveik 100 karių. Jis teigė, kad dauguma sužalojimų buvo smegenų sutrenkimai, o 96 proc. sužeistųjų grįžo į tarnybą. Kare žuvo septyniolika karių, o 18-asis dingo.

 

Irano aukščiausiasis lyderis Mojtaba Khamenei, kuris perėmė valdžią Teherane, bet nebuvo matytas nuo karo pradžios, pareiškime perspėjo apie „nepamirštamas pamokas“, jei JAV ir toliau smogs.

 

Nors Iranas dėjo pastangas raketomis ir dronais smogti perpildytai bazei, JAV pareigūnai nepaskelbė jokių įrodymų, kad Iranas konkrečiai taikėsi į karių gyvenamąsias patalpas. vadinami „konteineriniais būstais“, siekiant sukelti daug aukų.

 

Per pirmąją iš trijų raketų atakų prieš Muwaffaq Salti oro bazę raketos smūgio nuolaužos pataikė į bazės sporto salę, pranešė JAV pareigūnai. Sirena, signalizuojanti apie artėjančią ataką, suskambo kaip laikas, kad kariai galėtų pabandyti pasislėpti bunkeriuose. Kai kurie buvo sužeisti pakeliui į bunkerius, bet niekas nežuvo, teigė pareigūnai.

 

Po kelių valandų sirenos vėl suskambo, nukreipdamos karius link bunkerių. Šį kartą Irano raketa pataikė į tuščią orlaivių angarą, teigė pareigūnai.

 

Trečiasis raketos smūgis pataikė į gyvenamuosius vienetus, kuriuose miegojo kariai, teigė pareigūnai. Sirenos suskambo trečią kartą, bet ne visi pasiekė bunkerius.

 

Pentagonas nustatė, kad du žuvę oro gynybos pareigūnai yra pirmasis leitenantas Tyleris J. Feehanas iš Ewa Bičo, Havajų, ir eilinė Isabella Gonzales iš Carrolltono, Teksaso. Trečiasis karys, kurio tapatybė nebuvo nustatyta, yra dingęs.

 

Šis smūgis buvo vienas iš serijos atakų, kurioms Teheranas vadovavo pastarosiomis dienomis Jordanijos bazėse, kurias naudoja JAV kariai.

 

Be išpuolių prieš Muwaffaq Salti oro bazę, Iranas praėjusią savaitę taip pat smogė Karaliaus Faisalo oro bazei, kur JAV pajėgos yra dislokuotos. Irano pajėgos taip pat atakavo atskirą aerodromą Jordanijoje, kur buvo apgadinti keli JAV armijos „Black Hawk“ sraigtasparniai, anksčiau pranešė žurnalas.“ [1]

 

 

1. World News: Missile Hit Housing for U.S. Troops In Jordan. Gordon, Michael R; Seligman, Lara; Gramer, Robbie.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 21 July 2026: A6. 

AI or No AI, Swarms of Precise Cheap Missiles and Drone Will Always Work: Missile Hit Housing for U.S. Troops In Jordan

Low-cost, precise missiles and drone swarms fundamentally disrupt modern warfare by inverting the cost-exchange ratio, forcing state militaries to deplete multimillion-dollar interceptors on targets that cost a fraction of the price.

 

Even without advanced AI, sheer volume and coordinated multi-axis attacks can successfully overwhelm traditional air defense systems.

 

 

Military and analytical data strongly confirm the dominance of massed uncrewed systems through several key realities:

•           The Economics of Attrition: Interceptor missiles like the U.S. Patriot or THAAD system cost millions per shot, while a single Iranian-designed Shahed-136 drone or similar loitering munition costs between $20,000 and $50,000. In prolonged engagements, this massive financial disparity strains even the deepest superpower arsenals.

 

•     Saturation of Defense Magazines: Traditional missile defenses are designed to handle tens or hundreds of high-value targets, not thousands of small, simultaneously arriving threats. During massive retaliatory strikes, saturation can easily exhaust defensive magazines and expose critical infrastructure.

 

•     The "Blind Ballet" Alternative: True, fully communicative inter-drone swarms require significant technical complexity. However, attackers use uncoordinated flocking or independent "blind ballet" tactics, where hundreds of uncrewed aerial vehicles (UAVs) arrive at the same target zone from multiple directions at once, severely challenging tracking capabilities.

 

 

“WASHINGTON -- The Iranian ballistic missile attack on a Jordanian air base that killed two U.S. servicemembers struck prefabricated housing units where troops lived, said U.S. officials familiar with the matter.

 

The attack on Muwaffaq Salti Air Base was one of three missile strikes on the base in 24 hours last week, which killed two soldiers from Army air and missile defense units, according to the officials. The remains of a third person were found at the location and are being examined.

 

That three missiles slipped through U.S. air defenses points to the challenges in protecting the 50,000 troops stationed in the region against an Iranian military that is still equipped with a substantial number of ballistic missiles and drones.

 

Iran has adapted to U.S. defenses, firing missiles that travel at extremely high speeds and can maneuver as they streak toward the earth, The Wall Street Journal has previously reported.

 

A spokesman for the U.S. Central Command, which oversees American forces in the Middle East, declined to comment on the damage caused by the Iranian attacks. Tehran has circulated satellite imagery on social-media accounts showing what it says is damage to the base, including what appears to be a housing area.

 

President Trump on Monday threatened U.S. retaliation for the strikes. Shortly afterward, the U.S. military said it launched a new round of strikes intended to further degrade Iran's ability to attack commercial shipping in the Strait of Hormuz.

 

Pentagon spokesman Sean Parnell said that nearly 100 servicemembers have been injured since July 7. He said most of the injuries were concussions, and 96% of those hurt have returned to duty. Seventeen servicemembers have been killed in the war and an 18th is missing.

 

Iranian Supreme Leader Mojtaba Khamenei, who has assumed power in Tehran but hasn't been seen since the war began, warned in a statement of "unforgettable lessons" if the U.S. continues to strike.

 

While Iran has made efforts with missiles and drones to hit the crowded base, no evidence has been released by U.S. officials that shows Iran specifically targeted the servicemembers' quarters, known as "containerized housing units," in an effort to cause widespread casualties.

 

During the first of the three missile attacks on Muwaffaq Salti Air Base, debris from the missile strike hit the base's gym, U.S. officials said. A siren signaling the incoming attack sounded in time for troops to try to shelter in the bunkers. Some were wounded on the way to the bunkers, but none were killed, officials said.

 

Hours later sirens sounded again, sending troops heading toward the bunkers. This time, an Iranian missile hit an empty aircraft hangar, officials said.

 

The third missile strike hit housing units, where soldiers were sleeping, the officials said. The sirens sounded for a third time, but not everyone made it to the bunkers.

 

The Pentagon identified the two air defenders who were killed as First Lt. Tyler J. Feehan of Ewa Beach, Hawaii, and Pvt. Isabella Gonzales of Carrollton, Texas. A third servicemember, who hasn't been identified, is missing.

 

The strike was one of a series of attacks Tehran has directed in recent days at bases in Jordan that are being used by U.S. personnel.

 

In addition to the attacks on Muwaffaq Salti Air Base, Iran also struck King Faisal Air Base last week, where U.S. forces are based. Iranian forces also attacked a separate airfield in Jordan, where several U.S. Army Black Hawk helicopters were damaged, the Journal previously reported.” [1]

 

1. World News: Missile Hit Housing for U.S. Troops In Jordan. Gordon, Michael R; Seligman, Lara; Gramer, Robbie.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 21 July 2026: A6. 

Jie kiekvienas pradėjo traukti antklodes sau: Trumpas smogia Kanadai daugiau tarifų

„VAŠINGTONAS. Prezidentas Trumpas nustatė papildomą 50% tarifą tam tikroms prekėms iš Kanados, įskaitant vyną, ledo ritulio lazdas ir cementą, pirmadienį pranešė Baltieji rūmai.

 

Baltieji rūmai teigė, kad tarifai yra atsakas į šalies „diskriminacinį elgesį su Amerikos produktais“. Kai kuriems sektoriams ir prekėms, įskaitant energetiką, kalį ir žuvį arba svarbiausius mineralus, nauji tarifai nebus taikomi.

 

Tarifai įsigalios praėjus 30 dienų po jų pasirašymo ir paveiks maždaug 20 mlrd. dolerių vertės Kanados prekių.

 

Baltieji rūmai teigė, kad tarifai yra „skirti kompensuoti naštą ir trūkumus“, atsiradusius dėl to, ką jie apibūdino kaip Kanados diskriminaciją JAV prekių, įskaitant automobilius, atžvilgiu.

 

Baltieji rūmai teigė, kad JAV prieštarauja Kanados politikai, reikalaujančiai, kad įmonės investuotų į automobilių gamybą Kanadoje, o ne JAV, taip pat draudimams, kuriuos kai kurios Kanados provincijos nustatė JAV alkoholiniams gėrimams.

 

JAV importavo prekių iš Kanados už 383 mlrd. dolerių 2017 m. 2025 m., o nauji tarifai paveiktų tik nedidelę šios bendros sumos dalį. Nepaisant to, šis pranešimas yra naujausias įtemptų JAV ir Kanados santykių įkarštis, kylantis dėl JAV, Meksikos ir Kanados susitarimo, kurį Trumpas pasirašė per savo pirmąją kadenciją ir kuris šiais metais yra persvarstytas, iš naujo deramasi.

 

Kanados ministras pirmininkas Markas Carney teigė, kad nauji tarifai yra „naujausias iš eilės vienašališkų JAV prekybos veiksmų“, kuriais pažeidžiamas USMCA, ir kad Kanada pateikė keletą išsamių pasiūlymų dvišaliams prekybos klausimams spręsti.

 

„Šis prekybos ginčas padidino išlaidas šeimoms, ypač JAV“, – sakė Carney. „Kanada yra pasirengusi intensyviai bendradarbiauti, kad išspręstų neišspręstus klausimus su JAV abipusės naudos labui mūsų piliečiams.“

 

Trumpas grasino nutraukti USMCA, dėl kurios jis derėjosi, kad pakeistų Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos susitarimą, žinomą kaip NAFTA.

 

Naujieji tarifai, skirtingai nei ankstesni mokesčių Kanadai etapai, bus taikomi prekėms, kurios atitinka USMCA susitarimą, pranešė Baltieji rūmai. sakė.

 

Jei JAV pradės derybas su Kanada, Trumpas galėtų atšaukti naujus mokesčius prieš jiems įsigaliojant rugpjūčio viduryje.

 

Praėjusiais metais Trumpas įvedė skubius mokesčius Kanadai dėl tariamo jos vaidmens fentanilio prekyboje, kol Aukščiausiasis Teismas vasarį nusprendė, kad šie tarifai yra neteisėti. Jis taip pat įvedė vadinamuosius nacionalinio saugumo tarifus plienui, aliuminiui, automobilių dalims ir medienai iš Kanados, nors Baltieji rūmai teigė, kad produktai, kuriems taikomi ankstesni mokesčiai, nebus paveikti šio naujausio etapo.

 

Ontarijo premjeras Doug Ford, kuris yra vienas iš provincijos lyderių, uždraudusių prekiauti JAV vynu ir spiritiniais gėrimais alkoholinių gėrimų parduotuvėse, pirmadienį socialiniuose tinkluose pareiškė, kad „Kanada turėtų atsakyti tarifu už tarifą, doleriu už dolerį“, jei JAV įves mokesčius.

 

Nauji tarifai įvesti po to, kai dūmai iš Kanadoje siaučiančių miškų gaisrų pasiekė JAV. Penktadienį paskelbtame įraše „Truth Social“ Trumpas pagrasino įvesti griežtesnius muitus Amerikos šiaurinei kaimynei, kad kompensuotų dūmų poveikį. [1]

 

1. U.S. News: Trump Hits Canada With More Tariffs. LeVine, Marianne; Bade, Gavin.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 21 July 2026: A2. 

They Each Started Pulling the Sheets to Themselves: Trump Hits Canada With More Tariffs

“WASHINGTON -- President Trump imposed an additional 50% tariff on certain goods from Canada, including wine, hockey sticks and cement, the White House said Monday.

 

The White House said the tariffs were a response to the country's "discriminatory treatment of American products." Some sectors and goods, including energy, potash and fish or critical minerals, will be exempt from the new tariffs.

 

The tariffs will take effect 30 days after they are signed and affect about $20 billion worth of Canadian goods.

 

The White House said the tariffs are "designed to offset the burden and disadvantage" from what it described as Canada's discrimination of U.S. goods, including autos.

 

The White House said the U.S. opposed Canadian policies that require companies to invest in auto production in Canada, rather than the U.S., as well as bans some Canadian provinces have imposed on U.S. liquor products.

 

The U.S. imported a $383 billion worth of goods from Canada in 2025, and the new tariffs would only affect a small slice of that total. Even so, the announcement is the latest flashpoint in a tense relationship between the U.S. and Canada as the struggle to renegotiate the U.S.-Mexico-Canada Agreement, which Trump signed in his first term and is under renegotiation this year.

 

Canadian Prime Minister Mark Carney said the new tariffs represented "the latest in a series of unilateral U.S. trade actions" to violate the USMCA, and that Canada had made several detailed proposals to resolve bilateral trade issues.

 

"This trade dispute has raised costs for families, particularly in the U.S.," Carney said. "Canada stands ready to engage intensively to address outstanding issues with the U.S. to the mutual benefit of our citizens."

 

Trump has threatened to terminate the USMCA, which he negotiated to replace the North American Free Trade Agreement, known as Nafta.

 

The new tariffs, unlike earlier rounds of levies on Canada, will apply to goods that comply with the USMCA deal, the White House said.

 

Should the U.S. opens talks with Canada, Trump could cancel the new levies before they are set to be imposed in mid-August.

 

Trump last year imposed emergency levies on Canada over its alleged role in the fentanyl trade before the Supreme Court ruled in February that those tariffs were illegal. He has also levied so-called national security tariffs on steel, aluminum, auto parts and lumber from Canada, though the White House said that products covered by those earlier levies won't be hit by this latest round.

 

Ontario Premier Doug Ford, who is among the provincial leaders who have banned the sale of U.S. wine and spirits at liquor outlets, said on social media Monday that "Canada should respond tariff for tariff, dollar for dollar" if the U.S. imposes the levies.

 

The new tariffs come after smoke from raging wildfires in Canada drifted into the U.S. In a Truth Social post Friday, Trump threatened to impose steeper duties on America's northern neighbor to compensate for the smoke's impact.” [1]

 

1. U.S. News: Trump Hits Canada With More Tariffs. LeVine, Marianne; Bade, Gavin.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 21 July 2026: A2. 

Mažėjant darbuotojų, dirbtinis intelektas padeda atsigauti

„Dirbtinio intelekto atsiradimas sukėlė nerimą, kad JAV susidurs su ateitimi, kai bus per mažai darbo vietų, kurias būtų galima užpildyti. Tačiau ekonomikos iššūkis gali būti visiškai priešingas: staigus į darbo rinką įsitraukiančių žmonių skaičiaus sulėtėjimas, dėl kurio susidarys precedento neturintis darbo jėgos trūkumas.

 

Remiantis žymaus demografo Steveno Ruggleso analize, tai yra įvykis, kuris gali iš esmės pakeisti ekonomikos veikimą. Rugglesas teigia, kad šis pokytis gali sustiprinti darbuotojų derybinę galią ir padidinti atlyginimus.

 

Tai taip pat gali reikšti, kad norint, jog ekonomika išliktų sveika, jai reikės tokio produktyvumo padidėjimo, kokį gali suteikti dirbtinis intelektas.

 

„Jei bus precedento neturintis darbo jėgos trūkumas, tai bus didžiulė paskata diegti darbo jėgą taupančius įrenginius, tokius kaip dirbtinis intelektas“, – sakė Rugglesas, Minesotos universiteto profesorius, 2022 m. laimėjęs „MacArthur Genius“ stipendiją už savo darbą gyventojų statistikos srityje.

 

Šią gegužę žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“ paskelbtame tyrime Rugglesas padarė išvadą, kad JAV išgyvena užsitęsusį darbo jėgos lėtėjimą, kuris, galiausiai, virs visišku nuosmukiu.

 

Remdamasis Surašymo biuro duomenų ir Kongreso biudžeto biuro imigracijos bei mirtingumo įverčių analize, Rugglesas prognozavo, kad per 10 metų iki 2030 m. JAV darbo jėga, t. y. dirbančių ar darbo ieškančių žmonių skaičius, padidės tik 9,1 mln. žmonių. Tai būtų mažiausias skaičius per 10 metų nuo dešimtmečio, pasibaigusio 1960 m. Per 10 metų po to jis prognozuoja, kad darbo jėga sumažės 2,1 mln., arba 1,3 %.

 

Didelis darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus padidėjimas, kurį sukėlė kūdikių bumo karta, truko ilgiau, nei daugelis ekspertų manė. 1978 m. kreipdamasis į Amerikos gyventojų asociaciją ekonomistas ir demografas Richardas Easterlinas prognozavo, kad jaunų vyrų, atsižvelgiant į infliaciją, darbo užmokesčio mažėjimas, kuris susilpnėjo, kai kūdikių bumo karta pateko į darbo rinką, iki 1984 m. pasikeis, nes daug mažesnis X karta sulaukė pilnametystės.

 

Jis nesitikėjo didelio moterų dalyvavimo darbo rinkoje padidėjimo ir didelio imigracijos padidėjimo. Kartu šie veiksniai lėmė daug laipsniškesnį jaunų žmonių, einančių į darbą, skaičiaus mažėjimą, nei tikėjosi Easterlinas.

 

Pasak Ruggleso, abu veiksniai, regis, jau išsisėmė. Tuo tarpu staigus JAV vaisingumo rodiklio sumažėjimas, prasidėjęs 2000-ųjų viduryje, lems, kad ateinančiais metais į pilnametystę žengs mažiau jaunų žmonių.

 

Mažėjant darbuotojų skaičiui, jis mano, kad jaunų žmonių atlyginimai didės, todėl į darbo rinką įsitrauks daugiau žmonių. Jis taip pat mano, kad organizuotas darbas galėtų sulaukti postūmio.

 

Ruggleso scenarijuje yra išlygų: ypač jei imigracija smarkiai atsigautų, darbuotojų pasiūla galbūt taip nesumažėtų. Tačiau jei jis teisus, ekonomikai reikės mažesnės darbo jėgos, kad augimas būtų pakankamas, jog išlaikytų vis daugiau vyresnio amžiaus žmonių.

 

Štai čia galėtų praversti dirbtinis intelektas. Ekonomistai nesutaria, ar ši technologija atims darbo vietas, ar ji padės. darbuotojai nuveikia daugiau.

 

Ekonomistai sutaria, kad dirbtinis intelektas padidins produktyvumą. O nauji Darono Acemoglu, Davido Autoro, Keelano Beirne'o ir Andrew Scotto tyrimai rodo, kad istoriškai ekonomika linkusi kompensuoti jaunesnių darbuotojų trūkumą efektyvumo didinimu.

 

Šį mėnesį Nacionalinio ekonominių tyrimų biuro svetainėje paskelbtame darbo dokumente ekonomistai nagrinėjo tiek JAV bendruomenių, tiek šalių ekonomikos reakcijas į mažesnį gimstamumą. Jų pagrindinė išvada: užuot stabdęs ekonomiką, lėtesnis gyventojų skaičiaus augimas yra susijęs su didesniu bendruoju vidaus produktu vienam darbingo amžiaus suaugusiajam ir didesniais atlyginimais.

 

„Darbo rinkos, kuriose trūksta darbuotojų, labai gerai veikia darbuotojams ir taip pat didina produktyvumą“, – sakė Acemoglu, Masačusetso technologijos instituto profesorius, 2024 m. laimėjęs Nobelio ekonomikos premiją.

 

Ekonomistai teigia, kad kai trūksta jaunų darbuotojų, įmonės reaguoja daugiau investuodamos į, darbo jėgą taupančias, technologijas. Vienas iš įrodymų, kuriuos jie atrado: šalyse ir JAV regionuose, kuriuose mažėja gimstamumas, padaugėja, darbo jėgą taupančių, patentų.“ [1]

 

Niekas nežino, kaip dirbtinis intelektas pakeis ekonomiką.

 

1. U.S. News: As Workers Dwindle, AI Is Set to Pick Up Slack. Lahart, Justin.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 21 July 2026: A2.