Netoli Hormūzo sąsiaurio nuskendo du krovininiai laivai – išpuolių skaičius auga, JAV stengiantis atnaujinti naftos gabenimą per sąsiaurį

„Per pastarąją parą Hormūzo sąsiauryje nukentėjus ir nuskendus dviem Jungtinių Arabų Emyratų krovininiams laivams, stebimas precedento beveik neturintis eskalavimas: Iranas suintensyvino atakas iki lygio, kokio nebuvo matyti nuo karo pradžios.

 

Pakistano nacionalinė hidrografijos tarnyba, stebinti laivybą Artimųjų Rytų vandenyse, pranešė, kad nuskendo laivai „GFS Pride“ ir „Cape Dao“. Jūrų saugumo bendrovės patvirtino šiuos nuostolius ir nurodė, kad tai pirmas toks incidentas per kelis mėnesius.

 

Laivai nuskendo tuo metu, kai JAV kariuomenė užtikrina didesnių Persijos įlankos naftos krovinių gabenimą per sąsiaurį, kartu blokuodama Irano naftos eksportą karine jūrų blokada ir sankcijomis. Karo metu Iranas ne kartą intensyvino atakas, siekdamas sutrikdyti JAV operaciją, tačiau atvejai, kai per šias atakas nuskandinami laivai, yra reti.

 

Paskutinis iki šiol nuskendęs laivas buvo kovo mėnesį nukentėjęs su Maltos vėliava plaukiojęs konteinervežis „Safeen Prestige“. Į laivą pataikė sviedinys, sukėlęs gaisrą mašinų skyriuje ir privertęs įgulą palikti laivą. Buvo apgadintas ir į pagalbą atsiųstas vilkikas. Tarptautinės jūrų organizacijos duomenimis, žuvo keturi jūrininkai, o trys buvo sunkiai sužeisti.

 

Jūrų saugumo bendrovių „Vanguard“, „Marisks“ ir „Neptune“ duomenimis, antradienį į konteinervežį „GFS Pride“ vienos jūrmylės atstumu į rytus nuo Ras Machbuko (Omanas) pataikė nežinomas sviedinys, sukėlęs gaisrą laive. Bendrovės pranešė, kad įgula buvo saugiai evakuota prieš laivui kitą dieną nuskęstant.

 

Į „Cape Dao“ pirmą kartą buvo pasikėsinta rugsėjo 23 d.: du neatpažinti sviediniai pataikė į kairįjį laivo bortą, kai šis buvo už 15 jūrmylių į šiaurės rytus nuo Chasabo (Omanas). Per ataką žuvo vienas įgulos narys iš Indijos; laivas gabeno apie 170 000 tonų anglies iš Jungtinių Arabų Emyratų į Indiją.

 

Antradienį, plaukiant per sąsiaurį, buvo užpulti dar du konteinervežiai ir tanklaivis – tokią informaciją pateikė Jungtinės Karalystės jūrų prekybos operacijų tarnyba (UKMTO), susijusi su britų kariniu jūrų laivynu.

 

Antradienį jūrų žvalgybos bendrovė „Windward AI“ pranešė, kad praėjusią savaitę išpuolių prieš laivus Hormūzo sąsiaurio apylinkėse skaičius pasiekė karo meto aukštumas – užfiksuota 12 atakų prieš komercinius laivus.

 

Remiantis UKMTO ir jūrų saugumo bendrovių duomenimis, nuo spalio pradžios buvo užpulta apie dvi dešimtis laivų. Tai viršija laivų, nukentėjusių per visą rugsėjo mėnesį, skaičių.“ [1]

 

1. World News: Two Cargo Ships Sink Near Hormuz --- Volume of attacks has increased as U.S. shepherds oil through the strait. Faucon, Benoit; Feng, Rebecca.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 15 Oct 2026: A8. 

Two Cargo Ships Sink Near Hormuz --- Volume of attacks has increased as U.S. shepherds oil through the strait

“Two Emirati cargo ships have sunk in the past 24 hours after being struck in the Strait of Hormuz, an escalation with little precedent as Iran ramps up attacks to levels not seen since the war started.

 

The GFS Pride and the Cape Dao have both gone down, said Pakistan's National Hydrographic Office, which monitors maritime activities in Middle Eastern waters. Maritime security companies confirmed the two losses and said this was the first such incident in months.

 

The sinkings came as the U.S. military has been shepherding more Gulf oil through the strait, while bottling up Iranian oil exports with a naval blockade and sanctions. Iran has repeatedly ramped up attacks over the course of the war to try to disrupt the U.S. operation, but it is rare that its attacks result in ships being sunk.

 

The latest ship that sank was the Malta-flagged container vessel Safeen Prestige in March. The vessel was hit by a projectile that sparked a fire in its engine room, forcing the crew to abandon the vessel. A tugboat sent to rescue the ship was also struck. Four seafarers died and three were severely injured, according to the International Maritime Organization.

 

GFS Pride, a containership, was hit Tuesday by an unknown projectile a nautical mile east of Ras Makhbuq, Oman, resulting in an onboard fire, according to maritime security companies Vanguard, Marisks and Neptune. The crew of the vessel was safely evacuated before the ship sank the next day, they said.

 

The Cape Dao was originally attacked Sept. 23 by two unidentified projectiles that struck its port side when it was 15 nautical miles northeast of Khasab, Oman. One Indian crew member died in the attack on the ship, which was carrying about 170,000 tons of coal from the United Arab Emirates to India.

 

Two other containerships and a tanker were also attacked Tuesday as they crossed the strait, according to the U.K. Maritime Trade Operations, which is affiliated with the British Navy.

 

Vessel attacks around the Strait of Hormuz reached a wartime high last week with 12 attacks on commercial vessels, maritime-intelligence firm Windward AI said Tuesday.

 

About two dozen ships have been hit since the beginning of October, according to UKMTO and maritime security firms. That is more than the number of vessels struck in all of September.” [1]

 

1. World News: Two Cargo Ships Sink Near Hormuz --- Volume of attacks has increased as U.S. shepherds oil through the strait. Faucon, Benoit; Feng, Rebecca.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 15 Oct 2026: A8. 

Ukraina teigia, kad „Starlink“ apribojimai lėtina karinius veiksmus – pareigūnai sako, jog greičio ribojimai sumažino jų galimybes smogti Rusijai dronais

 

„KIJEVAS, Ukraina – Ukraina pranešė, kad Elono Musko bendrovė „SpaceX“ be įspėjimo įvedė naujus apribojimus karinės paskirties „Starlink“ terminalams, taip apsunkindama Kyjivo galimybes vykdyti vidutinio nuotolio dronų atakas ir perimti naujos kartos Rusijos reaktyvinius dronus.

 

Šie „Starlink“ apribojimai, ribojantys greitį, kuriuo judantys Ukrainos ginklai vis dar gali palaikyti ryšį su internetu, įvesti tuo metu, kai prezidentas Trumpas daro spaudimą Ukrainai: jis reikalauja nutraukti smūgius į Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, kaltina prezidentą Volodymyrą Zelenskį dėl karo tęsimo ir ragina jį nušalinti nuo pareigų.

 

„Patvirtinu, kad praėjusią naktį „SpaceX“ įdiegė greičio apribojimą judantiems „Starlink“ terminalams“, – susirašinėjimo programėlėje „Telegram“ parašė V. Zelenskio patarėjas Serhijus Beskrestnovas. – Mūsų gynybos pajėgos nebuvo įspėtos apie šį apribojimą, o tai sutrikdė daugelį misijų.“

 

Neaišku, kas lėmė šiuos sutrikimus. „SpaceX“, gaminanti tiek „Starlink“, tiek jos karinį atitikmenį „Starshield“, į prašymą pakomentuoti situaciją neatsakė.

 

V. Zelenskis išreiškė viltį, kad paslaugų sutrikimą lėmė klaida, ir paragino E. Muską atkurti ryšį, teigdamas, kad tai būtų sąžiningas ir teisingas žingsnis. „Tai didelė klaida.“ „Šis sprendimas pareikalaus daug žmonių aukų“, – interviu Piersui Morganui sakė V. Zelenskis.

 

Tame pačiame interviu Ukrainos lyderis teigė pasijutęs išduotas po to, kai JAV sudarė susitarimą su Rusija dėl dyzelino pirkimo ir paskelbė energetikos paliaubas – Kijevas apkaltino Maskvą trečiadienį jas vėl pažeidus.

 

„Gaila, kad prarandame stiprų partnerį, – sakė V. Zelenskis. – Tai nėra teisinga istorijos pusė.“

 

Buvęs gynybos ministras Mychailo Fiodorovas pranešė, kad ryšio greitis buvo atkurtas iki 100 mylių per valandą, ir paragino „SpaceX“ panaikinti visus „Starshield“ greičio apribojimus.

 

„Visiškas „Starshield“ greičio apribojimų panaikinimas dabar yra kritiškai svarbus Ukrainos gynybai“, – socialiniuose tinkluose rašė jis, dėkodamas E. Musko ir išreikšdamas viltį dėl tolesnės paramos.

 

E. Muskas atsakė M. Fiodorovui, kad „Starshield“ apribojimus nustato Pentagonas ir „galiausiai“ pats D. Trumpas. Jis nepripažino trečiadienį Ukrainoje fiksuoto ryšio sulėtėjimo ir nepaaiškino, kodėl taip nutiko.

 

D. Trumpo reikalavimai sąjungininkams sukėlė klausimų, ar bus tęsiama JAV teikiama parama Ukrainai, pavyzdžiui, žvalgybinė informacija, įspėjanti Kijevą apie artėjančias balistinių raketų atakas. Antradienį D. Trumpas pareiškė, kad JAV ir toliau dalijasi žvalgybine informacija su Kijevu – tai buvo atsakas į V. Zelenskio žodžius, kad prieš Rusijos raketų ataką Ukraina iš sąjungininkų nebuvo gavusi jokio įspėjimo.

 

Ukrainos prieiga prie „SpaceX“ sistemos „Starshield“ (tai „Starlink“ paslauga, skirta vyriausybės ir kariuomenės reikmėms) užtikrinama pagal sutartį, kurią administruoja Gynybos departamentas. Paprašytas pakomentuoti trečiadienį įvestus naujus apribojimus, Pentagono atstovas spaudai nurodė prezidento anksčiau išsakytas pastabas dėl dalijimosi žvalgybine informacija.

 

Nors Ukraina vis dar naudoja tam tikrą Vakarų karinę techniką (ypač oro gynybos sistemas ir artilerijos sviedinius), laikydama fronto liniją prieš Rusiją, Kijevas tapo gana savarankiškas – tai lėmė dronai bei kita automatizuota ginkluotė, kurią Ukrainos pajėgos sukūrė naudodamos Kinijos technologijas.

 

Tačiau kai kurios iš šių sistemų ryšiui palaikyti priklauso nuo „Starshield“. Ukrainos kariuomenės pareigūnų ir analitikų teigimu, sumažinus greitį, kuriuo jos gali judėti išlaikydamos ryšį su terminalu, operacijas vykdyti tampa sunkiau.

 

E. Muskas viešai nekomentavo šių trikdžių. Spalio 10 d. jis pakomentavo vaizdo įrašą, kuriame D. Trumpas kritikavo V. Zelenskį dėl smūgių Rusijos naftos perdirbimo gamykloms. „Zelenskis peržengė ribą“, – parašė jis socialiniame tinkle „X“.

 

Ukrainos dronams, skraidantiems virš Rusijos teritorijos, jau anksčiau buvo uždrausta naudotis „Starshield“ sistema; tai reiškia, kad nauji apribojimai greičiausiai neturės įtakos tolimojo nuotolio atakoms prieš Rusijos dyzelino gamybos objektus – veiksmams, kuriuos D. Trumpas siekia sustabdyti, – teigė pareigūnai ir gynybos sektoriaus atstovai.

 

Šiemet „SpaceX“ blokavo neteisėtą Rusijos prieigą prie savo palydovinio interneto terminalų, taip sutrikdydama Rusijos kariuomenės ryšį mūšio lauke ir užkirsdama kelią jos pastangoms atakuoti Ukrainos karinę logistiką.“ [1]

 

1. World News: Ukraine Says Starlink Curbs Slow War Push --- Officials say speed limits have blunted their ability to hit Russia with drones. Malenko, Anastasiia; MacDonald, Alistair; Sivorka, Ievgeniia.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 15 Oct 2026: A6. 

Ukraine Says Starlink Curbs Slow Military Push --- Officials say speed limits have blunted their ability to hit Russia with drones

“KYIV, Ukraine -- Ukraine said Elon Musk's SpaceX has imposed new limits on military-grade Starlink terminals without warning, hobbling Kyiv's ability to conduct midrange drone attacks and intercept Russia's new-generation of jet-powered drones.

 

The limits on Starlink, which restrict the speed at which some of Ukraine's weapons can travel and still connect to the internet, come as President Trump piles pressure on Ukraine, demanding it stop hitting Russian oil refineries, blaming President Volodymyr Zelensky for continuing the war and calling for his removal.

 

"I confirm that SpaceX implemented a speed limit for Starlink terminals operating in motion last night," Serhii Beskrestnov, an adviser to Zelensky, wrote on the Telegram messaging app. "Our defense forces received no warning about this restriction, and it has led to the disruption of a number of missions."

 

It wasn't clear what had caused the disruption. SpaceX, which produces Starlink as well as its military counterpart Starshield, didn't respond to a request for comment.

 

Zelensky said he hoped some mistake led to the disrupted service and urged Musk to switch it back on, saying it would be an honest and fair thing to do. "It is a big mistake. This decision will bring a lot of human losses," Zelensky said in an interview with Piers Morgan.

 

In the same interview, the Ukrainian leader said he felt betrayed after the U.S. struck a deal with Russia to purchase diesel and announced an energy ceasefire, which Kyiv accused Moscow of breaking again on Wednesday.

 

"It is a pity that we are losing a strong partner," Zelensky said. "This is not the right side of history."

 

Former Defense Minister Mykhailo Fedorov said connectivity had been restored to speeds of up to 100 miles an hour, and called on SpaceX to remove all speed limits on Starshield.

 

"Removing Starshield's speed limit entirely is now critical for Ukraine's defense," he said on social media, thanking Musk and expressing hope for continued support.

 

Musk replied to Fedorov that Starshield limits are set by the Pentagon and "ultimately" Trump himself. He didn't acknowledge Wednesday's slowdown in Ukraine or explain how it came about.

 

Trump's demands have raised questions among allies about whether the support the U.S. provides to Ukraine, such as intelligence to warn Kyiv of incoming ballistic-missile attacks, will continue. On Tuesday, Trump said the U.S. was continuing to share intelligence with Kyiv, after Zelensky said Ukraine hadn't received a warning from allies ahead of a Russian missile attack.

 

Ukraine's access to SpaceX's Starshield -- a Starlink subscription designed for government and military use -- is provided under a contract handled by the Defense Department. Asked about the new limits on Wednesday, a Pentagon spokesman referred to the president's prior comments on intelligence sharing.

 

While Ukraine still uses some Western military equipment, particularly air defense and artillery shells, Kyiv has become relatively self-sufficient in holding the front line against Russia thanks to drones and other automated weaponry developed by Ukrainian forces using China’s technology.

 

But some of these systems depend on Starshield for connectivity. Reductions in the speed at which they can travel, and still connect to the terminal, make operations more difficult, Ukrainian military officials and analysts said.

 

Musk hasn't spoken publicly on the disruptions. On Oct. 10, he commented on a video of Trump criticizing Zelensky over strikes on Russian refineries. "Zelensky has gone too far," he wrote on X.

 

Ukrainian drones flying over Russia were already barred from using Starshield, meaning long-range attacks on Russian diesel production, which Trump is trying to stop, are unlikely to be affected by any new limits, officials and defense executives said.

 

This year, SpaceX disabled unauthorized Russian access to its satellite internet terminals, disrupting Russian troops' battlefield communication and blocking their efforts to attack Ukrainian military logistics.” [1]

 

1. World News: Ukraine Says Starlink Curbs Slow Military Push --- Officials say speed limits have blunted their ability to hit Russia with drones. Malenko, Anastasiia; MacDonald, Alistair; Sivorka, Ievgeniia.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 15 Oct 2026: A6. 

Ar žmonės, griaunantys Europos Sąjungos infrastruktūrą, konkurencingumą ir dėl to – pramonę, nusipelno būti Europos Sąjungoje? „Nord Stream“ byla išbando Vokietijos ir Kyjivo sąjungą

„HAMBURGAS – Trečiadienį Vokietijoje prasidėjo teismo procesas dėl karo nusikaltimų, kuriame teisiamas Ukrainos specialiųjų pajėgų veteranas; jis kaltinamas vadovavęs slaptai, valstybės remiamai operacijai, kurios metu buvo susprogdinti „Nord Stream“ dujotiekiai – vienos svarbiausių Europos energetikos arterijų.

 

Ši byla pastato Vokietiją – didžiausią Ukrainos rėmėją – į keblią padėtį: ji teisžia artimos sąjungininkės karininką už tariamą karinės operacijos vykdymą prieš bendrą priešą – Rusiją – tuo metu, kai šis kovojo už savo šalies išlikimą.

 

Kaltinamasis, kurio tapatybė pagal Vokietijos privatumo apsaugos taisykles įvardijama kaip Serhijus K., 2022 m. rugsėjį, kai įvyko sprogimai, sunaikinę tris iš keturių Baltijos jūros dugnu nutiestų „Nord Stream“ dujotiekių, ėjo kapitono pareigas Ukrainos specialiųjų pajėgų dalinyje.

 

Vokietijos prokurorai teigia, kad Serhijus K. vadovavo septynių asmenų sabotažo grupei, kuri, naudodamasi išnuomota pramogine jachta „Andromeda“, nugabeno narus ir karinės paskirties sprogmenis prie dujotiekių, esančių maždaug 76 metrų (250 pėdų) gylyje.

 

„The Wall Street Journal“ anksčiau skelbė, kad šią ataką įvykdė elitinis Ukrainos karinis dalinys.

 

Sprogimai iš rikiuotės išvedė didžiausią pasaulyje jūrinę gamtinių dujų vamzdynų sistemą – maždaug 20 mlrd. JAV dolerių vertės projektą, daugiau nei dešimtmetį siejusį Vokietijos energijos tiekimą su Rusija. Vienas iš keturių vamzdžių per ataką nukentėjo tik nežymiai, tačiau liko nenaudojamas.

 

Vokietijos federalinis prokuroras Stefanas Schmidtas, pradėdamas teismo procesą Hamburge, pareiškė, kad Ukrainos valstybinės institucijos užsakė ir koordinavo operaciją, kuria siekta nutraukti dujų tiekimo ryšį su Rusija ir atimti iš Maskvos pajamas, galinčias finansuoti jos veiksmus Ukrainoje.

 

Prokurorai pateikė Serhijui K. kaltinimus dėl sabotažo ir kritinės infrastruktūros sunaikinimo, taip pat dėl ​​karo nusikaltimo – tyčinio išpuolio prieš civilinę infrastruktūrą, pažeidžiant ginkluoto konflikto taisykles.

 

Kaltinamasis, kuris buvo sulaikytas Italijoje pagal Vokietijos išduotą orderį, atsisakė duoti parodymus, o jo advokatai paneigė, kad jis dalyvavo sprogdinimuose.

 

Jo advokatai taip pat argumentavo, kad jo ekstradicija iš Italijos neatitiko Europos teisės normų, nes orderis buvo išduotas dėl sabotažo, o kaltinimus dėl karo nusikaltimų prokuroras nusprendė pateikti tik po to, kai asmuo buvo perduotas Vokietijai.“ kaltinimai.

 

Jie taip pat argumentavo, kad net jei ataką įvykdė Ukrainos pajėgos, nebūtų pagrindo kaltinti jas karo nusikaltimais, nes dujotiekiai galėjo būti laikomi teisėtu kariniu taikiniu Ukrainai ginantis nuo Rusijos – juk jie generavo pajamas Kremliui.

 

„Vokietija parodė pasauliui Niurnberge, kas yra karo nusikaltimas ir kas turi būti dėl jo teisiamas“, – sakė gynybos advokatas Nicola Canestrini, turėdamas omenyje po Antrojo pasaulinio karo vykusius nacių lyderių teismo procesus.

 

„Nord Stream“ buvo Rusijos ginklas – finansinis, karinis ir politinis ginklas“, – teigė N. Canestrini.

 

Pasak advokato, būdamas buvęs karininkas, kaltinamasis pagal Ukrainos įstatymus buvo saistomas konfidencialumo įsipareigojimų, todėl negalėjo aptarti jokių savo slaptos ar kitokios veiklos tarnybos metu aspektų.

 

Gynybos advokatai taip pat tvirtina, kad „Gazprom“ – Rusijos valstybės kontroliuojamas energetikos milžinas ir pagrindinis „Nord Stream“ savininkas – pats tiesiogiai dalyvavo konflikte. Remiantis 2023 m. Europos Sąjungos sprendimu, kuriuo sankcijos buvo pritaikytos dviem tokiems daliniams („Fakel“ ir „Potok“), bendrovė kūrė ir finansavo privačius karinius dalinius, kurių gretose daugiausia kovojo jos darbuotojai.

 

Vokietijos prokurorai neturi jokių kriminalistinių įrodymų, pavyzdžiui, DNR ar pirštų atspaudų, tiesiogiai siejančių Serhijų K. su šia ataka. Tačiau jie teigia, kad jis priklausė diversantų grupei, kurios kai kuriuos narius su šia operacija sieja būtent tokie įrodymai.

 

Šis teismo procesas turi didelę politinę reikšmę Vokietijai ir Ukrainai. Kanclerio Friedricho Merzo koalicija patiria vis didesnį nacionalistinės partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) spaudimą; ši partija išsiveržė į priekį nacionalinėse apklausose, vykdydama kampaniją prieš pagalbą Ukrainai ir pasisakydama už ekonominių ryšių su Maskva atnaujinimą.

 

Ukrainos pareigūnai jau seniai neigia bet kokį prisidėjimą prie šios atakos.

 

Ukrainos prezidentui Volodymyrui Зеlenskiui šis teismo procesas kelia kitokį pavojų: egzistuoja tikimybė, kad Vokietijos teismo procese bus viešai konstatuota, jog Ukrainos valstybinės institucijos nurodė surengti ataką prieš didžiausios Europos karinės rėmėjos infrastruktūrą.

 

Gruodžio mėnesį priimtame sprendime dėl skundo ikiteisminio tyrimo metu Vokietijos Federalinis Aukščiausiasis Teismas atmetė argumentą, kad civilinė infrastruktūra tampa teisėtu kariniu taikiniu vien dėl to, kad jos generuojamos pajamos padeda finansuoti konfliktą. Teismas taip pat nusprendė, kad „Nord Stream“ sunaikinimas pažeidė Vokietijos suverenias teises, nors sprogimai įvyko Danijos ir Švedijos išskirtinėse ekonominėse zonose.

 

Šis teismo sprendimas sukūrė reikšmingų teisinių kliūčių gynybai.

 

Teismo procese bus tikrinamos teisėto kovos būdo ribos, slaptai veikiančių karinių operatyvininkų statusas bei teisė šalies, kovojančios už savo išlikimą, smūgiuoti į kitos šalies ekonominius interesus net ir tada, kai šie interesai persipina su sąjungininko interesais.“ [1]

 

Kadangi V. Zelenskis tvirtina, kad jo vyriausybė nėra susijusi su „Nord Stream“ incidentu, šis sabotažo aktas tampa privačių asmenų veiksmu prieš Vokietiją, ES ir visą pasaulį, dėl kurio smarkiai išaugo dujų kaina. Teismas privalo įvertinti, kaip ši privati ​​iniciatyva galėtų būti laikoma teisėta, kaip bando teigti gynyba.

 

Preliminarioje Vokietijos Federalinio Aukščiausiojo Teismo (BGH) nutartyje teisėjai atmetė pagrindinius gynybos strategijos argumentus:

A. Jokio kovotojo imuniteto už slaptą sabotažą: teismas nusprendė, kad užsienio kariai, veikiantys slapta ir persirengę civiliais, praranda „kovotojo privilegiją“ ir negali reikalauti imuniteto už slaptą sabotažą, pažeidžiantį kitos valstybės suverenias teises.

B. Dėl gaunamų ekonominių pajamų infrastruktūra netampa taikiniu: teisėjai aiškiai atmetė gynybos prielaidą, nusprendę, kad civilinė infrastruktūra automatiškai netampa teisėtu kariniu taikiniu vien dėl to, kad jos generuojamos pajamos padeda finansuoti karą.

C. Vokietijos suvereniteto pažeidimas: nors sprogimai įvyko Danijos ir Švedijos išskirtinėse ekonominėse zonose, teismas konstatavo, kad infrastruktūros sunaikinimas tiesiogiai pažeidė Vokietijos suverenias teises.

 

1. World News: Nord Stream Trial Tests Germany's Alliance With Kyiv. Pancevski, Bojan.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 15 Oct 2026: A6. 

Do People Who Destroy European Union's Infrastructure, Competitiveness and, As a Result, Industry Deserve to Be in European Union? Nord Stream Trial Tests Germany's Alliance With Kyiv

“HAMBURG -- A Ukrainian special-forces veteran went on trial for war crimes in Germany on Wednesday, accused of leading a covert state-sponsored operation to blow up Nord Stream pipelines, one of Europe's most important energy arteries.

 

The case puts Germany, Ukraine's biggest backer, in a bind: It is prosecuting an officer of a close ally for allegedly conducting a military operation against their common adversary, Russia, while fighting for his country's survival.

 

The defendant, identified under German privacy rules as Serhii K., was a captain in a Ukrainian special-forces unit at the time of the September 2022 explosions that destroyed three of the four Nord Stream gas pipelines beneath the Baltic Sea.

 

German prosecutors allege that Serhii K. commanded a seven-member sabotage team that used a rented leisure yacht, the Andromeda, to transport divers and military-grade explosives to the pipelines, some 250 feet beneath the sea.

 

The Wall Street Journal previously reported that the attack was carried out by an elite Ukrainian military unit.

 

The explosions crippled the world's largest offshore natural-gas pipeline system, a roughly $20 billion project that had bound Germany's energy supply to Russia for more than a decade. One of the four pipes survived the attack with only minor damage but has stayed out of service.

 

Germany's federal prosecutor, Stefan Schmidt, said at the start of the trial in a court in Hamburg that Ukrainian state agencies ordered and directed the operation to sever the gas link with Russia and deprive Moscow of revenue that could finance its actions in Ukraine.

 

Prosecutors charged Serhii K. with sabotage and destruction of critical infrastructure and also with a war crime: deliberately attacking civilian infrastructure in violation of the laws of armed conflict.

 

The defendant, who was arrested in Italy on a German warrant, declined to speak and his attorneys denied he participated in the bombings.

 

His lawyers also argued that his extradition from Italy was irregular under European law because the warrant was issued for sabotage and it was only after he was transferred to Germany that the prosecutor opted to pursue war-crimes charges.

 

They further argued that even if Ukrainian forces carried out the attack, there could be no basis for charging them with war crimes, since the pipelines could constitute a legitimate military target in Ukraine's self-defense against Russia because they generated revenue for Kremlin.

 

"Germany showed the world in Nuremberg what war crime is and who should be charged with it," defense attorney Nicola Canestrini said in reference to the post-World War II trials against Nazi leaders.

 

"Nord Stream was a weapon of Russia a financial, military and political weapon," Canestrini argued.

 

As a former officer, the defendant was bound by confidentiality by Ukrainian law and couldn't therefore discuss any aspects of his clandestine or other work during the time of his service, the attorney said.

 

The defense attorneys further contend that Gazprom, Russia's state-controlled energy giant and the majority owner of Nord Stream, was itself directly involved in the conflict. The company created and financed private military units staffed largely by its employees that fought in Ukraine, according to a 2023 European Union decision imposing sanctions on two of the units: Fakel and Potok.

 

German prosecutors have no forensic evidence such as DNA or fingerprints directly linking Serhii K. to the attack. But they say he belonged to a group of saboteurs, some of whom have been linked to the operation by such evidence.

 

The trial holds high political stakes for Germany and Ukraine. Chancellor Friedrich Merz's coalition is under growing pressure from the nationalist Alternative for Germany, or AfD, which has surged ahead in national opinion polls by campaigning against aid to Ukraine and advocating renewed economic ties with Moscow.

 

Ukrainian officials have long denied any involvement in the attack.

 

For Ukrainian President Volodymyr Zelensky, the trial presents a different danger: the prospect of German proceedings establishing in public that Ukrainian state agencies ordered an attack on the infrastructure of the country's biggest European military backer.

 

In a December ruling on a pretrial appeal, Germany's Federal Court of Justice rejected the argument that civilian infrastructure becomes a legitimate military target simply because the revenue it generates helps finance a conflict. They also ruled that the destruction of Nord Stream infringed Germany's sovereign rights even though the explosions occurred in the exclusive economic zones of Denmark and Sweden.

 

The ruling has established significant legal hurdles for the defense.

 

The trial will test the limits of lawful fighting, the status of covert military operatives and the right of a country fighting for its survival to strike the economic interests of other country -- even when those interests are entwined with those of an ally.” [1]

 

Since Zelensky insist that his government is not involved in Nord Stream debacle, this sabotage becomes act of private citizens against Germany, EU and whole world, increasing price of gas significantly. The court must consider; how this private initiative could be lawful as the defense tries to claim.

 

In a preliminary ruling by Germany's Federal Court of Justice (BGH), the judges rejected the key pillars of the defense's strategy:

A. No Combatant Immunity for Covert Sabotage: The court ruled that foreign soldiers operating covertly while disguised as civilians forfeit "combatant privilege" and cannot claim immunity for clandestine sabotage that violates another nation's sovereign rights.

B. Economic Revenue Does Not Make Infrastructure a Target: The judges explicitly rejected the defense's premise, ruling that civilian infrastructure does not automatically become a legitimate military target simply because the revenue it generates helps finance a war.

C. Violation of German Sovereignty: Even though the blasts occurred in the exclusive economic zones of Denmark and Sweden, the court held that destroying the infrastructure directly infringed upon Germany's sovereign rights.

 

1. World News: Nord Stream Trial Tests Germany's Alliance With Kyiv. Pancevski, Bojan.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 15 Oct 2026: A6. 

Ko nežinojo Kubilius, sugriovęs Lietuvos universitetus --- Švietimas – geriausias ginklas kovojant su skurdu: naujas žvilgsnis į „niūriąjį mokslą“

 

„Nematoma Marijos Edgeworth ranka“

 

Autorė: Jeanna Smialek

 

Leidykla „Knopf“, 304 puslapiai, 32 JAV doleriai

 

1822 m. vasarą, kai dėl prasto derliaus kai kuriose Airijos dalyse kilo badas, anglų ir airių kilmės rašytoja Maria Edgeworth parašė savo bičiuliui Davidui Ricardo klausdama: ar išmintinga Airijai taip stipriai priklausyti nuo bulvių? D. Ricardo, vienas žymiausių to meto ekonomistų, manė, kad ne. Jis įspėjo, jog Airija klysta, pasikliaudama kultūra, kurios derlius gali nuvilti. Neturtingos šeimos, galinčios įpirkti tik bulves, praradusios šį derlių, nebeturėtų jokio kito pragyvenimo šaltinio.

 

M. Edgeworth tuo nebuvo įtikinta. Jos atlikti tyrimai tarp ūkininkų šeimos valdose Edžvortstaune (Airija) parodė, kad bulvės yra pelningiausia kultūra. Ji tikėjo, kad derliaus nesėkmes galima suvaldyti geriau sandėliuojant atsargas ir turint informacijos apie vietas, kuriose jų gausu.

 

Po dviejų dešimtmečių prasidėjo Didysis badas. 1847 m. maždaug 3 000 iš 5 000 Edžvortstauno gyventojų badavo, o beveik aštuoniasdešimtmetė M. Edgeworth vaikščiojo nuo durų prie durų nešina krepšiais su maisto produktais. Pasak J. Smialek, šis badas „galiausiai pakeitė Marijos Edgeworth nuomonę“.

 

Norėtųsi, kad ir šiandien žmonės būtų tokie pat linkę keisti savo požiūrį, atsižvelgdami į naujus faktus. M. Edgeworth intelektinis sąžiningumas yra viena iš daugelio priežasčių palankiai įvertinti J. Smialek biografinę knygą „Nematoma Marijos Edgeworth ranka: kaip XIX a. rašytoja mokė pasaulį ekonomikos“.

 

Žurnalistė ir knygos „Limitless: The Federal Reserve Takes on a New Age of Crisis“ (2023 m.) autorė J. Smialek atskleidžia, kaip M. Edgeworth (1768–1849) įpynė Adamo Smitho sukurtą naująjį politinės ekonomijos mokslą į romanus bei istorijas vaikams, kurios buvo skaitomos visame Vakarų pasaulyje.

 

Savo laikais M. Edgeworth buvo literatūros pasaulio garsenybė. Jane Austen, kur kas tuo metu mažiau garsėjusi, rašytoja 1814 m. rašė savo dukterėčiai, kad nusprendė nemėgti jokių romanų, „išskyrus panelės Edgeworth, taviškius ir saviškius“. Iki pat Walterio Scotto pasirodymo Edgeworth buvo komerciškai sėkmingiausia savo laikų romanistė. Per savo karjerą iš rašymo ji uždirbo apie 11 000 svarų sterlingų – tai prilygsta maždaug 1,7 mln. JAV dolerių šiandienos pinigais. Palyginimui: per visą gyvenimą Austen uždirbo apie 630 svarų, o Charlotte Brontë – 1 500 svarų. Galima sakyti, kad ji buvo savo laikų J. K. Rowling, populiariose istorijose pateikianti jaunimui skirtas moralines ir ekonomines pamokas. Vis dėlto šiandien Edgeworth, pasak A. Smialek, tėra išnaša istorijoje.

 

Edgeworth susidomėjimas ekonomika prasidėjo nuo jos tėvo Richardo Lovello Edgewortho – charizmatiško išradėjo ir žemvaldžio, kuris vedė keturis kartus ir susilaukė 22 išgyvenusių vaikų. Savo vyriausiąją dukrą Mariją jis pasirinko padėjėja valdant šeimos dvarą. Ši praktinė patirtis papildė jos studijas skaitant Adamo Smitho, Davido Hume’o, Thomaso Malthuso ir Davido Ricardo veikalus. Jos literatūrinę karjerą daugiau nei dešimtmečiui pristabdė šeimos draugo Thomaso Day įtaka – jis nepritarė tam, kad moterys publikuotų savo kūrinius. Kai Day mirė, jos kūriniai ėmė sparčiai plūsti į spaustuves.

 

Pagrindinis Edgeworth įsitikinimas – kad švietimas gali įveikti skurdą – yra toks pat aktualus šiandien, koks buvo ir tada.

 

Maždaug 1800 m. kartu su tėvu parašytame ir nepublikuotame esė ji teigė, kad „Anglijoje žmogus, mokantis skaityti ir rašyti, gali pakilti iki aukščiausių valstybės postų, tačiau nėra jokių galimybių, kad tokią padėtį pasiektų neraštingas vargšas“. Kaip aiškina A. Smialek, „Edgeworthai tikėjo, kad skurdas ir nepalanki padėtis neturėtų tapti aklaviete ar statiška būsena“. Darbininkų klasės turėtų turėti galimybę pagerinti savo padėtį visuomenėje savo pastangomis ir tinkamu elgesiu.“

 

Šią mintį Edgeworth plėtojo ir savo grožinėje literatūroje. Kūrinyje „Ennui“ (1809 m.) dvaro valdytojas McLeodas abejoja, ar „įmanoma imtis kokių nors veiksmingų priemonių“ vargstantiems airiams padėti, „kol jie neįgys geresnio išsilavinimo“, o kaimynystėje gyvenantis žemvaldys tvirtina, kad mokyti vargšus skaityti – tai „pilti alyvą į ugnį“. Edgeworth nepalieka abejonių, kuris iš jų yra teigiamas veikėjas.

 

A. Smialek Edgeworth istoriją susieja su jos laikų ekonominėmis diskusijomis, kurios aktualios ir šiandien. Edgeworth palaikė glaudžius ryšius su Malthusu, Ricardo bei ekonomistu Richardu Jonesu, kuris „prašydavo jos patarimų“. Ji konsultavo airių politiką Thomasą Springą Rice’ą (vėliau tapusį Didžiosios Britanijos iždo kancleriu) vargšų švietimo ir paramos jiems teikimo klausimais.

 

Badas tapo išbandymu Edgeworth puoselėtiems laisvosios rinkos principams. Ji ilgą laiką pirmenybę teikė darbo vietų kūrimui, o ne tiesioginei paramai. Tačiau kai išbadėję žmonės tapo per silpni dirbti, o sėjai nebuvo sėklos, ji priėjo prie išvados, kad „protingas ir plačių pažiūrų politinės ekonomijos atstovas pripažintų, jog ypatingos aplinkybės reikalauja išimčių“. Ekonomistai dažnai įsitikina, kad teorijos negali atstoti faktinių įrodymų. Vis dėlto A. Smialek pažymi, kad kai kurie britų pareigūnai vis tiek rėmėsi Malthuso idėjomis, norėdami pateisinti paramos neteikimą.

 

A. Smialek taip pat pristato kitas to meto moteris, rašiusias ekonomikos temomis, tarp jų – Jane Marcet ir Harriet Martineau. Autorė pasakoja, kaip į dešimtajame XIX a. dešimtmetyje išleistą Palgrave’o „Politinės ekonomijos žodyną“ (angl. *Palgrave’s Dictionary of Political Economy*) buvo įtrauktas straipsnis apie Edgeworth. kurią parašė Clara Elizabeth Collet. Svarbų indėlį į tą žodyną įnešė Edgeworth sūnėnas Francis Ysidro Edgeworthas – ekonomistas, kurio vardas iki šiol minimas ekonomikos studentams dėstant apie „Edgewortho dėžę“ (angl. *Edgeworth box*). Kaip pažymi ponia Smialek, būtent Maria pirmą kartą įdavė Adamo Smitho veikalą savo tėvui į rankas.

 

Ponia Smialek žurnalistui būdingu sklandumu atgaivina „niūriuoju mokslu“ (angl. *dismal science*) vadinamą ekonomiką. Knygoje Edgeworth vaizduojama kaip talentinga ekonominių idėjų perteikėja, supažindinanti įvairaus amžiaus skaitytojus – tuos, kurie niekada neatsiverstų mokslinio traktato, – su Smitho, Malthuso ir Ricardo argumentais.

 

Vienas epizodas, kurį ponia Smialek praleido, atskleidžia Edgeworth gebėjimą pripažinti klaidas ir keisti požiūrį. 1815 m. Rachel Mordecai, žydų kilmės mokytoja iš Šiaurės Karolinos, parašė Edgeworth laišką, kuriame išreiškė nepasitenkinimą tuo, kaip jos grožinėje literatūroje vaizduojami žydai – ypač niekšišku Londono karietų gamintoju Mordicai kūrinyje „The Absentee“ (1812 m.). Edgeworth, anksčiau kituose pasakojimuose naudojusi panašias karikatūras, į tai jautriai sureagavo. Jos kitame romane „Harrington“ (1817 m.) pasakotojas nueina kelią nuo vaikystėje jausto žydų baimės jausmo iki jų gerbimo. Moterys susirašinėjo visą likusį R. Mordecai gyvenimą; ištekėjusi už Aarono Lazaruso, ji savo pirmagimį pavadino Marxu Edgeworthu Lazarusu.

 

Ponia Smialek teigia, kad Maria Edgeworth pamažu grimzta į istorijos užmarštį. Jos knyga gali paskatinti atnaujinti susidomėjimą šia autore.

 

---

 

Ponia Furchtgott-Roth yra „Energy Policy Research Foundation“ vyresnioji bendradarbė ir knygos „Women's Figures: An Illustrated Guide to the Economic Progress of Women in America“ („Moterų statistika: iliustruotas moterų ekonominės pažangos Amerikoje vadovas“) autorė.” [1]

 

1. A Light on the Dismal Science. Furchtgott-Roth, Diana.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 14 Oct 2026: A15.