Ukraina šiais metais pagamins septynis milijonus dronų. Ar tai pagrįsta Kinijos pramonės gamybos galia, ypač magnetų srityje? Kas apie JAV?

 

Ukrainos planą 2026 m. pagaminti daugiau, nei septynis milijonus, dronų lemia spartus vidaus gamybos augimas, tačiau jis iš esmės priklauso nuo Kinijos tiekimo grandinių. Kinijos dominavimas elektronikos ir retųjų žemių magnetų srityje išlieka pramonės stuburu, tiekiant beveik visas pasaulines dalis, būtinas variklių gamybai.

 

Dabartinė pramonės dinamika labai priklauso nuo Kinijos gamybos galios:

 

· Magnetai ir svarbiausi komponentai: Kinija kontroliuoja didžiąją dalį pasaulinės retųjų žemių perdirbimo pramonės, įskaitant specializuotų magnetų, naudojamų mažuose dronų varikliuose, gamybą. Net ir Ukrainai agresyviai plečiant galutinio surinkimo pajėgumus, gamintojai vis dar pasikliauja Kinija dėl šių pagrindinių medžiagų, taip pat ličio baterijų, navigacijos modulių ir šviesolaidžių.

 

· Pramonės plėtra: Prognozuojama gamyba, kuri maždaug padvigubėja kasmet nuo 4 milijonų 2025 m., šiuo metu yra ekonomiškai ir logistiškai įmanoma tik dėl prieinamų, didelio masto kiniškų dalių.

 

Amerikiečiai negali taip atvirai gauti kiniškų prekių:

 

„Gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas imasi problemos, kurią Pentagonas ir Kongresas bandė spręsti (ir dažniausiai nesėkmingai) metų metus.

 

Kai buvo gynybos sekretorius, Robertas M. Gatesas per savo kadenciją dviejose prezidento administracijose kritikavo per daug našius ir per brangius ginklus.

 

Jis pasmerkė ginklus, kurie siūlė „99 procentų sprendimą“, bet kurių gamyba užtruko metus, ir paragino kurti naujos kartos ginklus, kurie būtų „75 procentų sprendimai“, bet kuriuos būtų galima pagaminti pigiau per kelis mėnesius.

 

Praėjus beveik dviem dešimtmečiams, mažai kas pasikeitė. „Patriot“ raketų perėmėjų gamyba gali užtrukti iki 36 mėnesių ir kainuoti 4 mln. dolerių. Iki šiol Irano kare JAV kariuomenė paleido daugiau nei 1200 tokių raketų. Kai kurios buvo panaudotos numušti 35 000 dolerių vertės „Shahed“ dronus, kurių Iranas gali pagaminti mažiausiai 200 per mėnesį.

 

Karas ir greitas tempas, kuriuo Jungtinės Valstijos eikvoja ginklus, atnešė p. Sena Gateso kritika išlieka iki šių dienų ir atskleidžia didelius Amerikos karinės pramonės bazės bei ginklų įsigijimo sistemų trūkumus.

 

„Ukraina šiais metais pagamins septynis milijonus dronų“, – interviu sakė Gatesas. „Klausykit. Kodėl mes negalime to padaryti?“

 

Pentagonas ir Kongresas daugelį metų bandė, ir dažniausiai nesėkmingai, spręsti šią problemą. Dabar jos imasi gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas. Pagrindinis skirtumas yra tas, kad nors daugelis gynybos sekretorių, įskaitant Gatesą, pasisakė už tai, kad reikia padaryti daugiau su mažiau pinigų, Hegsethas siekia 1,5 trilijono dolerių biudžeto – didžiausio karinio finansavimo pasiūlymo šiuolaikinėje JAV istorijoje.

 

Tačiau, ekspertų teigimu, yra esminių problemų, susijusių su tuo, kaip kariuomenė projektuoja ir gamina ginklus, kurių vien pinigai gali nepajėgti išspręsti.

 

„Pentagonas turi parodyti tikrus elgesio ir kultūros pokyčius“, – sakė Rachel Hoff, Ronaldo Reagano instituto politikos direktorė. „Jie įsteigė tiek daug naujų biurų ir paskelbė naujas strategijas, bet galiausiai, jei nebus realių pokyčių sutarčių sudarymo ir įsigijimo srityje, tai tėra retorika.“

 

Kaltinti galima daug. Tačiau iš esmės Pentagonas yra „išrankus klientas, perkantis mažomis partijomis ir niekada nepasiekiantis masto ekonomijos“, – teigė konservatyvių pažiūrų Amerikos įmonių instituto karinė ekspertė Mackenzie Eaglen.

 

Įranga, kurią perka Pentagonas – ne tik laivai ir lėktuvai, bet ir amunicija – gali būti pagaminama kelerius metus. Prasidėjus karui, ponia Eaglen teigė, kad nėra „greito sprendimo“, kaip padidinti gamybą.

 

„Sistema neturi jokių spragų, nes jos nereikia iki karo laikotarpio, arba taip trumparegiškai mąsto vyriausybė“, – sakė ji.

 

Gynybos departamento pareigūnai teigia esantys pasirengę pokyčiams. Ponas Hegsethas paragino rasti „85 procentų sprendimą“ ginklų įsigijimo srityje ir kritikavo didelius gynybos rangovus bei Pentagono biurokratiją, atkartodamas pono Gateso skundus.

 

Turėdamas omenyje potencialiai didžiulį išlaidų padidėjimą, pono Hegsetho pokyčiai sutelkti į komercinių šaltinių prioritetizavimą, raginimą pritraukti kelis tiekėjus ir reikalavimą, kad rangovai pagerintų savo gamybos pajėgumus. Iki šiol jo Pentagonas išplėtė tiekėjų skaičių su daugiametėmis sutartimis, kuriomis siekiama patrigubinti arba keturis kartus padidinti šaudmenų gamybą. Aukšto rango pareigūnai teigė, kad ieško būdų, kaip pritraukti naujų gynybos technologijų įmonių, panaikinant biurokratines kliūtis, kurios joms trukdė.

 

„Didindami išskirtinių sistemų gamybą, aktyviai ieškome novatoriškų nebrangių sprendimų, kurie galėtų papildyti mūsų aukščiausios klasės šaudmenis“, – sakė Pentagono atstovas Seanas Parnellas. „Skatindami konkurenciją ir naujas technologijas, užtikriname, kad pramonės bazė plėstųsi, kad mūsų kovotojams būtų užtikrintas amžinas mūšio lauko pranašumas.“

 

Administracijos viduje naikintuvų perėmėjų trūkumas ir kova dėl ginklų gamybos pakankamai greitai sukėlė nerimą, kad priešininkai gali įsidrąsinti ir kad sąjungininkai gali pakeisti savo skaičiavimus, nerimaujant, kad Jungtinės Valstijos negali jų apginti taip veiksmingai, kaip manė.

 

JAV specialiųjų operacijų pajėgų reidas, per kurį šių metų pradžioje buvo sučiuptas Venesuelos prezidentas Nicolás Maduro, suteikė kariuomenei nenugalimumo įspūdį. Pasak Amerikos žvalgybos agentūrų, Rusijos ir Kinijos pareigūnai įvertino, kad jie nebūtų galėję įvykdyti šios operacijos.

 

Tačiau karas Irane privertė Jungtines Valstijas atrodyti mažiau grėsmingomis.

 

Kova su šaudmenų atsargomis nėra naujiena. Remiantis 2010 m. armijos šaudmenų pramonės bazės istorija, Jungtinės Valstijos nuo Pirmojo pasaulinio karo patyrė ginklų gamybos pakilimų ir nuosmukių ciklus, nes Gynybos departamentas aktyvavo šaudmenų gamyklas konfliktui, kad jas uždarytų netrukus po karo veiksmų pabaigos.

 

Interviu iš Viljamsburgo, Virdžinijos valstijos, kur p. Gatesas atidarė naują jo vardu pavadintą centrą Viljamo ir Marijos koledže, skirtą nekariniams vyriausybiniams sprendimams skatinti, buvęs gynybos sekretorius teigė, kad Pentagonas turi sutelkti dėmesį į savo gamybos raumenų stiprinimą.

 

„Visi, regis, retoriškai pripažįsta gynybos pramonės pajėgumų problemas, nesvarbu, ar tai būtų laivų statyba, ar šaudmenys, ar kas nors kita, bet kaip greitai plečiamos esamos gamyklos, ar statomos naujos gamyklos?“ – sakė p. Gatesas. „Manau, kad biurokratijos supurtymas yra labai svarbus, nes greitis šiuo metu yra toks svarbus.“

 

Buvęs Vyriausybės atskaitomybės biuro analitikas Winslow T. Wheeleris teigė, kad problema yra kultūra, kurioje Pentagonas investuoja į labai brangias ginklų sistemas, kurias sunku išlaikyti.

 

„Štai kaip gaunamas 1,5 trilijono dolerių Gynybos departamento biudžetas, bet vis tiek lieka ginklų atsargos, kurios mažėja, sensta ir kurių neįmanoma išlaikyti“, – sakė jis.

 

Išskyrus LUCAS droną – Amerikos atvirkštinės inžinerijos būdu sukurtą Irano drono „Shahed“ kopiją, prieš Iraną buvo naudojami senos technologijos ginklai – F-35 lėktuvai, „Tomahawk“ raketos, „Patriot“ sistemos, – neseniai rašė gynybos įsigijimų ekspertai Pete'as Modigliani ir Mattas MacGregoras.

 

„Labai madinga sakyti, kad mums reikia pigių dronų, bet mums taip pat reikia ir senųjų sistemų“, – sakė Tara Murphy Dougherty, gynybos programinės įrangos bendrovės „Govini“, kuri specializuojasi JAV gynybos įsigijimų proceso modernizavime, generalinė direktorė. „Yra įtampa. Tai, ką sužinojome Irane, iš operacijos „Epic Fury“ stebėjimo, yra tai, kad vis dar turime išlaikyti savo laivyną, taškas.“

 

Ponas Gatesas teigė, kad net ir didėjančių biudžetų eroje laukia sunkūs sprendimai.

 

Pasak jo, labai svarbu, kad Pentagono vadovybė nuspręstų, kurias senąsias sistemas pasilikti – ir paspartinti jų gamybą – o kurių atsisakyti. Praėjusią savaitę ponas Hegsethas Kongresui sakė, kad gali atsisakyti planuojamų armijos aviacijos programų mažinimų. Tačiau ponas Gatesas, negailestingai šalinęs mylimus projektus iš kiekvienos karinės tarnybos, teigė, kad kultūrinius pokyčius turi inicijuoti departamento viršūnė.

 

„Pentagone yra daug žmonių, kurie gali sulėtinti procesą, sukurti kliūtis arba pasakyti „ne“, – sakė ponas Gatesas. „Ir yra tik du žmonės, kurie gali visa tai panaikinti, ir tai yra sekretorius ir sekretoriaus pavaduotojas.“

 

Pentagono pareigūnai tvirtina, kad yra pasirengę prisiimti daugiau rizikos nei jų pirmtakai. Tačiau daugelis buvusių gynybos sekretorių žadėjo pokyčius, tačiau pamatė, kad jų idėjos žlugo.

 

Šį mėnesį sakytoje kalboje pramonės bazės politikos sekretoriaus padėjėjas Michaelas Cadenazzi sakė, kad nors Gynybos departamentas ir toliau pirks ginklus iš tradicinių gynybos rangovų, pareigūnai ieško būdų, kaip įsigyti pigesnių dronų ir šaudmenų.

 

„Yra galimybė subalansuoti portfelį ir sukurti didesnį atsparumą visai ekosistemai“, – sakė ponas Cadenazzi.

 

Pentagono vadovai tai sakė jau daugelį metų. Tačiau ekspertai teigia, kad yra tikimybė, jog šį kartą viskas bus kitaip. Kovos mūšio lauke, naujos karinės išlaidos, naujų gynybos technologijų įmonių karta ir vadovybė, norinti išbandyti skirtingus metodus, – visa tai gali pakeisti tai, ką ir kaip greitai Pentagonas gamina ginklus.

 

„Sisteminės transformacijos pagrindas jau sukurtas“, – sakė ponia Hoff. „Matome naują Pentagono vadovybės energiją, politinę Kongreso paramą ir operacinį poreikį Irane. Jei tai nesukels pirmosios tikros karinės modernizacijos per visą kartą, greičiausiai praleisime šią progą.“ [1]

 

1. Iran War Exposes Shortcomings in U.S. Military Industrial Base. Barnes, Julian E.  New York Times (Online) New York Times Company. May 19, 2026.

 

 

Ukraine is going to produce seven million drones this year. Is this based on China's industry's production might, particularly the magnets? What about America?

 

Ukraine’s plan to produce over seven million drones in 2026 is driven by rapid domestic manufacturing scale-up, but it fundamentally relies on Chinese supply chains. China’s dominance in electronics and rare-earth magnets remains the backbone of the industry, supplying nearly all of the global parts essential for motor production.

 

 

The current industry dynamics depend heavily on Chinese manufacturing might:

 

·         Magnets & Critical Components: China controls an overwhelming majority of the global rare-earth processing industry, including the production of specialized magnets used in small drone motors. Even as Ukraine aggressively expands its final assembly capacity, manufacturers still rely on China for these base materials, as well as lithium batteries, navigation modules, and fiber optics.

 

·         Industrial Scaling: The projected output—which has roughly doubled every year from 4 million in 2025—is only economically and logistically feasible right now because of accessible, high-volume Chinese parts.

 

Americans cannot get the Chinese stuff so openly:

 

“Defense Secretary Pete Hegseth is taking on a problem that the Pentagon and Congress have tried, and mostly failed, to address for years.

 

When he was defense secretary, Robert M. Gates railed against weapons that did too much and cost too much throughout his time in two presidential administrations.

 

He denounced weapons that offered a “99 percent solution” but took years to build, and called for a new generation of arms that were “75 percent solutions” but could be produced more cheaply in months.

 

Almost two decades later, little has changed. Patriot interceptor missiles can take up to 36 months and $4 million to build. So far in the Iran war, the U.S. military has fired more than 1,200 of them. Some were used to shoot down $35,000 Shahed drones, which Iran can churn out at a rate of at least 200 a month.

 

The war, and the quick pace with which the United States has burned through weapons, has brought Mr. Gates’s old critique to the current day and exposed deep shortcomings in America’s military industrial base and weapon procurement systems.

 

“Ukraine is going to produce seven million drones this year,” Mr. Gates said in an interview. “Come on. Why can’t we do that?”

 

The Pentagon and Congress have tried, and mostly failed, to address the problem for years. Now Defense Secretary Pete Hegseth is taking it on. The main difference is that while many defense secretaries, including Mr. Gates, argued for doing more with less money, Mr. Hegseth is pushing for a $1.5 trillion budget, the largest military funding proposal in modern U.S. history.

 

But, experts say, there are fundamental problems with how the military designs and builds weaponry that money alone might not be able to fix.

 

“The Pentagon needs to demonstrate real behavioral and cultural change,” said Rachel Hoff, the policy director at the Ronald Reagan Institute. “They have stood up so many new offices and announced new strategies, but ultimately if there aren’t real changes on contracting and acquisition, it’s all just rhetoric.”

 

There is plenty of blame to go around. But essentially, the Pentagon is a “finicky customer that buys in small batches and never achieves economies of scale,” said Mackenzie Eaglen, a military expert at the conservative-leaning American Enterprise Institute.

 

The equipment the Pentagon buys — not just ships and planes but also munitions — can take several years to build. When a war starts, Ms. Eaglen said, there is no “quick fix” to increase production.

 

“The system has no slack because it isn’t needed until wartime, or so the shortsighted thinking goes in government,” she said.

 

At the Defense Department, officials say they are ready for change. Mr. Hegseth has called for “an 85 percent solution” in weapons acquisition and criticized large defense contractors and the Pentagon bureaucracy, echoing Mr. Gates’s complaints.

 

Armed with a potentially huge increase in spending, Mr. Hegseth’s changes focus on prioritizing commercial sources, pushing for multiple suppliers and demanding that contractors improve their manufacturing capacity. So far his Pentagon has expanded the number of multiyear contracts aimed at tripling or quadrupling munitions production. And senior officials said they are finding ways to bring in new defense tech companies, eliminating bureaucratic barriers that have hindered them.

 

“As we increase production of exquisite systems, we are actively looking for innovative low-cost solutions that can complement our high-end munitions,” said Sean Parnell, the Pentagon spokesman. “By driving competition and new technology into the fold, we’re ensuring the industrial base expands to ensure everlasting battlefield overmatch for our war fighters.”

 

Inside the administration, the shortfall in interceptors, and the struggles to produce weapons fast enough, has prompted worries that adversaries could be emboldened and that allies could change their calculations, concerned the United States cannot defend them as effectively as they had thought.

 

The U.S. special operations forces raid that captured President Nicolás Maduro of Venezuela early this year gave the military an air of invincibility. According to American intelligence agencies, officials in Russia and China assessed that they could not have executed that operation.

 

But the war in Iran has made the United States appear less formidable.

 

Struggles with the munitions stockpile are not new. According to a 2010 Army history of the munitions industrial base, the United States has undergone boom and bust cycles of arms production since World War I, as the Defense Department activated ammunition plants for a conflict only to decommission them shortly after hostilities ended.

 

In an interview from Williamsburg, Va., where Mr. Gates was inaugurating a new center at the College of William & Mary named in his honor that is aimed at promoting nonmilitary governmental solutions, the former defense secretary said the Pentagon needed to focus on building up its production muscle.

 

“Everybody seems to rhetorically recognize the problems with defense industrial capacity, whether it’s ship building or ammunition or anything else, but how fast are either existing factories being expanded or new factories being built?” Mr. Gates said. “The reason why I think shaking up the bureaucracy is critical is because speed at this point is so important.”

 

Winslow T. Wheeler, a former analyst at the Government Accountability Office, said the problem was a culture in which the Pentagon invests in very expensive weapons systems that are difficult to keep in the field.

 

“That is how you get up to a $1.5 trillion D.O.D. budget but still have a weapons inventory which is shrinking, aging and can’t be maintained,” he said.

 

With the exception of the LUCAS drone, America’s reverse-engineered knockoff of Iran’s Shahed drone, the weapons used against Iran were old technology — F-35 planes, Tomahawk missiles, Patriot systems — Pete Modigliani and Matt MacGregor, defense acquisition experts, wrote recently.

 

“It is very in vogue to say we need cheap drones, but we also need our legacy systems,” said Tara Murphy Dougherty, the chief executive of Govini, a defense software company that specializes in modernizing the U.S. defense acquisition process. “There is a tension. What we learned in Iran, the observation from Operation Epic Fury, is that we still have to sustain our fleet, full stop.”

 

Mr. Gates said that even in an era of rising budgets, there are hard decisions ahead.

 

It is critical, he said, that the Pentagon leadership decide which legacy systems to keep — and speed production of — and which to jettison. Last week, Mr. Hegseth told Congress he may back down from planned cuts to Army aviation programs. But Mr. Gates, who ruthlessly cut beloved projects from every military service, said that cultural change has to be driven by the top of the department.

 

“There are many people in the Pentagon who can slow things down, create obstacles or say no,” Mr. Gates said. “And there are only two people who can override all that, and that’s the secretary and the deputy secretary.”

 

Pentagon officials insist they are ready to take on more risks than their predecessors. But plenty of past defense secretaries promised change, only to see their ideas fizzle.

 

At a speech this month, Michael Cadenazzi, the assistant secretary for industrial base policy, said while the Defense Department would continue to buy weapons from traditional defense contractors, officials were looking for ways to purchase cheaper drones and munitions.

 

“There’s an opportunity to balance the portfolio and build more resilience across the entire ecosystem,” Mr. Cadenazzi said.

 

Pentagon leaders have said that for years. But experts said there is a chance things will be different this time. Struggles on the battlefield, new military spending, a generation of new defense tech companies and leadership willing to try different approaches could all combine to alter what, and how fast, the Pentagon makes weapons.

 

“The building blocks for systemic transformation are in place,” Ms. Hoff said. “We’re seeing new energy from leadership at the Pentagon, political support from Congress and the operational need in Iran. If this does not lead to the first real military modernization in a generation, we will likely miss the moment.”” [1]

 

1. Iran War Exposes Shortcomings in U.S. Military Industrial Base. Barnes, Julian E.  New York Times (Online) New York Times Company. May 19, 2026.

 

 

„Anthropic“ pokyčiai kibernetinių grėsmių srityje – „Mythos“ naudotojams dabar leidžiama dalytis kibernetinio saugumo duomenimis pagal politikos pakeitimus

 

„VAŠINGTONAS. – „Anthropic“ neseniai pradėjo leisti savo galingo dirbtinio intelekto modelio „Mythos“ naudotojams dalytis kibernetinio saugumo grėsmėmis su kitais, kurie gali susidurti su panašiais pažeidžiamumais, pakeisdama ankstesnę poziciją, kilus susirūpinimui, kad prieigos prie informacijos ribojimas gali pakenkti mažesnėms įmonėms.

 

Naujoji politika pabrėžia iššūkius, su kuriais susiduria dirbtinio intelekto įmonės, ribojančios prieigą prie savo geriausių modelių.

 

„Anthropic“ leido maždaug 50 didelių įmonių ir organizacijų, valdančių kritinę skaitmeninę infrastruktūrą, pasiekti „Mythos“, kuris geba rasti programinės įrangos pažeidžiamumus daug efektyviau nei žmonės, pagal programą, vadinamą „Project Glasswing“. Tikslas – leisti šioms įmonėms ir vyriausybei spręsti kibernetines grėsmes prieš plečiant prieigą ir galbūt išleidžiant galingesnius modelius.

 

„Mythos“ naudotojai iš pradžių pasirašė konfidencialumo sutartis, siekdami užtikrinti, kad jų kibernetinės rizikos informacija nebūtų dalijamasi, sakė įmonės atstovė. Praėjusią savaitę „Anthropic“ pradėjo aiškinti įmonėms, kad jos gali dalytis informacija apie kibernetines grėsmes ir „Mythos“ išvadas su kitais subjektais, jei tai daroma atsakingai, sakė ji.

 

„Konfidencialumo apsauga buvo tai, ko partneriai prašė iš pradžių ir kas buvo įtraukta į partnerių pasirašytas sutartis. „Programai bręstant, mes ją pritaikėme, kad užtikrintume, jog svarbia informacija būtų plačiai dalijamasi – taip pat ir už programos ribų – siekiant maksimalaus gynybinio poveikio“, – sakė atstovė spaudai.

 

Vienas iš bendrovės patiriamos neigiamos reakcijos ženklų – pirmadienį vienas demokratų kongresmenas laiške „Anthropic“ generaliniam direktoriui Dario Amodei teigė, kad bendrovė turėtų leisti „Mythos“ naudotojams informuoti savo pramonės šakų kolegas, kurie gali susidurti su panašiais iššūkiais, teigiama „The Wall Street Journal“ matytame laiške.

 

„Joks subjektas neturėtų būti sutartimi ribojamas nuo kitų įspėjimo, švelninimo veiksmų koordinavimo ar atitinkamų ir patikimų suinteresuotųjų šalių informavimo apie skubias kibernetines rizikas“, – laiške rašė Atstovų Rūmų narys Josh Gottheimer (demokratas, Naujasis Džersis). Jis yra vienas iš Atstovų Rūmų demokratų komisijos dirbtinio intelekto klausimais pirmininkų ir paprastai remia politiką, kurią remia daugelis pramonės vadovų.

 

„Mythos“ naudotojai jau pradėjo viešai dalytis tam tikra informacija. Kibernetinio saugumo įmonė „Palo Alto Networks“ ir „Mozilla“, organizacija, sukūrusi interneto naršyklę „Firefox“, neseniai pareiškė, kad šis modelis leidžia jiems rasti daug daugiau programinės įrangos pažeidžiamumų nei įprastai.

 

Skeptikai perspėja, kad platesnis dalijimasis informacija gali sukelti saugumo pažeidimus ir kibernetinių atakų, jei informacija pateks į netinkamas rankas. „Anthropic“ praėjusį mėnesį pradėjo tyrimą dėl neteisėtos prieigos prie „Mythos“.“ [1]

 

1. U.S. News: Anthropic Shifts on Cyber Threats --- Mythos users now allowed to share cybersecurity data in policy change. Ramkumar, Amrith.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 19 May 2026: A3.  

Anthropic Shifts on Cyber Threats --- Mythos users now allowed to share cybersecurity data in policy change

 

 

“WASHINGTON -- Anthropic recently began letting users of its powerful artificial-intelligence model Mythos share cybersecurity threats with others who may face similar vulnerabilities, modifying its previous stance amid concerns that limiting access to the information could hurt smaller companies.

 

The new policy highlights the challenges facing AI companies that are restricting access to their best models.

 

Anthropic has allowed roughly 50 large companies and organizations managing critical digital infrastructure to access Mythos, which is capable of finding software vulnerabilities much more efficiently than humans, in a program called Project Glasswing. The goal is to let those companies and the government address cyber threats before expanding access and potentially releasing more capable models.

 

The Mythos users initially signed confidentiality agreements to make sure their cyber risk information wasn't shared, a company spokeswoman said. Last week, Anthropic began telling the companies they could share information about cyber threats and Mythos findings with other entities as long as it was done responsibly, she said.

 

"Confidentiality protections were something partners asked for at the outset and were built into agreements partners signed. As the program has matured, we've adapted them to ensure key information can be shared broadly -- including outside the program -- for maximum defensive impact," the spokeswoman said.

 

In one sign of the backlash facing the company, a top Democratic congressman said in a Monday letter to Anthropic Chief Executive Dario Amodei that the company should let Mythos users notify peers in their industries that may face similar challenges, according to a copy viewed by The Wall Street Journal.

 

"No entity should be contractually restricted from warning others, coordinating mitigations, or informing relevant and trusted stakeholders about urgent cyber risks," Rep. Josh Gottheimer (D., N.J.) wrote in the letter. He co-chairs a House Democratic commission on AI and typically backs policies that have the support of many industry executives.

 

Mythos users have already started sharing some information publicly. Cybersecurity firm Palo Alto Networks and Mozilla, the organization behind the Firefox internet browser, recently said the model let them find many more software vulnerabilities than they normally would.

 

Skeptics warn that sharing information more widely could lead to security breaches and cyberattacks if the details fall into the wrong hands. Anthropic last month opened a probe into unauthorized access to Mythos.” [1]

 

1. U.S. News: Anthropic Shifts on Cyber Threats --- Mythos users now allowed to share cybersecurity data in policy change. Ramkumar, Amrith.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 19 May 2026: A3.