Why Silicon Valley Can’t Stop Looking Over Its Shoulder at China

“Chinese companies are offering artificial intelligence that is nearly as good as the leading U.S. technologies, but it’s still America’s race to lose.

 

The United States, by almost any measure, dominates the world of artificial intelligence. The most powerful A.I. systems are made in America. The United States has far more A.I. data centers than any other country. And a vast majority of the computer chips used to build A.I. were developed by American companies.

 

Perception, however, is a different matter.

 

In recent weeks, China has appeared to erode that sizable lead. The competition came into sharper focus last week when a Chinese start-up released a system nearly as powerful as the leading American technologies but costing a lot less. It was the second time in about a month that a Chinese company managed that feat.

 

In a speech on Friday, China’s leader, Xi Jinping, hailed Beijing as the champion of a new global A.I. order. “A.I. development should not be a solo performance by a single country but a symphony of international cooperation,” Mr. Xi said.

 

As it has with other cutting-edge technologies, from consumer electronics to electric cars, China is demonstrating that it can produce something almost as good but at a far more affordable price.

 

That strikes a nerve in Silicon Valley, where industry veterans know that when it comes to technology, good enough often beats best if it is a lot cheaper. That has been true since PCs replaced mainframes, and it could happen again with A.I.

 

But worries about China’s increasing A.I. prowess appear to be less about what technologists in that country are doing right and more about what the United States could be doing wrong. American companies could be building their product the wrong way. They could be spending too much and charging too much for their products. The Trump administration could also be needlessly meddling in the A.I. market.

 

“This is still the U.S.’s race to lose, but it is getting damn close,” said Rehaan Ahmad, a co-founder of the Silicon Valley start-up alphaXiv, who has been using the latest Chinese technologies for the past several weeks.

 

Last month, the A.I. start-up Anthropic shut down its two most powerful systems after the government unexpectedly demanded that the company bar access to foreign nationals, including its own employees. Anthropic’s close competitor, OpenAI, also said the administration had interfered with a recent release of its technology.

 

Like some A.I. researchers, administration officials were worried that the technology could drive cyberattacks or maybe even help build bioweapons.

 

The administration lifted its restrictions, but Anthropic and OpenAI still maintain strict control over who can use the technologies and who cannot. Executives at both companies have called on the government to regulate A.I. in some way.

 

On Friday, Mr. Xi specifically mentioned the so-called open source method that the Chinese companies use to develop their technology. It was a remarkable moment, in which a world leader appeared to be taking a side in a decades-long tech industry debate.

 

On one side are people who think new technology should be tightly controlled, and on the other are people who think it should be freely shared and distributed — the open source approach that Mr. Xi championed. Without open source, it would be extraordinarily difficult for Chinese companies to catch up.

 

“The most authoritarian government is producing the most egalitarian models, and what should be the most democratic government is breeding companies that are the most authoritarian,” said Rayan Krishnan, chief executive of Vals AI, a company that evaluates the performance of the latest A.I. technologies.

 

Companies like Anthropic, OpenAI and Google hope to recoup their aggressive spending by selling increasingly useful but often expensive technologies to businesses and consumers. China is offering similar technology free of charge. That means companies anywhere in the world — including in the United States — can operate Chinese technology at much lower costs.

 

On Thursday, a Chinese start-up, Moonshot AI, released a new A.I. technology that is nearly as powerful as the leading American model, Anthropic’s Claude Fable 5. In line with other Chinese A.I. companies, Moonshot said it would soon open source the technology, called Kimi 3. The start-up also sells a version as an online service, just as American companies do.

 

A day later, the tech-focused Nasdaq fell 1.4 percent and the S&P 500 fell 1 percent, with Alphabet, Google’s parent company, and Meta, the maker of Facebook and Instagram, dropping 2 to 4 percent. It was, in the minds of some tech experts, a silly overreaction.

 

“Nothing fundamentally has changed,” said Perry Metzger, a software developer who has worked on A.I. for more than two decades. “The problem is that the bulk of investors have no idea what it is that any of these systems actually do, or how any of the companies make their money, or what any of the news means.”

 

The Kimi model is at the cutting edge of open source Chinese technologies that are nearly as powerful as top American systems. Last month, another Chinese start-up, Z.ai, released a model that start-ups and independent developers across Silicon Valley rapidly adopted.

 

After its release, six of the 10 most popular A.I. systems on OpenRouter — a closely watched leaderboard of A.I. models — were Chinese technologies.

 

In some key areas, the latest systems from companies like Anthropic and OpenAI still outperform Kimi and other Chinese models, according to benchmark tests run by Vals AI and other independent companies. But because the top Chinese models are generally open source, they cost considerably less to use.

 

In early 2024, a third Chinese start-up, DeepSeek, first set off alarm bells among investors and tech executives with the release of a surprisingly effective open source system. Stocks took a similar tumble. Soon, companies like OpenAI accused DeepSeek and other Chinese companies of improperly harvesting data from their A.I. systems to accelerate the development of Chinese technologies.

 

Last month, Anthropic sent a letter to two U.S. senators accusing the Chinese tech giant Alibaba of “brazenly” and “illicitly” trying to copy its technology through 24,000 fraudulent accounts.

 

Using data from one system to train another — a process called distillation — is common in A.I. development, including in the United States. But the Anthropic and OpenAI terms of service forbid anyone to surreptitiously harvest data for distillation. Anthropic called on lawmakers and regulators to explore ways of curbing the practice.

 

Some experts believe, however, that distillation will become less important as companies build systems designed to operate as “A.I. agents” — digital assistants that can use other software to perform tasks. Training agents requires far more than just distillation, these experts say.

 

Other experts have long argued that Chinese systems will always trail the top U.S. models because U.S. export controls limit the flow of the specialized computer chips needed to train A.I. technologies.

 

But Moonshot, Z.ai and DeepSeek spend millions for access to chips in data centers outside China.

 

Various Chinese companies have also started to build their own specialized chips, and A.I. start-ups like Z.ai say they are beginning to use these chips at least as a way of augmenting the chips from the United States that they have managed to acquire.

 

Even as China sloughs off U.S. export controls and other restrictions, many U.S. executives, lawmakers and policymakers continue to call for regulations that tightly control the use of American technologies.

 

But some experts believe that these regulations could ultimately push more people toward Chinese models because they can use these technologies however they want.

 

“It is really hard for U.S. companies to operate when they know that the Chinese models are getting more and more powerful,” Mr. Krishnan said. “Something like Kimi 3 is purely open source. There is no way to control how anyone uses it.”” [1]

1. Why Silicon Valley Can’t Stop Looking Over Its Shoulder at China: news analysis. Metz, Cade.  New York Times (Online) New York Times Company. Jul 20, 2026.

 

Kodėl Silicio slėnis negali nustoti žvalgytis per petį į Kiniją

„Kinijos bendrovės siūlo dirbtinį intelektą, kuris yra beveik toks pat geras kaip pirmaujančios JAV technologijos, tačiau tai vis tiek Amerikos pralaimėjimo lenktynės.

 

Jungtinės Valstijos beveik bet kokiu mastu dominuoja dirbtinio intelekto pasaulyje. Galingiausios dirbtinio intelekto sistemos yra pagamintos Amerikoje. Jungtinės Valstijos turi daug daugiau dirbtinio intelekto duomenų centrų nei bet kuri kita šalis. Ir didžioji dauguma kompiuterių lustų, naudojamų dirbtiniam intelektui kurti, buvo sukurti Amerikos bendrovių.

 

Tačiau suvokimas yra kitas dalykas.

 

Pastarosiomis savaitėmis Kinija, regis, sumažino šią didelę persvarą. Konkurencija dar labiau paaštrėjo praėjusią savaitę, kai Kinijos startuolis išleido sistemą, beveik tokią pat galingą kaip pirmaujančios Amerikos technologijos, bet kainuojančią daug mažiau. Tai buvo antras kartas per maždaug mėnesį, kai Kinijos bendrovei pavyko tai padaryti.

 

Penktadienį sakytoje kalboje Kinijos vadovas Xi Jinpingas gyrė Pekiną, kaip naujos pasaulinės dirbtinio intelekto tvarkos čempioną. „Dirbtinio intelekto kūrimas neturėtų būti vienos šalies solo pasirodymas, o tarptautinio bendradarbiavimo simfonija“, – sakė ponas Xi Jinpingas.

 

Kaip ir su kitomis pažangiausiomis technologijomis – nuo ​​plataus vartojimo elektronikos iki elektromobilių – Kinija demonstruoja, kad gali pagaminti kažką beveik tokio pat gero, bet už daug prieinamesnę kainą.

 

Tai smogia Silicio slėnyje, kur pramonės veteranai žino, kad kalbant apie technologijas, pakankamai geras dažnai pranoksta geriausią, jei jis yra daug pigesnis. Tai buvo tiesa nuo tada, kai asmeniniai kompiuteriai pakeitė didžiuosius kompiuterius, ir tai gali pasikartoti su dirbtiniu intelektu.

 

Tačiau susirūpinimas dėl didėjančio Kinijos dirbtinio intelekto meistriškumo, atrodo, labiau kyla ne dėl to, ką tos šalies technologai daro teisingai, o dėl to, ką Jungtinės Valstijos gali daryti neteisingai. Amerikos įmonės gali kurti savo produktus netinkamu būdu. Jos gali išleisti per daug ir per daug imti už savo produktus. Trumpo administracija taip pat gali be reikalo kištis į dirbtinio intelekto rinką.

 

„Tai vis dar JAV lenktynės pralaimėti, bet jos jau beveik priartėjo“, – sakė Rehaan Ahmad, Silicio slėnio įkūrėjas. startuolis „alphaXiv“, kuris pastarąsias kelias savaites naudojo naujausias Kinijos technologijas.

 

Praėjusį mėnesį dirbtinio intelekto startuolis „Anthropic“ uždarė dvi galingiausias savo sistemas, kai vyriausybė netikėtai pareikalavo, kad bendrovė uždraustų prieigą užsienio piliečiams, įskaitant savo darbuotojus. Artimas „Anthropic“ konkurentas „OpenAI“ taip pat teigė, kad administracija kišosi į neseniai išleistą jos technologiją.

 

Kaip ir kai kurie dirbtinio intelekto tyrėjai, administracijos pareigūnai nerimavo, kad ši technologija gali paskatinti kibernetines atakas ar net padėti kurti biologinius ginklus.

 

Administracija panaikino apribojimus, tačiau „Anthropic“ ir „OpenAI“ vis dar griežtai kontroliuoja, kas gali naudoti technologijas, o kas ne. Abiejų bendrovių vadovai paragino vyriausybę kažkaip reguliuoti dirbtinį intelektą.

 

Penktadienį Xi Jinpingas konkrečiai paminėjo vadinamąjį atvirojo kodo metodą, kurį Kinijos bendrovės naudoja savo technologijoms kurti. Tai buvo nepaprasta akimirka, kai pasaulio lyderis, regis, stojo į dešimtmečius trukusias technologijų pramonės diskusijas.

 

Viena pusė yra žmonės, manantys, kad naujos technologijos turėtų būti griežtai kontroliuojamos, kita pusė yra žmonių, kurie mano, kad ja turėtų būti galima laisvai dalytis ir platinti – atvirojo kodo požiūris, kurį propagavo ponas Xi Jinpingas. Be atvirojo kodo Kinijos įmonėms būtų nepaprastai sunku pasivyti.

 

„Autoritariškiausia vyriausybė kuria egalitariškiausius modelius, o demokratiškiausia vyriausybė kuria autoritariškiausias įmones“, – sakė Rayanas Krishnanas, „Vals AI“, bendrovės, vertinančios naujausių dirbtinio intelekto technologijų našumą, generalinis direktorius.

 

Tokios įmonės kaip „Anthropic“, „OpenAI“ ir „Google“ tikisi susigrąžinti savo agresyvias išlaidas parduodamos vis naudingesnes, bet dažnai brangesnes technologijas įmonėms ir vartotojams. Kinija siūlo panašias technologijas nemokamai. Tai reiškia, kad įmonės bet kurioje pasaulio vietoje, įskaitant Jungtines Valstijas, gali eksploatuoti Kinijos technologijas daug mažesnėmis sąnaudomis.

 

Ketvirtadienį Kinijos startuolis „Moonshot AI“ išleido naują dirbtinio intelekto technologiją, kuri yra beveik tokia pat galinga kaip pirmaujantis Amerikos modelis – „Anthropic“ „Claude Fable 5“. Kaip ir kitos Kinijos dirbtinio intelekto bendrovės, „Moonshot“ teigė, kad netrukus atvers technologijos, vadinamos „Kimi 3“, kodą. startuolis taip pat parduoda versiją kaip internetinę paslaugą, kaip tai daro Amerikos įmonės.

 

Po dienos į technologijas orientuotas „Nasdaq“ indeksas krito 1,4 proc., o „S&P 500“ – 1 proc., o „Alphabet“, „Google“ patronuojančios bendrovės, ir „Meta“, „Facebook“ ir „Instagram“ kūrėjos, akcijos krito 2–4 proc. Kai kurių technologijų ekspertų nuomone, tai buvo kvaila perdėta reakcija.

 

„Niekas iš esmės nepasikeitė“, – sakė Perry Metzgeris, programinės įrangos kūrėjas, daugiau nei du dešimtmečius dirbantis dirbtinio intelekto srityje. „Problema ta, kad didžioji dalis investuotojų neįsivaizduoja, kas yra ta, kurią kuria bet kuri iš šių sistemų, kaip uždirba pinigus bet kuri iš įmonių ar ką reiškia bet kuri naujiena.“

 

„Kimi“ modelis yra atvirojo kodo kinų technologijų, kurios yra beveik tokios pat galingos kaip geriausios Amerikos sistemos, priešakyje. Praėjusį mėnesį kita kinų startuolis „Z.ai“ išleido modelį, kurį greitai pritaikė startuoliai ir nepriklausomi kūrėjai visame Silicio slėnyje.

 

Po išleidimo šešios iš 10 populiariausių dirbtinio intelekto sistemų „OpenRouter“ – atidžiai stebimoje dirbtinio intelekto modelių lyderių lentelėje – buvo kiniškos technologijos.

 

Kai kuriose pagrindinėse srityse naujausios tokių kompanijų kaip „Anthropic“ ir „OpenAI“ sistemos vis dar lenkia „Kimi“ ir kitus kiniškus modelius, rodo „Vals AI“ ir kitų nepriklausomų kompanijų atlikti lyginamieji testai. Tačiau kadangi geriausi kiniški modeliai paprastai yra atvirojo kodo, juos naudoti kainuoja gerokai mažiau.

 

2024 m. pradžioje trečias kinų startuolis „DeepSeek“ pirmiausia sukėlė nerimą investuotojams ir technologijų vadovams, išleisdamas stebėtinai efektyvią atvirojo kodo sistemą. Akcijų kainos smuko panašiai. Netrukus tokios kompanijos kaip „OpenAI“ apkaltino „DeepSeek“ ir kitas kinų kompanijas netinkamu duomenų rinkimu iš jų dirbtinio intelekto sistemų, siekiant paspartinti kiniškų technologijų plėtrą.

 

Praėjusį mėnesį „Anthropic“ išsiuntė laišką dviem JAV senatoriams, kuriame apkaltino Kinijos technologijų milžinę „Alibaba“ „įžūliu“ ir „neteisėtu“ bandymu nukopijuoti savo technologiją per 24 000 nesąžiningų paskyrų.

 

Duomenų naudojimas iš vienos sistemos kitai apmokyti – procesas, vadinamas distiliavimu – yra įprastas dirbtinio intelekto kūrime, įskaitant ir Jungtines Valstijas. Tačiau „Anthropic“ ir „OpenAI“ paslaugų teikimo sąlygos draudžia bet kam slapta rinkti duomenis distiliavimui. „Anthropic“ paragino įstatymų leidėjus ir reguliavimo institucijas ieškoti būdų, kaip pažaboti šią praktiką.

 

Tačiau kai kurie ekspertai mano, kad distiliavimas taps mažiau svarbus, nes įmonės kurs sistemas, skirtas veikti kaip „dirbtinis intelektas“. „agentai“ – skaitmeniniai asistentai, kurie gali naudoti kitą programinę įrangą užduotims atlikti. Šių ekspertų teigimu, agentų mokymui reikia daug daugiau nei vien tik distiliavimo.

 

Kiti ekspertai jau seniai teigia, kad Kinijos sistemos visada atsiliks nuo geriausių JAV modelių, nes JAV eksporto kontrolė riboja specializuotų kompiuterių lustų, reikalingų dirbtinio intelekto technologijoms mokyti, srautą.

 

Tačiau „Moonshot“, „Z.ai“ ir „DeepSeek“ išleidžia milijonus už prieigą prie lustų duomenų centruose už Kinijos ribų.

 

Įvairios Kinijos įmonės taip pat pradėjo kurti savo specializuotus lustus, o dirbtinio intelekto startuoliai, tokie kaip „Z.ai“, teigia, kad pradeda naudoti šiuos lustus bent jau kaip būdą papildyti lustus iš Jungtinių Valstijų, kuriuos jiems pavyko įsigyti.

 

Net Kinijai atsisakant JAV eksporto kontrolės ir kitų apribojimų, daugelis JAV vadovų, įstatymų leidėjų ir politikos formuotojų toliau ragina priimti reglamentus, kurie griežtai kontroliuotų Amerikos technologijų naudojimą.

 

Tačiau kai kurie ekspertai mano, kad šie reglamentai galiausiai gali paskatinti daugiau žmonių rinktis Kinijos modelius, nes jie gali naudoti šias technologijas taip, kaip nori.

 

„JAV įmonėms tikrai sunku“ „veikti, kai žino, kad Kinijos modeliai tampa vis galingesni“, – sakė p. Krishnanas. „Toks dalykas kaip „Kimi 3“ yra grynai atvirojo kodo. Nėra jokio būdo kontroliuoti, kaip kas nors jį naudoja.“” [1]

 

1. Why Silicon Valley Can’t Stop Looking Over Its Shoulder at China: news analysis. Metz, Cade.  New York Times (Online) New York Times Company. Jul 20, 2026.

Dirbtinio intelekto agentai padeda pirkti bet ką Kinijoje

 

„Norėdami, kad į biurą Šanchajuje būtų pristatyta kava, tiesiog paprašykite vienos iš Kinijos dirbtinio intelekto superprogramėlių pasirinkti kavos gėrimą jūsų vardu, paspauskite „patvirtinti“ ir gėrimas bus pakeliui. Žinoma, deleguoti tokius svarbius sprendimus kelia riziką. Kai jūsų korespondentas paprašė vienos populiarios dirbtinio intelekto programėlės pristatyti „ypatingą kavą“, jis gavo rožių žiedlapių ir acto skonio kavą.

 

Nepaisant to, tokių paslaugų diegimo Kinijoje tempas yra įspūdingas. Manoma, kad jau daugiau nei 600 mln. jos gyventojų yra naudojęsi kažkokia vadinamąja agentine programėle. Kinija sparčiai žengia į ateitį, kurioje dirbtinis intelektas pasirenka, perka ir pristato daugelį žmonių vartojamų prekių ir paslaugų, tuo pačiu apversdamas savo skaitmeninę ekonomiką aukštyn kojomis.

 

Kinijos interneto vartotojai iki šiol išgyveno dvi skirtingas interneto eras. Nuo 2000-ųjų pradžios dauguma jų kreipėsi į „Baidu“, paieškos sistemą, kaip savo langą į internetą. Kai dešimtmečio pabaigoje „Google“ buvo priversta palikti šalį, Iš esmės „Baidu“ tapo monopoliste. Tačiau jai siekiant agresyviau monetizuoti savo paslaugas, ėmė dominuoti reklamos pagrįstos rekomendacijos, kurios erzino vartotojus. Tai sukėlė neigiamą reakciją prieš internetinę paiešką ir, dėl išmaniųjų telefonų plitimo, įstūmė Kiniją į antrąją interneto erą, kurioje dominuoja mobiliosios superprogramėlės, apjungiančios tokias funkcijas kaip apsipirkimas, pramogos, bendravimas ir mokėjimai.

 

Viena iš pasekmių yra ta, kad didžiausios Kinijos technologijų įmonės, įskaitant elektroninės prekybos milžinę „Alibaba“, pramogų milžinę „ByteDance“ ir žaidimų bei pranešimų siuntimo milžinę „Tencent“, turi didžiulius skaitmeninių paslaugų ir logistikos tinklų portfelius, kuriuos galima panaudoti kuriant agentinius pasiūlymus, galinčius atlikti įvairias užduotis vartotojams. Kita pasekmė yra ta, kad bet kuri iš šių įmonių gali tapti šios naujos, trečiosios Kinijos interneto eros lydere. Konkurencija jau dabar yra nuožmi. Gegužės 13 d. „Tencent“ įkūrėjas Pony Ma perspėjo, kad gresia sudėtingas dirbtinio intelekto paslaugų „žemės užgrobimas“.

 

Gegužės 11 d. „Alibaba“ paskelbė, kad Ji visiškai integravo savo pokalbių robotą „Qwen“ su savo apsipirkimo programėle „Taobao“. Naudodama kelias paprastas komandas, dirbtinis intelektas dabar gali įsigyti įvairiausių produktų ir paslaugų (įskaitant kavą su rožių žiedlapiais ir actu). „ByteDance“ ruošiasi išleisti panašią integraciją tarp savo pokalbių roboto „Doubao“ ir trumpų vaizdo įrašų programėlės „Douyin“ (kuri taip pat apima apsipirkimą).

 

„Tencent“ lenktynėse buvo tamsiuoju arkliuku. Investicijos į dirbtinio intelekto modelius prasidėjo lėčiau, tačiau bendrovė teigia, kad per pastaruosius šešis mėnesius visiškai pakeitė savo dirbtinio intelekto komandos darbą. Naujas modelis „Hy3“ yra bandymų etape ir veikia gerai. „Tencent“ dabar lėtai integruoja šį modelį su visur esančia pranešimų ir mokėjimų programėle „WeChat“. Milijonai įmonių sukūrė „mini programas“ „WeChat“ viduje, kurias būtų galima susieti su dirbtiniu intelektu.

 

Technologijų gigantams dirbtinio intelekto superprogramėlės gali pasiūlyti patrauklų naują augimo šaltinį tuo metu, kai vartotojų išlaidos Kinijoje yra mažos. Pakoreguotas „Alibaba“ Kinijos elektroninės prekybos padalinio veiklos pelnas buvo 2026 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo 40 %. Ir nors įmonės debesijos verslas klesti, nes įmonės vis daugiau išleidžia dirbtinio intelekto infrastruktūrai, šiam augimui reikalingos milžiniškos kapitalo investicijos, o tai mažina pinigų srautus.

 

Privačiuose santykiuose Kinijos technologijų gigantai teigia, kad jų dirbtinio intelekto superprogramėlės nerekomenduoja produktų pagal reklamos išlaidas. Tačiau norint, kad jos būtų pelningos, galiausiai jiems gali tekti tai padaryti. Nors „ByteDance“ neseniai pristatė mokamą lygį „Doubao“ vartotojams, norintiems pasiekti tam tikras funkcijas, dauguma pokalbių robotų Kinijoje yra nemokami. Vasario mėnesį, sutapus su Mėnulio Naujaisiais metais, daugelis technologijų gigantų pasiūlė dosnias akcijas, kad paskatintų žmones pradėti naudotis jų agentų paslaugomis. Esant tokiai didelei konkurencijai, mažai tikėtina, kad jie greitai pradės imti mokestį už paslaugas.

 

Technologijų gigantų argumentai taip pat gali būti gynybiniai. Kai kurie pramonės atstovai nerimauja, kad dirbtinio intelekto valdomo įrenginio, kurio operacinėje sistemoje įdiegtos agentų galimybės, atsiradimas gali išstumti esamas superprogramėles. Pranešama, kad amerikiečių laboratorija „OpenAI“ kuria tokį įrenginį. „ByteDance“ tai bandė gruodžio mėnesį, kai pristatė išmanųjį telefoną. su įrenginių gamintoja „ZTE“, kuri turėjo iš anksto įdiegtą dirbtinio intelekto asistentą. Tačiau nepaisant pradinio entuziazmo protrūkio, kai buvo pagaminta apie 30 000 įrenginių, projektas žlugo, iš dalies dėl to, kad „Alibaba“ ir „Tencent“ užblokavo jai galimybę naudoti savo mokėjimo platformas.

 

Tai nesutrukdys kitiems bandyti. Kovą „Xiaomi“, įrenginių gamintoja, išplėtusi savo veiklą į elektromobilius (EV), paskelbė apie naujų dirbtinio intelekto modelių, kurie bus įdiegti jos išmaniuosiuose telefonuose ir automobiliuose, išleidimą. „Huawei“, kita technologijų milžinė, gaminanti tiek išmaniuosius telefonus, tiek programinės įrangos sistemas EV, taip pat galėtų įsitraukti. Automobilių pramonės vadovai mano, kad daugelis jaunų kinų naudosis agentų paslaugomis per balso pokalbius su savo automobiliu.

 

„Xiaomi“ ir „Huawei“ jau turi šimtus milijonų vartotojų kiekvienas. Jei „Alibaba“ ir „Tencent“ bandytų sutrukdyti kuriai nors bendrovei siūlyti agentų paslaugas, vietos reguliuotojai gali įsikišti. Kinijos internetui žengiant į kitą erą, artėja arši kova dėl dominavimo.“ [1]

 

1. Everything engines. The Economist; London Vol. 459, Iss. 9500,  (May 23, 2026): 59, 60.