Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2026 m. lapkričio 18 d., trečiadienis

Kaip virtualios ląstelės gali pakeisti mediciną


„Kiekviena jūsų kūno ląstelė – tai gyvas pasaulis.

 

Jos paviršius, nusėtas jutikliais ir kanalais, gaubia milijardų molekulių „mišinį“. Ląstelė nuolat persitvarko: kuria naujas, įvairiausių formų molekules, vadovaudamasi genų, esančių ilguose DNR grandinėse jos branduolyje, koduojama informacija.

 

Kiekvieno tipo ląstelė, atlikdama jai būdingas užduotis – pavyzdžiui, formuodama plaukus, kovodama su virusais ar kurdama sapnus – pasitelkia vis kitokį genų derinį.

 

Mokslininkai ląstelių pasaulį tyrinėja jau du šimtmečius. Tačiau, nepaisant visų pastangų, kol kas pavyko nupiešti tik bendrą ląstelės portretą. Jos mažytėje erdvėje vis dar slypi didžiulės paslaptys.

 

Šiandien vis daugiau mokslininkų tiki, kad dirbtinis intelektas gali padėti atskleisti daugelį iki šiol nežinomų ląstelės paslapčių. Tyrėjai moko dirbtinio intelekto modelius, naudodami milžiniškus biologinių duomenų kiekius. Tikslas – sukurti tai, kas kartais vadinama „virtualia ląstele“: kompiuterinį modelį, kuris yra toks tikroviškas, kad gali numatyti, kaip bet kokio tipo ląstelė reaguos į bet kokius pokyčius.

 

Įvairūs mokslininkai su šiomis virtualiomis ląstelėmis sieja skirtingus lūkesčius. Vieni tikisi, kad kompiuteriuose bus galima atlikti eksperimentus, kurie atskleis, kaip veikia ląstelės. Kiti mato vietą virtualioms ląstelėms medicinos praktikoje. „Jei sergu, galima atlikti individualizuotus vaistų bandymus, remiantis mano paties virtualia ląstele“, – teigia Carnegie Mellon universiteto kompiuterių mokslininkas Ericas Xingas.

 

Virtualios ląstelės taip pat galėtų padėti mokslininkams efektyviau kurti naujus vaistus, kurie vienu metu veiktų kelis taikinius ir taip pakeistų ląstelės tapatybę.

 

„Norime suprasti, kaip nukreipti ląsteles iš mažiau sveikos būsenos į sveikesnę arba iš senesnės būsenos į jaunesnę“, – sako Rory Starkas, Los Andžele įsikūrusios bendrovės „Altos Labs“ kompiuterinės biologijos specialistas.

 

Tai – ambicingi siekiai, ypač turint omenyje, kad mokslininkai prie šių modelių pradėjo dirbti vos prieš kelerius metus. Tačiau per šį trumpą laiką virtualių ląstelių tyrimai itin suaktyvėjo.

 

Kalifornijoje veikiantis ne pelno siekiantis tyrimų institutas „Arc Institute“ praėjusiais metais surengė konkursą, skirtą įvertinti šių simuliacijų tikslumą. Pirmajame „Virtualios ląstelės iššūkyje“ („Virtual Cell Challenge“) dalyvavo daugiau nei 1 200 komandų iš viso pasaulio. Šiemet – savo jėgas išbandė 1 600 komandų. Ketvirtadienį „Arc Institute“ paskelbs nugalėtojus.

 

Entuziazmą kursto ir finansinės lėšos. Praėjusį mėnesį ne pelno siekianti tyrimų organizacija „BioHub“ pranešė apie beveik 2 mlrd. JAV dolerių paramą duomenims ir modeliavimui, kurie galėtų padėti virtualiosioms ląstelėms išnaudoti visą savo potencialą. Dalis šios paramos gaunama iš JAV vyriausybės; prie iniciatyvos taip pat prisideda technologijų milžinės, tokios kaip „Google“ ir „Meta“.

 

„Į šią sritį įsitraukia daugybė įmonių“, – teigia dr. Xing, 2024 m. kartu įkūrusi virtualiųjų ląstelių startuolį „GenBio.AI“. Įmonė „Xaira Therapeutics“, kurianti savo virtualiąją ląstelę, pritraukė milijardą dolerių investicijų.

 

Kai kurie ekspertai nerimauja, kad entuziazmas virsta isterija. Jie įspėja, kad svajonės apie virtualiąsias ląsteles artimiausiu metu dar netaps tikrove.

 

„Dirbtinis intelektas iš esmės pakeis biologiją tokiais būdais, kokių dar net nesuprantame, – sako Andrea Califano, Kolumbijos universiteto vėžio biologas ir Niujorko „BioHub“ vadovas. – Tačiau čia taip pat esama labai daug nepagrįsto ažiotažo ir perteklinio reklamavimo.“ Virtualių ląstelių kūrėjai tikisi pasinaudoti sėkme tų dirbtinio intelekto (DI) modelių, kurie jau pakeitė biologijos mokslą. Šie modeliai, išmokyti naudojant šimtus tūkstančių baltymų struktūrų, gali išanalizuoti geną ir numatyti sudėtingą baltymo, kurį tas genas koduoja, struktūrą.

 

Vašingtono universiteto molekulinės biologijos specialistas Davidas Bakeris kartu su dviem kitais mokslininkais už šį pasiekimą 2024 m. gavo Nobelio premiją. Šiandien dr. D. Bakeris ir jo kolegos pasitelkia DI modelius kurdami naujus baltymus, galinčius atlikti įvairias funkcijas – nuo ​​teršalų skaidymo iki veikimo kaip vakcinos.

 

Dėl šių modelių sėkmės tokie mokslininkai kaip dr. D. Bakeris ėmė svarstyti, ar būtų įmanoma prognozuoti visų ląstelių būsenas – pavyzdžiui, kaip „išsekusią“ imuninę ląstelę paversti aktyvia, gebančia kovoti su patogenais.

 

„Tai neabejotinai kitas iššūkis, – teigė dr. D. Bakeris, kartu su dr. Xing įkūręs „GenBio.AI“ bei prisidėjęs prie „Xaira Therapeutics“ sukūrimo. – Kaip, remiantis šia pažanga, pakilti biologinio sudėtingumo laiptais aukštyn – tai itin svarbus, dar neišspręstas mokslinis klausimas.“

 

Ambicingas dirbtinis intelektas

 

Vienas pirmųjų ląstelių modelių, pavadintas „GeneFormer“, buvo pristatytas 2023 m. Kompiuterinės biologijos specialistė dr. Christina Theodoris (šiuo metu dirbanti „Gladstone“ institutuose San Fransiske) kartu su kolegomis apmokė šį modelį naudodama duomenis apie maždaug 30 milijonų ląstelių, surinktus ankstesnių tyrimų metu.

 

Mokslininkai išmatavo genų aktyvumą ląstelėse, paimtose iš tokių organų kaip akys, plaučiai ir inkstai. Remdamasis šiais duomenimis, „GeneFormer“ išmoko atpažinti, kaip įvairių tipų ląstelėse aktyvuojami tam tikri genų rinkiniai.

 

Dr. C. Theodoris pasitelkė šį modelį prognozėms apie ląsteles, su kuriomis jis nebuvo treniruotas, ir netgi pasiūlė galimus naujus gydymo būdus.

 

„GeneFormer“ nurodė genus, kurie galėtų būti panaudoti, gydant širdies ligas arba, pavyzdžiui, sumažinti aortos aneurizmos riziką. Eksperimentai su širdies ir aortos ląstelėmis patvirtino idėją, kad vaistai, veikiantys konkrečius genus, galėtų padėti įveikti šiuos sutrikimus.

 

Džiuginantys dirbtinio intelekto (DI) modelių, tokių kaip „GeneFormer“, rezultatai sukėlė didelį entuziazmo bangą. Tačiau praėjusiais metais kilo ir priešinga reakcija. Skeptikai palygino naujuosius DI modelius su tradiciniais statistiniais metodais ir nematė jokių didelių pranašumų.

 

„Kai kurie žmonės užbėgo įvykiams už akių, todėl kitiems teko juos pristabdyti, – teigė Simonas Andersas, Heidelbergo universiteto kompiuterinės biologijos specialistas, kritiškai įvertinęs tokius modelius kaip „GeneFormer“. – Tačiau, manau, moksle taip nutinka nuolat.“

 

Dr. Theodoris ir kiti modelių kūrėjai sureagavo į šią kritiką. Jų teigimu, tokiuose palyginimuose nepastebima tai, kas šiuose modeliuose yra įdomiausia – galimybė pateikti prognozes, apie kurias žmonės net nebuvo pagalvoję.

 

„Mūsų manymu, būtent čia ir slypi tikroji šių modelių vertė – jie nurodo naujas kryptis“, – sakė dr. Theodoris.

 

Be to, vertinti ląstelių modelius yra sudėtinga, nes jie vystosi itin sparčiai. „Esame gerokai pažengę į priekį, palyginti su tuo, kur buvome pernai“, – teigė Hani Goodarzi, kompiuterinės biologijos specialistas iš „Arc Institute“ (Palo Altas, Kalifornija).

 

Dauguma šiuolaikinių ląstelių modelių remiasi tomis pačiomis DI sistemomis, kurios valdo pokalbių robotus, pavyzdžiui, „ChatGPT“ ar „Claude“. Šie vadinamieji didieji kalbos modeliai buvo apmokyti naudojant trilijonus teksto eilučių, todėl jie gali nuspėti, koks žodis greičiausiai turėtų eiti po tam tikro sakinio fragmento.

 

Dr. Bakeris, dr. Xing ir jų kolegos iš „GenBio.AI“ moko DI suprasti ląsteles naudodami kitokio tipo programą – vadinamąjį „pasaulio modelį“ (angl. *world model*). Tokie modeliai, jau taikomi, pavyzdžiui, autonominiuose taksi automobiliuose, puikiai fiksuoja pokyčius laikui bėgant. Jie sukuria vidinį išorinio pasaulio modelį ir stebi jo raidą įvairiais galimais scenarijais.

 

„GenBio.AI“ tyrėjai kuria ląstelėms skirtą „pasaulio modelį“. Jie moko sistemą sukurti detalų ląstelių biologijos modelį, o tada prognozuoti, kaip konkreti ląstelė pereina iš vienos būsenos į kitą. Dr. Bakeris teigia, kad virtualios ląstelės galėtų tapti vertingu įrankiu testuojant kai kurias pažangiausias naujas medicinines priemones. Jis kartu su kolegomis kuria imunines ląsteles, gebančias atpažinti ir sunaikinti vėžines ląsteles.

 

Turint tikslų virtualios ląstelės modelį, būtų galima greitai patikrinti sukurtus sprendimus ir įsitikinti, ar dėl atliktų pakeitimų imuninės ląstelės veikia taip, kaip buvo numatyta.

 

„Šiuo metu neatsižvelgiame į visus sudėtingus procesus, vykstančius ląstelės viduje, – sako dr. Bakeris. – Naudojant virtualios ląstelės modelį, būtų galima įtraukti šiuos veiksnius ir pamatyti, koks bus realus veikimo rezultatas.“

 

Tuo tarpu dr. Andersas nusiteikęs skeptiškai: „Tai geras verslo modelis – duoti didelį pažadą ir tikėtis, kad investuotojai prasčiau nei tu pats supranta, apie ką kalbi. Aš į juos neinvestuočiau.“

 

Alexas Rivesas, „Biohub“ mokslo vadovas, mano, kad prireiks dar daug metų, kol virtualios ląstelės pradės veikti taip, kaip tikisi mokslininkai. „Manyčiau, tai tėra „siekinys“ – geriausiu atveju“, – teigia jis.

 

Milijardai ląstelių

 

Viena iš problemų ta, kad mokslininkai dar neturi pakankamai duomenų, kad galėtų tinkamai „apmokyti“ virtualias ląsteles. 30 milijonų ląstelių, kurias dr. Theodoris panaudojo kurdama „GeneFormer“, gali atrodyti daug, tačiau, atsižvelgiant į vienos ląstelės sudėtingumą ir tūkstančius skirtingų ląstelių tipų organizme, šis skaičius yra labai mažas.

 

„Šiuo metu net sunku suvokti, koks milžiniškas duomenų kiekis būtų reikalingas“, – sako dr. Starkas iš „Altos Labs“.

 

Tyrėjai stengiasi kuo greičiau surinkti trūkstamus duomenis. Dr. Theodoris savo naujausią modelį „moko“ naudodama 175 milijonus ląstelių – tai maždaug šešis kartus daugiau, nei ji naudojo vos prieš kelerius metus.

 

Tuo pat metu kiti mokslininkai renka kokybiškesnius duomenis. Viename iš tokių tyrimų dr. Alexas Marsonas, gydytojas ir mokslininkas iš Kalifornijos universiteto San Fransiske, kartu su kolegomis sistemingai modifikavo imunines ląsteles, siekdamas stebėti jų reakciją.

 

Tyrėjai sukūrė 12 000 imuninių ląstelių grupių. Kiekvienoje grupėje jie išjungdavo vis kitą geną. Tuomet jie stebėjo 18 000 kitų genų aktyvumą, siekdami išsiaiškinti, ar jie veikia kitaip nei įprastoje imuninėje ląstelėje.

 

Iš viso dr. Marsono komanda ištyrė 22 milijonus ląstelių – pasak jo, tai buvo įmanoma tik pasitelkus robotizuotas laboratorines technologijas ir jautrią genų aptikimo įrangą.

 

Ankstesnių kartų mokslininkams tokiam eksperimentui atlikti būtų prireikę neįtikėtinai daug laiko. „Kalba eina apie visą gyvenimą“, – sakė jis.

 

Dr. Marsono eksperimentas yra dalis didelio masto duomenų rinkimo projekto, kurį remia „Biohub“; šis projektas vadinamas „Milijardo ląstelių projektu“ (angl. *Billion Cell Project*). Tačiau dr. Rivesas įspėjo, kad net ir užbaigus šį projektą, to nepakaks, jog virtualios ląstelės taptų visiškai „gyvos“.

 

„Milijardas ląstelių – mano manymu, to toli gražu nepakaks, kad būtų galima sukurti tokius bendruosius modelius, kokių tikimės“, – teigė jis.

 

Be genų aktyvumo matavimo, tyrėjai ieško būdų, kaip į virtualius ląstelių modelius įtraukti dar daugiau duomenų. Kai kurie iš jų naudojami naudojami galingi nauji mikroskopai, leidžiantys tiksliai nustatyti baltymų buvimo vietą ląstelėse. Kiti tyrėjai žvelgia plačiau – ne į pavienes ląsteles, o į audinių fragmentus, siekdami suprasti, kaip ląstelės siunčia signalus viena kitai.

 

Šių tyrimų duomenys bus panaudoti kuriant ir tobulinant naujos kartos modelius. Tai užtruks ne vienerius metus, tačiau dr. Goodarzi mano, kad virtualios ląstelės naudingų įžvalgų suteiks gerokai anksčiau.

 

„Tiesą sakant, kelyje nuo dabartinio taško iki tobulos žmogaus ląstelės simuliacijos bus daugybė svarbių laimėjimų, – teigė jis. – Manau, kad šie modeliai tampa naudingi tada, kai įsilieja į mokslinių tyrimų erdvę.“ [1]

 

1. How Virtual Cells Could Transform Medicine. Zimmer, Carl.  New York Times (Online) New York Times Company. Nov 18, 2026.

How Virtual Cells Could Transform Medicine


“Each cell in your body is a living world.

 

Its surface, crammed with sensors and channels, envelopes a stew of billions of molecules. It is continually reconstructing itself, assembling new molecules in thousands of forms, encoded by genes located on long ribbons of DNA in its nucleus.

 

Each type of cell uses a different combination of genes to carry out its particular tasks — to sprout hair, battle viruses, generate a dream.

 

Scientists have been charting the cellular world for two centuries. But for all that effort, they have only managed to paint the cell’s portrait in broad strokes. Great mysteries remain within its tiny volume.

 

Now a growing number of scientists believe artificial intelligence can lift the curtain on many of the cell’s remaining secrets. Researchers are training A.I. models using vast troves of biological data in hopes of creating what is sometimes called a virtual cell: a computer model so realistic that it predicts how any kind of cell will respond to any kind of change.

 

Different scientists have different dreams for these virtual cells. Some hope they can run experiments on computers that reveal to us how cells function. Others see a place for virtual cells in medical practice. “When I have a disease, you can basically do personalized drug trials based on my own virtual cell,” said Eric Xing, a computer scientist at Carnegie Mellon University.

 

Virtual cells might also help scientists do a better job of inventing new drugs that hit several targets at once to alter a cell’s identity.

 

“We want to know how to nudge cells from less-healthy states to more-healthy states, or from older states to younger states,” said Rory Stark, a computational biologist at Altos Labs in Los Angeles.

 

These are lofty aspirations, especially considering the fact that scientists only started work on these models a few years ago. But in that short time, research into virtual cells has boomed.

 

The Arc Institute, a research nonprofit in California, last year launched a contest to see how well these simulations perform. More than 1,200 teams from around the world entered the first Virtual Cell Challenge. This year, over 1,600 teams tried their luck. On Thursday, the Arc Institute will announce the winners.

 

Money is helping fuel the enthusiasm. Last month, the nonprofit research organization BioHub announced commitments of nearly $2 billion for data and modeling that could help virtual cells reach their potential. Some of that support comes from the U.S. government; tech giants like Google and Meta are also pitching in.

 

“A lot of companies are jumping into this space,” said Dr. Xing, who co-founded the virtual-cell start-up GenBio.AI in 2024. Xaira Therapeutics, which is building its own virtual cell, has attracted a billion dollars in investment.

 

Some experts worry that enthusiasm is morphing into hysteria. They warn that virtual cell dreams aren’t going to become real any time soon.

 

“A.I. is going to revolutionize biology in ways we don’t yet understand,” said Andrea Califano, a cancer biologist at Columbia University and the head of Biohub, New York. “But there’s also a tremendous amount of overhype and oversell.”

 

Virtual cell designers hope they can build on the success of A.I. models that have already transformed biology. Those models can look at a gene and predict the intricate structure of the protein it encodes, thanks to their training on hundreds of thousands of protein structures.

 

David Baker, a molecular biologist at the University of Washington, and two other scientists shared the Nobel Prize in 2024 for this achievement. Today Dr. Baker and his colleagues are using A.I. models to design new proteins that can do everything from break down pollutants to act as vaccines.

 

The models’ success has led scientists like Dr. Baker to wonder if they can learn how to make predictions about whole cells — how, for example, to turn an exhausted immune cell into an activated one that can fight pathogens.

 

“It’s clearly the next challenge,” said Dr. Baker, who is a co-founder of GenBio.AI with Dr. Xing, as well as a co-founder of Xaira Therapeutics. “How we build on this progress to move up the biological complexity ladder is a really important open research problem.”

 

Aspirational A.I.

 

One of the first cell models, called GeneFormer, was unveiled in 2023. Dr. Christina Theodoris, a computational biologist now at the Gladstone Institutes in San Francisco, and her colleagues trained it on data from about 30 million cells, which had been gathered in previous studies.

 

Scientists measured the activity of genes in cells taken from such organs as eyes, lungs and kidneys. From this trove, GeneFormer learned to recognize how sets of genes become active in various types of cells.

 

Dr. Theodoris used the model to make predictions about cells it had not been trained on, even to suggest potential new treatments.

 

GeneFormer pointed out genes that might be used to treat heart disease or reduce the risk of an aortic aneurysm, for example. Experiments on cells from hearts and aortas supported the idea that drugs targeting the genes could counteract the disorders.

 

The exciting results from A.I. models like GeneFormer led to a flush of enthusiasm. Then the backlash came last year. Skeptics compared the new A.I. models with conventional statistical methods and didn’t see any big advantage.

 

“A few people got ahead of themselves, and other people had to rein them in,” said Simon Anders, a computational biologist at the University of Heidelberg who issued a poor report card on models like GeneFormer. “But I guess you always have this in science.”

 

Dr. Theodoris and other model builders have pushed back. They argue that these comparisons miss what is most exciting about their models: the potential to make predictions that no humans have thought of.

 

“That to us is where the real value of these models lie, in pointing us in new directions,” Dr. Theodoris said.

 

It’s also a challenge to grade cell models when they’re evolving so quickly. “We are leaps and bounds ahead of where we were last year,” said Hani Goodarzi, a computational biologist at the Arc Institute in Palo Alto, Calif.

 

Most current cell models emulate the A.I. systems that power chatbots like ChatGPT or Claude. These so-called large language models were trained on trillions of lines of text, allowing them to predict the most likely word to come next in any sentence.

 

Dr. Baker, Dr. Xing and their colleagues at GenBio.AI are teaching A.I. about cells using a different kind of program, known as a world model. Already in use in technologies such as driverless taxis, world models are good at tracking how things change over time. They build an internal model of the outside world and then trace its evolution along various possible paths.

 

Researchers at GenBio.AI are developing a world model for cells. They train it to create a detailed model of the cells’ biology, and then predict how any given cell changes from one state to another.

 

Dr. Baker said that virtual cells could become valuable as a way to test some of the most sophisticated new forms of medicine. He and his colleagues are engineering immune cells that can recognize cancer cells and destroy them.

 

With an accurate virtual cell, they could quickly test their designs to see if the changes make the immune cells work as planned.

 

“We’re not really taking into account all the different things that are going on inside the cell,” Dr. Baker said. “With a virtual cell model, you could plug these things in and then see what the actual performance is.”

 

Dr. Anders, for one, is skeptical: “It’s a good business model to make a big promise and hope that the investors are less able to judge whatever it is you’re saying than you are. I wouldn’t invest in them.”

 

And Alex Rives, the head of science at Biohub, thinks it will take many years for virtual cells to perform the way scientists hope they will. “I think the term is ‘aspirational,’ at best,” he said.

 

Billions of Cells

 

One problem with virtual cells is that scientists simply don’t have enough data yet to train them well. The 30 million cells that Dr. Theodoris used to build GeneFormer may sound like a lot, but it’s a paltry number when you considers the complexity of a single cell, and the thousands of types of cells in the body.

 

“It’s a little overwhelming right now to think about how much data you would need,” said Dr. Stark of Altos Labs.

 

Researchers are trying to gather that additional data as fast as they can. Dr. Theodoris is training her latest model on 175 million cells, about six times more than she used just a few years ago.

 

At the same time, other researchers are gathering better kinds of data. In one such study, Dr. Alex Marson, a physician-scientist at the University of California, San Francisco, and his colleagues systematically altered immune cells to see how they responded.

 

The researchers engineered 12,000 sets of immune cells. In each set, they shut down a different gene. Then they observed the activity of 18,000 other genes to see if they behaved differently than they would in a normal immune cell.

 

All told, Dr. Marson’s team studied 22 million cells, a feat that he said was only possible with robotic lab technology and sensitive gene-detecting equipment.

 

Previous generations of scientists would have needed unimaginable amounts of time to do the experiment. “You’re talking about lifetimes,” he said.

 

Dr. Marson’s experiment is part of a major data-gathering effort supported by Biohub, called the Billion Cell Project. But Dr. Rives cautioned that even finishing that project won’t be enough to bring virtual cells fully to life.

 

“A billion cells—I just think that’s not going to be nearly enough to really build the kind general models that we’re hoping to build,” he said.

 

Along with measuring the activity of genes, researchers are finding ways to fold more data into virtual cell models. Some are using powerful new microscopes to pin down the exact location of proteins inside of cells, for example. Others are zooming out from individual cells, looking at pieces of tissue to learn how cells signal one another.

 

Data from these studies will be used to train the next generation of models. That will take years, but Dr. Goodarzi thinks virtual cells will yield insights long before then.

 

“The reality is that there are plenty of wins between where we are now and that perfect simulation of a human cell,” he said. “I think these models become useful when they become part of the playground of science.”” [1]

 

1. How Virtual Cells Could Transform Medicine. Zimmer, Carl.  New York Times (Online) New York Times Company. Nov 18, 2026.

Kaip keliauti su vyresnio amžiaus žmonėmis: pagrindai


„Su senėjimu susiję pokyčiai – pavyzdžiui, judumo, pažintinių gebėjimų ar sveikatos poreikių pakitimai – dažniausiai turi įtakos ne tam, ar vyresnio amžiaus žmonės keliauja, o tam, kaip jie tai daro. Štai keletas patarimų, kaip kartu leistis į atostogas.

 

Praėjusiais metais jau beveik buvome pasiekę atostogų namą Hadsono slėnyje, kai mano 101-erių metų mama pareiškė: „Man reikia sustoti.“ Praėjo keturios valandos nuo tada, kai pasiėmėme ją iš globos namų savaitgalio išvykai automobiliu.

 

Gal jai reikėjo į tualetą? Gal sugedo deguonies aparatas? Gal ji jautė skausmą?

 

Ne, – atsakė mama. Jai tiesiog reikėjo pajudėti.

 

Sustojome šalikelėje ir išėmėme jos vaikštynę. Penkios minutės tempimo pratimų padėjo. Tęsėme kelionę ir kitas kelias dienas mėgavomės žaidimu „Bananagrams“, kokteiliais prie tvenkinio bei vaizdingais maršrutais. Prisiminėme šeimos istorijas, kurias dažnai lydėjo garsus juokas. Mama mėgavosi poilsiu šezlonge, artimųjų draugija ir atokvėpiu nuo kasdienės rutinos.

 

Pasak organizacijos AARP, du trečdaliai 50-ies metų ir vyresnių suaugusiųjų planavo keliauti 2026 m., o dauguma šių kelionių buvo skirtos kelioms kartoms ir šeimai. Su senėjimu susiję pokyčiai – pavyzdžiui, judrumo, kognityvinių gebėjimų ar sveikatos poreikių kaita – dažniausiai turi įtakos ne tam, ar vyresnio amžiaus žmonės keliauja, o tam, kaip jie tai daro.

 

„Kelionės padeda vyresnio amžiaus žmogui jaustis normaliai ir būti visuomenės dalimi“, – teigia Amy Goyer, AARP globos ekspertė.

 

Štai keletas patarimų, kaip užtikrinti, kad kelionės būtų saugios ir sėkmingos.

 

Iškelkite realistiškus tikslus

 

Atsižvelkite į fizines bei protines vyresnio amžiaus kelionės palydovo galimybes ir į pagrindinį kelionės tikslą. „Kartų bendravimo teikiama nauda, ​​kai šeima leidžia laiką kartu, gali būti svarbesnė už tai, kiek daug pamatysite ar kaip greitai tai padarysite“, – sako dr. Louise Aronson, vyresnio amžiaus žmonių priežiūros specialistė.

 

Net ir darant dažnas pertraukėles, kelionės gali varginti vyresnio amžiaus žmones ir greičiau išsekinti jų jėgas. Organizmui sunkiau prisitaikyti prie laiko juostų kaitos, o aplinkos bei rutinos pokyčiai gali sukelti dezorientaciją ir per didelį krūvį.

 

Dr. Aronson pataria veiklą planuoti tuo paros metu, kai vyresnio amžiaus žmonės turi daugiausia energijos, ir išlikti lankstiems. „Svarbiausia parama, kurią galite suteikti – tai gebėjimas pakoreguoti planus, juos sumažinant“, – teigia ji.

 

Pasiruoškite iš anksto

 

Kruopščiai suplanuotas maršrutas padės išvengti nesklandumų ir leis visiems lengviau orientuotis aplinkoje. Kaip pasieksite tikslą? Kada valgysite? Kada ilsėsitės?

 

Įsigykite bilietus, kuriuos galima grąžinti, arba apsvarstykite galimybę įsigyti kelionių draudimą. Iš anksto rezervuokite vietas parodoms, ekskursijoms, restoranai ir parodos.

 

Susisiekite su viešbučiais, muziejais ir restoranais, kad patikrintumėte, ar yra pritaikyta neįgaliesiems. Ar yra liftų ar laiptų? Ar atvykus kas nors padės su bagažu? Ar galite išsinuomoti neįgaliojo vežimėlį?

 

Skirkite daugiau laiko, kad niekas nesijaustų skubamas, ir, jei įmanoma, supaprastinkite procesą: skriskite tiesioginiais skrydžiais, neregistruokite bagažo ir pasitelkite nešėjus, kad greičiau patektų į oro uostus ir saugumo patikros punktus. Traukiniuose ir lėktuvuose esanti vieta prie praėjimo palengvina patekimą į tualetą arba pasivaikščiojimą, kuris gerina kraujotaką.

 

Užsisakykite gretimus kambarius, o jei vyresnio amžiaus žmogus linkęs klaidžioti, apsvarstykite galimybę naudoti GPS sekiklį arba prie jo durų pasitiesti kilimėlį su signalizacija. Turėkite po ranka reikiamas šlapimo nelaikymo priemones, o jei jūsų vyresnio amžiaus žmogui reikia pagalbos einant į tualetą, ieškokite didesnių šeimyninių kambarių su erdve, kurioje būtų vietos manevruoti.

 

Atminkite medicininius klausimus

 

Sudarykite skaitmenines ir popierines asmens dokumentų, receptų, sveikatos istorijos, draudimo informacijos ir gydytojų kontaktinės informacijos kopijas. Atsineškite papildomos savaitės vaistų atsargas, sakė dr. Aronson. Susisiekite su oro linijomis, kad sužinotumėte, ar leidžiama naudoti tokią įrangą kaip deguonies koncentratoriai ar švirkštais tiekiami vaistai. Aptarkite „kas būtų, jeigu“ scenarijus su vyresnio amžiaus suaugusiuoju ir jo gydytoju. Nustatykite netoliese esančias ligonines ir skubios pagalbos įstaigas.

 

Surinkite klausos aparatų, telefonų ir planšetinių kompiuterių įkroviklius ir apsvarstykite juosmens pagalves bei antklodes patogumui. Taip pat išbandykite laikinas įrangos versijas: pavyzdžiui, kelioniniai neįgaliojo vežimėliai gali užimti mažiau vietos, tačiau taip pat gali būti ankšti ir mažiau atramos suteikiantys. Kontroliniai sąrašai yra tikras išsigelbėjimas.

 

Kelionė automobiliu gali būti prasmingiausia, jei yra didelių gabaritų įrangos. Net ir vienos nakvynės kelionėje su mama mano „Subaru“ bagažo skyrius buvo perpildytas deguonies aparatų, pleištinių pagalvių ir turėklų.

 

Per daug vaikščiojimo gali pabloginti kai kurias sveikatos problemas, todėl vyresnio amžiaus žmonėms sunkiau reguliuoti temperatūrą, todėl pasiimkite megztinį. Tokios ligos kaip Parkinsono liga taip pat gali sumažinti prakaitavimo gebėjimą, padidindamos šilumos smūgio riziką. O kai žmonės sulaukia 70-ies, jie gali lengviau dehidratuoti, sakė dr. Aronson. Nešiokitės vandens buteliuką.

 

Dalykitės ratu

 

Keisdamiesi suaugusio vaiko ir senstančio tėvo santykiais, Kartais milžiniškos pastangos organizuojant kelionę gali sutrikdyti pusiausvyrą ir ištrinti ribą tarp rūpinimosi bei elgesio su suaugusiu žmogumi kaip su vaiku. Nepalikite tėvų nuošalyje – jie turi žinoti, kas vyksta.

 

Pasak dr. Aronsono, fiziniai pokyčiai gali lemti savarankiškumo praradimą, tačiau „mūsų reakcija dažnai situaciją tik pablogina“. Įtraukite vyresnio amžiaus tėvus į sprendimų priėmimą: pavyzdžiui, kartu nuspręskite, kokį lankytiną objektą aplankyti toliau, arba pasiteiraukite, ar jie nori tęsti išvyką, ar verčiau pailsėti viešbutyje. Galbūt jie nori pavaišinti šeimą pietumis arba išrinkti, kokios virtuvės patiekalų norėtų paragauti.

 

Kelionės su kitais žmonėmis gali būti nelengvas iššūkis, todėl apsišarvuokite kantrybe ir nepraraskite humoro jausmo. Mėgaukitės bendromis atradimų akimirkomis ir skirtingų kartų požiūrių įvairove. „Žmonės, su kuriais keliaujate, gali suteikti ne mažiau galimybių augti ir mokytis nei pati vieta, į kurią nuvykote“, – teigia dr. Aronson.” [1]

 

1. How to Travel with Older Adults: Travel 101. Funderburg, Lise.  New York Times (Online) New York Times Company. Nov 18, 2026.

How to Travel with Older Adults: Travel 101


“Aging issues — like changes in mobility, cognition and medical needs — seem to affect not whether many older people travel, but how. Here are some tips on how to vacation together.

 

We’d almost made it to the Hudson Valley vacation house last year when my 101-year-old mother announced, “I need to stop.” It had been four hours since we picked her up from her assisted-living facility for the weekend road trip.

 

Did she need a bathroom? Was her oxygen not working? Was she in pain?

 

No, Mom said. She just needed to move.

 

We pulled over and unpacked her walker. Five minutes of stretching did the trick. We resumed the drive and spent the next few days indulging in Bananagrams, pondside cocktail hours and scenic drives. Family lore was retold, often accompanied by gales of laughter. Mom basked in her deck chair, in the company and in the break from routine.

 

According to AARP, two-thirds of adults 50 and older planned to travel in 2026, and most trips were multigenerational and with family. Aging issues — like changes in mobility, cognition and medical needs — seemed to affect not whether many older people travel, but how.

 

“Being a person who travels helps the older adult feel normal and a part of society,” said Amy Goyer, a caregiving expert with AARP.

 

Here are some tips to make those trips safe and successful.

 

Set Realistic Goals

 

Consider the physical and mental capacities of your older travel companion and the overall purpose of the trip. “The intergenerational benefits of family spending time together may be more important than how much you see or how quickly you see it,” said Dr. Louise Aronson, who specializes in caring for older adults.

 

Even with regular rest breaks, travel can take a toll on older adults, depleting their reserves faster. Jet lag takes longer to resolve, and changes in environment and routine can be disorienting and overwhelming.

 

Schedule activities for a time of day when older adults are most energetic, Dr. Aronson said, and remain flexible. “The most important support you can offer may be to scale back on plans,” she said.

 

Do the Research

 

A well-researched itinerary will reduce hiccups and help everyone stay oriented. How do you get there? When will you eat? When will you rest?

 

Buy refundable tickets or purchase trip insurance. Reserve ahead for exhibitions, tours, restaurants and shows.

 

Contact hotels, museums and restaurants to verify mobility accommodations. Are there elevators or steps? When you arrive, will someone help with luggage? Can you rent a wheelchair?

 

Allow extra time so no one feels rushed, and streamline where possible: Take direct flights, don’t check bags and enlist porters to expedite getting through airports and security checkpoints. An aisle seat on trains and planes makes it easier to get to the bathroom or take circulation-boosting strolls.

 

Book adjoining rooms, and if the older adult tends to wander, consider using a GPS tracker or placing an alarmed floormat at their door. Keep necessary incontinence supplies at hand, and if your older adult needs help going to the bathroom, look for larger family ones with space to maneuver.

 

Mind Medical Matters

 

Compile digital and paper copies of IDs, prescriptions, health history, insurance information and doctors’ contact information. Bring an extra week’s worth of medications, Dr. Aronson said. Contact airlines to check whether equipment such as oxygen concentrators or syringe-delivered medications are allowed. Talk through “what if” scenarios with the older adult and their doctor. Identify nearby hospitals and urgent care facilities.

 

Gather chargers for hearing aids, phones and tablets, and consider lumbar pillows and lap blankets for comfort. Test temporary versions of equipment, too: For example, travel wheelchairs may take up less space, but might also be cramped and less supportive. Checklists are a lifesaver.

 

Car travel may make the most sense if there’s bulky equipment. For even a single overnight trip with my mother, the cargo hold of my Subaru was jam-packed with oxygen machines, wedge pillows and grab bars.

 

Too much walking may worsen some health issues, and because it’s harder for older bodies to regulate temperature, bring a sweater. Conditions such as Parkinson’s may also reduce the ability to sweat, increasing the risk of heat stroke. And when people hit their 70s, they could dehydrate easier, Dr. Aronson said. Carry a water bottle.

 

Share the Wheel

 

As the relationship between an adult child and an aging parent evolves, the sometimes-enormous effort to set up a trip can throw off the balance, blurring the line between caregiving and infantilizing. Don’t leave parents out of the loop.

 

Physical changes can lead to loss in agency, Dr. Aronson said, “but how we respond often makes that worse.” Include older parents in decision-making, such as choosing which tourist attraction to visit next, or asking if they want to keep going or relax at the hotel. Maybe they want to treat the family to lunch, or pick a meal’s cuisine.

 

Traveling with anyone can be challenging, so stay patient and keep a sense of humor. Enjoy shared moments of discovery and the diversity of generational perspectives. “The people you’re with may be offering as much of an opportunity to grow and learn as the location you’ve gone to,” Dr. Aronson said.” [1]

 

1. How to Travel with Older Adults: Travel 101. Funderburg, Lise.  New York Times (Online) New York Times Company. Nov 18, 2026.

DI mano, kad gali įveikti vėžį, pasitelkęs programavimą. Žmogaus biologija sako: neskubėkite


„Silicio slėnyje Dario Amodei žinomas kaip dirbtinio intelekto (DI) srities vadovas, kuris nerimauja pernelyg daug. Biotechnologijų sektoriuje jis – tas, kuris nerimauja per mažai.

 

Artėjant šią savaitę numatytam pirminiam viešajam „Anthropic“ akcijų siūlymui (IPO), D. Amodei dar kartą pabrėžė savo įsitikinimą, kad per artimiausią dešimtmetį DI gali paversti tokias ligas kaip vėžys ar Alzheimerio liga praeities dalyku. Tai – kvapą gniaužiantis pažadas, kuris bent iš dalies paaiškina, kodėl „Anthropic“ vertinama 1,3 trilijono JAV dolerių.

 

Bendrovė siūlo ne tiesiog geresnį pokalbių robotą ar spartesnį pagalbininką programuotojams – ji siūlo perspektyvą iš esmės pertvarkyti milžiniškas pramonės šakas.

 

Visgi vaistų kūrėjai tuo nėra tokie tikri. „Manau, kad tai būtų nuostabu, tačiau mažai tikėtina, – socialiniame tinkle „X“ rašė farmacijos milžinės „Eli Lilly“ vadovas Dave'as Ricksas. – Biologijos žemėlapis vis dar yra beveik tuščias lapas, o patikimi įrodymai, gauti atliekant tyrimus su žmonėmis, yra didžiausia kliūtis.“

 

Nėra abejonių, kad DI gali paspartinti tam tikrus vaistų kūrimo etapus. Jis gali padėti mokslininkams peržiūrėti mokslinius tyrimus, projektuoti molekules ir analizuoti eksperimentų duomenis.

 

Tačiau nuo perspektyvios molekulės atradimo iki jos saugumo bei veiksmingumo įrodymo žmonėms – dar labai tolimas kelias.

 

Tam būtini klinikiniai tyrimai. Jie gali trukti daugelį metų, ir jų neįmanoma tiesiog paspartinti vien tik padidinus skaičiavimo galią.

 

Didesnė problema ta, kad DI negali atskleisti to, ko biologija dar nėra parodžiusi. Be to, daugelio ligų atveju reikiamų duomenų tiesiog nėra.

 

Daphne Koller, Stanfordo universiteto kompiuterių mokslininkė ir DI pagrindu veikiančios vaistų kūrimo įmonės „insitro“ įkūrėja, tiki šia technologija. Visgi rugpjūtį paskelbtame straipsnyje ji teigė, kad kadangi mokslininkai labai mažai supranta apie daugelio ligų biologiją, DI „greičiausiai tik padės mums greičiau patirti nesėkmes“.

 

Net ir turint tinkamą vaistą, laiko veiksnys išlieka sunkiai įveikiama kliūtimi. Pavyzdžiui, atliekant Alzheimerio ligos tyrimus, tenka laukti daugelį metų, kol paaiškės, ar sulėtėjo pacientų kognityvinių gebėjimų silpnėjimas; be to, pacientų skaičius ir tyrimų vietų galimybės yra ribotos.

 

„Daugelis technologijų sektoriaus atstovų yra pratę prie eksponentinio augimo, kai procesus galima beveik neribotai paspartinti, nes...“ „...kalbant apie skaitmeninius produktus, – interviu sakė Koller. – Tačiau fiziniame pasaulyje šis „suspaudimas“ turi savo ribas.“

 

„Anthropic“ ambicijos farmacijos srityje puikiai iliustruoja šį iššūkį. Bendrovė neseniai įsigijo biotechnologijų įmonę „Mithril Medicine“, kurioje dirbo vos vienas darbuotojas.

 

Jos įkūrėjas pasitelkė „Claude“ duomenims analizuoti, eksperimentams planuoti ir darbui su išorinėmis laboratorijomis koordinuoti, siekdamas rasti gydymo būdą retai vaikų raumenų distrofijos formai.

 

„Anthropic“ tikisi, kad tai gali tapti nauju veiklos modeliu, kurį būtų galima pritaikyti įgyvendinant daugybę projektų vienu metu.

 

Net jei pradiniai rezultatai pasitvirtins, klinikinių tyrimų su žmonėmis etapas prasidės ne anksčiau kaip 2028 m.

 

Maždaug 9 iš 10 vaistų, patenkančių į klinikinių tyrimų etapą, galiausiai negauna patvirtinimo.

 

Net jei vaistas bus sėkmingas, gali prireikti dar ne vienerių metų, kol jis pasieks pacientus.

 

Dokumentuose, pateiktuose rengiantis pirminiam viešajam akcijų siūlymui (IPO), „Anthropic“ pabrėžia dirbtinio intelekto potencialą sutrumpinti dešimtmečius trukusią mokslo pažangą iki kelerių metų. Kartu bendrovė įspėja, kad vaistų kūrimo procesas yra „ilgas, brangus ir neapibrėžtas“, todėl gali būti, kad šie preparatai niekada neatneš pajamų.

 

Investuotojai turėtų atkreipti dėmesį į atotrūkį tarp technologinių galimybių ir komercinės realybės.“ [1]

 

1.  AI Thinks It Can Out-Code Cancer. Human Biology Says Not So Fast. Wainer, David.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 18 Nov 2026: B13. 

AI Thinks It Can Out-Code Cancer. Human Biology Says Not So Fast


“In Silicon Valley, Dario Amodei is known as the AI boss who worries too much. In biotech, he's the one who worries too little.

 

Ahead of Anthropic's initial public offering this week, Amodei doubled down on his view that AI could make diseases such as cancer and Alzheimer's relics of the past within a decade. It is a breathtaking promise, and at least a part of the story behind Anthropic's $1.3 trillion valuation.

 

The company isn't just selling a better chatbot or a faster coding assistant. It's selling the prospect of transforming enormous industries.

 

Yet the people who make drugs aren't so sure. "I think that would be amazing, and I think it's not likely," Eli Lilly Chief Executive Dave Ricks wrote on X. "The map of biology is still largely a blank page, and randomized human proof is the long pole in the tent."

 

There is little doubt AI can speed up parts of drug development. It can help scientists scour research, design molecules and analyze experiments.

 

But discovering a promising molecule is a long way from proving it is safe and effective in people.

 

That requires clinical trials. Those can take years and can't simply be accelerated with more computing power.

 

The bigger problem is that AI can't uncover what biology hasn't yet revealed. And, for most diseases, the data simply doesn't exist.

 

Daphne Koller, a Stanford computer scientist and founder of AI drug-discovery company insitro, is a believer in the technology. But in an August essay, she argued that because scientists understand so little about the biology of most diseases, AI "will mostly help us generate failures faster."

 

Even with the right drug in hand, the clock is hard to beat. An Alzheimer's trial has to wait years to see whether patients' cognitive decline has slowed, and there are only so many patients and trial sites to go around.

 

"A lot of tech people are accustomed to seeing exponential growth, where things are just infinitely compressible because you're dealing in digital goods," Koller said in an interview. "The real world compresses only so far."

 

Anthropic's own drug ambitions illustrate the challenge. The company recently acquired Mithril Medicine, a biotech with a single employee.

 

Its founder used Claude to analyze data, plan experiments and coordinate outside labs to pursue a treatment for a rare form of childhood muscular dystrophy.

 

 Anthropic's bet is that this could represent a new model that could be replicated on multiple projects at once.

 

Even if early results hold up, the program won't enter human trials until 2028.

 

Roughly 9 in 10 drugs that enter clinical trials fail to win approval.

 

If the drug does succeed, it could take years more to reach patients.

 

Anthropic's IPO filing touts AI's potential to compress decades of scientific progress into years, while warning that drug candidates face "lengthy, costly, and uncertain" development and may never generate revenue.

 

Investors should pay attention to the disconnect between technological possibility and commercial reality.” [1]

 

1.  AI Thinks It Can Out-Code Cancer. Human Biology Says Not So Fast. Wainer, David.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 18 Nov 2026: B13. 

Penktoji aveniu susigrąžina prabangos karūną


"Manheteno Penktoji aveniu susigrąžino brangiausios pasaulyje prekybinių patalpų nuomos vietos titulą – tai dar vienas pasiekimas, liudijantis spartų Niujorko nekilnojamojo turto rinkos atsigavimą.

 

Pasak nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Cushman & Wakefield“, per pastaruosius metus nuomos kainos Penktojoje aveniu vidutiniškai šoktelėjo 35 proc. – tai gerokai viršija 3 proc. augimo vidurkį visame pasaulyje.

 

Praėjusiais metais nuomininkai už prekybines patalpas viršutinėje garsiosios Niujorko prekybos arterijos dalyje vidutiniškai mokėjo 2 700 JAV dolerių už kvadratinę pėdą. Esant tokioms kainoms, mažmenininkas, nuomojantis didesnį nei 371 kvadratinės pėdos (maždaug dviejų automobilių garažo dydžio) plotą, už nuomą per metus sumoka daugiau nei 1 mln. JAV dolerių. O pagrindinės („flagship“) parduotuvės paprastai būna kur kas didesnės.

 

Prekybinių patalpų nuomos kainos Penktojoje aveniu aplenkė Londono „New Bond Street“ gatvę (kuri šį titulą turėjo pernai) bei Milano „Via Montenapoleone“ gatvę (kuri taip pat anksčiau buvo atsidūrusi sąrašo viršūnėje).

 

Tai, kad Penktoji aveniu po pertraukos vėl atsidūrė pirmoje vietoje, rodo, jog mados namai ir kiti mažmenininkai vėl varžosi dėl galimybės įsikurti išskirtiniausioje šios aveniu atkarpoje – maždaug pusės mylios ruože, besitęsiančiame nuo „Saks Fifth Avenue“ universalinės parduotuvės ties 49-ąja gatve iki pietrytinio Centrinio parko kampo ties 60-ąja gatve.

 

Šioje prekybos zonoje įsikūrę tokie garsūs vardai kaip juvelyrinių dirbinių prekės ženklas „Tiffany“, prabangi universalinė parduotuvė „Bergdorf Goodman“ bei visą parą veikianti „Apple“ parduotuvė. Ši vieta pritraukia daugybę pirkėjų ir turistų, todėl prekių ženklams suteikia puikias galimybes būti pastebėtiems.

 

„Apskritai Penktoji aveniu Niujorke išlieka itin svarbi prekių ženklams“, – teigia Mike'as O'Neillas iš „Cushman & Wakefield“.

 

Šiemet ir kiti Niujorko nekilnojamojo turto sektoriai demonstruoja puikius rezultatus, ypač aukščiausios klasės objektų segmente. Pasak „Cushman & Wakefield“, Manhetene toliau mažėja laisvų biuro patalpų, o trečiąjį ketvirtį prašoma nuomos kaina už aukščiausios klasės pastatų plotą pasiekė rekordinį lygį – 87 JAV dolerius už kvadratinę pėdą.

 

Tuo tarpu miesto viešbučių savininkai turėjo galimybę padidinti vidutines kambarių kainas. 7 % šiais metais iki šiol, iki 328 USD už naktį, remiantis duomenų bendrovės „CoStar“ duomenimis, tai yra 328 USD už naktį augimo tempas, viršijantis kambarių kainų augimą tiek visoje šalyje, tiek tarp 25 didžiausių JAV rinkų.

 

Penktosios aveniu atgaivinimas žymi reikšmingą posūkį ne tik po pandemijos įkarščio, bet ir po susitraukimo, kuris kamavo šią sritį ankstesniais metais ir 2019 m. sumažino nuomos kainas iki 1 500 USD už kvadratinį pėdą, nes mažmenininkai uždarė parduotuves dėl didelių išlaidų ir elektroninės prekybos augimo.

 

Pagreitis pradėjo kauptis 2023 m. pabaigoje, kai mados namai „Prada“ sumokėjo daugiau nei 800 mln. USD, kad įsigytų pastatą, kuriame yra jų parduotuvė Penktojoje aveniu, taip pat ir šalia esantį pastatą. Prabangos prekių konglomeratas „Kering“ netrukus po to įsigijo savo turtą už beveik 1 mlrd. USD.

 

Aukštutinės Penktosios aveniu dalies prieinamumo lygis per pastaruosius metus sumažėjo 4,4 procentinio punkto ir trečiąjį ketvirtį siekė 13 %.

 

Technologijų milžinė „Meta Platforms“ pasirašė 10 metų nuomos sutartį dėl savo flagmano „Meta Lab“ parduotuvės šalia prabangių juvelyrų parduotuvės „Harry Winston“. Pirmasis „Meta Lab“ aukštas, atidarytas siekiant pristatyti dirbtinio intelekto akinius, atrodo kaip „Warby Parker“ ir „Apple“ parduotuvės sankirta. Klientai gali išbandyti įmonės virtualios realybės akinius gale.

 

Antrame aukšte atsispindi vis didesnis mažmeninės prekybos dėmesys apsipirkimo patirties integravimui. Sekmadienio popietėmis iš didelės apvalios kabinos groja didžėjai. Mažoje kavinėje, kol svečiai laukia, kol bus suasmeninti jų akiniai, siūloma nemokama kava.

 

Apatinė Penktosios aveniu dalis tarp Bryant parko ir 49-osios gatvės taip pat pasinaudojo augančia mažmenininkų paklausa. Suvenyrų parduotuves ir pigių bei kitų prekių parduotuves bėgant metams pakeitė viršutinių drabužių prekių ženklai, tokie kaip „Arc'teryx“ ir „North Face“, madingos Z kartos parduotuvės, tokios kaip „Edikted“, ir sportinių drabužių mažmenininkai, tokie kaip „On“.

 

„Leisdamiesi žemyn link Bryant parko, išlikę labai mažai tos šlamšto pigios mažmeninės prekybos artefaktų“, – sakė Josh Rabina, kurio šeimos įmonė jau tris kartas plėtoja ir valdo Niujorko nekilnojamąjį turtą.

 

Rabina neseniai pasirašė nuomos sutartį su Jutos valstijoje įsikūrusiu laisvalaikio ir lauko aprangos prekės ženklu „Kuhl“ dėl prekybinės erdvės užpildymo naujajame itin aukštame dangoraižyje, esančiame adresu 520 Fifth Avenue.

 

„Kuhl“ vadovas Nate’as Fay teigė, kad atliktos apklausos nuolat rodė, jog klientai nori parduotuvės Niujorke. Įmonė vietos ieškojo dvejus metus, kol galiausiai pasirinko šias 3 000 kvadratinių pėdų (apie 279 kv. m) ploto patalpas.

 

Šventinis laikotarpis Penktojoje aveniu (Fifth Avenue) yra pats intensyviausias – gruodžio mėnesį pėsčiųjų srautas čia kasdien išauga iki 1,5 milijono. Prekybininkai jau pradeda puošti savo vitrinas girliandomis ir spalvotomis lemputėmis.“ [1]

 

1. Fifth Avenue Reclaims Its Luxury Crown. King, Kate.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 18 Nov 2026: B1.