Galingasis primatas

„Galingasis primatas“

 

Autorius Rolandas Ennosas

 

„Scribner“, 304 puslapiai, 30 USD

 

Elonas Muskas pastaruoju metu kalba apie Kardaševo skalę. Ji pavadinta sovietmečio astrofiziko Nikolajaus Kardaševo, kuris 1964 m. pasiūlė, kad energijos naudojimas yra esminis civilizacijos bruožas, vardu.

 

Pagal Kardaševo skalę visuomenė, kontroliuojanti visą savo planetoje prieinamą energiją, yra I tipo. Civilizacija, kontroliuojanti savo žvaigždės energiją, yra II tipo. Visuomenė, gebanti kontroliuoti visą įmanomą galaktikos energiją – nesuvokiamą kiekį – yra III tipo. (2023 m. mokslo žurnalas „Nature“ teigė, kad žmonija pasiekė hiperspecifinį 0,7276 Kardaševo I tipo skalėje; tyrėjai prognozuoja, kad esame gerokai pažengę link 0,7449.)

 

Civilizacijos ir energijos santykis yra Rolando Ennoso, vizituojančio biologijos mokslų profesoriaus Hullo universitete Anglijoje, knygos „Galingasis primatas“ tema. Ponas Ennosas specializuojasi, aiškiai ir suprantamai rašydamas techninėmis temomis, išleidęs knygą apie medienos istoriją ir kitą apie verpimo mašinas (nuo garo variklio iki elektros turbinų).

 

Didžioji dalis „Galingo primato“ nagrinėja, kaip senovės žmonija išmoko gaminti įrankius ir ugnį, o tai leido smarkiai padidinti gyventojų tankį. Ir gyvūnai: „Mūsų naminiai gyvūnai, – pažymi p. Ennosas, – 15 kartų lenkia laukinius žvėris.“

 

„Galingas primatas“ tampa svarbus, kai autorius palieka priešistorę ​​ir pereina prie modernumo. Karštesnės krosnys ir geresnis plienas, jis primena mums, leido pagaminti galingus variklius žemės ūkiui ir energijos gamybai bei lėmė dramatišką maisto gamybos ir tolimojo susisiekimo pažangą. Viešasis apšvietimas sumažino nusikalstamumą.

 

P. Ennosas pabrėžia naujų energetikos technologijų ir pagerėjusio materialinio gyvenimo ryšį. Pavyzdžiui, kai gamtinės dujos pakeitė malkas ir anglis, pagerėjo namų šildymas. Iškastinis kuras atlaisvino energiją, reikalingą gyvenimo lygiui pakilti beveik visur.

 

Nuo 1950 m. pasaulinė energijos gamyba išaugo šešis kartus, o žmonijos ekonominė produkcija per tą laikotarpį padidėjo 15 kartų. „Per pastarąjį laikotarpį nuėjome ilgą kelią“ 10 000 metų“, – rašo p. Ennosas, nors žmonės „eikvoja energijos atsargas, kurias per milijonus metų iš saulės šviesos surinko augalai“.

 

Autorius apgailestauja, kad „stengdamiesi pamaitinti populiaciją, kuri išaugo tūkstantį kartų – nuo ​​8 milijonų iki 8 milijardų, užvaldėme didžiulius plotus ir mažiau palikome gamtai“. Jis nerimauja, kad žmonija išeikvoja Žemės išteklius.

 

Tai dar neįvyko – dauguma pirminių išteklių yra pertekliniai – nors tikrai vieną dieną gali nutikti. P. Ennosas ypač nemėgsta mėsos, todėl rekomenduoja pereiti prie augalinės mitybos, kuriai reikia daug mažiau žemės ūkio sąnaudų. Jis mano, kad žmonija „grobia“ gamtą, „o mūsų neefektyvus žemės ir energijos naudojimas toliau niokoja mūsų planetą ir kelia grėsmę mūsų egzistencijai“. Jis daro išvadą: „Susiduriame su pasauline aplinkos katastrofa“.

 

Tai atrodo kraštutinė. Vakarų pasaulyje visų rūšių tarša, išskyrus šiltnamio efektą sukeliančias dujas, mažėja. JAV šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos pasiekė aukščiausią tašką 2007 m. ir nuo to laiko mažėjo, nepriklausomai nuo to, kas yra Baltuosiuose rūmuose. Praėjusiais metais Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija prognozavo, kad bendras pasaulinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas per ateinančius penkerius–dešimt metų pasieks piką ir ilgainiui mažės, nes saulės, branduolinė ir gamtinės dujos ims dominuoti energijos gamyboje.

 

Oro tarša Pekine sumažėjo maždaug perpus, palyginti su tuo, kas buvo prieš dešimtmetį. Liūdnai pagarsėjęs dūminis Meksiko miesto oras tapo daug skaidresnis. Hannah Ritchie, Oksfordo universiteto duomenų mokslininkė ir knygos „Ne pasaulio pabaiga“ (2024 m.) autorė, pažymi, kad Kinija „švarios energijos technologijas savo šalyje diegia daug greičiau nei bet kuri kita šalis“. Yra daug panašių teigiamų pagrindinių rodiklių.

 

Ponas Ennos griežtai kritikuoja materialistinį gyvenimo būdą, ir šį požiūrį galima ginti. Tačiau jo gamtos supratimas yra supaprastintas. Gamta nėra fiksuotas dalykas, kurį mes, kaip jis sako, „kenkiame“. Gamta yra dinamiška ir nuolat besivystanti. Daugelis jos aspektų būtų pasikeitę, nesvarbu, ar mes čia būtume, ar ne.

 

Ir mes esame čia, nereikia atsiprašyti. Nesvarbu, ar mus aiškina kūrėjas Dievas, ar deterministinė gamtos dalis, mes esame svarbiausias gamtos aspektas, bent jau dėl to, kad mūsų spartėjantys mokslai ir inžinerija gali leisti mums skleisti gyvybę ten, kur gamta to negalėtų.

 

Dabartinis iškastinio kuro ir mineralų naudojimo lygis negali būti išlaikytas neribotą laiką. Tačiau jau dabar tendencijos yra atsinaujinančios energijos ir mažesnio atliekų kiekio link, įskaitant kasyklas ir gamyklas. „Kai suprasite Kardaševo skalę“, – sakė ponas Muskas, – „tampa visiškai akivaizdu, kad iš esmės visa energija bus gaminama saulės energija. Santykinai mažas Teksaso ar Naujosios Meksikos kampelis gali lengvai aprūpinti visą JAV elektros energiją.“ Net ir mažytės saulės energijos dalies panaudojimas, galbūt naudojant kosminius kolektorius, galėtų suteikti žmonėms visos energijos, kurios mums prireiktų tūkstantmečiams.

 

Visuomenėms pereinant prie švaresnės energijos, didesnio efektyvumo ir mažesnių atliekų, dauguma problemų, kurias, anot pono Ennoso, išspręs pačios. Laukinės gamtos plotas ir toliau mažės. Žvelgiant iš gamtos perspektyvos, ar tai nebūtų geras kompromisas? Mažiau dykumos, sudėtingesnis gyvenimas ir geresnis žmonių gyvenimas.

 

„Galingasis primatas“ žvelgia į 10 000 metų praeitį, bet tik kelis dešimtmečius į ateitį. Virš mūsų galaktikoje yra neišsenkantys ištekliai ir begalinė gyvenamoji erdvė. Jei trumpas (pagal geologinius standartus) žmonių per didelio pasitenkinimo etapas leis sukurti švariųjų technologijų visuomenę, kuri plečia gyvybę kituose pasauliuose, gamta bus patenkinta.

 

---

 

Ponas Easterbrookas yra knygos „Mėlynasis amžius“ autorius. Jis rašo „All Predictions Wrong“ svetainėje „Substack“.” [1]

 

1. REVIEW --- Books: The Globe's Energetic Evolution. Easterbrook, Gregg.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 21 Feb 2026: C9.  

The Powerful Primate

 

“The Powerful Primate

 

By Roland Ennos

 

Scribner, 304 pages, $30

 

Elon Musk has been talking lately about the Kardashev scale. It's named for Nikolai Kardashev, the Soviet-era astrophysicist who proposed, in 1964, that the use of energy is the essential feature of civilization.

 

On the Kardashev scale, a society that controls all energy available on its planet is Type I. A civilization that controls the energy of its star is Type II. A society able to control all possible energy in a galaxy -- an unfathomable amount -- is Type III. (In 2023 the science journal Nature supposed that humanity has reached a hyperspecific 0.7276 on the Kardashev Type I scale; researchers project we're well on the way to 0.7449.)

 

The relationship between civilization and energy is the subject of "The Powerful Primate," by Roland Ennos, a visiting professor of biological sciences at the University of Hull in England. Mr. Ennos specializes in clear, accessible writing about technical subjects, having published a book on the history of wood and another about machines that spin (from the steam engine to electricity turbines).

 

Much of "The Powerful Primate" concerns how ancient humanity learned to make tools and fire, allowing big increases in population density. And animals: "Our domestic animals," Mr. Ennos notes, "outnumber wild beasts by a ratio of 15 to one."

 

"The Powerful Primate" becomes important when the author departs prehistory for modernity. Hotter furnaces and better steel, he reminds us, produced powerful engines for agriculture and energy generation and led to dramatic gains in food production and long-distance transportation. Public lighting reduced crime.

 

Mr. Ennos highlights the relationships between new energy technologies and improved material life. When natural gas replaced firewood and coal, for instance, home heating was improved. Fossil fuels unlocked the power needed for living standards to rise almost everywhere.

 

Global energy production has grown sixfold since 1950, while the economic output of humanity has increased 15-fold in that period. "We have come a long way in the last 10,000 years," Mr. Ennos writes, though people are "using up stores of energy that had been captured by plants from sunlight over millions of years."

 

The author finds it unfortunate that "in our efforts to feed a population that has risen a thousand times, from 8 million to 8 billion, we have taken over vast areas and left less for the natural world." He worries about humanity exhausting Earth's resources.

 

This has not happened yet -- most primary resources are in oversupply -- though surely one day it might. Mr. Ennos especially doesn't like meat, recommending a shift to plant-based diets requiring much lower agricultural inputs. He thinks humanity is engaged in a "plunder" of nature "while our profligate use of land and energy continues to ruin our planet and threaten our existence." He concludes: "We face a global environmental catastrophe."

 

This seems extreme. In the Western world all forms of pollution, other than greenhouse gases, are in decline. U.S. emissions of greenhouse gases peaked in 2007 and have declined since, regardless of who's in the White House. Last year the United Nations's Intergovernmental Panel on Climate Change projected that total global greenhouse-gas emissions will peak in the next five to 10 years and enter long-term decline as solar, nuclear and natural gas come to dominate power production.

 

Air pollution in Beijing is down by about half compared to a decade ago. The notoriously smoggy air of Mexico City has gotten much clearer. Hannah Ritchie, the University of Oxford data scientist and author of "Not the End of the World" (2024), notes that China is "deploying clean energy technologies at home far faster than any other country." There are many similar positive leading indicators.

 

Mr. Ennos is hard on the materialistic lifestyle, and this view can be defended. But his understanding of nature is simplistic. Nature is not a fixed permeance that we are, as he says, "damaging." Nature is dynamic and ever-evolving. Many of its aspects would have changed whether we were here or not.

 

And we are here, no apologies needed. Whether a creator God or deterministic natural section explains us, we are the most important aspect of nature, if for no other reason than that our accelerating knowledge and engineering may allow us to spread life to places that nature could not.

 

Current levels of fossil fuel and mineral use can't be sustained indefinitely. But already the trends are toward renewable power and less waste, including in mines and factories. "Once you understand the Kardashev scale," Mr. Musk has said, "it becomes utterly obvious that essentially all energy generation will be solar. A relatively small corner of Texas or New Mexico can easily serve all U.S. electricity." Harnessing even a tiny fraction of the sun's energy, perhaps with space-based collectors, could provide humanity all the power we'd need for millennia.

 

As societies transition to cleaner energy, higher efficiency and reduced waste, most of the problems Mr. Ennos decries will solve themselves. Land area for wild nature will continue to shrink. Viewed from the standpoint of nature, wouldn't that be a good tradeoff? Less wilderness, more complex life, along with better human lives.

 

"The Powerful Primate" looks 10,000 years into the past but only a few decades into the future. Above us in the galaxy are inexhaustible resources and infinite living space. If a short phase (by geologic standards) of human overindulgence leads to a clean-tech society that expands life to other worlds, nature will be pleased.

 

---

 

Mr. Easterbrook is the author of "The Blue Age." He writes at All Predictions Wrong on Substack.” [1]

 

1. REVIEW --- Books: The Globe's Energetic Evolution. Easterbrook, Gregg.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 21 Feb 2026: C9.  

Dirbtinis intelektas ir technologijos – taikiniai dėl didėjančio komercinių paslapčių vagysčių skaičiaus

„Buvusios „Google“ darbuotojos, kaltinamos bendrovės „Pixel“ telefonų komercinių paslapčių vagyste, kaltinimas papildo bylas, kuriose pabrėžiamos saugumo grėsmės, su kuriomis susiduria bendrovės sparčiai besivystančių technologijų eroje.

 

Darbuotojai, kuri nuo 2019 iki 2023 m. dirbo „Google“ techninės įrangos inžiniere, ketvirtadienį buvo pateikti šeši su vagyste susiję kaltinimai. Jos vyrui ir seseriai buvo pateikti panašūs kaltinimai, nes jie, kaip įtariama, bendradarbiavo su ja, siekdami pavogti komercines paslaptis iš „Google“ ir dviejų kitų technologijų bendrovių. Atsakovai iš Irano JAV įgijo aukštąjį išsilavinimą ir dirbo technologijų srityje.

 

„Google“ byla yra trečias didelio atgarsio sulaukęs incidentas pastaraisiais metais, susijęs su bendrovės komercinių paslapčių pasisavinimu. Buvęs programinės įrangos inžinierius neseniai buvo nuteistas federalinės prisiekusiųjų tarybos už informacijos apie bendrovės dirbtinio intelekto lustus vagystę 2022 ir 2023 m., siekiant pasinaudoti Kinija. Teisingumo departamentas teigė, kad ši byla yra pirmasis nuosprendis dėl ekonominio šnipinėjimo kaltinimų, susijusių su dirbtiniu intelektu. 2024 m. pabaigoje teisėjas įpareigojo buvusį inžinierių nustoti skelbti nuotraukas su vidaus dokumentais apie būsimus „Pixel“ lustus.

 

Šie incidentai rodo, kokia vertinga yra jautri informacija, reikalinga šiuolaikinės ekonomikos lustų ir įrenginių kūrimui. Svarbiausių technologijų paslaptys gali būti vertos milijardų dolerių, todėl jos tampa patraukliu taikiniu. Dirbtinis intelektas dar labiau padidina iššūkį, nes komercinės paslaptys tampa pelningesnės, o vagims suteikiamas naujas įrankis apiplėšimams.

 

Reaguodamos į tai, įmonės griežtina savo saugumo protokolus – šie pokyčiai meta iššūkį atvirai įmonių kultūrai, kurią vertina daugelis Silicio slėnio įmonių.

 

„Mūsų grėsmių modelis keičiasi taip, kad mes daugiau judėsime realiuoju laiku ir šiek tiek pakelsime kartelę“, – interviu sakė Heather Adkins, „Google“ saugumo inžinerijos viceprezidentė. „Tokios atviros aplinkos taps labiau suvaržytos.“ Bendrovė teigė, kad jos kontrolė leido sugauti vagis ir patraukti atsakomybėn.

 

Kitos technologijų įmonės susiduria su panašiais iššūkiais. „Apple“ praėjusią vasarą padavė į teismą buvusius inžinierius, kurie kaltinami komercinių paslapčių apie „Apple Watch“ ir „Vision Pro“ ausines paėmimu. Elono Musko dirbtinis intelektas padavė į teismą buvusį inžinierių, kuris, kaip įtariama, pavogė paslaptis apie jos pokalbių robotą „Grok“, prieš parduodamas milijonus dolerių. akcijų ir prisijungimas prie konkurento.

 

Pasak duomenų teikėjos „Lex Machina“, praėjusiais metais JAV buvo pateikta apie 1500 federalinių komercinių paslapčių bylų – 20 % daugiau nei ankstesniais metais ir didžiausias skaičius per mažiausiai dešimtmetį. „Atrodo, kad ekonominis poveikis blogėja“, – teigė tyrimų ir konsultavimo įmonės „Global Cyber ​​Strategies“ generalinis direktorius Justinas Shermanas.

 

„Google“, kurios patronuojanti įmonė yra „Alphabet“, turi įvairių saugumo kontrolės priemonių, įskaitant darbuotojų prieigos prie ženklelių apribojimą [1], reikalavimą naudoti kompiuterius tam tikrais tikslais ir inžinierių priverstinį darbą atlikti patalpose, kuriose neleidžiama naudoti išorinių kompiuterių ir telefonų. Praėjusią vasarą „Google“ darbuotojams el. laiške teigė, kad riboja trečiųjų šalių programų ir dirbtinio intelekto sistemų naudojimą.

 

„Daugelis žmonių įsivaizduotų, kad „Google“ tai negali nutikti“, – sakė Lee-Anne Mulholland, bendrovės pasaulinė reguliavimo reikalų vadovė. „Mes žiūrime į tai iš perspektyvos, kad gali nutikti bet kas, todėl turime nuo to apsisaugoti, kol tai neįvyko.“

 

„Apple“ naudoja įrankius, kad apribotų, kas turi prieigą prie neskelbtinos informacijos, bendrovė teigė ieškinyje, kuriame teigiama, kad buvęs inžinierius pavogė „Apple Watch“ informaciją, kad ją perduotų Kinijos konkurentui. Maždaug prieš aštuonerius metus buvęs „Apple“ darbuotojas buvo sulaikytas federalinių agentų prieš pat įlipant į skrydį į Pekiną, kuriame buvo paslapčių, susijusių su bendrovės autonominio vairavimo programa.

 

Linwei Dingas, buvęs „Google“ darbuotojas, neseniai nuteistas už neskelbtinos informacijos vagystę, užsisakė skrydį atgal į Kiniją, kai „Google“ pranešė valdžios institucijoms, kad jos galėtų jį apkaltinti prieš jam išvykstant. Dingas atsisiuntė dokumentus į savo asmeninę „Google“ paskyrą ir įkūrė savo technologijų įmonę Kinijoje, kad galėtų naudoti šią informaciją.

 

Kitas „Google“ darbuotojas panaudojo Dingo ženklelį, kad atvyktų į biurą, todėl atrodė, kad jis vis dar yra JAV, nors mėnesius praleido Kinijoje. Dingas neprisipažino kaltas. Jis ketina pateikti prašymą dėl naujo teismo proceso, sakė jo advokatas.“ [2]

 

1. Apriboti darbuotojų prieigą prie ženklelių reiškia naudoti elektroninę sistemą, skirtą apriboti, į kurias zonas darbuotojas gali patekti ir kada. Tai apima ID kortelių (ženklelių) funkcionalumo programavimą, sustabdymą arba atšaukimą, siekiant užtikrinti, kad tik įgalioti darbuotojai galėtų patekti į konkrečias zonas, pvz., serverių kambarius, laboratorijas ar biurų aukštus.

 

Pagrindiniai šios saugumo praktikos aspektai:

 

Prieiga pagal vaidmenį: darbuotojams suteikiama prieiga tik prie zonų, kurios būtinos jų darbo funkcijoms atlikti (pvz., sandėlio darbuotojai negali patekti į personalo skyriaus biurus).

Apribojimai pagal laiką: prieiga gali būti apribota iki tam tikrų dienų ar valandų, užkertant prieigą po darbo valandų  tam tikriems darbuotojams.

Momentinis panaikinimas: atleidimo iš darbo arba praradus leidimus, prieiga nedelsiant deaktyvuojama, siekiant užkirsti kelią neteisėtam patekimui.

Saugumas ir apsauga: apsaugo slaptą informaciją, sumažina vagysčių riziką ir neleidžia neįgaliotiems asmenims patekti į saugomas zonas.

Sekimas ir stebėjimas: sistemos registruoja, kas į kurią zoną ir kada įeina, padėdamos nustatyti neįprastą veiklą.

 

Šis bendras saugumo metodas leidžia įmonėms efektyviai valdyti objekto saugumą, nenaudojant fizinių raktų.

 

2. EXCHANGE --- AI, Tech Targeted As Trade-Secrets Thefts Increase. Ramkumar, Amrith; Blunt, Katherine.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 21 Feb 2026: B9.

AI, Tech Targeted As Trade-Secrets Thefts Increase

 

“The indictment of a former Google employee accused of stealing trade secrets related to the company's Pixel phones, adds to cases highlighting the security threats companies face in an era of rapidly evolving technology.

 

The employee, who worked as a Google hardware engineer from 2019 to 2023, was charged Thursday with six theft-related charges. Her husband and sister were indicted on similar charges after allegedly working with her to steal trade secrets from Google and two other tech companies. The defendants, from Iran, had pursued advanced degrees in the U.S. and careers in tech.

 

The Google case is the third high-profile incident in recent years involving misappropriation of the company's trade secrets. A former software engineer was recently convicted by a federal jury of stealing information about the company's artificial-intelligence chips in 2022 and 2023 to benefit China. The Justice Department said that case marked the first conviction on economic-espionage charges related to AI. In late 2024, a judge mandated that a former engineer stop posting photos of internal documents about coming Pixel chips.

 

The incidents show the value of sensitive information needed to make the chips and devices powering the modern economy. Secrets behind critical technology can be worth billions of dollars, making them an attractive target. AI is adding to the challenge by making trade secrets more lucrative and giving thieves a new tool to deploy in their heists.

 

In response, companies are tightening their security protocols, changes that challenge the open corporate culture many Silicon Valley companies prize.

 

"Our threat model is changing in such a way that we're going to move more in real time and move the bar a little further," Heather Adkins, Google's vice president of security engineering, said in an interview. "Those open environments will become more constrained." The company said its controls have allowed thieves to be caught and brought to justice.

 

Other tech companies face similar challenges. Apple this past summer sued former engineers who are accused of taking trade secrets about the Apple Watch and Vision Pro headset. Elon Musk's xAI is suing a former engineer who allegedly stole secrets about its Grok chatbot before selling millions of dollars of stock and joining a competitor.

 

There were around 1,500 federal trade-secrets cases filed in the U.S. last year, up 20% from the previous year and the highest figure in at least a decade, according to the data provider Lex Machina. "It seems to be getting worse in terms of the economic impact," said Justin Sherman, chief executive of Global Cyber Strategies, a research and advisory firm.

 

Google, whose parent is Alphabet, has a range of security controls at its disposal, including restricting badge access for employees [1], requiring computers to be used for certain purposes, and making engineers do their most sensitive work in rooms where outside computers and phones aren't allowed. This past summer, Google said in an email to employees that it was restricting the use of third-party applications and AI systems.

 

"Many people would imagine it couldn't happen at Google," said Lee-Anne Mulholland, the company's global head of regulatory affairs. "We come at it from the perspective that anything can happen, so we have to protect from it before it does."

 

Apple uses tools to limit who has access to sensitive information, the company said in a lawsuit alleging that a former engineer stole Apple Watch information to take to a Chinese competitor. Around eight years ago, a former Apple employee was apprehended by federal agents just before boarding a flight to Beijing with secrets tied to the company's autonomous-driving program.

 

Linwei Ding, the former Google employee recently convicted of stealing sensitive information, had booked a flight to return to China when Google notified authorities so they could charge him before he left. Ding downloaded documents to his personal Google account and founded his own tech company in China to use the information.

Another Google employee used Ding's badge to come to the office so it looked as though he was still in the U.S. when he had spent months in China. Ding had pleaded not guilty. He intends to file a motion for a new trial, his lawyer said.” [2]

 

1. Restricting badge access for employees means using an electronic system to limit which areas a staff member can enter and when. It involves programming, suspending, or revoking the functionality of ID cards (badges) to ensure only authorized personnel can access specific zones, such as server rooms, labs, or office floors.

 

Key aspects of this security practice include:

 

    Role-Based Access: Employees are only granted access to areas necessary for their job functions (e.g., warehouse staff cannot enter HR offices).

    Time-Based Restrictions: Access can be limited to specific days or hours, preventing after-hours entry for certain staff.

    Instant Revocation: In the event of termination or lost badges, access is immediately deactivated to prevent unauthorized entry.

    Security & Safety: It protects sensitive information, reduces theft risks, and keeps unauthorized individuals out of secure areas.

    Tracking & Monitoring: Systems record who enters which area and when, helping to identify unusual activity.

 

This, overall security approach, allows companies to manage site security efficiently without using physical keys.

 

2. EXCHANGE --- AI, Tech Targeted As Trade-Secrets Thefts Increase. Ramkumar, Amrith; Blunt, Katherine.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 21 Feb 2026: B9.

Investuotojas, pumpuojantis Amerikos pinigus į Kinijos dirbtinio intelekto plėtrą --- Neilas Shenas jau seniai sujungia abi šalis – nuo ​​darbo „Sequoia“ po Jeilio universiteto iki savo įmonės

„Honkongas. – Per du dešimtmečius dirbdamas Silicio slėnio rizikos kapitalo milžinėje „Sequoia“, Neilas Shenas uždirbo milijardus, identifikuodamas ir investuodamas į visas didžiausias Kinijoje atsiradusias technologijų įmones.

 

Dabar Kinijos milijardierius daug stato ant dirbtinio intelekto, naudodamas Amerikos kapitalą Kinijos įmonėms, konkuruojančioms pasaulinėje dirbtinio intelekto lenktynėse, finansuoti.

 

JAV taisyklės draudžia JAV investuoti per rizikos kapitalo fondus į Kinijos įmones, kuriančias tam tikrus pažangius dirbtinio intelekto modelius. Nepaisant to, Shenas sugebėjo nukreipti pinigus į sudėtingus dirbtinio intelekto startuolius Kinijoje, iš dalies dėl to, kad jis pritraukė JAV lėšų dar prieš Vašingtonui įvedant apribojimus.

 

Shenas pritraukė beveik 9 milijardus dolerių iš JAV pensijų fondų ir dotacijų, įskaitant „Calpers“ ir Kalifornijos universiteto sistemą, prieš atskirdamas „Sequoia China“ nuo jos patronuojančiosios įmonės 2023 m. Nuo to laiko jis investavo į Kinijos įmones, kuriančias didelius kalbos modelius, ir kitas, kuriančias robotus bei vartotojų programas, naudodamas dirbtinį intelektą.

 

Jis jau išrinko laimėtojus. Sheno įmonė, dabar pervadinta į HSG, buvo viena iš pirmųjų investuotojų į „Manus“ – dirbtiniu intelektu pagrįstą įrankį, skirtą ilgesniems darbams, pavyzdžiui, tyrimų ataskaitų rašymui, kurį „Meta Platforms“ sutiko įsigyti gruodžio mėnesį.

 

Honkonge įsikūręs Shen pirmą kartą investavo 2024 m., kai „Manus“ vertė siekė 85 mln. USD. Šiek tiek daugiau nei po metų „Manus“ buvo parduota už daugiau nei 2 mlrd. USD. Jis taip pat investavo į Kinijos dirbtinio intelekto modelio įmones „Moonshot AI“, „StepFun“ ir „MiniMax“.

 

„MiniMax“ turi papildomą programėlę pavadinimu „Talkie“, kuri yra populiari JAV ir sausio mėnesį buvo įtraukta į Honkongo biržą. Ji prekiaujama daugiau nei penkis kartus didesne kaina nei pradinio viešo siūlymo kaina.

 

58 metų vyras jau seniai sujungia JAV ir Kinijos rinkas. Jis mokėsi vidurinėje mokykloje Šanchajuje ir studijavo matematiką miesto Jiao Tong universitete, o vėliau įstojo į matematikos doktorantūros programą Niujorko Kolumbijos universitete.

 

Tačiau netrukus jis perėjo į vadovavimą Jeilio universitete, suabejojęs, ar paliks pėdsaką kaip matematikas. Pasak žmonių, kurie su juo dirbo, jis vis dar išlaiko antžmogiškas skaičių suvokimas ir dažnai prisimena smulkias sandorių detales, kurias kiti jau seniai pamiršo.

 

Baigęs Jeilį, Shen 1992 m. prisijungė prie „Citibank“ Niujorke ir tada pamatė galimybę panaudoti savo amerikietišką patirtį namuose. Kinija pradėjo atverti savo rinkas pasauliui 1990-aisiais, o Shen persikėlė į Honkongą dirbti „Lehman Brothers“, o vėliau „Deutsche Bank“, padėdamas Kinijos įmonėms pritraukti lėšų iš pasaulinių investuotojų.

 

Jis stebėjo interneto bendrovių plitimą Silicio slėnyje amžių sandūroje, galvodamas apie tai, kaip galėtų pasinaudoti sėkmingu amerikietišku verslo modeliu ir jį įdiegti Kinijoje.

 

Jis apsistojo ties „Expedia“ tipo kelionių užsakymo platforma „Ctrip.com“, kuri greitai tapo hitu ir 2003 m. buvo įtraukta į „Nasdaq“ sąrašą. Tada Shen įkūrė mažo biudžeto viešbučių tinklą visoje Kinijoje, įkvėptas nusileidimo Dalaso-Fort Vorto tarptautiniame oro uoste ir 20 mylių kelio automobiliu iki Dalaso centro. Per trumpą kelionę jis suskaičiavo 25 motelius su tokiais prekių ženklais kaip „Red Roof Inn“ ir „Motel 6“ ir nusprendė, kad Kinija yra pasirengusi biudžetinio apgyvendinimo milžinui.

 

Į 2004 m. jis susitiko su Dougu Leone ir Michaelu Moritzu, kurie tuo metu kartu vadovavo „Sequoia“. Ši pora įtikino Sheną įkurti Silicio slėnio milžinės franšizę Kinijoje.

 

Shenas vėlgi pritaikė sėkmingą amerikietišką modelį – „Sequoia“ rizikos kapitalo investicijas į technologijų startuolius – Kinijai.

 

„Sequoia China“, kaip ir jos JAV partnerė, kurią darė dešimtmečius, bandė suprasti didžiausią technologijų temą ir investuoti į įmones, kurios perėmė šią tendenciją, 2015 m. Stanfordo universiteto auditorijai sakė Shenas.

 

Nors daugelis šių įmonių žlugdavo, bendras požiūris reiškė, kad rizikos kapitalistas dažnai gaudavo dalį laimėtojo. „Jei perteiksite visas pagrindines tendencijas, jums seksis labai, labai gerai“, – sakė Shenas.

 

Kinijoje Shenas investavo į elektroninę prekybą per „Alibaba“ ir „JD.com“; mobilųjį internetą per maisto pristatymo programėlę „Meituan“ ir „TikTok“ patronuojančiąją įmonę „ByteDance“; ir Kinijos, kaip interneto parduotuvės pasauliui, atsiradimą per „Shein“ ir PDD, kuriai priklauso „Temu“.

 

Shenas „pasiekė visas tendencijas“ per pastaruosius du dešimtmečius, teigė Rui Ma, JAV įsikūrusios tyrimų bendrovės „Tech Buzz China“ įkūrėjas.

 

2023 m. Shen ketvirtą kartą užėmė pirmąją vietą „Forbes“ „Midas“ sąraše, pasauliniame rizikos kapitalistų reitinge, dar kartą aplenkdamas savo kolegas iš JAV įsikūrusios „Sequoia“.

 

Geopolitika Shen išlieka rizika. Jei jis taps Kinijos dirbtinio intelekto sinonimu, o JAV investuotojai negalės investuoti savo pinigų į šią sritį, jis gali būti atkirstas nuo kai kurių didžiausių savo finansuotojų.

 

Skirstydama savo investicijas, HSG vis dažniau ieško didelių investicijų į privatų kapitalą ir įsteigė biurus Singapūre, Londone ir Tokijuje.

 

Jo sėkmė reiškia, kad daugelis pradedančiųjų verslininkų ieško investicijų į Shen ne tik dėl kapitalo, bet ir dėl su juo susijusio pritarimo.

 

HSG pradėjo remti verslininkus generatyvinio dirbtinio intelekto srityje po „ChatGPT“ įdiegimo 2022 m. lapkritį, investuodami į keturias iš šešių perspektyviausių Kinijos dirbtinio intelekto įmonių, žinomų kaip „Šeši tigrai“. Naujausi dviejų Shen portfelio įmonių – „Zhipu“ ir „Moonshot AI“ – modeliai pirmauja Kinijoje, teigė Jean-Stanislas Denain iš JAV įsikūrusios tyrimų bendrovės „Epoch AI“.

 

JAV technologijų įmonės, turinčios dešimtis milijardų dolerių skaičiavimo galiai plėtoti, išlaiko nedidelį pranašumą prieš Kinijos konkurentus, teigia „Epoch AI“.

 

Shen susitikimuose sakė, kad atsargiai vertina Kinijos galimybes pasivyti, manydamas, kad dirbtinio bendrojo intelekto siekis yra žaidimas, kuriam dabar vadovauja didžiausios ir turtingiausios technologijų įmonės, ypač tos, kurios veikia JAV. Kai kurie Kinijos dirbtinio intelekto įkūrėjai teigia, kad prieigos prie pažangiausių JAV sukurtų lustų trūkumas kenkia jų konkurencingumui.

 

Shen mano, kad Kinijos pranašumas yra tas, kad didelė dalis pramonės talentų yra kinai, o jos verslininkai istoriškai buvo stiprūs kurdami programas, įskaitant ir vartotojams.

 

Praėjusiais metais HSG investavo į 12 dirbtinio intelekto ir robotikos bendrovių Kinijoje ir 14 užsienio šalių, daugelio iš kurių įkūrėjai yra kinai. Tarp jų – Silicio slėnyje įsikūrusi dirbtinio intelekto agentė „Genspark AI“ ir robotų gamintoja „Genesis AI“.” [1]

 

1. EXCHANGE --- An Investor Putting American Money in China's AI Push --- Neil Shen has long bridged both countries, from working at Sequoia after Yale to his own firm. Jones, Rory; Qu, Tracy.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 21 Feb 2026: B4.  

 

 

An Investor Putting American Money in China's AI Push --- Neil Shen has long bridged both countries, from working at Sequoia after Yale to his own firm

“Hong Kong -- In his two decades at Silicon Valley venture-capital titan Sequoia, Neil Shen made billions by identifying and investing in every major tech company to emerge in China.

 

Now, the Chinese billionaire is betting big on artificial intelligence, using American capital to fund Chinese firms competing in the global AI race.

 

U.S. rules bar U.S. investment via venture funds into Chinese companies developing certain advanced AI models. Shen has nonetheless been able to direct money into sophisticated AI startups in China, in part because he raised U.S. money before Washington introduced the limits.

 

Shen raised nearly $9 billion from U.S. pension funds and endowments, including Calpers and the University of California system before spinning out Sequoia China from its parent in 2023. He's since invested in Chinese companies developing large language models and others building robots and consumer apps using AI.

 

He has already picked winners. Shen's firm, now rebranded as HSG, was one of the early investors in Manus, an AI-powered tool for longer tasks such as writing research reports that Meta Platforms agreed to buy in December.

 

Hong Kong-based Shen first invested in 2024 when Manus was worth $85 million. A little over a year later, Manus sold for more than $2 billion. He also invested in the Chinese AI-model firms Moonshot AI, StepFun and MiniMax.

 

MiniMax has a companion app called Talkie that is popular in the U.S. and listed in Hong Kong in January. It is trading at more than fivefold its initial public offering price.

 

The 58-year-old has long bridged the U.S. and China markets. He went to high school in Shanghai and studied mathematics at the city's Jiao Tong University, before entering a math Ph.D. program at New York's Columbia University.

 

He soon switched to management at Yale, however, after questioning whether he would make a mark as a mathematician. According to people who have worked with him, he still retains a superhuman grasp of numbers, and often recalls minute details from deals that others have long forgotten.

 

Upon graduating from Yale, Shen joined Citibank in New York in 1992 and then saw an opportunity to leverage his American experience at home. China began opening its markets to the world in the 1990s, and Shen moved to Hong Kong to work at Lehman Brothers and then Deutsche Bank, helping Chinese firms raise money from global investors.

 

He watched the proliferation of internet companies in Silicon Valley at the turn of the century, thinking about how he could take a successful American business model and launch it in China.

 

He settled on an Expedia-type travel-booking platform, called Ctrip.com, which quickly became a hit, listing on the Nasdaq in 2003. Shen then rolled out a low-budget hotel chain across China, inspired by landing in Dallas-Fort Worth International Airport and driving the 20 miles to downtown Dallas. During the short trip, he counted 25 motels with brands such as Red Roof Inn and Motel 6 and decided China was ready for a budget lodging behemoth.

 

In 2004, he met Doug Leone and Michael Moritz, who co-led Sequoia at the time. The pair convinced Shen to set up a franchise of the Silicon Valley giant in China.

 

Shen again took a successful American model -- Sequoia's venture-capital investing in technology startups -- and applied it to China.

 

Sequoia China, like its U.S. counterpart had done for decades, tried to understand the biggest theme in technology and invest in companies that captured that trend, Shen told an audience at Stanford University in 2015.

 

While many of those companies would fail, the blanket approach meant a venture capitalist often got a stake in the winner. "As long as you capture all the major trends, you'll do very, very fine," Shen said.

 

In China, Shen invested in e-commerce via Alibaba and JD.com; the mobile internet through Meituan, a food delivery app, and TikTok parent ByteDance; and the emergence of China as an internet shopfront for the world via Shein and PDD, which owns Temu.

 

Shen "hit every single trend" over the past two decades, said Rui Ma, founder of Tech Buzz China, a U.S.-based research firm.

 

In 2023, Shen topped Forbes's Midas List, a global ranking of venture capitalists, for the fourth time, once again edging out his U.S.-based Sequoia peers.

 

Geopolitics remains a risk for Shen. If he becomes synonymous with Chinese AI and U.S. investors find it impossible to put their money in that field, he could be cut off from some of his biggest funders.

 

Spreading its bets, HSG is increasingly looking for big-ticket investments in private equity and has set up offices in Singapore, London and Tokyo.

 

His success has meant that many up-and-coming entrepreneurs seek an investment from Shen not just for capital but the endorsement that comes with it.

 

HSG began backing entrepreneurs in generative artificial intelligence after the introduction of ChatGPT in November 2022, investing in four of China's six most-promising AI firms, known as the Six Tigers. Recent models from two companies in Shen's portfolio -- Zhipu and Moonshot AI -- lead the Chinese pack, said Jean-Stanislas Denain of Epoch AI, a U.S.-based research firm.

 

U.S. tech firms, with tens of billions of dollars available for computing power, maintain a slight edge over Chinese rivals, according to Epoch AI.

 

Shen has told people in meetings that he's cautious about China's catch-up chances, believing that the pursuit of artificial general intelligence is a game now led by the biggest, deepest-pocketed tech firms, particularly those in the U.S. Some Chinese AI founders say lack of access to the most advanced U.S.-developed chips is hurting their competitiveness.

 

Shen believes China's advantage is that much of the industry's talent is Chinese and its entrepreneurs have historically been strong in building applications, including for consumers.

 

Last year, HSG invested in 12 AI and robotics companies inside China and 14 internationally, many of which have Chinese founders. These included Silicon Valley-based Genspark AI, an AI agent, and robot maker Genesis AI.” [1]

 

1. EXCHANGE --- An Investor Putting American Money in China's AI Push --- Neil Shen has long bridged both countries, from working at Sequoia after Yale to his own firm. Jones, Rory; Qu, Tracy.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 21 Feb 2026: B4.  

 

 

Ar „Moonshot AI“ agentai gali analizuoti paveikslėlį mano jutikliniame ekrane ir ten atlikti užduotis? Kiek tai kainuoja?

 

 

Taip, naujausias „Moonshot AI“ „Kimi K2.5“ modelis (išleistas 2026 m. pradžioje) skirtas ekrano kopijoms ir ekrano įrašams analizuoti, kad atliktų užduotis. Jis specialiai sukurtas vizualiniams išdėstymams, vartotojo sąsajoms ir sąveikai suprasti, leisdamas jam tai, ką jis „mato“, paversti veiksmais, kodu arba duomenų analize.

 

Galimybės

 

Vizualinė analizė: agentas gali interpretuoti vaizdus ir vaizdo įrašus, kas leidžia jam suprasti vartotojo sąsajos elementus, išdėstymus ir sąveiką iš ekrano kopijų.

 

Veiksmų atlikimas: „Kimi K2.5“ gali veikti, kaip agentas, kuris perima valdymą, pvz., automatiškai kurti kodą pagal svetainės išdėstymo ekrano kopiją arba atlikti „vizualinį derinimą“, tikrindamas savo išvestį.

 

Agentų spiečius: jis gali koordinuoti iki 100 AI agentų, kad jie dirbtų lygiagrečiai su sudėtingomis, ilgalaikėmis užduotimis.

 

Kaina

 

API naudojimas: „Kimi K2.5“ kaina yra maždaug 0,60 USD už 1 mln. įvesties žetonų ir 2,50 USD už 1 mln. išvesties žetonų (apytikriai lygu apie 2 000 knygos puslapių).

 

Prenumerata: Agentų spiečiaus galimybėms komandoms ar intensyviems vartotojams reikalinga mokama prenumerata, kurios kaina svyruoja nuo 31 iki 159 USD per mėnesį.

 

Nemokama prieiga: Svetainėje galima rasti nemokamą versiją su naudojimo apribojimais.

 

Pagrindiniai aspektai

 

Tikslinė auditorija: Vizualinio kodo ir ekrano analizės funkcijos yra glaudžiai integruotos į „Kimi Code“ – įrankį, skirtą kūrėjams, skirtiems kurti sąsajas, svetaines ir valdyti darbo eigas.

Apribojimai: Nors technologija yra pajėgi, ji specializuojasi, kuriant ir analizuojant žiniatinklio sąsajas ir kodą, pagrįstus vaizdiniais elementais, o ne tiesiogiai pakeičia žmogaus įvestį visose mobiliosiose jutiklinio ekrano programose.