The pull of censorship

“Lithuania, or rather, some politicians, find it difficult to resist the pull of censorship. Although freedom of speech and its importance for the development and well-being of society are emphasized, new calls are constantly being made to grant various institutions the right to issue mandatory orders to remove harmful information from social networks and other platforms.

 

Supporters of enhanced censorship present a dystopian view of the damage that enemies of the state can do to an unprepared and naive society. For example, conservative Vytautas Juozapaitis explains that “information attacks, lies, incitement to hatred, terrorist propaganda and various manipulations have become a daily threat to our citizens and the state.”

 

Although daily threats are constantly mentioned, almost never specifying how they are specifically implemented, how they are connected to the enemy’s deliberate propaganda and intentions. If the danger were real, if the disinformation and lies spread on social networks and elsewhere encouraged the naive or enemies of the state to take measures to harm society and the state, then the media and social media would constantly report on successful attacks or the ability of state institutions to catch and neutralize ill-wishers. But there is no such information, so we can come to a relative conclusion that the threats mentioned by Juozapaitis do not exist or there are very few of them. They are probably a figment of his imagination, and not an accurate definition and assessment of the situation.

 

Usually, law enforcement agencies are not modest. When they catch the “bad guys”, they rush to inform the public about it. One only needs to remember how much publicity was given to the detention of A. Paleckis, allegedly for spying for Russia. It is also necessary to remember that he was kept in isolation, that is, in solitary confinement, for about 528 days.

 

The fact that there is no reporting on the damage caused by information attacks, lies, incitement to hatred, terrorist propaganda, allows us to conclude that there is none, or very little of it. In each case, there is no basis for granting various institutions the right to issue mandatory orders to remove harmful information from social networks and other platforms, because there is so little of it.

 

And what is harmful information? I do not believe that Russia poses a threat to Lithuania. But some arms enthusiasts who are afraid of threats from Russia may consider my remarks harmful, because they imply that defense spending should be reduced and more funds should be allocated to combating social inequality and exclusion.

 

It is proposed to grant the powers of censorship to the Inspector of Journalist Ethics and the Lithuanian Radio and Television Commission. But why should we assume that they are suitable for this task. What is their knowledge and what is their readiness to take on such duties?

 

In European countries, there is still a debate about the definition of freedom of speech, specialists are consulted, and court decisions on this issue are monitored. Neither courts nor philosophers have a unified opinion. And they will not have one, among other things, because the absolutists of freedom of speech are convinced that all restrictions are unjustified, and many countries, like Lithuania, indicate in their constitutions that freedom of expression can be restricted by law if it is necessary to protect human health, honor and dignity, and morality. Neither one nor the other will retreat, will not abandon their provisions.

 

I do not understand how restrictions on freedom of expression can be necessary to protect human morality, and I suspect that the members of the Seimas who approved the article legalizing the restriction do not know either. It is worth remembering the remark of O. Bismarck that “it is better not to see the laws and the processes of sausage production.”

 

When adopting laws, compromises and deals are made that are more difficult to justify. Some deputies may support laws that they consider worthless, or even harmful, simply because other deputies would vote for the laws they support.

 

You can’t change that, especially since the current members of the Seimas are not modern-day Socrates, but local politicians of a small country who were able to convince voters to vote for them, whatever those reasons may be.

 

There is a very small probability that members of the Seimas will correctly identify beliefs whose dissemination would harm the state and, perhaps, even endanger it. It is much more likely that they will be mistaken, prohibit harmless views, and be unable to more accurately identify those that may be harmful. Honest self-assessment should cultivate a sense of modesty and vulnerability that would discourage the evaluation of other beliefs and encourage one to avoid assuming the role of judge and prophet judging others.”

 

Cenzūros trauka

“Lietuvai, tiksliau tariant, kai kuriems politikams sunku atsispirti cenzūros traukai. Nors pabrėžiama žodžio laisvė ir jos svarba visuomenės vystymuisi ir gerovei, vis reiškiami nauji raginimai įvairioms institucijoms suteikti teisę duoti privalomus nurodymus pašalinti kenksmingą informaciją iš socialinių tinklų ir kitų platformų.

 

Sustiprintos cenzūros šalininkai pateikia distopinį požiūrį į žalą, kurią valstybės priešai gali padaryti nepasiruošusiai ir naiviai visuomenei. Antai konservatorius Vytautas Juozapaitis aiškina, kad „informacinės atakos, melas, neapykantos kurstymas, teroristinė propaganda ir įvairios manipuliacijos tapo kasdiene grėsme mūsų piliečiams ir valstybei.“

 

Nors nuolat kalbama apie kasdienes grėsmes, beveik niekada nenurodama kaip jos konkrečiai įgyvendinamos, kaip susietos su sąmoninga priešo propaganda ir kėslais. Jei pavojus būtų realus, jei socialiniuose tinkluose ir kitur skleidžiama dezinformacija ir melai skatintų naivuolius ar valstybės priešus imtis priemonių visuomenei ir valstybei kenkti, tai žiniasklaida ir socialinės medijos nuolat pranešinėtų apie sėkmingas atakas arba valstybės institucijų gebėjimą sugauti ir nukenksminti negeradarius. Bet tokios informacijos nėra, tad galima prieiti santykinę išvadą, kad Juozapaičio minimų grėsmių nėra ar jų esama labai mažai. Jos ko gero yra jo vaizduotės vaisius, o ne tikslus padėties apibrėžimas ir įvertinimas.

 

Paprastai teisėsaugos organai nepasižymi kuklumu. Pagavę „blogiečius“, jie skuba apie tai pranešti visuomenei. Reikia tik prisiminti, kiek buvo viešinamas A. Paleckio sulaikymas neva už šnipinėjimą Rusijos naudai. Dar reikia prisiminti, kad jis buvo laikomas izoliacijoje, taigi vienutėje, apie 528 dienas.

 

Tai, kad nėra pranešinėjama apie informacinių atakų, melų, neapykantos kurstymo, teroristinės propagandos sukurtą žalą, leidžia prieiti išvadą, kad jos nėra, arba jų yra labai mažai. Kiekvienu atveju nėra pagrindo įvairioms institucijoms suteikti teisę duoti privalomus nurodymus pašalinti kenksmingą informaciją iš socialinių tinklų ir kitų platformų, nes jos tiek daug nėra.

 

Ir kas yra kenksminga informacija? Aš nemanau, kad Rusija kelia Lietuvai grėsmių. Bet kai kurie ginklavimosi entuziastai, kuriems vaidenasi grėsmės iš Rusijos, gali laikyti mano pastabas kenksmingomis, nes jos suponuoja, jog reikėtų mažinti išlaidas gynybai, o skirti daugiau lėšų kovai su socialine nelygybe ir atskirtimi.

 

Cenzoriaus galias siūloma suteikti žurnalistų etikos inspektoriui bei Lietuvos radijo ir televizijos komisijai. Bet kodėl manyti, kad jie tinkami atlikti šią užduotį. Kokios jų žinios ir koks jų pasirengimas perimti šitokias pareigas?

 

Europos šalyse dar ginčijamasi dėl žodžio laisvės apibrėžimo, kreipiamasi į specialistus, stebimi teismų sprendimai šiuo klausimu. Vieningos nuomonės neturi nei teismai, nei filosofai. Ir jos neturės tarp kito dėl to, jog žodžio laisvės absoliutistai įsitikinę, kad visi ribojimai yra nepateisinami, o daugelis šalių, kaip ir Lietuva, savo konstitucijose nurodo, jog galima įstatymais riboti išraiškos laisvę, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui bei dorovei. Nei vieni, nei kiti nesitrauks, neatsisakys savo nuostatų.

 

Nesuprantu, kaip išraiškos laisvės ribojimai gali būti būtini apsaugoti žmogaus dorovę, ir įtariu, kad Seimo nariai, kurie pritarė ribojimą įteisinantį straipsnį, irgi nežino. Verta prisiminti neva O. Bismarcko pastabą, kad „įstatymų ir dešrų gamybos procesų geriau nematyti.“

 

Priimant įstatymus, daromi sunkiau pateisinami kompromisai ir sandoriai. Kai kurie deputatai gali palaikyti įstatymus, kuriuos laiko beverčiais, o gal net kenksmingais, vien dėl to, kad kiti deputatai balsuotų už jų remiamus įstatymus.

 

To nepakeisi, juolab, jog dabartiniai Seimo nariai nėra šių laikų sokratais, bet vietiniai mažos šalies politikai, gebėję įtikinti rinkėjus už juos balsuoti, kokios bebūtų tos priežastys.

 

Esama labai mažos tikimybės, kad Seimo nariai teisingai nustatys įsitikinimus, kurių skleidimas pakenktų valstybei ir, galbūt, net jai sukeltų pavojų. Daug didesnė tikimybė, kad jie suklystų, uždraustų nekenksmingus požiūrius, negebėtų tiksliau nustatyti, kurie gali būti žalingi. Sąžiningas savęs vertinimas turėtų ugdyti kuklumo ir pažeidžiamumo jausmą, kuris atgrasytų nuo kitų įsitikinimų vertinimo ir skatintų vengti prisiimti teisėjo ir pranašo, teisiančio kitus, vaidmenį.”

 

Chamenėjaus laidotuvės rodo, gintis pasiruošusį, Iraną

 

Naujas Irano lyderis Mojtaba Chamenėjus pademonstravo naują kelią šiomis dienomis kariaujančių šalių lyderiams – nesirodyti viešumoje, neduoti, net gražiai kalbančiam, priešui galimybės užpulti jus ir jūsų šeimą. Dronas, atvykęs prie pono Benjamino Netanyahu miegamojo lango, patvirtina šią mintį.

 

Drono smūgis, pataikęs į Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu privačios rezidencijos Cezarėjoje miegamojo langą, įvyko 2024 m. spalį, jį surengė „Hezbollah“.

 

Nors prielaida dėl viešų pasirodymų yra pažymėta, Irano aukščiausiasis lyderis Mojtaba Chamenėjus nuo tada, kai pakeitė savo tėvą ajatolą Ali Chamenėjų, kuris buvo nužudytas 2026 m. vasarį, buvo pastebimai atokiau nuo viešumos. Valstybinė žiniasklaida transliavo, laidų vedėjų perskaitytus, rašytinius pareiškimus, o dėl nuolatinės baimės dėl nužudymo jis nebuvo atvykęs į jo tėvo laidotuves Teherane 2026 m. liepą.

 

„Didelės minios susirinko Teherane, pradėjus šešias dienas truksiančias nužudyto aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Chamenėjaus laidotuvių ceremonijas, kurias Islamo Respublika pateikia kaip nepaklusnumo Vakarams demonstravimą.

 

Irano valdžia prognozavo, kad net 20 milijonų žmonių susirinks pagerbti Chamenėjaus, kuris kartu su keliais šeimos nariais žuvo per pirmąją Izraelio ir JAV oro antskrydžių Teherane bangą daugiau nei prieš keturis mėnesius.

 

Tūkstančiai juodai apsirengusių gedėtojų šeštadienio auštant pradėjo rinktis prie Teherano Didžiosios Mosallos mečetės, kur nuo penktadienio palaidotas Chamenėjaus kūnas. Vėliau kūnas bus perkeltas į kelias vietas visoje šalyje ir nuvyks į Iraką, o vėliau bus palaidotas Chamenėjaus gimtinėje rytų Irane.

 

Prieš ceremonijas užsienio garbingi asmenys susirinko pagerbti atminimo, įskaitant Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotoją Dmitrijų Medvedevą ir Kinijos aukščiausios įstatymų leidžiamosios institucijos pirmininko pavaduotoją He Wei. Atstovus taip pat atsiuntė Pakistanas, Irakas, Indija, Turkija ir kitos šalys.

 

Valstybinė žiniasklaida pranešė, kad mečetėje yra penki paprasti karstai, apvynioti Irano vėliavomis, įskaitant nedidelį, kuriame yra Khamenei vienerių metų anūkės kūnas. Iranas teigia, kad ji žuvo per oro smūgį kartu su juo.

 

Islamo Respublika sieks pasinaudoti masiniais susibūrimais, kad sutelktų šalininkus trapiose paliaubose su JAV po kelis mėnesius trukusio karo. Prezidentas Trumpas penktadienį kalboje, skirtoje JAV įkūrimo 250-osioms metinėms paminėti, pareiškė, kad Amerika „sutriuškino Iraną“.

 

„Jie taip nori susitarti. „Suteikėme jiems savaitę laisvo laiko laidotuvėms, nes esame malonūs“, – susirinkusiems sakė Trumpas, akivaizdžiai turėdamas omenyje Chamenei atminimo renginius.

 

Hosseinas Ansari, vertėjas, planavęs liepos 9 d. dalyvauti paskutinėje laidojimo ceremonijoje šventajame Mašhado mieste, sakė, kad minios „parodysime šalies viduje ir už jos ribų esantiems, kad, skirtingai nei vaizduojama Vakaruose, dauguma žmonių šalyje jį gerbė, net jei jie nebuvo tokie religingi“.

 

Likus kelioms dienoms iki laidotuvių, Teherano parduotuvės užsidarė, o prekybos centrų automobilių stovėjimo aikštelės buvo perpildytos, minioms plūstant į sostinę. Pareigūnų skaičiavimais, 1989 m. vykusiose Chamenei pirmtako ajatolos Ruhollah Khomeini valstybinėse laidotuvėse dalyvavo 10 milijonų gedinčiųjų, ir kilo chaotiškos scenos, per kurias organizatoriai vos neprarado kontrolės dėl jo karsto.

 

Laidotuvės Teherane truks tris dienas, oro erdvė virš sostinės bus iš dalies uždaryta, o kūnas antradienį bus perkeltas į šventąjį Komo miestą.

 

Trečiadienį Chamenei karstas bus nugabentas į... Najafe ir Karbaloje Irake, kur Iranas remia daugybę ginkluotų grupuočių ir kur daugelis šiitų daugumos gyventojų laiko Chamenėjų religiniu autoritetu. Velionis ajatola ketvirtadienį bus palaidotas savo gimtajame Mašhado mieste rytų Irane.

 

Irano valdžia nepaskelbė, ar aukščiausiojo lyderio sūnus ir įpėdinis Mojtaba Chamenėjus dalyvaus ceremonijose, tačiau Irano valstybinė žiniasklaida šeštadienį pranešė, kad kitą savaitę laidotuvėse maldas ves trys aukšti dvasininkai, o ne pats Mojtaba. Mojtaba buvo sužeistas per oro smūgį, per kurį karo pradžią žuvo jo tėvas, žmona ir kiti giminaičiai, ir nebuvo matytas viešumoje.

 

Pasipriešinimo užsienio priešams demonstravimas, dažnai iki mirties, jau beveik 50 metų yra Islamo Respublikos propagandos ramstis.

 

Mohammadas Bagheris Ghalibafas, ilgametis įtakingas asmuo ir vyriausiasis derybininkas, šią savaitę laidotuves pavadino „tautos sandoros su kankinių šlovingu keliu atnaujinimu“ ir priminimu apie „vertybes“ Islamo revoliucija.“

 

Khamenei palieka Iraną, kuris dešimtmečius buvo smarkiai susiskaldęs. Visa karta užaugo represijų ir ekonominio žlugimo sąlygomis ir užaugo jo nekęsdama, sakė Nargesas Bajoghli, Johnso Hopkinso pažangiųjų tarptautinių studijų mokyklos docentas.

 

Tačiau, neseniai įvykęs, karas pakeitė daugelio žmonių suvokimą, sakė ji. Daugeliui iraniečių režimo gebėjimas išgyventi ir sukelti skausmą savo priešams, įskaitant išpuolius prieš JAV bazes ir užblokavus Hormūzo sąsiaurį, pateisino Khamenei griežtą strategiją.

 

„Tai neištrina vidaus istorijos“, – sakė Bajoghli. „Tačiau tai keičia tai, ką jis atstovauja mirtyje: nuo represinės figūros, kurios daugelis norėjo išnykti, iki strategijos, kuri galiausiai išsaugojo šalį nuo didžiausios šiuolaikinės grėsmės, architekto.“ [1]

 

1. World News: Khamenei's Funeral Profiles a Defiant Iran. Sune Engel Rasmussen; Faucon, Benoit.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 06 July 2026: A7.  

Khamenei's Funeral Profiles a Defiant Iran

 

New leader of Iran Mojtaba Khamenei shows new way for leaders of countries at war these days – don’t show up in public, don’t give even nicely talking enemy a chance to attack you and your family. A drone that arrived at bedroom window of Mr. Benjamin Netanyahu confirms this idea.

 

The drone strike that struck the bedroom window of Israeli Prime Minister Benjamin Netanyahu’s private residence in Caesarea occurred in October 2024, launched by Hezbollah.

 

While the premise regarding public appearances is noted, Iran's Supreme Leader Mojtaba Khamenei has notably remained out of public view since succeeding his father, Ayatollah Ali Khamenei, who was killed in February 2026. State media has broadcasted written statements read by anchors, and he was kept away from his father's funeral in Tehran in July 2026 over ongoing assassination fears.

“Large crowds gathered in Tehran as Iran began six days of funeral ceremonies for its slain Supreme Leader Ayatollah Ali Khamenei, in what the Islamic Republic is framing as a show of defiance against the West.

 

Iranian authorities predicted that as many as 20 million people would turn out to honor Khamenei, who was killed alongside several family members in the first wave of Israeli and U.S. airstrikes on Tehran more than four months ago.

 

Thousands of black-clad mourners began convening at dawn Saturday outside Tehran's Grand Mosalla mosque, where Khamenei's body has lain in state since Friday. The body will later tour several sites around the country, and go to Iraq, before being buried in Khamenei's birthplace in eastern Iran.

 

Ahead of the ceremonies, foreign dignitaries convened to pay their respects, including Dmitry Medvedev, deputy chairman of Russia's Security Council, and He Wei, vice chairman of China's top lawmaking body. Pakistan, Iraq, India, Turkey and other countries also sent representatives.

 

State media showed five simple caskets wrapped in Iranian flags inside the mosque, including a small one containing the body of Khamenei's 1-year-old granddaughter, who Iran said was killed in the airstrike alongside him.

 

The Islamic Republic will seek to use the mass gatherings to galvanize supporters amid a fragile ceasefire with the U.S. following months of war. President Trump on Friday used a speech marking the 250th anniversary of the founding of the U.S. to say that America had "knocked the hell out of Iran."

 

"They want to settle so badly. We gave them a week off for a funeral, because we're nice," Trump told the crowd, an apparent reference to events commemorating Khamenei.

 

Hossein Ansari, a translator who planned to join the final burial ceremony on July 9 in the holy city of Mashhad, said the crowds would "show to those inside and outside the country that, unlike what is being portrayed in the West, the majority of the people respected him in the country even if they were not that religious."

 

Days before the funeral, shops in Tehran closed and shopping center parking lots filled up, as crowds descended on the capital. The state funeral of Khamenei's predecessor, Ayatollah Ruhollah Khomeini, in 1989, drew 10 million mourners, officials estimated, and prompted chaotic scenes in which organizers nearly lost control of his coffin.

 

The funeral in Tehran will last for three days, with the airspace over the capital partially closed, before the body is moved Tuesday to the holy city of Qom.

 

Wednesday, Khamenei's casket will be taken to Najaf and Karbala in Iraq, where Iran supports numerous armed groups, and where many among the Shia majority population regard Khamenei as a religious authority. The late ayatollah will be buried Thursday in his birth city of Mashhad in eastern Iran.

 

Iranian authorities haven't announced whether Mojtaba Khamenei, the supreme leader's son and successor, will appear during the ceremonies, but Iranian state media Saturday said three senior clerics, and not Mojtaba, would lead prayers at the burial next week. Mojtaba was injured in the airstrike that killed his father, wife and other relatives on the opening day of the war and hasn't been seen in public.

 

Putting on a show of resistance against foreign enemies, often to the death, has been a pillar of the Islamic Republic's propaganda for nearly 50 years.

 

Mohammad Bagher Ghalibaf, a longtime power broker and chief negotiator, this week called the funeral "a renewal of a nation's covenant with the glorious path of the martyrs," and a reminder of "the values of the Islamic Revolution."

 

Khamenei leaves behind an Iran that for decades has been bitterly divided. A whole generation grew up under repression and economic collapse and came of age hating him, said Narges Bajoghli, associate professor at Johns Hopkins School of Advanced International Studies.

 

But the recent war has changed many people's perception, she said. For many Iranians, the regime's ability to survive and inflict pain on its enemies, including with attacks on U.S. bases and by blocking the Strait of Hormuz, vindicated Khamenei's hard-line strategy.

 

"That doesn't erase the domestic record," Bajoghli said. "But it's shifting what he represents in death: from a repressive figure many wanted gone, to the architect of a strategy that, in the end, kept the country intact against its gravest modern threat."” [1]

 

1. World News: Khamenei's Funeral Profiles a Defiant Iran. Sune Engel Rasmussen; Faucon, Benoit.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 06 July 2026: A7.