Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2026 m. birželio 4 d., ketvirtadienis

Pasirodo, Žalimas yra dar žalias ir už ausų - dar šlapias --- Ar Tauta – vis dar valstybės suverenas? (2)


“2-asis Lietuvos Konstitucijos straipsnis skelbia: „Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai“. „Nė velnio – jis priklauso Konstituciniam Teismui!“ – atsako į tai konstituciniai dvasininkai. Regis, į šią suverenų kastą įrašomi ir kadenciją baigę teisėjai, ir jų proteguojamos meilužės, ir politiniai rėmėjai.

 

Deja, tuo sąrašas ir baigiamas. Tautai uždrausta reikšti savo valią, kai ji prieštarauja kolektyvinių žalimų ideologinėms pozicijoms ir jomis grįstoms Konstitucijos interpretacijoms. Seimas ir Vyriausioji rinkimų komisija turi teisę spręsti, ar leisti Tautai pasisakyti vienu ar kitu klausimu, o klausimo formuluotę aprobuoja Konstitucinis Teismas. Tad ar galima sakyti, jog Tauta – vis dar šios valstybės suverenas?

 

Visų žalimų Žalimas – Dainius Žalimas – teigia, jog Tauta pati apribojo savo teises, įgaliodama Konstitucinį Teismą spręsti, kas Lietuvoje teisėta, o kas – ne. Pažiūrėkime, ką apie tai sako pati Konstitucija. 102-as ir 105-as jos straipsniai įgalioja Konstitucinį Teismą tikrinti, ar priimami įstatymai dera su Konstitucija, o kiti teisės aktai – su Konstitucija ir įstatymais. Nėra jokios užuominos apie Konstitucinio Teismo teisę ar juo labiau – monopolinę teisę aiškinti pačią Konstituciją. Šią teisę šis teismas prisiėmė pats.

 

Šiandien Konstitucinio Teismo išradimas, jog šeima gali būti grindžiama jausminiais santykiais, o ne tik vyro ir moters santuoka ir (arba) giminystės ryšiais, traktuojamas kaip Konstitucijos principas, kuriam prieštarauja grupės Seimo narių siūlomas referendumas dėl aiškesnio šeimos apibrėžimo. Nors jau tai, kad santuoka, šeima, tėvystė, motinystė ir vaikystė minimos tame pačiame 38-ame Konstitucijos straipsnyje, rodo šių sąvokų sąsają, bet tenka tai tikslinti, kad būtų išvengta minėtų Konstitucinio Teismo interpretacijų.

 

Būtent tokią Tautos valią siekiama uždrausti. Čia glūdi trys problemos. Pirma – jei valstybės suverenas yra Tauta, ji yra aukščiau Konstitucijos ir daug aukščiau Konstitucinio Teismo. Ji turi teisę keisti Konstituciją. Pagal joje numatytas proporcijas Tauta gali įsteigti monarchiją, keisti teritorinę struktūrą ir net įjungti Lietuvą į kitos valstybės sudėtį. Žinoma, politikų uždavinys Tautą įtikinti, kad valstybės suverenumas ir demokratinė santvarka yra vertybės, bet galutinis žodis, pagal Konstituciją, priklauso tik pačiai Tautai.

 

Užtai teiginys, kad Konstitucijos pataisa yra antikonstitucinė, skamba absurdiškai. Ne Konstitucija steigia Tautą, o Tauta kuria, keičia, pildo, taiso arba tikslina Konstituciją. Pabrėžtina, jog tikslesnį šeimos apibrėžimą siūloma kelti ne į kokį nors įstatymą, kuris galėtų kelti kolizijų su Konstitucija ir kur bent teoriškai galėtų pasisakyti Konstitucinis Teismas, bet į pačią Konstituciją. Tai – išimtinai Tautos prerogatyva.

 

Antra, jau minėta problema yra tai, kad Konstitucinis Teismas ir jo veteranai savas ideologines nuostatas ir jomis grindžiamas Konstitucijos interpretacijas tapatina su pačia Konstitucija. Kai ko nors nėra Konstitucijos tekste, išrandama Konstitucijos doktrina ir Konstitucijos dvasia. Išties Konstitucijoje minima „dvasios“ sąvoka, bet tiktai kalbant apie Tautos dvasią, kultūrą bei religiją, o ne apie Konstitucijos interpretacijas, o sąvokos „doktrina“ čia išvis nėra. Ačiū Dievui ir Konstitucijos kūrėjams.

 

Valstybinė doktrina yra antidemokratinių režimų bruožas. Demokratinėje valstybėje gali būti atskirų politikų, partijų, visuomeninių grupių, religinių bendruomenių, kultūrinių judėjimų doktrinos. Bet valstybės doktrina, pakylanti virš idėjinės ir ideologinės įvairovės, yra ne kas kita, kaip tironija.

 

Trečia problema – tai, kad Konstitucinis Teismas neteisėtai uzurpavo išimtines Tautos galias. Pažeistas tiek 2-asis, tiek ir 3-iasis straipsnis, kuriame be išlygų skelbiama: „Niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių“. O 102-ajame ir 105-ajame straipsniuose įvardytos Konstitucinio Teismo galios iš esmės peržengtos ir tai disonuoja su visu Konstitucijos kontekstu.

 

Kada tai įvyko? Pradžia, ko gero, buvo „paksogeitas“. Dėl teisingo taktinio tikslo – pašalinti politiškai pažeidžiamą asmenį iš valstybės vadovo pareigų – žengtas pragaištingas žingsnis strateginiu lygiu, kai Tautos rinktas Seimas faktiškai įteisino aukščiausios ir neskundžiamos valdžios uzurpaciją iš Konstitucinio Teismo pusės. Nuo tol net ir pats Seimas tėra dekoracija, nes bet kurią jo iniciatyvą gali blokuoti Konstitucinis Teismas.

 

Pagal klasikinę liberalią valdžių atskyrimo schemą, teismų pareiga – vykdyti įstatymus, o ne juos kurti. 4-asis Konstitucijos straipsnis skelbia: „Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus.“ Jokie kiti būdai nėra numatyti. Teisėjai nėra išrinkti atstovai. Tad ir šiandieniniai bandymai įteisinti vienalytes partnerystes per teismus yra antikonstituciniai.

 

Didžiausias, nors ir ne pats pavojingiausias absurdas yra tai, kad Konstitucinis Teismas ir jo veteranai aiškina Konstitucijos doktriną vis dar gyviems Konstitucijos kūrėjams. Kūrėjai sako: „Mes kalbėjome apie A“, o teisėjai atsišaudo: „Ne, jūs turėjote galvoje B.“ Jei kas ir gali kurti ką nors panašaus į konstitucinę doktriną, tai – tik Tauta, tiesiogiai ar per rinktus atstovus. Ir bet kada gali ją pakeisti.

 

Net ir Europos Sąjunga nėra kompetentinga peržengti Tautos valią. Nors Tauta 69-ame Konstitucijos straipsnyje leido Seimui priimti konstitucinius įstatymus ir atitinkamas įstatymas dėl Europos Sąjungos teisės viršenybės buvo priimtas, Tauta bet kada gali tai atšaukti. Be to, Lietuvai stojant į Europos Sąjungą, ten dar buvo toli iki dabartinio teisinio reglamentavimo. Tauta, jei tik norėtų, galėtų priimti po to atsiradusius teisinius reglamentus su teise juos atšaukti, o iki tol šie reglamentai yra žemiau nei Tautos valia.

 

Šiandien vietoje teisinės valstybės turime teisminę, su iškreiptu valdžių padalijimo principu ir uzurpuota Tautos valia. Atstovaujamoji demokratija be tiesioginės tėra renkama diktatūra. Tai, regis, supranta visų parlamentinių partijų rinkėjai: kiekvienos iš šių partijų rinkėjų dauguma pasisakė už Šeimos referendumą. Vieni – dėl konservatyvumo, kiti – dėl demokratiškumo, treti – dėl abiejų. Tad visos parlamentinės partijos įpareigotos pritarti Tautos teisei į suverenios valios pareiškimą. Ir ne tik šiuo opiu klausimu.

 

Nėra pagrindo bijoti, kad Šeimos referendumas apribos kieno nors teises vadinti šeima tai, ką jis nori. Juk ir šiandien nėra jokio draudimo vadinti šeimos nariu kad ir katiną. Priešingai, teisminiu keliu brukama teisinė norma reiškia ne laisvę, o prievartą. Prievartą visuomenės daugumai pripažinti šeima tai, kas jai nėra šeima. O perspektyvoje – ir prievartą niekuo dėtiems vaikams augti tokiose „šeimose“. Kas apgins jų teises?

 

Kad ir koks būtų visuotinis Tautos sprendimas šiame referendume, akivaizdu, kad čia reikia taisyti visą sistemą, ką taikliai įžvelgia profesoriai Vytautas Radžvilas ir Alvydas Jokubaitis. Tauta nėra tik elektoratas, reguliariai renkantis sau diktatorius. Tauta konstituciškai yra valstybės suverenas. Būtina tai įtvirtinti ir praktikoje. Šeimos referendumas tam – puikus pirmas žingsnis. Metas susigrąžinti valstybę.”


Billas Pulte ir pernelyg gili valstybė

Nacionalinės žvalgybos direktoriaus pareigos atsirado, kai po teroristų atakos Niujorke išaiškėjo, kad atskiros žvalgybos agentūros slepia viena nuo kitos jų darbo rezultatus ir reikalingas kažkas, kas galėtų surinkti viską į vieną tašką, Bet kovotojai su biurokratais šito nepaiso:

„Prezidento Trumpo sprendimas paskirti būsto reguliavimo pareigūną Billą Pulte einančiu nacionalinės žvalgybos direktoriaus pareigas yra plačiai kritikuojamas, tačiau galbūt ponas Trumpas turi ironišką humoro jausmą: jis visiems rodo, kokia nenaudinga nacionaliniam saugumui yra Nacionalinės žvalgybos ministerija (DNI) ir jos biurokratija.

 

Ponas Pulte, būsto atžala, bent jau turėjo tam tikrą kvalifikaciją reguliuoti vyriausybės būsto gigantus „Fannie Mae“ ir „Freddie Mac“. Jis neturi jokios patirties žvalgybos ar nacionalinio saugumo srityse.

 

Jo pagrindinis patrauklumas ponui Trumpui yra tas, kad jis remia prezidento Irano politiką ir yra žinomas dėl savo asmeninio lojalumo ponui Trumpui. Tai geriau nei Tulsi Gabbard, neseniai Nacionalinės žvalgybos ministerijai (DNI), kuri atsistatydino gegužę, kad galėtų rūpintis savo sergančiu vyru. Tačiau Vašingtone nebuvo paslaptis, kad ponia Gabbard, ilgametė izoliacionistė, prarado įtaką Baltuosiuose rūmuose.

 

Pagrindinis pono Pulte pasiekimas Federalinėje būsto finansavimo agentūroje buvo tai, kad jis palengvino „Fannie“ ir „Freddie“ garantuoti daugiau hipotekų rizikingesniems paskolų gavėjams. Jis taip pat yra tas žmogus, kuris iškasė pono Trumpo politinių oponentų hipotekos dokumentus ir perdavė juos Teisingumo departamentui dėl sukčiavimo.

 

Tai yra pagrindinė priežastis, kodėl Jerome'as Powellas lieka Federalinio rezervo valdytojų taryboje net ir pasibaigus jo, kaip pirmininko, kadencijai. Tai taip pat gali atsigręžti prieš prezidentą, jei Aukščiausiasis Teismas priims sprendimą Lisai Cook, FED valdytojai, kurią ponas Trumpas siekė atleisti dėl neįrodyto sukčiavimo kaltinimo, kurį iškėlė ponas Pulte. Kaip DNI, ponas Pulte greičiausiai nebus mažiau politiškas.

 

Pono Pulte paskyrimas pabrėžia, kad DNI niekada neturėjo būti įsteigtas. Kongresas įsteigė šią pareigybę po rugsėjo 11-osios, kad koordinuotų FTB ir maždaug 16 kitų JAV žvalgybos agentūrų žvalgybą. Tuo metu teigėme, kad tai taps dar vienu biurokratijos sluoksniu, kuris bus linkęs į politinius „konsensuso“ sprendimus, galinčius pakenkti nacionaliniam saugumui, ir taip atsitiko.

 

Pirmasis jos direktorius Johnas Negroponte'as greitai pasamdė šimtus žmonių, kurie dubliavo analitinės CŽV pusės darbą. Dabar tai didžiulė politinė biurokratija. Jamesas Clapperis, Barackas Obamos vadovaujamas Gynybos žvalgybos agentūra (DNI) buvo politinis partizanas, pagrįstai apkaltintas Kongreso klaidinimu dėl vyriausybės surinktų duomenų apie Amerikos piliečius. Jis taip pat prisidėjo prie melagingo Rusijos ir Trumpo sąmokslo naratyvo 2016 ir 2017 m. rinkimuose, kuris padarė tiek daug žalos visuomenės pasitikėjimui vyriausybe.

 

Žvalgybos valstybė yra pakankamai didelė ir be DNI. CŽV, Gynybos žvalgybos agentūra ir kitos gali atlikti savo darbą.

 

Geresniame pasaulyje Kongresas pasinaudotų pono Pulte paskyrimu, kad panaikintų DNI ir grąžintų jo darbuotojus į kitas agentūras.  DOGE galėjo vertingai prisidėti, jei būtų pažvelgusi į žvalgybos pasaulį ir rekomendavusi tokį supaprastinimą.

 

Tačiau, kaip skaitytojai galbūt pastebėjo, mes negyvename tokiame pasaulyje.

 

Tai reiškia, kad CŽV direktorius Johnas Ratcliffe'as ir kiti turės surengti ponui Pulte greitą žvalgybos analizės kursą, kaip suprasti konkuruojančius įrodymus ir kokias pasekmes tai gali turėti nacionaliniam saugumui ir Amerikos užsienio politikai.

 

Ponas Trumpas norėjo atkeršyti giliajai valstybei, ir štai jis atėjo.“ [1]

 

1. Bill Pulte and the Too Deep State. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 04 June 2026: A14.  

Bill Pulte and the Too Deep State

The position of Director of National Intelligence came into being after the terrorist attack in New York City revealed that separate intelligence agencies were hiding the results of their work from each other and needed someone to bring everything together in one place. But the anti-bureaucrats ignore this:

  

“President Trump's decision to make housing regulator Bill Pulte the acting director of national intelligence is being widely panned, but perhaps Mr. Trump has an ironic sense of humor: He is showing everyone how useless the DNI and its bureaucracy are for national security.

 

Mr. Pulte, a housing scion, at least had some qualifications to regulate the government housing giants, Fannie Mae and Freddie Mac. He has no experience with intelligence or national security.

 

His main appeal to Mr. Trump is that he supports the President's Iran policy and is known for his personal loyalty to Mr. Trump. That's better than Tulsi Gabbard, the recent DNI who resigned in May to attend to her ailing husband. But it was no secret in Washington that Ms. Gabbard, a long-time isolationist, had lost influence in the White House.

 

Mr. Pulte's main accomplishment at the Federal Housing Finance Agency was making it easier for Fannie and Freddie to guarantee more mortgages for riskier borrowers. He's also the man who dug up the mortgage documents of Mr. Trump's political opponents and referred them to the Justice Department for fraud.

 

This is the main reason Jerome Powell is staying on the Federal Reserve Board of Governors even after his term as chair ended. This also may backfire on the President if the Supreme Court rules in favor of Lisa Cook, the Fed Governor whom Mr. Trump has sought to fire because of the unproven fraud charge kicked up by Mr. Pulte. As DNI, Mr. Pulte isn't likely to be any less political.

 

Mr. Pulte's appointment underscores that the DNI should never have been created. Congress established the position after 9/11 to coordinate intelligence from the FBI and the 16 or so other U.S. intelligence agencies. We argued at the time that it would become another layer of bureaucracy that would tend toward political "consensus" judgments that might harm national security, and so it has.

 

Its first director, John Negroponte, quickly hired hundreds of people who duplicated the job of the analytical side of the CIA. It's now a vast political bureaucracy. James Clapper, Barack Obama's DNI, was a political partisan credibly accused of misleading Congress about the data the government collected on American citizens. He also contributed to the false Russia-Trump collusion narrative in the 2016 election and 2017 that did so much damage to public trust in government.

 

The intelligence state is large enough without the DNI. The CIA, the Defense Intelligence Agency and the rest can do the job.

 

In a better world, Congress would use Mr. Pulte's appointment to eliminate the DNI and send its staff back to other agencies. DOGE could have made a valuable contribution if it had looked at the intel world and recommended such a streamlining.

 

But as readers may have noticed, we don't live in that world.

 

This means CIA director John Ratcliffe and others will have to give Mr. Pulte a crash course in intelligence analysis, how to make sense of competing evidence, and the implications for national security and American foreign policy.

 

 Mr. Trump wanted revenge on the deep state, and here it is.” [1]

 

1. Bill Pulte and the Too Deep State. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 04 June 2026: A14.  

Šie kibernetiniai nusikaltimai šiandien populiarūs


„Dirbtinis intelektas, kuris palengvina daugybę dalykų, taip pat padeda nusikaltėliams vykdyti kibernetinius nusikaltimus. Tai viena iš kelių tendencijų, atsispindinčių naujausioje Federalinio tyrimų biuro ataskaitoje apie skundus dėl interneto nusikaltimų. Kibernetiniams nusikaltimams toliau augant, jaunimas ir kriptovaliutų investuotojai nukenčia labiau, o vis daugiau sukčių apsimetinėja vyriausybės pareigūnais. Štai keturios svarbios išvados iš ataskaitos:

 

DI įsibėgėja

 

FBT interneto nusikaltimų skundų centras teigia, kad praėjusiais metais gavo daugiau nei 22 000 skundų dėl su DI susijusių sukčiavimo atvejų, o aukų nuostoliai siekė apie 893 mln. USD. Tai pirmieji metai, kai FTB atskleidė su DI susijusių nusikaltimų duomenis.

 

Su DI apgaulinga komunikacija „net ir labiausiai apmokytiems asmenims gali atrodyti labai oficiali ir labai teisėta“, – sako Michaelas Machtingeris, FTB kibernetinio skyriaus direktoriaus pavaduotojas.

 

Nusikaltėliai, kaip ir visi kiti, vis dar bando išsiaiškinti, kaip geriausiai panaudoti DI, bandydami ir klysdami. Tai reiškia, kad jie taps tik kūrybiškesni ir pavojingesni, sako Jake'as. Braunas, Čikagos universiteto Harriso viešosios politikos mokyklos Kibernetinės politikos iniciatyvos vykdomasis direktorius.

 

„DI bendrovės mėgsta sakyti, kad šiandieninis DI yra blogiausias DI, kokį tik naudosite. Taip pat tiesa, kad tai yra mažiausias DI skundų skaičius, kokį kada nors matysime“, – sako Braunas, kuris anksčiau dirbo Baltuosiuose rūmuose kaip pagrindinis nacionalinio kibernetinio saugumo direktoriaus pavaduotojas.

 

Paaugliai – pagrindinis taikinys

 

FBT pernai gavo daugiau nei 31 000 skundų dėl interneto nusikaltimų prieš asmenis, jaunesnius nei 20 metų, tai yra 74 % daugiau nei 2024 m. ir maždaug tris kartus daugiau nei 2015 m.

 

Jaunesni žmonės, kurie visą gyvenimą buvo įnikę į technologijas, „gyvena internete“. „Jie pasitiki tuo, ką daro“, – sako Ade Clewlow, kibernetinio saugumo konsultacijų įmonės „NCC Group“ asocijuotasis direktorius ir vyresnysis patarėjas. „Jie mano, kad aukomis taps kiti žmonės, bet iš tikrųjų, kaip matėme, jie yra tokie pat pažeidžiami kaip ir bet kas kitas.“

 

Sukčiai dažnai lankosi socialiniuose tinkluose, kur ypač daug laiko praleidžia jauni žmonės, sako Judsonas Dressleris, San Franciske įsikūrusios kibernetinės rizikos bendrovės „Resilience“ rizikos operacijų centro direktorius. Dažnai nusikaltėliai naudojasi jaunais žmonėmis kaip būdu pasiekti kitas potencialias aukas savo tinkluose, įskaitant jų tėvus.

 

Vyriausybę megdžiojantis sukčiavimas

 

Vyriausybės apsimetinėjimo sukčiavimas tapo labiau paplitęs, pasitelkus dirbtinį intelektą. Praėjusiais metais FTB buvo pateikta daugiau nei 32 000 skundų, palyginti su maždaug 17 000 ankstesniais metais.

 

„Tai, kas prasidėjo kaip nerangūs netikrų IRS agentų telefono skambučiai, reikalaujantys dovanų kortelių, išsivystė į kažką daug sudėtingesnio ir daug sunkiau atmesti“, – sako Dressleris.

 

Netikrų skambučių skambintojo ID rodomi, kaip teisėti agentūrų numeriai, el. laiškuose yra oficialūs antspaudai ir tiksli agentūrų kalba, o sudėtingesnių atakų metu dirbtinio intelekto generuojamas giluminio garso ir vaizdo įrašas atkartoja valstybės pareigūną, sako Dressler.

 

Courtney M. Werning, partnerė ir advokatė Meyer Wilson Werning biure Kolumbuse, Ohajo valstijoje, turi 93 metų klientę, kuri neseniai prarado 1,5 mln. dolerių dėl vyriausybės apsimetinėjimo sukčiavimo.

 

Vagys, apsimetę FTB pareigūnais, per pokalbių seriją įtikino klientę, kad nusikaltėliai taikėsi į jos turtą. Jie įtikino ją ištuštinti jos sąskaitas ir įnešti pinigus į kriptovaliutų bankomatus, iš kurių vagys galėtų juos išsiimti.

 

Sukčiai dažnai medžioja vyresnio amžiaus žmones, kurių daugelis yra vieniši ir neturi didelio tinklo, kuriame galėtų pasidalinti idėjomis. „Tai puiki audra, kad šie vyresnio amžiaus žmonės pasitikėtų procesu“, – sako Werning.

 

Didėja kriptovaliutų sukčiavimas

 

Kriptovaliutų investicijų sukčiavimas praėjusiais metais buvo didžiausias finansinių nuostolių šaltinis internetinių nusikaltimų aukoms JAV – pranešta apie 7,2 mlrd. dolerių nuostolius, palyginti su 5,8 mlrd. dolerių ankstesniais metais. Nuostoliai išaugo. nuolat per pastaruosius kelerius metus.

 

Daugelis finansų patarėjų neteikia patarimų dėl investicijų į kriptovaliutas, todėl žmonės, norintys investuoti, dažnai patys ieško galimybių, o tai kartais priveda prie sukčiavimo, sako Werningas.

 

2024 m. sausio mėn. FTB pradėjo iniciatyvą pavadinimu „Operacija „Level Up“, skirtą nustatyti ir pranešti apie sukčiavimą investuojant į kriptovaliutas. Iki 2025 m. gruodžio mėn. FTB pranešė 8103 aukoms, taip sutaupydamas joms apie 511 mln. USD.

 

Plačiau kalbant, FTB taip pat sustiprino savo šviečiamąją veiklą kibernetinio sukčiavimo srityje. Vienas iš informacijos šaltinių yra IC3.gov, Internetinių nusikaltimų skundų centro svetainė. Svetainėje buvo atsisiųsta daugiau nei penki milijonai viešojo ir privačiojo sektorių patarimų, sako Machtingeris.

 

Jis ragina aukas pranešti apie problemas FTB per IC3.gov. „Tai galėtų padėti jums ir užkirsti kelią daugeliui kitų asmenų tapti panašios nusikalstamos veiklos aukomis.“ [1]

 

1. These Cybercrimes Are Trending Today. Cheryl Winokur Munk.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 04 June 2026: A10.  

These Cybercrimes Are Trending Today


“Artificial intelligence, which makes so many things easier, is also helping criminals commit cybercrime. That's one of several trends showing up in the Federal Bureau of Investigation's latest report on internet crime complaints. As cybercrime continues to soar, young people and crypto investors are being hit harder, and more scammers are impersonating government officials. Here are four big takeaways from the report:

 

AI takes off

 

The FBI's Internet Crime Complaint Center says it received more than 22,000 complaints of scams related to AI last year, with the victims' losses totaling around $893 million. This is the first year the FBI has broken out data for AI-related crimes.

 

With AI, fraudulent communications "can look very official and very legitimate to even the most trained individuals," says Michael Machtinger, deputy assistant director of the FBI Cyber Division.

 

The criminals, like everyone else, are still trying to figure out how best to use AI through trial and error. That means they are only going to get more creative and more dangerous, says Jake Braun, executive director of the Cyber Policy Initiative at the University of Chicago's Harris School of Public Policy.

 

"The AI companies like to say that today's AI is the worst AI you will ever use. What's also true is that these are the lowest number of AI complaints we are ever going to see," says Braun, who previously served in the White House as acting principal deputy national cyber director.

 

Teens are prime target

 

The FBI received more than 31,000 complaints of internet crimes against people under age 20 last year, up 74% from 2024 and about three times the number in 2015.

 

Younger people, who have been steeped in technology their entire lives, "live online. They trust what they do," says Ade Clewlow, associate director and senior adviser at cybersecurity consulting firm NCC Group. "They think other people will be the victims, but actually, as we've seen, they are just as susceptible as anyone else."

 

Scammers tend to heavily frequent social media, where many young people in particular spend significant time, says Judson Dressler, director of the risk operations center at Resilience, a cyber risk company in San Francisco. Often, criminals will use young people as a way to gain access to other potential victims in their networks, including their parents.

 

Government scams

 

Government-impersonation scams have become more prevalent, with the help of AI. There were more than 32,000 complaints to the FBI last year, up from around 17,000 the previous year.

 

"What began as clumsy phone calls from fake IRS agents demanding gift cards has evolved into something far more sophisticated and far harder to dismiss," Dressler says.

 

Caller IDs for bogus calls appear as legitimate agency numbers, emails carry official seals and accurate agency language, and in more advanced attacks, AI-generated deepfake audio and video replicate a public official, Dressler says.

 

Courtney M. Werning, a partner and attorney in Meyer Wilson Werning's Columbus, Ohio, office, has a 93-year-old client who recently lost $1.5 million to a government-impersonation scam.

 

Thieves, posing as FBI officials, convinced the client over a series of conversations that criminals had targeted her assets. They persuaded her to drain her accounts and deposit the money into crypto ATMs, where the thieves could withdraw it.

 

Scammers often prey on older people, many of whom are lonely and don't have a large network to bounce ideas off. "It's a perfect storm to get these older people to trust the process," Werning says.

 

Crypto fraud rises

 

Cryptocurrency investment fraud was the largest source of financial losses to victims of internet crime in the U.S. last year, with $7.2 billion of losses reported, up from $5.8 billion the year before. Losses have risen steadily during the past few years.

 

Many financial advisers don't offer advice on cryptocurrency investments, so people who want to invest often search for opportunities on their own, which sometimes leads them to scams, Werning says.

 

The FBI began an initiative called Operation Level Up in January 2024 to identify and notify victims of cryptocurrency investment fraud. As of December 2025, the FBI had notified 8,103 victims, saving them an estimated $511 million.

 

More broadly, the FBI has also boosted its educational efforts around cyber fraud. One source of information is IC3.gov, the Internet Crime Complaint Center's site. There have been more than five million downloads of public- and private-sector advisories posted on the site, Machtinger says.

 

He urges victims to report issues to the FBI through IC3.gov. "It could help you and prevent numerous other individuals from falling prey to similar kinds of criminal activity."” [1]

 

1. These Cybercrimes Are Trending Today. Cheryl Winokur Munk.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 04 June 2026: A10.  

Trumpas JAV karių žūtis Irane paverčia raudonąja linija --- Prezidentas išreiškia nenorą atnaujinti visapusišką karą, išskyrus JAV karių aukų atvejus


Paliaubos yra tada, kai jūs juos žudote, bet jiems neleidžiama žudyti jūsų.

 

„Prezidentas Trumpas privačiai padėjėjams sakė, kad svarstytų galimybę nutraukti paliaubas su Iranu, jei Teheranas sunaikintų Amerikos karius, teigė JAV pareigūnai, tvirtindami, kad kelias savaites trukusi oro antskrydžių pauzė išlieka, nepaisant nuolatinių smurtinių susirėmimų.

 

Prezidento nenoras atnaujinti karą rodo, kad jis gali būti pasirengęs kelias savaites – ar net mėnesius – atlaikyti mažesnius paūmėjimus, kad išvengtų platesnio konflikto Artimuosiuose Rytuose.

 

Šią savaitę JAV ir Iranas įsitraukė į vienus intensyviausių kovų nuo balandžio pradžioje įsigaliojusių paliaubų. Iranas raketomis ir dronais apšaudė regionines JAV bazes ir Kuveito tarptautinį oro uostą. Per išpuolius žuvo vienas žmogus.

 

Kova dėl Hormūzo sąsiaurio kontrolės sukėlė didžiulių sutrikimų pasaulinėse energijos rinkose ir tarptautinėje laivyboje, Teheranui apribojus laisvą prekybos srautą strateginiame vandens kelyje, o JAV įvedus griežtą blokadą ir Irano uostams.

 

Valstybės sekretorius Marco Rubio šias akį į akį vykdomas atakas pavadino grynai gynybinio pobūdžio, o ne atnaujintu plataus masto karo protrūkiu.

 

„Jos vyksta reaguojant į Irano veiksmus“, – trečiadienį vykusiame Atstovų Rūmų posėdyje sakė Rubio. „Jei jie nešaudys į tuos laivus, mes nešaudysime, bet turime atsakyti.“

 

Tačiau JAV pareigūnai teigė, kad pasikartojančios atakos padidino spaudimą Trumpui ir sukėlė abejonių dėl ilgalaikio paliaubų gyvybingumo. Tuo tarpu prezidentas ne kartą sakė, kad yra ant ribos pasirašyti karo pabaigos susitarimą, kuriuo būtų vėl atvertas sąsiauris, nutrauktas Irano branduolinis darbas ir panaikintos šalies sodrinto urano atsargos.

 

Trumpas teigė, kad neskuba užbaigti susitarimo, trečiadienį paskelbtame interviu „New York Post“ sakydamas, kad mažai tikėtina, nors vis dar įmanoma, jog JAV blokada galėtų tęstis iki Darbo dienos. Tuo pačiu metu prezidentas greitai įsikišo ir paspaudė Izraelio ministrą pirmininką Benjaminą Netanyahu atšaukti planuojamą karinį puolimą. Libane, po to, kai tai kėlė grėsmę diplomatinei pažangai.

 

Trumpas ir jo padėjėjai pažadėjo, kad konfliktas truks ne ilgiau kaip šešias savaites nuo jo pradžios vasario 28 d., teigdami, kad tikslas – panaikinti Teherano branduolinę ir raketinę grėsmę.

 

„Toje pasaulio dalyje paliaubos yra tada, kai šaudoma nuosaikiau“, – trečiadienį Ovaliajame kabinete sakė Trumpas.

 

Baltųjų rūmų pareigūnas pakartojo, kad Trumpas labiau linkęs diplomatiškai atsikratyti Irano branduolinės programos, tačiau aiškiai išdėstė savo raudonas linijas.

 

Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi trečiadienį pareiškė, kad Izraelio išpuoliai prieš Beirutą lemtų grįžimą prie visuotinio karo, susiedamas šio konflikto likimą su JAV ir Irano paliaubų ateitimi.

 

Klausimas, kurį turi spręsti Trumpas, yra tai, ar pasirašyti Irano susitarimą, kuris gerokai neatitinka jo tikslų, ar laikytis sąlygų, kurių jis nori, bet vargu ar gaus.

 

Kelias savaites Trumpas ir jo komanda dirbo su Iranu ties „supratimo memorandumu“, kuriame būtų apibrėžti derybų klausimai maždaug 60 dienų laikotarpiui. Trumpas atmetė Irano naujausias pasiūlymas praėjusį penktadienį, kuriame padėjėjams buvo pasakyta, kad Iranas iš anksto turi padaryti rimtų nuolaidų.

 

Tačiau Iranas teigia, kad dėl savo branduolinės programos derėsis tik po to, kai JAV atlaisvins jo turtą arba suteiks kitokių finansinių pajamų.

 

Iranas taip pat nori nutraukti kovas tarp Izraelio ir jo įgaliotinio „Hezbollah“.

 

Derybos dėl „pradžios ir pabaigos“ prezidentui kelia nuobodulį, šią savaitę sakė pats Trumpas, o analitikai teigia, kad jis jaučia blogėjančios diplomatinės situacijos spaudimą.

 

Po trečiadienį vykusių derybų su JAV Izraelio ir Libano vyriausybės susitarė atnaujinti paliaubas, tačiau tai priklausė nuo karo veiksmų su Irano remiamu „Hezbollah“ nutraukimo, teigiama Valstybės departamento paskelbtame bendrame pranešime. „Hezbollah“ derybose nedalyvavo.“ [1]

 

1. World News: Trump Makes U.S. Troop Deaths Iran Red Line --- President expresses reluctance to resume all-out war, except in the case of casualties. Ward, Alexander; Norman, Laurence; Gramer, Robbie.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 04 June 2026: A8. 

Trump Makes U.S. Troop Deaths Iran Red Line --- President expresses reluctance to resume all-out war, except in the case of casualties

 The ceasefire is when you are killing them, but they are not allowed to kill you.

 

“President Trump has told aides privately that he would consider ending the ceasefire with Iran if Tehran kills American troops, U.S. officials said, insisting that the weekslong pause in airstrikes remains intact despite a steady stream of violent skirmishes.

 

The president's reluctance to reignite the war suggests he might be willing to withstand smaller flare-ups for weeks -- or even months -- to avoid a broader conflict in the Middle East.

 

The U.S. and Iran this week engaged in some of the most intense fighting yet since a ceasefire went into effect in early April, with Iran firing missiles and drones on regional U.S. bases and Kuwait's international airport. The attacks left one person dead.

 

The fight over control of the Strait of Hormuz has caused massive disruptions in global energy markets and international shipping, with Tehran restricting the free flow of trade in the strategic waterway and the U.S. imposing a strict blockade to and from Iran's ports.

 

Secretary of State Marco Rubio described the tit-for-tat attacks as purely defensive in nature and not a renewed outbreak of full-scale war.

 

"They are happening in response to an Iranian action," Rubio said in a House hearing on Wednesday. "If they don't shoot at those ships, we don't shoot, but we have to respond."

 

But U.S. officials said the repeated attacks have ratcheted up pressure on Trump and cast doubt over the long-term viability of the ceasefire. The president, meanwhile, has said repeatedly that he is on the verge of signing an end-of-war agreement that reopens the strait, dismantles Iran's nuclear work and eliminates the country's stockpile of enriched uranium.

 

Trump said he is in no rush to complete the pact, telling the New York Post in an interview published Wednesday it is unlikely -- although still possible -- that the U.S. blockade could last until Labor Day. At the same time, the president was quick to intervene and press Israeli Prime Minister Benjamin Netanyahu to call off a planned military offensive in Lebanon after it threatened diplomatic progress.

 

Trump and his aides vowed the conflict would last no longer than six weeks after it started on Feb. 28, saying the goal was to eliminate Tehran's nuclear and missile threat.

 

"In that part of the world, ceasefire is when you're shooting in a more moderate manner," Trump said in the Oval Office on Wednesday.

 

A White House official reiterated that Trump prefers to rid Iran of its nuclear program diplomatically but has been clear about his red lines.

 

Iranian Foreign Minister Abbas Araghchi on Wednesday said Israeli attacks on Beirut would lead to a return to all-out war, linking the fate of that conflict with the future of the U.S.-Iran ceasefire.

 

The question before Trump is whether to sign an Iran agreement that falls far short of his goals, or hold out for the terms he wants but is unlikely to get.

 

For several weeks, Trump and his team have been working on a "memorandum of understanding" with Iran that would define the issues for negotiations over a roughly 60-day period. Trump rejected Iran's latest proposal last Friday, telling aides that Iran needed to make serious concessions up front.

 

Iran, however, says it would negotiate its nuclear program only after the U.S. unfreezes its assets, or provides some other financial windfall.

 

Iran also wants to end fighting between Israel and Hezbollah, its proxy.

 

The start-stop negotiations have bored the president, Trump himself said this week, as analysts say he is feeling the squeeze of a worsening diplomatic situation.

 

Following talks with the U.S. on Wednesday, the Israeli and Lebanese governments agreed to renew a ceasefire, but it was contingent on a cessation of hostilities with Iran-backed Hezbollah, said a joint statement released by the State Department. Hezbollah wasn't involved in the talks.” [1]

 

1. World News: Trump Makes U.S. Troop Deaths Iran Red Line --- President expresses reluctance to resume all-out war, except in the case of casualties. Ward, Alexander; Norman, Laurence; Gramer, Robbie.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 04 June 2026: A8.