JAV gali kilti maisto krizė

„Paskutiniame mano pokalbyje akis į akį su savo mentoriumi, agronomu Normanu Borlaugu (1914–2009), jis man liepė būti budriam dėl sukrėtimų maisto tiekimo sistemoje. Jie gali kilti dėl natūralių reiškinių, tokių kaip kviečių rūdys ir orai, arba dėl žmogaus veiklos, pavyzdžiui, nuolatinių pasaulinių konfliktų. Kai žmogus, kuriam priskiriama bent milijardo žmonių išgelbėjimas nuo bado, prašo jūsų atkreipti dėmesį į ką nors, tai nėra žinutė, kurią pamirštate ar ignoruojate.

 

Esame tokio pobūdžio sutrikimų, kokius jis numatė, įkarštyje dėl trijų smūgių: Rusijos ir Ukrainos konflikto, Irano kontroliuojamo Hormūzo sąsiaurio ir Kinijos manipuliavimo pasauline trąšų rinka.

 

JAV vyriausybė sutelkė dėmesį į du ginkluotus konfliktus, tačiau mes savo rizika ignoruojame Kinijos paaštrintą karų poveikį trąšų tiekimui. Borlaugui 1970 m. buvo skirta Nobelio taikos premija, nes aprūpinimas maistu yra nacionalinis saugumas. Kaip jis mėgdavo sakyti, cituodamas lordą Johną Boydą Orrą: „Negalima kurti taikos tuščiais skrandžiais.“

 

Baltieji rūmai neignoravo kylančios krizės, tačiau privalo imtis skubių ir konkrečių veiksmų, kad stabilizuotų vidaus trąšų tiekimą.

 

Trąšų kainų nepastovumas kelia grėsmę dviem administracijos vidaus prioritetų ramsčiams: infliacijos, ypač maisto produktų infliacijos, kontrolei ir didesniam vaisių, daržovių bei neskaldytų grūdų kiekiui.

 

Leiskite man išdėstyti geopolitinę šachmatų lentą. Rusija yra pirmaujanti trąšų eksportuotoja, tačiau konflikto metu jos vidaus poreikiai tapo prioritetiniais. Irano sutrikdytas Hormūzo sąsiaurio susisiekimas trukdo naftos gabenimui ir trąšų gabenimui. Kinija, pagrindinė trąšų naudotoja, ilgą laiką buvo antra pagal dydį trąšų eksportuotoja pasaulyje – iki šiol. Per pastaruosius metus Kinija pradėjo mažinti eksportą, kad manipuliuotų rinka.

 

Kinijos gamintojai naudoja amerikietišką sierą fosfatinėms trąšoms gaminti, kurios tiekia fosforą – vieną iš trijų pagrindinių augalų maistinių medžiagų kartu su azotu ir kaliu. Tokie sodininkai kaip aš ją žino kaip P raidę N-P-K.

 

Nuo praėjusių metų pabaigos Kinija sustabdė fosfatinių trąšų eksportą. Tada kovo mėnesį ji išplėtė apribojimus kitoms trąšų rūšims ir nuo gegužės mėnesio sustabdė didžiąją dalį sieros rūgšties eksporto. Iš viso sustabdymai ir apribojimai, greičiausiai, paveikė net 40 milijonų metrinių tonų Kinijos trąšų eksporto. Daugiausia dėl naftos gavybos ir sieros gabenimo per Hormūzo sąsiaurį sutrikimų sieros kainos gerokai išaugo. Kinijos nuolatinis sieros naudojimas, tuo pačiu metu uždraudžiant trąšų eksportą, vien šiais metais prisidėjo prie sieros kainų padvigubėjimo.

 

Didžioji dalis pasaulyje gaunamos sieros yra išgaunama kaip naftos perdirbimo ir gamtinių dujų perdirbimo šalutinis produktas. Tada ji paverčiama sieros rūgštimi, kuri reaguoja su išgaunama fosfatine uoliena ir gamina fosforo rūgštį, naudojamą fosfatinėms trąšoms gaminti.

 

Kinijos valstybinė „Yuntianhua Group“, viena didžiausių fosfatinių trąšų gamintojų šalyje, priklauso nuo sieros – tos pačios pasaulinės žaliavos, kuria prekiaujama iš Amerikos bendrovių. Tačiau Pekino apribojimai neleidžia „Yuntianhua“ ir kitiems Kinijos gamintojams eksportuoti fosfatinių trąšų. Kinija naudojasi prieiga prie atviros pasaulinės žaliavų rinkos, tuo pačiu metu neleisdama tos pačios rinkos jos gatavų trąšų produktų pirkėjams.

 

Net ir įprastoje rinkoje toks elgesys gali iškreipti trąšų kainą Amerikos ūkininkams. Kai tai daro pagrindinis JAV priešininkas Amerikos gamintojų ir ūkininkų sąskaita Kinijos sąjungininkų sukelto tiekimo krizės metu, tai tampa nacionalinio maisto saugumo grėsmės pavyzdžiu.

 

Mes galime – ir turėtume – būti laisvosios prekybos šalininkais. Tačiau laisvoji prekyba negali reikšti, kad Kinijos valstybinėms įmonėms leidžiama įsigyti svarbiausias žaliavas iš Amerikos tiekėjų, o Pekinas neleidžia Amerikos ūkininkams pirkti gaunamų trąšų. Privalome sudaryti vienodas sąlygas.

 

Trumpo administracija teisi skatindama vietinę naftos ir gamtinių dujų gamybą. Gamtinės dujos yra labai svarbi azoto trąšų žaliava, o naftos perdirbimas ir dujų perdirbimas pagamina didelę dalį sieros, reikalingos fosfato trąšoms. Energetinis saugumas ir maisto saugumas yra neatsiejami.

 

Jei jums nepatinka kaina degalinėje dėl Irano karingumo, jums tikrai nepatiks kaina maisto prekių parduotuvėje dėl Kinijos išnaudojimo pasauliniu konfliktu ir jos prekybos praktika.

 

Kaip šiais metais „Reuters“ sakė vyresnysis BMI prekių analitikas Matthew Bigginas, „Kinija riboja tiekimą, o ne puola gelbėti pasaulinės įtampos metu“. Eksporto apribojimai taikomi dėl įtempto vidaus balanso – ji teikia pirmenybę saugumui ir izoliuoja savo vidaus rinką nuo kainų šoko.“

 

Be to, Kinijos veiksmai kelia grėsmę mūsų vidaus maisto tiekimo įperkamumui.

 

Baltieji rūmai turėtų imtis veiksmų ir užimti griežtesnę liniją prieš Kiniją ir sustiprinti mūsų vidaus trąšų tiekimo grandinę, kad sumažintume savo pažeidžiamumą Rusijos, Kinijos ir Irano ašiai.

 

 

---

 

 

Ponas Stier yra „Heartland Institute“ patarėjas.“ [1]

 

 

Irano karingumas? Kas pradėjo karą su Iranu? Turime atidžiau pagalvoti apie mūsų karo strategiją, jei norime valgyti.

 

 

1. A Food Crisis May Be Coming to the U.S. Stier, Jeff.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 29 Aug 2026: A15. 

A Food Crisis May Be Coming to the U.S.

“In my last face-to-face conversation with my mentor, agronomist Norman Borlaug (1914-2009), he told me to be on guard for shocks to the food supply system. They could be from naturally occurring phenomena like wheat rust and weather or from human activity such as sustained global conflicts. When a man credited with saving at least a billion people from starvation asks you to pay attention to something, it isn't a message you forget or ignore.

 

We are in the midst of the kind of disruption he foresaw, due to the triple whammy of the Russia-Ukraine conflict, Iran's control of the Strait of Hormuz and China's manipulation of the global fertilizer market.

 

The U.S. government has focused on the two armed conflicts, but we ignore at our peril China's exacerbation of the wars' effects on the fertilizer supply. Borlaug was awarded the 1970 Nobel Peace Prize, of all categories, because food security is national security. As he liked to say, quoting Lord John Boyd Orr, "You can't build peace on empty stomachs."

 

The White House hasn't ignored the emerging crisis, but it must take urgent and concrete steps to stabilize domestic fertilizer supplies.

 

 Fertilizer price volatility threatens to undermine two pillars of the administration's domestic priorities: controlling inflation, particularly food inflation; and eating more fruits, vegetables and whole grains.

 

Let me set the geopolitical chessboard. Russia is a leading fertilizer exporter, but its domestic needs have taken priority amid the conflict. Iran's disruption of the Strait of Hormuz interferes with petroleum movement and fertilizer shipments. China, a major fertilizer user, has long been the world's second-largest exporter of fertilizer -- until recently. Over the past year, China has begun to pull back on exports to manipulate the market.

 

Chinese producers use American sulfur to manufacture phosphate fertilizers, which supply phosphorus -- one of the three primary plant nutrients along with nitrogen and potassium. Backyard gardeners like me know it as the P in N-P-K.

 

Beginning late last year, China suspended exports of phosphate fertilizers. It then broadened its restrictions on additional fertilizer varieties in March and halted most sulfuric-acid exports beginning in May. Taken together, the suspensions and restrictions have likely affected as much as 40 million metric tons of Chinese fertilizer exports. Largely because of disruptions to petroleum production and sulfur shipments through the Strait of Hormuz, sulfur prices have increased substantially. China's continued uptake of sulfur while banning fertilizer exports has contributed to a doubling of sulfur prices this year alone.

 

Much of the world's sulfur is recovered as a byproduct of oil refining and natural-gas processing. It is then converted into sulfuric acid, which reacts with mined phosphate rock to produce phosphoric acid used to make phosphate fertilizers.

 

China's state-owned Yuntianhua Group, one of the country's largest phosphate-fertilizer producers, depends on sulfur -- the same globally traded raw material China procures from American companies. Yet Beijing's restrictions prevent Yuntianhua and other Chinese producers from exporting phosphate fertilizer. China is benefiting from access to an open global market for raw materials while simultaneously denying that same market access to buyers of its finished fertilizer products.

 

Even in a normal market, this behavior has the potential to distort the cost of fertilizer for American farmers. When it's done by a leading U.S. adversary at the expense of American manufacturers and farmers during a supply crunch caused by Chinese allies, it becomes a casebook example of a national food security threat.

 

We can -- and should -- be free traders. But free trade can't mean allowing Chinese state-owned enterprises to procure critical raw materials from American suppliers while Beijing prevents American farmers from purchasing the resulting fertilizer. We must level the playing field.

 

The Trump administration is right to promote domestic oil and natural-gas production. Natural gas is a critical input for nitrogen fertilizer, while oil refining and gas processing produce much of the sulfur needed for phosphate fertilizer. Energy security and food security are inseparable.

 

If you don't like the price at the pump as a result of Iran's belligerence, you certainly won't like the price at the grocery store as a result of China's exploitation of global conflict and its trade practices.

 

As BMI senior commodities analyst Matthew Biggin told Reuters this year, "China restricts supplies rather than coming to the rescue during global tightness. The export restrictions exist because of their tight domestic balance -- they're prioritizing security and insulating their domestic market from price shocks."

 

Beyond that, China's actions threaten the affordability of our domestic food supply.

 

The White House should take a harder line against China and strengthen our domestic fertilizer supply chain to reduce our vulnerability to the Russia-China-Iran axis.

 

---

 

Mr. Stier is an adviser to the Heartland Institute.” [1]

 

Iran's belligerence? Who did start the war with Iran? We must think harder about our war strategy, if we want to eat.

 

1. A Food Crisis May Be Coming to the U.S. Stier, Jeff.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 29 Aug 2026: A15. 

Išpuolis prieš Iraną buvo išpuolis prieš Kiniją, siekiant sumažinti jos pramonės prieigą prie stabilios ir pigios energijos, didinant kainas. Nepavyko: Xi Jinpingas naftą paverčia skydu nuo Vakarų – didžiulės Kinijos atsargos saugo jos ekonomiką, karui Irane drebinant pasaulinę tvarką

„Prieš JAV užpuolant Iraną, Pekinas praleido metus ir dešimtis milijardų dolerių kaupdamas didžiausias pasaulyje naftos atsargas.

 

Dabar, kai konfliktas greičiausiai tęsis dar kurį laiką, šios atsargos suteikė Kinijai didžiulę galią pasaulinėje naftos rinkoje ir svarbią gynybą nuo Vakarų.

 

Kai kuriais skaičiavimais, Kinijos atsargos praėjusiais metais buvo beveik 600 milijonų barelių didesnės nei JAV. Šios atsargos leido jai sumažinti naftos importą, kai prasidėjo karas, taip ribojant pasaulines naftos kainas ir apsaugant savo ekonomiką.

 

Tai buvo svarbus Kinijos lyderio Xi Jinpingo, kuris siekė paremti Kiniją nuo to, ką jis laiko priešiškais JAV vadovaujamais Vakarais, pasiteisinimas. Dešimtmečius Kinijos lyderiai nerimavo dėl šalies priklausomybės nuo importuojamos naftos, kurios didžioji dalis gabenama per sąsiaurius, kuriuos JAV ar kitos kariuomenės galėtų bandyti blokuoti.“ konfliktas.

 

Dabar karas Irane parodė, kad Kinijos energinga energetikos politika suteikė Pekinui svarbų įrankį, kurį jis galėtų panaudoti, pavyzdžiui, konflikte dėl Taivano.

 

Dėl Kinijos atsargų ir spartesnio nei tikėtasi atsisakymo iškastinio kuro ji tampa galingiausia svyruojančia pirkėja pasaulinėse energijos rinkose. Ji agresyviai sumažino importą, o tai neleido žaliavinės naftos kainoms šoktelėti aukštyn. Kinijos žaliavinės naftos importas nuo kovo iki liepos mėnesio, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo 23 %.

 

Prasidėjus krizei Irane, Kinijoje „beveik nuo pirmos dienos tvyrojo jausmas, kad „mes galime su tuo susitvarkyti“. „Nereikia panikuoti“, – sakė Erica Downs, Kolumbijos universiteto Pasaulinės energetikos politikos centro mokslininkė.

 

Ateityje tokia galia galėtų būti panaudota susidūrus su JAV. Pavyzdžiui, karo dėl Taivano atveju Pekino galimybė mėnesiams nutraukti naftos importą galėtų padėti Kinijai atsispirti JAV ir jos sąjungininkų pastangoms blokuoti energijos tiekimą į Kiniją.

 

Didžioji dalis Kinijos naftos importo pastaraisiais metais ėjo per Malakos sąsiaurį netoli Singapūro. Kaip ir Hormūzo sąsiauris Artimuosiuose Rytuose, šis siauras vandens kelias yra vienas iš kelių kliūčių, kur JAV ar kitos kariuomenės galėtų bandyti blokuoti energijos prekybą.

 

Kinijai „nafta nėra toks Achilo kulnas, kaip manėme“, – sakė Michalas Meidanas, Oksfordo energetikos studijų instituto Kinijos energetikos tyrimų vadovas.

 

Kinijos užsienio reikalų ministerija teigė, kad prioritetas yra taikos ir stabilumo atkūrimas Persijos įlankoje ir Artimuosiuose Rytuose.

 

Kinija neskelbia savo strateginių naftos atsargų dydžio ir neatskleidžia savo naftos suvartojimo, todėl analitikai yra priversti skaičiuoti „akivaizdžią paklausą“. susumavus oficialią naftos perdirbimo gamyklų našumą ir grynąjį rafinuotų naftos produktų importą.

 

 

Kinijos nacionalinio statistikos biuro duomenimis, Kinijos naftos perdirbimo gamyklos 2026 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, sumažino gavybą vos 1,6 mln. barelių per dieną. Tai nedidelis sumažėjimas, palyginti su 3,5 mln. barelių per dieną importo sumažėjimu.

 

 

Daugelis ekonomistų teigia, kad tai slypi didžiulėse Kinijos žalios naftos atsargose.

 

 

Niekas nežino tikslaus atsargų dydžio. Analitikai teigia, kad bendros atsargos siekia nuo 1 iki 1,4 mlrd. barelių – tai maždaug 120 dienų importo.

 

 

Energetikos analitikų teigimu, maždaug pusę pastaruoju metu Kinijos importo sumažėjimo lėmė atsargų panaudojimas. Kitos priemonės apima naftos produktų eksporto ribojimą. Kinijos benzino eksportas antrąjį ketvirtį, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo 93 %, dyzelino eksportas sumažėjo ketvirtadaliu, o reaktyvinio kuro eksportas sumažėjo perpus, rodo Kinijos muitinės duomenys.

 

 

Negalėdamos eksportuoti savo naftos produktų ir įstrigusios kainų viršutinių ribų, kurios sumažino pelno maržas šalies viduje, Kinijos naftos perdirbimo gamyklos pradėjo mažinti gamybos apimtis. Birželio ir liepos mėnesiais naftos perdirbimo gamyklų apimtys Kinijoje sumažėjo iki maždaug 12,5 mln. barelių per dieną, palyginti su daugiau nei 15 mln. barelių per dieną prieš karą, pranešė Oksfordo energetikos studijų institutas.

 

Kinija daugelį metų ruošėsi šiai akimirkai, jau 2014 m. energetinį saugumą pavertusi nacionaliniu prioritetu. Didelė vyriausybės parama atsinaujinančios energijos sektoriui sumažino šalies priklausomybę nuo naftos elektros energijos gamybai.

 

Remiantis oficialiais duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį apie du penktadalius visos šalies elektros energijos buvo pagaminta iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Pusė šiais metais Kinijoje parduotų naujų automobilių yra naujos energijos transporto priemonės.

 

Pigūs elektromobiliai, didelis įkrovimo tinklas ir dešimtis tūkstančių mylių besidriekiantis greitųjų geležinkelių tinklas reiškė, kad Kinijos vartotojai, brangstant kurui, galėjo lengvai pereiti prie kitų keliavimo būdų. Ir jie tai padarė.

 

Kinija taip pat pasinaudojo anglimi. Nors jos pavertimas cheminėmis medžiagomis yra brangesnis nei naftos ar gamtinių dujų naudojimas, Kinijos vidaus anglies atsargos yra didžiulės. “Tobulindama anglies pavertimą cheminėmis medžiagomis, ji apsaugojo šalį nuo naftos tiekimo sutrikimų”,  – teigė Helen Qiao, „Bank of America“ ekonomistė, atsakinga už didžiąją Kinijos dalį.

 

Analitikai ir ekonomistai teigia, kad Kinija, kuri iki karo importavo 70 % savo žaliavinės naftos tiekimo, negali amžinai išlaikyti tokio mažo importo lygio. Kuo ilgiau per Hormūzą tekanti nafta išliks ribota, tuo daugiau pareigūnų turės derinti ekonomikos augimą su naftos atsargų per didelio nesumažėjimo užtikrinimu. Tačiau jie nesutaria, kada Kinija pradės pirkti daugiau žaliavinės naftos ir kiek.

 

Ir yra skausmo ženklų. Pavyzdžiui, staigus didelės maržos verslo, pavyzdžiui, dyzelino ir benzino eksporto, nuosmukis kenkia Kinijos naftos perdirbimo gamykloms, taip pat šalies gamybos ir eksporto mašinoms apskritai.“ [1]

 

1. Xi Turns Oil into Shield Against West --- China's vast reserves protect its economy as the war in Iran rattles global order. Feng, Rebecca; Spegele, Brian.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 29 Aug 2026: A8. 

Attack on Iran Was an Attack on China Trying to Diminish the Access of Industry to Stable and Cheap Energy, Increasing Prices. It Didn’t Work: Xi Turns Oil into Shield Against West --- China's vast reserves protect its economy as the war in Iran rattles global order

 

“Before the U.S. attacked Iran, Beijing spent years and tens of billions of dollars amassing the world's biggest stockpile of oil.

 

Now, with the conflict likely to last for a while, those reserves have given China huge power over the global oil market -- and a critical defense against the West.

 

By some estimates, China's reserves last year were nearly 600 million barrels bigger than those in the U.S. That stockpile allowed it to slash its oil imports when the war broke out, keeping a lid on global oil prices and safeguarding its economy.

 

It has been a major vindication for Chinese leader Xi Jinping, who has sought to buttress China against what he sees as a hostile U.S.-led West. For decades, Chinese leaders have worried about the country's reliance on imported crude, most of which transits through straits that the U.S. or other militaries could seek to block in a conflict.

 

Now, the Iran war has demonstrated that China's muscular energy policy has afforded Beijing a major tool it could use, for instance, in a conflict over Taiwan.

 

China's stockpiles, combined with its quicker-than-expected shift away from fossil fuels, are making it the most powerful swing buyer in global energy markets. It has slashed imports aggressively, which has prevented crude prices from jumping higher. Chinese crude oil imports fell 23% from March to July versus a year earlier.

 

As the crisis in Iran unfolded, in China, "almost from day one there was this sense that, 'We are able to manage this. We don't need to panic,'" said Erica Downs, a scholar at Columbia University's Center on Global Energy Policy.

 

In the future, such power could be wielded in a clash with the U.S. In the event of a war over Taiwan, for example, Beijing's ability to cut oil imports for months could help China resist efforts by the U.S. and its allies to block energy shipments to China.

 

Most of China's oil imports in recent years traversed the Strait of Malacca, near Singapore. Like the Strait of Hormuz in the Middle East, the narrow waterway is one of several chokepoints where the U.S. or other militaries could seek to block the energy trade.

 

For China, "oil is not the Achilles' heel we thought it was," said Michal Meidan, head of China energy research at the Oxford Institute for Energy Studies.

 

China's Foreign Ministry said the priority is restoring peace and stability in the Gulf and Middle East.

 

China doesn't publish the size of its strategic oil reserves or reveal its oil consumption, forcing analysts to calculate "apparent demand" by adding up official refinery throughput and net imports of refined oil products.

 

China's refineries cut runs by just 1.6 million barrels a day in the second quarter of 2026 from the same period last year, according to China's National Bureau of Statistics. That is a modest drop compared with the 3.5 million barrels a day drop in imports.

 

Many economists say the explanation must lie with China's vast crude-oil reserves.

 

No one knows the exact size of the reserves. Analysts put the total reserves at between 1 billion and 1.4 billion barrels, about 120 days of imports.

 

Tapping stockpiles likely accounts for about half of China's recent fall in imports, say energy analysts. Other measures include limiting exports of oil products. China's gasoline exports plunged 93% in the second quarter compared with a year earlier, diesel exports are down by a quarter and jet-fuel exports have halved, according to Chinese customs data.

 

Unable to export their oil products and stuck with price caps that have hammered margins at home, Chinese refineries started to cut runs. In June and July, refinery runs in China fell to roughly 12.5 million barrels a day from more than 15 million barrels a day before the war, said the Oxford Institute for Energy Studies.

 

China has prepared for years for this moment, making energy security a national priority as early as 2014. Extensive government support of the renewable sector has reduced the country's reliance on oil to generate electricity.

 

In the first half of this year, about two-fifths of the country's total electricity generation came from renewables, according to official data. Half of the new cars sold in China this year are new-energy vehicles.

 

Cheap electric vehicles, a large charging network and a high-speed rail network spanning tens of thousands of miles meant that Chinese consumers could easily switch to other travel options when fuel gets expensive. And they did.

 

China also has tapped coal. While turning it into chemicals is more expensive than using oil or natural gas, China's domestic coal reserves are vast. By perfecting coal-to-chemical processing, it has protected the country against disruptions to oil supplies, said Helen Qiao, greater China economist at Bank of America.

 

Analysts and economists say China, which relied on imports for 70% of its crude oil supply before the war, can't keep imports this low forever. The longer that flows through Hormuz remain constrained, the more officials will have to balance economic growth with ensuring oil stockpiles don't fall too much. But they disagree on when China will start buying more crude, and how much.

 

And there are signs of pain. For instance, the sharp fall in high-margin businesses such as diesel and gasoline exports is hurting Chinese refineries, as well as the country's manufacturing and export machines more broadly.” [1]

 

1. Xi Turns Oil into Shield Against West --- China's vast reserves protect its economy as the war in Iran rattles global order. Feng, Rebecca; Spegele, Brian.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 29 Aug 2026: A8. 

Tikroji nepriklausomybė: Korėjos iniciatyva „Dirbtinis intelektas visiems“ suteikia laisvą prieigą

 

Nuostabu, bet tai ne, suskystintas gamtines dujas gabenantis, laivas, kaip mes manėme Lietuvoje.

 

„SEULAS. Pietų Korėja planuoja suteikti visiems savo gyventojams nemokamą prieigą prie generatyvinių dirbtinio intelekto paslaugų – pirmojo didelio masto valstybės inicijuoto pasiūlymo, kuris šią technologiją prilygintų viešajai paslaugai.

 

Programa siekia prijungti daugiau Pietų Korėjos gyventojų prie vietinių dirbtinio intelekto pokalbių robotų, siekiant paskatinti šalį siekti dirbtinio intelekto suvereniteto. Suteikdami savo piliečiams nemokamas aukščiausios klasės dirbtinio intelekto paslaugas, Pietų Korėjos pareigūnai tikisi išvengti pernelyg didelės priklausomybės nuo JAV ir Kinijos modelių.

 

Dirbtinio intelekto įrankiai bus tiesiogiai susieti su vyriausybės sistemomis ir leis Pietų Korėjos gyventojams užsiregistruoti pas gydytoją, gauti pagalbos ieškant buto ar gauti mokesčių konsultacijas. Mažos įmonės galės suskaičiuoti savo mokesčius ir patikrinti, ar jos atitinka vyriausybės paramos programų reikalavimus, o tėvai gaus siūlomą edukacinį turinį savo vaikams.

 

Penktadienį Seulas pranešė, kad trys technologijų konsorciumai teiks viešąsias paslaugas vyriausybės iniciatyvai „Dirbtinis intelektas visiems“. Pasirinktos grupės yra dvi didžiausios šalies telekomunikacijų bendrovės ir „Kakao“, Pietų Korėjos vadinamosios „visko programėlės“, operatorius.

 

Nemokama dirbtinio intelekto programa pradės beta testavimą rugsėjį. Pilnas diegimas įvyks vėliau šiais metais.

 

Pietų Korėjos vyriausybė savo ruožtu padalins tarp trijų technologijų konsorciumų iki 512 „Nvidia“ aukščiausios klasės B200 lustų ir padės padengti eksploatavimo išlaidas. Pietų Korėjos mokslo ir IRT ministerija tikslios programos „DI visiems“ kainos kol kas neatskleidė.

 

Pietų Korėjos prezidento Lee Jae Myungo administracija 2026 m. DI išlaidoms skyrė maždaug 10 trilijonų vonų, arba apie 7,2 mlrd. JAV dolerių, tai yra tris kartus daugiau, nei ankstesniais metais.“ [1]

 

1. World News: Korea's 'AI for All' Push Gives Free Access. Sohn, Jiyoung.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 29 Aug 2026: A8

Real Independence: Korea's 'AI for All' Push Gives Free Access

Amazingly, it is not a liquid natural gas transportation ship "Independence", as we considered in Lithuania.

 

“SEOUL -- South Korea plans to give its entire population free access to generative AI services, the first major state-led offering treating the technology akin to a public utility.

 

The program seeks to connect more South Koreans to homegrown AI chatbots with the goal of advancing the country's push for AI sovereignty. By giving premium-level AI services free to its citizens, South Korean officials hope to avoid an overreliance on models from the U.S. and China.

 

The AI tools will be linked directly to government systems and allow South Koreans to book doctor's appointments, get help with apartment hunting or get tax advice. Small businesses will be able to tabulate their taxes and check their eligibility for government-support programs, and parents will receive suggested educational content for their children.

 

On Friday, Seoul said three tech consortia will provide the public services for the government's "AI for All" initiative. The chosen groups include the country's two largest telecom companies and the operator of Kakao, South Korea's so-called "everything app."

 

The free AI program starts beta testing in September. A full rollout will occur later this year.

 

The South Korean government, for its part, will split among the three tech consortia up to 512 of Nvidia's high-end B200 chips and help cover operational expenses. The precise cost of the "AI for All" program wasn't immediately disclosed by South Korea's Ministry of Science and ICT.

 

South Korean President Lee Jae Myung's administration has set aside roughly 10 trillion won, or about $7.2 billion, for AI-related spending in 2026, tripling over the previous year.” [1]

 

1. World News: Korea's 'AI for All' Push Gives Free Access. Sohn, Jiyoung.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 29 Aug 2026: A8

JAV ginklų trūkumas didina abejones dėl gebėjimo atgrasyti Kiniją ir Rusiją

„JAV skubiai pristatė tiek daug amunicijos į Artimuosius Rytus kovai su Iranu, kad kariniai planuotojai nerimauja, jog dėl ugnies galios praradimo mažėja Amerikos gebėjimas apsiginti nuo galimų grėsmių iš Kinijos ir Rusijos, teigė JAV pareigūnai.

 

Sumažinimas buvo toks didelis, kad JAV PAC-3 „Patriot“ oro gynybos raketų perėmėjų ir „Atacs“ žemė-žemė raketų atsargos Europoje laikomos „daugiau nei kritinės“, teigė kai kurie pareigūnai.

 

JAV ir Iranas pastarosiomis savaitėmis daugiausia sustabdė tiesioginius išpuolius. Tačiau nerimą kelia tai, kad ginklų atsargų, perkeltų iš tokių šalių kaip Japonija, Pietų Korėja ir Vokietija, papildymas gali užtrukti metus, palikdamas silpnas vietas JAV pasaulinėje karinėje pozicijoje, net ir tuo metu, kai Vakarų kariniai pareigūnai nemano, kad Kinijos ir Rusijos plataus masto atakos neišvengiamos, teigė pareigūnai.

 

Be „Patriot“ raketų perėmėjų, kitų Europoje dislokuotų ginklų, įskaitant tiksliojo smūgio raketas ir valdomąsias raketas, kiekis buvo sumažintas iki itin žemo lygio. pareigūnų teigimu. Iš Europos į Artimuosius Rytus taip pat buvo išsiųsti „Thaad“ priešraketiniai perėmėjai ir „Merops“ kontrodronų sistemos, dar labiau sumažindamos atsargas žemyne.

 

 

Mažėjantys atsargų kiekiai paskatino JAV Europos vadovybę koreguoti savo operacinius planus, teigė pareigūnai.

 

 

Dėl jų administracijos pareigūnai vis labiau vertina, kad JAV negalėtų iki galo įgyvendinti atsarginių planų, skirtų ginti Taivaną nuo Kinijos invazijos, jei ji įvyktų artimiausiu metu, anksčiau pranešė „The Wall Street Journal“.

 

 

Kiekvienam karinių pajėgų ir išteklių, įskaitant šaudmenis, perkėlimui į Artimuosius Rytus būtų reikėjęs gynybos sekretoriaus Pete'o Hegsetho, kuris tvarko „užsakymų knygą“, kuria vadovaujamasi karinių išteklių judėjime visame pasaulyje pagal ilgalaikes Pentagono procedūras, patvirtinimas.

 

 

Baltieji rūmai teigė, kad JAV turi pakankamai raketų, kad galėtų tęsti kovą su Iranu artimiausioje ateityje ir atremti kitas pasaulines grėsmes.

 

 

„Jungtinių Valstijų kariuomenė turi daugiau nei pakankamai šaudmenų, šovinių ir atsargų, kad galėtų įgyvendinti visus prezidento Trumpo strateginius tikslus ir ne tik“, – sakė Baltųjų rūmų atstovė spaudai Anna Kelly. „Nepaisant to, prezidentas paragino mūsų gynybos rangovus nuolat gaminti daugiau Amerikoje pagamintų ginklų.“

 

Anksčiau „Associated Press“ pranešė, kad JAV kariuomenė Europoje patiria „daugiau nei kritinį“ „Patriot“ raketų perėmėjų trūkumą. Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos karinės būstinės atstovas teigė, kad 32 narių aljansas turi pakankamai oro gynybos perėmėjų, tačiau jis neaptarė mažėjančių JAV PAC-3, kurie yra pažangiausio tipo „Patriot“ perėmėjai, atsargų.

 

„NATO turi pakankamai oro gynybos amunicijos, įskaitant „Patriot“ raketas, kad galėtų apsiginti“, – sakė pulkininkas Martinas O'Donnellas. „Ir mes vis dar turime pakankamai, kad galėtume toliau aukoti Ukrainai.“

 

JAV atsargų paklausa po karo Irane buvo milžiniška. Pareigūnų teigimu, iki liepos vidurio JAV kare buvo panaudojusi apie 1700 „Patriot“ oro gynybos perėmėjų ir daugiau nei 200 „Thaad“ priešraketinės gynybos perėmėjų. JAV karinio jūrų laivyno laivai paleido dar 150. Pareigūnų teigimu, standartinės raketų gaudyklės, skirtos sunaikinti Irano raketas ir dronus.

 

Nepriklausomi analitikai, remdamiesi biudžeto įverčiais, apskaičiavo panašų kai kurių šių sistemų skaičių.

 

Pareigūnų teigimu, per karą Iranas paleido daugiau nei 1500 balistinių raketų ir 6000 didelių dronų. Šis skaičius išaugo, režimui toliau atakuojant laivus Hormūzo sąsiauryje.

 

JAV kariuomenė ėmėsi veiksmų, kad išsaugotų savo gaudyklių atsargas. Ji susilaikė nuo atsakomųjų veiksmų į Irano atakas prieš laivus Hormūzo sąsiauryje, nes JAV pareigūnai diskutuoja apie abipusių smūgių, kurių metu buvo išeikvota amunicija, veiksmingumą. Trumpas, respublikonas, taip pat nusprendė liepos pabaigoje sustabdyti smūgius Iranui, kilus diskusijoms dėl amunicijos lygio.

 

Vienas pareigūnas teigė, kad kai kurios senesnės „Tomahawk“ sparnuotosios raketos buvo atnaujintos, siekiant padidinti ginklų lygį.

 

Kai kurie įstatymų leidėjai teigė, kad juos ypač neramina nuolatiniai pranešimai apie Rusijos hibridines atakas, įskaitant sprogstamuosius dronus, rastus Vokietijos oro uoste, kurie, JAV pareigūnų teigimu, greičiausiai susiję su Maskva. Trumpas neseniai išsiuntė savo žvalgybos vadovą į Maskvą, po neseniai atliktų žvalgybos vertinimų, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per kelerius metus gali išbandyti aljanso ryžtą.

 

Pridedant Europos nerimą, Pentagonas atlieka JAV karinės pozicijos žemyne ​​peržiūrą, kuri gali lemti tolesnį Amerikos pajėgų mažinimą ten.

 

Trumpo administracija atsisakė aptarti, kokie ginklai buvo perkelti iš Europos ir Azijos ir kiek jų liko šiuose regionuose. Pentagono atstovas Seanas Parnellas neigė, kad JAV susiduria su dideliu šaudmenų trūkumu užsienyje.

 

„Teiginiai apie JAV šaudmenų trūkumą yra melagingi. Kai netikra žiniasklaida neatsakingai sustiprina šį melą, pasekmė yra, kad pasaulyje aiški: mūsų priešai įsidrąsino provokuoti – arba pulti – Amerikos karius“, – sakė Parnellas.

 

Mažėjančios ginklų atsargos atsirado tuo metu, kai sąjungininkai vėluoja gauti iš JAV įsigytą amuniciją.

 

Ribotos atsargos taip pat smarkiai riboja Vakarų galimybes siųsti perėmėjus į Ukrainą, kur Rusijos raketų atakos pastaruoju metu nukreiptos į daug karinių taikinių dėl oro gynybos amunicijos trūkumo, teigė pareigūnai.

 

JAV taip pat perkėlė oro gynybos dalinius iš Europos ir Ramiojo vandenyno į Artimuosius Rytus, kad apsigintų nuo Irano grėsmių, pratęsdamos jų dislokavimą ir apribodamos kariuomenės gebėjimą reaguoti į galimas krizes ateityje, teigė pareigūnai. JAV oro gynybos daliniai per karą sunaikino tūkstančius Irano sviedinių, kad apsaugotų karines bazes, energetikos infrastruktūrą ir gyvenamuosius centrus nuo raketų ir dronų, teigia pareigūnai.

 

Negalėdamas priversti Irano nusileisti karine galia, Trumpas grįžta prie ekonominio spaudimo. Iždo sekretorius Scottas Bessentas teigė, kad naujas dėmesys padės išvengti būtinybės grįžti prie didelių kovų su Iranu, bent jau artimiausiu metu.

 

Tačiau arabų šalys pareigūnai ir buvę JAV pareigūnai teigia, kad ekonominės sankcijos gali paskatinti Teheraną imtis karinių atsakomųjų veiksmų prieš savo pažeidžiamą infrastruktūrą. Tai galėtų būti išbandymas mažėjančiam Amerikos priešraketinių perėmėjų inventoriui.

 

„Iranas turi veiksmų laisvę“, – sakė Danielis Shapiro, buvęs Pentagono pareigūnas Bideno administracijoje, kuris yra vyresnysis mokslinio centro „Atlantic Council“ narys. „Jis tikrai nori prisiimti didžiulį skausmą, tačiau taip pat turi įrankių, kuriais gali bandyti sukelti skausmą mums ir pasaulio ekonomikai. Ir šie įrankiai greičiausiai apims karinius veiksmus, į kuriuos JAV beveik neabejotinai turės reaguoti.“ [1]

 

Taigi visos šios naujos sankcijos yra būdas gundyti liūtą.

 

1. U.S. Arms Drain Increases Worries Over Ability to Deter China, Russia. Holliday, Shelby; Gordon, Michael R; Seligman, Lara.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 29 Aug 2026: A1.