Pirmoji tokio pobūdžio vakcina suteikia naują viltį, vėžiu sergantiems, pacientams

„Be melanomos, mokslininkai tiria vakcinas nuo glioblastomos, kasos vėžio ir kitų onkologinių ligų.

 

„Merck“ ir „Moderna“ sukurta eksperimentinė vakcina gali tapti pirmąja tokio tipo vakcina, skirta vėžiui gydyti. Mokslininkai tikisi, kad ji bus ne paskutinė.

 

Ketvirtadienį vaistų gamintojai pranešė, kad melanomos pacientams, gavusiems vakciną, skirtą padėti jų imuninei sistemai kovoti su navikais, vėžio atsinaujinimo tikimybė per dvejus metus buvo 42 proc. mažesnė nei tiems, kurie vakcinos negavo. Bendrovės dar nepateikė duomenų, rodančių, kad šis gydymo būdas gali pailginti bendrą melanomos pacientų išgyvenamumą.

 

Šie rezultatai pasiekti tuo metu, kai vakcinų nuo vėžio kūrimas įgauna didelį pagreitį – tai idėja, kurią mokslininkai dešimtmečius bandė įgyvendinti, tačiau nesėkmingai.

 

„Apie terapines vakcinas nuo vėžio parašyta tūkstančiai mokslinių straipsnių“, – teigė dr. Stevenas Rosenbergas, Nacionalinio vėžio instituto Chirurgijos skyriaus vadovas ir imunoterapijos – gydymo metodo, pasitelkiančio paties organizmo imuninę sistemą kovai su vėžiu – pradininkas.

 

Vis dėlto, įkvėpti pastarojo meto mokslo laimėjimų, tyrėjai dabar tikrina, ar tokios vakcinos ateityje galėtų būti taikomos įvairių rūšių vėžiui gydyti, įskaitant ir sunkiai įveikiamas formas, pavyzdžiui, kasos ar smegenų vėžį. Šias pastangas remia tokios farmacijos bendrovės kaip „Moderna“ bei ligoninės, pavyzdžiui, „Memorial Sloan Kettering“ vėžio centras, kuris 2024 m. įkūrė specialų padalinį, skirtą vakcinų nuo vėžio kūrimui, gamybai ir pacientų skiepijimui vietoje. Be to, šiemet federalinė vyriausybė paskelbė apie 200 mln. JAV dolerių vertės viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektą, skirtą šių vakcinų plėtrai paspartinti.

 

Vis dar yra pagrindo skepticizmui. Pavyzdžiui, neaišku, ar kiti vėžio tipai reaguos į šį metodą taip pat palankiai, kaip melanoma – vėžio forma, kurią lengviau paveikti imuninę sistemą pasitelkiančia terapija ir kuri ypač gerai į ją reaguoja.

 

„Tai – pirmasis žingsnis, – sako dr. Robertas Vonderheide’as, išrinktasis Amerikos vėžio tyrimų asociacijos prezidentas ir Pensilvanijos universiteto „Abramson“ vėžio centro direktorius. – Ar tai veiks gydant kitus navikus? Esu nusiteikęs optimistiškai. Ar dar daug ko turime išmokti? Be jokios abejonės.“ Šimtmečio senumo idėja

 

Idėja, kad žmogaus imuninė sistema gali kovoti su vėžiu, gyvuoja jau seniai – kai kas teigia, kad net daugiau nei šimtmetį, nurodydami dar XIX a. 10-ajame dešimtmetyje darytus bandymus gydyti vėžį bakterijų mišiniais.

 

Vis dėlto šią sritį iš esmės pakeitė keli svarbūs pokyčiai. Visų pirma, mokslininkai suprato, kad navikai gamina „neoantigenus“ – naujus baltymus, kurie atskiria navikines ląsteles nuo sveikų; tai šiek tiek primena priešo vėliavą. Per pastaruosius 20 metų genetinio sekoskaitos (sekvenavimo) kaina smarkiai sumažėjo, todėl mokslininkams tapo daug lengviau nustatyti šias „vėliavas“ tiriant naviko DNR.

 

Kartu tobulėjo technologijos, leidžiančios prognozuoti, kurios iš šių „vėliavų“ greičiausiai išprovokuos imuninės sistemos ataką. Tokių vėžio vakcinų, kokias kuria „Merck“ ir „Moderna“, esmė – pateikti specifinį, konkretaus paciento navikui pritaikytą „priešo vėliavų“ rinkinį. Taip imuninė sistema išmoksta jas atpažinti ir, vėžiui atsinaujinus, pradėti kovą.

 

Be to, sėkmingai sukūrus vakcinas nuo COVID-19, tapo gana pigu ir paprasta gaminti vakcinas, kurių pagrindą sudaro mRNR (informacinė RNR). Jose užkoduotos instrukcijos organizmui pačiam pasigaminti minėtus neoantigenus. Būtent šiuo principu remiasi „Moderna“ ir „Merck“ kuriama vakcina, nors mokslininkai tiria ir kitus metodus.

 

Šios bendrovės savo vakciną naudojo kartu su pembrolizumabu („Keytruda“). Šis vaistas priklauso gana naujai preparatų grupei – imuninių kontrolinių taškų inhibitoriams. Jie tarsi „atleidžia stabdžius“ svarbioms imuninėms ląstelėms, leisdami joms atpažinti ir pulti vėžines ląsteles.

 

„Tai, kad visos šios galimybės susijungė vienu metu, sukėlė didelį susidomėjimą ir atvėrė plačias inovacijų perspektyvas“, – teigia dr. Catherine Wu, Bostone esančio „Dana-Farber“ vėžio instituto Kamieninių ląstelių transplantacijos ir ląstelių terapijos skyriaus vadovė. Dr. Wu vadovavo vienam iš pirmųjų daug žadančių tyrimų, kuriuose buvo nagrinėjama personalizuota vakcina nuo melanomos.

 

„Merck“ ir „Moderna“ atliktas klinikinis tyrimas, skirtas vakcinai nuo melanomos, rėmėsi būtent šiais pasiekimais. Tyrime dalyvavo 1 137 pacientai, sergantys melanoma. Maždaug du trečdaliai jų atsitiktinės atrankos būdu buvo atrinkti gauti eksperimentinę mRNR vakciną (iš viso devynias dozes) kartu su pembrolizumabu, o likęs trečdalis gavo placebą. ir pembrolizumabą.

 

Praėjus dvejiems metams po tyrimo pradžios, tiems, kurie gavo vakciną, buvo daug mažesnė tikimybė, kad vėžys atsinaujins arba, dar blogiau, išplis toli organizme.

 

„Jūs efektyviai imunizavote organizmą atpažinti vėžį ir jį sunaikinti“, – sakė dr. Marjorie Green, „Merck“ onkologijos klinikinių tyrimų vadovė. Dr. Green teigė, kad bendrovė planuoja kuo greičiau kreiptis dėl reguliavimo patvirtinimo.

 

Tedui Komendai, aistringam laivybos entuziastui, golfo žaidėjui ir mėgėjų romanistui, prieš trejus metus buvo diagnozuota 3 stadijos melanoma. „Jie sakė, kad ji gydoma, o rezultatai buvo iš anksto numatyti,“ – pasakė jis, tačiau paties atlikta paieška internete greitai atskleidė, kad penkerių metų išgyvenamumo rodikliai siekia 65–75 proc. – „o tai, mano manymu, nėra jau taip puiku.“ Kai „Dana-Farber“ centro gydytojai paklausė p. Komendos, ar jis norėtų dalyvauti klinikiniame tyrime, šis nedvejojo. Vakcina buvo „itin nepastebima“, – sakė jis. Vienintelis nemalonus šalutinis poveikis, kurį jis patyrė, buvo trumpalaikis karščiavimas. „Kasdien ėjau į darbą – gyvenau įprastą gyvenimą“, – pasakojo jis. Paskutinę vakcinos dozę jis gavo maždaug prieš metus. Dabar jam 55-eri, ir vėžio požymių nėra.

 

„Tikiuosi, kad ji ir toliau atliks savo darbą“, – sakė jis.

 

Kova su kitų rūšių vėžiu

 

Mokslininkai tiria panašias vakcinas, skirtas gydyti inkstų, šlapimo pūslės, nesmulkialąstelinį plaučių ir kasos vėžį, taip pat glioblastomą – smegenų vėžio formą, kurią ypač sunku gydyti.

 

Tačiau, išskyrus melanomos tyrimą, iki šiol paskelbti rezultatai daugiausia gauti atlikus nedidelius stebėjimo pobūdžio tyrimus. Kadangi daugelyje šių tyrimų vertinamas vakcinų veiksmingumas užkertant kelią vėžio atsinaujinimui po gydymo, rezultatai nėra tokie akivaizdūs, kaip, pavyzdžiui, vartojant vaistus, kurie tiesiogiai mažina naviką. Prireiks laiko ir atsitiktinių imčių (randomizuotų) eksperimentų, kad mokslininkai surinktų pakankamai duomenų ir nustatytų, ar šios vakcinos iš tiesų pagerina gydymo rezultatus.

 

Neseniai atlikti atsitiktinių imčių tyrimai, kuriuose vertintos vakcinos nuo storosios žarnos bei galvos ir kaklo vėžio, nepasiekė užsibrėžtų tikslų – atitinkamai sumažinti ligos atsinaujinimą ir pailginti išgyvenamumą be ligos progresavimo.

 

Didelio dėmesio sulaukia vienas atsitiktinių imčių kontroliuojamas tyrimas, kuriame dalyvauja bendrovės „BioNTech“ ir „Genentech“. Šio tyrimo metu 260 pacientų bandoma pritaikyti personalizuotą mRNR vakciną nuo kasos vėžio. Ankstyvajame šio metodo tyrime, kuriam vadovavo dr. Vinodas Balachandranas iš „Memorial Sloan Kettering“ centro, nustatyta, kad aštuoniems iš 16 vakciną gavusių pacientų susiformavo imuninis atsakas. Septyni iš jų buvo gyvi dar praėjus ketveriems–šešeriems metams. Sergant kasos vėžiu, penkerių metų išgyvenamumo rodiklis siekia apie 13 proc.

 

Vėžio prevencija

 

Kiti mokslininkai nagrinėja galimybę vakcinomis visiškai sustabdyti vėžio vystymąsi arba net užkirsti kelią jo atsiradimui žmonėms, kuriems kyla didžiausia rizika susirgti.

 

Vienas iš tokių projektų vykdomas Pitsbergo universitete, kur imunologijos ir chirurgijos profesorė Olivera Finn eksperimentuoja su vakcina, kurios sudėtyje yra sintetinė baltymo, vadinamo MUC1, versija; šis baltymas aptinkamas daugelio žmonių navikų paviršiuje. Dr. Finn tiria, ar ši vakcina gali paskatinti imuninį atsaką, nukreiptą prieš navikines ląsteles, ir sustabdyti „duktalinę karcinomą *in situ*“ (angl. *ductal carcinoma in situ*) – ankstyvą krūties vėžio formą, kuri kartais gali išplisti.

 

Dr. Susan Domchek, krūties vėžio onkologė iš Pensilvanijos universiteto, ir dr. Vonderheide, išrinktasis AACR (Amerikos vėžio tyrimų asociacijos) prezidentas, tiria panašią vakciną asmenims, turintiems BRCA 1 arba BRCA 2 mutacijas. Jų kuriama vakcina sudaryta iš trijų skirtingų baltymų, kurie taip pat dažnai aptinkami sergant įvairių rūšių vėžiu. Tikimasi, kad ateityje tokia vakcina galėtų būti naudojama kaip standartinė, visiems prieinama („paruošta vartojimui“) priemonė įvairių vėžio formų profilaktikai.

 

Hjustone esančiame „MD Anderson“ vėžio centre dr. Eduardo Vilar-Sanchez, laikinai einantis klinikinės vėžio prevencijos skyriaus vadovo pareigas, tiria profilaktinę vakciną, skirtą iš esmės sveikiems žmonėms, turintiems Linčo sindromą (angl. *Lynch syndrome*). Ši paveldima būklė smarkiai padidina riziką susirgti storosios žarnos, gimdos gleivinės (endometriumo) ir kiaušidžių vėžiu. Vakcinoje naudojamas virusas, kuris į organizmą pristato daugiau nei 200 baltymų, susijusių su polipais arba ankstyvos stadijos vėžiu. Tikslas – „išmokyti“ imuninę sistemą atpažinti ir pulti naviką, jei šis pradėtų formuotis.

 

Šie darbai vis dar yra labai ankstyvoje stadijoje. Prireiks laiko ir lėšų, kol bus rastas tinkamiausias sprendimas. Tačiau, pasak kai kurių tyrėjų, tai – natūralus kitas žingsnis.

 

XX a. dešimtajame dešimtmetyje vėžio vakcinos buvo tiriamos pacientams, sergantiems pažengusios stadijos vėžiu, siekiant sumažinti navikus, tačiau imuninei sistemai ši užduotis pasirodė per sunki. Todėl mokslininkai pakeitė strategiją ir pradėjo tirti vakcinas kaip priemonę, skirtą užkirsti kelią ligos atsinaujinimui pacientams, kurių organizme po gydymo buvo likę tik labai nedaug vėžio ląstelių.

 

Atsiradus naujų įrodymų, kad toks metodas gali būti veiksmingas, kai kurie tyrėjai svarsto apie kitą logišką šios krypties plėtrą. „Ar ateityje vėžio vakcinos galėtų tapti tikrai profilaktinėmis priemonėmis? Būtent ši koncepcinė idėja mane labai džiugina“, – teigė dr. Vonderheide.” [1]

 

1. First-of-Its-Kind Vaccine Ushers in New Hope for Cancer Patients. Agrawal, Nina.  New York Times (Online) New York Times Company. Oct 23, 2026.

First-of-Its-Kind Vaccine Ushers in New Hope for Cancer Patients

“Beyond melanoma, scientists are studying cancer vaccines for glioblastoma, pancreatic cancer and more.

 

An experimental vaccine developed by Merck and Moderna could become the first vaccine of its kind used to treat cancer. Scientists hope it won’t be the last.

 

On Thursday, the drug makers announced that patients with melanoma who received a vaccine tailored to help their immune systems attack their tumors were 42 percent less likely to experience a recurrence of the cancer within two years than those who did not receive the vaccine. The companies have yet to show the treatment can prolong melanoma patients’ overall survival.

 

The results come at a time of great momentum in the development of cancer vaccines — an idea scientists have tried and failed to realize for decades.

 

“There have been thousands of papers written on therapeutic cancer vaccines,” said Dr. Steven Rosenberg, chief of the surgery branch at the National Cancer Institute and a pioneer of immunotherapy, the use of the body’s immune system to fight cancer.

 

Buoyed by recent scientific advances, however, researchers are now testing whether such vaccines could one day be used for a range of cancers, including hard-to-treat ones like pancreatic and brain cancer. Those efforts have been bolstered by investments from drug makers like Moderna as well as hospitals like Memorial Sloan Kettering Cancer Center, which in 2024 established a center dedicated to designing, producing and administering cancer vaccines on site. This year, the federal government also announced a $200 million public-private partnership to advance these vaccines.

 

There is still reason for skepticism. It’s unclear, for example, whether other cancers will respond to this approach as favorably as melanoma, a cancer that is easier to target with, and particularly responsive to, therapies that harness the immune system.

 

“This is the first step,” said Dr. Robert Vonderheide, president-elect of the American Association for Cancer Research and director of the Abramson Cancer Center at the University of Pennsylvania. “Will it work in other tumors? I’m hopeful. Do we have a lot to learn? For sure.”

 

A Century-Old Idea

 

The notion that a person’s own immune system could fight off cancer has been around for a long time — more than a century, some say, citing efforts in the 1890s to treat cancer with bacterial mixtures.

 

A few major developments have changed the field, though. For one, scientists came to understand that tumors produce “neoantigens,” new proteins that distinguish tumor cells from healthy cells — somewhat akin to an enemy flag. In the last 20 years, a significant reduction in the cost of genetic sequencing has made it easier than ever for scientists to identify these flags by sequencing tumor DNA.

 

At the same time, the technology to predict which flags were most likely to provoke an immune system attack was improving. The idea of a cancer vaccine like Merck and Moderna’s is to deliver a bespoke set of these enemy flags, customized to an individual’s tumor, to teach the immune system to recognize them and attack if the cancer reappears.

 

And thanks to the successes in Covid vaccine development, it is now relatively cheap and easy to make vaccines using mRNA, which carry instructions for the body to make these neoantigens. The Moderna and Merck vaccine uses this approach, though scientists are also exploring others.

 

The companies delivered their vaccine in combination with pembrolizumab (Keytruda). The medication is part of a relatively new class of drugs called immune checkpoint inhibitors, which take the brakes off important immune cells so they can attack cancer cells once they recognize them.

 

“Having all of those capabilities all kind of converge at the same time led to a lot of excitement and a lot of opportunity for innovation,” said Dr. Catherine Wu, head of stem cell transplantation and cellular therapies at Dana-Farber Cancer Institute in Boston. Dr. Wu led one of the first promising studies of a personalized cancer vaccine for melanoma.

 

The Merck-Moderna melanoma vaccine trial built on those efforts. The trial involved 1,137 melanoma patients, about two-thirds of whom were randomly assigned to receive an experimental mRNA vaccine, delivered in nine doses, in addition to pembrolizumab. The other third received a placebo and pembrolizumab.

 

Two years after entering the trial, those who received the vaccine were far less likely to have had the cancer come back at all or, worse, spread far in the body.

 

“You’ve effectively immunized the body to recognize the cancer and kill it,” said Dr. Marjorie Green, head of oncology clinical development at Merck. Dr. Green said the company planned to apply for regulatory approval as soon as possible.

 

Ted Komenda, an avid boater, golfer and amateur novelist, was diagnosed with Stage 3 melanoma three years ago. “They said it was treatable and the outcomes were pretty good,” he said, but his own research online quickly turned up five-year survival statistics of 65 to 75 percent, “which I didn’t really deem all that great.”

 

When his doctors at Dana-Farber asked Mr. Komenda if he wanted to participate in the trial, he didn’t hesitate. The vaccine “was incredibly unobtrusive,” he said. The worst side effect he experienced was a brief fever. “I went to work every day — I lived my life,” he said. He received his last dose of vaccine about a year ago. Now 55, he remains cancer free.

 

“I’m hopeful that it continues to do its job,” he said.

 

Taking on Other Cancers

 

Scientists are studying similar vaccines in kidney, bladder and non-small-cell lung cancer, as well as pancreatic cancer and glioblastoma, a brain cancer that is notoriously difficult to treat.

 

But aside from the melanoma trial, the published results so far are mostly from small, observational studies. And because many are testing the vaccines’ effectiveness at preventing a cancer from coming back after it has been treated, the results aren’t obvious the way they might be with a drug that shrinks a tumor. It will take time and randomized experiments for researchers to collect enough data to determine whether these vaccines improve outcomes.

 

Recent randomized trials of vaccines for colon cancer and for head and neck cancer failed to hit their goals of reducing recurrence and improving the rate of progression-free survival, respectively.

 

One study that is being closely watched is a randomized controlled trial involving BioNTech and Genentech. The trial is testing a personalized mRNA vaccine against pancreatic cancer in 260 patients. An early study of the approach, led by Dr. Vinod Balachandran at Memorial Sloan Kettering, found that eight of 16 patients who received the vaccine showed an immune response. Seven of them were still alive four to six years later. The five-year survival rate for pancreatic cancer is about 13 percent.

 

Preventing Cancer Outright

 

Other scientists are exploring whether vaccines could go so far as to stop cancers in their tracks, or even prevent them from ever forming in the people most at risk.

 

One such effort is taking place at the University of Pittsburgh, where Olivera Finn, a professor of immunology and surgery, is experimenting with a vaccine that contains a synthetic version of a protein called MUC1 that is expressed by many human tumors. Dr. Finn is testing whether the vaccine can stimulate the immune response to attack tumor cells and intercept ductal carcinoma in situ, an early form of breast cancer that can sometimes spread.

 

Dr. Susan Domchek, a breast oncologist at the University of Pennsylvania, and Dr. Vonderheide, the A.A.C.R. president-elect, are testing a similar vaccine in people who carry the BRCA 1 or 2 mutation. Their vaccine contains three different proteins that are also common across cancers. Their hope is that such a vaccine could one day be used “off-the-shelf” to prevent a variety of cancers.

 

And at the MD Anderson Cancer Center in Houston, Dr. Eduardo Vilar-Sanchez, interim chair of clinical cancer prevention, is studying a prevention vaccine for otherwise healthy people with Lynch syndrome. The inherited condition vastly increases the risk of developing colorectal, endometrial and ovarian cancer. The vaccine uses a virus to deliver more than 200 proteins associated with polyps or early-stage cancers, in hopes of training the immune system to attack if a tumor does develop.

 

This work is still in the very early stages. It will take time and money to figure out the best approach. But, some researchers said, it’s a natural next step.

 

In the 1990s, cancer vaccines were tested in patients with advanced tumors to try to shrink them — but that proved too challenging a job for the immune system. So researchers moved to testing the vaccines as a way of preventing recurrence in patients who had minimal cancer left.

 

With new evidence that such an approach can work, some researchers are looking to what they see as the next logical extension. “Is there a way in the future that cancer vaccines can be truly preventative? That’s the conceptual part of this that gets me very excited,” Dr. Vonderheide said.” [1]

 

1. First-of-Its-Kind Vaccine Ushers in New Hope for Cancer Patients. Agrawal, Nina.  New York Times (Online) New York Times Company. Oct 23, 2026.

Pasaulis: revoliucija vėžio gydyme

„Labas rytas, pasauli. Praėjusią savaitę sužinojome, kad popiežiui Leonui XIV diagnozuotas plaučių vėžys. Šią savaitę paaiškėjo, kad po operacijos vėžys buvo visiškai pašalintas ir tolesnis gydymas nebus reikalingas.

 

Dar visai neseniai plaučių vėžio diagnozė būtų prilygusi mirties nuosprendžiui. Ši liga vis dar mirtina, tačiau patikra ir revoliuciniai pokyčiai vėžio gydymo srityje iš esmės sumažino mirtingumą. Tai gera žinia, turint omenyje, kad ilgėjant gyvenimo trukmei, daugelis iš mūsų tam tikru gyvenimo etapu susidursime su viena ar kita vėžio forma.

 

Visame pasaulyje vėžiu suserga maždaug vienas iš penkių žmonių. Kai kuriose turtingose šalyse šis rodiklis siekia net vieną iš dviejų.

 

Apie tai įdomiai pasikalbėjau su savo kolege Nina Agrawal – sveikatos temų žurnaliste, kuri atidžiai seka šiuos mokslo proveržius. Aptarėme daugybę dalykų, įskaitant intriguojančią galimybę sukurti vakciną nuo vėžio.

 

Žmonija prieš vėžį

 

Nina, popiežius sveiksta po plaučių vėžio operacijos. Plaučių vėžys – ypač gąsdinanti liga. Tačiau šiandien ši diagnozė skamba visai kitaip nei anksčiau.

 

Be abejo. Padaryta didelė pažanga. Mirtingumas nuo plaučių vėžio sumažėjo, o penkerių metų išgyvenamumo rodiklis – t. y. dalis žmonių, kurie lieka gyvi praėjus penkeriems metams po diagnozės nustatymo – Jungtinėse Valstijose padvigubėjo: nuo maždaug 15 proc. dešimtojo dešimtmečio pabaigoje iki maždaug 30 proc. šiandien. Vis dėlto, lyginant su kitomis vėžio rūšimis, šis rodiklis vis dar nėra džiuginantis; plaučių vėžys išlieka dažniausia mirties nuo vėžio priežastimi.

 

Įspūdinga. Tai kas gi pasikeitė vėžio gydyme?

 

Pažanga priklauso nuo vėžio tipo. Pavyzdžiui, kalbant apie plaučių vėžį, vienas svarbiausių pasiekimų – taikinių terapija. Daugelio pacientų organizme aptinkama specifinė mutacija (dažniausiai gene, vadinamame EGFR), o vaistai, nukreipti būtent į šią mutaciją, per pastaruosius 20 metų nuolat tobulėjo. Tai iš esmės pakeitė situaciją. Taikinių terapija, kaip rodo pats pavadinimas, veikia tik vėžines ląsteles, o sveikas ląsteles dažniausiai palieka ramybėje. Tuo tarpu tradicinė chemoterapija yra toksiška daugumai ląstelių, įskaitant ir sveikas.

 

Taikinių terapija taip pat taikoma gydant krūties vėžį. Tai dažniausia vėžio forma tarp moterų; maždaug viena iš aštuonių amerikiečių moterų suserga šia liga. Tačiau išgyvenamumo rodikliai dabar yra daug geresni. Taip yra todėl, kad pagerėjo patikra ir gydymo metodai: be tikslinės terapijos, atsirado ir naujų imunoterapijos būdų, kurie suaktyvina paciento imuninę sistemą kovai su vėžiu. Prieš 15 metų tokių galimybių nebuvo.

 

Kodėl būtent dabar matome tiek daug proveržių?

 

Įvyko du svarbūs dalykai. Pirmasis – genetinis sekoskaitos nustatymas (sekvenavimas). Gydytojai gali ištirti konkretaus naviko genetinę seką, nustatyti mutacijas ir parinkti gydymą, nukreiptą būtent į jas. Sergant tam tikromis vėžio formomis, pavyzdžiui, kai kurių tipų krūties vėžiu, tai taip pat leidžia nustatyti, ar pacientui bus naudinga chemoterapija; tai gali apsaugoti daugelį žmonių nuo jos sukeliamo toksinio poveikio.

 

Antrasis svarbus veiksnys – geresnis supratimas, kaip imuninę sistemą galima pasitelkti kovai su vėžiu. Tyrėjai išsiaiškino, kaip efektyviau panaudoti mūsų pačių imuninę sistemą vėžio ląstelėms naikinti. Jie sukūrė vaistus, kurie tarsi „atleidžia stabdžius“ tam tikroms imuninės sistemos ląstelėms. Pavyzdžiui, anksčiau išplitusi melanoma beveik visada baigdavosi mirtimi. Situacija iš esmės pasikeitė, kai 2011 m. buvo patvirtinta ši imunoterapijos vaistų grupė.

 

O kokio masto yra šių naujų gydymo būdų prieinamumas?

 

JAV, kur atliekama daugybė tokių tyrimų, patvirtintą gydymą dažniausiai iš dalies padengia draudimas. Tačiau net ir apdrausti pacientai gali gauti tokias sąskaitas, kurios juos priveda prie bankroto. Be to, egzistuoja eksperimentiniai gydymo metodai, kurie dar nėra patvirtinti, todėl juos gauti dar sunkiau.

 

Pavyzdžiui, naujas vaistas nuo kasos vėžio, nukreiptas į mutaciją, būdingą daugeliui vėžio formų, JAV yra kompensuojamas, nors tiekimo grandinės dar tik nusistovi. Naujausios kartos gydymo būdai prieinami tik dalyvaujant klinikiniuose tyrimuose.

 

O kaip kitose pasaulio šalyse?

 

Situacija pasauliniu mastu nevienoda. Tikslinė plaučių vėžio terapija yra lengviau prieinama turtingose Azijos šalyse, pavyzdžiui, Taivane, tačiau skurdesnėse šalyse mirtingumas nuo vėžio yra didesnis – iš dalies dėl ribotų gydymo galimybių. Farmacijos įmonės pačios sprendžia, kuriose šalyse siekti vaistų registracijos; dažnai jos neteikia paraiškų tose valstybėse, kuriose, jų manymu, nepavyks gauti didelio pelno.

 

Rašėte apie kai kurias netikėtas pasekmes, kylančias dėl to, kad žmonės, kuriems diagnozuotas vėžys, dabar gyvena daug ilgiau. Tai daugiausia teigiamas dalykas, tačiau kartais jis sukelia ir sudėtingų situacijų.

 

Visi pacientai, su kuriais kalbėjausi, yra dėkingi už šį papildomą laiką. Anksčiau 4 stadijos krūties ar plaučių vėžys dažniausiai reikšdavo, kad liko vos keleri metai. Dabar kai kurie žmonės su tokia diagnoze gyvena 10 ar 12 metų. Tačiau dėl to tampa labai sunku ką nors planuoti.

 

Viena moteris, su kuria kalbėjausi, prieš maždaug šešerius metus išgirdo 4 stadijos plaučių vėžio diagnozę. Pirmaisiais metais ji gyveno 12 savaičių intervalais – laukdama kito tyrimo. Labai sunku planuoti gyvenimą trimis ar net šešiais mėnesiais į priekį. Ar leisti pinigus, ar juos taupyti? Mesti darbą ir keliauti?

 

Nina, ar kada nors bus rasti vaistai nuo vėžio?

 

Iki to dar labai toli. Tačiau mokslininkai apie gydymą dabar kalba kitaip nei anksčiau – be to, kai kurios vėžio formos vis labiau primena lėtines ligas. Visgi, esant daugeliui pažengusių vėžio formų, gydymo galimybės vis dar ribotos.

 

Viena daug žadanti sritis, į kurią daugelis dabar atkreipia dėmesį – tai personalizuotos vėžio vakcinos, galinčios padėti išvengti ligos atsinaujinimo. Jau dabar galime skiepytis nuo infekcijų, sukeliančių vėžį, pavyzdžiui, ŽPV (žmogaus papilomos viruso). Tačiau neseniai atliktas pirmasis didelis klinikinis tyrimas, kuriame tirta vakcina, skirta užkirsti kelią vėžio atsinaujinimui pacientams, sergantiems melanoma ir kuriems navikai buvo pašalinti chirurginiu būdu. Išsamūs tyrimo rezultatai paskelbti vakar. Vakcina „išmoko“ imuninę sistemą atpažinti vėžio ląsteles ir jas pulti. Žinoma, tikimasi, kad ateityje šias vakcinas bus galima pritaikyti ir kitų rūšių vėžiui gydyti. Tačiau iki to dar toli.“ [1]

 

1. The World: A cancer revolution. Bennhold, Katrin.  New York Times (Online) New York Times Company. Oct 23, 2026.

The World: A cancer revolution

“Good morning, world. Last week, we learned that Pope Leo XIV was diagnosed with lung cancer. This week, we learned that surgery removed the cancer entirely and he wouldn’t need further treatment.

 

Not so long ago, a lung cancer diagnosis would have been an automatic death sentence. It’s still deadly. But screening and a revolution in cancer treatments have radically reduced death rates. That’s good news, since rising life expectancies mean that many of us will get some type of cancer at some point in our lives.

 

Worldwide, about one in five people will get cancer. In some rich countries, it is more like one in two.

 

I had a fascinating conversation with my colleague Nina Agrawal, a health reporter who has been following these breakthroughs closely. We covered a lot of ground, including the tantalizing prospect of a cancer vaccine.

 

Humans vs. cancer

 

Nina, the pope is recovering from lung cancer surgery. Lung cancer is particularly scary. But it’s a very different diagnosis than it would have been in the past.

 

Absolutely. There’s been a lot of progress. The mortality rate for lung cancer has fallen and the five-year survival rate — the portion of people who are still alive five years after being diagnosed — has doubled in the United States, from about 15 percent in the late 1990s to around 30 percent now. It’s still not great compared with other types of cancer; lung cancer remains the leading cause of cancer death.

 

Wow. So what has changed in cancer treatment?

 

Advances vary by cancer. In lung cancer, for example, a big one is targeted therapy. Many patients have a specific mutation — often in a gene called EGFR — and drugs that target that mutation have improved steadily over the last 20 years. That’s been a real game changer. Targeted therapy, as the name implies, acts specifically on cancer cells and mostly leaves healthy cells alone, whereas traditional chemotherapy is toxic to most cells, including healthy ones.

 

Breast cancer is another beneficiary of targeted therapy. This is the most common cancer among women; about one in eight American women get it. But survival rates are now much higher. That’s because screening has gotten better, as have treatments: In addition to targeted therapies, there are also new immunotherapies that activate the patient’s immune system to attack the cancer. Those didn’t exist 15 years ago.

 

Why are we seeing all these breakthroughs now?

 

Two big things have happened. One is genetic sequencing. Doctors can sequence an individual tumor, find its mutations and then tailor a treatment that specifically targets those mutations. For certain cancers, like some types of breast cancer, it can also tell you whether a patient is likely to benefit from chemotherapy, which can spare a lot of people that toxicity.

 

The other thing that’s really helped is understanding how the immune system can be harnessed to fight cancer. Researchers have figured out how to better use our own immune system to attack cancer cells. They’ve developed drugs that essentially take the brakes off certain cells in the immune system. Advanced melanoma, for example, used to be almost universally deadly. It’s been totally transformed since this class of immunotherapies was first approved in 2011.

 

And how widely are these new treatments available?

 

In the U.S., where a lot of this research happens, the treatments that are approved are generally covered to some degree by insurance. But even insured patients can still face bills that bankrupt them. Then you have the more experimental treatments that are not yet approved and harder to come by.

 

A new pancreatic cancer drug, for example, which targets a mutation common in many cancers, is now covered in the U.S., though the supply chain is still working itself out. The next generation is available only through clinical trials.

 

What about elsewhere in the world?

 

Globally, it varies. Targeted lung cancer therapies are more accessible in high-income Asian countries like Taiwan, but poorer countries bear a higher burden of cancer deaths, partly because of scarce access. The drug companies themselves decide which countries to seek drug approval from, and they often don’t apply in countries where they think they won’t make a lot of money.

 

You’ve written about some of the unexpected repercussions of people being diagnosed with cancer now living much longer. It’s been mostly good, but also sometimes complicated.

 

The patients I’ve spoken with are all grateful for the time. Stage 4 breast or lung cancer used to mean a maximum of a few years. Now some people live 10 or 12 years with that diagnosis. But that also makes it very hard to plan.

 

One woman I talked to was diagnosed with stage 4 lung cancer about six years ago. In her first year, she lived in 12-week increments, until her next scan. It’s very hard to plan your life three months or even six months at a time. Do you spend money or save it? Quit your job and travel?

 

Nina, will there ever be a cure for cancer?

 

We are still a long way from that. But researchers do talk about a cure now in a way they didn’t used to — and some cancers are becoming more like chronic diseases. But many advanced cancers still have limited treatments.

 

One exciting thing many are watching now is personalized cancer vaccines that can help prevent recurrence. We can already vaccinate against infections that cause cancer, like HPV. But now we’ve had the first big trial for a vaccine to prevent cancer recurring in patients with melanoma who had their tumors surgically removed. The full results were announced yesterday. The vaccine trains the immune system to recognize the cancer cell and then attack it. The hope, of course, is that these vaccines can be generalized to other cancers. But we’re not there yet.” [1]

 

1. The World: A cancer revolution. Bennhold, Katrin.  New York Times (Online) New York Times Company. Oct 23, 2026.

Dirbtinio intelekto energija: dirbtinio intelekto duomenų centrams reikia daug elektros energijos. Amerikos technologijų įmonės vėl pasikliauja branduolinėmis ir dujomis kūrenamomis elektrinėmis, kad patenkintų šį poreikį. Štai kodėl Vokietija ir Vokietijos ekonomikos apendiksas – Lietuva – turi galimybę dalyvauti dirbtinio intelekto revoliucijoje tik tuo atveju, jei Vokietijos AfD su kraštutiniais kairiaisiais koalicijoje paims valdžią ir pradės vėl pirkti pigias rusiškas dujas.

Partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) atstovai ir tam tikros populistinės kairiosios partijos dažnai teigia, kad Vokietijos pramonės ir technologijų ateitis priklauso nuo pigių rusiškų gamtinių dujų importo atnaujinimo. Šiuo požiūriu alternatyvios energijos strategijos yra nepakankamos, kad būtų patenkinti didžiuliai šiuolaikinės skaitmeninės infrastruktūros ir sunkiosios pramonės energijos poreikiai.

 

"„Apple“ ne tik ženkliai padidino kompiuterių kainas, bet ir atminties moduliai bei SSD diskai pastaraisiais mėnesiais pabrango visoje kompiuterių pramonėje. Neseniai čia paaiškinome priežastis. Dirbtinis intelektas ir didelės įmonės su savo duomenų centrais užvaldo atminties rinką, ir šiai tendencijai nematyti pabaigos.

 

Dabar artėja antroji ir trečioji kainų kilimo banga, bent jau Amerikos klientams. Dirbtinio intelekto naudojimo kainos, taip pat ir elektros energijos kainos, kyla. Iki 2019 m. vidutinės elektros energijos kainos gyvenamiesiems klientams daugelį metų buvo apie 13 centų už kilovatvalandę, o dideliems pramonės klientams – 6,8 cento. Iki 2025 m. jos padidėjo 33 proc. iki 17,3 cento gyvenamiesiems klientams ir 27 proc. iki 8,6 cento dideliems vartotojams. Duomenys gauti iš JAV Energetikos informacijos administracijos. Staigaus kainų kilimo priežastys: Ukraina nuo 2022 m., brangus perėjimas prie atsinaujinančiosios energijos ir minėtas augantis duomenų centrų ir dirbtinio intelekto programų poreikis. Jau keli tyrimai rodo, kad elektros energijos kainos regionuose, kuriuose yra daug dirbtinio intelekto duomenų centrų elektros energijos paklausa išaugo ypač smarkiai.

 

Remiantis gegužės mėnesio „Goldman Sachs“ prognoze, Amerikos duomenų centrų elektros energijos paklausa iki 2027 m. bent padvigubės. Dabartinė bendros Amerikos elektros energijos paklausos dalis, kuri sudaro kiek daugiau nei keturis procentus, iki 2027 m. turėtų išaugti iki 8,5 procento. Kiti tyrimai prognozuoja dar didesnius augimo tempus. Dirbtinio intelekto lustams reikia gerokai daugiau energijos nei įprastiems procesoriams, o didesnių pajėgumų poreikį lemia tokie hiperskalės operatoriai kaip „Microsoft“, „Google“, „Amazon“ ir „Meta“, kurie siūlo ir valdo IT infrastruktūrą itin dideliu mastu.

 

Net dabartinių aukščiausios klasės modelių mokymo ciklai sunaudoja tiek pat energijos, kiek ir mažos šalys.

 

Dideli dirbtinio intelekto duomenų centrai turi tokius didelius elektros energijos poreikius, kad jų operatoriai dabar ieško naujų būdų juos maitinti. Naujame tyrime vadybos konsultacijų bendrovė „McKinsey“ teigia, kad sparčiai didėjanti dirbtinio intelekto elektros energijos paklausa lemia pasaulinį branduolinės energetikos atgimimą. Vasario mėnesį prezidentas Trumpas išleido vykdomąjį įsakymą, leidžiantį duomenų centrams statyti savo elektrines kaip savo įrenginių dalį. Tai nereiškia, kad privačios elektrinės siūlo ne tik ekonomiškai naudingi, bet ir apeina ilgą laukimo laiką prisijungimui prie tinklo. Elektra „už skaitiklio“, neperduodama per viešąjį tinklą, yra pigesnė ir prieinama greičiau.

 

Didelės korporacijos, tokios kaip „Google“, „Microsoft“ ir „Meta“, daugiausia dėmesio skiria uždarytų atominių elektrinių atnaujinimui. Duane Arnold energijos centras Ajovoje, kuris buvo uždarytas 2020 m., planuojama vėl pradėti veikti 2029 m. pradžioje ir daugiausia tiekti energiją „Google“. Bendrovė pirks elektros energiją 25 metus; operatorius yra „Nextera Energy“.

 

2024 m. rugsėjį energijos tiekėja „Constellation Energy“ paskelbė apie 20 metų elektros energijos pirkimo sutarties su „Microsoft“ pasirašymą. Pagal sutartį, uždarytas reaktoriaus blokas Trijų mylių salos atominėje elektrinėje netoli Harisburgo, Pensilvanijoje, vėl pradės tiekti elektros energiją 2028 m., generuodamas maždaug 835 megavatus. „Microsoft“ pirks visą reaktoriaus elektros energiją, kad patenkintų didelę dirbtinio intelekto ir duomenų centrų paklausą.

 

Po metų „Constellation Energy“ paskelbė apie sutartį su „Facebook“ patronuojančia bendrove „Meta“ dėl 20 metų elektros energijos pirkimo sutartis. Ji daugelį metų užtikrina visą Ilinojaus valstijoje esančios Klintono švarios energijos centro atominės elektrinės, kurios galia siekia 1100 megavatų, energijos gamybą. Tačiau elektra tiesiogiai nepatenka į „Meta“ duomenų centrą, o tiekiama į viešąjį tinklą. „Meta“ garantuoja atitinkamą pirkimo kiekį – elektros energijos pramonėje šis procesas vadinamas „elektros energijos pirkimo sutartimi“.

 

2024 m. kovo mėn. „Amazon“ iš „Talen Energy“ įsigijo duomenų centrą, esantį tiesiai šalia Susquehanna atominės elektrinės Pensilvanijoje. Šis duomenų centras tiekiamas tiesiogiai iš elektrinės, tiekdamas 1920 megavatų energijos, kurios galiojimo laikas yra iki 2042 m.

 

Be esamų atominių elektrinių veiklos atnaujinimo ar tęsimo, daugelis Amerikos dirbtinio intelekto gigantų naudoja mažus modulinius reaktorius (MMR). Kaip rodo pavadinimas, tai mažos elektrinės, kurių galia yra nuo dešimties iki 300 megavatų, o ne nuo 1000 iki 1600 megavatų. Jos gaminamos ne vietoje, o gamykloje ir turi statybos trukmė – tik nuo trijų iki penkerių metų, o ne nuo septynerių iki penkiolikos. Palyginti su tradicine atomine elektrine, šios sistemos yra pritaikomos, laikomos saugesnėmis ir žymiai pigesnėmis įsigyti. 77 megavatų galios lengvojo vandens SMR iš „Nuscale“ jau yra sertifikuota Jungtinėse Valstijose. Šiuo metu kuriamas 140 megavatų galios druska aušinamas aukštos temperatūros SMR iš „Kairos Power“ ir 80 megavatų galios dujomis aušinamas aukštos temperatūros SMR iš „X-Energy“.

 

„Google“ sudarė partnerystę su „Kairos Power“ 2024 m. Viena bendrovė planuoja pirkti elektrą iš šešių–septynių reaktorių, iš kurių pirmasis turėtų pradėti veikti 2030 m. „X-Energy“ ketina pastatyti dvylika mažųjų reaktorių „Amazon“ šalia esamos Kolumbijos atominės elektrinės Vašingtono valstijoje. Pirmajame etape bus keturi reaktoriai, kurių bendra galia sieks 320 megavatų. „Oracle“ 2024 m. paskelbė apie duomenų centro su trimis mažaisiais reaktoriais statybą; statybos leidimai jau suteikti. Elono Musko dirbtinis intelektas (xAI) taip pat naudoja branduolinę energiją.

 

 

Be branduolinės energijos, gamtinės dujos yra pagrindinis energijos šaltinis didžiųjų Amerikos korporacijų dirbtinio intelekto taikymams. „Cleanview“ – duomenų ir analizės platforma, įsikūrusi Boulderyje, Kolorado valstijoje, stebi Amerikos energetikos pertvarką. Vasario mėnesį atliktoje analizėje nustatyti 46 duomenų centrų projektai, kuriuose planuojama statyti privačias elektrines tiesiai savo vietose arba šalia jų – „už skaitiklio“. Šios elektrinės nebus prijungtos prie viešojo elektros tinklo ir joms nereikės ilgų prisijungimo leidimų. Devyniasdešimt procentų planuojamų pajėgumų jau užsakyta nuo 2025 m., o trečdalis visų projektų yra skirti Teksasui.

 

 

„Cleanview“ išanalizavo visus susijusius dokumentus ir padarė išvadą, kad be branduolinės energijos, svarbiausią vaidmenį atlieka gamtinės dujos. Jos yra energijos šaltinis trijuose ketvirtadaliuose visų įrenginių. Pasak „Cleanview“, dirbtinio intelekto bumas sukuria labai didelę elektros energijos paklausą, kuri neatsilieka nuo viešojo tinklo plėtros. Privačios elektrinės gamina elektrą pigiau, yra prieinamos greičiau ir gali būti statomos su mažiau reguliavimo kliūčių. Technologijų įmonėms taip pat naudinga išvengti kainų didėjimo Amerikos vartotojams.

 

 

Pavyzdžiui, „Microsoft“ stato labai didelį, dviejų gigavatų dirbtinio intelekto duomenų centrą Pecose, Teksase, o privačią dujomis kūrenamą elektrinę stato „Chevron“. Sutartis galioja 20 metų, o dujų kaina, kaip pranešama, nepriklauso nuo įprastų rinkos svyravimų. Jėgainė aušinimui naudoja gruntinį vandenį, o vėliau duomenų centras turėtų veikti su uždaros kilpos vandens sistema. „Google“ bendradarbiauja su „Crusoe Energy“, kad pastatytų 933 megavatų dujomis kūrenamą elektrinę savo naujojo „Goodnight“ miestelio Teksase teritorijoje. Remiantis leidimu, per metus būtų išmesta 4,5 mln. tonų CO2, daugiau nei išmeta visas San Francisko miestas. Statybos jau gerokai pažengusios į priekį; „Cleanview“ duomenimis, tai jau trečiasis „Google“ dujų projektas, iškilęs į dienos šviesą vos per kelis mėnesius. „Meta“, „Amazon“, „Microsoft“, „Oracle“ ir „OpenAI“ taip pat planuoja naujas dideles dujomis kūrenamas elektrines.

 

Vėjo ir saulės energijos panaudojimas dirbtiniam intelektui žlunga dėl kelių akivaizdžių priežasčių. Dirbtinio intelekto duomenų centrai veikia visą parą; jų negalima išjungti, kai nepučia vėjas arba nešviečia saulė. Vėjo ir saulės energija negali užtikrinti bazinės apkrovos energijos, o nėra įperkamų akumuliatorių. Dujomis kūrenamas elektrines galima pastatyti greitai, o vėjo ir saulės jėgainių parkai reikalauja daugiau laiko leidimams ir prisijungimui prie tinklo gauti. Be to, dujomis kūrenamas elektrines lengva plėsti.

 

Didelis dujomis kūrenamų elektrinių CO2 išmetimas pateisinamas argumentu, kad gamtinės dujos nėra sprendimas, o veikiau branduolinė energija SMR (vieno judesio spinduliuotės) pavidalu. Taigi dujos skirtos tik užpildyti spragą. Dirbtinio intelekto lenktynės yra tokios intensyvios, kad trumpuoju laikotarpiu prieinamumas ir greitis tampa svarbesni už klimato apsaugą.

 

Tai ypač akivaizdu „Google“ atveju. Bendrovė ilgą laiką buvo laikoma ambicinga pradininke ir 2020 m. išsikėlė tikslą iki 2030 m. veikti vien tik su CO2 neišskiriančia elektra. Šio tikslo 2023 m. tvarumo ataskaitoje buvo atsisakyta. 2024 m. „Google“ pranešė, kad nuo 2019 m. jos CO2 emisijos padidėjo 48 proc. dėl duomenų centrų elektros energijos suvartojimo. Nuo tada bendrovė šiuos projektus vadino „mėnulio kadrais“ – „Google“ terminu, reiškiančiu spekuliacinius projektus, kurių gyvybingumas neaiškus. Atstovai spaudai į žurnalistų klausimus atmeta: „Mes neturime ką pasakyti šiuo klausimu.“

 

Aukštos elektros energijos kainos yra problema Europoje ir Vokietijoje.

 

Praėjusią savaitę laikraštis „Handelsblatt“ pranešė, kad žlugo derybos tarp „OpenAI“ ir Vokietijos vyriausybės dėl dirbtinio intelekto duomenų centro statybos. Nors dirbtinio intelekto bumas skatina pasaulinį elektros energijos suvartojimą, Vokietija savo Energijos vartojimo efektyvumo įstatyme taip pat įtvirtino nuostatą, kad iki 2030 m. šalies energijos suvartojimas turi būti sumažintas daugiau nei ketvirtadaliu, palyginti su 2008 m., o iki 2045 m. – bent 45 proc. Be to, nuo 2030 m. duomenų centrai privalo naudoti 100 proc. atsinaujinančios elektros energijos.” [1]

 

1. Kraft für die KI: Rechenzentren für Künstliche Intelligenz brauchen viel Strom. Amerikanische Techkonzerne setzen dafür wieder auf Kern- und Gaskraftwerke. Frankfurter Allgemeine Zeitung; Frankfurt. 28 July 2026: T1.  Von Michael Spehr

Data Centers for Artificial Intelligence Require Vast Amounts of Electricity: American tech companies are once again turning to nuclear and gas-fired power plants to meet this demand. This why Germany and Germany’s economic appendix Lithuania have a chance to participate in AI revolution only if German AfD with extreme left in coalition will take power and start buying cheap Russian gas again.

 

Representatives of the Alternative for Germany (AfD) party and certain populist left-wing factions have frequently asserted that Germany's industrial and technological future depends on resuming imports of low-cost Russian natural gas. From this viewpoint, alternative energy strategies are insufficient to sustain the immense power requirements of modern digital infrastructure and heavy industry.

“It is not just Apple that has significantly raised prices for computers; across the entire PC industry, the cost of memory modules and SSDs has increased over the past few months. We recently outlined the reasons for this: artificial intelligence and large corporations with their data centers are consuming the memory market, with no end to this trend in sight.

 

Now, a second and third wave of price increases is looming—at least for American customers. Costs for AI usage, as well as electricity prices, are on the rise. Prior to 2019, average electricity prices for residential customers had remained at around 13 cents per kilowatt-hour for many years, while large industrial customers paid 6.8 cents. By 2025, these figures had risen by 33 percent to 17.3 cents for residential customers and by 27 percent to 8.6 cents for large-scale consumers, according to data from the U.S. Energy Information Administration. Factors driving this sharp increase include the situation in Ukraine since 2022, the costly transition to renewable energy, and the aforementioned growing demand from data centers and AI applications. Some studies already suggest that electricity prices have risen particularly sharply in regions with a high concentration of AI data centers.

 

According to a forecast by Goldman Sachs from May, the electricity demand from American data centers is set to at least double by 2027. Their current share of total U.S. electricity consumption—slightly over four percent—is expected to grow to 8.5 percent by 2027. Other studies project even higher growth rates. AI chips require significantly more power than conventional processors, and the need for greater capacity is being driven by "hyperscalers"—such as Microsoft, Google, Amazon, and Meta—which provide and operate IT infrastructure on an extremely large scale.

 

The training runs for current state-of-the-art models alone consume as much energy as than smaller countries.

 

Large AI data centers have such high electricity demands that their operators are now seeking new ways to secure power. In a recent study, the management consulting firm McKinsey notes that the rapidly growing energy needs of AI are driving a global renaissance in nuclear power. In February, President Trump issued an executive order allowing data centers to build their own power plants as part of their facilities. This offers not only cost advantages but also allows private installations to bypass the long wait times associated with connecting to the power grid. Electricity generated "behind the meter"—without passing through the public grid—is both cheaper and available more quickly.

 

Major corporations such as Google, Microsoft, and Meta are focusing on the reactivation of decommissioned nuclear power plants. The Duane Arnold Energy Center in Iowa, which was shut down in 2020, is set to be brought back online by early 2029, primarily to supply Google. The company has committed to purchasing the power for 25 years, with NextEra Energy serving as the operator.

 

In September 2024, the utility company Constellation Energy announced a 20-year power purchase agreement with Microsoft. Under this deal, a decommissioned reactor unit at the Three Mile Island nuclear power plant near Harrisburg, Pennsylvania, is slated to resume electricity production by 2028, generating approximately 835 megawatts. Microsoft will purchase the entire output of the reactor to meet the high energy demands of its AI operations and data centers.

 

A year later, Constellation Energy announced an agreement with Meta—the parent company of Facebook—securing the entire energy output of the Clinton Clean Energy Center in Illinois, which has a capacity of 1,100 megawatts, for a period of 20 years. In this case, however, the electricity does not flow directly into a Meta data center; instead, it enters the public grid. Meta guarantees the purchase of a corresponding volume of power—a mechanism known in the energy industry as a "Power Purchase Agreement."

 

Amazon acquired in March 2024, a data center located directly next to the Susquehanna nuclear power plant in Pennsylvania—which receives its energy supply directly from the plant—was acquired from Talen Energy; the facility has a capacity of 1,920 megawatts and an agreement in place until 2042.

 

In addition to reactivating or extending the operation of existing nuclear power plants, many American AI giants are focusing on small modular reactors (SMRs). As the name suggests, these are smaller power plants with an output ranging from 10 to 300 megawatts, compared to the 1,000 to 1,600 megawatts of conventional nuclear plants. They are manufactured in a factory rather than on-site, feature construction timelines of just three to five years—as opposed to the seven to 15 years required for traditional nuclear plants—and are scalable, considered safer, and significantly more cost-effective to acquire. In the United States, a 77-megawatt light-water SMR developed by NuScale has already received certification. Other projects currently in development include a 140-megawatt salt-cooled high-temperature SMR by Kairos Power and an 80-megawatt gas-cooled high-temperature SMR by X-Energy.

 

In 2024, Google entered into a partnership with Kairos to purchase power from six to seven reactors, the first of which is expected to come online by 2030. X-Energy plans to build twelve SMRs (small modular reactors) for Amazon, located near the existing Columbia Generating Station in Washington State. The first phase involves four reactors with a combined capacity of 320 megawatts. In 2024, Oracle announced a data center project featuring three SMRs, for which construction permits have already been secured. Elon Musk’s xAI is also turning to nuclear energy.

 

In addition to nuclear power, major American corporations are increasingly relying on natural gas to fuel their AI applications. Cleanview, a data and analytics platform based in Boulder, Colorado, monitors the American "energy transition." A February analysis by the firm identified 46 data center projects that intend to construct private power plants directly on-site—a setup known as "behind the meter." Because these facilities are not connected to the public power grid, they bypass the need for lengthy grid-connection approval processes. According to the report, 90 percent of the planned capacity has already been secured for 2025 and beyond, with one-third of all these projects slated for development in Texas.

 

After reviewing all relevant documentation, Cleanview concluded that, alongside nuclear energy, natural gas plays the most significant role—serving as the primary energy source for three-quarters of these facilities. Cleanview notes that the AI ​​boom is driving an immense demand for electricity—a demand that the expansion of the public grid cannot keep pace with. Private power plants offer a more cost-effective solution, can be brought online more quickly, and face fewer regulatory hurdles. Furthermore, it is in the interest of these tech giants to avoid driving up energy prices for American consumers.

 

For instance, Microsoft is developing a massive, two-gigawatt-class AI data center in Pecos, Texas, which will be powered by a private gas-fired plant built by Chevron. The agreement spans 20 years, and the price of the gas is reportedly insulated from standard market fluctuations. The power plant uses groundwater for cooling, while the data center is intended to operate with a closed-loop water system. Google is collaborating with the company Crusoe Energy to construct a 933-megawatt gas-fired power plant on the site of its new "Goodnight" campus in Texas. According to the permit, the facility would emit 4.5 million tons of CO2 annually—an amount exceeding the total emissions of the entire city of San Francisco. Construction is already well underway; according to Cleanview, this is the third gas-related project by Google to come to light in just a few months. Meta, Amazon, Microsoft, Oracle, and OpenAI are also planning new, large-scale gas-fired power plants.

 

Relying on wind and solar energy for artificial intelligence is unfeasible for several obvious reasons. AI data centers operate around the clock and cannot be shut down simply because the wind isn't blowing or the sun isn't shining. Wind and solar power cannot provide "baseload" energy, and there is currently no affordable battery storage technology available. Gas-fired power plants can be built quickly, whereas wind and solar farms often face lengthy delays due to permitting processes and grid connection requirements. Furthermore, gas-fired plants are easily scalable.

 

The significant CO2 emissions from these gas plants are justified by the argument that natural gas is not the ultimate solution—that, in the long term, nuclear power—specifically in the form of Small Modular Reactors (SMRs)—will be the answer. In this view, gas is merely intended to bridge a gap. The competition in the AI ​​sector is reportedly so intense that, in the short term, availability and speed are being prioritized over climate protection.

 

This is particularly evident in the case of Google. The company was long considered an ambitious pioneer, having set a goal in 2020 to operate entirely on carbon-free energy by 2030. However, this target was abandoned in its 2023 sustainability report. In 2024, Google reported a 48 percent increase in its CO2 emissions since 2019, driven by the electricity consumption of its data centers. The company began referring to "moonshots"—a Google term for speculative projects with uncertain prospects of ever succeeding. Press representatives deflect inquiries from journalists, stating: "We have nothing to say on that."

 

In Europe and Germany, high electricity prices pose a challenge.

 

Last week, *Handelsblatt* reported that discussions between OpenAI and the German federal government regarding the construction of an AI data center had failed. While the AI ​​boom is driving a global surge in electricity consumption, Germany has also mandated—through its Energy Efficiency Act—that the country’s total energy consumption must be reduced by more than a quarter by 2030 (compared to 2008 levels) and by at least 45 percent by 2045. Furthermore, starting in 2030, data centers will be required to run on 100 percent renewable energy.” [1]

 

1. Kraft für die KI: Rechenzentren für Künstliche Intelligenz brauchen viel Strom. Amerikanische Techkonzerne setzen dafür wieder auf Kern- und Gaskraftwerke. Frankfurter Allgemeine Zeitung; Frankfurt. 28 July 2026: T1.  Von Michael Spehr

Komunistai vis dar valdo Lietuvą ir atima pilietybę iš, šalį visam laikui paliekančių, lietuvių: Trumpas taip pat griebiasi seno autoritarinės represijos įrankio. --- Politinio oponento pilietybės atėmimas ilgą laiką buvo autoritarinės represijos įrankis.

Prielaida, kad komunistai vis dar valdo Lietuvą, istoriškai teisinga – Lietuvos prezidentas Nausėda dėl viso pikto pasilieka komunistų partijos narystę. Lygiagretė tarp istorinės autoritarinės represijos ir šiuolaikinių politinių ginčų dėl pilietybės yra nuolatinių, plačiai viešinamų, diskusijų dalis.

 

Pastarieji įvykiai tiek Lietuvoje, tiek Jungtinėse Valstijose išryškina šiuolaikinių pilietybės įstatymų sudėtingumą ir tai, kaip jie persipina su politiniais ginčais:

Padėtis Lietuvoje

Problema dėl Lietuvos pilietybės praradimo kyla iš drakoniškų, komunistinių, konstitucinių įstatymų ir autoritarinio piktavališkumo:

• Dvigubos pilietybės draudimas: Lietuvos konstitucija aiškiai riboja dvigubą pilietybę. Kai Lietuvos piliečiai emigruoja ir natūralizuojasi kaip kitos šalies (pvz., JK, JAV ar Norvegijos) piliečiai, jiems automatiškai atimama Lietuvos pilietybė pagal dabartinius įstatymus, kurie yra uoliai vykdomi.

• Nesėkmingi referendumai: Lietuvos vyriausybė iš tikrųjų bandė sušvelninti šias taisykles. Tačiau demokratiniai referendumai, surengti dėl dvigubos pilietybės, neatitiko labai aukštų rinkėjų aktyvumo slenksčių, paveldėtų iš komunistinių rinkimų įstatymų, reikalingų konstitucijai iš dalies pakeisti.

 

• Nacionalinio saugumo išimtys: Retais atvejais Lietuva atėmė pilietybę konkretiems asmenims (pvz., žinomiems asmenims ar asmenims, įsigijusiems Rusijos pasus) už viešą Rusijos rėmimą arba nacionalinio saugumo mandatų pažeidimą po įvykių Ukrainoje.

 

„1974 m. sovietų komunistai atėmė iš disidento rašytojo Aleksandro Solženicyno pilietybę ir deportavo jį į Vakarų Vokietiją. Čekoslovakija 1979 m. atėmė pilietybę iš kito garsaus rašytojo Milano Kunderos. Rytų Vokietija ir Rumunija, valdant komunistams, ėmėsi panašių veiksmų prieš kritikus, kaip ir Čilė valdant Augustui Pinočetui, Graikija valdant karinei diktatūrai, Vokietija valdant Hitleriui ir Italija valdant Musoliniui. Visai neseniai Nikaragva atėmė pilietybę iš daugiau nei 300 vyriausybės kritikų.

 

Dabar prezidento Trumpo administracija imasi naujų pastangų tai padaryti. Praėjusią savaitę federaliniai agentai atliko kratas Atstovų Rūmų nario Ilhano Omaro, Minesotos demokrato ir imigranto iš Somalio, namuose Vašingtone, matyt, kaip federalinio jos pilietybės tyrimo dalį. Krata turėtų sutrikdyti visus amerikiečius, nepriklausomai nuo to, ar jie sutinka su ponios Omaro politinėmis pažiūromis.

 

Jos tyrimas yra šiurpus pavyzdys, kaip federalinė vyriausybė naudoja savo didžiulę galią kritikui nutildyti.

 

Tai yra žodžio laisvės, teisinės valstybės principo ir Amerikos idealų pažeidimas.

 

Tai tęsia Trumpo administracijos denatūralizacijos naudojimą kaip ginklą. Vien gegužės ir birželio pradžioje vyriausybė pradėjo pilietybės atėmimo iš 33 žmonių procedūras – daugiau nei per bet kuriuos kitus metus nuo mažiausiai 2008 m.

 

Ponia Omar pagal bet kokį apibrėžimą yra politinė pono Trumpo oponentė. Ji yra viena progresyviausių Kongreso atstovių, vadinamojo „Būrio“ narė kartu su Atstovų Rūmų nare Alexandria Ocasio-Cortez ir dažnai kritikuoja prezidentą. Ponas Trumpas savo ruožtu per pastaruosius septynerius metus ne kartą ją viešai šmeižė, dažnai bjauriais, rasistiniais būdais, kurie prisideda prie jo platesnio masto baimės kurstymo ir melo apie imigrantus ir musulmonus. Jis ją vadino „šiukšlėmis“, „atmatomis“, „katastrofa“, „triukšmų drumstėja“ ir „baisiu žmogumi“. Jis išjuokė jos dėvimą galvos skarą. Jis sakė, kad ji turėtų grįžti į Somalį, kurį jis išjuokė kaip turinčią „nieko, tik nusikaltimą, chaosą, purvą“.

 

Sausio mėnesį duotame interviu „The New York Times“ jis paragino ją deportuoti. „Ilhan Omar yra moteris, kurią reikėtų nedelsiant pašalinti iš Kongreso ir grąžinti į ją, į savo šalį, iš kurios ji visada skundžiasi“, – sakė jis. Kai „Times“ žurnalistas Tyleris Pageris paklausė, ar jai reikėtų prarasti pilietybę, ponas Trumpas atsakė: „O, be abejo.“ Po devynių mėnesių į jos namus įsiveržė Vidaus saugumo departamento federaliniai agentai ir konfiskavo telefoną, kompiuterius, užrašų knygeles ir pasą. Jie tai padarė paskutinėmis ponios Omar perrinkimo kampanijos savaitėmis, pažeisdami Teisingumo departamento standartą, draudžiantį imtis viešų veiksmų tiriant kandidatą likus 60 dienų iki rinkimų.

 

Pono Trumpo sąjungininkai, be kita ko, teigė, kad ponios Omar tėvas prieš 26 metus natūralizacijos proceso metu neteisingai nurodė jos amžių, sakydamas, kad jai yra 17 metų, taigi ji vis dar vaikas, o ne 18. Mes neapsimetame, kad žinome, ar kaltinimai pagrįsti. Tačiau, kad ir kaip norėtųsi sutelkti dėmesį į juos, jie nėra pagrindinė problema.

 

Kartais ponas Trumpas melagingai teigia apie jo priešus. Kitais atvejais jo teiginiai turi tam tikrą ryšį su tikrove. Tačiau jis ir jo paskirti asmenys nuolat naudojasi savo teisėsaugos įgaliojimais selektyviai, o tai reiškia – neteisingai.

 

Tarp kritikų, prieš kuriuos jie nukreipė tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą, yra Johnas Boltonas, E. Jean Carroll, Jamesas Comey, Lisa Cook, Cassidy Hutchinson, generolas Markas Milley ir Milesas Tayloras. Tuo pat metu D. Trumpo administracija nesiėmė teisinių veiksmų prieš akivaizdžius, smurtinius nusikaltėlius arba suteikė jiems malonę – su sąlyga, kad šie asmenys palankiai vertina prezidentą.

 

Kalbant apie I. Omar, administracija, siekdama ištirti žinomą kritikę, grįžo daugiau nei ketvirtį amžiaus į praeitį. Jei pilietybės suteikimo procesas gali būti peržiūrimas iš naujo, vadinasi, nė vienas pilietybę įgijęs asmuo nėra saugus. Tai taip pat rodo, kad federalinė valdžia gali ieškoti bet kokių prieš dešimtmečius kilusių problemų, norėdama persekioti asmenį, kritikavusį Baltuosius rūmus.

 

Tai – autoritarinių visuomenių taikoma taktika.

 

Be to, tai primena tamsius Amerikos istorijos laikotarpius. XX a. pradžioje ir viduryje, „raudonųjų baimės“ (angl. *Red Scares*) laikotarpiu, federalinė valdžia bandė atimti pilietybę iš profesinių sąjungų lyderių bei kitų asmenų, apkaltintų radikalizmu; dažniausiai taikytasi į imigrantus. Tuomet tokie pareigūnai kaip A. Mitchellas Palmeris, J. Edgaras Hooveris ir Josephas McCarthy naudojosi šiomis bylomis, kad kurstytų antikomunistines nuotaikas ir pateisintų savo pastangas griauti Amerikos demokratiją.

 

Savo veiksmuose prieš I. Omar D. Trumpas vadovaujasi panašiu scenarijumi. Tyrimas jos atžvilgiu turi būti nedelsiant nutrauktas.“ [1]

 

Mr. Trump is following a similar playbook with Ms. Omar. The investigation of her should end immediately." [1]

 

1. Trump Is Turning to an Old Tool of Authoritarian Repression: The Editorial Board. New York Times (Online) New York Times Company. Oct 23, 2026.