Teheranas kontroliuoja Hormūzą dėl efektyvaus karinio dronų
ir raketų spiečių naudojimo. Šie spiečiai ir Hormūzo kontrolė vis dar
egzistuoja. Teisinė kalba negali pakeisti karo rezultatų.
Teherano asimetrinis pranašumas išlieka vandenyje. Net ir
sudarius preliminarias paliaubas bei pasirašius susitarimo memorandumą su JAV,
Irano faktinė fizinė Hormūzo sąsiaurio kontrolė išlieka nepakitusi.
Diplomatiniai susitarimai ir karinio jūrų laivyno palyda
nepanaikino pagrindinės strateginės realybės, kad Teherano raketų, dronų ir
jūrų minų pajėgumai diktuoja jūrų eismo srautus.
• Dronų atakos: Nepaisant trapių paliaubų, Irano pajėgos ir
toliau meta iššūkį laivybai. Irano dronai atakavo komercinius laivus,
plaukiančius vandens keliu.
• Operacinė kontrolė: Islamo revoliucijos gvardija (IRGC)
tvirtina, kad laivai privalo laikytis Teherano nustatytų maršrutų ir gauti
leidimą, grasindama „susidoroti“ su neleistinais laivais.
• Tarptautinės pasekmės: Dėl aktyvių Irano grasinimų
Jungtinių Tautų Tarptautinė jūrų organizacija sustabdė savo iniciatyvą saugiai
evakuoti daugiau, nei 11 000, regione įstrigusių, jūrininkų.
• Blokados ginčai: Nors JAV tvirtina, kad komerciniai laivai
turi galėti laisvai plaukti sąsiauriu, Teheranas išlaiko pranašumą, taikydamas
nuolatinę „žudymo dėžės“ strategiją, kurioje naudojamos sausumoje dislokuotos
raketų baterijos, jūrinės minos ir lokalizuota spiečiaus taktika.
Kadangi dauguma Vakarų politikų yra teisininkai, jie bando
tai, ką žino, kaip daryti – kalbėti ir kalbėti teisiniais terminais. Atrodo
juokingai:
„MANAMA, Bahreinas – Iranas siekia uždirbti milijardus
dolerių iš Hormūzo sąsiaurio, režimui ruošiantis valdyti pasaulinę naftos
arteriją, kurią jis nutraukė karo pradžioje.
Islamo Respublika apskaičiavo, kad sąsiaurio saugumo,
apsaugos ir aplinkosaugos paslaugų mokesčiai suinteresuotoms valstybėms atneštų
40 milijardų dolerių pajamų per metus, teigė su šiuo klausimu susipažinę
pareigūnai. Jei ši idėja bus įgyvendinta, Teheranas gaus pinigų srautus ir
kontrolę, kurios neturėjo prieš karą.
Režimas ieško modelių visame pasaulyje, įskaitant
Dardanelus, teigė pareigūnai, kur Turkija laivams ima mokestį, vadinamą aukso
franku, už plaukimą į Egėjo jūrą ir iš jos šiuo vandens keliu.
Teheranas siūlo šią idėją Artimiesiems Rytams ir net
Pekinui, teigė Irano pareigūnai. Jis nori, kad jo Persijos įlankos kaimynai
būtų susitarimo dalis ir pasidalytų pajamomis, sakė jie.
„Visi turi žinoti, kad sąsiaurio valdymas niekada nebegrįš į
savo vėžes“, – sakė Irano vyriausiasis derybininkas Mohammadas Bagheris.
Ghalibafas antradienį lankėsi Omane, kur aptarė pasiūlymus su kaimyne kitoje
vandens kelio pusėje.
Valstybės sekretorius Marco Rubio užginčijo šią idėją,
sakydamas, kad ketvirtadienio rinkliavos ar mokesčiai sukurtų pavojingą
precedentą, kuris plistų ir sukeltų chaosą. „Realybė tokia, kad nė viena šalis
neturi teisės imti mokesčio už tarptautinių vandens kelių naudojimą, ir tai
niekada nebus priimtina jokio susitarimo sąlyga“, – sakė jis Bahreine. Persijos
įlankos šalys, pasak jo, atmetė mokesčių idėją.
60 dienų susitarimas nutraukti kovas ir vėl atidaryti
vandens kelią įpareigoja Iraną jį išminuoti ir reikalauja, kad laivai tuo
laikotarpiu galėtų juo plaukti nemokamai. Dokumente taip pat suteikiama Iranui,
kuris nepripažįsta sąsiaurį reglamentuojančių įstatymų, teisė pasisakyti apie
būsimą laivybos užtvankos valdymą.
Hormūzo sąsiauris yra derybų dėl konflikto pabaigos mūšio
laukas. Karas parodė Iranui grėsmę, kurią jis gali kelti laivybai su raketomis
ir dronais, ir suteikia jam galimybę įjungti arba išjungti šį svarbų pasaulinį
prekybos kelią. Prezidento Trumpo susitarimas suteikia Iranui teisę derėtis dėl
šio kelio administravimo. terminas.
Iranas įsteigė draudimo bendrovę, kurią, jo teigimu,
krovinių siuntėjai privalo naudoti norėdami kirsti sąsiaurį, ir perspėjo, kad
tranzitas už jo maršrutų ribų yra pavojingas ir draudžiamas, pranešė Irano
valstybinė žiniasklaida.
JAV ir Omanas kartu su kitomis Persijos įlankos valstybėmis
pareiškė, kad sąsiauris turėtų likti nemokamas. „Iranas neprašo ir negauna
jokių rinkliavų, draudimo išlaidų ir jokių kitų mokesčių už laivus,
plaukiančius Hormūzo sąsiauriu“, – trečiadienį socialinės žiniasklaidos įraše
rašė Trumpas, nenurodydamas, ar derėsis šiuo klausimu.
Omanas pripažįsta konvenciją, draudžiančią rinkliavas už
jūrų greitkelius, o jo užsienio reikalų ministras Badras al-Busaidi
ketvirtadienį Bahreine vykusiame susitikime su Rubio pakartojo, kad būsimuose
susitarimuose dėl Hormūzo nebus numatyti tranzito mokesčiai. Po šią savaitę
vykusių derybų Iranas ir Omanas teigė, kad jų diskusijose daugiausia dėmesio
skirta sąsiaurio valdymui reikalingoms paslaugoms ir su jomis susijusioms
išlaidoms.
Teheranas aptarė savo pasiūlymą imti paslaugų mokesčius
derybose su Kinija ir Egiptu, teigė Irano ir tarpininkaujantys pareigūnai.
Privačiai Irano pareigūnai teigė, kad jie būtų atviri JAV prisijungimui prie
tokių mokėjimų - idėją, kurią Trumpas retkarčiais iškėlė.
Dardaneliai – jūros ruožas, skiriantis Turkiją tarp Europos
ir Azijos – suteikia Iranui pavyzdį Hormūzui. Tarptautinį vandens kelią
reglamentuoja 1936 m. konvencija, suteikianti Ankarai įgaliojimus reikalauti,
kad krovinių gabentojai mokėtų vadinamąjį aukso franką už jo kirtimą. Mokestis,
nustatytas 6,70 USD už toną metams, prasidedantiems liepos 1 d., apima
sanitarines paslaugas, švyturius ir gelbėjimo operacijas. Laivai, plaukiantys
iš Juodosios jūros į Viduržemio jūrą, privalo plaukti per Dardanelus.
Yra kliūčių Iranui priimti panašią politiką. Teheranas
pasirašė tarptautinius ir regioninius paktus, draudžiančius jam nustatyti
vienašališkus mokėjimus praplaukiantiems laivams, sakė Jamesas Kraska, jūrų
teisės profesorius JAV karinio jūrų laivyno karo koledže. Turkijos susitarimas
negali būti automatiškai taikomas kitai šaliai, sakė jis. Be to, bet kokiems
Irano taikomiems paslaugų mokesčiams reikėtų 176 Tarptautinės jūrų
organizacijos narių sutarimo.
Irano pareigūnų teigimu, Iranas pateisino kaltinimus Hormūzo
sąsiauryje kaip priemonę kontroliuoti karinių prekių srautus, po to, kai
apkaltino JAV sąsiaurį karinėms atsargoms gabenti, kurias vėliau dislokavo
pulti Iraną. Paprašyti pakomentuoti, Baltieji rūmai nurodė Trumpo komentarus
apie sąsiaurio mokesčius.
Kitas modelis, kurį nagrinėja Persijos įlankos šalys, yra
Malakos sąsiauris, kuris taip pat yra pasaulinis energetikos užtvaras,
ribojamas su daugiau nei viena šalimi. Artimųjų Rytų ir Europos pareigūnų
teigimu, Malakos sąsiaurio patrulis, daugiašalė karinė pajėga, galėtų būti
sąsiaurio tranzito valdymo modelis.“ [1]
1. World News: Tehran Is Seeking to Cash In With Its Control
of Hormuz --- Regime pursues plan to set transit fees, which the U.S. says
would be a 'contagion'. Faucon, Benoit; Said, Summer; Paris, Costas; Gramer,
Robbie. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 26 June 2026:
A8.