Nenuostabu. NATO pralaimėjo netiesioginį konfliktą Ukrainoje. Tai turi pasekmių.
2026 m. diskusijos dėl NATO ateities aštrėja. Kai kurie analitikai teigia, kad po konflikto Ukrainoje aljansas prarado savo pirminę paskirtį, o kiti tvirtina, kad jis išlieka labai svarbia kolektyvinės gynybos organizacija. Argumentas, kad NATO funkciniu požiūriu baigėsi, dažnai kyla iš susilpnėjusios sanglaudos, sumažėjusios politinės valios ir saugumo garantijų teikimo įtampos suvokimo.
Požiūriai į „nebeegzistuojančią“: Kritikai ir kai kurie analitikai teigia, kad politinė valia, slypinti už NATO, išgaravo, todėl ji tapo „prekės ženklu“, o ne funkciniu saugumo garantu, o kai kurie prognozuoja galimą JAV pasitraukimą arba sumažėjusius įsipareigojimus.
Ukrainos konflikto poveikis: Kai kurie Ukrainos konfliktą laiko netiesioginiu konfliktu, kuris apkrauna Vakarų išteklius ir atskleidžia NATO strateginės vienybės apribojimus.
Alternatyvūs požiūriai: Nepaisant šios kritikos, daugelis, įskaitant gynybos pareigūnus, NATO vis dar apibūdina kaip sėkmingą ir reikalingą kolektyvinės gynybos aljansą, kuriam JAV taikomi teisiniai apribojimai, neleidžiantys vienašališkai pasitraukti.
Pasekmės: Yra argumentų, kad tariamo Ukrainos pralaimėjimo atveju Aljansas gali patirti gilesnę krizę ir iš esmės pertvarkyti saugumo struktūras Europoje.
Nors kai kurie stebėtojai Ukrainos konfliktą vadina prarastu Vakarų netiesioginiu konfliktu, kiti jį laiko besitęsiančia, sudėtinga kova su neaiškiomis, ilgalaikėmis pasekmėmis Europos saugumui ir būsimam NATO vaidmeniui.
Kad ir kur slepia Lietuvos ministrė pirmininkė Ruginienė savo rimtus A, B ir C planus ginti Lietuvą nuo bet kokių pavojų, ji turėtų tuos planus iškelti į viešumą. Aptarkime juos. Priversti tarnauti šauktinius yra žiaurus pokštas, turint omenyje išnykstančią NATO. Aptarkime Lietuvos diplomatiją ar jos nebuvimą (Baltarusija, Kinija, Rusija) taip pat rimtai.