JAV naujienos: Tilto griūtis veda prie kaltinimų --- Laivo operatorius ir darbuotojas kaltinami saugos pažeidimais per 2024 m. Baltimorės avariją

„Teisingumo departamentas pateikė baudžiamuosius kaltinimus konteinervežio, kuris prieš dvejus metus Baltimorėje susidūrė su Francis Scott Key tiltu, operatoriui, teigdamas, kad dėl saugos pažeidimų žuvo šeši statybininkai.

 

Singapūre registruotas 900 pėdų ilgio konteinervežis „Dali“ 2024 m. kovo mėn. rėžėsi į tiltą, didelę jo dalį numesdamas į Patapsco upę. Žuvo šeši ant tilto buvę statybininkai.

 

Nuolaužos beveik 11 savaičių užblokavo didžiąją dalį Baltimorės uosto 700 pėdų pločio kanalo, sutrikdydamos jūrų eismą. Teisingumo departamentas teigė, kad avarija padarė apie 5 mlrd. dolerių ekonominių nuostolių.

 

Singapūre įsikūrusiai bendrovei „Synergy Marine“ ir jos Indijoje įsikūrusiam padaliniui „Synergy Maritime“ buvo pateikti kaltinimai dėl sąmokslo, nes, kaip įtariama, jos neinformavo JAV pakrančių apsaugos apie pavojingą situaciją. Bendrovėms taip pat buvo pateikti kaltinimai dėl agentūros darbo trukdymo ir melagingos informacijos pateikimo. pareiškimai.

 

„Synergy“ gali būti skirta bauda iki 10 mlrd. dolerių, antradienį spaudos konferencijoje sakė JAV prokurorė Merilande Kelly Hayes. Jei bus pripažinta kalta, JAV taip pat gali reikalauti iš „Synergy“ žalos atlyginimo ir turto konfiskavimo, sakė ji.

 

„Synergy“ neatsakė į prašymą pakomentuoti.

 

47 metų Indijos pilietis Radhakrishnanas Karthikas Nairas, dirbęs abiejose bendrovėse, taip pat buvo apkaltintas už tuos pačius pažeidimus.

 

Manoma, kad Nairas yra Indijoje, sakė Hayes. Teisingumo departamentas „pasinaudos visomis turimomis teisėsaugos priemonėmis“, kad jį pargabentų į JAV, sakė ji.

 

„Synergy“ ir laivo savininkė „Grace Ocean Private“ 2024 m. pasiekė 102 mln. dolerių susitarimą su Teisingumo departamentu, padengdami federalinės vyriausybės išlaidas, susijusias su laivo avarija. Teisingumo departamentas padavė bendroves į teismą, teigdamas, kad jos ignoravo saugos problemas, dėl kurių laivas prarado elektros tiekimą ir rėžėsi į tiltą.

 

„Dali“ du kartus prarado elektros tiekimą plaukdamas, kai išplaukė į jūrą iš Baltimorės uosto, dėl ko įvyko avarija su Key tiltu. Federaliniai prokurorai teigė, kad pirmąjį elektros energijos tiekimo sutrikimą greičiausiai sukėlė atsilaisvinęs laidas aukštos įtampos skirstomojoje skydinėje.

 

„Dali“ buvo aprūpintas atsarginėmis sistemomis elektros energijos tiekimo sutrikimo atveju, tačiau Teisingumo departamentas teigė, kad „Synergy“ atliko pakeitimus, dėl kurių laivas patyrė antrą elektros energijos tiekimo sutrikimą. Prokurorai teigė, kad „Dali“ būtų laiku atgavęs elektros tiekimą, kad išvengtų susidūrimo su tiltu, jei laivo generatoriai būtų naudoję tinkamus kuro tiekimo siurblius. Šis pakeitimas buvo pavojingas pagal JAV pakrančių apsaugos taisykles ir pažeidė tarptautinę teisę.

 

Kaltinimai dėl trukdymo susiję su Nairo pareiškimais Nacionalinei transporto saugumo valdybai, kad jis nežinojo apie laive atliktus pakeitimus. Teisingumo departamentas teigia, kad Nairas taip pat ėmėsi veiksmų, kad paslėptų modifikuotą sistemą prieš ir po avarijos.“ [1]

 

 

1. U.S. News: Bridge Collapse Leads to Charges --- Ship operator, worker are accused of safety violations in 2024 Baltimore crash. De Avila, Joseph.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 13 May 2026: A3.

U.S. News: Bridge Collapse Leads to Charges --- Ship operator, worker are accused of safety violations in 2024 Baltimore crash

“The Justice Department filed criminal charges against the operator of the containership that crashed into the Francis Scott Key Bridge in Baltimore two years ago, alleging safety violations that resulted in the death of six construction workers.

 

The Dali, a 900-foot containership registered in Singapore, slammed into the bridge in March 2024, knocking a large section of the span into the Patapsco River. Six construction workers on the bridge died.

 

The wreckage blocked most of the Port of Baltimore's 700-foot-wide channel for nearly 11 weeks, snarling maritime traffic. The Justice Department said the crash caused an estimated $5 billion in economic losses.

 

Singapore-based Synergy Marine and its India-based unit Synergy Maritime were charged with conspiracy for allegedly failing to inform the U.S. Coast Guard of a hazardous condition. The companies were also charged with obstruction of an agency proceeding and making false statements.

 

Synergy could face a fine of as much as $10 billion, said Kelly Hayes, U.S. attorney in Maryland, at a news conference Tuesday. If convicted, the U.S. could also seek restitution and forfeiture from Synergy, she said.

 

Synergy didn't respond to a request for comment.

 

Radhakrishnan Karthik Nair, 47, an Indian national who worked for both companies, was also charged for the same violations.

 

Nair is believed to be in India, Hayes said. The Justice Department will "use all of our available law-enforcement tools" to bring him to the U.S., she said.

 

Synergy and the vessel's owner, Grace Ocean Private, reached a $102 million settlement with the DOJ in 2024 covering the federal government's costs responding to the collapse. The Justice Department had sued the companies, alleging they ignored safety issues that resulted in the vessel losing power and crashing into the bridge.

 

The Dali lost power twice as it headed out to sea from the Port of Baltimore, leading to the crash with the Key Bridge. A loose wire in a high-voltage switchboard likely caused the first power loss, federal prosecutors said.

 

The Dali was equipped with backup systems in the event it lost power, but Synergy made alterations that led the ship to experience a second blackout, the Justice Department said. The Dali would have regained power in time to avoid the bridge if the ship's generators used proper fuel-supply pumps, prosecutors said. This alteration was hazardous under U.S. Coast Guard regulations and a violation of international law, they said.

 

The obstruction charges relate to Nair's statements to the National Transportation Safety Board that he was unaware of modifications made to the ship. Nair also took steps to hide the modified system before and after the crash, the DOJ alleges.” [1]

 

1. U.S. News: Bridge Collapse Leads to Charges --- Ship operator, worker are accused of safety violations in 2024 Baltimore crash. De Avila, Joseph.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 13 May 2026: A3.

Universitetai siūlo išpardavimą verslo administravimo magistro laipsniams

„Viena brangiausių JAV magistrantūros studijų programų parduodama išparduodant.

 

Verslo mokyklos Purdue universitete, Johnso Hopkinso universitete ir Kalifornijos universitete Irvine, be kitų, taiko dideles nuolaidas studijų mokesčiui, kurios gali sutaupyti studentams dešimtis tūkstančių dolerių.

 

Specialistams, svarstantiems, ar grįžti į mokslus, tai gali pasiūlyti galimybę įgyti laipsnį be skolų. Tačiau mokykloms, kurių daugeliui sunku pritraukti paraiškų, šios nuolaidos gali būti netvarios kaip verslo modelis.

 

Kainų nuolaidos dažniausiai taikomos trumpesnėms, labiau specializuotoms verslo studijų programoms, skirtoms darbuotojams, kuriems sunku įsitvirtinti sudėtingoje įdarbinimo rinkoje. Ypač jaunesni specialistai gali būti išsigandę, kad dirbtinis intelektas sutrikdys jų karjeros planus, todėl verslo mokyklos jiems teigia, kad verslo magistro laipsnis suteiks jiems pranašumą dirbtinio intelekto srityje, nereikės per ilgai – arba visai – atsisakyti sėkmingos karjeros.

 

Purdue Mitcho Danielso verslo mokykla kitą rudenį, pradėjusi taikyti nuolaidą, taikys 40 % nuolaidą studijų mokesčiui. praėjusį rudenį ir matant didelį skaičių studentų, kurie pasirenka šią programą, todėl 48 kreditų valandų programa užsienio studentams kainuoja 36 000 USD, palyginti su 60 000 USD. Studijų kaina valstijoje yra 35 000 USD. Studentai gali baigti internetinę MBA programą bent dvejus metus.

 

 

Kalifornijos universiteto Irvine Paulo Merage'o verslo mokykla rudens semestrui sumažina studijų kainą net 38 % – arba nuo 30 000 iki 48 000 USD – savo „Flex“ ir „Executive MBA“ programose, kurios apima internetinius ir vakarinius kursus, kad studentai galėtų toliau dirbti visą darbo dieną kartu su studijomis. Abiejose programose yra pertvarkyta mokymo programa, kurioje integruotas dirbtinis intelektas ir naujos technologijos.

 

 

Johnso Hopkinso Carey verslo mokykla skiria 50 % stipendiją studentams, kurie šį pavasarį baigs Merilendo koledžą ir šį rudenį įstos į vieną iš specializuotų magistro programų, pavyzdžiui, finansų ar sveikatos priežiūros vadybos.

 

 

Anksčiau šį mėnesį Vašingtono universiteto Olino verslo mokykla Sent Luise pradėjo 10 000 dolerių stipendija specialistams, kurių karjerą paveikė dirbtinis intelektas – tiek dėl atleidimo iš darbo, tiek dėl spartaus dirbtinio intelekto pritaikymo darbe, dėl kurio jiems reikia persikvalifikuoti. Susitarimas su Olinu taikomas tik naujai mokyklos magistro programai „Dirbtinis intelektas verslui“.

 

„Norėjome kuo mažiau kliūčių atleistiems darbuotojams, kad jie galėtų tobulinti savo įgūdžius ir grįžti į darbo rinką“, – sakė Olino universiteto dekano pavaduotojas Joe MacDonaldas. Pasak jo, stipendiją taip pat gali gauti absolventai, kurie supranta, kad jų ką tik baigta specialybė dėl dirbtinio intelekto smarkiai pasikeitė.

 

Visų kainų skirtumų priežastis – mažėjanti tradicinio dvejų metų MBA studijų paklausa. Šio laipsnio paklausa paprastai yra anticiklinė, o tai reiškia, kad kai darbo rinka gera, žmonės mieliau joje lieka ir užsidirba pinigų. Šiandien, kai kai kurie specialistai baiminasi, kad dirbtinis intelektas juos išstums, darbo vietų keitimą pakeitė darbo vietų laikymasis, ir daugelis žmonių kuo ilgiau laikosi turimų darbų.

 

Daugelis žmonių anksčiau laikė „MBA“ studijas laiko dvejų metų tyrinėjimu, tačiau dauguma specialistų nemano, kad dabartinėmis sąlygomis tai yra patikimas pasirinkimas“, – teigė Petia Whitmore, buvusi Babsono koledžo priėmimo komisijos dekanė ir priėmimo konsultacijų įmonės „My MBA Path“ įkūrėja.

 

„Jie sako, kad galiu toliau mokytis, tiesiog dirbdama.“ „Aš iš tikrųjų jaučiuosi gerai tokia, kokia esu“, – sakė ji.

 

Praėjusį rudenį paraiškų į JAV verslo mokyklas skaičius smarkiai sumažėjo, ir daugelis tarptautinių studentų, susirūpinę dėl griežtesnių vizų apribojimų, renkasi mokyklas arčiau namų.

 

Olin universitete daugėja paraiškų iš JAV gyvenančių potencialių studentų, o užsienio studentų susidomėjimą stabdo politinis klimatas, sakė Olin universiteto atstovas MacDonaldas.

 

Christien Wong yra verslo ir informatikos specialybės studentė Vašingtono universitete Sent Luise, kuri baigia studijas gegužę ir planuoja šį rudenį siekti Olin universiteto dirbtinio intelekto verslui magistro laipsnio. Laipsniui gauti reikia metų.

 

Tačiau Wong mato vertę įgyti daugiau įgūdžių nestabilioje darbo rinkoje, todėl jis spaudžia tęsti programą.

 

„Beveik kiekviename darbo skelbime, kurį mačiau dėl stažuočių ar naujų absolventų, reikalaujama tam tikrų dirbtinio intelekto įgūdžių ir patirties“, – sakė Wong. „Manau, kad tai teisingas žingsnis, suteikiantis man tinkamus įgūdžius ateičiai.“

 

Vadybos magistrantūros studentų, gavusių finansinę paramą, skaičius sparčiai auga. A Prieš dešimtmetį šis skaičius siekė 48 %, o 2025 m. – 62 %, rodo ne pelno siekianti organizacija „Graduate Management Admission Council“, stebinti paraiškų tendencijas.

 

GMAC duomenys rodo, kad verslo mokyklų studentams nuopelnais pagrįstos stipendijos taip pat auga – praėjusiais metais tokių stipendijų skyrė 47 % visų atvykstančiųjų, palyginti su 32 % prieš dešimtmetį.

 

Daugelis mokyklų, jau susiduriančių su finansiniais sunkumais, pastebi, kad, norėdamos užpildyti vietas, turi gerokai sumažinti studijų kainą, teigė aukštojo mokslo konsultacijų įmonės pirmininko pavaduotojas Timas Westerbeckas iš  Eduvantis.

 

Tačiau, pasak jo, nuolaidos „tapo per brangios, ir jie vis dar nesugalvojo, kaip išlaikys šį modelį laikui bėgant.“ [1]

 

1. Schools Are Offering A Fire Sale On M.B.A.s. Smith, Ray A.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 13 May 2026: A1. 

Schools Are Offering A Fire Sale On M.B.A.s

“One of the U.S.'s most expensive graduate degrees is going on sale.

 

Business schools at Purdue University, Johns Hopkins University and the University of California, Irvine, among others, are giving steep discounts on tuition that can save students tens of thousands of dollars.

 

For professionals who are considering whether to go back to school, it can offer a pathway to get a degree while staying debt free. But for the schools, many of which have struggled to attract applications, these discounts might not be sustainable as a business model.

 

The price breaks tend to be for shorter, more specialized business degrees aimed at workers struggling to gain traction in a tough hiring market. Younger professionals in particular might be spooked that AI will disrupt their career plans, so business schools are pitching them that a graduate degree in business will give them an edge in AI expertise without having to step away from a highflying career for too long -- or at all.

 

Purdue's Mitch Daniels School of Business is knocking 40% off its tuition next fall -- after starting the discount last fall and seeing a large number of students opt in -- which makes the 48-credit-hour program $36,000 for out-of-state students, down from $60,000. In-state tuition is $35,000. Students can take at least two years to complete the online M.B.A. program.

 

The Paul Merage School of Business at the University of California, Irvine, is cutting tuition as much as 38% -- or between $30,000 and $48,000 -- for the fall on its Flex and Executive M.B.A. programs, which include online and evening courses so students can keep working full time alongside their studies. Both programs include a redesigned curriculum that incorporates AI and emerging technologies.

 

The Johns Hopkins Carey Business School is giving a 50% scholarship to students who graduate from a Maryland college this spring and enter one of its specialized master's programs this fall, such as in finance or healthcare management.

 

Earlier this month, Washington University's Olin Business School in St. Louis launched a $10,000 scholarship for professionals whose careers have been affected by AI, either from a layoff or rapid adoption of AI at work that requires them to retrain. The Olin deal only applies to the school's new master's in AI for Business program.

 

"We wanted to provide as little friction as possible for displaced workers in order to be able to upskill and get back into the workforce," said Olin's deputy dean, Joe MacDonald. Graduating seniors who realize the field they just majored in has changed dramatically due to AI could also be eligible for the scholarship, he said.

 

Behind all of the price breaks is softening demand for the traditional two-year M.B.A. Demand for that degree tends to be countercyclical, which means when the job market is good, people would rather stay in it and make money. In today's climate, when some professionals fear that AI will displace them, job hopping has been replaced by job hugging, and many people are clinging to the jobs they have for as long as they can.

 

A lot of people used to treat the M.B.A. as two years of exploration, but most professionals don't feel that is a solid bet in the current environment, said Petia Whitmore, a former dean of graduate admissions at Babson College and founder of admissions consulting firm My MBA Path.

 

"They're saying, I can continue to just learn on the job. I'm actually OK the way I am," she said.

 

Applications to U.S. business schools slumped last fall, and many international students, worried about tighter visa restrictions, are opting for schools closer to home.

 

At Olin, applications from U.S.-based prospective students are increasing, while interest from foreign students has been stunted by the political climate, Olin's MacDonald said.

 

Christien Wong is a business and computer-sciences major at Washington University in St. Louis who graduates in May and plans to go for Olin's AI for Business master's degree this fall. It takes one year to get the degree.

 

But Wong sees value in gaining more skills in a shaky job market, so he is pressing on with the program.

 

"Almost every job posting I've seen for internships or new graduates wants some kind of AI skills and expertise," Wong said. "I think it's the right move to give me the right skill sets for the future."

 

The number of graduate students in management who received financial assistance has been soaring. A decade ago it was 48% and in 2025 it was 62%, according to the Graduate Management Admission Council, a nonprofit that tracks application trends.

 

Merit-based scholarships for business-school students is also on the rise, GMAC data show, at 47% of incoming students last year, up from 32% a decade earlier.

 

Many schools, already facing financial challenges, find they have to discount their tuition significantly to fill seats, said Tim Westerbeck, co-chairman of higher-education consulting firm Eduvantis.

 

But discounting, he said, has "gotten too expensive, and they still haven't figured out how they're going to sustain that model over time."” [1]

 

1. Schools Are Offering A Fire Sale On M.B.A.s. Smith, Ray A.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 13 May 2026: A1. 

Kinija silpnina Trumpo įtaką, ieškodama dirbtinio intelekto nepriklausomybės

 

„Prieš šios savaitės JAV ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikimą Pekinas pasiekė svarbų etapą, siekdamas technologinio savarankiškumo.

 

Kai Kinijos startuolis „DeepSeek“ praėjusį mėnesį išleido naujausią dirbtinio intelekto modelį, jis priartino Pekiną prie ateities, kurią jis bandė kurti daugelį metų.

 

Nedidelis, bet reikšmingas atotrūkis nuo amerikietiškų technologijų: „DeepSeek“ pirmą kartą pareiškė, kad jos naujasis modelis buvo optimizuotas veikti su, Kinijos technologijų milžinės „Huawei“ pagamintais, lustais. Tai buvo svarbus etapas Kinijos ilgalaikėse pastangose ​​kurti pažangias technologijas namuose ir sumažinti priklausomybę nuo Vakarų inovacijų.

 

Nors dauguma pirmaujančių pasaulyje dirbtinio intelekto sistemų vis dar naudoja JAV lustų gamybos milžinės „Nvidia“ puslaidininkius, Kinijos dirbtinio intelekto įmonės vis dažniau renkasi vietines alternatyvas.

 

„DeepSeek“ pranešimo laikas – prieš šią savaitę numatytą prezidento Trumpo ir Kinijos vadovo Xi Jinpingo aukščiausiojo lygio susitikimą – suteikia Pekinui naujo pasitikėjimo pradedant prekybos derybas, kad JAV eksporto kontrolė „Nvidia“ lustams nesužlugdė Kinijos dirbtinio intelekto plėtrą.

 

Bet koks reikšmingas Kinijos nukrypimas nuo amerikietiškos dirbtinio intelekto technologijos galėtų apriboti JAV eksporto kontrolės poveikį ir atimti iš Vašingtono svarbų įtakos šaltinį Pekinui. Ši perspektyva tapo skubi po to, kai „DeepSeek“ dirbtinio intelekto technologija sukrėtė JAV technologijų pramonę ir pavertė bendrovę ryškiu Kinijos siekio technologinio savarankiškumo simboliu.

 

Prieš praėjusių metų dviejų lyderių susitikimą, ponas Trumpas teigė, kad planuoja aptarti galingiausius „Nvidia“ dirbtinio intelekto lustus su ponu Xi Jinpingu, taip pakurstydamas spėliones, kad Jungtinės Valstijos gali sušvelninti šios technologijos apribojimus.

 

Tačiau po daugelio metų, kai Vašingtonas neleido Kinijos įmonėms pirkti tam tikrų pažangių technologijų produktų, tokios įmonės kaip „DeepSeek“ ir „Moonshot AI“ pradeda kurti savo dirbtinio intelekto sistemas atsižvelgdamos į apribojimus, o ne laukdamos, kol jie išnyks. Tai apima ir tai, kaip jų modeliai gali veikti platesniame procesorių asortimente nei „Nvidia“.

 

„JAV eksporto kontrolė neužšaldo Kinijos dirbtinio intelekto plėtrą“, – sakė Wei Sunas, pagrindinis dirbtinio intelekto analitikas „Counterpoint Research“ Pekine. „Ji verčia Kiniją kurti alternatyvų sistemų rinkinį.“

 

„DeepSeek“ teigė, kad naujausias jos modelis gali naudoti „Huawei“ lustus išvadoms – procesui, kuris leidžia dirbtinio intelekto sistemai greičiau ir tiksliau reaguoti į naudotojų poreikius. Išvadoms paprastai reikia mažiau skaičiavimo galios nei mokymui – sudėtingam modelio veikimo apmokymo procesui. Pasak dviejų puslaidininkių pramonės atstovų, kurie nebuvo įgalioti viešai komentuoti šiuo klausimu, „DeepSeek“ vis dar naudojo „Nvidia“ lustus savo sistemai apmokyti.

 

 

Kol kas neaišku, kaip „DeepSeek“ gavo prieigą prie šių lustų, nors Kinijos įmonės vis dar gali nuotoliniu būdu naudoti „Nvidia“ lustus, esančius duomenų centruose už Kinijos ribų. „DeepSeek“ neatsakė į prašymą pateikti komentarą.

 

 

„Huawei“ teigė, kad šiais metais planuoja išleisti lustą mokymui. Tačiau ji taip pat teigė, kad prireiks dar metų, kol jos produktai galės prilygti dabartinių „Nvidia“ pasiūlymų našumui.

 

 

Didėjantis Kinijos ir Amerikos dirbtinio intelekto infrastruktūros atotrūkis yra pasekmė, kurią „Nvidia“ generalinis direktorius Jensenas Huangas jau seniai perspėjo dėl griežtos eksporto kontrolės.

 

 

Jis teigė, kad apribojimai tik paskatino Kinijos įmones spartinti pastangas kurti vietines alternatyvas, o tai gali lemti Kinijos rinkos susiskaldymą: Dirbtinio intelekto sistemos veikia su kiniškais lustais, o Vakarai laikosi amerikietiškos įrangos.

 

Būdama dominuojančia pasaulyje dirbtinio intelekto lustų gamintoja, „Nvidia“ gali pasinaudoti nevaržoma prieiga prie Kinijos. Tačiau Huangas teigė, kad griežti apribojimai galiausiai pakenks Jungtinėms Valstijoms, nes sumažins jų įtaką Kinijos dirbtinio intelekto pramonei.

 

Praėjus dviem mėnesiams po paskutinio susitikimo su Xi Jinpingu, Trumpas suteikė „Nvidia“ leidimą parduoti Kinijai „H200“, vieną iš galingiausių savo lustų.

 

Tačiau nuo to laiko šie lustai buvo spaudžiami tarp Vašingtono įstatymų leidėjų, kurie siekia atidesnės jų naudojimo Kinijoje priežiūros, ir Pekino, kuris nurodė Kinijos technologijų įmonėms pirkti vietinius lustus.

 

Praėjusį mėnesį prekybos sekretorius Howardas Lutnickas Senato asignavimų komitetui sakė, kad į Kiniją iš tikrųjų nebuvo parduotas joks „H200“, o „Nvidia“ šiais metais reguliavimo dokumentuose teigė, kad dar negavo jokių pajamų iš „H200“ pardavimo ten. Prieš šios savaitės aukščiausiojo lygio susitikimą Pekine „Nvidia“ lustų likimas Kinijoje nėra aiškesnis, nei buvo per paskutinį pono Trumpo ir Xi susitikimą.

 

Analitikai tikisi, kad Kinijos nusivylimas JAV eksporto kontrole bus aptartas per dviejų lyderių susitikimą.

 

„Lustų eksporto kontrolė nuolat yra klausimas, kuriam Kinija priešinasi“, – teigė Jiang Tianjiao, Šanchajaus Fudano universiteto docentas. Tačiau Kinijos lustų gamybos pajėgumams gerėjant, pareigūnai gali nenorėti kištis į pastangas sumažinti jos priklausomybę nuo Amerikos technologijų”, – sakė jis.

 

Nors Kinijos technologijų bendrovės, nepaisydamos eksporto kontrolės, ir toliau leidžia didelio našumo dirbtinio intelekto sistemas, Kinijos pastangos technologiniam savarankiškumui lustų gamyboje vis dar susiduria su didelėmis kliūtimis. „Semiconductor Manufacturing International Corporation“ (SMIC), Kinijos bendrovė, gaminanti kai kuriuos „Huawei“ lustus, sunkiai sekasi juos gaminti dideliu mastu. Jos gaminami lustai yra labiau linkę į defektus ir sunaudoja daugiau energijos nei užsienio konkurentų pagaminti lustai.

 

„Huawei“ sprendimas buvo surinkti daug šių silpnesnių lustų, kad būtų pasiektas pažangesnių procesorių skaičiavimo galia – ši strategija priklauso nuo SMIC gebėjimo gaminti dideliais kiekiais. Vis dėlto tikimasi, kad Kinijos lustų gamintojai šiais metais pagamins tik nedidelę dalį pažangių puslaidininkių, kuriuos gamina užsienio bendrovės, tokios kaip „Nvidia“.

 

Prieš Vašingtonui sugriežtinant kontrolę, daugelį „Huawei“ lustų gamino „Taiwan Semiconductor Manufacturing Company“, kuri gamina daugumą pažangių pasaulio lustų, įskaitant „Nvidia“.

 

„Eksporto kontrolė ribojo Kinijos galimybes gaminti didelius kiekius pažangių lustų, reikalingų dirbtiniam intelektui“, – teigė Danas Kimas, Kanados tyrimų bendrovės „TechInsights“ strategijos vadovas ir Prekybos departamento pareigūnas Bideno administracijos laikais. Tačiau jis pridūrė, kad tie patys apribojimai taip pat paskatino Kinijos technologijų įmones diegti naujoves naujais būdais.

 

Kinijos įmonės bando iš naujo apibrėžti, kas lemia sėkmę lenktynėse kuriant pažangiausią dirbtinį intelektą. Metų metus pažangiausias pramonės sistemas sukūrė įmonės, kurios gali sau leisti išleisti milijardus dolerių surinkdamos didžiulį kiekį galingų lustų.

 

Dabar tokios įmonės kaip „Huawei“ lažinasi, kad sėkmė kada nors gali priklausyti ne tiek nuo didžiausio skaičiavimo pajėgumo sukaupimo, kiek nuo integruotos lustų, dirbtinio intelekto modelių ir programų ekosistemos, kuri būtų pakankamai gera daugumai realaus pasaulio poreikių, sukūrimo. Glaudžiai bendradarbiaudama su dirbtinio intelekto modelių kūrėjais, tokiais kaip „DeepSeek“, „Huawei“ gali pritaikyti savo aparatinę įrangą, kad ji geriau palaikytų joje veikiančią programinę įrangą.

 

Kai „DeepSeek“ paskelbė apie savo naujausią modelį, „Huawei“ teigė, kad „abi šalys glaudžiai bendradarbiavo lustų ir modelių technologijų srityje“.

 

Techniniuose dokumentuose, kuriuose aprašomi jos modeliai, „DeepSeek“ išdėstė konkrečius būdus, kaip lustų gamintojai galėtų modifikuoti savo produktus, kad pagerintų jos sistemų našumą.

 

„DeepSeek“ kreipiasi į „Huawei“ ir kitas įmones: „Prašome atlikti šiuos pakeitimus, kad galėtume pagerinti jūsų lustų našumą“, – sakė Jacobas Feldgoise'as, Džordžtauno universiteto Saugumo ir kylančių technologijų centro analitikas.“ [1]

 

1. China Seeks A.I. Independence, Weakening Trump’s Leverage. Tobin, Meaghan.  New York Times (Online) New York Times Company. May 12, 2026.