After all, only America gives Zelensky the coordinates of the targets. By financing Ukraine's purchases of drones and missile parts from the Chinese military-industrial complex, the EU is strengthening the war machine of China, the main US competitor.
2026 m. birželio 17 d., trečiadienis
ES pataikavimas Trumpui ES nepadės, Trumpas sustabdys Zelenskį galų gale.
Juk tik Amerika duoda Zelenskiui taikinių koordinates. Finansuodama Ukrainos dronų ir raketų dalių pirkimus iš Kinijos karinio industrinio komplekso, ES stiprina Kinijos, pagrindinės JAV konkurentės, karo mašiną.
Iranas gali pradėti pardavinėti jo naftą po susitarimo: pirmieji pergalės bepiločių orlaivių ir raketų spiečių kare vaisiai --- Kodėl JAV neišeina atkartoti Ukrainos metodą su bepiločiais orlaiviais ir raketomis
Iranas sėkmingai išnaudoja bepiločių orlaivių ir raketų spiečių daugybę, daugiausia taikydamas asimetrinę „kainų primetimo“ strategiją. Prisotindamas dangų masinės gamybos, nebrangia „Shahed“ klajojančia amunicija, Teheranas verčia JAV ir sąjungininkų kariuomenes išleisti milijonus dolerių už kiekvieną šūvį riboto tiekimo perėmėjams raketoms, kad būtų galima kovoti su pigiomis grėsmėmis.
Pagrindinė operacinė taktika ir strateginiai pranašumai
• Finansinė asimetrija: Tokių bepiločių orlaivių, kaip „Shahed 131/136“ gamyba kainuoja apie 20 000–50 000 JAV dolerių, o Vakarų šalių perėmėjų raketos, reikalingos jiems numušti (pvz., „Patriot“ ar „David's Sling“), kainuoja daugiau, nei kelis milijonus dolerių už vienetą.
• Gynybos išeikvojimas: Irano strategija sąmoningai naudoja tankias šių pigių dronų bangas, kad išeikvotų lokalizuotas oro gynybos atsargas. Laikui bėgant, tai verčia vadus priimti sunkius sprendimus dėl to, kurias atskriejančias raketas ir dronus atakuoti, todėl vertinga infrastruktūra tampa pažeidžiama.
• Irano gilios požeminės saugyklos: Nepaisant didžiulių JAV ir Izraelio oro kampanijų (pvz., operacijos „Epinis įniršis“), Iranas išsaugojo didžiąją dalį savo įrangos, pergrupavo ir vykdė tikslius smūgius prieš ankstyvojo perspėjimo radarų masyvus ir karinius centrus visame Artimuosiuose Rytuose.
Strateginis poveikis šiuolaikinei karybai
Nuolatinė šio modelio sėkmė iš esmės pakeitė regioninę dinamiką. Veiksmingai panaikindama tradicinę milijardų dolerių vertės aukštųjų technologijų oro gynybos pranašumą, Irano spiečiaus doktrina leidžia jiems padaryti didelę ekonominę žalą ir priversti priešininkus sėsti prie derybų stalo, nepasikliaujant įprastine, simetrine kariuomene.
Kodėl JAV neišeina atkartoti Ukrainos elgesį su dronais ir raketomis?
• Tiekimo kliūtys: Kitaip, nei Ukraina, kuri perka pigesnes, standartines, kiniškas dalis, skirtas neatidėliotinai pritaikyti mūšio lauke, JAV kariuomenė negali arba griežtai siekia atpratinti savo gynybos rangovus nuo kiniškų retųjų žemių elementų dėl nacionalinio saugumo problemų.
Šio fakto esmė kyla iš kritinio tiekimo grandinės pažeidžiamumo. Nors Ukraina perėjo prie 99 % savo dronų surinkimo šalies viduje, jos gamintojai vis dar labai priklauso nuo kiniškų dvejopo naudojimo komercinių komponentų, skirtų dronų ir raketų surinkimui.
• Grėsmės: pagrindiniai komponentai, tokie kaip ličio jonų baterijos, šviesolaidiniai kabeliai ir neodimio magnetai elektros varikliams, daugiausia gaminami Kinijos perdirbimo ir gamybos įmonėse.
• Prašymai dėl nukrypimų: Dėl šių realijų Europos finansinė pagalba Ukrainai apėmė konkrečias išimtis. Pavyzdžiui, tam tikri ES finansavimo mechanizmai leido įsigyti svarbiausius komponentus, pagamintus už ES ir Ukrainos ribų – daugiausia mikroschemas ir elektronines dalis – vien todėl, kad vakarietiškų alternatyvų nėra tokiu mastu, kokio reikia konflikto metu. Šios išimtys paverčia kinus dar turtingesniais ir technologiškai pažangesniais amerikiečių priešais.
• Monopolijos problema: Kadangi Kinija kontroliuoja didžiąją dalį pasaulio retųjų žemių perdirbimo, JAV susiduria su didelėmis vietinės gamybos ir specializuotų dronų variklių bei magnetų gamybos kliūtimis.
• Vakarų gamybos plėtra: Vakarų šalys aktyviai bando perkelti savo tiekimo grandines į kitas šalis arba kreiptis į kitus gamintojus (pvz., Taivaną), tačiau šių vietinių technologijų ir mineralų tiekimo grandinių atkūrimas tokiu mastu užtruks ne vienerius metus.
„JAV leis Iranui nedelsdama pradėti pardavinėti naftą ir degalus pagal susitarimą, kuriuo siekiama užbaigti karą, taip suteikdama Teheranui ankstyvą finansinę paskatą konfliktui numalšinti, teigė su susitarimu susipažinę šaltiniai.
Nuostata dėl sankcijų naftos pardavimui panaikinimo įsigalioja iš karto po susitarimo pasirašymo šią savaitę ir apima būtinas paslaugas, įskaitant bankininkystę, transportą ir draudimą, reikalingas pardavimui palengvinti, teigė šaltiniai.
Ne pelno siekianti organizacija „United Against Nuclear Iran“ pranešė, kad antradienį Irano supertanklaivis, gabenęs žaliavinę naftą, išplaukė iš Čabaharo uosto, kirto JAV blokadą ir išplaukė iš Omano įlankos su aktyviu vietos nustatymo įrenginiu – tai pirmas toks atvejis nuo JAV blokados pradžios balandžio mėnesį. Netrukus po to, remiantis UANI ir laivų sekimo duomenimis iš „MarineTraffic“, blokadą kirto ir antrasis supertanklaivis „Hero II“.
Peržiūrėtas susitarimo memorandumo projektas. „The Wall Street Journal“ straipsnyje aprašomi naftos pardavimai ir pažadas po tolesnių derybų dėl plataus sankcijų sušvelninimo, įšaldyto turto panaikinimo ir milijardų dolerių rekonstrukcijos finansavimo.
Antradienį vienas aukštas JAV pareigūnas pareiškė, kad nors Iranui bus iš anksto atleistos sankcijos už naftos pardavimus, ilgalaikis sušvelninimas bus susietas su Irano gebėjimu įvykdyti JAV reikalavimus tokiais klausimais kaip strateginio Hormūzo sąsiaurio atidarymas ir jo branduolinė programa. Teheranas vis tiek negaus tiesioginės prieigos prie milijardų dolerių įšaldytų lėšų.
Susitarimas, kurį, pasak Trumpo administracijos, JAV ir Iranas pasirašė elektroniniu būdu sekmadienį ir kuris bus užbaigtas šią savaitę, apima ilgesnę kovų, įskaitant Libane, pauzę, panaikina JAV ir Irano blokadas sąsiauryje ir sudaro sąlygas ilgesnėms deryboms dėl Irano branduolinės programos.
Daugelis JAV ir Izraelio įstatymų leidėjų ir politinių pareigūnų prieštarauja tam, kad Iranui būtų suteikta finansinė pagalba ir sumažintas JAV blokados spaudimas prieš gaunant dideles nuolaidas.
Leidimas Iranui eksportuoti savo naftą reiškia esminį JAV įtakos aspektą, tačiau vienas iš jų – Baltieji rūmai manė, kad tikriausiai turėjo pasiduoti, kad atvertų sąsiaurį ir apsaugotų jį nuo dronų ir raketų spiečių, sakė Farzinas Nadimi, Irano tematikos vyresnysis mokslinis bendradarbis iš JAV įsikūrusio analitinio centro „Washington Institute“.
„Baltieji rūmai mano, kad tokie saldikliai yra būtini, kad priversti Iraną nusileisti, kitaip būtų labai sunku priversti Iraną tęsti derybas“, – sakė Nadimi.
Jis teigė, kad JAV galėtų atnaujinti Irano eksporto blokadą, jei tik regione bus karinių išteklių.
Susitarimas numato daug didesnę finansinę pagalbą, jei Iranas sutiks su JAV reikalavimais sunaikinti savo praturtinto urano atsargas ir išardyti savo branduolinę programą.
Tarp jo nuostatų yra regioninis atstatymo ir plėtros fondas, skirtas Iranui karo padarytai žalai atitaisyti. Pirmadienį vykusiame pranešime aukšti Trumpo administracijos pareigūnai teigė, kad JAV ir Iranas aptarė 300 milijardų dolerių fondą šiam tikslui. Jie taip pat teigė aptarę sankcijų sušvelninimą ir Teherano prieigos prie dalies iš maždaug 100 milijardų dolerių įšaldytų lėšų atkūrimą.
„Mes būsime pasirengę būti nepaprastai dosnūs atverdami jų ekonomiką ir sušvelnindami sankcijas“, – sakė vienas iš pareigūnų. „Taigi, sakyčiau, kad viskas yra ant stalo, ir tuo pačiu metu nieko nėra ant stalo, jei tai nebus susiję su realiais rezultatais.“
Prezidentas Trumpas socialiniuose tinkluose sakė žiniasklaidai, kad JAV neprisidės prie 300 mlrd. dolerių fondo.
Finansinės naudos Iranui klausimas yra vienas jautriausių Trumpo pastangų užbaigti karą atžvilgiu. Trumpas sukritikavo buvusį prezidentą Baracką Obamą, demokratą, už pinigų srautus į Iraną po to, kai 2015 m. branduolinis susitarimas įsigaliojo kitų metų sausį. Trumpas, respublikonas, pasitraukė iš šio susitarimo per savo pirmąją kadenciją.
Leidimas parduoti naftą galėtų būti priimtinesnė priemonė suteikti Iranui finansinę pagalbą.
Tai leidžia Vašingtonui suteikti Iranui apčiuopiamą ekonominę paskatą, kuri padės sumažinti pasaulines energijos kainas, sakė Sima Shine, buvusi Izraelio šnipų agentūros „Mossad“ aukšto rango pareigūnė, o dabar dirbanti Tel Avivo Nacionalinio saugumo studijų institute.
Susitarime jau buvo numatyta, kad JAV panaikins Irano uostų blokadą, o tada Iranas greičiausiai būtų atnaujinęs savo plačias naftos kontrabandos operacijas, sakė Shine. „Geriau tai legalizuoti ir gauti iš to naudos“, – sakė ji.
Pagal susitarimo memorandumą JAV taip pat nori suteikti Iranui prieigą prie kai kurių savo įšaldytų lėšų. mokėjimams, kuriuos nustato Irano centrinis bankas, teigė kai kurie asmenys.
JAV turi tam tikrą lankstumą dėl turto išlaisvinimo ir galėtų suteikti Iranui prieigą prieš galutinį susitarimą dėl branduolinės ir kitų klausimų, sakė vienas iš asmenų.
Iranas teigė, kad nori gauti apie 12 mlrd. dolerių iš anksto ir 24 mlrd. dolerių per 60 dienų derybas, kurios prasidėtų pradiniu susitarimu.
Iranas turi apie 100 mlrd. dolerių turto, kuris tapo neprieinamas dėl JAV sankcijų, daugiausia pajamų iš ankstesnių naftos pardavimų ir atsargų.
Nors tai mažiau pelninga nei sankcijų panaikinimas, Iranui perduoto turto negalima susigrąžinti, o sankcijas galima vėl įvesti, todėl nauda yra ilgalaikė.
Didžioji dalis įšaldytų pinigų yra užsienyje, ypač Kinijoje, iš per daugelį metų gautų naftos pajamų, kurių negalima pervesti į Teherano bankų sistemą, kuriai taikomos JAV sankcijos.
Yra apie 6 mlrd. dolerių Irano pajamų, kurias Bideno administracija leido pervesti į Katarą, susijusią su 2023 m. vykusiu kalinių mainais, ir 1 mlrd. dolerių, laikomų Omane.
Abi sumos vėliau buvo neoficialiai apribotos po 2023 m. spalio 7 d. „Hamas“ vadovaujamų išpuolių prieš Izraelį.
Iranas taip pat turi apie 15 mlrd. dolerių Irako bankuose, gautų, pardavus elektrą ir gamtines dujas.“ [1]
1. Iran Can Start Selling Its Oil Following Deal --- Accord with U.S. to end war offers early financial incentive to wind down conflict. Dov Lieber in Tel Aviv; Summer Said in Dubai; Ward, Alexander. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 17 June 2026: A1.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)