Nobelio fiziologijos ar medicinos premija skirta už atradimus neuromokslo srityje

„Karlas Deisserothas, Peteris Hegemannas ir Georgas Nagelis buvo pagerbti už savo darbą su šviesa valdomais jonų kanalais ir optogenetika – technika, kuri naudoja mažytes švieseles neuronams smegenyse aktyvuoti.

 

Karlas Deisserothas, Peteris Hegemannas ir Georgas Nagelis pirmadienį buvo apdovanoti Nobelio fiziologijos ar medicinos premija už savo atradimus neuromokslo srityje.

 

Trys mokslininkai tyrinėjo šviesa valdomus jonų kanalus, baltymų tipą, siekdami sukurti optogenetikos sritį – novatorišką techniką, kuri naudoja šviesos impulsus atskiroms neuronų grupėms smegenyse aktyvuoti arba išjungti, – teigė Abdelis El Manira, Nobelio komiteto, kuris skyrė premiją, narys.

 

Optogenetika yra galinga fundamentinių tyrimų priemonė neuromoksle. Tyrėjai genetiškai manipuliuoja smegenų ląstelėmis, o tada naudoja šviesos impulsus, kad įjungtų jungiklį smegenyse ir aktyvuotų konkrečius neuronus.

 

Ši technika suteikia užuominų apie tokių ligų kaip aklumas, depresija, priklausomybė ir demencija gydymą.

 

Kas yra nugalėtojai?

 

Dr. Karlas Deisserothas yra bioinžinerijos, psichiatrijos ir elgesio mokslų profesorius Stanfordo universitete ir Howardo Hugheso medicinos instituto tyrėjas. Dr. Deisserothas yra psichiatras, kurio darbas su pacientais kėlė nusivylimą dėl tikslių paaiškinimų, kas sukėlė jų kančias ir simptomus, trūkumo. Tai padėjo paskatinti sukurti galingą įrankį smegenims tirti.

 

 

Jis ir jo komanda į gyvų pelių smegenų ląsteles įterpė šviesai jautrų geną ir sukūrė mažyčius optinius pluoštus, kurie pirmą kartą aktyvavo šiuos neuronus ir sukėlė specifinį elgesį, sakė profesorius El Manira.

 

 

Dr. Peteris Hegemannas yra eksperimentinės biofizikos profesorius Humboldto universitete Berlyne. Jis atrado baltymą, kuris šviesą paverčia elektriniu signalu, sakė profesorius El Manira.

 

 

Dr. Georgas Nagelis yra augalų fiziologijos profesorius Viurcburgo universitete Vokietijoje. Kartu su dr. Hegemannu jis atrado, kad baltymuose yra šviesa valdomas jonų kanalas, kuris, veikiamas šviesos, generuoja elektrinį signalą.

 

 

Profesorius El Manira jį apibūdino kaip „jungiklį“, leidžiantį neurologams aktyvuoti baltymą.

 

 

Kodėl komitetas sako, kad jie gavo premiją?

 

Nobelio komiteto generalinis sekretorius profesorius Thomas Perlmannas optogenetikos sritį apibūdino kaip tyrimų įrankį, kuris ateityje bus „nepaprastai svarbus“ daugelio ligų supratimui. „Tai išties nauja neurologijos era“, – sakė jis.

 

Šis atradimas leido neurologams susieti smegenų nervines ląsteles su konkrečiu elgesiu, teigė Anna Wedell, klinikinės genetikos profesorė Karolinska institute Stokholme ir Nobelio premijos komiteto narė.

 

„Anksčiau turėjome anatominį smegenų žemėlapį“, – sakė profesorė Wedell. „Dabar galime generuoti funkcinius žemėlapius ir suprasti, kaip skirtingos ląstelės bendrauja tarpusavyje visoje smegenyse.“ Ji apibūdino šį atradimą kaip „visiškai naujo smegenų funkcijos supratimo matmens“ pranašą.

 

Kaip jų kolegos apibūdina jų darbą?

 

Džordžtauno universiteto farmakologijos ir fiziologijos profesorius Patrickas A. Forcelli teigė, kad optogenetikos atradimas pradėjo „aukso erą“ neurologijos moksle ir tapo pagrindine beveik kiekvienos smegenų grandines tiriančios laboratorijos technika. „Šiandien sisteminės neurologijos negalima atlikti nepasiremiant šiais įrankiais“, – sakė jis.

 

Ši technika jau buvo naudojama tiriant neuronų grandines, susijusias su atmintimi, tėvų elgesiu ir psichikos ligomis, tokiomis kaip obsesinis-kompulsinis sutrikimas ir šizofrenija.

 

Ji taip pat buvo naudojama dalinai atkurti regėjimą akliems pacientams, sergantiems paveldima liga, vadinama pigmentiniu retinitu, sakė Nobelio fiziologijos ar medicinos komiteto pirmininkas profesorius Peras Svenningssonas.

 

Ką laureatai pasakė apie premijos laimėjimą?

 

„Tai buvo labai netikėta“, – sakė dr. Deisserothas, kuris Kalifornijoje nemiegojo po vidurnakčio, dirbo su straipsniu ir siuntė el. laiškus studentams. Jis ką tik buvo įėjęs ir jau buvo pradėjęs užmigti, kai suskambo jo telefonas. Po kelių valandų jis vis dar buvo pabudęs, teturėdamas kelias tylos akimirkas apmąstyti premijos laimėjimą. premija.

 

Interviu, duotame prieš pat 4 val. ryto Ramiojo vandenyno laiku, dr. Deisserothas sakė, kad jo vaikai dar miega ir kad jis planuoja po kelių valandų, kaip ir kiekvieną rytą, pagaminti jiems sumuštinius mokyklos pietums. Kitos šventės dar nebuvo suplanuotos.

 

Dr. Perlmannas teigė, kad prieš paskelbimą susisiekė su naujausiais Nobelio premijos laureatais. „Visi trys buvo labai nustebę“, – sakė jis. Jie visi atsakė tą patį: „Jie manė, kad buvo absoliučiai nuostabu gauti premiją kartu su kitais dviem.“

 

Kas gavo premiją 2025 m.?

 

Mary E. Brunkow, Fredas Ramsdellas ir Shimonas Sakaguchi buvo pripažinti už periferinės imuninės tolerancijos, mechanizmo, paaiškinančio atradimus,  kaip mūsų imuninė sistema neleidžia pakitusioms ląstelėms pulti paties organizmo audinių ir organų.

 

Kada bus paskelbti kiti Nobelio premijų laureatai?

 

Fiziologijos ar medicinos premija yra pirmoji iš šešių šiemet skiriamų Nobelio premijų. Kiekvienu apdovanojimu įvertinamas reikšmingas asmens ar organizacijos indėlis konkrečioje srityje.

 

Nobelio fizikos premiją antradienį Stokholme įteiks Karališkoji Švedijos mokslų akademija. Pernai premiją pasidalijo Johnas Clarke’as, Michelis H. Devoretas ir Johnas M. Martinis už darbus, leidusius stebėti subatominio pasaulio reiškinius sistemoje, kuri yra pakankamai didelė, kad ją būtų galima pamatyti plika akimi.

 

Nobelio chemijos premiją trečiadienį Stokholme įteiks Karališkoji Švedijos mokslų akademija. Pernai premija atiteko Susumu Kitagawai, Richardui Robsonui ir Omarui Yaghi už molekulinių statybinių blokų sukūrimą; šie blokai turi pakankamai dideles ertmes, pro kurias gali laisvai judėti dujos ir kitos cheminės medžiagos.

 

Nobelio literatūros premiją ketvirtadienį Stokholme įteiks Švedijos akademija. Pernai apdovanojimą pelnė vengrų romanistas László Krasznahorkai, garsėjantis distopinėmis temomis ir intensyviu prozos stiliumi.

 

Nobelio taikos premiją penktadienį Osle įteiks Norvegijos Nobelio institutas. Pernai premiją laimėjo María Corina Machado, subūrusi galingą visuomeninį judėjimą Venesueloje, metantį iššūkį šalies autoritariniam prezidentui.

 

Kitą savaitę, pirmadienį, Stokholme Karališkoji Švedijos mokslų akademija įteiks Nobelio ekonomikos premiją. Pernai apdovanojimai skirti Joeliui Mokyrui, Philippe’ui Aghionui ir Peteriui Howittui už tyrimus, paaiškinančius ryšį tarp technologinės pažangos ir tvaraus ekonomikos augimo.

 

Visų premijų paskelbimo ceremonijos tiesiogiai transliuojamos Nobelio premijos organizacijos.“ [1]

 

1. Nobel Prize in Physiology or Medicine Is Awarded for Discoveries in Neuroscience. Johnson, Carolyn Y; Sands, Leo.  New York Times (Online) New York Times Company. Oct 5, 2026.

Nobel Prize in Physiology or Medicine Is Awarded for Discoveries in Neuroscience

“Karl Deisseroth, Peter Hegemann and Georg Nagel were recognized for their work on light-gated ion channels and optogenetics, a technique that uses tiny lights to activate neurons in the brain.

 

Karl Deisseroth, Peter Hegemann and Georg Nagel were awarded the Nobel Prize in Physiology or Medicine on Monday for their discoveries in neuroscience.

 

The three scientists researched light-gated ion channels, a type of proteins, to establish the field of optogenetics, a pioneering technique that uses pulses of light to activate or turn off discrete groups of neurons in the brain, said Abdel El Manira, a member of the Nobel Committee that awarded the prize.

 

Optogenetics is a powerful basic research tool in neuroscience. Researchers genetically manipulate brain cells and then use pulses of light to flip a switch in the brain and activate specific neurons.

 

The technique provides clues for the treatment of conditions such as blindness, depression, addiction and dementia.

 

Who are the winners?

 

Dr. Karl Deisseroth is a professor of bioengineering and psychiatry and behavioral sciences at Stanford University and an investigator at the Howard Hughes Medical Institute. Dr. Deisseroth is a psychiatrist whose work with patients led to frustration about a lack of precise explanations for what caused their suffering and symptoms. That helped motivate the development of a powerful tool to study the brain.

 

He and a team inserted a light-sensitive gene into the brain cells of living mice and developed tiny optical fibers that activated those neurons and elicited specific behaviors for the first time, Professor El Manira said.

 

Dr. Peter Hegemann is a professor of experimental biophysics at Humboldt University in Berlin. He discovered a protein that converts light into an electrical signal, Professor El Manira said.

 

Dr. Georg Nagel is a professor of plant physiology at the University of Wurzburg in Germany. Alongside Dr. Hegemann, he discovered that the proteins contained a light-gated ion channel, which generates an electrical signal when exposed to light.

 

Professor El Manira described it as “the switch” that allows neuroscientists to activate the protein.

 

Why did the committee say they received the prize?

 

Professor Thomas Perlmann, the secretary-general of the Nobel Committee, described the field of optogenetics as a tool for research that would prove “immensely important” for the future understanding of many diseases. “It’s really a new era in neuroscience,” he said.

 

The discovery has enabled neuroscientists to link nerve cells in the brain to specific behaviors, said Anna Wedell a professor of clinical genetics at the Karolinska Institutet in Stockholm and an adjunct member of the Nobel awarding committee.

 

“Before, we had an anatomical map of the brain,” Professor Wedell said. “Now we can generate functional maps, and we can also understand how different cells speak to each other across the brain.” She described the discovery as heralding “a completely new dimension of understanding of the function of the brain.”

 

How do their colleagues describe their work?

 

Patrick A. Forcelli, a professor of pharmacology and physiology at Georgetown University, said the discovery of optogenetics ushered in a “golden era” for neuroscience, becoming the mainstay technique of almost every lab that studies brain circuits. “You can’t do systems neuroscience today without relying on these tools,” he said.

 

The technique has already been used to explore the neural circuits involved in memory, parenting behavior and psychiatric diseases such as obsessive-compulsive disorder and schizophrenia.

 

It has also been used to partly restore vision in blind patients with an inherited condition called retinitis pigmentosa, said Professor Per Svenningsson, the chairman of the Nobel Committee for Physiology or Medicine.

 

What did the laureates say about winning the prize?

 

“It was very surprising,” said Dr. Deisseroth, who was up past midnight in California, working on a paper and sending emails to students. He had just turned in and was starting to drift off when his phone started buzzing. Hours later he was still awake, with just a few moments of quiet to reflect on winning the prize.

 

In an interview just before 4 a.m. Pacific time, Dr. Deisseroth said his children were still asleep, and he was planning to make their sandwiches for their school lunch in a few hours, as he did every morning. Other celebrations had yet to be planned.

 

Dr. Perlmann said he reached the newest Nobel laureates before the announcement. “All three were very surprised,” he said. They also all said the same thing in response: “They thought it was absolutely wonderful to receive the prize with the other two.”

 

Who received the prize in 2025?

 

Mary E. Brunkow, Fred Ramsdell and Shimon Sakaguchi were recognized for their discoveries of peripheral immune tolerance, the mechanism that explains how our immune system prevents rogue cells from attacking the body’s own tissues and organs.

 

When will the other Nobel Prizes be announced?

 

The prize for physiology or medicine is the first of six Nobel Prizes that will be awarded this year. Each award recognizes groundbreaking contributions by an individual or organization in a specific field.

 

    The Nobel Prize in Physics will be awarded on Tuesday by the Royal Swedish Academy of Sciences in Stockholm. Last year, John Clarke, Michel H. Devoret and John M. Martinis shared the prize for work that made the behaviors of the subatomic world observable in a system large enough to see with the naked eye.

 

    The Nobel Prize in Chemistry will be awarded on Wednesday by the Royal Swedish Academy of Sciences in Stockholm. Last year, the prize went to Susumu Kitagawa, Richard Robson and Omar Yaghi for the development of molecular building blocks with spaces large enough for gases and other chemicals to flow through them.

 

    The Nobel Prize in Literature will be awarded on Thursday by the Swedish Academy in Stockholm. Last year, Laszlo Krasznahorkai, a Hungarian novelist known for his dystopian themes and relentless prose, received the award.

 

    The Nobel Peace Prize will be awarded on Friday by the Norwegian Nobel Institute in Oslo. Last year, María Corina Machado, who built a powerful social movement in Venezuela challenging the nation’s authoritarian president, won the award.

 

    Next week, the Nobel Memorial Prize in Economic Sciences will be awarded on Monday by the Royal Swedish Academy of Sciences in Stockholm. Last year, Joel Mokyr, Philippe Aghion and Peter Howitt were honored for research explaining the relationship between technological progress and sustained economic growth.

 

All of the prize announcements are streamed live by the Nobel Prize organization.” [1]

 

1. Nobel Prize in Physiology or Medicine Is Awarded for Discoveries in Neuroscience. Johnson, Carolyn Y; Sands, Leo.  New York Times (Online) New York Times Company. Oct 5, 2026.

„Ko mums trūksta, tai Darvino teorijos“: Smegenų tyrėjai renka duomenis be galo. Tačiau tai negali paaiškinti visko. Kaip kylanti elgesio tyrimų žvaigždė Johannesas Kohlis ketina užpildyti kai kurias spragas.

„Pasinaudojant „žąsų tėvo“ Konrado Lorenzo idėjomis, siekiant smegenų tyrimų priešakyje? Jaunas elgesio mokslininkas 42 metų Johannesas Kohlis, studijavęs Magdeburge ir dabar dirbantis Londone, pasiekė būtent tai. Tačiau ne su žąsimis, o su pelėmis. Kohlis jas naudoja tam, kad iki smulkiausių detalių ištirtų, kaip smegenys keičiasi, kai žmogus pastoja ir tampa tėvu, ir kaip stresas, alkis, brendimas ir hormonai veikia smegenų molekulines grandines. Šią savaitę „Jonny“ Kohlis Barselonoje vyksiančiame tarptautiniame neurologijos kongrese FENS gaus naujausią iš daugybės apdovanojimų: Erico Kandelio jaunųjų neuromokslininkų premiją, kuriai skiriama 100 000 eurų ir kuri skiriama kas dvejus metus. F.A.Z.

 

Pone Kohli, jūs dirbate Franciso Cricko institute ir dabar gaunate Erico Kandelio jaunųjų neuromokslininkų premiją. Du vardai, kurie yra absoliutūs smegenų tyrimų sunkiasvoriai, abu Nobelio premijos laureatai. Ar jaučiatės patogiai sekdami tokiomis didelėmis pėdomis?

 

Esu visiškai įsitikinęs, kad Cricko institutas yra „pasaulio lyderė neuromokslų srityje.“ Geriausia vieta mano tyrimams yra [ši laboratorija]. Grupės dydis, apie dvylika darbuotojų, yra valdomas; neturime megalaboratorijų ar dėstymo, ir turime daug administracinės pagalbos.

 

Kiek laiko ten dirbate?

 

Nuo 2019 m. Kai atvykau, ji buvo įkurta beveik kaip didelis startuolis, su labai plokščia hierarchija ir trumpa istorija. Kartais geriau pradėti jaunoje laboratorijoje; istorinis fonas su savo sunkiasvoriais gali būti nemaža našta jauniems tyrėjams seniai įkurtuose, dideliuose institutuose.

 

Tačiau jūsų tyrimai tikrai turi senas tradicijas. Jei paklaustumėte „ChatGPT“ apie jus, pirmas atsakymas būtų, kad įgyjate naujų įžvalgų etologijos srityje. Tai Konrado Lorenzo, elgesio mokslininko, išgarsėjusio savo pilkųjų žąsų eksperimentais, tęsinys.

 

(Juokiasi) Noras sekti Lorenzo pėdomis skambėtų įžūliai. Įdomu, kad DI tai išskleidė. Žinoma, mes nagrinėjame instinktyvų elgesį. Mano nuomone, instinktai suteikia geriausias galimybes susieti elgesį su nervų sistemos struktūra ir pagrindine genetine informacija. Lorenzas ir jo kolega iš Olandijos Nikolaas Tindbergen nustatė tokio elgesio tyrimų standartus, ir tai išlieka tiesa ir šiandien.

 

Ar tai skamba taip, lyg tyrimai iki šiol nepadarytų didelės pažangos?

 

Žinoma, pastaraisiais metais sukaupta neįtikėtinai daug neuromokslinių žinių ir pateikta faktų. Tačiau vis dar trūksta didžiosios teorijos. Jei norite, mums vis dar trūksta neuromokslo Darvino. Standartinis Kandelio veikalas „Neurologijos principai“ su kiekvienu leidimu vis storėjo. Tačiau norime, kad knygos galiausiai taptų plonesnės, nes iš išvadų atsiras pagrindiniai principai. Darvino „Apie rūšių kilmę“ taip pat nėra monumentalus veikalas. Mūsų smegenų tyrimuose teorija atsilieka nuo didžiulio informacijos kiekio, kuris generuojamas stulbinančiu greičiu visais lygmenimis – nuo ​​elgesio mokslo iki molekulinės neurologijos.

 

Ostą domina smegenų, įskaitant ir jūsų, plastiškumas. Ar smegenų lankstumas buvo nepakankamai įvertintas?

 

Be abejo. Suaugusio žmogaus smegenys yra daug plastiškesnės, nei manyta anksčiau, ir mes vis dar nepakankamai žinome, kas riboja šį plastiškumą. Tačiau matome, kad hormonai gali sudaryti sąlygas naujam plastiškumui. Mes nuolat peržiūrime ankstyvąjį vystymąsi. Tai taikoma, pavyzdžiui, kai moterys pastoja arba kai žmonės tampa tėvais, kai šis smegenų pokytis yra prisitaikymas prie naujų iššūkių. Tačiau tai taikoma ir vėlesniame gyvenime.

 

Ar senstant mes neurologiškai save iš naujo atrandame?

 

Be abejo. Mano žmona yra klinikinė psichologė, kurios specializacija – vyresni nei 65 metų žmonės. Kognityvinė elgesio terapija arba logopedija vis dar gali daug pasiekti. Jei smegenys neturėtų plastiškumo, jos darbas būtų beprasmis. Mums vėl reikia daugiau atvirumo. Vis dar dažnai girdite pasakojimą, kad vyresnio amžiaus žmonės yra įstrigę savo kelyje ir neatviri savo mąstyme. Akivaizdu, kad taip nėra.

 

Ar jūsų tyrimų su pelėmis rezultatai taikomi žmonėms? Perkeliami?

 

Tokie procesai kaip nėštumas yra panašūs pelėms ir žmonėms, įskaitant dalyvaujančių hormonų tipus. Struktūriniai pokyčiai taip pat yra panašūs. Mūsų tyrimai su žmonėmis yra tiesiog riboti, todėl atliekame eksperimentus su gyvūnais.

 

 

Koks jūsų įspūdingiausias atradimas?

 

Ypač įspūdinga tai, kad smegenys patiria struktūrinius pokyčius net nėštumo metu, iš esmės iš anksto pasiruošdamos tėvystei – dar prieš gimstant jaunikliams. Mane ne mažiau žavi tai, kad moterys gali išmokti panašiai ryškaus tėviško elgesio tiesiog stebėdamos ir socialiai patirdamos – visiškai be nėštumo ir su juo susijusių hormoninių pokyčių. Elgesys galiausiai yra labai panašus, tačiau kelias į jį atrodo kitoks. Todėl mus domina, ar tos pačios neuronų grandinės ląstelių lygmeniu taip pat yra pertvarkomos skirtingai, priklausomai nuo sukėlėjo.

 

Koks kitas elgesys jus domina?

 

Pavyzdžiui, agresija arba maisto ieškojimas. Visam šiam elgesiui smegenyse buvo identifikuoti keli tūkstančiai molekuliniu požiūriu apibrėžtų nervinių ląstelių, vadinamųjų įėjimo taškų, kurie kontroliuoja šį elgesį. Mes galime tikslingai manipuliuoti tokiomis neuronų grupėmis; mes nebesiknisinėjame po smegenis atsitiktinai.

 

Ar šių grandinių tyrimų rezultatai gali būti panaudoti terapijoje ar švietime?

 

Mūsų pradinis tikslas – suprasti pagrindinius suaugusiųjų smegenų neuronų grandinių pokyčių dėsnius. Tai yra fundamentiniai tyrimai, tačiau dažnai tai yra pirmas žingsnis medicinos pažangos link. Tik supratę, kaip smegenys prisitaiko prie pakitusių vidinių sąlygų įprastomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, nėštumo metu, galėsime suprasti, kodėl šie prisitaikymo procesai ligos metu išsibalansuoja. Ilgainiui šios žinios galėtų padėti kurti naujus metodus, skirtus tokių ligų kaip pogimdyvinė depresija prevencijai ar gydymui.

 

 

Klausimus iškėlė Joachimas Mülleris-Jungas.“ [1]

 

1. "Was uns fehlt, ist ein Darwin": Hirnforscher sammeln Daten ohne Ende. Alles erklären kann man damit nicht. Wie der Jungstar der Verhaltensforschung, Johannes Kohl, einige Lücken schließen will. Frankfurter Allgemeine Zeitung; Frankfurt. 08 July 2026: N1. 

"What we lack is a Darwin": Brain researchers are amassing endless amounts of data. Yet that cannot explain everything. Here is how behavioral research rising star Johannes Kohl aims to fill some of the gaps.

„Rising to the forefront of brain research with the ideas of the "Father of Geese," Konrad Lorenz? Young behavioral scientist Johannes Kohl, 42—who studied in Magdeburg and now works in London—has achieved exactly that. Not with geese, however, but with mice. Using them, Kohl investigates in minute detail how the brain changes during pregnancy and parenthood, and how stress, hunger, puberty, and hormones influence the brain's molecular circuits. This week, at the FENS international neuroscience congress in Barcelona, ​​"Jonny" Kohl will receive the latest in a long line of awards: the Eric Kandel Young Neuroscientists Prize, a biennial honor carrying a cash award of €100,000. F.A.Z.

 

Mr. Kohl, you work at the Francis Crick Institute and are now receiving the Eric Kandel Young Neuroscientists Prize. These are two absolute heavyweights of brain research—both Nobel laureates. How does it feel to follow in such giant footsteps?

 

I am certainly convinced that the Crick Institute is the best place in the world for my research. The group size—around twelve staff members—is manageable; we don’t have "mega-labs" or teaching obligations, and we receive plenty of administrative support.

 

How long have you been there?

 

Since 2019. When I arrived, it was set up much like a large start-up, with very flat hierarchies and a short history. Sometimes it is better to start in a young lab; the historical legacy associated with such heavyweights at long-established institutes can be quite a burden for young researchers.

 

And yet, your research does have a long tradition of its own. If you ask ChatGPT about you, the first answer states that you are gaining new insights in the field of ethology. That is the continuation of the work of Konrad Lorenz, the behavioral scientist who became famous for his experiments with greylag geese.

 

(Laughs) It would sound presumptuous to say I want to follow in Lorenz’s footsteps. It’s interesting that the AI ​​comes up with that. But certainly, we do look at instinctive behavior. In my opinion, instincts offer the best chance of linking behavior to the structure of the nervous system and the underlying genetic information. Lorenz and his Dutch colleague Nikolaas Tinbergen set the standards for researching such behavior—and that remains the case today.

 

That makes it sound as though research hasn't made any decisive progress since then?

 

Oh, absolutely—an incredible amount of neuroscientific insight has been gained and facts established in recent years. But what’s still missing is the grand theory. If you will, we are still missing the Darwin of neuroscience. Kandel’s *Principles of Neural Science*—the standard textbook—has grown thicker with every edition. Yet what we actually want is for these books to eventually get thinner as fundamental principles emerge from the findings. Darwin’s *On the Origin of Species* isn't a massive tome, after all. In brain research, our theory is lagging behind the sheer volume of information being gathered at breakneck speed across all levels—from behavioral science to molecular neuroscience.

 

It often comes down to brain plasticity—including in your work. Was the brain's flexibility underestimated?

 

Definitely. The adult brain is far more plastic than was long thought, and we still don't know enough about what limits that plasticity. We do see, however, that hormones can enable new plasticity. We repeatedly recapitulate early development. This applies, for instance, when women become pregnant or when people become parents—situations where this brain change is an adaptation to new challenges. But that holds true later on, too.

 

Do we reinvent ourselves neurologically in old age?

 

Absolutely. My wife is a clinical psychologist specializing in people over the age of 65. A great deal can still be achieved there through cognitive behavioral therapy or speech therapy. If brain plasticity didn't exist, her job would be pointless. We need more openness again. You still frequently hear the narrative that older people are set in their ways and not open-minded. That is obviously not the case.

 

Can the results of your research on mice be applied to humans?

 

Processes like pregnancy are similar in mice and humans, as are the types of hormones involved. The structural changes are comparable, too. There are simply limits to what we can study in humans; that is the reason for our animal experiments.

 

What is your most spectacular discovery?

 

It is particularly striking that the brain undergoes structural changes during pregnancy, effectively preparing for parenthood in anticipation—even before the offspring are born. I find it equally fascinating that females can acquire equally pronounced parental behavior simply through observation and social experience—entirely without pregnancy and the associated hormonal changes. The resulting behavior is very similar, yet the path taken to reach it appears to differ. We are therefore interested in whether the same neuronal circuits undergo different forms of remodeling at the cellular level depending on the trigger.

 

What other behaviors are you interested in?

 

Aggression, for instance, or foraging. For all these types of behavior, a few thousand molecularly defined nerve cells in the brain—so-called "entry points"—have been identified as controlling the behavior. We can selectively manipulate these groups of neurons; we no longer simply poke around in the brain at random.

 

Can insights into these circuits be applied to therapies or education?

 

Our primary goal is to understand the fundamental rules governing how neuronal circuits change in the adult brain. This is basic research, yet it often serves as the first step toward medical progress. Only when we understand how the brain adapts to changing internal states under normal conditions—such as during pregnancy—can we identify why these adaptive processes become unbalanced in cases of illness. In the long run, this knowledge could help develop new approaches for preventing or treating conditions like postpartum depression.

 

Interview conducted by Joachim Müller-Jung." [1]

 

1. "Was uns fehlt, ist ein Darwin": Hirnforscher sammeln Daten ohne Ende. Alles erklären kann man damit nicht. Wie der Jungstar der Verhaltensforschung, Johannes Kohl, einige Lücken schließen will. Frankfurter Allgemeine Zeitung; Frankfurt. 08 July 2026: N1. 

Pranešimas Stokholme: Nobelio medicinos premija skirta dviem vokiečių optogenetikams

 

„Nobelio medicinos premija skirta dviem vokiečiams Peteriui Hegemannui ir Georgui Nageliui bei JAV tyrėjui Karlui Deisserothui. Jų atradimai optogenetikos srityje yra pripažįstami.

 

Šių metų Nobelio medicinos premija skirta dviem vokiečiams Peteriui Hegemannui ir Georgui Nageliui bei JAV tyrėjui Karlui Deisserothui. Hegemannas atlieka tyrimus Berlyno Humboldto universitete, o Nagelis – Viurcburgo universitete. Nobelio komitetas tai paskelbė pirmadienio popietę Stokholme.

 

Jų atradimai optogenetikos srityje yra pripažįstami. Šioje srityje derinami optikos ir genetikos metodai, skirti neinvaziniam individualių neuronų stimuliavimui.

 

Tai parodo, „kaip nervų ląstelės smegenyse formuoja prisiminimus, jausmus ir elgesį“, – aiškino Nobelio komitetas. „Šis metodas dabar naudojamas laboratorijose visame pasaulyje, siekiant atskleisti smegenų paslaptis.“

 

Nobelio komitetas paaiškino, kad šis metodas parodo, kaip nervų ląstelės smegenyse formuoja prisiminimus, jausmus ir elgesį. Praėjusiais metais trims tyrėjams iš JAV ir Japonijos buvo įteikta Nobelio medicinos premija už atradimus, susijusius su paties organizmo imuninės sistemos kontrole.

 

Šią savaitę taip pat bus paskelbtos Nobelio fizikos (spalio 6 d.), chemijos (spalio 7 d.), literatūros (spalio 8 d.), taikos (spalio 9 d.) Nobelio premijos, o kitą pirmadienį – Švedijos Riksbanko ekonomikos mokslų premija (spalio 12 d.). Pastaroji teikiama tik nuo 1969 m. ir yra vienintelė premija, nepavadinta švedų pramonininko ir dinamito išradėjo Alfredo Nobelio vardu.

 

Šiais metais geidžiamiems apdovanojimams skiriama dvylika milijonų Švedijos kronų – maždaug milijonas eurų – kiekvienoje premijų kategorijoje. Jos bus įteiktos gruodžio 10 d., minint Alfredo Nobelio mirties metines, Stokholme ir Osle.

 

Pirmosios Nobelio premijos buvo įteiktos prieš 125 metus. Nobelio fondo duomenimis, iš viso 633 premijos skirtos 990 asmenų, įskaitant 68 moteris, ir 28 organizacijoms, kai kas iš jų premiją gavo ne kartą.“

 

Announcement in Stockholm: Nobel Prize in Medicine Awarded to Two German Optogeneticists

 

„The Nobel Prize in Medicine goes to two Germans, Peter Hegemann and Georg Nagel, and US researcher Karl Deisseroth. They are being honored for their discoveries in the field of optogenetics.

 

This year, the Nobel Prize in Medicine goes to two Germans, Peter Hegemann and Georg Nagel, and US researcher Karl Deisseroth. Hegemann conducts research at Humboldt University in Berlin, while Nagel works at the University of Würzburg. The Nobel Committee in Stockholm announced the decision on Monday afternoon.

 

They are being recognized for their discoveries in the field of optogenetics, a technique that combines methods from optics and genetics to stimulate individual neurons non-invasively.

 

The Nobel Committee explained that the technique demonstrates "how nerve cells in the brain shape memories, feelings, and behaviors." "This method is used today in laboratories around the world to unlock the secrets of the brain."

 

Last year, three researchers from the US and Japan were awarded the Nobel Prize in Medicine for their insights into the body's control of the immune system.

 

This week, the Nobel Prizes for Physics (Oct. 6), Chemistry (Oct. 7), Literature (Oct. 8), and Peace (Oct. 9) will also be announced, followed next Monday by the Sveriges Riksbank Prize in Economic Sciences (Oct. 12). The latter has only been awarded since 1969 and is the only prize not established by the Swedish industrialist and dynamite inventor Alfred Nobel.

 

This year, the coveted awards carry a prize of twelve million Swedish kronor—equivalent to around one million euros—per category. They will be presented in Stockholm and Oslo on December 10, the anniversary of the founder Alfred Nobel's death. The first Nobel Prizes were awarded 125 years ago. According to the Nobel Foundation, a total of 633 prizes have been awarded to date to 990 individuals—including 68 women—and 28 organizations; some recipients received the award more than once.“

 

Lithuania Has No Luck with Royal Candidates

 

Everyone knows how things ended tragically for Lithuania’s King Mindaugas. Now, the next candidate for Lithuanian Queen—Morta Landsbergienė—has sold off all her schools and fled to Greece.

•           The school "sell-off": In the summer of 2026, it was announced that the international education network Globeducate had acquired the Queen Morta School and the Vaikystės Sodas (Garden of Childhood) kindergartens. The goal of the deal was to integrate the institutions into the international network. The schools themselves continue to operate successfully in Lithuania, yet Queen Morta is no longer in the country.

•           The Greece factor: Talk of "fleeing" arose after it was revealed that the Landsbergis family had purchased real estate (a house) on the Greek island of Aegina back in 2022. In interviews, A. Landsbergienė herself has confirmed that while the family loves spending summers at this villa, they don't mind the winter either, and the country itself represents a long-held dream of hers.

 

You couldn't make this stuff up.