Drąsi idėja padaryti elitinius koledžus prieinamus

 

 

„Prinstonas neseniai panaikino studijų mokestį daugumai studentų iš šeimų, kurios uždirba iki 250 000 USD per metus. „The Daily Princetonian“ pranešimuose teigiama, kad dėl šio žingsnio universitetas galėjo būti pašalintas iš „One Big Beautiful Bill“ įstatymo numatytų labdaros fondo mokesčių sąrašų.

 

Nors respublikonai 2017 m. sukūrė labdaros fondo mokestį ir praėjusiais metais jį padidino daugeliui institucijų, siekdami įskųsti elitiniams koledžams, jie galėjo netyčia paskatinti Prinstoną plėsti prieinamumą ir įvairovę savo miestelyje, pasinaudodami nauja mokesčių spraga.

 

Tai yra tokio tipo mokesčių vengimas, kurį visi turėtume palaikyti.

 

Esame studentų vadovaujamos organizacijos, kuri skatina elitinius koledžus ir universitetus būti prieinamesnius paprastiems amerikiečiams, nariai, todėl keista girti Prinstoną už tai, kad galbūt išvengta mokesčio nuo daugiau nei 36 mlrd. USD vertės dotacijos. Dar keisčiau girti bet ką apie teisės aktus, kurie yra milžiniška mokesčių lengvata turtingiesiems, naikinanti įvairias socialines paslaugas.

 

Vis dėlto respublikonų mokestis atskleidė naudingą pamoką: atrodo, įmanoma paskatinti turtingus koledžus, tokius kaip Prinstonas, priimti daugiau dirbančiųjų ir viduriniosios klasės studentų. Jiems tikrai reikia šio postūmio, nes prestižiškiausi mūsų universitetai dabar priima didesnę dalį turtingų studentų nei devintajame dešimtmetyje. Kongresas turėtų sugalvoti sumanesnį dotacijų mokestį, kad apdovanotų išskirtiniausius šalies koledžus už geresnį aptarnavimą Amerikos visuomenei.

 

2017 m. respublikonų kontroliuojamas Kongresas nustatė 1,4 proc. mokestį privačių koledžų ir universitetų, kurių dotacijų vertė vienam studentui viršija pusę milijono dolerių, investicijų pajamoms. Išimtis buvo taikoma bet kuriam koledžui, kuriame studijavo mažiau nei 500 studentų, mokančių už mokslą. Išimtis buvo taikoma Berea koledžui Kentukyje, kurio senatorius Mitchas McConnellas tuo metu buvo daugumos lyderis. Tai buvo gera politika, kad Berea koledžas buvo atleistas nuo mokesčio, nes jis naudoja savo daugiau nei 1 mlrd. dolerių dotaciją, kad visi jo studentai, iš kurių 96 proc. yra iš mažas pajamas gaunančių šeimų, galėtų nemokamai mokėti už mokslą.

 

Tačiau respublikonai išdavė Berea atleidimo dvasią po intensyvių prieštaravimų 2025 m. iš laisvųjų menų kolegijų, religinių mokyklų ir Hillsdale koledžo, kuris yra glaudžiai susijęs su Trumpo administracija. Kongresas padidino dotacijų mokesčio tarifus, tačiau taip pat padidino atleidimo nuo mokesčio ribą iki 3000 studentų, mokančių už mokslą, o tai reiškia, kad kelios dešimtys institucijų, turinčių kelių milijonų ir net kelių milijardų dolerių dotacijas, šiais metais iš tikrųjų nustos mokėti mokestį.

 

Šios kolegijos nėra apdovanojamos už tai, kad yra dosnios kaip Berea; jos apdovanojamos tiesiog už tai, kad yra mažos. Didesnė riba suteikia dešimtims laisvųjų menų kolegijų gerą priežastį išlaikyti savo išskirtinumą.

 

Atrodo, kad Prinstonas iš esmės tapo mažas, būdamas dosnesnis. Sausio mėnesį Prinstono universiteto investicinės bendrovės generalinis direktorius uždarame renginyje dalyviams pranešė, kad mokykla tikisi nustoti mokėti federalinį dotacijų mokestį. Greičiausiai tai lemia nauja universiteto politika, pagal kurią studentai iš 90 procentų Amerikos namų ūkių, uždirbančių mažiau nei ketvirtį milijono dolerių per metus, atleidžiami nuo mokesčio už mokslą.

 

Prinstonas nėra vienintelis, plečiantis finansinę paramą šeimoms su pajamos svyruoja nuo 200 000 iki 300 000 USD. Per pastaruosius metus Čikagos, Jeilio ir Swarthmore universitetai paskelbė apie didelius mokesčių atleidimus. Problema ta, kad mes neįsivaizduojame, kiek studentų iš tikrųjų tai pasinaudos. Nemokamo mokslo pažadas, net ir selektyviuose koledžuose, be abejo, yra sumanus rinkodaros žingsnis. Tačiau kol šios mokyklos nepriims daug daugiau dirbančiųjų ir viduriniosios klasės studentų, tų, kurie iš tikrųjų atitinka paramos gavimo reikalavimus, sunku įsivaizduoti, kad tai bus daug daugiau.

 

Papildomi 44 mln. USD, kuriuos Prinstonas, kaip tikimasi, praėjusiais mokslo metais išleis finansinei paramai, yra tik dalis daugiau nei 200 mln. USD, kuriuos, kaip prognozuota, Prinstonas kasmet turės sumokėti pagal mokestį. Net jei šis žingsnis yra visiškai savanaudiškas, poveikio nebus. Prinstonas tikrai turės kasmet priimti klases, kuriose dauguma studentų yra dirbantieji ir vidurinioji klasė, kad išvengtų dotacijos mokesčio.

 

Ši paskata netaikoma turtingoms institucijoms, kurios priima mažiau nei 3000 studentų, tokioms kaip Grinnell koledžas (dotacijos vertė: beveik 3 mlrd. USD) ir Caltech (apie 4,5 mlrd. USD). milijardų). Jis neegzistuoja ir toms mokykloms, kuriose yra daug daugiau studentų nei Prinstonas, pavyzdžiui, Harvardo (apie 57 milijardus dolerių) ar Stanfordo (daugiau nei 40 milijardų dolerių), kurios iš esmės galėtų pasiekti mokesčio slenkstį tik panaikindamos studijų mokestį didelei daliai savo studentų, įskaitant daugelį turtingųjų.

 

Protingesnis mokestis suteiktų daug daugiau institucijų galimybę pasirinkti: arba panaudoti savo fondą prieinamumui ir įvairovei didinti, arba mokėti mokestį, kad kompensuotų turtingųjų galimybių kaupimo išlaidas.

 

Geriau suplanuotas mokestis būtų taikomas mokykloms, kurių fondas vertas daugiau daugiau nei 500 000 USD vienam studentui, nepriklausomai nuo studentų skaičiaus, tačiau jų mokamas tarifas sumažėtų, galbūt net iki nulio, nes jos padidintų studentų, gaunančių mažiausias 80 procentų pajamų, dalį ir suteiktų jiems pakankamai finansinės pagalbos, kad išvengtų skolų. Institucijos taip pat būtų apdovanotos už tai, kad atmeta nesąžiningą priėmimo praktiką, pavyzdžiui, palikimo ir donorų lengvatas, ir padidina jų pervedimų į bendruomenės kolegijas dalį. Kiekvienas iš mokesčio surinktas doleris turėtų būti skirtas tiesiai bendruomenės kolegijoms ir regioniniams valstybiniams universitetams – mokykloms, kurias lanko dauguma Amerikos kolegijų studentų, – kur tikroji problema yra užtikrinti, kad studentai gautų finansinę ir akademinę paramą, kurios jiems reikia norint baigti studijas.

 

Norime, kad mokestis būtų taikomas daug daugiau elitinių kolegijų, tačiau taip pat norime suteikti joms daugiau būdų, kaip nuoširdžiai įsipareigoti gauti studijas. Dotacijų mokesčiui reikia didesnio tinklo su daugiau išeičių.

 

Nors Trumpo administracija kurstė ir išnaudojo visuomenės pasipiktinimą elitinėmis kolegijomis savo ideologiniams tikslams, noras, kad elitinės kolegijos atrodytų mažiau kaip užmiesčio klubai, o labiau kaip šalis, neturėtų būti partinis klausimas. Jei jau ką, tai bendras nepasitikėjimas elitiniais koledžais suteikia retą galimybę dirbti abipusiai.

 

Amerikiečiams nereikia rinktis tarp puolimo prieš aukštąjį mokslą ir status quo, sukurto privilegijuotųjų grupei. Geresnis, dvipartinis dotacijų mokestis, kuris atlygintų už prieinamumą ir įperkamumą bei siųstų pajamas koledžams, kurie daro daugiausia gero, yra išeitis iš šio klaidingo pasirinkimo ir žingsnis siekiant atkurti aukštojo mokslo su tauta sugriautas socialines sutartis.

 

Jamesas S. Murphy yra vyresnysis mokslinis bendradarbis „Class Action“ – studentų valdomoje ne pelno siekiančioje organizacijoje, kuri iš naujo įsivaizduoja elitinių koledžų ir universitetų vaidmenį visuomenėje. Ryanas Cieslikowskis yra neseniai Stanfordo universiteto absolventas ir „Class Action“ direktorius.“ [1]

 

1. A Bold Idea to Make Elite Colleges Affordable: Guest Essay. Murphy, James S; Ryan Cieslikowski.  New York Times (Online) New York Times Company. Jun 25, 2026.

A Bold Idea to Make Elite Colleges Affordable

 

 

“Princeton recently waived tuition for most students from families making up to $250,000 a year. Reporting in The Daily Princetonian suggests that this move may have removed the university from the One Big Beautiful Bill Act’s endowment tax rolls.

 

Although Republicans created the tax on endowments in 2017 and increased it for many institutions last year as little more than a way to stick a thumb in the eye of elite colleges, they may have inadvertently created an incentive for Princeton to expand access and diversity on its campus by exploiting a new tax loophole.

 

This is the kind of tax evasion we should all get behind.

 

We’re members of a student-driven organization that pushes elite colleges and universities to be more accessible to ordinary Americans, so it feels odd to praise Princeton for possibly avoiding a tax on its over $36 billion endowment. It feels even stranger to praise anything about legislation that is a giant tax giveaway to the wealthy that guts a range of social services.

 

Yet the Republicans’ endowment tax revealed a useful lesson: It seems possible to push wealthy colleges like Princeton to enroll more working- and middle-class students. They surely need that push, because our most prestigious universities enroll a larger share of rich students now than they did in the 1980s. Congress should devise a smarter endowment tax to reward the country’s most exclusive colleges for better serving the American public.

 

In 2017, a Republican-controlled Congress imposed a 1.4 percent tax on the investment earnings of private colleges and universities with endowments worth more than half a million dollars per student. There was an exemption to any college that enrolled fewer than 500 tuition-paying students. The exception applied to Berea College in Kentucky, whose senator Mitch McConnell was then the majority leader. It was good policy for Berea to have been exempted, since it uses its more than $1 billion endowment to be tuition free for all of its students, 96 percent of whom are from lower-income households.

 

Republicans, however, betrayed the spirit of the Berea exemption after intense objections in 2025 from liberal arts colleges, religious schools and Hillsdale College, which has strong ties to the Trump administration. Congress increased the endowment tax rates, but it also raised the enrollment ceiling for the exemption to 3,000 tuition-paying students, which means that several dozen institutions with multimillion- and even multibillion-dollar endowments will actually stop paying the tax this year.

 

These colleges are not being rewarded for being generous like Berea; they are being rewarded simply for being small. If anything, the higher threshold gives dozens of liberal arts colleges a good reason to maintain their exclusivity.

 

Princeton seems to have effectively become small by being more generous. In January, the managing director of the Princeton University Investment Company reportedly told attendees at a closed-door event that the school expects to stop paying the federal endowment tax. This is most likely thanks to the university’s new policy, which waives tuition for students from the 90 percent of American households that make less than a quarter-million dollars a year.

 

Princeton is not alone in its expansion of financial support to families with incomes in the $200,000 to $300,000 range. In the past year, the University of Chicago, Yale and Swarthmore have all announced hefty fee waivers. The problem is that we have no idea how many students will actually benefit. The promise of free tuition, even for selective colleges, is no doubt a smart marketing move. But until these schools enroll many more working and middle class students, those who actually qualify for aid, it is hard to see it as much more.

 

The additional $44 million Princeton was expected to spend on financial aid last school year is a fraction of the over $200 million it was projected to owe under the tax every year. Even if this move is entirely self-serving, the effect will not be. Princeton will surely need to enroll classes that are majority working- and middle-class every year in order to avoid the endowment tax.

 

That incentive does not exist for wealthy institutions that enroll fewer than 3,000 students, like Grinnell College (endowment value: nearly $3 billion) and Caltech (about $4.5 billion). Nor does it exist for ones with many more students than Princeton, like Harvard (about $57 billion) or Stanford (over $40 billion), which essentially could get under the tax’s enrollment threshold only by eliminating tuition for a large proportion of its students, including many rich ones.

 

A smarter tax would give many more institutions the chance to make a choice: either use their endowment to increase access and diversity, or pay the tax to offset the cost of hoarding opportunity for the wealthy.

 

A better designed tax would apply to schools with endowments worth more than $500,000 per student, regardless of enrollment size, but the rate they pay would go down, potentially to zero, as they increase their share of students from the bottom 80 percent of income and provide them enough financial aid to avoid debt. Institutions would be rewarded, as well, for rejecting unfair admissions practices like legacy and donor preferences, and increasing their share of community college transfers. Every dollar the tax raises should go straight to community colleges and regional public universities — the schools most American college students attend — where the real problem is making sure students have the financial and academic support they need to graduate.

 

We want many more elite colleges to be subject to the tax, but we also want to give them more ways to get out of it by making a genuine commitment to access. The endowment tax needs a bigger net with more ways out.

 

While the Trump administration has fomented and exploited popular resentment of elite colleges for its own ideological ends, wanting to make elite colleges look less like country clubs and more like the country shouldn’t be a partisan issue. If anything, shared mistrust of elite colleges provides a rare opportunity to work across the aisle.

 

Americans don’t have to choose between an assault on higher education and a status quo built to serve a privileged few. A better, bipartisan endowment tax that rewards access and affordability and sends revenue to the colleges that do the most good is a way out of that false choice and a step toward repairing higher education’s broken social contract with the nation.

 

James S. Murphy is a senior fellow at Class Action, a student-driven nonprofit reimagining the role of elite colleges and universities in society. Ryan Cieslikowski is a recent Stanford graduate and the director of Class Action.” [1]

 

1. A Bold Idea to Make Elite Colleges Affordable: Guest Essay. Murphy, James S; Ryan Cieslikowski.  New York Times (Online) New York Times Company. Jun 25, 2026.

EU proposes to end refugee protection for Ukrainians of military age. And it won’t be refugee protection for Lithuanians if Lithuania’s attack on China’s sovereign territory of Taiwan escalates into a China war. Don’t think you’ll vote for idiots and then run away somewhere

 

“The European Union (EU) proposed on Friday to end refugee protection for Ukrainians of military age who want to settle in the EU, but it proposed to extend the right to stay for others from the country for another year.

 

Brussels said the change was made at Kyiv’s request. Ukraine’s military is facing a personnel shortage.

 

“Temporary protection should not normally be granted to newly arrived persons who have not been allowed by Ukrainian authorities to leave Ukraine due to their military service,” the European Commission (EC) said, proposing an extension of the period until 2028. to extend the admission of all other Ukrainians who have fled the war.

 

The change would reportedly apply only to new applicants and would not affect Ukrainian men of military age who are already granted temporary protection under the EU.

 

Under martial law in Ukraine, men aged 23 to 60 are generally prohibited from leaving the country, while men aged 25 to 60 can be conscripted into the armed forces.

 

The move by Brussels comes as EU countries debate the future of the Community's temporary protection scheme for Ukrainians. The scheme has provided asylum to more than 4 million people fleeing the effects of the events in Ukraine since 2022.

 

The scheme grants them residence permits, the right to work and access to healthcare, social services and education.

 

Brussels said it would also set up a pilot programme to help Ukrainians who want to return home, providing practical assistance in areas such as jobs, housing and education.

 

He added that the EC proposal took into account “the changing needs of Ukraine’s defence and reconstruction.”

 

“This is what the Ukrainians themselves asked us for,” he said of the decision to limit protection to men of military age.

 

According to EU data, adult men make up about 27% of all Ukrainians currently benefiting from EU protection, women make up 43% and minors make up 30%.

 

The largest Ukrainian communities are located in Germany, Poland and the Czech Republic.”

 

ES siūlo nebeteikti pabėgėlio apsaugos šaukiamojo amžiaus ukrainiečiams. Ir lietuviams nebeteiks, jei Lietuvos ataka prieš suverenią Kinijos teritoriją Taivane pereis į kinetinį karą. Negalvokite, kad balsuosite už idiotus, o paskui kur nors pabėgsite

"Europos Sąjunga (ES) penktadienį pasiūlė nebeteikti pabėgėlio apsaugos šaukiamojo amžiaus ukrainiečiams, norintiems apsigyventi Bendrijos šalyse, tačiau kitiems iš šios šalies atvykusiems asmenims teisę pasilikti siūloma pratęsti dar metams.

 

Briuselis nurodė, kad šis pakeitimas atliekamas gavus Kyjivo prašymą. Ukrainos kariuomenė susiduria su personalo trūkumu.

 

„Laikinoji apsauga paprastai neturi būti suteikiama naujai atvykstantiems asmenims, kuriems ukrainiečių pareigūnai nėra leidę išvykti iš Ukrainos dėl jų karinės prievolės“, – nurodė Europos Komisija (EK), pasiūliusi dar metams, iki 2028 m. kovo 4 d., pratęsti priėmimą visiems kitiems nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams.

 

Kaip pranešama, šis pakeitimas būtų taikomas tik naujiems pareiškėjams ir nepaveiktų šaukiamojo amžiaus ukrainiečių vyrų, kuriems ES laikinoji apsauga jau yra suteikta.

 

Ukrainoje galiojant karinei padėčiai, vyrams nuo 23 iki 60 m. paprastai draudžiama išvykti iš šalies, o vyrai nuo 25 iki 60 m. gali būti šaukiami į ginkluotąsias pajėgas.

 

Tokį žingsnį Briuselis žengė ES šalims diskutuojant dėl Bendrijos laikinosios apsaugos schemos ukrainiečiams ateities. Ši schema suteikė prieglobstį daugiau, nei 4 mln. žmonių, bėgančių nuo 2022 m. prasidėjusio Ukrainos įvykių poveikio.

 

Ši schema suteikia jiems leidimus gyventi, teisę dirbti bei prieigą prie medicininės pagalbos, socialinių paslaugų ir švietimo.

 

Briuselis teigė, kad taip pat parengs bandomąją programą, skirtą padėti ukrainiečiams, norintiems grįžti namo, teikiant praktinę pagalbą tokiose srityse kaip darbo vietos, būstas ir švietimas.

 

Jis pridūrė, kad EK pasiūlyme atsižvelgta į „besikeičiančius Ukrainos gynybos ir atstatymo poreikius“.

 

„Tai yra tai, ko mūsų paprašė patys ukrainiečiai“, – sakė jis apie sprendimą apriboti apsaugą šaukiamojo amžiaus vyrams.

 

ES duomenimis, suaugę vyrai sudaro apie 27% visų ukrainiečių, šiuo metu besinaudojančių ES apsauga, moterys sudaro 43%, o nepilnamečiai – 30%.

 

Didžiausios ukrainiečių bendruomenės yra įsikūrusios Vokietijoje, Lenkijoje ir Čekijoje."