It fails to dawn on Lithuania’s so-called elite that paying wages 2.5 times lower than in Germany for the same work—while prices remain the same—is theft.
2026 m. lapkričio 2 d., pirmadienis
Karo propaganda ir visko militarizavimas Lietuvoje reikalingi tik kad atitraukti dėmesį nuo vagysčių – realiai jau seniai gyvename, kaip Lotynų Amerikoje, turime baikščiųjų, gudriųjų ir abejingųjų biudžetą
Lietuvos, taip vadinamam, elitui nedašunta, kad mokėti algas, 2,5 karto mažesnes, negu Vokietijoje už tokį pat darbą, esant tokioms pat kainoms, yra vagystė.
JAV yra prezidentinė respublika. Svarbu, kas bus kitas prezidentas, iš dalies remiantis tuo, kokios bus kainos tuo metu, todėl JAV ragina atnaujinti rusiškų dujų pardavimą Vakarų Europoje.
Šis spaudimas atsiranda tuo metu, kai pasaulinės degalų kainos pasiekė kritinį lygį, kuriam didelę įtaką padarė konfliktas Artimuosiuose Rytuose ir nuolatiniai Zelenskio smūgiai energetikos infrastruktūrai. Administracija anksčiau sudarė susitarimą su Rusija dėl dyzelino tiekimo pasaulinėms rinkoms, aiškiai siekdama sumažinti vartotojų kainas prieš JAV kadencijos vidurio rinkimus.
„JAV remia greitą rusiškų gamtinių dujų pardavimo Europai atnaujinimą vamzdynais, einančiais per Maskvos karo meto priešę – Ukrainą – kaip derybų, kuriomis siekiama užtikrinti energetines paliaubas prieš ateinančią žiemą, dalį, teigė JAV, Europos ir Ukrainos pareigūnai.
Šią idėją, kurią rugsėjo mėnesį vykusių kelionių į Maskvą ir Kijevą metu iškėlė JAV pasiuntiniai Jaredas Kushneris ir Steve'as Witkoffas, sudarytų idėją parduoti rusiškas dujas per JAV tarpininką, siekiant apeiti Europos sankcijas, ir tai galėtų sukurti pelningą galimybę Amerikos investuotojams, teigė diskusijose dalyvavę asmenys.
Pagal galiojančius Europos Sąjungos teisės aktus, visi rusiškų gamtinių dujų pirkimai turi būti palaipsniui nutraukti iki 2027 m. pabaigos. Didžiausių Europos valstybių vadovai pareiškė, kad nėra suinteresuoti atkurti priklausomybės nuo energijos tiekimo iš šalies, kurią laiko didžiausia strategine grėsme.
Planas buvo atidėtas praėjusį mėnesį, kai Ukraina, spaudžiama prezidento Trumpo, vienašališkai nutraukė atakas Rusijos naftos perdirbimo gamykloms. Kijevas beveik dviem savaitėms sustabdė atakas Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, Rusijai toliau daužant Ukrainos energetikos infrastruktūrą ir Maskvai pradėjus tiekti dujas. dyzelinas JAV
Tačiau Kijevas penktadienį atnaujino savo oro kampaniją, per pastarąsias tris dienas surengęs tris atakas prieš tris pagrindines Rusijos naftos perdirbimo gamyklas. Tai suteikė naują skubumą siekti išsamesnių energetikos paliaubų prieš trišales taikos derybas, kurios planuojamos tarp JAV, Rusijos ir Ukrainos lapkričio viduryje Abu Dabyje. Rusija atmetė JAV bandymus sudaryti tokį susitarimą.
JAV derybininkų nuomone, Rusijos sugrįžimas į Europos gamtinių dujų rinką sukurtų galingą paskatą prezidentui Vladimirui Putinui sutikti. Sovietmečio vamzdynų tinklo, einančio į Europą per Ukrainą iš Urengojaus dujų telkinių Sibire, naudojimas taip pat suteiktų Kijevui labai reikalingų pajamų iš tranzito mokesčių.
Baltųjų rūmų pareigūnai pasiūlė Rusijai įnešti pajamas, gautas pardavus dujas Europai, į depozitinę sąskaitą trečiosios šalies jurisdikcijoje, kad Kremlius nenaudotų šių pinigų savo karui finansuoti, sakė aukštas JAV pareigūnas.
Jie bandė parduoti šią idėją Europos lyderiams, kaip būdą sumažinti energijos kainas prieš žiemą, kai Europos dujų atsargos pasiekė žemiausią sezoninį lygį per kelerius metus.
Toks spaudimas rodo visišką Trumpo pirmosios administracijos pokytį. Anuomet Trumpas ne kartą kritikavo Vokietijos kanclerę Angelą Merkel už „Nord Stream 2“ dujotiekio iš Rusijos statybą. Jis perspėjo, kad „Nord Stream 2“ pavers Vokietiją „Rusijos belaisve“, o 2019 m. pabaigoje jai įvedė sankcijas.
Įvykiai Ukrainoje paskatino europiečius priklausomybę nuo rusiškų gamtinių dujų laikyti strateginiu pažeidžiamumu. ES priėmė įstatymus, smarkiai apribojančius rusiškų dujų importą ir iki kitų metų pabaigos jį visiškai uždraudžiančius. Dabartinė oficiali Europos pozicija yra ta, kad ES neatnaujins rusiškų dujų pirkimo net ir po visiško taikos susitarimo su Rusija, jau nekalbant apie tai, kad tai būtų trapios energetikos paliaubos dalis.
ES energetikos komisaras Danas Jorgensenas spalio mėnesį duotame interviu Vengrijos laikraščiui, kurį patvirtino jo biuras, teigė, kad Rusijos dujų importo draudimas turėtų būti nuolatinis.
Trumpo administracija lažinasi, kad Europos pasipriešinimas pasirodys esąs ne toks griežtas, kaip atrodo, tačiau privačiai kai kurie aukšti Europos pareigūnai yra atviresni. Aukštas Šiaurės šalių pareigūnas teigė, kad idėja Rusijos dujų pirkimo atnaujinimas prieštarauja viskam, ką siūlo europiečiai.
JAV dabar mato galimą „Nord Stream“ dujotiekio atidarymą kaip potencialiai svarbią platesnio susitarimo dalį, skirtą ne tik užbaigti konfliktą Ukrainoje, bet ir išspręsti ilgalaikę Rusijos ir JAV sąjungininkių Europoje trintį.
Aukšto rango JAV pareigūnas teigė, kad Merkel klaida buvo tęsti dujotiekio tiesimą pirmiausia nepasiekus platesnio saugumo susitarimo su Rusija, su kuriuo Maskva galėtų jaustis patogiai.
JAV pareigūnas teigė, kad derybininkai derybų metu aptarė įvairius ekonominius pasiūlymus. Europiečiai išreiškė susidomėjimą pasiūlymu, kuris drastiškai sumažintų dujų kainas visame žemyne, sakė pareigūnas, pridurdamas, kad bet kokie ekonominiai susitarimai būtų bendro susitarimo dalis, priklausomai nuo to, koks bus tas visapusiškas taikos susitarimas.
Šiuo metu tik 11 % Europos gamtinių dujų gaunama iš Rusijos – palyginimui, prieš įvykius Ukrainoje šis rodiklis siekė 45 %. Jungtinių Valstijų suskystintosios gamtinės dujos (SGD) sudaro 30 % Europos suvartojimo, o rusiškos dujos importuojamos arba SGD tanklaiviais, arba „TurkStream“ dujotiekiais, kuriais dujos tiekiamos Vengrijai ir Slovakijai.
Europos pareigūnai pripažįsta, kad D. Trumpo karo prieš Iraną padariniai gali susilpninti Europos atsparumą. Iš Kataro gabenamos suskystintosios gamtinės dujos lieka įstrigusios Persijos įlankoje, o pasaulinis energijos kainų kilimas tęsiasi, nepaisant to, kad per Hormuzo sąsiaurį gabenama daugiau naftos. Pasak ES, dėl karo su Iranu Europa energijai išleido papildomus 100 mlrd. eurų (apie 112 mlrd. JAV dolerių).
ES energetikos reguliuotojų teigimu, Europos požeminės gamtinių dujų saugyklos užpildytos maždaug 75 %, tad žiemą žemynas pasitiks turėdamas mažesnes atsargas nei pastarųjų devynerių metų vidurkis.
Diplomatų teigimu, Europai būtų lengviau pakeisti savo poziciją, jei Kyjivas pritartų dujų pardavimui kaip daliai paliaubų susitarimo. Tai padėtų išvengti energijos tiekimo nutraukimų ir galimos humanitarinės katastrofos didžiuosiuose Ukrainos miestuose – o tai artimiausiais mėnesiais galėtų sukelti naują pabėgėlių bangą. Tai ypač aktualu turint omenyje, kad Ukrainoje baigėsi oro gynybos priemonės, o JAV riboja „Patriot“ raketų tiekimą dėl pasaulinio jų trūkumo, kurį sukėlė karas su Iranu. [1]
1. JAV ragina atnaujinti rusiškų dujų pardavimą. Trofimov, Yaroslav; Hinshaw, Drew; Parkinson, Joe. „Wall Street Journal“, rytinis leidimas; Niujorkas, N. Y. 2026 m. lapkričio 2 d.: A1.
U.S. Is A Presidential Republic. It is Important Who Will Be the Next President, Based Partially on What Prices Will Be Then, So U.S. Urges Restart Of Russia Gas Sales in Western Europe
The Economic Motivations: The push comes as global fuel costs reach critical levels, heavily impacted by the conflict in the Middle East and ongoing strikes on energy infrastructure. The administration previously closed a deal for Russia to supply diesel to global markets in an explicit attempt to drive down consumer prices ahead of the U.S. midterm elections.
“The U.S. is backing a quick resumption of Russian natural-gas sales to Europe via pipelines running through Moscow's wartime enemy -- Ukraine -- as part of negotiations aimed at securing an energy ceasefire ahead of the coming winter, U.S., European and Ukrainian officials said.
The idea, broached by U.S. envoys Jared Kushner and Steve Witkoff during trips to Moscow and Kyiv in September, would involve selling Russian gas via a U.S. intermediary to circumvent European sanctions -- and could create a lucrative opportunity for American investors, people who attended the discussions said.
Under current European Union legislation, all purchases of Russian natural gas must be phased out by the end of 2027. Leaders of Europe's biggest nations have said they have no interest in restoring their dependence on energy supplies from a nation they view as their top strategic threat.
The plan was put on the back burner last month after Ukraine unilaterally stopped striking Russian refineries under pressure from President Trump. Kyiv paused strikes on Russian refineries for almost two weeks as Russia continued pounding Ukraine's energy infrastructure and as Moscow began shipping diesel to the U.S.
Kyiv, however, resumed its air campaign on Friday, launching three attacks on three major Russian refineries in the past three days. This has brought new urgency to the pursuit of a more comprehensive energy ceasefire ahead of three-way peace negotiations that are planned between the U.S., Russia and Ukraine for mid-November in Abu Dhabi. Russia has rebuffed U.S. attempts to strike such a deal.
In the view of U.S. negotiators, a Russian comeback to the European natural-gas market would create a powerful incentive for President Vladimir Putin to agree. Using the Soviet-era pipeline network that runs to Europe via Ukraine from the Urengoi gas fields in Siberia would also provide Kyiv with badly needed revenue from transit fees.
White House officials proposed that Russia deposit proceeds from gas sales to Europe into an escrow account in a third-party jurisdiction, so the Kremlin won't use the money to finance its war, a senior U.S. official said.
They have tried to sell the idea to European leaders as a way to lower energy prices ahead of a winter when Europe's gas reserves have reached their lowest seasonal level in several years.
Such pressure represents a complete about-face from Trump's first administration. Back then, Trump repeatedly chastised German Chancellor Angela Merkel for building the Nord Stream 2 pipeline from Russia. He warned that Nord Stream 2 would make Germany "captive to Russia," and, in late 2019, imposed sanctions on it.
The Ukraine events prompted the Europeans to view dependence on Russian natural gas a strategic vulnerability. The EU has passed legislation sharply curtailing Russian gas imports and outlawing them altogether by the end of next year. The current official European position is that the EU won't resume purchases of Russian gas even after a full peace agreement with Russia, let alone as part of a tenuous energy ceasefire.
EU Energy Commissioner Dan Jorgensen, in an interview with a Hungarian newspaper in October that his office has confirmed, said the ban on Russian gas imports should be permanent.
The Trump administration is wagering that European resistance will prove to be less rigid than meets the eye, but in private, some senior European officials are more blunt. A senior Nordic official said the idea of resuming Russian gas purchases goes against everything the Europeans stand for.
The U.S. now sees an eventual reopening of Nord Stream as a potentially important component of a larger deal, not just to end the conflict in Ukraine but also to resolve Russia's longstanding friction with the U.S.'s European allies.
Merkel's mistake, a senior U.S. official said, was to pursue the pipeline without first working toward a wider security arrangement with Russia with which Moscow could feel comfortable.
A U.S. official said negotiators had discussed various economic proposals throughout negotiations. Europeans have expressed interest in a proposal that would drastically reduce gas prices across the Continent, the official said, adding that any economic agreements would be part of a comprehensive peace deal.
Today, just 11% of Europe's natural gas comes from Russia, down from 45% on the eve of the Ukraine events. U.S. liquefied-natural gas accounts for 30% of European consumption, while Russian gas is imported either via LNG tankers or through the TurkStream pipelines supplying Hungary and Slovakia.
The fallout from Trump's war on Iran could erode Europe's resistance, European officials acknowledge. Qatari liquefied-natural gas shipments remain bottled up inside the Persian Gulf, and a global surge in energy prices has continued even with more oil shipments passing through the Strait of Hormuz. Europe has spent an additional 100 billion euros, about $112 billion, on energy as the result of the war with Iran, according to the EU.
Europe's underground natural-gas storage is about 75% full, and the Continent will enter the coming winter with stocks below the nine-year average, the EU's energy regulators said.
It would be easier for Europe to change its position if Kyiv endorsed the gas sales as part of a ceasefire that would prevent energy blackouts and a possible humanitarian catastrophe in major Ukrainian cities, potentially triggering a new exodus of refugees in coming months, diplomats said. That is especially so as Ukraine has run out of air defenses, with the U.S. restricting supplies of Patriot interceptors amid a global shortage caused by the war on Iran.” [1]
1. U.S. Urges Restart Of Russia Gas Sales. Trofimov, Yaroslav; Hinshaw, Drew; Parkinson, Joe. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 02 Nov 2026: A1.
“The U.S. is backing a quick resumption of Russian natural-gas sales to Europe via pipelines running through Moscow's wartime enemy -- Ukraine -- as part of negotiations aimed at securing an energy ceasefire ahead of the coming winter, U.S., European and Ukrainian officials said.
The idea, broached by U.S. envoys Jared Kushner and Steve Witkoff during trips to Moscow and Kyiv in September, would involve selling Russian gas via a U.S. intermediary to circumvent European sanctions -- and could create a lucrative opportunity for American investors, people who attended the discussions said.
Under current European Union legislation, all purchases of Russian natural gas must be phased out by the end of 2027. Leaders of Europe's biggest nations have said they have no interest in restoring their dependence on energy supplies from a nation they view as their top strategic threat.
The plan was put on the back burner last month after Ukraine unilaterally stopped striking Russian refineries under pressure from President Trump. Kyiv paused strikes on Russian refineries for almost two weeks as Russia continued pounding Ukraine's energy infrastructure and as Moscow began shipping diesel to the U.S.
Kyiv, however, resumed its air campaign on Friday, launching three attacks on three major Russian refineries in the past three days. This has brought new urgency to the pursuit of a more comprehensive energy ceasefire ahead of three-way peace negotiations that are planned between the U.S., Russia and Ukraine for mid-November in Abu Dhabi. Russia has rebuffed U.S. attempts to strike such a deal.
In the view of U.S. negotiators, a Russian comeback to the European natural-gas market would create a powerful incentive for President Vladimir Putin to agree. Using the Soviet-era pipeline network that runs to Europe via Ukraine from the Urengoi gas fields in Siberia would also provide Kyiv with badly needed revenue from transit fees.
White House officials proposed that Russia deposit proceeds from gas sales to Europe into an escrow account in a third-party jurisdiction, so the Kremlin won't use the money to finance its war, a senior U.S. official said.
They have tried to sell the idea to European leaders as a way to lower energy prices ahead of a winter when Europe's gas reserves have reached their lowest seasonal level in several years.
Such pressure represents a complete about-face from Trump's first administration. Back then, Trump repeatedly chastised German Chancellor Angela Merkel for building the Nord Stream 2 pipeline from Russia. He warned that Nord Stream 2 would make Germany "captive to Russia," and, in late 2019, imposed sanctions on it.
The Ukraine events prompted the Europeans to view dependence on Russian natural gas a strategic vulnerability. The EU has passed legislation sharply curtailing Russian gas imports and outlawing them altogether by the end of next year. The current official European position is that the EU won't resume purchases of Russian gas even after a full peace agreement with Russia, let alone as part of a tenuous energy ceasefire.
EU Energy Commissioner Dan Jorgensen, in an interview with a Hungarian newspaper in October that his office has confirmed, said the ban on Russian gas imports should be permanent.
The Trump administration is wagering that European resistance will prove to be less rigid than meets the eye, but in private, some senior European officials are more blunt. A senior Nordic official said the idea of resuming Russian gas purchases goes against everything the Europeans stand for.
The U.S. now sees an eventual reopening of Nord Stream as a potentially important component of a larger deal, not just to end the conflict in Ukraine but also to resolve Russia's longstanding friction with the U.S.'s European allies.
Merkel's mistake, a senior U.S. official said, was to pursue the pipeline without first working toward a wider security arrangement with Russia with which Moscow could feel comfortable.
A U.S. official said negotiators had discussed various economic proposals throughout negotiations. Europeans have expressed interest in a proposal that would drastically reduce gas prices across the Continent, the official said, adding that any economic agreements would be part of a comprehensive peace deal.
Today, just 11% of Europe's natural gas comes from Russia, down from 45% on the eve of the Ukraine events. U.S. liquefied-natural gas accounts for 30% of European consumption, while Russian gas is imported either via LNG tankers or through the TurkStream pipelines supplying Hungary and Slovakia.
The fallout from Trump's war on Iran could erode Europe's resistance, European officials acknowledge. Qatari liquefied-natural gas shipments remain bottled up inside the Persian Gulf, and a global surge in energy prices has continued even with more oil shipments passing through the Strait of Hormuz. Europe has spent an additional 100 billion euros, about $112 billion, on energy as the result of the war with Iran, according to the EU.
Europe's underground natural-gas storage is about 75% full, and the Continent will enter the coming winter with stocks below the nine-year average, the EU's energy regulators said.
It would be easier for Europe to change its position if Kyiv endorsed the gas sales as part of a ceasefire that would prevent energy blackouts and a possible humanitarian catastrophe in major Ukrainian cities, potentially triggering a new exodus of refugees in coming months, diplomats said. That is especially so as Ukraine has run out of air defenses, with the U.S. restricting supplies of Patriot interceptors amid a global shortage caused by the war on Iran.” [1]
1. U.S. Urges Restart Of Russia Gas Sales. Trofimov, Yaroslav; Hinshaw, Drew; Parkinson, Joe. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 02 Nov 2026: A1.
„Trumponomikos“ laimėtojai ir pralaimėtojai
„Visi populistai daug žada paprastam darbininkui, tačiau Donaldas Trumpas pranašavo aukso amžių. Likus vos kelioms dienoms iki 2024 m. rinkimų, jis sakė rinkėjams, kad jų laukia „geriausios darbo vietos, didžiausi atlyginimai ir šviesiausia ekonominė ateitis, kokią tik yra regėjęs pasaulis“. Pasak jo, neįprastas priemonių derinys – muitai, mokesčių mažinimas ir deportacijos – turėjo sumažinti pragyvenimo išlaidas, atgaivinti Amerikos pramoninį širdį ir sugrąžinti viduriniosios klasės gerovę.
Ar prezidentas įvykdė pažadus? Spalio 22 d. Baltieji rūmai pareiškė, kad jo ekonominė politika didina atlyginimus ir skatina „darbininkų klasės bumą“.
Amerikos ekonomika iš tiesų auga sparčiai – trečiąjį ketvirtį bendrasis vidaus produktas (BVP) turėtų augti maždaug 3 proc. metiniu tempu.
Tačiau daugelis tų, kuriems D. Trumpas žadėjo pagalbą, liko nuskriausti, o turtingesni amerikiečiai – laimėjo.
Politiškai „toksiškiausios“ yra tos priemonės, dėl kurių padidėjo kasdienės išlaidos. Niujorko federalinio rezervo banko duomenimis, prezidento įvesti plataus masto muitai vartojimo prekių kainas pakėlė maždaug 2 proc. Jeilio universiteto „Budget Lab“ skaičiavimais, šiemet tai vidutiniam namų ūkiui kainuos 1 100 JAV dolerių. Be to, karas Irane smarkiai pakėlė naftos kainas – dėl to iki metų pabaigos vidutinio namų ūkio išlaidos išaugs dar 1 000 JAV dolerių.
Kita vertus, pagrindinis D. Trumpo mokesčių ir išlaidų įstatymas – „Vienas didelis gražus įstatymas“ (angl. *One Big Beautiful Bill Act*) – padidino mokesčių grąžinimo sumas (vidutiniškai apie 340 JAV dolerių). Įstatymu taip pat įsteigtos „Trumpo sąskaitos“ – iniciatyva, kuria siekiama paskatinti gyventojus investuoti į akcijų rinką: naujagimiams, atitinkantiems tam tikrus kriterijus, skiriama 1 000 JAV dolerių investicijoms į akcijas.
Vis dėlto didžiausią naudą gavo turtingesni amerikiečiai – jiems sumažinti mokesčiai. Tuo pat metu įstatymas sugriežtino sąlygas gauti maisto talonus (dėl to paramos neteko daugiau nei 5 mln. amerikiečių) bei naudotis „Medicaid“ – valstybine sveikatos priežiūros programa, skirta nepasiturintiems gyventojams.
Norėdamas įvertinti bendrąjį šių laimėjimų ir nuostolių poveikį, leidinys „The Economist“ apibendrino skaičiavimus apie muitų, brangesnio benzino bei D. Trumpo mokesčių ir išlaidų įstatymas, vertinant pagal pajamų grupes 2026 m. Skaičiuojame, kad D. Trumpo politika skurdžiausiai gyvenančiam dešimtadaliui Amerikos namų ūkių (kurių vidutinės pajamos atskaičius mokesčius ir gavus socialines išmokas siekia apie 37 000 JAV dolerių) kainuos beveik 3 % jų pajamų. Tuo tarpu turtingiausias dešimtadalis, kurio vidutinės pajamos atskaičius mokesčius siekia beveik 500 000 JAV dolerių, gaus beveik 3 % naudą (žr. 1 grafiką). Vidutines pajamas – maždaug 100 000 JAV dolerių – gaunantys namų ūkiai praras daugiau nei 400 JAV dolerių. Į šiuos skaičiavimus neįtrauktas sprendimas, kurį pernai priėmė Kongreso respublikonai (ir kuriam pritarė D. Trumpas) – leisti baigtis padidintoms „Obamacare“ subsidijoms. Pasak sveikatos politikos tyrimų grupės KFF, dėl to vidutinės draudimo įmokos už individualų draudimą, įsigyjamą per specialias platformas, išaugo beveik 800 JAV dolerių per metus.
Likti namuose
Būsto išlaidos prezidentui kelia dar vieną problemą. Būsto paskolų palūkanų normos, kurias iš dalies pakėlė infliacinis jo karo Irane poveikis, viršijo 7 %, todėl esami būsto savininkai neskuba keisti gyvenamosios vietos. Naujo būsto statyba tapo brangesnė. Pernai statybininkai skaičiavo, kad dėl medžiagoms taikomų muitų tipinio naujo namo statybos kaina išaugs beveik 11 000 JAV dolerių.
Jo vykdoma griežta imigracijos politika taip pat didina darbo jėgos trūkumą; rugsėjį Nacionalinės namų statytojų asociacijos (angl. *National Association of Home Builders*) atlikta apklausa parodė, kad darbo sąnaudos, palyginti su praėjusiais metais, išaugo 4,2 %. (Tai, kas vienam yra darbo sąnaudos, kitam – darbo pajamos.)
Vėlgi, labiausiai nukenčia mažesnes pajamas gaunantys ir viduriniajai klasei priklausantys rinkėjai. Pasak internetinės nekilnojamojo turto bendrovės „Zillow“, gegužę pradinio lygio būstų pardavimai, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo 5,4 %, o prabangių būstų pardavimai išaugo 6,2 %.
Kalbant apie darbo vietas, sveikatos priežiūros ir socialinės paramos sektorius sudarė beveik visą privačiojo sektoriaus darbo vietų prieaugį nuo 2025 m. sausio – taip buvo reaguojama į senstančios Amerikos visuomenės poreikius. Dar vienu teigiamu aspektu tapo dirbtinio intelekto (DI) bumas: investicijos į duomenų centrus sukūrė maždaug 180 000 naujų darbo vietų sektoriuose, susijusiuose su plėtros darbais. Vis dėlto kituose sektoriuose užimtumas privačiajame sektoriuje beveik nepakito. Metinis darbo užmokesčio augimas privačiajame sektoriuje sulėtėjo nuo 4 % iki 3 %; dėl didėjančios infliacijos darbuotojų valandinis darbo užmokestis, vertinant realiąja verte, yra 0,7 % mažesnis nei prieš metus. Darbo jėgai tenkanti dalis nuo ne žemės ūkio verslo sektoriaus sukurtos produkcijos nukrito į žemiausią lygį nuo 1947 m., kai pradėti rinkti šie duomenys (verslo savininkų pajamų klasifikavimo tvarkos pokyčiai paaiškina tik dalį šio nuosmukio).
Gamybos sektoriaus darbo vietų atgimimas pasirodė esąs ypač sunkiai pasiekiamas. Nors gamybos apimtys išaugo, nuo 2025 m. sausio mėn. užimtumas gamybos sektoriuje sumažėjo maždaug 20 000, o gamyklų darbuotojų atlyginimai per pastaruosius metus nepasivijo infliacijos. Šiaurės Karolinoje – valstijoje, kurią 2024 m. laimėjo D. Trumpas, tačiau kurioje dabar, panašu, į Senatą bus išrinktas demokratas, – per pastaruosius metus dingo beveik 9 000 darbo vietų gamybos sektoriuje.
Amerikiečiai, investavę į akcijų rinką, turi daugiau priežasčių džiaugtis, nes dirbtinio intelekto bumas pakėlė „S&P 500“ indekso vertę. Tačiau ir čia poveikis yra netolygus. Iš 17 trln. JAV dolerių vertės prieaugio, kurį amerikiečiai gavo iš turimų akcijų ir investicinių fondų 2024 m. pabaigoje beveik 90 proc. [prieaugio] atiteko turtingiausiam namų ūkių dešimtadaliui, palyginti su vos 0,6 proc., tekusiais skurdesniajai pusei – rodo Federalinio rezervo duomenys.
Šie reiškiniai neliko nepastebėti. Remiantis nauja „Pew Research Centre“ apklausa, beveik du trečdaliai amerikiečių mano, kad D. Trumpo ekonominė politika pablogino padėtį; tą patį teigia 35 proc. respublikonų bei į respublikonus linkusių nepriklausomų rinkėjų – tai beveik dvigubai daugiau nei sausį. Rinkėjai, kuriems ypač skaudžiai atsiliepia kylančios degalų kainos ir muitai – pavyzdžiui, ūkininkai – vis labiau linksta demokratų pusėn. D. Trumpas dabar žada po 5 000 JAV dolerių kiekvienam pilnamečiui piliečiui, jei lapkričio 3 d. respublikonai išlaikys Kongreso kontrolę. Tačiau tai vargu ar nuramins rinkėjus, kurie vis dar jaučiasi palikti nuošalyje.“ [1]
1. The winners and losers of Trumponomics. The Economist; London Vol. 461, Iss. 9523, (Oct 31, 2026): 39.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)