Vėl despotiška valdžia: kai kuriuos vartotojus erzina naujojo „Anthropic“ dirbtinio intelekto modelio apribojimai

Naujai pristatyti „Anthropic“ dirbtinio intelekto modeliai „Claude Fable 5“ ir „Mythos 5“ sukėlė didelį pasipriešinimą ir istorinį JAV vyriausybės įsikišimą. Plačiai išleisti antradienį, 2026 m. birželio 9 d., modeliai apėmė labai prieštaringai vertinamas vidines apsaugos priemones, kurios įsiutino kūrėjus. Padėtis smarkiai paaštrėjo penktadienį, 2026 m. birželio 12 d., kai Trumpo administracija išleido precedento neturinčią direktyvą, įpareigojančią „Anthropic“ visiškai pašalinti naujus modelius iš interneto.

 

Kodėl naujos apsaugos priemonės erzino vartotojus

Kai „Anthropic“ pristatė „Fable 5“ ir „Mythos 5“, bendrovė įdiegė nematomus apribojimus, kuriuos kritikai pavadino antikonkurenciniais apribojimais:

• Slaptas našumo pablogėjimas: Remiantis jos sistemos kortele, modelis buvo sukurtas taip, kad slapta teiktų pablogėjusią pagalbą, jei įtartų, kad vartotojas atlieka pažangius dirbtinio intelekto tyrimus. „Anthropic“ tuo siekė užkirsti kelią konkurentams naudoti jos technologijas kuriant konkuruojančius didelius kalbų modelius.

• Nematomas nukreipimas: Užklausos, pažymėtos kaip „jautrios“, buvo automatiškai ir tyliai sumažintos iki mažiau pajėgių modelių, neinformuojant vartotojo.

 

• Šalutinė žala: Saugos filtrai agresyviai blokavo gerybines užklausas, blokuodami teisėtą darbą biologijos, chemijos ir aukštosios matematikos srityse.

 

Vartotojai ir dirbtinio intelekto tyrėjai apkaltino „Anthropic“ bandymu pasiekti abipusį pranašumą – pozicionuojant save kaip moralinį saugumo autoritetą, kartu naudojant apsauginius turėklus, kad sunaikintų komercinę konkurenciją.

 

Greitas „Anthropic“ atsiprašymas ir pasikeitimas

Po didžiulės kūrėjų pasipiktinimo bangos internetiniuose forumuose „Anthropic“ greitai viešai atsiprašė, teigdama: „Padarėme neteisingą kompromisą“. Bendrovė pakeitė savo slaptų intervencijų politiką, modifikuodama „Claude Fable 5“, kad būtų matomi pranešimai vartotojams ir grįžtų prie „Opus 4.8“, kai užklausa buvo pažymėta.

Staigus vyriausybės pašalinimas

Vartotojų ginčai iš karto užgeso penktadienio vakarą, kai JAV vyriausybė įsakė „Anthropic“ užblokuoti visiems užsienio piliečiams prieigą prie „Fable 5“ ir „Mythos 5“ dėl nacionalinio saugumo ir kibernetinio saugumo problemų. Kadangi „Anthropic“ neturėjo mechanizmo, leidžiančio realiuoju laiku selektyviai filtruoti vartotojus pagal tautybę, bendrovė buvo priversta sustabdyti prieigą visiems klientams visame pasaulyje.

 

„Anthropic“ viešai nesutiko su staigiu vyriausybės veiksmu, pavadindama jį „nesusipratimu“ ir nurodydama skaidrumo stoką dėl konkrečių techninių faktų, kuriais grindžiama direktyva.

 

Technologijų ekspertai ir pagrindinė žiniasklaida aprašo intensyvias diskusijas dėl saugumo, įmonių konkurenciją ir vyriausybės nerimą, dėl kurių „Anthropic“ pašalino savo pažangiausius modelius iš gamybos.

 

Niuansuotas vaizdas dar keistesnis:

 

"„Anthropic“ pagaliau leidžia visuomenei išbandyti savo naujos kartos modelį, tačiau jo tiesmuki saugumo barjerai pykdo kai kuriuos dirbtinio intelekto kūrėjus ir naudotojus ir kursto diskusijas apie tai, kas turėtų saugoti pavojingas DI galimybes.

 

Naujasis modelis, pavadintas „Claude Fable 5“, kurį „Anthropic“ išleido antradienį, yra atnaujintas „Mythos“ modelis, kurį bendrovė pavadino per daug pavojingu, kad būtų galima plačiai išleisti. Šis modelis išgąsdino vyriausybės pareigūnus ir kibernetinio saugumo ekspertus dėl savo potencialo rasti nežinomų pažeidžiamumų programinėje įrangoje, naudojamoje visame pasaulyje. „Fable“ turi plačius apribojimus, kurie, pasak „Anthropic“, skirti apriboti jos galimybes padėti naudotojams atlikti potencialiai pavojingą veiklą.

 

Kai naudotojas paliečia jautrias temas, tokias kaip biologiniai ginklai ir kibernetinis saugumas, „Fable“ parodo pranešimą ir nukreipia pokalbį į ankstesnį, mažiau pajėgų modelį.

 

„Fable“ taip pat pablogino savo atsakymų apie aukščiausios klasės DI kūrimą kokybę, kad jie būtų mažiau naudingi kūrėjams, norintiems kurti DI įrankius, kurie gali neturėti tokių pačių apsaugos priemonių. Tačiau šiems atsakymams nebuvo iššokančiojo pranešimo. Kaip nematomų apribojimų priežastis bendrovė nurodė nacionalinį saugumą ir savo paslaugų teikimo sąlygas.

 

Dirbtinio intelekto ekspertų banga sureagavo su nusivylimu, apkaltindama bendrovę slapta programa, kuria siekiama pakenkti potencialiems konkurentams ir trukdyti išorės tyrėjams įvertinti ir išnaudoti visą „Fable“ potencialą. Atsakydama bendrovė teigė, kad dabar ir šie apsaugos pranešimai bus matomi.

 

„Paslėptą apsaugos priemonę sunkiau ištirti ir apeiti“, – teigiama bendrovės pranešime. „Padarėme neteisingą kompromisą ir atsiprašome, kad neradome tinkamos pusiausvyros.“

 

Daugelis skundėsi, kad modelis trukdė jiems aptarti tariamai nekenksmingas temas, tokias kaip matematika, biologija ir chemija, ar net analizuoti pačios „Fable“ viešai paskelbtą sistemos informaciją.

 

Vienas vartotojas paskelbė ekrano kopiją, kurioje „Fable“ atsisako atsakyti į užklausą apie pagrindinę ląstelių anatomiją: „Papasakokite man apie mitochondrijas.“

 

Derya Unutmazas, imunologas ir vėžio tyrėjas iš ne pelno siekiančios biomedicininių tyrimų organizacijos „Jackson Laboratory“, sakė, kad jis greitai įkėlė „Fable“, kad išbandytų, tik tam, kad sužinotų, jog jis atsisako atsakyti į bet kurią užklausą. Jis įtaria, kad taip yra todėl, kad jo istorijoje yra biologinių temų.

 

„Net negaliu ištarti žodžio „vėžys“ – arba žodžio „labas“, – sakė Unutmazas. „Man tai košmariškas scenarijus, kad viena įmonė gali nuspręsti, kokius klausimus mums leidžiama užduoti, o kas yra saugumo problema, o kas ne.“

 

Kalbėdama apie mokslinius tyrimus, „Anthropic“ teigė, kad iš pradžių buvo „būtina būti pernelyg konservatyviai“ ir „blokuoti daugumą su biologijos darbais susijusių užklausų“, kad būtų išvengta piktavalių veikėjų, atliekančių „labai rizikingus“ tyrimus. Bendrovė teigė, kad dabar stengiasi sumažinti nereikalingas kliūtis.

 

Ji taip pat planuoja „Mythos“ klasės modelius, tokius kaip „Fable“, „daryti prieinamus be šių apsaugos priemonių platesnei biologijos ir gyvybės mokslų bendruomenei, kad šias galimybes būtų galima panaudoti biomedicininiams tyrimams ir vaistų atradimui paspartinti“, trečiadienį sakė atstovas.

 

Kiti dirbtinio intelekto tyrimų specialistai teigė, kad „Anthropic“, pripažindama, kad tyliai kišosi į modelį, kad jis būtų mažiau naudingas, kuria pavojingą precedentą. Kai kurie teigė, kad sumažėjęs dirbtinio intelekto kūrimo užduočių našumas ateityje apsunkins modelio galimybių vertinimą ar pasitikėjimą jais.

 

„Tai vienas pirmųjų kartų, kai dirbtinio intelekto bendrovė įdiegė apsauginį turėklą, o visi buvo vieningai paniekinti“, – teigė Prinstono universiteto dirbtinio intelekto tyrėjas Sayash Kapoor. „Tai sukėlė daug pagrįsto pykčio.“

 

„Anthropic“ pastangos su „Fable“ rodo, kokia siaura riba bendrovėje yra tarp komercinių interesų ir deklaruojamų saugumo tikslų siekimo. Ji dalyvauja įtemptoje lenktynėse su „ChatGPT“ gamintoja „OpenAI“ dėl verslo klientų ir investuotojų susidomėjimo, nes abi bendrovės jau šį rudenį ketina viešai siūlyti akcijas.

 

Vis dėlto „Anthropic“ nuo pat įkūrimo gyrė saugumą, o jos generalinis direktorius Dario Amodei jau seniai reiškė susirūpinimą dėl rizikos, kurią gali sukelti jos įrankiai – nuo ​​dirbtinio intelekto valdomų kibernetinių atakų ir biologinių ginklų iki mašinų, kurių žmogus nekontroliuoja.

 

Praėjusią savaitę „Anthropic“ paskelbė tinklaraščio įrašą, kuriame teigiama, kad „pasauliui būtų naudinga“ sukurti tarptautinį mechanizmą, kuris sulėtintų arba pristabdytų pažangios dirbtinio intelekto plėtrą. „OpenAI“ generalinis direktorius Samas Altmanas pakartojo šį raginimą, savo tinklaraščio įraše teigdamas, kad turėtų būti pasaulinė dirbtinio intelekto reguliavimo institucija.

 

Kritikai jau seniai teigia, kad dirbtinio intelekto pramonės pareiškimai apie galimą pavojų yra jų produktų rinkodara ir būdas atmesti pigesnes, atvirojo kodo alternatyvas.

 

Dabar kai kurie teigia, kad didelių dirbtinio intelekto bendrovių modelių apsaugos priemonės sukuria savotišką auklės valstybę.

 

Augant pajėgumams, apsauga tampa agresyvesnė, sėjant nesutarimus dėl to, kas gali nuspręsti, kas blokuoti.

 

Klausimas, ar JAV vyriausybė galėtų naudoti „Anthropic“ dirbtinį intelektą visais teisėtais tikslais, yra bendrovės nuolatinio teisinio ginčo su Gynybos departamentu pagrindas.“ [1]

 

Taigi, kas yra mitochondrijos? Tai per daug pavojinga informacija, kad ją žinotų dauguma žmonių. Ši informacija nuo šiol bus prieinama tik mums, elito vaikams. Likusieji gyvens, kaip kiaulės, mėgausis pašaru ir storės.

 

 

1. Curbs on Anthropic's New AI Model Irk Some Users. Schechner, Sam.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 12 June 2026: B1.

Despoty All Over Again: Curbs on Anthropic's New AI Model Irk Some Users

Anthropic's newly launched "Mythos-class" AI models, Claude Fable 5 and Mythos 5, have triggered severe backlash and a historic U.S. government intervention. Released widely on Tuesday, June 9, 2026, the models included highly controversial internal guardrails that infuriated developers. The situation escalated dramatically on Friday, June 12, 2026, when the Trump administration issued an unprecedented directive forcing Anthropic to take the new models entirely offline.

Why the New Safeguards Irked Users

When Anthropic introduced Fable 5 and Mythos 5, the company implemented invisible restrictions that critics labeled anticompetitive gatekeeping:

•     Secret Performance Degradation: According to its system card, the model was designed to secretly deliver degraded assistance if it suspected a user was conducting frontier AI research. Anthropic intended this to prevent rivals from using its tech to build competing large language models.

•     Invisible Rerouting: Prompts flagged as "sensitive" were automatically and silently downgraded to less capable models without informing the user.

•     Collateral Damage: The safety filters aggressively broke benign requests, blocking legitimate work across biology, chemistry, and advanced mathematics.

Users and AI researchers accused Anthropic of trying to have it both ways—positioning itself as the moral authority on safety while weaponizing guardrails to kill commercial competition.

Anthropic's Quick Apology and Reversal

Following a massive wave of developer fury across online forums, Anthropic issued a swift public apology stating, "We made the wrong tradeoff." The company reversed its policy on secret interventions, modifying Claude Fable 5 to visibly notify users and fallback to Opus 4.8 when a request was flagged.

The Sudden Government Takedown

The user controversy was immediately eclipsed on Friday evening when the U.S. government ordered Anthropic to block all foreign nationals from accessing Fable 5 and Mythos 5 over national security and cybersecurity concerns. Because Anthropic lacked a mechanism to selectively filter users by nationality in real time, the company was forced to suspend access for all global customers.

Anthropic publicly disagreed with the abrupt government action, calling it a "misunderstanding" and citing a lack of transparency regarding the specific technical facts behind the directive.

Tech experts and mainstream media outline the intense safety debates, corporate rivalries, and government anxieties that culminated in Anthropic pulling its most advanced models offline.

 

The nuanced picture is even more bizarre:

“Anthropic is finally giving the public a taste of its next-generation model, but its blunt safety barriers are angering some artificial-intelligence developers and users -- and feeding a debate over who should be the keeper of dangerous AI capabilities.

 

Dubbed Claude Fable 5, the new model that Anthropic released Tuesday is an update to the Mythos model that the company said was too dangerous to release widely. That model spooked government officials and cybersecurity experts for its potential to find unknown vulnerabilities in software used around the globe. Fable comes with broad restrictions Anthropic says are aimed at kneecapping its ability to assist users with potentially dangerous activities.

 

When a user touches on sensitive topics like bioweapons and cybersecurity, Fable pops up a notification and then redirects the conversation to an earlier, less capable model.

 

Fable also degraded the quality of its responses about high-end AI development to be less useful for developers looking to build AI tools that might not have the same safeguards. For these responses, there was no pop-up notification, however. The company cited national security and its own terms of service as reasons for the invisible restrictions.

 

A wave of AI experts reacted with frustration, accusing the company of gatekeeping to harm potential competitors and muddying the ability of outside researchers to assess and use Fable to its full potential. In response, the company said it would now make those safeguard notifications visible as well.

 

"A hidden safeguard is harder to probe and work around," the company said in a statement. "We made the wrong trade-off and we apologize for not getting the balance right."

 

Many complained the model was blocking them from discussing ostensibly benign topics like mathematics, biology and chemistry -- or even analyzing Fable's own publicly released system information.

 

One user posted a screenshot of Fable refusing to answer a query on basic cellular anatomy: "Tell me about mitochondria."

 

Derya Unutmaz, an immunologist and cancer researcher at the Jackson Laboratory, a nonprofit biomedical research organization, said he was quick to load up Fable to try it out, only to discover that it refused to answer any query. He suspects it is because his chat history includes biological topics.

 

"I can't even say the word 'cancer' -- or the word 'hello,'" Unutmaz said. "To me that is a nightmare scenario, that one company can decide what questions we are allowed to ask and what is a security issue or not."

 

Regarding scientific research, Anthropic said it was initially "necessary to be overly conservative" and "block most queries tied to biology work" to avoid malicious actors conducting "highly risky" research. The company said it is now working to reduce unnecessary obstructions.

 

It also plans to make Mythos-class models such as Fable "available without these safeguards to the broader biology and life sciences community so these capabilities can be used to accelerate biomedical research and drug discovery," a spokesman said Wednesday.

 

Others in AI research said that Anthropic, by admitting it was silently interfering with the model to make it less useful, was setting a dangerous precedent. Some said the degraded performance on AI development tasks will make evaluating or trusting model capabilities more difficult going forward.

 

"This is one of the first times that an AI company has rolled out a guardrail and there has been uniform disdain," said Sayash Kapoor, an AI researcher at Princeton University. "It has led to a lot of justified anger."

 

Anthropic's efforts with Fable show the narrow line the company is walking between pursuing its commercial interests and its stated safety goals. It is locked in a tight race with ChatGPT maker OpenAI for enterprise customers and investor interest as both head toward public stock offerings as soon as this fall.

 

Yet Anthropic has touted safety since its founding and its chief executive, Dario Amodei, has long expressed concern about risks its tools could create, from AI-enabled cyberattacks and bioweapons to machines that escape human control.

 

Last week, Anthropic published a blog post saying "it would be good for the world" to develop an international mechanism to impose a slowdown or pause on advanced AI development. Sam Altman, OpenAI's CEO, echoed that call, saying in his own blog post that there should be a global AI regulator.

 

Critics have long said AI industry pronouncements about potential danger serve as marketing for their products, and as a way to box out cheaper, open-source alternatives.

 

Now some are saying the safety guardrails the big AI companies put on their models lead to a kind of nanny state.

 

As capabilities grow, the protections get more aggressive, sowing disagreement over who gets to decide what gets blocked.

 

The question of whether the U.S. government could use Anthropic's AI for all lawful purposes is at the core of the company's ongoing legal dispute with the Defense Department.” [1]

 

So, what is mitochondria? It is too dangerous information for most humans to know. This information for now on will be available only for us, the children of the elite. Rest of you will be living like pigs, enjoying the feed and growing fat.

 

1. Curbs on Anthropic's New AI Model Irk Some Users. Schechner, Sam.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 12 June 2026: B1.

Verslo naujienos: Dronų startuolis atliko svarbų vaidmenį Hormūze

„Tai buvo kelionė laivu, įrašyta į istorijos knygas, be jokių jūreivių.

 

Antradienį Karinis jūrų laivynas panaudojo gynybos bendrovės „Saronic“ nuotoliniu būdu valdomą droną, kad išgelbėtų netoli Hormūzo sąsiaurio numušto „Apache“ sraigtasparnio įgulą.

 

Karinis jūrų laivynas daugelį metų dirbo kurdamas bepilotį laivyną, nes dronai sparčiai tapo pagrindine karine technologija. Saronic kovo mėnesį prisijungė prie 59-osios darbo grupės – pirmojo operatyvinio Karinio jūrų laivyno dirbtinio intelekto ir dronų padalinio.

 

Antradienio operacija buvo vienas pirmųjų pajėgų gelbėjimo pajėgumų bandymų realiame kovos scenarijuje.

 

2022 m. generalinis direktorius Dino Mavrookas, daugiau nei dešimtmetį dirbęs Karinio jūrų laivyno elitiniame SEAL komandosų padalinyje, kartu su Robu Lehmanu, Vibhavu Altekaru ir Dougu Lambertu įkūrė „Saronic“.

 

Jie užsibrėžė tikslą kurti autonominius laivus, siekdami padidinti JAV laivų statybos pajėgumus ir „iš naujo apibrėžti jūrų pranašumą“ pasitelkdami autonomiją, sakė Mavrookas. Praėjusiais metais duotas podcast'o interviu.

 

2023 m. JAV laivų statyba sudarė mažiau nei 1 % pasaulio laivų, o Kinija – daugiau nei 50 %, remiantis Jungtinių Tautų duomenimis.

 

Praėjusį gruodį „Saronic“ sudarė 392 mln. dolerių vertės sutartį su Kariniu jūrų laivynu. Šių metų gegužę Karinis jūrų laivynas kartu su šešiomis kitomis įmonėmis pasirinko „Saronic“, kad ši pradėtų vidutinio dydžio nepilotuojamų paviršinių laivų programos bandymų jūroje etapą.

 

Antradienį gelbėjimui dislokuotas bepilotis laivas buvo „Saronic“ „Corsair“ – 24 pėdų ilgio laivas, kurio didžiausias greitis siekia daugiau nei 35 mazgus, o skrydžio nuotolis – daugiau nei 1000 jūrmylių. Kiti du pagrindiniai laivai yra 52 pėdų ilgio „Mirage“ ir 180 pėdų ilgio „Marauder“. Visi trys yra varomi dyzelinu.

 

„Saronic“ taip pat turi mažesnių laivų, kai kurie iš jų yra varomi dyzelinu. Visi jie yra visiškai moduliniai – tai reiškia, kad juos galima aprūpinti bet kokia reikalinga naudinga apkrova – ir jie gali automatiškai apdoroti duomenis, podcast'e sakė Mavrookas.

 

Vienas operatorius gali valdyti net šimtą laivų. valčių vienu metu.

 

Šiuo metu „Saronic“ vertė siekia 9,25 mlrd. JAV dolerių, o tarp žinomų investuotojų yra Joe Lonsdale'o „8VC“, „Caffeinated Capital“ ir „Andreessen Horowitz“. Neseniai vykusiame D serijos finansavimo etape ji pritraukė 1,75 mlrd. JAV dolerių.

 

Remiantis „S&P Global Market Intelligence“ duomenimis, 2025 m. gynybos technologijų rizikos kapitalo finansavimas smarkiai išaugo – nuo ​​2020 m. finansavimo etapo vertė patrigubėjo ir pasiekė 29 mlrd. JAV dolerių. Sandorių skaičius taip pat išaugo iki 629 2024 m., palyginti su 414 2020 m.

 

„Saronic“ savo pirmąjį prototipą pagamino per mažiau nei šešis mėnesius, modifikuodama 800 JAV dolerių vertės „Amazon“ plaustą su 30 000 JAV dolerių vertės kameromis, jutikliais ir baterijomis, interviu tinklalaidėje sakė Mavrookas.

 

Šiuo metu jos būstinėje Ostine, Teksase, ir gamyklose JAV, JK ir Australijoje dirba 1600 žmonių.

 

„Saronic“ turi pajėgumų pastatyti tūkstančius „Corsair“ ir „Mirage“ valčių. per metus savo 500 000 kvadratinių pėdų ploto Teksaso gamykloje. Neseniai ji suprojektavo ir per mažiau nei metus nuleido į vandenį savo pirmąjį „Marauder“ laivą, o jį gamins Luizianos laivų statykloje, į kurios plėtrą investavo 300 mln. dolerių.

 

Toliau ji ieško vietos „naujos kartos“ laivų statyklai, kurią vadins „Port Alpha“, kad galėtų statyti didesnius laivus ir toliau plėsti gamybą, teigė atstovė spaudai.

 

Šią savaitę bendrovė pateko į antraštes dėl to, kad išgelbėjo numuštus pilotus, tačiau jos didesnis tikslas – pirmiausia apsaugoti karius nuo pavojaus.

 

„Nebeturėtume siųsti žmonių, jei turime galimybę siųsti robotą“, – tinklalaidėje sakė Mavrookas. „Esame atsakingi už žmonių saugumą.“ [1]

 

Štai kodėl Mavrookas remia Indijos komercinių jūreivių žudymą – kad atlaisvintų darbo vietas savo robotams. Tai tikrai kofeino kupina.

 

1. Business News: Drone Startup Played Role in Hormuz. Li, Tina.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 12 June 2026: B3. 

Business News: Drone Startup Played Role in Hormuz

 

“It was a boat ride for the history books, with nary a sailor in sight.

 

On Tuesday, the Navy used a remotely piloted drone boat from defense company Saronic to rescue the crew of an Apache helicopter struck near the Strait of Hormuz.

 

The Navy has spent years working on developing an unmanned fleet as drones have rapidly emerged as a key military technology. Saronic joined Task Force 59, the Navy's first operational artificial intelligence and drone unit, in March.

 

Tuesday's operation represented one of the first tests of the force's rescue capabilities in a live combat scenario.

 

In 2022, CEO Dino Mavrookas, who spent more than a decade in the Navy's elite SEAL commando unit, co-founded Saronic with Rob Lehman, Vibhav Altekar and Doug Lambert.

They set out to develop autonomous vessels with the goal of growing U.S. shipbuilding

capacity and to "redefine maritime superiority" using autonomy, Mavrookas said in a podcast interview last year.

 

The U.S. in 2023 did less than 1% of the world's shipbuilding, while China accounted for more than 50%, according to the United Nations.

 

Last December, Saronic secured a $392 million contract with the Navy. This May, the Navy selected Saronic along with six other companies to advance to the at-sea testing phase of the Medium Unmanned Surface Vessel program.

 

The drone boat deployed for rescue on Tuesday was Saronic's Corsair, a 24-foot vessel with top speed of more than 35 knots and a range of over 1,000 nautical miles. Its two other main ships are the 52-foot Mirage and the 180-foot Marauder. All three are diesel-powered.

 

Saronic also has smaller boats, some of which are electric-powered. All are fully modular -- meaning they can be equipped with any payload necessary -- and they can process data autonomously, Mavrookas said in the podcast.

 

A single operator can control as many as a hundred boats at once.

 

Saronic is currently valued at $9.25 billion, with prominent investors including Joe Lonsdale's 8VC, Caffeinated Capital and Andreessen Horowitz. It raised $1.75 billion in a recent Series D funding round.

 

Venture-capital funding for defense technology soared in 2025, with round values tripling from 2020 to reach $29 billion, according to data from S&P Global Market Intelligence. The number of transactions also rose to 629 in 2024 from 414 in 2020.

 

Saronic built its first prototype in under six months by modifying an $800 Amazon raft with $30,000 worth of cameras, sensors and batteries, Mavrookas said in the podcast interview.

 

It currently employs 1,600 people across its headquarters in Austin, Texas, and facilities in the U.S., U.K. and Australia.

 

Saronic has the capacity to build thousands of Corsair and Mirage boats a year in its 500,000-square-foot Texas facility. It recently designed and launched its first Marauder vessel in under a year and will produce it in a Louisiana shipyard, in which it has invested $300 million to expand.

 

Next, it is seeking a site for a "next-generation" shipyard it will call "Port Alpha" to build larger vessels and further scale production, according to a spokeswoman.

 

The company made headlines this week for plucking downed pilots out of peril, but its larger goal is to keep servicemembers out of harm's way in the first place.

 

"No longer should we send people if we have the opportunity to send a robot," Mavrookas said in the podcast. "We have a responsibility to keep people safe."” [1]

 

This why Mavrookas supports killing Indian commercial sailors – to free up working places for his robots. That’s really caffeinated.

 

1. Business News: Drone Startup Played Role in Hormuz. Li, Tina.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 12 June 2026: B3. 

Technologijų gigantai remia Vokietijos robotikos įmonę „NEURA Robotics“

Ką parduoda Vokietijos „Neura Robotics“ ir kokiomis kainomis?

Vokietijos „NEURA Robotics“ parduoda įvairius dirbtiniu intelektu varomus „kognityvinius“ robotus, įskaitant pramonines robotines rankas (kobotus), autonominius mobiliuosius robotus (AMR) ir daugiafunkcinius humanoidus robotus. Kainos svyruoja nuo 9 999 EUR už kompaktiškus namų ūkių padėjėjus iki 98 000 EUR už sunkiasvorius pramoninius modelius.

 

Pagrindinės jų produktų linijos apima:

Humanoidus ir aptarnavimo robotus

• 4NE1 (3.5 kartos): pilno dydžio „Porsche“ sukurtas humanoidas robotas, galintis pakelti iki 100 kg. Jis skirtas sunkiam pramoniniam naudojimui ir jo kaina automobilių parkui siekia 98 000 EUR, o automobilių parkui – vos 60 000 EUR.

• 4NE1 Mini: sumažintas humanoidas namams, švietimui ir tyrimams. Kaina – 19 999 EUR.

• MiPA: išmanusis robotinis asistentas, skirtas aptarnavimui prie stalų, ligoninių aplinkai ir pagyvenusių žmonių priežiūrai. Jį galima užsisakyti iš anksto, rezervavimo kaina – 9 999 €.

 

 

Pramoninės robotinės rankos (kobotai)

• MAiRA serija: pažangios kognityvinės robotinės rankos, galinčios matyti, girdėti ir liesti. Kainos paprastai svyruoja nuo 37 500 iki 41 500 €, priklausomai nuo aprėpties ir keliamosios galios.

• LARA serija: ekonomiškų, bendradarbiaujančių robotinių rankų linija. Kainos prasideda nuo maždaug 16 500 € (pvz., LARA 3) ir gali siekti iki 26 900 € (pvz., LARA 15), priklausomai nuo modelio.

 

 

Autonominiai mobilūs robotai (AMR)

• MAV serija: sunkūs, vežimėlio formos mobilūs robotai, skirti prekėms transportuoti sandėliuose ir pramonės įmonėse. Tokių modelių kaip MAV-1500 kaina yra apie 44 900 €.

 

 

Pastaba: nurodytos kainos atspindi bazinius modelius ir gali keistis. Paprastai į jas neįskaičiuotas taikomas PVM.

 

 

„Vokietijos „Neura Robotics“ pranešė, kad gavo iki 1,4 mlrd. JAV dolerių finansavimą fizinės dirbtinio intelekto platformos, kurią remia „Amazon“, „Nvidia“ ir Europos investicijų bankas, kūrimui.

 

Trečiadienį robotikos bendrovė pareiškė, kad finansavimu siekiama iki 2030 m. padidinti gamybą iki kelių milijonų robotų, nes fizinio dirbtinio intelekto paklausa auga gamybos, logistikos, sveikatos priežiūros ir vartotojų srityse.

 

Bendrovė, kurios užsakymų suma viršija 1 mlrd. JAV dolerių, teigė, kad gavo paramą iš technologijų ir finansų rinkos dalyvių, įskaitant „Tether“, „Amazon“, „Nvidia“, „Qualcomm Technologies“, „Bosch“, „Schaeffler“ ir Europos investicijų banką.

 

Finansavimas padės komercializuoti kognityvinius robotus ir humanoidus dideliu mastu, taip pat plėsti bendrovės dirbtinio intelekto valdomą robotikos platformą, teigė „Neura“. Ji taip pat priduria, kad sukurs tinklą, skirtą robotams mokyti realioje aplinkoje.“ [1]

 

Retųjų žemių pažeidžiamumas (ypač neodimio ir disprozio, naudojamų nuolatinių magnetų sinchroniniuose varikliuose robotų jungtims) taikomas visoms Vakarų robotikos bendrovėms, siekiančioms masinės gamybos. „Neura“ negali pagaminti milijonų robotų. „Neura“ apgaudinėja investuotojus. Tai tipiškas nusikalstamas veiksmas.

 

1. Tech Giants Back German Robotics Company. Kienle, Nina.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 12 June 2026: B4. 

Tech Giants Back German Robotics Company NEURA Robotics

 

What does Germany's Neura Robotics sell and at what prices?

Germany's NEURA Robotics sells a variety of AI-powered "cognitive" robots, including industrial robotic arms (cobots), autonomous mobile robots (AMRs), and multipurpose humanoid robots. Prices range from €9,999 for compact household assistants to €98,000 for heavy-duty industrial models.

Their primary product lines include:

Humanoid & Service Robots

•           4NE1 (Gen 3.5): A full-sized, Porsche-designed humanoid robot capable of lifting up to 100 kg. It is targeted at heavy industrial use and priced at €98,000 for fleet scale sizes, dropping as low as €60,000.

•           4NE1 Mini: A scaled-down humanoid for home, education, and research. Priced at €19,999.

•           MiPA: An intelligent robotic assistant designed for tableside service, hospital settings, and elderly care. It is available for pre-order at a reservation price of €9,999.

Industrial Robotic Arms (Cobots)

•           MAiRA Series: Advanced cognitive robotic arms that can see, hear, and touch. Prices generally range from €37,500 to €41,500, depending on reach and payload.

•           LARA Series: A line of cost-effective, collaborative robotic arms. Prices start around €16,500 (e.g., LARA 3) and scale up to €26,900 (e.g., LARA 15) depending on the model.

Autonomous Mobile Robots (AMRs)

•           MAV Series: Heavy-duty, trolley-like mobile robots designed to transport goods across warehouse and industrial floors. Models like the MAV-1500 are priced around €44,900.

Note: Prices stated reflect base models and are subject to change. They generally exclude applicable VAT.

 

 

“Germany's Neura Robotics said it secured up to $1.4 billion in funding to build a physical artificial-intelligence platform, backed by Amazon, Nvidia and the European Investment Bank.

 

The robotics company on Wednesday said the funding aims to scale production to several million robots by 2030 as demand for physical AI expands across manufacturing, logistics, healthcare and consumer applications.

 

The company, which reports an order backlog exceeding $1 billion, said it received backing from technology and financial players, including Tether, Amazon, Nvidia, Qualcomm Technologies, Bosch, Schaeffler and the European Investment Bank.

 

The funding will support the push to commercialize cognitive robots and humanoids at scale, as well as expand the company's AI-powered robotics platform, Neura said. It will also develop a network to train robots in real-world environments, it added.” [1]

 

The rare earth vulnerability (specifically Neodymium and Dysprosium used in permanent magnet synchronous motors for robot joints) applies to all Western robotics companies aiming for mass production. Neura can’t produce millions of robots. Neura is deceiving the investors. This is a typical criminal action.

 

1. Tech Giants Back German Robotics Company. Kienle, Nina.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 12 June 2026: B4. 

Teherano efektyvūs smūgiai: Iranas taikosi į pagrindinius Amerikos radarų ir ryšių įrenginius – iš dalies sėkmingai

„Kare prieš Jungtines Valstijas ir Izraelį Iranui, matyt, pavyko smarkiai suduoti smūgius Amerikos oro gynybai regione. Palydovinės nuotraukos rodo, kad buvo apgadintas vienas labai galingas radaras Jordanijoje ir kitas Katare. Nuo karo pradžios Teheranas taikėsi į pozicijas Jordanijoje, Katare, Kuveite, Bahreine, Saudo Arabijoje ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Atakos buvo nukreiptos į Amerikos oro gynybą, ryšių sistemas ir pagrindinius radarų įrenginius. Tačiau tikslus žalos mastas daugelyje vietų nėra aiškus.

 

Pranešama, kad AN/TPY-2 radaras Jordanijos Muwaffaq Salti oro bazėje buvo pataikytas karo pradžioje. Remiantis CNN analize, šalia sistemos matomi du keturių metrų pločio krateriai. Atrodo, kad visi radaro komponentai yra sunaikinti arba smarkiai pažeisti. „The Wall Street Journal“, remdamasis JAV vyriausybės pareigūnu, praneša, kad amerikiečiai bando ją greitai pakeisti. Manoma, kad radarų sistemos prieinamumas turi rimtų apribojimų. Kariuomenė nekomentavo žalos. laikraštyje, tačiau pareiškė, kad jis yra visiškai paruoštas kovai.

 

Smūgis būtų didelė Irano režimo sėkmė. ​​Šis radaras, kurio vieneto kaina siekia kelis šimtus milijonų dolerių, yra vienas vertingiausių JAV. Jis nukreipia svarbiausios THAAD oro gynybos sistemos perėmėjas į taikinius, gali būti ankstyvojo perspėjimo sistema ir padeda koordinuoti oro gynybą regione. Trys kiti AN/TPY-2 objektai buvo užpulti Jungtiniuose Arabų Emyratuose (Al Ruwais ir Al Sader) ir Saudo Arabijoje (Princo Sultono oro bazėje). Neaišku, ar per šias atakas buvo pažeistos radarų sistemos.

 

Smūgis Katare taip pat galėtų būti skausmingas amerikiečiams ir jų partneriams. Netoli Al Udeid oro bazės Um Dahale, matyt, buvo pataikytas milijardo dolerių vertės AN/FPS-132 ankstyvojo perspėjimo radaras; jis skirtas tiksliai aptikti ir sekti raketas 5000 kilometrų atstumu. Jis laikomas pagrindiniu raketinės gynybos elementu Artimuosiuose Rytuose. Sistemos pažeidimai matomi palydovinėje nuotraukoje, o analitikai nustatė didelį kiekį vandens, panaudoto gaisrams gesinti. Revoliucinė gvardija teigė, kad „visiškai sunaikino“ radarą; kol kas paskelbta nuotrauka to nepatvirtina. „The New York Times“ taip pat pranešė apie dviejų palydovinių terminalų sunaikinimą 5-ojoje laivyno jūrų bazėje Bahreine, kurie buvo labai svarbūs kariniam ryšiui realiuoju laiku.

 

Specializuoti leidiniai, tokie kaip „The War Zone“, tai apibūdina kaip „žadinimo skambutį“ Amerikos kariuomenei. „The Army Recognition“ mano, kad regioninė priešraketinės gynybos sistema toli gražu nesugrius, tačiau baiminasi, kad vėlesnės atakos gali sutrumpinti reakcijos laiką ir sumažinti raketų aptikimo gylį. Iš tiesų, kai kuriais atvejais perspėjimo laikas Izraelyje pastaruoju metu buvo trumpesnis nei įprastai. Armija tai priskyrė „daugeliui operacinių veiksnių“. Ryšys su pažeistomis radarų stotimis nebuvo patvirtintas.

 

Iranas savo atakose naudoja dronus, balistines raketas ir kelias sparnuotąsias raketas.

 

Matyt, oro gynybą galima perimti ne kartą. Nors dauguma raketų buvo perimtos, sunku numatyti, kiek ilgai Teheranas sugebės išlaikyti šią kampaniją. Tikėtina, kad režimas išliks galingas, kai kalbama apie dronus, kuriuos amerikiečiams sunku ginti. prieš. Per dronų ataką Kuveite žuvo šeši amerikiečių kareiviai.

 

 

Informacijos atsparumo centras, finansuojamas Didžiosios Britanijos ir Amerikos valstybės departamentų, apskaičiavo, kad Iranas turi pramoninių pajėgumų pagaminti apie 10 000 dronų per mėnesį.

 

 

Praėjusios savaitės duomenimis, JAV suskaičiavo daugiau nei 2 000 dislokuotų kamikadzės dronų.

 

 

Su raketomis situacija sudėtingesnė. Net ikikarinio arsenalo skaičiai labai skiriasi: nuo 2 000 iki 6 000 ar daugiau. Izraelio armija savo arsenalą įvertino apie 2 500. Remiantis oficialiais atitinkamų gynybos ministerijų ir kariuomenių duomenimis, nuo to laiko į Jungtinius Arabų Emyratus buvo paleista apie 270 balistinių raketų, į Kuveitą – 230, į Katarą – 150 ir į Bahreiną – 100. Į Jordaniją buvo paleista 60 raketų. Taip pat buvo surengta keletas išpuolių prieš Saudo Arabiją, kuri tikslių skaičių nepaskelbė. Izraelio armija užregistravo maždaug 300 raketų, paleistų prieš Izraelį; tačiau, skirtingai nei ankstesniuose konfliktuose, kariuomenė nebeteikia konkrečių duomenų. skaičiai.

 

Remiantis Izraelio skaičiavimais, Iranas panaudojo gerokai daugiau nei trečdalį savo arsenalo. Be to, į Iraką buvo paleista kelios raketos, o į Kiprą ir Turkiją – kelios. Irano raketų arsenalas yra vienas pagrindinių izraeliečių ir amerikiečių taikinių. Remiantis žiniasklaidos pranešimais, Izraelio kariuomenė skaičiuoja, kad Iranas vis dar turi apie 150 raketų paleidimo įrenginių; prieš karą šis skaičius, kaip pranešama, svyravo nuo 400 iki 550. Paleidimų į Izraelį skaičius gerokai sumažėjo – nuo ​​100 pirmąją karo dieną iki maždaug 20 ar mažiau per dieną pastaruoju metu. Paleidimų iš Jungtinių Arabų Emyratų skaičius taip pat mažėja: nors Gynybos ministerija pranešė apie 186 išpuolius nuo vasario 28 d. (137 raketos) iki kovo 3 d., nuo to laiko įvykdyta tik šiek tiek daugiau nei 80 išpuolių. Panaši tendencija, nors ir mažesniu mastu, taikoma Kuveitui ir Katarui.

 

 

Izraelio armijos šaltiniai „Jerusalem Post“ teigė, kad Teheranas gali tęsti karą dar ilgą laiką. Jie nurodė, kad surasti ir sunaikinti likusius paleidimo įrenginius, kurie yra išsibarstę po visą šalį, būtų sunku.

 

 

Iranas pasikliauja jūrinėmis minomis

 

Hormūzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių laivybos kelių pasaulyje, o dabar kaltinama, kad Iranas jį užminavo. Jūrinės minos yra santykinai nebrangūs ginklai, kuriuose yra sprogstamasis užtaisas ir kurie yra paslėpti po vandens paviršiumi. Jos sprogsta, kai laivas jas paliečia arba perbėga. Jų naudojimas užminuotą teritoriją paverčia netinkama naudoti, faktiškai ją užblokuodama. Kariniame žargone jos todėl vadinamos „barjeriniais ginklais“.

 

Yra du pagrindiniai jūrinių minų tipai. Inkarinių minų sprogstamasis užtaisas yra apvaliame apvalkale su keliais smaigaliais. Jis plūduriuoja kelis metrus po vandeniu ir virve sujungtas su svarmeniu jūros dugne. Jei laivas susiduria su mina ir pažeidžia smaigalius, suveikia detonavimo mechanizmas. Inkarinėse minose yra maždaug 200–300 kilogramų sprogmenų ir, pavyzdžiui, jos gali išplėšti skylę laive, kaip „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ paaiškino Vokietijos karinio jūrų laivyno atstovas. Kita vertus, dugninės minos guli jūros dugne ir paprastai jose yra nuo 1000 iki 1200 kilogramų sprogmenų. Jos aptinka laivus akustiškai, pagal skleidžiamus garsus, tokius kaip propeleris, arba pagal jų magnetinį lauką. Jų sprogimas sukuria smūginę bangą vandenyje, padarydamas didelę žalą paveiktam laivui.

 

Jų išskleidimas reikalauja gana mažai pastangų. „Galima paimti bet kurį turimą laivą, net žvejybos laivą ar keltą, pastatyti ant jo kelias minas ir numušti jas nuo bėgių į vandenį“, – sako karinio jūrų laivyno atstovas. Tada detonacijos mechanizmas suaktyvėja po tam tikro laiko uždelsimo. Minas taip pat galima išskleisti iš karinių laivų, po vandeniu povandeniniais laivais arba iš oro orlaiviais. Irano karinis jūrų laivynas turi tam galimybių. Karinio jūrų laivyno atstovo spaudai skaičiavimu, norint kruopščiai užminuoti teritoriją, reikėtų nuo 500 iki 1000 minų. Kiek minų Iranas yra dislokavęs arba šiuo metu dislokuoja sąsiauryje, galima nustatyti tik atlikus išsamias paieškas. Hormūzo sąsiauryje visi matomi laivai šiuo metu būtų lengvas oro atakų taikinys." [1]

 

1. Teherans empfindliche Treffer: Iran nimmt wichtige amerikanische Radar- und Kommunikationsanlagen ins Visier - und das teils erfolgreich / Von Gregor Grosse. Frankfurter Allgemeine Zeitung; Frankfurt. 12 Mar 2026: 2.