JAV izoliacija nuo pasaulio ekonomikos primena vėlyvąjį Sovietų Sąjungos laikotarpį: į valstybinę vakarienę su D. Trumpu ir Xi Jinpingu visai neatvyko Kinijos verslo lyderiai

„Amerikos įmonių vadovai gausiai susirinko susitikti su Xi Jinpingu, tačiau jų kolegos iš Kinijos nepasirodė – tai rodo, kaip drastiškai pasikeitė verslo ryšiai.

 

Kai Kinijos lyderis Xi Jinpingas 2015 m. atvyko į pirmąjį valstybinį vizitą Jungtinėse Valstijose, jis atsivežė Kinijos įmonių vadovų delegaciją susitikti su kolegomis iš JAV.

 

Ginčai dėl žmogaus teisių, kibernetinių atakų ir prekybos tuo metu temdė tarpusavio santykius.

 

Vis dėlto Vašingtoną ir Pekiną siejo neginčijamas bendras interesas – užsidirbti pinigų vieni kitų rinkose.

 

Praėjus dešimtmečiui, kontrastas su šią savaitę vykusiu prezidento D. Trumpo ir Xi Jinpingo susitikimu yra akivaizdus. Ketvirtadienio vakarą Baltuosiuose rūmuose vykusioje valstybinėje vakarienėje nedalyvavo nė vienas žinomas Kinijos įmonių vadovas.

 

„Tai gana liūdnas rodiklis, parodantis, kiek suprastėjo šalių santykiai“, – teigė Emily Kilcrease, „Naujojo Amerikos saugumo centro“ (angl. *Center for a New American Security*) vyresnioji bendradarbė ir direktorė, besispecializuojanti JAV ir Kinijos ekonominių santykių srityje.

 

„Vienu iš šio susitikimo akcentų turėjo tapti pranešimas apie tam tikrus komercinius susitarimus, – sakė E. Kilcrease, buvusi JAV prekybos atstovo pavaduotojo padėjėja. – Tačiau panašu, kad mums nepavyksta susitarti net dėl ​​kai kurių iš jų.“ Kinijos verslo lyderių nedalyvavimas buvo nedidelis, tačiau daug pasakantis pavyzdys, kaip iš esmės pasikeitė abiejų šalių ekonominiai santykiai. 2015 m. kartu su Xi Jinpingu keliavo garsūs technologijų sektoriaus vadovai, tarp jų – „Alibaba“ įkūrėjas Jackas Ma ir „Tencent“ vadovas Pony Ma. Jų įmonės sparčiai plėtėsi, o abi pusės įžvelgė didžiules galimybes glaudesniuose komerciniuose ryšiuose.

 

Tas laikotarpis baigėsi.

 

Dar per pirmąją D. Trumpo kadenciją abi šalys ėmė taikyti viena kitai vis naujus muitų tarifus. Vašingtonas apribojo prieigą prie kai kurių pažangiausių JAV technologijų ir apribojo JAV investicijas į tam tikras Kinijos aukštųjų technologijų sektoriaus sritis. Jungtinės Valstijos įvedė 100 proc. muitus ir apribojimus iš Kinijos importuojamoms interneto ryšį palaikančioms transporto priemonėms, todėl Kinijos elektromobilių eksportas į JAV tapo finansiškai neperspektyvus.

 

Pekinas atsakė savo prekybos apribojimais, įskaitant eksporto kontrolę retųjų žemių metalams ir retųjų žemių magnetams, kurie yra būtini JAV gamintojams.

 

Tuo pat metu Kinijos įmonės iš potencialių JAV verslo klientų ir partnerių tapo vienomis didžiausių jų konkurenčių.

 

Be to, daugelis žinomiausių Kinijos verslininkų dabar atstovauja tokioms sritims kaip dirbtinis intelektas, robotika ir elektromobiliai – būtent toms technologijoms, dėl kurių aršiausiai konkuruoja Vašingtonas ir Pekinas.

 

Sunku būtų įsivaizduoti, pavyzdžiui, „DeepSeek“ bendraįkūrėjį Liang Wenfengą oficialioje vakarienėje šalia „OpenAI“ vadovo Samo Altmano.

 

Visgi, kaip teigia du su derybomis susipažinę asmenys (kalbėję su anonimiškumo sąlyga, nes neturėjo įgaliojimų atskleisti privačių pokalbių detalių), dar likus kelioms dienoms iki viršūnių susitikimo Kinijos pareigūnai tikėjosi, kad į Vašingtoną pavyks atsivežti verslo delegaciją.

 

Buvo neaišku, kokie vadovai galėtų vykti, nors pranešimuose minėti elektromobilių gamintojo BYD įkūrėjas Wang Chuanfu ir baterijų gamintojo CATL vadovas Robinas Zengas. Jų dalyvavimas būtų leidęs Xi Jinpingui pabrėžti Kinijos dominavimą baterijų technologijų ir atsinaujinančiosios energetikos srityse.

 

Galiausiai nė vienas jų kvietimo negavo.

 

Keli aukšto rango Kinijos įmonių vadovai atvyko į Vašingtoną prieš pat viršūnių susitikimą ir surengė susitikimus už oficialiojo renginio ribų.

 

„Vašingtone yra nemažai svarbių Kinijos įmonių vadovų, kurie laukia nuošalyje ir svarsto: „Ar mane pakvies, ar ne?“, – sakė Jeremy Chanas, vyresnysis Kinijos analitikas „Eurasia Group“ ir buvęs JAV diplomatas, dirbęs Kinijoje. – Visa ši situacija – beprotiška. Tai būtų komiška, jei nebūtų taip tragiška.“

 

Būta ir kitų sunkumų: kai kurioms žinomoms Kinijos įmonėms taikomi JAV apribojimai, todėl jų dalyvavimas Baltųjų rūmų valstybinėje vakarienėje kelia politinių problemų. Birželio mėnesį JAV Gynybos departamentas įtraukė „Alibaba“ ir BYD į išplėstinį įmonių, kurias laiko „Kinijos karinėmis bendrovėmis“, sąrašą.

 

„Kai kas Vašingtone iš tikrųjų palaikytų šių įmonių atstovų dalyvavimą provokacija“, – teigė Ilaria Mazzocco, Strateginių ir tarptautinių studijų centro (CSIS) direktoriaus pavaduotoja, besispecializuojanti Kinijos verslo ir ekonomikos srityje.

 

Šis kontrastas ypač ryškus palyginus su vaizdu, kai gegužės mėnesį Pekine lankėsi D. Trumpas.

 

„Apple“ vadovas Timas Cookas, „Tesla“ vadovas Elonas Muskas ir kitų stambių JAV įmonių vadovai stovėjo ant Pekino Didžiųjų liaudies rūmų laiptų, iškart už aukšto rango JAV pareigūnų. D. Trumpas sakė Xi Jinpingui, kad atsivežė „didžiausius verslininkus – pačius stambiausius ir, ko gero, geriausius pasaulyje“.

 

D. Trumpas pridūrė: „Aš norėjau tik aukščiausios pozicijos; jie čia šiandien tam, kad parodytų pagarbą jums ir Kinijai.“

 

Ketvirtadienį daugelis tų pačių JAV įmonių vadovų vėl dalyvavo susitikime. Greta T. Cooko ir E. Musko buvo „Nvidia“ vadovas Jensenas Huangas, „Meta“ vadovas Markas Zuckerbergas, „Amazon“ vadovas Jeffas Bezosas, „OpenAI“ vadovas S. Altmanas, „Microsoft“ vadovas Satya Nadella ir „General Motors“ vadovė Mary Barra.

 

Anksčiau tą dieną savo kalboje Xi Jinpingas pareiškė, kad Kinija „palankiai vertina Amerikos įmones, norinčias ten investuoti ir plėtoti verslą“. Vėliau, akivaizdžiai turėdamas omenyje JAV taikomus apribojimus Amerikoje veikiančioms Kinijos įmonėms, jis pridūrė: „Tikimės, kad su Kinijos įmonėmis čia, Jungtinėse Valstijose, bus elgiamasi sąžiningai.“

 

Nors Amerikos įmonės neatsisako planų Kinijoje, joms vis sunkiau konkuruoti su vietos bendrovėmis. Amerikos automobilių gamintojai praranda pozicijas Kinijos elektromobilių gamintojams. „Apple“ susiduria su aršia „Huawei“ konkurencija. „Nike“ grumiasi su vis didesnio populiarumo sulaukiančiais Kinijos prekių ženklais.

 

Vis dėlto Kinija išlieka pernelyg didelė ir pernelyg glaudžiai integruota į pasaulinę gamybą, kad daugelis Amerikos įmonių galėtų ją ignoruoti. JAV ir Kinijos verslo tarybos atliktas tyrimas parodė, kad 80 proc. Amerikos įmonių Kinijos rinką vis dar laiko „labai svarbia“ arba „svarbia“ dėl jos masto ir pramonės ekosistemos.

 

Kinijos įmonėms požiūris į Jungtines Valstijas vis labiau keičiasi. Dėl muitų, politinės kontrolės, investicijų apribojimų ir nacionalinio saugumo taisyklių tapo kur kas sunkiau patekti į JAV rinką ar plėsti joje veiklą, ypač strateginių pramonės šakų įmonėms.

 

Joergas Wuttke, Vašingtone įsikūrusios konsultacijų bendrovės „DGA-Albright Stonebridge Group“ partneris, teigė, kad daugybė Amerikos verslo vadovų, „bučiuojančių Xi žiedą“, tik pabrėžė, kokie nesubalansuoti tapo šie santykiai.

 

„Ar yra kas nors iš Kinijos, kas norėtų plėtoti verslą Amerikoje? – klausė J. Wuttke. – Ne, nes tai neįmanoma. Tad kam gaišti laiką?“ [1]

 

1. Missing From the Trump-Xi State Dinner: China’s Business Leaders. Sui-Lee, Wee.  New York Times (Online) New York Times Company. Sep 25, 2026.

Isolation of the USA from World’s Economy Reminds Late Soviet Union: Missing From the Trump-Xi State Dinner Are China’s Business Leaders

“American chief executives turned out in force to see Xi Jinping, while their Chinese counterparts were absent, a sign of how drastically business ties have changed.

 

When China’s leader, Xi Jinping, traveled to the United States in 2015 for his first state visit, he brought a delegation of Chinese chief executives to meet their American counterparts.

 

Disputes over human rights, cyberattacks and trade were straining relations.

 

But Washington and Beijing still shared an undeniable common interest: making money in each other’s markets.

 

A decade later, the contrast with this week’s summit between President Trump and Mr. Xi could not be more stark. No prominent Chinese chief executives attended Thursday night’s state dinner at the White House.

 

“It’s a rather depressing marker of how bad the relationship has gotten,” said Emily Kilcrease, a senior fellow and director at the Center for a New American Security focused on the U.S.-China economic relationship.

 

“One of the highlights of this summit was supposed to be some level of announcement of commercial deals,” said Ms. Kilcrease, a former deputy assistant U.S. trade representative. “But it seems like we can’t even get to agreement on some of that.”

 

The absence of Chinese business leaders was a small but telling illustration of how thoroughly the economic relationship between the two countries has changed. In 2015, high-profile tech executives were among those traveling with Mr. Xi, including Alibaba’s Jack Ma and Tencent’s Pony Ma. Their companies were expanding rapidly, and both sides saw enormous opportunities in deeper commercial ties.

 

That era is over.

 

Beginning in Mr. Trump’s first term, the two countries have imposed waves of tariffs on each other. Washington restricted access to some of America’s most advanced technology and limited U.S. investments in parts of China’s high-tech sector. The United States slapped 100 percent tariffs and imposed restrictions on internet-connected vehicles from China, making it financially unviable for the country’s electric vehicles to enter the United States.

 

Beijing retaliated with its own trade restrictions, including controls on exports of rare-earth metals and rare-earth magnets essential to U.S. manufacturers.

 

At the same time, Chinese companies have evolved from prospective customers and partners for American businesses into some of their most formidable competitors.

 

And many of China’s most prominent entrepreneurs now come from industries like artificial intelligence, robotics and electric vehicles — the exact technologies Washington and Beijing are competing most intensely for.

 

It would be difficult to imagine, for example, seeing the DeepSeek co-founder Liang Wenfeng showcased alongside the OpenAI chief executive, Sam Altman, at a state dinner.

 

Yet until days before the summit, Chinese officials expected they might bring a business delegation to Washington, according to two people familiar with the discussions who spoke on the condition of anonymity because they were not authorized to disclose details of the private conversations.

 

It was unclear which executives were under consideration, although reports had mentioned Wang Chuanfu, founder of the electric carmaker BYD, and Robin Zeng, chief executive of the battery maker CATL. Their presence would have allowed Mr. Xi to highlight China’s dominance in battery technology and renewable energy.

 

In the end, none received invitations.

 

Several top Chinese executives arrived in Washington shortly before the summit and held meetings outside the official gathering.

 

“There are a number of important Chinese C.E.O.s in Washington, waiting on the sidelines, like: ‘Do I get tapped or not?’” said Jeremy Chan, a senior China analyst at Eurasia Group and a former American diplomat who worked in China. “The whole thing is crazy. It would be comical if it weren’t so tragic.”

 

There was another complication: Some prominent Chinese companies face U.S. restrictions, making their appearance at a White House state dinner politically fraught. In June, the U.S. Department of Defense had included Alibaba and BYD in its expanded list of firms it identified as “Chinese military companies.”

 

“It would actually be seen by some in Washington as provocative to bring these companies along,” said Ilaria Mazzocco, a deputy director at the Center for Strategic and International Studies specializing in Chinese business and economics.

 

The contrast was especially striking compared with the scene when Mr. Trump visited Beijing in May.

 

Apple’s Tim Cook, Tesla’s Elon Musk and other executives of top American companies stood on the steps of Beijing’s Great Hall of the People just behind senior U.S. officials. Mr. Trump told Mr. Xi that he had brought “the greatest businessmen, the biggest, and I guess the best, in the world.”

 

Mr. Trump added, “I didn’t want the second or the third in the company, I wanted only the top, and they’re here today to pay respects to you and to China.”

 

On Thursday, many of the same executives from U.S. firms were present again. Alongside Mr. Cook and Mr. Musk were Nvidia’s Jensen Huang, Meta’s Mark Zuckerberg, Amazon’s Jeff Bezos, OpenAI’s Mr. Altman, Microsoft’s Satya Nadella and General Motors’ Mary Barra.

 

Earlier in the day, Mr. Xi said in a speech that China “welcomes American companies wanting to invest and do business there.” Then, in an apparent reference to the U.S. restrictions on Chinese firms operating in America, he added: “We hope Chinese companies are treated fairly here in the United States.”

 

While American companies have not given up on China, they are struggling to compete against its companies. American automakers have lost ground to Chinese electric vehicle makers. Apple faces intense competition from Huawei. Nike is battling increasingly popular Chinese brands.

 

Yet China remains too large and too deeply embedded in global manufacturing for many American companies to ignore. A 2026 survey by the U.S.-China Business Council found that 80 percent of American companies still regarded the Chinese market as either “very important” or “important” because of its scale and industrial ecosystem.

 

For Chinese companies, the calculation about the United States is increasingly different. Tariffs, political scrutiny, investment restrictions and national security rules have made entering or expanding in the United States far more difficult, particularly for companies in strategic industries.

 

Joerg Wuttke, a partner at DGA-Albright Stonebridge Group, a Washington-based consultancy, said seeing so many American business executives “kissing Xi’s ring” underscored how lopsided the relationship had become.

 

“Is there anybody from China interested in doing business in America?” Mr. Wuttke said. “No, because it’s not possible. So why should they waste their time?”” [1]

 

1. Missing From the Trump-Xi State Dinner: China’s Business Leaders. Sui-Lee, Wee.  New York Times (Online) New York Times Company. Sep 25, 2026.

Jei manote, kad Kinija leis jums paversti visą pasaulį Venesuela ir perimti visos energetikos kontrolę – pagalvokite dar kartą: kare su Amerika Iranas turi slaptą ginklą – Kinijos pagalbą (muitinės duomenys rodo, kad Kinijos įmonės tiekia komponentus, naudojamus dronams ir raketoms gaminti).

“Didelis kiekis Kinijos gamybos dvejopos paskirties komponentų ir toliau pasiekia Irano gynybos ministeriją, tapdamas gyvybiškai svarbiu ramsčiu Teherano karinei infrastruktūrai, nepaisant griežtų JAV sankcijų.

Naujausi „The Wall Street Journal“ atlikti tyrimai, kurių metu analizuoti Irano muitinės įrašai, atskleidė, kad 2026 m. pirmąjį pusmetį Kinijos subjektai į Irano gynybos ministeriją išsiuntė apie 1300 krovinių oro transportu su dvejopos paskirties medžiagomis. Šis slaptas logistikos tinklas smarkiai apsunkino Vašingtono pastangas izoliuoti Iraną ekonomiškai ir kariniu požiūriu.

Pagrindinės įžvalgos iš muitinės duomenų

•           Dronų ir raketų gamyba: Siuntas iš Kinijos daugiausia sudaro svarbios „dvejopos paskirties“ elektroninės ir mechaninės dalys. Tai GPS sekimo įrenginiai, elektros varikliai, mikroschemos ir orlaivių variklių dalys, kurios gali būti naudojamos civilinėje infrastruktūroje, tačiau aktyviai nukreipiamos į mirtinų Irano dronų bei raketų valdymo sistemų gamybą.

•           Diplomatinės pažangos ignoravimas: Stebina tai, kad Kinijos krovininiai lėktuvai šiuos komponentus pristatydavo net ir viešosios diplomatijos laikotarpiais. Dokumentai rodo, kad lėktuvas, gabenęs elektroninę įrangą, nusileido Teherane tą pačią dieną, kai buvo galutinai suderintos laikinos JAV ir Irano paliaubos, o vos po dviejų dienų atgabentos su dronais susijusios dalys, kurių vertė viršijo 6 mln. JAV dolerių.

•           Sankcijų apėjimo infrastruktūra: Kadangi Jungtinės Valstijos apribojo jūrų prekybą, krovininių skrydžių, kuriuos vykdo JAV sankcijų sąraše esančios oro bendrovės (pavyzdžiui, „Mahan Air“), skaičius išaugo beveik septynis kartus, siekiant užtikrinti Kinijos komponentų srautą.

Geopolitinė ir energetinė svarba

Pekinas faktiškai sukūrė tai, ką ekspertai vadina „sankcijų apėjimo ašimi“. Be technologinių komponentų tiekimo, Kinija yra pagrindinė likusi Irano žalios naftos pirkėja. Naudodamasi papildomais susitarimais, į barterinius mainus panašiais mechanizmais, fiktyviomis įmonėmis ir Kinijos finansų tinklais, veikiančiais už JAV dolerio sistemos ribų, Kinija sukuria finansinį rezervą, leidžiantį Irano režimui išlikti gyvybingam. Nors JAV iždo ir prekybos departamentai pritaikė šimtus sankcijų Kinijos ir Honkongo priedangos organizacijoms, Baltieji rūmai susiduria su itin subtilia diplomatine pusiausvyra. Tiesioginė konfrontacija su Pekinu kelia riziką destabilizuoti platesnius prekybinius santykius ir gali išprovokuoti Kinijos ekonominį atsaką – pavyzdžiui, apriboti JAV prieigą prie gyvybiškai svarbių retųjų žemių išteklių. Šią vasarą, kai JAV ir Iranas pasirašė laikiną paliaubų susitarimą, Kinija pabrėžė savo vaidmenį mažinant įtampą Artimuosiuose Rytuose. Ji teigė, kad jos Užsienio reikalų ministerija atliko daugybę skambučių, siekdama paskatinti taikos procesą, o pats prezidentas Xi Jinpingas įsikišo siūlydamas nutraukti kovinius veiksmus.

 

Tą pačią dieną Teherane nusileido lėktuvas iš Kinijos. „The Wall Street Journal“ išanalizuoti Irano muitinės duomenys rodo, kad jame buvo gabenamas krovinys Irano gynybos ministerijai, įskaitant elektroninius komponentus, kuriuos galima panaudoti gaminant detales bepiločiams orlaiviams ir raketų taikymo sistemoms.

 

Muitinės duomenys rodo, kad tai buvo viena iš maždaug 1 300 siuntų, kuriose iki šių metų birželio pabaigos iš Kinijos Irano gynybos ministerijai buvo gabenami „dvejopos paskirties“ komponentai. Praėjus dviem dienoms po šios komponentų siuntos, buvo pristatyta dar daugiau nei tuzinas krovinių su detalėmis, kurių vertė viršijo 6 mln. JAV dolerių ir kurias galima panaudoti bepiločiuose orlaiviuose.

 

Kinija taip pat remia Iraną pirkdama jo naftą – nepaisant JAV sankcijų, kuriomis siekiama sustabdyti šiuos srautus, – taip šiemet suteikdama Teheranui milijardus dolerių. Pasak JAV pareigūnų ir su šiais srautais susipažinusių asmenų, Kinijos priedangos įmonės padeda plauti lėšas, o Kinijos bankai nukreipia sandorius per šalies finansų sistemą, naudodami Kinijos valiutą, kad išvengtų JAV priežiūros.

 

„The Wall Street Journal“ pranešė, kad JAV pareigūnai susiejo iš Kinijos subjektų gautas palydovines nuotraukas su Irano smūgiu, per kurį žuvo trys amerikiečių kariai.

 

Remiantis dokumentu, su kuriuo susipažino laikraštis ir su šiuo klausimu susipažinę asmenys, Kinijos įmonės taip pat padėjo tiekti chemines medžiagas (prekursorius), naudojamas gaminant per ataką panaudotas balistines raketas.

 

Šie veiksmai atskleidžia Kinijos teikiamą paramą Iranui, apie kurią anksčiau nebuvo pranešta ir kurios viešai nepripažino D. Trumpo administracija. Ši parama prisidėjo prie konflikto, kuris didina pasaulines energijos kainas, eikvoja ginklų atsargas ir didina spaudimą D. Trumpui prieš kadencijos vidurio rinkimus, pratęsimo.

 

Pekinas pareiškė, kad nuosekliai laikosi tarptautinių taisyklių ir prieštarauja „bandymams diskredituoti Kiniją siejant ją su konfliktu“. Kinija teigė palaikanti bendradarbiavimą su Iranu ir remianti visas pastangas siekiant taikos Artimuosiuose Rytuose. Rytai.

 

Anksčiau Kinija yra pareiškusi, kad griežtai reglamentuoja dvejopos paskirties komponentų eksportą, kurie gali tarnauti tiek civiliniams, tiek kariniams tikslams. Šalis pareiškė atmetanti vienašališkas JAV sankcijas, įskaitant tas, kuriomis baudžiama už neleistiną prekybą dvejopos paskirties medžiagomis, ir teigia, kad tokios sankcijos pažeidžia tarptautinę teisę.

 

Irano pareigūnai į prašymus pakomentuoti situaciją neatsakė.

 

Nuo vasario 28 d., kai prasidėjo karas, Vašingtonas įvedė šimtus sankcijų Iranui; tarp jų – priemones prieš Kinijos įmones ir asmenis, kurie, JAV manymu, padeda Teheranui. Šie veiksmai bei prekybos su Iranu embargas lėmė Irano ekonomikos susitraukimą.

 

Visgi Baltieji rūmai nesiryžo griežčiau konfrontuoti su Pekinu dėl jo paramos Iranui, kuris ir toliau rengia išpuolius prieš JAV pajėgas bei naftos infrastruktūrą Artimuosiuose Rytuose.

 

D. Trumpas santykių su Pekinu gerinimą paskelbė prioritetu po to, kai pernai kilęs muitų karas parodė, jog Kinija turi priemonių pakenkti JAV ekonomikai, įskaitant galimybę apriboti amerikiečių prieigą prie retųjų žemių elementų.

 

Pasak su derybomis susipažinusių asmenų, prieš šią savaitę vyksiantį viršūnių susitikimą D. Trumpas aukšto rango pareigūnams ir patarėjams sakė, kad gerų santykių su Xi palaikymas yra prioritetas. Dėl to aukšto rango pareigūnai ne kartą menkino Kinijos teikiamos paramos Iranui reikšmę ir vengė kritikuoti Pekiną, nes tai galėtų pakenkti susitikimui.

 

Daugelis administracijos atstovų mano, kad nenoras konfrontuoti su Pekinu silpnina Amerikos galimybes daryti spaudimą Teheranui. Įstatymų leidėjai iš abiejų politinių stovyklų ragino D. Trumpą tiesiogiau konfrontuoti su Xi.

 

Paklaustas, ar per susitikimą su Xi kels Kinijos paramos Iranui klausimą, D. Trumpas į šį susirūpinimą reagavo abejingai. „Manau, kad jis elgiasi gana tinkamai, ir mes elgiamės gana tinkamai“, – sakė jis.

 

Trečiadienį valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, kad per Xi ir D. Trumpo viršūnių susitikimą JAV ir Kinija surengs „labai atvirą pokalbį“. „Kalbėsimės apie visus aktualius dalykus.“

 

Iždo departamento atstovas spaudai teigė, kad departamentas palaiko aktyvų ryšį su kolegomis Kinijoje ir nedvejodamas imsis veiksmų, kai tai bus būtina. „Ši administracija ne kartą reagavo į kenkėjišką su Iranu susijusią veiklą, kurioje išnaudojama Kinijos jurisdikcija arba per ją vykdomi veiksmai, ir toliau tai darys“, – sakė atstovas. Baltieji rūmai pareiškė dedantys ryžtingas pastangas sutrukdyti tiems, kurie bendradarbiauja su Irano režimu, ir taikyti jiems sankcijas.

 

Politikos apžvalgininkų teigimu, remdamas Iraną, Pekinas tikisi susilpninti Vašingtono diplomatinę įtaką ir sumažinti JAV ginkluotės atsargas, taip susilpnindamas šalį karine prasme. Vis dėlto Kinija taip pat atsargiai vertina galimybę peržengti ribą. Ji vertina ekonominius ryšius su Amerika, o būdama didžiausia energijos išteklių importuotoja pasaulyje, Kinija nukentėtų, jei dėl konflikto užsitęstų naftos rinkos sukrėtimas.

 

Siuntos, skirtos Irano gynybos ministerijai ir peržiūrėtos leidinio „The Wall Street Journal“, yra dalis šiemet išaugusio krovinių gabenimo oro transportu iš Kinijos į Iraną masto. Pasak gynybos ekspertų, šis oro tiltas tapo itin svarbiu tiekimo keliu Irano bepiločių orlaivių ir balistinių raketų programoms, JAV kariniam jūrų laivynui blokuojant Irano prekybą jūra.

 

Kroviniai buvo pristatyti į Imamo Chomeinio tarptautinį oro uostą. Remiantis Irano muitinės duomenimis, gautais iš prekybos informacijos sistemos „ImportGenius“, dėžėse buvo GPS sekimo įrenginiai, elektros varikliai ir orlaivių variklių dalys.

 

Įrašai, apimantys laikotarpį nuo 2025 m. sausio iki birželio pabaigos, rodo, kad Irano gynybos ministerijai ir Irano įmonėms buvo pristatyti tūkstančiai siuntų su prekėmis, kurios gali būti naudojamos bepiločiams orlaiviams ir kitai ginkluotei gaminti. Daugelis įrašų pažymėti nuoroda į „119-ąjį straipsnį“ – Irano muitinės taisyklių dalį, numatančią visišką atleidimą nuo muitų ginkluotės ir gynybos reikmėms skirtam importui.

 

Kinija jau kelis dešimtmečius teikia Iranui ekonominę ir karinę paramą. Šalių ryšiai dar labiau sustiprėjo po to, kai 2018 m. D. Trumpo administracija pradėjo „maksimalaus spaudimo“ kampaniją, kuria siekta iki nulio sumažinti Irano naftos eksportą ir priversti šalį derėtis dėl savo branduolinės programos. Kampanija apėmė sankcijas užsienio subjektams, padėjusiems Iranui; šioms įmonėms buvo užkirstas kelias naudotis JAV vadovaujama pasauline finansų sistema.

 

Nepaisydami šių taisyklių, Teheranas ir Pekinas 2021 m. pasirašė 25 metų trukmės strateginio bendradarbiavimo susitarimą. Pasak JAV įstatymų leidėjų, Kinija tapo didžiausia Irano naftos importuotoja, nuperkančia daugiau nei 80 proc. visos šalies eksportuojamos žalios naftos. Kaip praneša žurnalas, išsivystė sudėtingas Kinijos bankų ir Honkongo fiktyvių bendrovių tinklas, siekiant padėti Iranui išvengti sankcijų ir užtikrinti naftos tiekimą.

 

Kinijos dvejopo naudojimo prekių ir elektronikos eksportuotojai taip pat pradėjo lankytis prekybos mugėse Irane, versdami savo įmonių šūkius į persų kalbą, kad užmegztų vietinius ryšius, rodo Vašingtono Strateginių ir tarptautinių studijų centro atlikta socialinės žiniasklaidos įrašų analizė.

 

Vėlesniais metais Kinijos bendrovės gamino Iranui chemines medžiagas, tokias kaip natrio perchloratas, naudojamas balistinių raketų kurui gaminti. Eksportas Iranui tapo svarbesnis po to, kai Izraelis 2024 m. per atakas sunaikino didžiąją dalį jo raketų programos, priversdamas režimą papildyti savo arsenalą.

 

Apie pardavimus plačiai sužinojo, kai žurnalas ir kiti apie juos pranešė 2025 m. Vėliau tais pačiais metais JAV pajėgos sulaikė laivą, gabenusį dvejopos paskirties komponentus iš Kinijos į Iraną.

 

Viena Kinijos įmonė, „Haokun Energy“, bandžiusi parduoti chemines medžiagas, praėjusių metų gruodį informavo JAV sankcijų sąraše esantį Irano importuotoją, kad natrio perchlorato eksportui reikalingos vyriausybės licencijos. „Haokun“ laiške, kurį matė „The Wall Street Journal“ (toliau – „Journal“), teigiama, kad įmonė suderino su Kinijos valdžios institucijomis veiksmus, jog „dalis licencijų būtų tvarkoma konfidencialiai“.

 

JAV iždo departamentas anksčiau buvo pritaikęs sankcijas „Haokun“ ir minėtam importuotojui už pagalbą Iranui parduodant naftą Kinijai. Gruodžio mėnesio laiške nurodoma, kad natrio perchlorato sandoriui „Haokun“ įsteigė priedangos įmonę Pekine. „Journal“ patvirtino, kad ši įmonė buvo įsteigta likus kelioms savaitėms iki laiško datos. Nepavyko nustatyti, ar sandoris įvyko. „Haokun“ neatsakė į prašymus pakomentuoti situaciją.

 

Likus kelioms dienoms iki JAV ir Irano karo pradžios, Irano muitinės duomenys rodė, kad iš Kinijos į Irano gynybos ministeriją buvo pristatyta 300 tonų cheminių junginių.

 

Prasidėjus karui, prekyba tarp Irano ir Kinijos iš pradžių smarkiai sumažėjo – tai rodo Irano muitinės duomenys ir naftos krovinių judėjimą stebinčios bendrovės „Kpler“ informacija. Balandį paskelbta JAV karinio jūrų laivyno vykdoma Irano uostų blokada dar labiau sugriežtino padėtį.

 

Teheranas reagavo plėsdamas oro susisiekimą tarp Kinijos ir Irano per „Mahan Air“ – Irano oro linijų bendrovę, kuriai JAV taiko sankcijas ir kuri, pasak JAV iždo departamento, gabeno grynuosius pinigus, ginklus bei personalą Irano reikmėms. Remiantis „FlightRadar24“ duomenimis, oro linijų bendrovė padidino skrydžių iš Kinijos į Teheraną skaičių: nuo keturių kovo pradžioje iki maždaug 27 per savaitę balandžio pabaigoje. Muitinės duomenys rodo, kad krovinių gabenimas oro transportu į Irano gynybos ministeriją suintensyvėjo. „Mahan“ neatsakė į prašymus pakomentuoti situaciją.

 

Prekybą su Iranu stebintys tyrėjai teigia, kad krovinius tiekia mažai žinomos Kinijos įmonės, bendradarbiaujančios su Irano importuotojais. Pasak Vašingtone įsikūrusio Strateginių ir tarptautinių studijų centro (CSIS) ekonomikos programos direktoriaus pavaduotojos Kate Koren, žinoma, kad kai kurie siūlomi komponentai naudojami „Shahed“ dronams gaminti. Pigūs, tačiau mirtini Irano dronai padarė didelę žalą JAV bazėms.

 

Netrukus pasirodysiančioje ataskaitoje Koren nurodė aptikusi keletą Kinijos įmonių, kurios šiais metais reklamavo jautrios elektronikos – įskaitant komponentus, naudojamus „Shahed“ dronuose – pardavimą.

 

Gegužės mėnesį JAV iždo departamentas pritaikė sankcijas Kinijos ir Honkongo įmonėms, kurios, kaip teigiama, padėjo Iranui įsigyti ginklų, įskaitant nešiojamąsias priešlėktuvines raketų sistemas (angl. MANPADS). Tą patį mėnesį Irano naujienų agentūros „Tasnim“, susijusios su Islamo revoliucijos gvardijos korpusu (IRGC), paskelbtame vaizdo įraše buvo matyti, kaip sukarintų pajėgų nariai mokosi naudotis šiomis sistemomis, siekiant numušti JAV naikintuvus.

 

Pasak buvusių JAV iždo departamento pareigūnų, šiuo metu Iranas naudoja šalies viduje gaminamas nešiojamąsias priešlėktuvines sistemas, sukurtas remiantis senesniais kiniškais modeliais. Vis dėlto Irano pareigūnai siekia gauti naujausius, efektyvesnius Kinijos modelius, teigė minėti buvę pareigūnai.

 

Vėlesnėmis savaitėmis JAV pareigūnai pritaikė sankcijas daugiau Kinijos fizinių ir juridinių asmenų už ginklų tiekimą Iranui. Pasak JAV pareigūnų, vienas iš pirkimų tinklų bandė įsigyti nešiojamųjų priešlėktuvinių sistemų Irano inovacijų ir technologinio bendradarbiavimo centrui, kuris pritaiko užsienyje pagamintus ginklus gamybai šalies viduje.

 

Ši grupė bandė pristatyti sistemas į Iraną per Baltarusiją, siekdama nuslėpti galutinį gavėją – Iraną, tačiau šis bandymas buvo nesėkmingas, nurodė JAV pareigūnai.

 

Birželio 17 d. JAV ir Iranas pasirašė 60 dienų paliaubų susitarimą. Po kelių dienų Irano muitinė užfiksavo iš Kinijos atgabentas oro siuntas, kuriose buvo daugiau nei 6 mln. JAV dolerių vertės elektronikos komponentų; JAV vyriausybės teigimu, jie naudojami įvairiems kariniams tikslams, įskaitant tikslaus nutaikymo ginklų skrydžio valdymo sistemas.

 

Liepos mėnesį JAV pritaikė naujas sankcijas asmenims ir įmonėms, dirbantiems su oro bendrove „Mahan Air“; tarp jų – Kinijoje veikianti įmonė, kuri, kaip teigiama, veikė kaip oro bendrovės pardavimų agentė ir koordinavo elektronikos transportavimą. Tą mėnesį JAV paskelbė daugiau nei 100 papildomų sankcijų.

 

Vis dėlto administracijos viduje gilėjo nesutarimai dėl to, kokio griežtumo priemonių reikėtų imtis Kinijos atžvilgiu. Liepos mėnesį gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas pareiškė įstatymų leidėjams, kad Kinija kartu su Rusija „įvairiais lygmenimis“ sudaro sąlygas Iranui veikti.

 

Po kelių dienų D. Trumpas su tuo nesutiko. „Nežinau, ar jie sudaro tam sąlygas“, – sakė jis, pabrėždamas, kad Xi asmeniškai jį patikino, jog Kinija netieks Iranui ginklų.

 

„Aš jais pasitikiu“, – kalbėjo jis apie Xi ir Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. „Gali būti, kad jie kai ką ir daro. Tačiau bent jau kol kas tai nebuvo reikšminga.“

 

Tą pačią savaitę, po susitikimo su Kinijos užsienio reikalų ministru Wang Yi Maniloje, Rubio žurnalistams sakė, kad „niekas iš to, ką padarė Kinija, niekaip nepakeitė konflikto eigos“. Pasak jo, kai kuriais atvejais Pekinas buvo „gana linkęs bendradarbiauti“.

 

Susirūpinimas sustiprėjo, kai JAV pareigūnai padarė išvadą, jog Iranas naudojosi Kinijos palydovinėmis nuotraukomis prieš liepos 17 d. įvykdytą smūgį ir po jo (per šį išpuolį žuvo trys JAV kariai), taip tiesiogiai susiedami šiuos veiksmus su ataka. D. Trumpo administracija jau gegužės mėnesį JAV jau pritaikė sankcijas trims Kinijos palydovinių vaizdų bendrovėms už duomenų, kurie, pasak JAV, galėjo padėti Iranui nusitaikyti į amerikiečių pajėgas, teikimą.

 

Rugpjūčio pabaigoje D. Trumpas ir iždo sekretorius Scottas Bessentas pradėjo „Operaciją „Ekonominė atskirtis““ (angl. *Operation Economic Outcast*) – programą, kuria siekiama „nutraukti visas ekonomines gyvavimo gijas“, palaikančias Irano režimą.

 

JAV įvedė sankcijas Kinijai priklausančiam naftos tanklaiviui, gabenusiam Irano naftą, bei Kinijos įmonių ir asmenų tinklui, padėjusiam Iranui įsigyti svarbių komponentų. Tačiau sankcijos nebuvo nukreiptos prieš jokias stambias Kinijos bendroves.

 

Kai žurnalistai du kartus paklausė S. Bessento, ar administracija griežtins sankcijas Kinijos bankams ir verslui, jis atsisakė išskirti Kiniją, teigdamas, kad „kiekviena šalis“ turėtų būti pasirengusi susidurti su JAV sankcijomis.

 

Nors dėl JAV blokados Iranui tapo daug sunkiau eksportuoti naftą, jos srautas į Kiniją vis dar išlieka. Remiantis „Kpler“ skaičiavimais, per savaitę po „Operacijos „Ekonominė atskirtis““ pradžios į Kiniją buvo pristatyti maždaug keturi milijonai barelių naftos.

 

Tuo tarpu „Mahan Air“ per pirmąją rugsėjo savaitę atliko 39 skrydžius iš Kinijos į Iraną – tai dvigubai daugiau nei iki konflikto pradžios buvęs rodiklis (remiantis „FlightRadar24“ duomenimis).

 

Atrodo, kad daugelis šių skrydžių buvo skirti tik kroviniams, o ne keleiviams pervežti. Pavyzdžiui, daugelio skrydžių, kuriuos rugsėjo pradžioje fiksavo „FlightRadar24“, nebuvo galima užsisakyti oro linijų bendrovės interneto svetainėje.

 

Praėjusią savaitę su Irano valdžia susijusi žiniasklaida pranešė, kad „Mahan“ stabdys skrydžius į Omaną ir Turkiją. Tačiau oro linijų bendrovė ir toliau skraido į Kiniją.“ [1]

 

1. Iran Has a Secret Weapon in War With America: Help From China --- Customs data show Chinese entities ship components used in drones and missiles. Jones, Rory; Emont, Jon; Bergengruen, Vera; Said, Summer.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 25 Sep 2026: A1. 

If You Think, That China Will Allow You to Make Venezuela out of All World and Control All Energy – Think Again: Iran Has a Secret Weapon in War with America: Help from China --- Customs data show Chinese entities ship components used in drones and missiles

"A substantial volume of Chinese dual-use components continues to flow to Iran's defense ministry, serving as a critical lifeline for Tehran’s military infrastructure despite extensive U.S. sanctions.

Recent investigations by The Wall Street Journal analyzing Iranian customs records revealed that Chinese entities dispatched approximately 1,300 air shipments of dual-use materials to Iran’s Ministry of Defense in the first half of 2026. This clandestine logistical network has severely complicated Washington's efforts to isolate Iran economically and militarily.

Key Revelations from the Customs Data

•           Drone and Missile Production: The shipments from China primarily consist of crucial "dual-use" electronic and mechanical parts. These include GPS tracking devices, electric motors, microchips, and aircraft engine parts that can be utilized for civilian infrastructure but are actively diverted into manufacturing Iran’s lethal drone and missile guidance systems.

•           Defying Diplomatic Progress: Strikingly, Chinese cargo aircraft have delivered these components even during periods of public diplomacy. Documents show a plane carrying electronic hardware landed in Tehran on the exact day a temporary U.S.-Iran ceasefire was finalized, followed just two days later by shipments of drone-related parts valued at over $6 million.

•           Sanctions Evasion Infrastructure: Because the United States has squeezed maritime trade, cargo flights operated by U.S.-sanctioned carriers like Mahan Air have surged nearly sevenfold to handle the influx of Chinese components.

The Geopolitical and Energy Stakes

Beijing has effectively established what experts call an "axis of evasion". In addition to sending tech components, China acts as the primary remaining buyer of Iranian crude oil. Utilizing side deals, barter-like mechanisms, shell companies, and Chinese financial networks operating outside of the U.S. dollar system, China provides a financial buffer that keeps the Iranian regime afloat.

While U.S. Treasury and Commerce departments have leveled hundreds of sanctions against Chinese and Hong Kong front organizations, the White House faces a highly delicate diplomatic balance. Confronting Beijing directly risks destabilizing wider trade relations and could trigger economic retaliation from China—such as choking off American access to vital rare earth materials.

 

 

 

 

 

 

 

“This summer, when the U.S. and Iran signed a temporary truce, China touted its role in easing tensions in the Middle East. It said its foreign ministry made dozens of calls to nudge peace along, and that President Xi Jinping himself had intervened with suggestions to end the fighting.

 

That same day, a plane from China landed in Tehran. It carried a shipment for Iran's Ministry of Defense that included electronics components that can be used to make parts for drones and missile guidance systems, according to Iranian customs data analyzed by The Wall Street Journal.

 

It was one of around 1,300 shipments that included "dual use" components from China to Iran's defense ministry this year through the end of June, customs data show. Two days after the components shipment, there were more than a dozen other shipments carrying parts worth more than $6 million that can be used in drones.

 

China's support for Iran also comes from its purchases of Iranian oil, despite U.S. sanctions meant to stop the flows, providing billions of dollars for Tehran this year. Chinese front companies help launder the funds, while Chinese banks route the transactions through the country's financial plumbing, using China's currency, to evade U.S. oversight, U.S. officials and people familiar with the flows say.

 

On the battlefield, satellite imagery procured from Chinese entities has been linked by U.S. officials to an Iranian strike that killed three American troops, the Journal reported.

 

Chinese companies have also helped provide chemical precursors used to manufacture the types of ballistic missiles used in the attack, according to a document viewed by the Journal and people familiar with the matter.

 

The actions illustrate a level of Chinese support for Iran that hasn't been previously reported or publicly acknowledged by the Trump administration. That support has helped extend a conflict that is increasing global energy prices, draining weapons stockpiles and heaping pressure on Trump ahead of the midterm elections.

 

Beijing said it consistently abides by international rules and opposes "attempts to smear China by associating it with the conflict." It said China maintains cooperation with Iran and supports all efforts toward peace in the Middle East.

 

In the past, China has said it strictly regulates the export of dual-use components, which can serve both civilian and military purposes. It has said it rejects unilateral U.S. sanctions, including those that punish unauthorized trading of dual-use materials, saying the sanctions violate international law.

 

Iranian officials didn't respond to requests for comment.

 

Washington has launched hundreds of sanctions targeting Iran since the war began on Feb. 28, including penalties against companies and individuals in China it believes are helping Tehran. Those steps, along with an embargo of Iranian trade, have caused a contraction of Iran's economy.

 

But the White House has proven reluctant to more seriously confront Beijing over its support for Iran, which has continued launching attacks on U.S. forces and oil infrastructure in the Middle East.

 

Trump has made improved relations with Beijing a priority after a tariff war last year showed China has options to hurt the U.S. economy, including restricting American access to rare earth materials.

 

Ahead of this week's summit, Trump told top officials and aides that maintaining good relations with Xi is a priority, people familiar with the discussions said. As a result, senior officials have repeatedly played down the significance of Chinese aid to Iran, avoiding criticism of Beijing that could jeopardize the meeting.

 

Many within the administration believe the reluctance to take on Beijing is weakening America's ability to pressure Tehran. Lawmakers on both sides of the political aisle have called on Trump to confront Xi more directly.

 

Trump brushed off concerns about Chinese support for Iran when asked whether he would raise the issue with Xi. "I think he's behaved reasonably well, and we behave reasonably well," he said.

 

Wednesday, Secretary of State Marco Rubio said the U.S. and China would have "a very frank conversation" at the Xi-Trump summit. "We'll talk about everything that's relevant."

 

A spokesperson for the Treasury Department said it maintains an active channel with Chinese counterparts and won't hesitate to act when warranted. "This administration has repeatedly targeted malign Iran-related activity that exploits or transits China's jurisdiction and will continue to do so," the spokesperson said.

 

The White House has said it is working aggressively to disrupt and penalize anyone who does business with the Iranian regime.

 

In backing Iran, Beijing hopes to undermine Washington's diplomatic standing and draw down U.S. weapons inventories, weakening it militarily, political analysts say. Yet China is also wary of going too far. It values economic ties with America, and as the world's largest energy importer, China suffers if the oil shock caused by the conflict drags on.

 

The shipments to Iran's defense ministry that were reviewed by the Journal are part of a surge in flights with cargo from China to Iran this year. The air bridge has become a crucial supply route for Iran's drone and ballistic-missile programs as the U.S. Navy blocks Iranian sea trade, defense experts say.

 

The shipments have arrived at Imam Khomeini International Airport. The boxes are packed with GPS tracking devices, electric motors and aircraft engine parts, according to Iranian customs records provided by trade database ImportGenius.

 

Records from January 2025 to the end of June this year show thousands of shipments to Iran's defense ministry and Iranian companies of items that can be used to build drones and other weapons. Many of the entries are marked with a reference to "Article 119," a section in Iranian customs regulations that grants full tariff exemptions for armaments and defense imports.

 

China has offered economic and military support for Iran for decades. They deepened ties after the Trump administration in 2018 launched a "maximum pressure" campaign to cut Iranian oil exports to zero and force Iran to negotiate over its nuclear program. The campaign included sanctions penalizing foreign entities that helped Iran, cutting them off from the U.S.-led global financial system.

 

Rejecting those rules, Tehran and Beijing signed a 25-year strategic pact in 2021. China became Iran's biggest oil importer, buying up more than 80% of its crude exports, according to U.S. lawmakers. An elaborate network of Chinese banks and Hong Kong shell companies evolved to help Iran evade sanctions and keep oil flowing, the Journal has reported.

 

Chinese exporters of dual-use goods and electronics also began attending trade fairs in Iran, translating their corporate slogans into Farsi to build local ties, according to an analysis of social-media posts by the Center for Strategic and International Studies in Washington.

 

In the following years, Chinese companies produced for Iran chemical materials such as sodium perchlorate, which is used to make propellant for ballistic missiles. The exports became more important for Iran after Israel largely destroyed its missile program in attacks in 2024, forcing the regime to replenish its arsenal.

 

The sales became widely known when the Journal and others reported on them in 2025. U.S. forces later that year raided a ship carrying dual-use components from China to Iran.

 

One Chinese company that attempted to sell chemical materials, Haokun Energy, told a U.S.-sanctioned importer of products for Iran last December that exports of sodium perchlorate required government licenses. It said it had coordinated with Chinese authorities "to process part of the licenses confidentially," Haokun wrote in a letter viewed by the Journal.

 

Treasury had earlier sanctioned Haokun and the importer for helping Iran sell oil to China. The December letter said Haokun had set up a Beijing-based shell company for the sodium perchlorate transaction. The Journal verified the company was established weeks before the letter's date. It couldn't be determined if the deal progressed. Haokun didn't respond to requests for comment.

 

Days before the U.S.-Iran war began, Iranian customs data showed a delivery of 300 tons of chemical compounds from China to Iran's ministry of defense.

 

Once the war started, trade between Iran and China initially collapsed, according to Iranian customs data and Kpler, a firm that tracks oil shipments. The U.S. Navy blockade of Iranian ports, announced in April, further tightened the noose.

 

Tehran responded by expanding air links between China and Iran via Mahan Air, an Iranian airline sanctioned by the U.S. that Treasury says has ferried cash, weapons and personnel for Iran. The airline increased flights from China to Tehran to about 27 a week by the end of April from four at the start of March, according to FlightRadar24 data. Air shipments to Iran's ministry of defense accelerated, customs data show. Mahan didn't respond to requests for comment.

 

Researchers who track trade with Iran say the shipments involve little-known Chinese suppliers working with Iranian importers. Some of the components on offer are known to be used to make Shahed drones, said Kate Koren, deputy director of the economics program at CSIS in Washington. The cheap but deadly Iranian drones have caused significant damage to U.S. bases.

 

In a soon-to-be-published report, Koren said she found several Chinese companies that had advertised sales this year for sensitive electronics, including those found in the Shahed.

 

In May, Treasury sanctioned Chinese and Hong Kong-based companies it said were trying to help Iran acquire weapons, including shoulder-fired missile launchers. A video posted that month on Iran's Tasnim news agency, affiliated with the Islamic Revolutionary Guard Corps, or IRGC, showed members of the militia getting training on how to use the missile launchers, known as manpads, to shoot down U.S. fighter jets.

 

Iran currently operates manpads that it makes inside the country based on older Chinese versions, according to former Treasury officials. But Iranian officials want China's latest models, which are more effective, the former officials said.

 

Over the following weeks, U.S. officials sanctioned more Chinese individuals and companies for procuring weapons for Iran. One of the procurement networks tried to buy manpads for Iran's Center for Innovation and Technology Cooperation, which adapts foreign-made weapons to be produced at home, U.S. officials said.

 

The group tried to deliver the manpads to Iran via Belarus to obfuscate the Iranian end-user, but it wasn't successful, U.S. officials said.

 

On June 17, the U.S. and Iran signed a 60-day truce. Days later, Iranian customs noted air shipments from China with more than $6 million of electronics components that the U.S. government has said are used for a variety of military purposes, including in flight control units for precision-guided weapons.

 

In July, the U.S. added new sanctions on individuals and companies working for Mahan Air, including a China-based company it said acted as a sales agent for the airline, coordinating the transport of electronics. The U.S. issued more than 100 additional sanctions that month.

 

But divisions were deepening within the administration over how hard to press China.

 

Defense Secretary Pete Hegseth told lawmakers in July that China, along with Russia, was enabling Iran "at different levels."

 

Days later, Trump pushed back. "I don't know that they're enabling," he said, insisting that Xi had personally assured him China wouldn't provide Iran with weapons.

 

"I trust them," he said of Xi and Russian President Vladimir Putin. "There could be some things they do. But thus far, at least, it has not been major."

 

The same week, after meeting Chinese Foreign Minister Wang Yi in Manila, Rubio told reporters that "nothing that China has done has in any way changed the trajectory" of the conflict. Beijing had in some instances been "quite cooperative," he said.

 

Concerns grew more urgent after U.S. officials concluded Iran had used Chinese satellite imagery before and after a July 17 strike that killed three U.S. troops, linking it directly to the attack. The Trump administration had already sanctioned three Chinese satellite-imagery companies in May for providing data it said could help Iran target U.S. forces.

 

In late August, Trump and Treasury Secretary Scott Bessent launched "Operation Economic Outcast," a program to "sever every economic lifeline" sustaining the Iranian regime.

 

The U.S. added sanctions against a China-owned oil tanker that transported Iranian oil and a network of Chinese companies and individuals that helped Iran obtain critical components. But no major Chinese companies were targeted.

 

When reporters twice asked Bessent whether the administration would strengthen sanctions against Chinese banks and businesses, Bessent declined to single out China, saying that "every country" should be prepared to face U.S. sanctions.

 

Although the U.S. blockade has made it much harder for Iran to export oil, some keeps flowing to China. About four million barrels were delivered to China in the week after "Operation Economic Outcast" was launched, according to Kpler calculations.

 

Mahan Air, meanwhile, flew from China to Iran 39 times in the first week of September, double its prewar level, according to FlightRadar24.

 

Many of the flights appear to be focused only on cargo, rather than moving passengers. Many tracked by FlightRadar24 in early September, for example, weren't available for booking on the airline's website.

 

Last week, Iranian state-affiliated media said Mahan would suspend flights to Oman and Turkey. But the airline continues to fly to China.” [1]

 

1. Iran Has a Secret Weapon in War With America: Help From China --- Customs data show Chinese entities ship components used in drones and missiles. Jones, Rory; Emont, Jon; Bergengruen, Vera; Said, Summer.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 25 Sep 2026: A1. 

„Žalioji“ ES – tai apgaulė: bendriją sukrėtė JAV grasinimas uždrausti dyzelino eksportą

"Prieš metus prezidentas D. Trumpas pagrasino įvesti muitus Europos šalims, jei šios nepirks daugiau JAV energetikos produktų. Dabar jis grasina nutraukti dyzelino tiekimą, tapusį gyvybiškai svarbiu šiam regionui.

 

Europos pareigūnai skubiai bando įtikinti D. Trumpo administraciją susilaikyti nuo tokių veiksmų.

 

„Tikimės, kad artimos partnerės konsultuosis tarpusavyje prieš imdamosi priemonių, darančių įtaką bendroms rinkoms“, – sakė Europos Komisijos atstovas spaudai Olofas Gillas.

 

Bendrija aktyviai importuoja JAV dyzeliną, žalią naftą ir suskystintas gamtines dujas – produktus, kuriuos anksčiau pirkdavo iš Rusijos ir Artimųjų Rytų. Pirmąjį pusmetį Europos Sąjungos importas iš JAV (žalios naftos ir naftos produktų) išaugo 30 proc., palyginti su praėjusiais metais, o dujų importas padidėjo 18 proc.

 

Nors JAV dar nėra parengusios konkrečių planų dėl dyzelino eksporto ribojimo, D. Trumpas antradienį pareiškė pritartų tokiam žingsniui. Artėjant kadencijos vidurio rinkimams, administracija patiria spaudimą iš pažeidžiamoje padėtyje esančių respublikonų – reikalaujama sumažinti kainas šalies viduje, kur vidutinė kaina viršijo 6,50 JAV dolerio už galoną.

 

Bet koks draudimas greičiausiai sukeltų sukrėtimą pasaulinėse energetikos rinkose ir staigiai pakeltų kainas užsienio šalyse, kuriose pasiūlą jau ir taip riboja konfliktai, susiję su Iranu bei Ukraina.

 

Ypač skaudžiai tai pajustų Europa. Nuo kovo iki liepos mėnesio ketvirtadalis ES importuojamo dyzelino buvo gaunama iš JAV, o rugpjūtį šis rodiklis šoktelėjo iki daugiau nei 60 proc.

 

Dėl husių išpuolių prieš Saudo Arabijos naftos perdirbimo gamyklas prie Raudonosios jūros buvo nutrauktas dar vieno tiekėjo, aprūpinusio Europą, darbas; šis tiekėjas iki tol nebuvo nukentėjęs nei dėl JAV ir Izraelio konflikto su Iranu, nei dėl Rusijos karo Ukrainoje.

 

Europos pirkėjai greičiausiai pasiūlytų didesnę kainą nei pirkėjai Lotynų Amerikoje (kuri ilgą laiką buvo pagrindinė JAV dyzelino eksporto rinka) ar Azijoje, taip pakeldami kainas visame pasaulyje.

 

„Pirminį poveikį labiausiai pajustų Lotynų Amerika ir Europa, tenkančios didžiajai daliai JAV dyzelino eksporto“, – teigė Davidas Oxley iš „Capital Economics“. „Tačiau poveikis pasaulinėms kainoms būtų jaučiamas visur, kur importuojamas dyzelinas, įskaitant JAV Vakarų pakrantę.“

 

Visą savaitę dyzelino kainos smarkiai svyravo dėl prieštaringų signalų iš D. Trumpo administracijos. Spalio mėnesio pristatymo dyzelino kaina Roterdame šoktelėjo daugiau nei 6 proc. po to, kai antradienį Jungtinėse Tautose D. Trumpas išreiškė paramą draudimui. Ji nukrito, kai JAV energetikos sekretorius Chrisas Wrightas užsiminė, kad visiško eksporto draudimo nebus, tačiau vėliau vėl pakilo beveik iki rekordinio lygio.

 

Dyzelinas užtikrina didelę dalį pasaulio ekonomikos logistikos – jis naudojamas sunkvežimiams ir krovininiams laivams varyti. Tai taip pat pagrindiniai degalai žemės ūkio technikai. Ūkininkai JAV, Europoje ir Azijoje susiduria su kainų kilimu būtent tuo metu, kai vyksta derliaus nuėmimo sezonas.

 

Visiškas JAV eksporto draudimas galėtų priversti įvairius vartotojus smarkiai sumažinti pirkimo apimtis.

 

„Dėl kitur pasaulyje trūkstamų naftos perdirbimo pajėgumų pasaulinės dyzelino kainos greičiausiai staigiai kiltų, siekiant sumažinti paklausą“, – šią savaitę savo pranešime rašė „S&P Global“ analitikai.

 

Jų teigimu, JAV dyzelino eksporto apribojimai greičiausiai padidintų reaktyvinių degalų ir benzino kainas pačiose JAV. Taip nutiktų todėl, kad negalėjimas eksportuoti greičiausiai priverstų perdirbėjus mažinti dyzelino gamybą. Perdirbėjai iš kiekvieno žalios naftos barelio privalo pagaminti tam tikrą minimalų dyzelino kiekį. Nesilaikant šio minimumo, jiems tektų mažinti bendrą gamyklų našumą.

 

Net jei JAV nuspręstų neuždrausti eksporto, pasaulinis tiekimo stygius artimiausiais mėnesiais gali dar labiau paaštrėti. Analitikų teigimu, JAV ir Europos perdirbimo gamykloms, kurios pastaruoju metu dirbo maksimaliu pajėgumu, netrukus greičiausiai teks pristabdyti veiklą techninei priežiūrai atlikti. Žiemą šiauriniame pusrutulyje dyzelinas naudojamas ir šildymui – tai dar vienas paklausos šaltinis.

 

Be to, žala, padaryta per išpuolius prieš naftos perdirbimo gamyklas Rusijoje ir Artimuosiuose Rytuose, gali būti greitai neištaisyta, teigė Jamesas Noel-Beswickas iš Londone įsikūrusios bendrovės „Sparta Commodities“, konsultuojančios energetikos prekybininkus.

 

„Jei krizė Rusijoje ir Artimuosiuose Rytuose baigtųsi dabar – o perspektyvos atrodo prastai – tiesiog spragtelėjus pirštais ištaisyti šią žalą eksporto ir perdirbimo infrastruktūrai neįmanoma, – sakė jis. – Dyzelino tiekimas iš čia prastės, o poveikis ekonomikai tik tęsis.“ [1]

 

1. EU Shaken by Threat Of Diesel Export Ban. Dalton, Matthew.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 25 Sep 2026: A1. 

Green EU Is a Lie: EU Shaken by American Threat Of Diesel Export Ban

“A year ago, President Trump threatened tariffs on European countries if they didn't buy more U.S. energy exports. Now, he is threatening to cut off diesel supplies that have become vital to the region.

 

Officials on the Continent are scrambling to persuade the Trump administration to hold back.

 

"We expect close partners to consult each other before taking measures that affect shared markets," said European Commission spokesman Olof Gill.

 

The bloc has been sucking up U.S. diesel, crude oil and liquefied natural gas that it once purchased from Russia and the Middle East. The European Union's imports of U.S. crude and oil products were up 30% in the first half from a year earlier, while gas imports were up 18%.

 

Although the U.S. has yet to put firm plans in place for any export controls on diesel, Trump said Tuesday that he would support such a move. The administration is facing pressure from vulnerable Republicans ahead of the midterm elections to bring down prices at home, where the national average has topped $6.50 a gallon.

 

Any type of ban would likely set off a shock wave in global energy markets, sending prices soaring overseas in economies where supply is already squeezed by the Iran and Ukraine conflicts.

 

The pain would be felt especially in Europe. A quarter of the EU's diesel imports came from the U.S. from March through July -- and that figure jumped to more than 60% in August.

 

Houthi attacks on Saudi refineries near the Red Sea shut down one of the remaining suppliers for Europe that hadn't already been hit by the U.S.-Israeli war with Iran or Russia's conflict in Ukraine.

 

European buyers would likely outbid those in Latin America, which has long been the main purchaser of U.S. diesel exports, and in Asia, driving up prices around the world.

 

"The initial impact would be felt most acutely in Latin America and Europe, which account for the bulk of U.S. diesel exports," said David Oxley of Capital Economics. "But the impact on global prices would be felt anywhere that imports diesel, including the U.S. West Coast."

 

Diesel prices swung wildly through the week on conflicting signals from the Trump administration. The price for October delivery of diesel in Rotterdam surged more than 6% after Trump voiced support for a ban Tuesday at the United Nations. It fell after U.S. Energy Secretary Chris Wright suggested there wouldn't be an outright ban on exports, but then jumped again to near a record high.

 

Diesel fuels much of the logistics of the global economy, powering trucking and cargo ships. It is also the main fuel for agricultural equipment. Farmers across the U.S., Europe and Asia are being hit with price rises just as the harvest season is under way.

 

An outright ban on U.S. exports could force consumers of all stripes to cut back purchases sharply.

 

"The lack of available refining capacity elsewhere in the world would likely force global diesel prices to rise precipitously to reduce demand," analysts at S&P Global wrote in a note this week.

 

Curbs on U.S. diesel exports would likely raise jet-fuel and gasoline prices in the U.S., they said. That is because the inability to export would likely force refiners to cut diesel production. Refiners need to produce a minimum amount of diesel from each barrel of crude oil. Without that minimum, refiners would need to cut overall refinery output.

 

Even if the U.S. decides not to ban exports, the squeeze on global supplies could get worse in the months to come. Refiners in the U.S. and Europe that have been running all out will likely need to ramp down for maintenance soon, analysts say. Diesel is used for heating during winter in parts of the Northern Hemisphere, another source of demand.

 

And damage inflicted by attacks on refineries in Russia and the Middle East might not be quickly repaired, said James Noel-Beswick of Sparta Commodities in London, a firm that advises energy traders.

 

"If you end the crisis now in both Russia and the Middle East -- which doesn't look good -- you don't just snap your fingers and fix this destruction to export infrastructure, to refining infrastructure," he said. "Things are going to get worse in terms of supply of diesel from here, and that effect on the economy will only continue."” [1]

 

1. EU Shaken by Threat Of Diesel Export Ban. Dalton, Matthew.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 25 Sep 2026: A1. 

„Meta“ dirbtinio intelekto agentas sulaukė sėkmės – tačiau kyla ir pasipriešinimo banga

 

"Atrodo, kad „Meta Platforms“ sukūrė itin sėkmingą dirbtinio intelekto (DI) produktą, tačiau bendrovės kelias į visišką dominavimą šiame naujame vartotojams skirtų DI technologijų etape toli gražu nėra garantuotas.

 

Prieš dvi savaites „Meta“ pristatė naują, lengvai naudojamą asmeninį DI agentą „Muse“. Programėlė, per kurią vartotojai naudojasi šiuo agentu, nuo penktadienio užima pirmąją vietą JAV „Apple App Store“ parduotuvėje, o tai pirmadienį lėmė 11 proc. „Meta“ akcijų kainos šuolį.

 

Vis dėlto produktas jau sulaukė kritikos dėl privatumo problemų. Pastarosiomis dienomis „Amazon.com“ užblokavo „Meta“ DI agento galimybę apsipirkinėti savo svetainėje, be to, analitikai prognozuoja, kad artimiausiu metu konkurentai pristatys savo „Muse“ versijas.

 

Jei „Meta“ pavyks išlaikyti pradinį pagreitį, ji gali gauti didžiulės naudos iš produkto, galinčio pasiekti daugybę vartotojų duomenų – nuo ​​tekstinių žinučių ir el. laiškų iki kalendorių įrašų. Tai ypač aktualu dabar, kai investuotojai tikisi didesnės grąžos po to, kai bendrovė išleido milijardus dolerių plėtrai.

 

Remiantis „Truist Securities“ prognozėmis, iki 2030 m. „Muse“ galėtų atnešti bendrovei papildomų 28,5 mlrd. JAV dolerių pajamų.

 

„Nežinau, ar ši sėkmė bus ilgalaikė, nes šioje srityje jau esame išmokę vieną pamoką: užtenka „Google“ ir „OpenAI“ skirti porą savaičių, ir jos nukopijuos bet kokį rinkoje pasirodžiusį sprendimą“, – teigė „Truist“ analitikas Youssefas Squali. – „Visgi manau, kad bent jau šiuo metu požiūris į „Meta“ keičiasi.“

 

Štai kokias kliūtis „Meta“ turės įveikti, kad „Muse“ sulauktų sėkmės.

 

„Muse“ tampa naudingesnis, kai vartotojas suteikia DI agentui daugiau prieigos prie savo asmeninio gyvenimo duomenų, įskaitant el. laiškus, tekstines žinutes ir kalendorius.

 

Analitikų teigimu, daugelis žmonių nerimauja dėl slaptažodžių perdavimo šioms paskyroms – tiek apskritai, tiek ypač „Meta“ bendrovei.

 

„Oppenheimer & Co.“ atlikta JAV vartotojų apklausa parodė, kad tik 8 proc. respondentų patikėtų „Meta“ savo slaptažodžius, palyginti su 30 proc., kurie drąsiai patikėtų juos „Google“.

 

Vis dėlto, rinkos analizės bendrovės „SensorTower“ duomenimis, nuo rugsėjo 8 d., kai įvyko „Muse“ pristatymas, programėlė buvo atsisiųsta daugiau nei 2,5 mln. kartų. Neaišku, kiek žmonių suteikė „Meta“ visišką prieigą prie savo gyvenimo internete.

 

Kita su tuo susijusi problema – saugumas.

 

Pristatydama „Muse“, „Meta“ pabrėžė, kad kuriant šį įrankį buvo galvojama apie saugumą, ir nurodė, jog kiekvienas agentas veikia atskirame saugiame, specialiai tam skirtame kompiuteryje.

 

Prieš pristatymą „Meta“ dirbtinio intelekto (DI) vadovas Alexandras Wangas interviu metu teigė, kad bendrovę labiau neramina tikimybė, jog agentas netyčia nutekins asmeninę informaciją ar ištrins svarbius el. laiškus, nei baimė, kad DI taps nevaldomas.

 

Vis dėlto, pasak analitikų, nuogąstavimų išlieka.

 

„Jei rytoj paaiškėtų, kad įvyko didelio masto įsilaužimas į kai kuriuos iš šių agentų – pavyzdžiui, buvo pavogti prisijungimo duomenys ar kreditinės kortelės informacija ir agentai ėmė veikti nekontroliuojamai – manau, tai turėtų neigiamą poveikį visai šiai sričiai“, – sakė „Truist“ analitikas Squali.

 

„Muse“ efektyvumas priklauso nuo svetainių, prie kurių ji turi prieigą, o sekmadienio vakarą „Amazon“ pablogino šio produkto galimybes.

 

Elektroninės prekybos milžinė užblokavo „Muse“ prieigą prie savo svetainės ir neleido jai pirkti prekių vartotojų vardu. „Amazon“ pareiškė, kad nebuvo iš anksto informuota apie „Muse“ ketinimus jungtis prie jos parduotuvės ir nedavė leidimo tokiems veiksmams.

 

„Mūsų nuomone, viskas gana paprasta: trečiųjų šalių programėlės, siūlančios atlikti pirkimus klientų vardu kitų įmonių parduotuvėse, turėtų veikti skaidriai ir gerbti paslaugų teikėjų sprendimus dėl dalyvavimo tokiame procese“, – teigė „Amazon“ atstovas.

 

„Meta“ atsisakė komentuoti „Amazon“ veiksmus.

 

Be prekybos prekėmis, „Amazon“ internetinė parduotuvė vysto ir didelį reklamos verslą, todėl nenorės užleisti pozicijų „Meta“ šioje srityje, teigia analitikai. Jei ateityje agentai dažniau apsipirkinės už vartotojus, tai reiškia mažiau žmonių, kuriems galima rodyti reklamą, ir galimą „Amazon“ verslo modelio peržiūrą.

 

„Beveik visos interneto prekyvietės arba jau turi didelį reklamos verslą, arba planuoja jį sukurti ateityje, – sakė „Raymond James“ technologijų analitikas Joshas Beckas. – Tad manau, kad tai yra esminis kliuvinys.“ J. Beckas pridūrė, kad svetainės turi tikėti, jog bendradarbiavimas su DI agentais pritrauks į jų platformas pakankamai naujų vartotojų, kad padidėtų pajamos, o ne būtų patirta „grynųjų nuostolių“.

 

Priešingu atveju jos neleis agentams veikti savo svetainėse, sakė jis. „Meta“ pareiškė, kad ji užmezgė partnerystės ryšius su daugybe prekių ženklų, įskaitant „Shopify“, „Instacart“ ir „Dick's Sporting Goods“.

 

Spartus ankstyvasis „Muse“ pritaikymas taip pat kelia nuogąstavimų, kad dirbtinis intelektas pakeis tam tikrus sektorius, įskaitant finansinių paslaugų sritį. Antradienį krito turto valdymo įmonių, maklerio bendrovių ir net didžiųjų bankų akcijų kainos; pavyzdžiui, „Charles Schwab“ akcijos atpigo daugiau nei 6 proc. Nuostolių patyrė ir kelionių paslaugų bendrovė „Booking Holdings“ bei draudimo bendrovė „Allstate“.

 

„Meta“ privalo didinti savo rinkos dalį ir neleisti jos perimti tokioms bendrovėms kaip „OpenAI“ ir „Google“, kurios, analitikų prognozėmis, artimiausiu metu pristatys panašius produktus.

 

Vienintelis kitas šiuo metu rinkoje esantis panašus produktas yra DI iš startuolio „Instinct“, kuris taip pat sparčiai populiarėja, tačiau yra prieinamas tik gavus kvietimą.

 

Analitikai taip pat tikisi, kad per artimiausias vieną ar dvi savaites „OpenAI“ pristatys dirbtinio intelekto agentą, skirtą plačiajai visuomenei, o į šią sritį anksčiau ar vėliau įsitrauks ir „Apple“.

 

„Dar gerokai per anksti daryti tvirtas išvadas, kaip viskas klostysis, – teigė „Raymond James“ analitikas Beckas. – Tačiau visi pradėjo judėti šia kryptimi.“" [1]

 

„Meta“ modelis „Muse Glimmer“ yra atvirųjų svorių (angl. *open-weights*) modelis, platinamas pagal laisvą „Apache 2.0“ licenciją.

„Muse Glimmer“ veikimas vietiniame „Apple“ įrenginyje

•           Suderinamumas: Taip, modelį galima paleisti vietiniame „Apple Mac“ kompiuteryje, jei įrenginyje yra pakankamai vieningosios atminties (RAM).

•           Techninės įrangos reikalavimai: „Muse Glimmer“ yra 30 mlrd. parametrų modelis. Nors nekvantuotam modeliui reikia daugiau nei 55 GB atminties, kvantuotos versijos užima mažiau nei 20 GB; vadinasi, sklandžiam veikimui „Mac“ kompiuteryje geriausia turėti bent 24–32 GB vieningosios atminties.

Kinijos atvirųjų svorių modeliai, skirti vietiniam naudojimui

•           „Qwen“ serija (pvz., „Qwen3.6-27B“): „Alibaba“ sukurti tankieji „Qwen“ modeliai (turintys apie 27 mlrd. parametrų) pasižymi puikiomis daugiakalbystės, programavimo ir loginio mąstymo galimybėmis; tai atvirųjų svorių modeliai, kuriuos galima paleisti vietinėje vartotojų įrangoje, pavyzdžiui, „Mac“ ar asmeniniuose kompiuteriuose.

•           „DeepSeek“ modeliai: „DeepSeek“ siūlo galingas atvirųjų svorių alternatyvas, optimizuotas efektyviam veikimui (išvadų generavimui) tiek vietiniame įrenginyje, tiek serveryje.

•           „Moonshot“ modeliai: „Moonshot AI“ taip pat kuria konkurencingus atvirųjų svorių modelius, pritaikytus autonominių agentų darbo eigoms ir vietinėms užduotims atlikti.

 

1. Meta's AI Agent Is a Hit -- The Backlash Is Here. Bobrowsky, Meghan.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 24 Sep 2026: B1.