Then again, one should never bet on something just because it is possible.”
2026 m. gegužės 16 d., šeštadienis
Teisės į remontą gynėjai kompaniją „Deere“ atakuoja su nauju ieškiniu dėl įrangos
„Deere“ daugelį metų buvo ūkininkų, reikalaujančių lengvesnių būdų patiems taisyti savo įrangą arba kreiptis į nepriklausomą mechaniką, taikinyje. Dabar kova persikelia iš ūkio.
Čikagos kraštovaizdžio tvarkymo rangovas ketvirtadienį padavė „Deere“ į JAV apygardos teismą Ilinojuje, kaltindamas bendrovę daugeliu tų pačių antimonopolinių pažeidimų, kurie nurodyti neseniai išspręstame 99 mln. dolerių vertės ūkininkų ieškinyje.
Remonto teisių gynėjai tikisi, kad naujasis ieškinys taps kolektyviniu ieškiniu, o tai potencialiai leistų tūkstančiams „Deere“ statybos ir miškų ūkio technikos savininkų prisijungti kaip ieškovai.
Kraštovaizdžio tvarkytoja „Christy Webber & Co.“ apkaltino „Deere“ nesąžiningu apribojimu, ką savininkai ar nepriklausomi mechanikai gali taisyti bendrovės mašinose.
Pagrindinis ieškinio klausimas yra tas pats, kas ir ūkio byloje: „Deere“ riboja prieigą prie programinės įrangos, skirtos remontuoti statybos ir miškų ūkio įrangą, versdama mašinų savininkus naudotis įgaliotųjų, franšizės prekiautojų paslaugomis remontui. Ši praktika leidžia prekiautojams imti dideles kainas už aptarnavimą ir atsargines dalis. Ieškinyje teigiama.
„Deere“ atstovai turi išskirtinę prieigą prie reikalingos programinės įrangos ir informacijos, leidžiančios diagnozuoti ir atlikti visus remonto darbus“, – teigiama skunde. „Taip „Deere“ užkirto kelią reikšmingai konkurencijai iš tų statybos ir miškų ūkio technikos savininkų, kurie kitaip galėtų patys remontuoti įrangą, ir iš nepriklausomų remonto paslaugų teikėjų.“
Penktadienį „Deere“ pareiškė, kad vis dar vertina skundą, tačiau remia klientus, kurie nori patys atlikti remontą.
„Ūkininkai, rangovai ir operatoriai turėtų turėti galimybę remontuoti savo įrangą.“ „Tiesą sakant, mūsų klientai nuo to priklauso“, – sakė „Deere“ atstovė spaudai.
Praėjusį mėnesį „Deere“ pasiekė susitarimą dėl 2022 m. ūkininkų pateikto ieškinio dėl „teisės į remontą“, kuriuo siekiama įgyti daugiau kontrolės žemės ūkio įrangos remontui.
Kartu su 99 mln. dolerių susitarimo fondu ieškovams, Ilinojaus valstijoje įsikūrusi „Deere“ sutiko išplėsti prieigą prie savo programinės įrangos, skirtos problemoms diagnozuoti ir jų taisymui.
Pagal susitarimą „Deere“ nereikėtų pripažinti jokių pažeidimų ir teigė, kad susitarimas leidžia ūkininkams patiems atlikti daugiau remonto darbų.
Bylą stebėjo teisės į remontą gynėjai, kurie panašiai kovoja su automobilių gamintojų, išmaniųjų telefonų gamintojų ir kitų vartojimo prekių remonto praktika.
„Deere“ žemės ūkio įrangos susitarimą dar turi patvirtinti bylą prižiūrintis federalinis teisėjas.
Statybos ir miškininkystės įrangos pardavimai „Deere“ kasmet sudaro apie 11 mlrd. dolerių, arba ketvirtadalį bendrovės įrangos pardavimų.
Christy Webber ieškinyje teigiama, kad ji valdo arba nuomoja beveik 50 „Deere“ žemės kasimo mašinų. Bendrovė turi savo mechanikus. prižiūrėti ir remontuoti įrangą, tačiau teigia, kad jų atliekamų darbų galimybės yra ribotos.
Mašinų veikimą ir komponentus valdo ir stebi elektroniniai valdymo blokai, o borto programinei įrangai reikalingos specializuotos programinės įrangos priemonės, skirtos problemoms nustatyti ir jų sprendimo būdams nurodyti.
Pastaraisiais metais „Deere“ išleido programinės įrangos priemones, skirtas žemės ūkio ir statybos įrangos naudotojams arba nepriklausomiems mechanikams, kad jie galėtų atlikti daugiau remonto darbų patys. Christy Webber skunde teigiama, kad priemonės yra prastesnės nei prekiautojų programinės įrangos priemonės, todėl įrangos naudotojai yra priversti ir toliau pasikliauti savo prekiautojais.“ [1]
1. EXCHANGE --- Deere Is Facing New Equipment Suit From Right-to-Repair Advocates. Tita, Bob. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 16 May 2026: B10.
EXCHANGE --- Deere Is Facing New Equipment Suit From Right-to-Repair Advocates
“Deere has spent years in the crosshairs of farmers who have demanded easier ways to fix their own equipment or get it repaired by an independent mechanic. Now, the fight is moving off the farm.
A Chicago landscaping contractor sued Deere on Thursday in U.S. District Court in Illinois, accusing the company of many of the same antitrust violations alleged in a recently settled $99 million lawsuit filed by farmers.
Repair-rights advocates hope to elevate the new complaint to class-action status, which potentially would allow thousands of owners of Deere construction and forestry equipment to join as plaintiffs.
The landscaper, Christy Webber & Co,. accused Deere of unfairly restricting what owners or independent mechanics can fix on the company's machines.
The main issue in the suit is the same as in the farm case: that Deere restricts access to the software to repair construction and forestry equipment, forcing machine owners to use authorized, franchised dealers for fixes. The practice allows dealers to charge high prices for service and replacement parts, the suit said.
"Deere dealers have exclusive access to the necessary software and information that allow for diagnosis and completion of all repairs," the complaint said. "In so doing, Deere has prevented meaningful competition from those construction and forestry equipment owners who otherwise could repair equipment themselves and from independent repair providers."
Deere said Friday it was still assessing the complaint but supports customers who want to do their own repairs.
"Farmers, contractors and operators should be able to fix their equipment. In fact, our customers depend on it," a Deere spokeswoman said.
Deere last month reached a settlement on a 2022 "right-to-repair" lawsuit filed by farmers to gain more control over repairs to farm equipment.
Along with the $99 million settlement fund for plaintiffs, Illinois-based Deere agreed to expand access to its software for diagnosing problems and guiding fixes.
Deere wouldn't have to admit to any wrongdoing under the deal, and said the settlement allows farmers to do more repairs themselves.
The case was watched by right-to-repair advocates waging similar fights against the repair practices of auto companies, smartphone manufacturers and other consumer products.
The Deere farm-equipment settlement has yet to be approved by the federal judge overseeing the case.
Construction and forestry-equipment sales account for about $11 billion annually at Deere, or a quarter of the company's equipment sales.
Christy Webber's suit said it owns or leases nearly 50 Deere earth-moving machines. The company has its own mechanics to maintain and repair the equipment but says they are limited in the work they can do.
The machines' operations and components are controlled and monitored by electronic control units, and onboard software requires specialized software tools to identify problems and prescribe ways to fix them.
Deere in recent years has rolled out software tools for farm and construction equipment users or independent mechanics to do more of their own repairs. Christy Webber's complaint said the tools are inferior to the dealers' software tools, forcing equipment users to continue relying on their dealers.” [1]
1. EXCHANGE --- Deere Is Facing New Equipment Suit From Right-to-Repair Advocates. Tita, Bob. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 16 May 2026: B10.
Netvarkinga teismo drama, slypinti už dirbtinio intelekto kito skyriaus --- Teisinis susidūrimas tarp Elono Musko ir Samo Altmano atskleidė asmenines ir finansines kliūtis, slypinčias už lemiamo Silicio slėnio pakilimo.
„Oklandas, Kalifornija. – JAV apygardos teisėja Yvonne Gonzalez Rogers pradėjo paskutinę liudijimų dieną titaniškoje byloje tarp Elono Musko ir Samo Altmano „OpenAI“ paprastu klausimu: ar auksinio asilo užpakalio trofėjus turėtų būti pateiktas kaip įrodymas?
Teisėja sumišusi laikė statulą rankose. Dario Amodei, tuometinis DI saugumo komandos vadovas, prieš kelerius metus padėjo ją įteikti įmonės praktikantui, po to, kai Muskas pavadino asmenį „kvailiu“ už tai, kad įmonės susitikime metė jam iššūkį DI saugumo klausimais.
„Manome, kad gana akivaizdu, jog šis trofėjus neturi nieko bendra“, – teisme sakė Musko advokatas. Gonzalez Rogers nusprendė leisti pateikti statulos nuotrauką, įteiktą dabartiniam „OpenAI“ vyriausiajam futuristui Joshua Achiamui.
Pati statula buvo padėta prieš tai, kai ją pamatė šešių moterų ir trijų vyrų prisiekusieji, nors jiems buvo parodyta nuotrauka. Taip įvyko istorinė teisinė akistata tarp kai kurių galingiausių DI žaidėjų.
The Trijų savaičių teismo procesas, kurį dabar nagrinėja prisiekusieji, techniškai buvo susijęs su turtingiausio pasaulio žmogaus Musko kaltinimais, kad jis, būdamas sunkiai besiverčiančia ne pelno siekiančia organizacija, buvo įviliotas į „OpenAI“ milijonus dolerių, o vėliau tapo galingiausia pasaulyje dirbtinio intelekto bendrove. „OpenAI“ teigė, kad turėjo tapti komercine organizacija, kad finansuotų didžiulius savo tyrimų poreikius, ir kad Muskas pritarė tokiam žingsniui.
Teismo procesas atskleidė mitų kūrimą apie DI seisminę ekonominę transformaciją, garsiai kalbant apie naudą žmonijai ir egzistencinę riziką. Jis taip pat atskleidė DI bumo paslaptį: nešvarius šalutinius sandorius, finansinį nerimą, greitą pyktį ir asmenines keršto išpuolius, kurie formavo šiuolaikines technologijas tiek pat, kiek ir žingsnį mašininės sąmonės link.
Likus dviem dienoms iki teismo, Muskas el. paštu išsiuntė „OpenAI“ prezidentui Gregui Brockmanui apie galimą susitarimo pasiūlymą. Kai Brockmanas pasiūlė abiem šalims atsisakyti savo ieškinių, Muskas atsakė: „Iki šios savaitės pabaigos jūs ir Samas būsite labiausiai nekenčiami vyrai Amerikoje.“ „Jei reikalausite, tebūnie“, – teigiama teisiniuose dokumentuose.
Muskas, be kitų prašymų, paprašė Altmaną pašalinti iš generalinio direktoriaus pareigų ir siekia, kad iš „OpenAI“ pelno siekiančios įmonės jos ne pelno siekiančiai patronuojančiai įmonei būtų sumokėta iki 180 mlrd. dolerių. Jis taip pat nori, kad „OpenAI“ konversija būtų panaikinta kaip bylos gynimo priemonių dalis. Jei Muskui pasiseks, tai labai apsunkins galimą „OpenAI“ IPO, kuris numatomas jau vėliau šiais metais.
Teismo salė buvo savotiškas lygmuo vis labiau oligarchiškėjančiame amžiuje. Keletas liudyti atvykusių asmenų buvo milijardieriai, įskaitant Muską ir Altmaną, įpratę prie privačių lėktuvų ir privačių virėjų. Vis dėlto jiems visiems teko nusiimti savo elektroniką ir praeiti pro tuos pačius metalo detektorius kaip ir visiems kitiems.
Silicio slėnyje, kur kasdienė apranga yra pagrindinis technologijų perversminės galios simbolis, beveik kiekvienas liudijęs vadovas vilkėjo kostiumus ir kaklaraiščius. Brockmanas ir Altmanas beveik kiekvieną dieną dalyvavo posėdžiuose, sėdėdami vienas šalia kito ant suolų už „OpenAI“ gynybos stalo, kartais užsirašinėdami.
Įpusėjus bylos nagrinėjimui. Teismo metu Brockmanas pradėjo nešti baltą pagalvę atsisėsti.
Muskas įėjo su apsaugos darbuotojų komanda. Teisėjas bent du kartus papeikė milijardierių – vieną kartą už naudojimąsi socialiniais tinklais ir antrą kartą už tai, kad pasakė, jog jei pralaimės šią bylą, tai sukels problemų visoms Amerikos labdaros organizacijoms.
Teismo rūmuose galioja griežtos taisyklės visiems, pavyzdžiui, draudžiama fotografuoti viduje ir palikti daiktus be priežiūros. Vieną dieną pagyvenęs žiūrovas buvo išmestas iš netoliese esančios papildomos patalpos už tai, kad padarė suvenyrinę nuotrauką, protestuodamas prieš tai, kai jį išvedė teisėjai, kad jis atvyko keliomis valandomis anksčiau, kad gautų savo vietą.
Eilės prie teismo rūmų pirmosiomis teismo dienomis vingiavo per jazminų kvapo kiemą visada niūriais ankstyvais rytais Bay Area regione. Eilėse buvo ne tik technologijų žurnalistai, teisininkai, darbuotojai ir protestuotojai (vienas laikė ženklą su užrašu „Čia visi šūdinai, išskyrus protestuotojus ir žiniasklaidą“), bet ir smalsūs stebėtojai, norintys pasinaudoti demokratine viešojo teismo struktūra, kad gautų vietą pirmoje eilėje ir pamatytų istoriją.
„Jei atvyksite čia anksti, galite pamatyti tokius žmones, kaip Muskas ir Altmanas, ir jie yra pasaulio ateitis“, – sakė 55 metų Kalidas Meky, kuris beveik savaitę važinėjo iš savo namų netoli San Chosė, kad stebėtų teismo procesą iš užpakalinės teisėjo pozicijos.
Žiūrovai sustingę sėdėjo pirmoje Ronaldo V. Dellumso federalinio teismo salėje, kurioje liudytojai piešė robotų, galinčių išspręsti Rubiko kubus, pasaulį, stebėdami likimus ir nerimą dėl galimo pasaulio pabaigos žvėries paleidimo. Teismo procesas nukėlė žiūrovus laiku atgal į ankstyviausius pakilimo laikus, kai „OpenAI“ ir Musko „SpaceX“ dabar skuba tapti viešomis.
Teisiniai bylos argumentai daug kartų keitėsi nuo tada, kai Muskas pirmą kartą padavė „OpenAI“ ir jos generalinį direktorių į teismą prieš daugiau nei dvejus metus. Tačiau jie visada sukosi apie idėją, kad „OpenAI“ išdavė savo ne pelno siekiančią misiją, kai ji įkūrė pelno siekiančią dukterinę įmonę ir gavo didelę investiciją iš „Microsoft“.
Dienomis prieš teismą daugiau nei 20 kaltinimų, kuriuos Muskas pateikė Altmanui ir jo bendrininkams, buvo sutrumpinti iki dviejų: labdaros pasitikėjimo pažeidimas ir neteisėtas praturtėjimas. Muskas glaustai suformulavo pagrindinį savo teisininkų komandos argumentą: „Vogti labdarą yra blogai“.
Platesnė jo teisininkų komandos mintis buvo apie jo vietą dirbtinio intelekto istorijoje. Jis teigė, kad „OpenAI“ egzistuoja dėl jo paties emocinio ryšio su žmonių rase.
Jis papasakojo dažnai kartojamą istoriją apie pokalbį su savo draugu, „Google“ įkūrėju Larry Page'u, apie dirbtinio intelekto ateitį. Kai Muskas pasakė Page'ui, kad jis norėtų, jog dirbtinis intelektas neišnaikintų visų žmonių, Page'as apkaltino jį esant „rūšių šalininku“, liudijo Muskas.
„OpenAI egzistuoja todėl, kad Larry Page'as mane pavadino rūšių šalininku“, – sakė Muskas. „Iš esmės tai ir yra viskas.“
Tuomet Muskas suvienijo jėgas su Altmanu, o vėliau su Brockmanu ir garsiu dirbtinio intelekto tyrėju Ilja Sutskeveriu, kad 2015 m. įkurtų ne pelno siekiančią dirbtinio intelekto laboratoriją, kuri būtų atsvara „Google“, kuri tuo metu, anot jo, įdarbino daugumą geriausių dirbtinio intelekto tyrėjų.
Teismo proceso metu Musko advokatai teigė, kad tik jis turėjo reputaciją ir kapitalą, kad įkurtų „OpenAI“, net jei tuo metu dirbo kelis kitus darbus ir paliko „OpenAI“ valdybą praėjus kiek daugiau nei dvejiems metams po bendrovės įkūrimo.
Altmanas teismo posėdžio metu pripažino, kad ankstyva Musko parama buvo labai svarbi „OpenAI“ sėkmei. Muskas teikė didžiąją dalį finansavimo ankstyvosiomis įmonės gyvavimo dienomis, nors maždaug 40 mln. dolerių, kuriuos jis skyrė, buvo gerokai mažiau nei 1 mlrd. dolerių, kuriuos jis viešai pažadėjo.
Teismo procesas taip pat atskleidė Musko vulkaninį temperamentą ir nepastovių savybių.
Kai 2017 m. „OpenAI“ įkūrėjai derėjosi dėl galimos naujos pelno siekiančios struktūros, Brockmanas paliudijo, kad Muskas prieš susitikimą dėl ne pelno siekiančios laboratorijos pavertimo pelno siekiančia įmone, kurią jis kontroliuotų, jam ir kitiems įkūrėjams atsiuntė „Tesla“ automobilių. „Atrodė, kad jis šiek tiek mus apgaudinėja“, – paliudijo Brockmanas.
Muskas į susitikimą atvyko su dovanų „Tesla“ paveikslu, sakė Brockmanas, tačiau grupei atmetus jo pasiūlymą turėti kontrolinį įmonės akcijų paketą, jis pasiėmė meno kūrinį ir išėjo.
Tekstinės žinutės tarp Altmano ir Shivon Zilis, artimos Musko bendražygės ir buvusios „OpenAI“ valdybos narės, kuri yra keturių jo vaikų motina, rodo, kad jiedu sprendė, kaip geriausiai valdyti Musko nuotaikas. Po vieno ypač gero vėlyvo vakaro susitikimo Muskas vakarą užbaigė tuo, ką Altmanas apibūdino kaip „ilgą, ilgą pokalbį apie tai, kaip jis mums rodo memus savo telefone“. Altmanas taip pat paliudijo, kad Muskui dažnai tekdavo priminti apie kai kuriuos dalykus, ypač kai jis būdavo nusiminęs.
Šis teismo procesas yra tik vienas iš daugelio metų trukusio, daugiapakopio Musko išpuolio prieš buvusius jo įkūrėjus frontų. Jo karas prieš juos sustiprėjo po to, kai 2023 m. kovo mėn. jis įkūrė savo konkuruojančią dirbtinio intelekto bendrovę „xAI“, praėjus mažiau nei šešiems mėnesiams po to, kai „OpenAI“ „ChatGPT“ užkariavo pasaulį ir pradėjo dirbtinio intelekto lenktynes.
Muskas savo megafonu „X“, socialinės žiniasklaidos platformoje, kuriai jis priklauso ir kuri tebėra dirbtinio intelekto pramonės aikštė, reguliariai vadino Altmaną „sukčiumi“ ir puolė „OpenAI“.
Teismo procesas suteikė naują žvilgsnį į svarbius „OpenAI“ istorijos momentus, įskaitant „blyksnį“, kai Altmanas buvo trumpam atleistas iš generalinio direktoriaus pareigų. Vienoje tekstinėje grandinėje, kuri buvo pripažinta kaip įrodymas, Altmanas, „Microsoft“ generalinis direktorius Satya Nadella ir kiti „Microsoft“ vadovai ginčijosi dėl galimų naujosios valdybos narių, derantis dėl Altmano sugrįžimo. „Microsoft“ technologijų direktorius Kevinas Scottas vienu metu vetavo buvusią „Google Cloud“ generalinę direktorę Diane Green, pasakęs „griežtą, griežtą ne“ – šis atvirumas išplito socialiniuose tinkluose.
Taip pat buvo atskleistos naujos laboratorijos veiklos detalės, taip pat Altmano ir Brockmano ryšių elementai. Teismo dokumentuose teigiama, kad el. laiške iš laboratorijos pradžios buvo atskleista, jog dalį Brockmano atlyginimo sudarė Altmano šeimos biuro sumokėtos akcijos, kai ne pelno siekianti organizacija pritrūko startuolių akceleratoriaus „Y Combinator“, kuriam Altmanas vadovavo tuo metu, kai kartu įkūrė „OpenAI“, akcijų.
Liudydamas Altmanas patvirtino, kad jam priklauso dideli startuolių, kurie pasirašė sutartis su „OpenAI“, akcijų paketai, įskaitant trečdalį branduolinės energetikos startuolio „Helion“. Altmanas teigė, kad nusišalino nuo valdybos diskusijų apie „Helion“ ir „OpenAI“, kurie pasirašė susitarimą, pagal kurį „OpenAI“ pirks elektrą iš „Helion“, kad aprūpintų savo infrastruktūrą. Musko advokato spaudimu jis pripažino, kad dalyvavo susitikimuose apie „OpenAI“ skaičiavimo poreikius, kartu eidamas „Helion“ pirmininko pareigas.
Tarp daugybės įrodymų – nuo atvirų el. laiškų ir privačių tekstinių žinučių iki susitikimų užrašų – buvo ir Brockmano asmeninis dienoraštis, kuris tapo savotišku pagrindiniu liudytoju.
Musko teisininkų komanda niekada nekvietė Altmano kaip liudytojo. Tačiau antradienį vykusios kryžminės Altmano apklausos metu Musko advokatas Stevenas Molo pradėjo pokalbį žiauria klausimų lavina apie jo charakterį: „Ar esate visiškai patikimas?“ – paklausė jis. „Manau, kad taip“, – atsakė Altmanas.
„Bet jūs nežinote, ar esate visiškai patikimas?“ – tęsė Molo.
„Aš tiesiog pataisysiu savo atsakymą į „taip“, – atsakė Altmanas.
Po kelių taktų Molo paklausė: „Ar jūs visada sakote tiesą?“
„Manau, kad esu sąžiningas žmogus“, – atsakė Altmanas.
„Tai nebuvo mano klausimas, pone.“ „Ar visada sakai tiesą?“ – vėl paklausė Molo.
„Esu tikras, kad mano gyvenime yra laikotarpių, kai to nedarau“, – atsakė Altmanas.
Altmanas išliko ramus, net ir Molo primygtinai reikalaudamas iš jo kitų liudytojų, kurie jį apibūdino kaip melagiu, parodymų. Už teismo salės ribų Muskas žengė į priekį kitais frontais.
Kol vyko teismo procesas, „SpaceX“ paskelbė apie susitarimą dėl skaičiavimo galios nuomos didžiausiam „OpenAI“ konkurentui „Anthropic“, kuris susidūrė su sunkumais po to, kai jo produktas „Claude Code“ buvo išpopuliarėjęs.
Kol Altmanas buvo teisiamasis, Muskas taip pat ruošėsi keliauti į Kiniją su prezidentu Trumpu. Muskas, buvęs „Pirmasis draugas“, regis, vėl įstojo į prezidento artimiausią ratą, praėjus mažiau nei metams po to, kai jų santykiai, regis, pašlijo.
Tą pačią dieną, kai Muskas įlipo į „Air Force One“, grupė respublikonų generalinių prokurorų ir respublikonų vadovaujamas kongreso komitetas paskelbė, kad tiria galimus Altmano interesų konfliktus, kuriuos atskleidė „Wall Street Journal“ pranešimai.
Susikirtimas buvo toks įtikinamas titanai, kad beveik kiekvieną dieną dvi savaites Lance'as Jacksonas keldavosi 4:40 ryto savo namuose Orindoje, Kalifornijoje, BART traukiniu nuvažiuodavo iki Oklando centro ir stovėdavo eilėje, kad stebėtų teismo procesą.
„Tai išties reikšmingas, kritinis teismo procesas, kuris paveiks visuomenę“, – sakė 73 metų Jacksonas, pensininkas eskizų dailininkas. „Jau galite matyti, kaip tai pradeda vykti su dirbtiniu intelektu, mes dabar tikrai pradedame labai greitai formuotis, kaip sniego gniūžtė.“” [1]
1. EXCHANGE --- The Messy Courtroom Drama Behind AI's Next Chapter --- The legal showdown between Elon Musk and Sam Altman revealed the personal and financial fault lines beneath Silicon Valley's defining boom. Carlton, Jim; Keach Hagey; Au-Yeung, Angel. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 16 May 2026: B1.
The Messy Courtroom Drama Behind AI's Next Chapter --- The legal showdown between Elon Musk and Sam Altman revealed the personal and financial fault lines beneath Silicon Valley's defining boom.
“Oakland, Calif. -- U.S. District Judge Yvonne Gonzalez Rogers opened the last day of testimony in the titanic trial between Elon Musk and Sam Altman's OpenAI with a simple question: Should a trophy of a golden donkey's backside be entered into evidence?
The judge held the statue in her hands with a bemused look. Dario Amodei, then a team lead for AI safety, had helped award it to a company intern years earlier, after Musk called the person a "jackass" for challenging him over AI safety at a company meeting.
"We think it's pretty obvious this trophy has no relevance," a lawyer for Musk said in court. Gonzalez Rogers opted to allow a photo of the statue given to Joshua Achiam, now OpenAI's chief futurist, to be admitted.
The actual statue was put away before the jury of six women and three men could see it, although they were shown a photo. So went the landmark legal showdown between some of the most powerful players in AI.
The three-week trial, now in the jury's hands, was technically about allegations by Musk, the world's richest man, that he was snookered into fronting OpenAI millions of dollars as a struggling nonprofit, only to see it morph into the world's most powerful AI company. OpenAI argued it had to go commercial to fund its massive research needs, and that Musk supported such a move.
The proceedings revealed the mythmaking of AI's seismic economic transformation, with heady talk of benefiting humanity and existential risk. It also exposed the AI boom's underbelly: the grubby sidedeals, financial anxieties, short tempers and personal vendettas that have shaped modern technology every bit as much as the march toward machine consciousness.
Two days before the trial, Musk emailed OpenAI President Greg Brockman about a potential settlement offer. When Brockman suggested both sides drop their claims, Musk responded, "By the end of this week, you and Sam will be the most hated men in America. If you insist, so be it," according to legal filings.
Musk has asked that Altman be removed as CEO, among other requests, and is seeking up to $180 billion to be paid out from OpenAI's for-profit arm to its nonprofit parent. He also wants OpenAI's conversion to be unwound as part of the remedies in the case. If Musk is successful, it would greatly complicate OpenAI's potential IPO -- expected as soon as later this year.
The courtroom served as a kind of leveler in an increasingly oligarchic age. Several of those who came to testify were billionaires -- including Musk and Altman -- accustomed to private jets and private chefs. Yet they all had to remove their electronics and pass through the same metal detectors as everyone else.
In Silicon Valley, where dressing down is the ultimate symbol of tech's disruptive power, nearly every executive who took the stand donned suits and ties. Brockman and Altman attended the proceedings nearly every day, sitting next to each other on benches behind the OpenAI defense table, at times taking notes.
Halfway through the trial, Brockman started bringing a white pillow to sit on.
Musk entered with a team of security personnel. The judge scolded the billionaire at least twice -- once for his social media usage and second for saying if he loses this case, it'll mean trouble for all charities in America.
The courthouse has strict rules for everyone, such as a ban on taking any photos inside and leaving items unattended. An elderly spectator was booted from the nearby overflow room one day for snapping a souvenir photo, protesting as he was led away by marshals that he had arrived hours early to get his spot.
Lines to the courthouse in the early days of the trial snaked through the jasmine-scented courtyard in the Bay Area's always-gloomy early mornings. It wasn't just tech reporters, lawyers, staffers and protesters (one held a sign that read "Everyone sucks here except protesters and media"), but also curious onlookers, eager to use the democratic structure of a public court to get a front-row seat to history.
"If you come here early, you can see people like Musk and Altman testify, and they're the future of the world," said Kalid Meky, 55, who commuted from his home near San Jose for nearly a week to watch from a backbench.
Spectators sat transfixed in Courtroom One of the Ronald V. Dellums federal courthouse as witnesses painted a world of robots that can solve Rubik's Cubes, eye-popping fortunes and worries over possibly unleashing a doomsday beast. The trial took onlookers back in time to the earliest days of the boom as OpenAI and Musk's SpaceX now race to go public.
The legal arguments of the case have changed many times since Musk first sued OpenAI and its CEO more than two years ago. But they have always circled around the idea OpenAI betrayed its nonprofit mission when it created a for-profit subsidiary and took a major investment from Microsoft.
In the days before the trial, the more than 20 claims that Musk had leveled at Altman and his associates were whittled down to just two: breach of charitable trust and unjust enrichment. Musk boiled down his legal team's main argument succinctly on the stand: "It's not OK to steal a charity."
His legal team's broader point was about his place in AI history. OpenAI existed, he said, because of his own emotional connection to the human race.
He told the oft-repeated story of a conversation he had with his friend, Google co-founder Larry Page, about the future of AI. When Musk told Page that he would prefer that the AIs not wipe out all humans, Page accused him of being a "speciesist," Musk testified.
"The reason that OpenAI exists is because Larry Page called me a speciesist," Musk said. "That's fundamentally it."
Musk then teamed up with Altman, and later Brockman and famed AI researcher Ilya Sutskever, to create a nonprofit AI lab in 2015 that would be a counterweight to Google, which at the time employed most of the best AI researchers, he said.
Throughout the trial, Musk's lawyers argued that only he had the reputation and capital to bring OpenAI into existence, even if he had multiple other day jobs at the time and left the OpenAI board a little more than two years after the company's founding.
Altman acknowledged on the stand that Musk's early support was critical for OpenAI's success. Musk provided the bulk of funding in its early days -- though the roughly $40 million he provided fell far short of the $1 billion he had publicly pledged.
The trial also showed Musk's volcanic temper and mercurial side.
When OpenAI's co-founders were negotiating a possible new for-profit structure in 2017, Brockman testified that Musk sent him and other co-founders Teslas ahead of a meeting about converting the nonprofit lab to a for-profit company that he would control. "It felt a little bit like he was buttering us up," Brockman testified.
Musk arrived at the meeting with a painting of a Tesla as a gift, Brockman said, but after the group rejected his proposal to have a controlling share of the company, he grabbed the artwork and left.
Text messages between Altman and Shivon Zilis, Musk's close associate and onetime OpenAI board member, who is the mother of four of his children, show the two strategizing on how to best manage Musk's moods. After one particularly good late-night meeting, Musk ended the evening with what Altman described as "a long, long conversation about him showing us memes on his phone." Altman also testified that Musk often had to be reminded of things, especially when he was upset.
The trial is just one front of Musk's yearslong, multipronged attack on his onetime co-founders. His war against them ramped up after he founded his own rival AI company, xAI, in March of 2023, less than six months after OpenAI's ChatGPT took the world by storm and kicked off the AI race.
Musk has used his megaphone on X, the social-media platform he owns that continues to serve as the town square of the AI industry, to routinely bash Altman as "Scam Altman" and to attack OpenAI.
The trial offered a fresh look at major moments in OpenAI's history, including the "blip" when Altman was briefly ousted as CEO. In one text chain admitted as evidence, Altman, Microsoft CEO Satya Nadella and other Microsoft executives batted about potential members of the new board as part of negotiations for Altman's return. Microsoft CTO Kevin Scott at one point vetoed former Google Cloud CEO Diane Green with "strong, strong no" -- a bit of candor that went viral on social media.
It also laid bare new details of its operations, as well as elements of Altman and Brockman's entanglements. An email from the lab's early days revealed part of Brockman's compensation was made up of equity paid from Altman's family office, after the nonprofit ran out of shares of stock in the startup accelerator Y Combinator, which Altman ran at the time he co-founded OpenAI, according court documents.
In testimony, Altman confirmed that he owns substantial stakes in startups that have signed deals with OpenAI, including a third of Helion, a nuclear-energy startup. Altman said he recused himself from board discussions about Helion and OpenAI, which signed an agreement under which OpenAI would purchase electricity from Helion to power its infrastructure. He acknowledged, when pressed by Musk's attorney, that he had participated in meetings about OpenAI's computing needs while also serving as chairman of Helion.
Among the trove of evidence, from candid emails and private text messages to meeting notes, was Brockman's private diary, which became something of a star witness.
Musk's legal team never called Altman as a witness. But during cross-examination of Altman on Tuesday, Musk's lawyer, Steven Molo, opened with a brutal barrage of questions about his character: "Are you completely trustworthy?" he asked. "I believe so," Altman replied.
"But you don't know whether you're completely trustworthy?" Molo continued.
"I'll just amend my answer to yes," Altman replied.
A few beats later, Molo asked: "Do you always tell the truth?"
"I believe I am a truthful person," Altman replied.
"That wasn't my question, sir. Do you always tell the truth?" Molo asked again.
"I'm sure there's some time in my life when I have not," Altman replied.
Altman remained calm under the barrage, even as Molo pressed him on the testimony of other witnesses who had described him as a liar. Outside the courtroom, Musk was advancing on other fronts.
While the trial was under way, SpaceX announced a deal to lease computing power to OpenAI's fiercest rival, Anthropic, which had found itself constrained after its Claude Code product took off.
While Altman was on the stand, Musk was also preparing to travel to China with President Trump. Musk, the onetime "First Buddy," appeared to have re-entered the president's inner circle, less than a year after their relationship appeared to have frayed.
The same day Musk boarded Air Force One, a group of Republican attorneys general and a congressional committee led by Republicans announced they were investigating Altman's potential conflicts of interest that had been revealed by Wall Street Journal reporting.
So compelling was the clash of the titans that almost every day for two weeks, Lance Jackson got up at 4:40 a.m. at his home in Orinda, Calif., rode the BART to downtown Oakland and stood in line to watch the trial.
"This is really a seminal, critical trial that's going to affect society," the 73-year-old Jackson, a retired sketch artist. "You can see it already starting to happen with AI, we are really starting to snowball really quickly now."” [1]
1. EXCHANGE --- The Messy Courtroom Drama Behind AI's Next Chapter --- The legal showdown between Elon Musk and Sam Altman revealed the personal and financial fault lines beneath Silicon Valley's defining boom. Carlton, Jim; Keach Hagey; Au-Yeung, Angel. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 16 May 2026: B1.
Geriausi Kinijos technologijų talentai grįžta namo – tie, kurie grįžta po darbo čia, vadinami „jūrų vėžliais“, skatina pastangas nugalėti Silicio slėnį
„Kai „Meta Platforms“ balandžio mėnesį pareiškė, kad atleis 10 % savo darbuotojų, Allenas Sunas greitai užsisakė kelionę į Menlo Parką, Kalifornijoje.
Tai buvo puiki galimybė. Sunas, Pekine įsikūręs kai kurių didžiausių Kinijos technologijų bendrovių galvų medžiotojas, stengiasi privilioti Kinijoje gimusius talentus namo, taikydamasis į žmones, dirbančius JAV įsikūrusiose bendrovėse, tokiose kaip „Meta“, „Google“, „Anthropic“ ir „Amazon“. Kai kurie klientai įgalioja jį žadėti atlyginimus, kurie prilygsta arba viršija Silicio slėnio darbuotojų atlyginimus – netikėta nauda, atsižvelgiant į mažesnes pragyvenimo išlaidas Kinijoje.
„Atlyginimas yra labai konkurencingas“, – sakė Sunas.
Dešimtmečius patekimas į JAV buvo didžiausias sėkmės ženklas geriausiems ir gabiausiems Kinijos žmonėms. Dabar daugelis jų grįžta namo – o atvirkštinis protų nutekėjimas skatina Pekino pastangas aplenkti JAV dirbtinio intelekto, robotikos ir medicinos srityse.“ tyrimai.
Turtingiausios kompanijos ir pasaulinės supervalstybės patiria precedento neturintį dirbtinio intelekto talentų spaudimą, dėl kurio technologijų tyrėjai pasiekė NBA ir Holivudo lygį ir visoje pramonėje kilo žiaurus įdarbinimo reidas. Ne tik Amerikos generaliniai direktoriai bando privilioti tyrėjus prabangiais darbo pasiūlymais.
(„Meta“ vadovas Markas Zuckerbergas praėjusiais metais gaudavo 100 mln. dolerių vertės atlyginimų paketus.)
Naujausi pavyzdžiai, kai Kinijos technologijų kompanijos perviliojo žinomus dirbtinio intelekto talentus, yra Wu Yonghui, buvęs „Google“ tyrimų viceprezidentas, padėjęs kurti „Gemini“, o dabar vadovaujantis „TikTok“ patronuojančios bendrovės „ByteDance“ dirbtinio intelekto padalinio tyrimams, ir Yao Shunyu, buvęs „OpenAI“ tyrėjas, paskirtas „Tencent Holdings“ vyriausiuoju dirbtinio intelekto mokslininku.
Kinijoje yra senas pavadinimas tiems, kurie grįžta namo – „jūrų vėžliai“ – kalambūras mandarinų kalbos terminui, reiškiančiam užsienio grįžusius asmenis, haigui, kuris taip pat primena jūrų vėžlių patelių instinktą grįžti į savo gimtąjį paplūdimį po daugelį metų trukusią migraciją po pasaulio vandenynus.
Tačiau tendencija, susijusi su geriausių technologijų talentų pasirinkimas šiandien turi įtakos Amerikos ekonomikos konkurencingumui tiek dabar, tiek ateityje. Neseniai studijas baigusių Kinijos absolventų, grįžtančių namo ieškoti darbo, skaičius 2025 m., palyginti su ankstesniais metais, išaugo 12 %, o nuo 2018 m. šis skaičius išaugo daugiau nei dvigubai, teigiama Kinijos įdarbinimo platformos „Zhaopin“ ataskaitoje.
Kadaise labiau žinoma kaip technologijų kopijuotoja nei novatorė, Kinija dabar siūlo grįžtantiems asmenims galimybę dirbti pažangiausiose pramonės šakose. Nacionalinės ir vietos valdžios institucijos siūlo tokias lengvatas kaip būsto subsidijos ir startuolių finansavimas. Šis pokytis taip pat įvyko dėl to, kad kai kurie kinai jaučiasi mažiau laukiami JAV dėl blogėjančių JAV ir Kinijos santykių bei griežtėjančios imigracijos politikos. Grįžę asmenys teigė, kad jiems sunkiau kilti vadovaujančių pareigų darbo vietoje būnant kinu JAV. Kai kuriais atvejais grįžtančius asmenis motyvavo didesnės profesinės laisvės pažadas.
Zhang Kai yra žymus tyrėjas, kuris dirba vizualizuodamas ląstelių vidų iki beveik atominio lygio – tai sritis, kuri labai domina farmacijos įmones. Anksčiau šiais metais jis paliko profesoriaus pareigas Jeilio universitete ir dirbo valstybiniame Mokslo ir technologijų universitete. Kinija.
Zhang teigė, kad Kinijos tyrėjams vis sunkiau vadovauti ambicingiems projektams JAV ir kad politinė aplinka darosi vis sunkesnė, pateikdamas pavyzdį apie su juo dirbantį Kinijos doktorantą, kuriam pirmosios Trumpo administracijos metu buvo uždrausta atvykti į šalį. „Egzistuoja nematomi apribojimai“, – rašė jis el. laiške. „Nors neketinu to laikyti kilniu nacionalistiniu gestu, Trumpo veiksmai bėgant metams iš tikrųjų padarė mane „labiau patriotišku“.“
Jeffas Li jautėsi prislėgtas savo darbe JAV. Baigęs Niujorko universitetą ir įgijęs informatikos magistro laipsnį, jis turėjo dirbti šioje srityje, kad galėtų likti Valstijose. Jis manė, kad JAV įmonės linkusios samdyti Kinijos darbuotojus inžinerijos darbams, tačiau jį domino galimybė dirbti produktų valdymo srityje.
2018 m. jis įsidarbino „Microsoft“ ir persikėlė į Sietlo apylinkes. Tai buvo pirmas kartas, kai jis gyveno priemiestyje, kur naktį buvo visiška tamsa ir jam reikėdavo važiuoti 15 minučių, kad ką nors nusipirktų. Jis jautė, kad „Sietlas“ „užšalti“ – tai, ką Vakarų pakrantės gyventojai vadina miesto, kaip sunkiai susirandamos vietos, reputacija.
Turėdamas H-1B vizą, jis nervinosi išvykdamas iš JAV, bijodamas, kad nebegalės grįžti.
2021 m. pabaigoje jis nusprendė grįžti į Pekiną dirbti pirmaujančioje Kinijos technologijų įmonėje. Grįžimas namo turėjo ir trūkumų. Šalis garsėja savo „996“ darbo kultūra: darbas nuo 9 iki 21 val. šešias dienas per savaitę. Jam vėl teko priprasti gyventi dideliame mieste, kur nepažįstami žmonės spaudėsi prie jo perpildytame metro.
Tačiau jo gyvenimo kokybė pagerėjo. Jis galėjo užsisakyti maisto pristatymą iš programėlės bet kada ir bet kur. Jam nereikėjo rūpintis vizos atnaujinimu.
Dabar Li kuria dirbtinio intelekto agento produktą startuoliui. Jo draugai JAV gavo žaliąsias kortas ir nusipirko namus, tačiau neturi daug lankstumo karjeros kelyje. Li teigė, kad jautėsi laisvesnis.
„Nors JAV turi daug platesnių privalumų, kaip kinui, Kinija yra mano gimtoji teritorija“, – sakė jis.
Daugelis Kinijos specialistų toliau kuria karjerą JAV. Keturi iš penkių iš 6700 Kinijos piliečių, įgijusių mokslinių tyrimų daktaro laipsnį JAV akademinėje įstaigoje nuo 2023 m. liepos mėn. iki 2024 m. birželio mėn., nurodė ketinantys likti JAV, o ne grįžti namo, rodo naujausi Nacionalinio mokslo ir inžinerijos statistikos centro metinis surašymas.
JAV įmonės vis dar paprastai siūlo daug didesnį atlyginimą ir geresnę darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą nei Kinijos konkurentai. Amerika išlieka pasauline lydere dirbtinio intelekto modelių ir kitų pažangiausių technologijų srityje. Daugelis Kinijos specialistų apsigyveno JAV ir augina šeimas, todėl jiems sunku išardyti savo gyvenimą.
Tačiau Kinijos vyriausybė stengiasi palengvinti grįžimo namo skausmus.
Šendženas, technologijų centras pietų Kinijoje, reklamuoja mokesčių lengvatas ir daugiau nei 700 000 JAV dolerių subsidijas kvalifikuotiems užsienio grįžusiems asmenims. Šanchajaus Pudongo rajonas siūlo iki maždaug 14,7 mln. JAV dolerių vertės projektų finansavimą geriausiems jauniems mokslo ir technologijų talentams.
Kitame Šanchajaus rajone vykdoma programa, skirta daktaro laipsnius turintiems asmenims, kurie ėjo vadovaujančias pareigas užsienio įmonėse, taip pat jaunesniems nei 40 metų asmenims, turintiems patirties užsienyje. Tie, kurie patenka į šią programą, gali gauti iki beveik 300 000 JAV dolerių pragyvenimo išmoką, o startuoliai gali gauti nemokamą arba pigų biuro plotą.
Kai kurie įdarbinti darbuotojai padeda Kinijos įmonėms plėstis į kitas šalis, pasitelkdami savo kalbų žinias ir vietos darbo kultūrą, teigė Zakas Dychtwaldas, vadovaujantis Šanchajuje įsikūrusiai konsultacinei įmonei „Bridgeworks Global“, kuri dirba su tarptautinėmis įmonėmis. „Kinijos įmonėms reikia žmonių, kurie supranta pasaulines rinkas ir pasaulinį valdymą“, – sakė Dychtwaldas.
Įdarbinimo pastangos apima ir studentus, kurie dar nepradėjo karjeros kelio. Kinijos švietimo ministerija 2022 m. sukūrė studentų, grįžtančių iš užsienio, įdarbinimo platformą, o tokios pirmaujančios technologijų įmonės kaip „Huawei“ ir „Tencent“ turi ankstyvosios karjeros programas užsienio studentams. Praėjusiais metais į Kiniją iš užsienio grįžo 535 600 studentų, palyginti su 415 600 2023 m., teigia Kinijos švietimo ministerija.
Praėjusiais metais „LinkedIn“ atlikta daugiau nei 1000 užsienyje gyvenančių doktorantūros studentų apklausa parodė, kad 59 % jų planavo grįžti į Kiniją po studijų baigimo, palyginti su 38 % 2024 m.
Remiantis Vidaus saugumo departamento duomenimis, Kinijos gyventojų, gyvenančių JAV su vizomis tokiais tikslais kaip švietimas ir darbas, įskaitant H-1B vizas, skaičius kasmet mažėjo nuo 2022 iki 2024 finansinių metų, rodo Vidaus saugumo departamento duomenys.
Iš dalies taip yra todėl, kad H-1B vizos, pagrindinis būdas aukštos kvalifikacijos užsienio specialistams dirbti JAV, tapo politiniu konflikto tašku JAV, ypač MAGA judėjime, o kritikai teigia, kad programa leidžia technologijų įmonėms pigiai samdyti užsienio darbuotojus, o ne amerikiečius. Trumpo administracija pridėjo 100 000 USD mokestį už H-1B vizas ir siūlo didesnius darbo užmokesčio reikalavimus.
Tiems kinams, kurie grįžta namo, priežastis ne visada yra politika ar pinigai. Vienas bioinžinerijos doktorantas nerimavo dėl ginkluoto smurto. Dirbtinio intelekto mokslininkas jautėsi diskriminuojamas dėl savo rasės, o jam nebuvo leista dalyvauti programose, skirtose nepakankamai atstovaujamoms mažumoms. Farmacijos tyrėjas teigė, kad nori būti arčiau savo senstančių tėvų.
Mokslininkas Lu Wuyuanas 2020 m. persikėlė į Šanchajų po trijų dešimtmečių, praleistų JAV. Kai 1990 m. pirmą kartą atvyko studijuoti Purdue universitete, jis jautėsi lyg būtų filme. Važiuodamas I-65 greitkeliu iš Indianapolio į Vakarų Lafajetą, jis pravažiavo idilišką dirbamą žemę ir švelnias kalvas.
Jis tapo Amerikos piliečiu ir užaugino du sūnus JAV. Būdamas etatiniu Merilendo universiteto profesoriumi, jis tyrinėjo vėžį, ŽIV ir kitas infekcines ligas.
Tada, valdant pirmajai Trumpo administracijai, JAV vyriausybė pradėjo atidžiai tikrinti akademikų ryšius su Kinija, susirūpinusi dėl nacionalinio saugumo. 2018 m. Lu tapo vienu iš šimtų mokslininkų, kuriuos Nacionaliniai sveikatos institutai tyrė dėl tariamų neatskleistų ryšių su Kinija. Lu teigė, kad Merilendas žinojo apie jo bendradarbiavimą su Kinijos universitetais ir skatino jį, todėl manė, kad NIH tyrimas bus greitai priimtas.
Tyrimas užsitęsė. 2020 m. Lu jau nebeturėjo pakankamai darbo. Jis metė mokslus ir persikėlė į Šanchajų, kad prisijungtų prie Fudano universiteto, prestižinės mokyklos, kuri daugelį metų bandė jį įdarbinti, dėstytojų. Fudane Lu toliau tyrinėjo infekcines ligas, neseniai užpatentuodamas patobulinto antivirusinio vaisto nuo Covid-19 technologiją, kurią licencijavo Amerikos įmonė.
„Kai Kinija kyla ir tampa pasauline galybe, pasirinkimas tampa daug lengvesnis“, – sakė jis.“ [1]
1. EXCHANGE --- China's Top Tech Talent Is Heading Back Home --- Those who return after working here, called 'sea turtles,' are fueling efforts to take on Silicon Valley. Miao, Hannah; Emont, Jon. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 16 May 2026: B1.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)