„Svogūnas – tai šalto sezono kultūra, kurią galima sodinti
net prieš žiemą. Svogūnai – dvimečiai augalai: pirmaisiais augimo metais jie
formuoja lapus, o antraisiais – žiedus ir sėklas. Tačiau paprastai svogūnai
auginami kaip vienmečiai, o svogūnėliai surenkami dar prieš žydėjimą ir sėklų
susidarymą. Apie geriausias svogūnų auginimo sąlygas pasakoja svetainė
„Southern Living“.
Kokios sąlygos reikalingos svogūnams?
Norint gauti maksimalų derlių, svogūnams reikia visiškos
saulės kaitros – ne mažiau kaip 6 valandų per dieną. Jiems būtina nuolatos
drėgna, gerai nusausinta dirva, kurios pH yra nuo 6,0 iki 7,0. Geriausiai tinka
priemolio dirvožemis, kuriame gausu organinių medžiagų, nors svogūnai toleruoja
ir smėlingą bei molingą žemę. Smėlingam dirvožemiui reikia daugiau trąšų ir
dažnesnio laistymo drėgmei palaikyti, o molingose dirvose svogūnai paprastai
užauga aštresnio skonio. Abu dirvos tipus galima pagerinti gerai perpuvusiomis
organinėmis medžiagomis. Svogūnų šaknų sistema yra paviršinė, todėl jiems
reikia tolygaus drėkinimo.
Augalams būtinas 2,5 cm kritulių kiekis arba laistymas per
savaitę, idealiausia – lašeline sistema arba vagomis. Jauniems,
besišaknijantiems augalams ir tiems, kurie pasodinti smėlingoje dirvoje,
laistymo reikia dažniau nei kartą per savaitę. Laistymą nutraukite, kai augalų
laiškai pradeda virsti – tai ženklas, kad svogūnai pasiruošę derliaus nuėmimui.
Nors svogūnai gerai
ištveria vidutines šalnas, atšalus orams lysves reikėtų pridengti, jei temperatūra
nukrenta iki -1 °C ar žemiau.
Kaip tręšti svogūnus?
Šiems augalams reikia daug azoto. Prieš sodinimą įterpkite
subalansuotų trąšų į dirvą išilgai numatytos sodinimo linijos. Praėjus 2–3
savaitėms po sodinimo, papildomai patręškite azoto trąšomis maždaug 15 cm
atstumu nuo augalų. Šarminėse dirvose naudokite amonio sulfatą, o rūgščiose –
kalcio nitratą, skaičiuodami po 1 stiklinę 6 metrams eilės. Tai kartokite kas
2–3 savaites, kol pradės formuotis galvutės. Po kiekvieno tręšimo būtina
palaistyti.
Svogūnų auginimas
Svogūnus galima auginti iš sėklų, sodinukų arba mažų
nesubrendusių svogūnėlių, vadinamų „sėjinukais“. Sodinimo laikas priklauso nuo
pasirinkto būdo. Šiauriniuose regionuose darbai pradedami pavasarį, kad derlius
būtų nuimtas vasaros pabaigoje arba rudenį. Pietų sodininkai gali pradėti
rudenį arba žiemos pabaigoje, kad derlių turėtų vasaros pradžioje.
Ekonomiškiausias būdas – auginti iš sėklų, nes taip galima
rinktis iš daugybės veislių. Tačiau tai ir sudėtingiausias metodas dėl
nevienodo dygimo. Norėdami užtikrinti tolygų derlių, sėklas sėkite patalpoje
likus 10–12 savaičių iki persodinimo. Tiesiai į daržą sėklas sėkite anksti
pavasarį, kai tik galima dirbti žemę.
Sėjinukų auginimas yra labai paprastas, tačiau tokie augalai
gali būti linkę anksti išleisti žiedkočius. Ruošdami lysvę, pagerinkite ją
trąšomis ir, jei reikia, organinėmis medžiagomis. Sodinimas į pakeltas vagas
padeda pagerinti drenažą sunkioje dirvoje.
Sėjinukus sodinkite į 2,5–3,8 cm gylį, tarp eilių palikdami
30–46 cm atstumą.
Kruopščiai palaistykite ir reguliariai, bet atsargiai
ravėkite piktžoles. Kai svogūnai subręsta, jų laiškai pradeda virsti ant žemės.
Derlių nuimkite, kai nuvysta nuo pusės iki trijų ketvirtadalių laiškų.
Naudokite šakes, kad atkeltumėte svogūnus ir iškeltumėte juos iš dirvos. Prieš
sandėliavimą juos būtina išdžiovinti – laikykite šiltoje, gerai vėdinamoje
vietoje 2–4 savaites. Išdžiūvus išoriniams sluoksniams ir sutvirtėjus kakleliui,
laiškus galima nupjauti. Laikykite vėsioje, sausoje vietoje, saugodami nuo
užšalimo.
Ligos ir kenkėjai
Nors svogūnus auginti lengva, juos gali užpulti kenkėjai.
Svarbu laikytis sėjomainos ir kasmet sodinti juos kitoje vietoje. Dažniausi
kenkėjai – tripsai ir svogūninės musės lervos. Tripsai maitinasi lapais, todėl
jie tampa sidabriški su dėmelėmis. Švaros palaikymas sklype padeda jų išvengti.
Lervos pažeidžia šaknis ir svogūnėlius, todėl jos pūva sandėliuojant.
Svogūnines muses traukia nesuirusios organinės medžiagos, todėl nenaudokite
šviežio mėšlo – tinka tik gerai perpuvęs kompostas.
Dažniausios problemos
Pagrindinė bėda – per
ankstyvas žydėjimas (žiedkočių leidimas). Taip nutikus, visa energija skiriama
dauginimuisi, o galvutė nustoja augti. Tokius svogūnus geriausia suvartoti kaip
žaliuosius laiškus. Žiedkočiai dažniausiai atsiranda dėl temperatūros
svyravimų: staigaus atšalimo po šilto periodo arba didelio karščio po vėsaus
pavasario. Svogūnai – dėkinga kultūra. Jie užima mažai vietos, tinka beveik bet
kurioje daržo dalyje ar net gėlynuose.”