London Approves Wayve Robotaxis --- Only My Lithuania Is Eating Soup with a Wooden Shoe

Transport for London granted private-hire vehicle licenses to British startup Wayve and partner Uber on August 5, 2026, allowing them to test and launch supervised robotaxi rides in electric Ford Mustang Mach-E SUVs with a safety driver onboard, ahead of competitors like Waymo and Baidu.

London's Autonomous Taxi Approval

•           The Approval: Transport for London (TfL) issued private-hire vehicle licenses for up to 15 modified electric SUVs.

•           Safety Driver: A trained, licensed supervisor must remain in the driver's seat ready to take control at any time.

•           Public Trials: Rides roll out later this summer for a small group of pre-registered users.

•           The Competition: Wayve and Uber beat out planned rollouts in the UK capital by Alphabet's Waymo and China's Baidu.

Cultural Idioms and Context

•           The phrase about Lithuania eating soup with a wooden shoe appears to be a whimsical or sarcastic idiom highlighting a stark contrast between high-tech advancements (like AI robotaxis in London) and traditional folklore or rural imagery (like traditional wooden clogs, known as klumpės, in Lithuania).

“U.K. robotaxi company Wayve and partner Uber Technologies have secured approval to offer supervised robotaxi rides in London, as rivals race to launch competing autonomous ride-hailing services in the city.

 

Transport for London has granted private-hire vehicle licenses to a number of Wayve's autonomous vehicles, the companies said Wednesday. The vehicles will operate with a trained and licensed private-hire driver behind the wheel to monitor the trip and take control when necessary.

 

Riders who have registered their interest will be invited to access the service later this summer, the companies said.

 

The approval comes as global robotaxi companies compete to establish an early foothold in London, one of the most closely watched markets for autonomous driving outside the U.S. and China.

 

China's Baidu said last week that its Apollo Go autonomous ride-hailing platform started road testing in London with Lyft-owned Freenow. Baidu plans to launch services for public riders starting next year via a partnership with Freenow. Alphabet's Waymo also plans to offer robotaxi services in the city this year.

 

Morgan Stanley estimates the global robotaxi market could reach $1 trillion by 2040, with unit economics broadly breaking even by 2028.” [1]

 

1. London Approves Wayve Robotaxis. Huang, Jiahui.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 06 Aug 2026: B4.  

„SpaceX“ didesnės raketos turi veikti --- Nė vienas iš ambicingiausių bendrovės planų neįmanomas be sėkmingų „Starship“ raketų

“„SpaceX“ akcijų vertė smarkiai krito nuo birželio mėnesį įvykusio bendrovės pirminio viešo akcijų siūlymo. Tačiau Elonui Muskui dar reikia daug ką pakeisti, kad pateisintų neįtikėtiną bendrovės vertę.

 

Beveik visos perspektyviausios „SpaceX“ ambicijos susijusios su didesnio krovinių gabenimo pajėgumo gabenimu mažesnėmis sąnaudomis nei šiandieninės raketos. Tai reiškia, kad bendrovė negali sau leisti nuolatinių problemų su „Starship“, „SpaceX“ išbandytų ir patikrintų „Falcon 9“ raketų įpėdiniu.

 

„SpaceX“ akcijų kaina trečiadienį, paskelbus pirmąją jos, kaip viešosios bendrovės, ketvirčio ataskaitą, krito apie 14 %. Investuotojai, regis, buvo susirūpinę dėl 18,4 mlrd. JAV dolerių kapitalo išlaidų antrąjį ketvirtį ir jų nesujaudino Musko prognozė, kad bendrovės pajamos iki 2030 m. pasieks 1 trilijoną JAV dolerių. Tiesa ta, kad „SpaceX“ negali priartėti prie šio skaičiaus, jei neprivers „Starship“ veikti.

 

„Falcon 9“ pasiteisino. naudinguosius krovinius į kosmosą daugiau nei 15 metų vis didėjančiu tempu: „SpaceX“ praėjusiais metais paleido 165 tokius palydovus, arba beveik po vieną kas antrą dieną. Tačiau vystantis kosmoso ekonomikai, prioritetu tapo „Falcon 9“ pajėgumo, galinčio pakelti apie 23 metrines tonas į žemąją Žemės orbitą, atnaujinimas. Viena iš priežasčių yra ta, kad didesnė naudingoji apkrova reiškia, kad galima paleisti didesnius palydovus. O palydovo dydis dažnai koreliuoja su palydovo pajėgumais. Ne mažiau svarbu, kad didesnė talpa ir pakartotinio naudojimo galimybės reiškia mažesnes paleidimo išlaidas svorio vienetui. Tai leidžia ekonomiškai atlikti daug daugiau dalykų kosmose ir padidina „SpaceX“ konkurencinę pranašumą.

 

Muskas antradienį kalbėdamas su analitikais užsiminė, kad viskas vyksta sklandžiai. Kitas „Starship“ skrydis buvo numatytas vėliau šį mėnesį, sakė jis. Jis netgi, regis, teigė, kad po metų „Starship“ paleidimas gali būti atliekamas po vieną kartą per dieną.

 

Tačiau „Starship“ sėkmę sunku suabejoti. „SpaceX“ per daugelį metų patyrė keletą visiškų nesėkmių ir šimtus sėkmingų „Falcon 9“ paleidimų, tačiau „Starship“ bandymai prasidėjo gana sunkiai. Penki iš 13 raketos paleidimų nepavyko arba kilo didelių skrydžio problemų – tai viršijo bendrą „Falcon 9“ paleidimų nesėkmių skaičių.

 

„Starship“ naudingoji apkrova yra 100 metrinių tonų. Toks dydis – maždaug keturis kartus didesnis nei standartinės „Falcon 9“ raketos – yra būtinas, kad „SpaceX“ galėtų išsiųsti didesnius, naujos kartos „Starlink“ palydovus į žemąją Žemės orbitą, padidindama palydovinio interneto paslaugos, kuri sudaro didžiąją dalį bendrovės pardavimų, greitį ir aprėptį. Antradienį „SpaceX“ pranešė, kad antrojo ketvirčio „Starlink“ pajamos siekė 4,29 mlrd. USD, tai yra apie 66 % daugiau nei prieš metus.

 

„Starship“ taip pat yra labai svarbi, jei „SpaceX“ nori pasiekti savo tikslą per ateinančius kelerius metus į kosmosą iškelti milijoną dirbtinio intelekto skaičiavimo palydovų.

 

Bendrovė įsivaizduoja pasaulį, kuriame dirbtinio intelekto modeliai daugiausia aptarnaujami iš kosmoso, o lazeriai ir kitos palydovinio ryšio technologijos siunčia duomenis, todėl į užklausas atsakoma beveik akimirksniu.

 

Kad tai įvyktų, svarbiausia yra sumažinti sąnaudas dėl skaičiavimo įrangos svorio. „MoffettNathanson“ analitikai neseniai paskelbtoje ataskaitoje apskaičiavo, kad tam prireiktų maždaug Šiuo metu bandomi 143 „Starship“ raketos paleidimai, siekiant į kosmosą iškelti gigavato skaičiavimo galios, maždaug atitinkančios vieno didelio masto antžeminio dirbtinio intelekto duomenų centro pajėgumus.

 

„SpaceX“ tikisi, kad „Starship“ pristatys ir ten. Siekiant sumažinti sąnaudas, raketa suprojektuota taip, kad būtų visiškai daugkartinio naudojimo: skirtingai nei „Falcon 9“ su daugkartinio naudojimo greitintuvu, „Starship“ numatoma turėti daugkartinio naudojimo greitintuvą ir antrąją pakopą, o abu netgi turėtų nusileisti atgal į savo paleidimo aikštelę, kad būtų lengviau pakartotinai naudoti.

 

„Evercore ISI“ analitikai neseniai apskaičiavo, kad „Falcon 9“ naudingojo krovinio išsiuntimas į orbitą kainuoja 2700 USD už kilogramą, o „Starship“ turėtų sumažinti šią sumą iki 185 USD už kilogramą.

 

Visa tai daro „Starship“ sėkmę labai svarbią „SpaceX“ vertinimui. Net ir 22 % sumažėjus jos akcijos vertei nuo pirmosios prekybos dienos pabaigos, „SpaceX“ vis dar vertinama maždaug 28 kartus daugiau nei būsimi pardavimai, gerokai daugiau nei bet kuri didelė technologijų bendrovė ir kelis kartus daugiau nei „Nasdaq“ vidurkis, kuris yra apie 4,5 karto, teigia „FactSet“.

 

Atrodo, kad „SpaceX“ daro pažangą su „Starship“. Ji jau turėjo Šiais metais jau du sėkmingi paleidimai į kosmosą, net jei nepavyko atgauti ir pakartotinai panaudoti greitintuvų. Šiais metais planuojama dar keletas paleidimų.

 

Antradienį Muskas analitikams sakė, kad „Starship“ smarkiai padidins „Falcon“ raketų per metus į orbitą pagaminamų 2500 tonų pajėgumą. „Su „Starship“ mūsų siekiai – ir manau, kad mes juos pasieksime – yra pristatyti gerokai daugiau nei milijoną tonų per metus ir tikriausiai galiausiai 10 milijonų tonų per metus“, – sakė jis.

 

Jei Muskas yra teisus ir įsivyrauja kosmoso bumas, „SpaceX“ gali būti precedento neturinčio augimo šuolio pradžioje. Tačiau kad jo vizija išsipildytų, turi išsipildyti ir „Starship“ idėja.“ [1]

 

1. SpaceX's Bigger Rockets Need to Work --- None of the company's most ambitious plans are possible without the success of its Starship rockets. Fitch, Asa.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 06 Aug 2026: B11.  

SpaceX's Bigger Rockets Need to Work --- None of the company's most ambitious plans are possible without the success of its Starship rockets

“SpaceX's stock has fallen hard since the company's initial public offering in June. But Elon Musk still needs a lot to go right to justify the company's out-of-this-world valuation.

 

Pretty much all of SpaceX's most promising ambitions hinge on carrying larger payload capacity at lower cost than today's rockets. And that means the company can little afford continued hiccups with Starship, the successor to SpaceX's tried and tested Falcon 9 rockets.

 

SpaceX stock closed down around 14% on Wednesday after its first quarterly report as a public company. Investors seemed concerned about its $18.4 billion of capital expenditures in the second quarter -- and unmoved by Musk's prediction that the company will hit $1 trillion in revenue by 2030. The truth is SpaceX can't come anywhere close to that number without making Starship work.

 

Falcon 9 has delivered payloads to space for more than 15 years at a rising pace: SpaceX launched 165 of them last year, or nearly one every other day. But as the space economy has developed, upgrading from Falcon 9's capacity of lifting about 23 metric tons into low-Earth-orbit has become a priority. One reason is that a bigger payload means larger satellites can be launched. And satellite size often correlates with satellite capability. Of equal importance, bigger capacity and reusability translate into lower launch costs per unit of weight. That makes it economical to do a lot more things in space and widens SpaceX's competitive moat.

 

Musk suggested that things were going smoothly on a call with analysts Tuesday. Starship's next flight was penciled in for later this month, he said. He even seemed to claim that a year from now there could be one Starship launch a day.

 

Starship's success, though, is hard to handicap. SpaceX has had few full-on failures and hundreds of successful launches with Falcon 9 over the years, but Starship's testing has had a somewhat rocky start. Five of the rocket's 13 launches have failed or had significant flight concerns -- surpassing the total number of Falcon 9 launch failures.

 

Starship has a payload capacity of 100 metric tons. That size -- roughly quadruple that of a standard Falcon 9 rocket -- is essential for SpaceX to send larger, next-generation Starlink satellites into low-Earth-orbit, increasing the speed and reach of a satellite internet service that accounts for the bulk of the company's sales. SpaceX reported $4.29 billion of second-quarter revenue for Starlink on Tuesday, up about 66% from a year earlier.

 

Starship is also crucial if SpaceX is to reach its ambition of putting a million AI-computing satellites into space in the next few years.

 

The company is envisioning a world in which AI models are largely served from space, with lasers and other satellite-communication technologies beaming data, resulting in near-instant responses to queries.

 

For that to happen, cost reduction is paramount because of how much computing equipment weighs. MoffettNathanson analysts estimated in a recent note that it would take about 143 launches of the Starship rocket currently under testing to put a gigawatt of computing power into space, roughly matching a single large-scale terrestrial AI data center.

 

SpaceX is counting on Starship to deliver there, too. To keep costs low, the craft is designed to be fully reusable: Unlike the Falcon 9, with a reusable booster, Starship is envisioned as having a reusable booster and second stage, with both even landing back at their launchpad to ease reuse.

 

Evercore ISI analysts estimated recently that Falcon 9 payloads cost $2,700 a kilogram to send into orbit, while Starship should bring that down to $185 a kilogram.

 

All of that makes Starship's success critical to SpaceX's valuation. Even with its 22% decline since the close of its first day of trading, SpaceX is still valued at around 28 times future sales, far above any of the large tech companies and several times the Nasdaq composite average of around 4.5 times, according to FactSet.

 

SpaceX does appear to be making progress on Starship. It has had two successful launches into space so far this year, even if it failed to recover and reuse the boosters. Several more launches are scheduled this year.

 

Musk told analysts Tuesday that Starship would result in a dramatic increase from the 2,500 tons Falcon rockets deliver to orbit a year. "With Starship, our aspirations -- and I think we will achieve these aspirations -- are to deliver well over a million tons a year and probably ultimately 10 million tons a year," he said.

 

If Musk is right and a space boom takes hold, SpaceX might be in the early stages of an unprecedented growth spurt. But for his vision to work out, so must Starship.” [1]

 

1. SpaceX's Bigger Rockets Need to Work --- None of the company's most ambitious plans are possible without the success of its Starship rockets. Fitch, Asa.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 06 Aug 2026: B11.  

Dirbtinis intelektas godžiai ryja daug dujų

„Labas rytas. Šiandien nagrinėjame svarbų prezidento Trumpo dirbtinio intelekto atakos šalutinį poveikį.

 

Nešvarūs duomenys

 

Šiomis dienomis nereikia būti technologijų fanatiku, kad nekęstum duomenų centrų. Ir nebūtina būti labai suinteresuotam. Net jei netoliese esančiame rajone netrukus neatsiras jokio blokinio, benziną eikvojančio, milijono kvadratinių pėdų ploto milžino, tikriausiai vis tiek nekenčiate šių blogiukų. Daugiau nei pusė amerikiečių teigia, kad palaikytų nacionalinį draudimą.

 

Gudrūs politikai šakes paverčia balsais. Mičigane, kur „OpenAI“ stato labai didelį, labai nepopuliarų duomenų centrą, progresyvi organizatorė, agituojanti už moratoriumą, antradienį vykusiuose Atstovų Rūmų demokratų pirminiuose rinkimuose sutriuškino du geriau finansuojamus kandidatus. Tą pačią dieną Kanzase demokratai nominavo kandidatę į gubernatorius, kuri šių įrenginių nepritarimą pavertė pagrindine savo platformos dalimi.

 

Jiems tai politiškai prasminga. Energijos kainos yra aukštos, kurias lemia Trumpo karas Irane, o duomenų centrai dar labiau pablogina situaciją. Ir prezidentas ragino dirbtinio intelekto bendroves kurti infrastruktūrą greičiau, nei bet kada anksčiau, teigdamas, kad kitaip reikštų perduoti dirbtinio intelekto dominavimo lenktynes ​​Kinijai.

 

Daugybė dirbtinio intelekto ekspertų sutinka su juo. Kai kuriais atvejais duomenų centrų prijungimas prie tinklo užtrunka metus – per lėtai, kad būtų patenkinti milžiniški technologijos energijos poreikiai. Tačiau Trumpas moka skaityti aplinką, o amerikiečiai yra nusiminę dėl duomenų centrų, kurie padidina jų elektros energijos sąskaitas. (Neseniai atlikta apklausa parodė, kad beveik keturi iš penkių respondentų teigia, jog dėl to nerimauja.)

 

Jo sprendimas – priversti dirbtinio intelekto bendroves kurti arba pirkti savo energetikos infrastruktūrą, kad nebūtų apkrauti namų ūkių ir įmonių naudojami tinklai. Kovo mėnesį jis privertė keletą technologijų vadovų iš „Google“, „Microsoft“ ir „OpenAI“ (be kitų) pasirašyti neįpareigojantį mokėjimo už energiją įsipareigojimą. Tai nesustabdė kainų kilimo. Didžiausias šalies elektros tinklo operatorius praėjusį mėnesį pareiškė, kad per ateinančius trejus metus duomenų centrai vartotojams sukaups milijardus papildomų mokesčių.

 

Tačiau Trumpo administracijos planas turėjo kitokį poveikį, Mano kolega Hiroko Tabuchi praneša: Tai skatina dujomis kūrenamų elektrinių bumą. Visoje šalyje statomos arba siūlomos statyti mažiausiai 82 dujomis kūrenamos elektrinės, skirtos maitinti duomenų centrus, teigia nešališka tyrimų organizacija „Environmental Integrity Project“.

 

Jas lengva paleisti ir paleisti, be to, jos pigios – ypač tokiose iškastinį kurą naudojančiose vietose kaip Teksasas, kuris netrukus gali aplenkti Virdžiniją ir tapti didžiausia duomenų centrų rinka pasaulyje. Teksasas ypač agresyviai tvirtino duomenų centruose esančias elektrines, greitai išduodamas leidimus, beveik nekontroliuodamas ir neprižiūrėdamas visuomenės. Konkurencija dėl dujų energijos dabar tokia didelė, kad Elonas Muskas įsigijo įmonę, kuri specializuojasi greitai diegiamų dujų ir dyzelinių turbinų gamyboje.

 

Pažiūrėkite, ko reikės norint maitinti naują „Meta“ duomenų centrą El Pase:

 

Jei bus pastatyta pagal planą, šios elektrinės per metus galėtų išmesti tiek pat planetą šildančio anglies dioksido, kiek maždaug pusė visų šalies keleivinių transporto priemonių. Skaitykite daugiau apie oro taršą, susijusią su Trumpo planu dėl dirbtinio intelekto dominavimo.

 

Kitos dirbtinio intelekto naujienos:

 

Kinijos dirbtinio intelekto modeliai tapo karšta preke Afrikoje, kur taupūs kūrėjai ieško geriausių sistemų už mažiausią įmanomą kainą. Skirtingai nuo geriausių Amerikos dirbtinio intelekto kompanijų siūlomų modelių, kurie yra „uždari“ ir ima mokestį, „atvirojo kodo“ kiniški modeliai yra viešai prieinami nemokamai. Skaitykite apie tai, kaip verslininkai Kenijoje, Ugandoje, Nigerijoje ir Ganoje kuria naują rinką Kinijos dirbtiniam intelektui.“ [1]

 

Vakarų europiečiai nustūmė pigią rusišką energiją kinams. Vakarų europiečiams todėl, energijos ištroškusio, dirbtinio intelekto nėra. Amerikiečiai eikvoja daug energijos ir pinigų, kurdami brangų dirbtinį intelektą, kuris konkuruoja su pigiais Indijos programuotojais. Kinai transformuoja pasaulio ekonomiką į, dirbtiniu intelektu pagrįstą, ekonomiką. Tik pažiūrėkite į Kinijos dirbtinį intelektą Afrikoje. Tai nuostabu.

 

Kinija pirmauja pasaulyje, pereinant prie dirbtiniu intelektu pagrįstos ekonomikos, integruodama dirbtinį intelektą į pasaulinę infrastruktūrą, gamybą ir tarptautines rinkas, tokias, kaip Afrika.

 

Tuo tarpu Vakarų šalys susiduria su didesnėmis energijos kainomis ir skirtingomis ekonominėmis strategijomis, susijusiomis su dirbtinio intelekto plėtra, energijos paskirstymu ir konkurencija dėl darbo jėgos.

 

 Pasauliniai dirbtinio intelekto ir energetikos pokyčiai

 

• Kinijos pramonės strategija: Kinija giliai integruoja dirbtinį intelektą į gamybą, išmaniuosius miestus ir tarptautinius infrastruktūros projektus, įskaitant skaitmeninių ir žaliųjų technologijų iniciatyvas visoje Afrikoje.

 

• Vakarų energetikos iššūkiai: Europa pakoregavo savo energijos rinkas po pigių, tiesioginių vamzdynų, dujų iš Rusijos sumažėjimo, pereidama prie suskystintų gamtinių dujų ir atsinaujinančiųjų energijos šaltinių, kartu nerangiai valdydama didelės pramonės energijos poreikius. Deindustrializacija naikina ES.

 

• JAV dirbtinio intelekto ir technologijų sektoriai: Amerikos technologijų įmonės daug investuoja į didelio našumo duomenų centrus ir didelio masto kalbų modelius, orientuodamosi į įmonių automatizavimą kartu su programinės įrangos inžinerijos užduotimis.

• Pasaulinė darbo jėgos dinamika: automatizuotos sistemos ir dirbtinio intelekto įrankiai sąveikauja pasauliniu mastu su programinės įrangos inžinerijos centrais, keičiant kodavimo ir techninio darbo paskirstymą tarp JAV, Indijos ir kitų regionų.

 

Lietuvos suskystintos dujos dabar tokios brangios, kad jų terminalas mums suteikia “Nepriklausomybę” nuo bet kokio proto, ne tik dirbtinio.

 

Tai, deja, taikli ir ironiška pilietinė satyra apie energetinės nepriklausomybės kainą ir kasdienę realybę. Klaipėdos SGD terminalas užtikrino geopolitinį savarankiškumą, tačiau finansinė našta ir rinkos svyravimai vartotojams dažnai sukelia jausmą, kad „nepriklausomi“ esame nuo bet kokio racionalumo.

Energetika ir ironija

•           Geopolitika: Terminalas išvadavo šalį nuo priklausomybės rusiškoms dujoms.

•           Ekonomika: Pasaulinės kainų viršūnės paverčia šią pergalę labai brangiu malonumu gyventojų piniginėms.

•           Logika: Kai kaina aplenkia sveiką protą, atrodo, kad sprendimuose dalyvauja tik dirbtinis (arba visiškai natūralus kvailumo) intelektas.

 

 

 

1. A.I. Gas Guzzlers. Gorelick, Evan.  New York Times (Online) New York Times Company. Aug 6, 2026.

A.I. Gas Guzzlers

“Good morning. Today we’re looking at a major side effect of President Trump’s A.I. blitz.

 

Dirty data

 

You don’t have to be a technophobe to hate data centers these days. And you don’t have to have much skin in the game, either. Even if there’s no blocky, gas-guzzling, million-square-foot behemoth coming soon to a neighborhood near you you probably still loathe these bad boys. More than half of Americans say they’d support a national ban.

 

Savvy politicians are converting the pitchforks into votes. In Michigan, where OpenAI is building a very big, very unpopular data center, a progressive organizer campaigning on a moratorium walloped two better-funded candidates in a House Democratic primary on Tuesday. That same day in Kansas, Democrats nominated a candidate for governor who has made opposing these facilities a core part of her platform.

 

It makes political sense for them. Energy prices are high, driven by Trump’s war in Iran, and data centers make that worse. And the president has pushed A.I. companies to build out infrastructure faster than ever, arguing that to do otherwise would be to hand the race for A.I. dominance to China.

 

Plenty of A.I. wonks agree with him. It takes years, in some cases, to connect data centers to the grid — too slow to meet the technology’s monstrous power demands. But Trump can read the room, and Americans are upset about data centers jacking up their electricity bills. (Nearly four in five say they’re worried about that, recent polling found.)

 

His solution is to make A.I. companies build or buy their own energy infrastructure, so as not to strain the grids used by households and businesses. In March, he got a handful of tech bosses from Google, Microsoft and OpenAI (among others) to sign a nonbinding pay-for-power pledge. That hasn’t stopped prices from going up. The nation’s largest electrical grid operator said last month that data centers would heap billions in additional charges on consumers over the next three years.

 

But the Trump administration’s plan has had a different effect, my colleague Hiroko Tabuchi reports: It’s driving a boom in gas-burning power plants. Nationwide, at least 82 gas-burning plants are being built or have been proposed to power data centers, according to the Environmental Integrity Project, a nonpartisan research organization.

 

They’re easy to get up and running, and they’re cheap — especially in fossil-fuel-friendly places like Texas, which could soon overtake Virginia as the world’s largest data center market. Texas has been particularly aggressive in approving on-site power plants at data centers, fast-tracking permits with little public scrutiny or oversight. The competition for gas power is now so fierce that Elon Musk bought a company specializing in rapid-deployment gas and diesel turbines.

 

Look at what it’ll take to power a new Meta data center in El Paso:

 

If built as planned, these plants could spew as much planet-warming carbon dioxide in a year as roughly half of all the passenger vehicles in the country. Read more about the air pollution tied to Trump’s plan for A.I. dominance.

 

In other A.I. news:

 

Chinese A.I. models have become a hot commodity in Africa, where thrifty developers are looking for the best systems at the lowest possible prices. Unlike the models put out by top American A.I. companies — which are “closed” and charge fees — the “open-source” Chinese ones are publicly available free. Read about how entrepreneurs in Kenya, Uganda, Nigeria and Ghana are creating a new market for Chinese A.I.” [1]

 

Western Europeans pushed cheap Russian energy to Chinese. No energy hungry AI for Western Europeans. Americans waste a lot of energy and money to create expensive AI that competes with cheap Indian programmers. Chinese transform the economy of the world to an AI-based economy. Just look at China’s AI in Africa. It’s amazing.

 

China leads the global shift toward an AI-driven economy by integrating AI into global infrastructure, manufacturing, and international markets like Africa.

 

Meanwhile, Western nations face higher energy costs and distinct economic strategies regarding AI development, energy distribution, and workforce competition.

Global AI and Energy Shifts

•     China's Industrial Strategy: China integrates AI deeply into manufacturing, smart cities, and international infrastructure projects, including digital and green technology initiatives across Africa.

 

•     Western Energy Challenges: Europe adjusted its energy markets following reductions in cheap, direct pipeline, gas from Russia, shifting toward liquefied natural gas and renewables while managing heavy industry power demands. Deindustrialization is destroying EU.

 

•           U.S. AI and Tech Sectors: American technology firms invest heavily in high-performance data centers and large-scale language models, targeting enterprise automation alongside software engineering tasks.

•           Global Workforce Dynamics: Automated systems and AI tools interact globally with software engineering hubs, shifting how coding and technical labor are distributed between the US, India, and other regions.

 

1. A.I. Gas Guzzlers. Gorelick, Evan.  New York Times (Online) New York Times Company. Aug 6, 2026.

Karas, gaisrai ir migrantai daro Europą, iš visų jėgų sunkiai siekiančia kontrolės

 

Vakarų Europoje tarp elito ir gyventojų tradiciškai vyrauja didesnė taika, nei Amerikoje. Tai galėtų palengvinti perėjimą prie, dirbtiniu intelektu pagrįstos, ekonomikos Vakarų Europoje. Vakarų europiečiams dar ne viskas prarasta.

 

Vakarų Europa turi stipresnį socialinės apsaugos tinklą ir bendradarbiaujantį politinį modelį, kuris gali sušvelninti darbuotojų perkėlimą. Tačiau regionas atsilieka nuo JAV pagal dirbtinio intelekto diegimą ir infrastruktūros mastą, o tai reiškia, kad vien socialinis stabilumas nepadės panaikinti skaitmeninio ir ekonominio konkurencingumo atotrūkio.

 

Socialinė sutartis ir stabilumas

• Apsaugos tinklai: Europos gerovės sistemos, visuotinė sveikatos priežiūra ir tvirti darbo įstatymai suteikia apsaugą nuo darbo vietų sutrikimų.

• Visuomenės pasitikėjimas: didelis institucijų pasitikėjimas ir sutarimu pagrįsta politika padeda valdyti ekonominius pokyčius su mažesniais socialiniais neramumais.

• Rizikos mažinimas: Europos požiūris į dirbtinį intelektą teikia pirmenybę saugumui, duomenų valdymui ir pagrindinėms teisėms, o ne greitam, nereguliuojamam diegimui. Tai, greičiausiai, yra didžiulė klaida. Ekonominiai ir infrastruktūros iššūkiai

• Įdiegimo atotrūkis: Įmonių ir darbuotojų generatyvinio dirbtinio intelekto naudojimas atsilieka nuo JAV (pvz., maždaug 32 % darbuotojų pagrindinėse Europos šalyse naudoja dirbtinį intelektą, palyginti su 43 % JAV).

 

• Skaičiavimo deficitas: Europa susiduria su dideliais duomenų centrų pajėgumų, energijos tinklo parengties apribojimais, kol kas nėra pigios rusiškos energijos ir kapitalo mobilizavimo, palyginti su Amerikos technologijų gigantais.

 

• Suvereniteto rizika: Didelė priklausomybė nuo užsienio pamatinių modelių kelia grėsmę ilgalaikei ekonominei autonomijai, nors vietos pastangos, tokios kaip Prancūzijos „Mistral AI“, bando kurti nepriklausomas alternatyvas.

 

„Žiauri vasara atskleidė, kokį spaudimą Europos šalys patiria iš jėgų, kurios iš esmės nepriklauso nuo jų: karo Irane ir įvykių Ukrainoje, rekordinio karščio ir kitų.

 

Pastarosiomis dienomis Europa vėl, regis, stebėjo iš šalies, kaip jos likimą formuoja išorės jėgos.

 

Ar prezidentas Trumpas nuspręstų atnaujinti didžiulį karą su Iranu ir pakelti naftos kainą? Ar visuotinis atšilimas sukeltų platesnius ir stipresnius gaisrus, net kai keli iš jų jau siaučia visame žemyne? Ar staigus, nepaaiškinamas žmonių antplūdis per Maroko sieną į Ispanijos eksklavą – beveik visi jie buvo nedelsiant išsiųsti atgal – suskaldytų bloko lyderius ir pakurstytų kraštutinių dešiniųjų pažiūras?

 

Tai jau buvo žiauri vasara Europai: rekordinis karštis, didėjanti infliacija ir didelis nerimas dėl maisto, energijos ir saugumo. Viena po kitos kylančios krizės skatina raginimus imtis bendrų veiksmų, skubiai rengti skirtingų prezidentų ir ministrų pirmininkų grupių susitikimus per „Zoom“ platformą ir politinį ginčą parlamentuose nuo Lenkijos iki Jungtinės Karalystės.

 

Tačiau, kaip ir daugelis kitų, nutikusių per pastaruosius kelerius metus, daugelis Europos iššūkių yra ne jos jėgų ribose. kontrolė.

 

Irano karas – konfliktas, kurio didžioji dalis Europos niekada nenorėjo – sutrikdė gyvenimą visame regione, padidindamas benzino, maisto produktų ir kelionių kainas. Žemyno lyderiai pažadėjo padėti užtikrinti naftos transportavimą per Hormūzo sąsiaurį, kai tik pasibaigs kovos. Ir vis dėlto atrodo, kad apie kitą karo etapą jie išgirs iš pono Trumpo socialinės žiniasklaidos kanalo.

 

Europa nesugeba išspręsti įvykių Ukrainoje po daugiau nei ketverių metų. Jos pasiekimus mažinant išmetamųjų teršalų kiekį kovojant su klimato kaita nustelbia Jungtinių Valstijų ir Kinijos veiksmai.

 

Dirbtinio intelekto ateitis daugiausia formuojama kitur.

 

Dešiniųjų pažiūrų populizmas išaugo, jį kursto migracija, nelygybė ir dezinformacija.

 

„Nesvarbu, kaip į tai žiūrėtumėte, kaip vertintumėte, tai sunkus ir nerimą keliantis metas Europai“, – sakė Richardas Haassas, du dešimtmečius ėjęs Užsienio santykių tarybos prezidento pareigas. Jis teigė, kad Europa iš dalies yra aplinkybių auka, bet taip pat yra atsakinga už tai, kad neturi įgaliojimų spręsti savo likimo.

 

„Ne tik tai, kad „Jie neišleido pakankamai lėšų, bet nepakankamai organizuoti, kai kalbama apie savo pačių saugumą“, – sakė jis.

 

„Iš esmės tai tik stebėtoja, išskyrus kelias išimtis, DI konkurencijoje. Tai nebuvo kažkas, ką Europai padarė Jungtinės Valstijos ar Kinija. Tai buvo kažkas, ką Europa padarė sau.“

 

Europa ėmėsi veiksmų daugeliu frontų.

 

Kai įvykiai Ukrainoje prasidėjo prieš daugiau nei ketverius metus, Europa ir Didžioji Britanija nedelsdamos ėmėsi veiksmų paremti Ukrainą, įskaitant milijardų dolerių pagalbos siuntimą, sankcijas Rusijai ir milijonų Ukrainos pabėgėlių priėmimą į savo šalis per specialias programas.

 

Po to, kai 2025 m. D. Trumpas vėl įžengė į Baltuosius rūmus ir parodė šiltesnę poziciją prezidento Vladimiro Putino atžvilgiu, Didžioji Britanija, Prancūzija, Vokietija ir kitos Europos šalys sudarė „Norinčiųjų koaliciją“, kad bandytų apsaugoti Ukrainos interesus bet kokiame taikos susitarime, ir dirbo už uždarų durų, kad sutaikytų Ukrainos ir Amerikos prezidentus. Šios pastangos padėjo užkirsti kelią D. Putinui sudaryti susitarimą su D. Trumpu Ukrainos sąskaita.

 

Tačiau nors koalicija ne kartą pareiškė, kad „jokie susitarimai dėl Europos interesų ir saugumo negali būti derami be europiečių“, o tai pasirodė esą sunku įgyvendinti. Ponas Trumpas ne kartą nustūmė Amerikos sąjungininkus į šalį, pirmenybę teikdamas tiesioginėms – ir dažniausiai bevaisėms – deryboms su Rusija arba Ukraina.

 

„Jau daugelį metų Europos lyderiai kalbėjo apie strateginę autonomiją ir Europos, kaip rimtos saugumo veikėjos, atsiradimą“, – „Atlantic Council“ rašė Lesia Ogryzko, Kijevo Sahaidachnyi saugumo centro direktorė. „Ateinantys mėnesiai gali būti aiškiausias iki šiol išbandymas, ar šie ambicijos yra realistiškos.“

 

Jie turėjo mažiau įtakos JAV ir Izraelio karui prieš Iraną, nors jo poveikis jaučiamas visame žemyne. Europos garsus pasipriešinimas pono Trumpo sprendimui pradėti karą įsiutino Amerikos lyderį ir pablogino transatlantinius santykius.

 

Balandžio mėnesį, iš dalies siekdamos atkurti santykius su D. Trumpu, Didžioji Britanija ir Prancūzija paskelbė apie pastangas organizuoti karinę operaciją, kuri galėtų padėti apsaugoti laisvą ir atvirą keliavimą per Hormūzo sąsiaurį, kai tik bus susitarta dėl ilgalaikių paliaubų. Tačiau dėl nuolat besikartojančių Jungtinių Valstijų ir Irano kovų operacija tapo pernelyg pavojinga pradėti. Kelių Europos šalių diplomatai teigė, kad galimybė siųsti karinius laivus padėti pašalinti minas iš sąsiaurio arba palydėti tanklaivius iš esmės yra atidėta, kol paaiškės, ar karas tikrai sustabdytas.

 

Pastarosiomis dienomis D. Trumpas grasino smarkiai sustiprinti smūgius Iranui, jei režimas nesutiks atidaryti sąsiaurio. Antradienį prezidentas „Fox News“ sakė, kad Iranas „labai smarkiai nukentės“, jei šis itin svarbus vandens kelias nebus atidarytas labai greitai.

 

Net ir tęsiantis Irano krizei, visoje Europoje siaučia miškų gaisrai, o ryškiai raudonos spalvos juostos orų žemėlapiuose rodo precedento neturinčias karščio bangas, kurios tampa vis dažnesnės.

 

Pastaruosius du dešimtmečius Europos šalys daugiausia sutarė dėl klimato kaitos keliamų pavojų ir ėmėsi veiksmų, kad sumažintų išmetamųjų teršalų kiekį ir investuotų į atsinaujinančiąją energiją. Tačiau nuo tada, kai į Jungtines Valstijas atvyko ponas Trumpas, jos nesutaria su vienu didžiausių pasaulio teršėjų, todėl joms sunkiau kovoti su besikeičiančiu klimatu.

 

Dabar akivaizdu, kad regiono šalys susiduria su pasaulinio atšilimo pasekmėmis, nes vidutinė temperatūra kyla sparčiau nei bet kuriame kitame žemyne. Britai išgyvena sausiausią liepą per beveik du šimtmečius. Prancūzijoje ir Ispanijoje gaisrai privertė palikti savo namus daugiau nei 300 000 žmonių. Graikijoje ugniagesiai žuvo kovodami su gaisrais, kurie dar nėra iki galo suvaldyti.

 

Praėjusią savaitę į Seutą, mažytę Ispanijos teritoriją Šiaurės Afrikos pakrantėje, atvykusių dešimčių tūkstančių žmonių antplūdis iškėlė naujos krizės, kuri išbando Europos vienybę vienu iš opiausių regiono politinių klausimų, galimybę.

 

Ispanijos kairiųjų pažiūrų ministras pirmininkas Pedro Sánchezas išgarsėjo dėl savo svetingo požiūrio į kai kuriuos migrantus, ypač darbuotojus iš Lotynų Amerikos. Tačiau jis ėmėsi griežtesnių veiksmų prieš žmones, bandančius nelegaliai kirsti Ispanijos sieną su Maroku. Jis greitai susidorojo su atvykėliais į Seutą su savo šalies kariuomene, ir dauguma jų buvo išsiųsti atgal savaitgalį. Prie jūros sienos tarp dviejų šalių statoma plaukiojanti užtvara.

 

Šis incidentas atskleidė įtampą Europos Sąjungoje, kuri pastaraisiais metais gilėjo, nes kraštutinės dešinės partijos, įskaitant „Alternatyva Vokietijai“ ir Prancūzijos Nacionalinį susibūrimą, pasinaudojo migrantų baime kaip būdu įkvėpti politinius rėmėjus. Beveik dvi dešimtys ES šalių užsipuolė Ispaniją praėjus kelioms valandoms po migrantų atvykimo į Seutą, o kai kurios ragino sustabdyti šalies narystę bloko laisvo judėjimo zonoje. Sánchezas atsakė pavadindamas šias tautas „savanaudiškomis“.

 

Kai kurie analitikai pažymėjo, kad solidarumo su Ispanija stoka tuo metu, kai ji susidūrė su išorės grėsme, rodo, kad žemynui sunku įrodyti savo autoritetą pasaulinėje arenoje.

 

Užsienio santykių tarybos atstovas ponas Haassas teigė manantis, kad vienybės stoka pabrėžia esminę Europos problemą, jai siekiant formuoti savo ateitį.

 

„Visuma, – sakė jis, – yra daug mažiau nei jos dalių suma.“ [1]

 

1. Wars, Wildfires and Migrants Leave Europe Straining for Control: News Analysis. Shear, Michael D.  New York Times (Online) New York Times Company. Aug 6, 2026.

War, Wildfires and Migrants Leave Europe Straining for Control

There is traditionally more peace between elites and population in Western Europe than in America. That could make transition to AI based economy more smooth in Western Europe. Not everything is lost for Western Europeans yet.

 

Western Europe has a stronger social safety net and a cooperative political model that can cushion worker displacement. However, the region trails the U.S. in raw AI adoption and infrastructure scale, meaning social stability alone will not close the digital and economic competitiveness gap.

Social Contract and Stability

•           Safety Nets: European welfare systems, universal healthcare, and robust labor laws provide a cushion against job disruption.

•           Public Trust: High institutional trust and consensus-driven politics help manage economic transitions with less social unrest.

•           Risk Mitigation: The European approach to artificial intelligence prioritizes safety, data governance, and fundamental rights over rapid, unregulated deployment. That is, most likely, a huge mistake.

Economic and Infrastructure Challenges

•           Adoption Gap: Enterprise and worker usage of generative AI lags behind the U.S. (e.g., roughly 32% of workers in key European countries use AI versus 43% in the U.S.).

•           Compute Deficit: Europe faces severe limitations in data center capacity, energy grid readiness, so far no cheap Russian energy, and capital mobilization compared to American tech giants.

•           Sovereignty Risks: Heavy reliance on foreign foundational models threatens long-term economic autonomy, though local efforts like France's Mistral AI attempt to build independent alternatives.

“A brutal summer has exposed how much pressure European countries are under from forces largely out of their grip: war in Iran and events in Ukraine, record heat and more.

 

Once again in recent days, Europe has seemed to be watching from the sidelines as its destiny is shaped by outside forces.

 

Would President Trump choose to restart a massive war with Iran and drive up the cost of oil? Would global warming drive wider and worse wildfires, even as several already raged across the continent? Would a sudden, unexplained surge of people across the Moroccan border into a Spanish exclave — almost all of whom were immediately sent back — divide the bloc’s leaders and fuel the far right?

 

It has already been a brutal summer for Europe: record heat, rising inflation and deep anxiety about food, energy and security. The back-to-back crises are prompting calls for joint action, urgent Zoom meetings between different groups of presidents and prime ministers, and political hand-wringing in parliaments from Poland to the United Kingdom.

 

But like so much else that has happened in the past several years, many of Europe’s challenges are out of its control.

 

The Iran war — a conflict that most of Europe never wanted — has disrupted life across the region, driving up the price of gas, groceries and travel. The continent’s leaders have pledged to help secure the passage of oil through the Strait of Hormuz once the fighting ends. And yet, they seem destined to hear about the next stage of the war from Mr. Trump’s social media feed.

 

Europe has been unable to resolve the events in Ukraine after more than four years. Its achievements in cutting emissions to combat climate change are overshadowed by the actions of the United States and China.

 

The future of A.I. is being shaped largely elsewhere.

 

Right wing populism has risen, fueled by migration, inequality and misinformation.

 

“No matter how you look at it, measure it, this is a difficult, unsettling time for Europe,” said Richard Haass, who served for two decades as the president of the Council on Foreign Relations. He said Europe is partly a victim of circumstance, but also is responsible for its lack of authority over its own fate.

 

“It’s not just that they’ve under-spent, but they’ve underorganized themselves when it comes to their own security,” he said.

 

“It’s essentially a bystander, with few exceptions, to the A.I. competition. That’s not something that was done to Europe by the United States or China. That was something that was done by Europe to itself.”

 

On many fronts, Europe has acted.

 

When events in Ukraine started more than four years ago, Europe and Britain immediately took steps to support Ukraine, including sending billions of dollars in aid, sanctioning Russia and welcoming millions of Ukrainian refugees into their countries through special programs.

 

After Mr. Trump re-entered the White House in 2025 and signaled a warmer stance toward President Vladimir V. Putin, Britain, France, Germany and other European nations formed the “Coalition of the Willing” to try to protect Ukraine’s interests in any peace deal, and worked behind closed doors to reconcile the Ukrainian and American presidents. Those efforts helped prevent Mr. Putin from cutting a deal with Mr. Trump at Ukraine’s expense.

 

But while the coalition has repeatedly stated that “no arrangements regarding European interests and security can be negotiated without Europeans,” that has proved difficult to enforce. Time and again, Mr. Trump has sidelined America’s allies in favor of direct — and largely fruitless — talks with either Russia or Ukraine.

 

“For years, European leaders have spoken about strategic autonomy and Europe’s emergence as a serious security actor,” Lesia Ogryzko, the director of the Sahaidachnyi Security Center in Kyiv, wrote for the Atlantic Council. “The coming months may provide the clearest test yet of whether those ambitions are realistic.”

 

They have had less influence over the U.S.-Israeli war against Iran, even though its effects are felt keenly across the continent. Europe’s vocal opposition to Mr. Trump’s decision to go to war enraged the American leader and soured trans-Atlantic relations.

 

In April, partly as an effort to repair relations with Mr. Trump, Britain and France announced an effort to organize a military operation that could help protect free and open travel through the Strait of Hormuz once a lasting cease-fire was agreed to. But the on-again, off-again fighting between the United States and Iran has made it too dangerous for the operation to begin. Diplomats from several European countries said the possibility that they will send military ships to help remove mines from the strait or escort tankers is essentially on hold until it becomes clear whether the war is truly on pause.

 

Mr. Trump has threatened in recent days to dramatically escalate strikes on Iran if the regime does not agree to open the strait. On Tuesday, the president told Fox News that Iran would be “hit very hard” if the crucial waterway was not opened very soon.

 

Even as the Iran crisis has continued, wildfires have been raging across Europe, where swaths of bright red on the weather maps indicated the unprecedented heat waves that have become increasingly frequent.

 

For most of the past two decades, European countries have mostly been in agreement about the dangers posed by climate change and have acted to cut emissions and invest in renewable energy. But since Mr. Trump’s arrival in the United States, they have been at odds with one of the world’s largest polluters, making their efforts to confront the changing climate more difficult.

 

Now, it is clear that countries in the region are facing the consequences of global warming, with average temperatures rising faster than on any other continent. Britons are living through the driest July in nearly two centuries. Fires have displaced more than 300,000 people in France and Spain. In Greece, firefighters died battling blazes that are yet to be fully controlled.

 

The surge last week of tens of thousands of people into Ceuta, a tiny Spanish territory on the North African coast, raised the possibility of a new crisis that is testing European unity on one of the region’s most potent political issues.

 

Pedro Sánchez, Spain’s left-wing prime minister, has become famous for his welcoming approach to some migrants, particularly workers from Latin America. But he has taken a tougher approach with people attempting to illegally cross Spain’s borders with Morocco. He cracked down on the arrivals in Ceuta quickly with his country’s military, and most were sent back over the weekend. A floating barrier is being set up near a sea wall between the two countries.

 

The incident exposed tensions within the European Union that have grown deeper in recent years, as far-right parties including the Alternative for Germany and France’s National Rally have seized on fear of migrants as a way to energize political supporters. Almost two dozen E.U. countries lashed out at Spain in the hours after the migrants arrived in Ceuta, with some calling for suspending the country from the bloc’s free-movement zone. Mr. Sánchez responded by calling those nations “selfish.”

 

Some analysts noted that the lack of solidarity with Spain at a time when it faced an external threat was an indication of the difficulty that the continent has in projecting authority on the global stage.

 

Mr. Haass, of the Council on Foreign Relations, said he thinks the lack of unity underscores the fundamental problem for Europe as it seeks to shape its future.

 

“The whole,” he said, “is much less than the sum of its parts.”” [1]

 

1. Wars, Wildfires and Migrants Leave Europe Straining for Control: News Analysis. Shear, Michael D.  New York Times (Online) New York Times Company. Aug 6, 2026.