Investuotojai, turintys naują būdą laimėti Silicio slėnyje --- Kaip rizikos kapitalo įmonės perrašo taisykles, kartą gyvenime pasitaikančiame, IPO bume. Ši rizikos kapitalo godumo puota iškelia dirbtinį intelektą, kurio niekas negali sau leisti ir nenori naudoti.

Rizikos kapitalistai perrašo Silicio slėnio taisykles, investuodami milijardus į didžiulius privačius finansavimo etapus ir kurstydami netikėtą IPO bumą. Tai lėmė astronominius įmonių, kuriančių pažangius dirbtinio intelekto modelius, vertinimus, kurie susiduria su didėjančiomis skaičiavimo ir energijos sąnaudomis, net kai daugelis verslo klientų kovoja su pelningumu.

 

• Perėjimas iš privačių įmonių į viešas: Startuoliai dabar atideda viešą akcijų platinimą 10–12 metų. Užuot laukę IPO, rizikos kapitalo įmonės ir instituciniai kryžminiai investuotojai teikia didelį likvidumą per didžiulius privačius etapus ir antrines rinkas.

• Finansavimo „žiedinis tinklas“: Technologijų gigantai, lustų gamintojai ir rizikos kapitalo fondai agresyviai investuoja vieni į kitus. Pavyzdžiui, tokios įmonės kaip „Spark Capital“ užsitikrino milijardus finansavimo, atlikusios ankstyvus, labai pelningus statymus už pažangius kūrėjus, tokius kaip „Anthropic“.

• Sąnaudų ir vertės atotrūkis: Dirbtinio intelekto modelių kūrimui ir mokymui reikia šimtų milijardų dolerių, todėl technologija yra nepasiekiama mažesnėms įmonėms. Tyrėjai ir rinkos stebėtojai atkreipė dėmesį, kad didelė dauguma dirbtinio intelekto projektų dar netapo pelningi, lygindami juos su praeities spekuliaciniais burbulais.

 

• Investuotojų kontrolė: Dirbtinio intelekto infrastruktūrai sunaudojant didžiąją dalį naujo rizikos kapitalo, viešosios rinkos investuotojai ir ekonomistai vis dar sutelkia dėmesį į tai, ar didžiules kapitalo išlaidas galiausiai galima pateisinti plačiai paplitusiu ir įperkamu įmonių pritaikymu.

 

„Yasmin Razavi užima neįprastas pareigas: ji yra vienintelė išorinė investuotoja „Anthropic“ direktorių valdyboje.

 

„Spark Capital“ generalinė partnerė į „Anthropic“ investavo gana vėlai, vertinant pagal tradicinius rizikos kapitalo standartus, 2023 m. gegužę vadovavo bendrovės C serijos finansavimui, trečiajame jos etape, praėjus dvejiems metams po to, kai broliai ir seserys Dario ir Daniela Amodei paliko „OpenAI“, kad įkurtų šią bendrovę, kilus susirūpinimui dėl dirbtinio intelekto saugumo.

 

Razavi priklauso naujai investuotojų kartai, kuri keičia rizikos kapitalą. Įmonėms ilgiau išliekant privačioms, rizikos kapitalo pasaulis patiria istorinį pertvarkymą – ir naują investavimo būdą.

 

Neseniai įvykęs „SpaceX“ pirminis viešas akcijų siūlymas kartu su numatomais „Anthropic“, „OpenAI“ ir kitų debiutais iškelia tikinčiųjų grupę į investicijų pasaulio viršūnę. Kai kurie investavo į karjerą apibrėžiančias investicijas iš įsitvirtinusių įmonių vidaus. Kiti yra naujesni rizikos kapitalo fondai, kurie savo prekės ženklus kūrė remdami dirbtinio intelekto bumą.

 

Kai kurios naujosios jėgos, įskaitant „Spark“, „Gigafund“ ir „Greenoaks“, yra praktiškai nežinomos už Silicio slėnio ir Volstrito ribų. Net ir ten jos dažnai buvo užgožtos iki uždirbo didžiules netikėtas pajamas iš pastarųjų investicijų į dirbtinį intelektą ir kitur.

 

Daugelis naujųjų laimėtojų turi bendro: jie priėmė naują investavimo modelį. Šiandien sparčiai augančios įmonės išlieka privačios daug ilgiau – dažnai gerokai ilgiau nei dešimtmetį – taip užblokuodamos visuomenę pagrindiniuose, turto kūrimo augimo etapuose. Daugelis šių investuotojų kantriai investuoja į privačias įmones ir išrašo čekius po čekių, padėdami įmonėms plėstis ir įgyti pranašumą prieš konkurentus.

 

Mokėti už akcijų paketus karščiausiose startuoliuose yra rizikingesnė strategija nei tradicinis rizikos kapitalo požiūris, kuri gali sukelti nusivylimą, jei įmonės nepateisina didelių lūkesčių. Šiandien rizikos kapitalistai dažnai neturi įtakos, kad galėtų vadovauti ar formuoti įmones taip, kaip anksčiau, dėl padidėjusios konkurencijos. Vietoj to, daugelis nori investuoti į įmones vėliau, kartais praėjus metams po jų įkūrimo, lažindamiesi, kad jų laukia didesnis augimas.

 

Tai radikalus pokytis nuo senų rizikos kapitalo laikų, kai tokios įmonės kaip „Sequoia Capital“ ir „Kleiner Perkins“ išrašė mažesnius čekius, dirbo kartu su startuoliais ir padėjo jiems tapti viešais, paprastai per penkerius metus. Tai buvo modelis, skirtas didelei grąžai gauti, nes investuotojai įsigijo dideles akcijų paketus mažomis kainomis.

 

Šiandienos rizikos kapitalo investicijos dažnai primena IPO, sako Michaelas Moritzas, kuris 16 metų vadovavo „Sequoia Capital“, kai investuotojai pirko akcijų paketus nesiekdami įtakos.

 

„Prieinamų pinigų suma yra astronominė, palyginti su praėjusiais metais“, – sako Moritzas, kuris vadovavo „Sequoia“ investicijoms į „Google“, „PayPal“ ir „Yahoo“. „Verslas visiškai pasikeitė.“

 

Rizikos kapitalo pramonės dydis gerokai išaugo. JAV startuoliai praėjusiais metais pritraukė 321 mlrd. USD, palyginti su 84 mlrd. USD 2016 m., remiantis „PitchBook“. Vidutinė vėlyvosios stadijos rizikos kapitalo raundų suma išaugo nuo 65 mln. USD už D serijos investiciją iki daugiau nei 1 mlrd. USD šiais metais.

 

Razavi vienas sprendimas viską pakeitė. 2022 m. rudenį ji sužinojo, kad tyrimų laboratorija „Anthropic“ planuoja komercializuoti savo dirbtinio intelekto pastangas. Tuomet 33 metų investuotoja nuėjo į „Anthropic“ būstinę San Francisko Džeksono aikštės rajone, kad išklausytų „Anthropic“ įkūrėjo Dario Amodei ir naujoko Neeravo Kingslando pasakojimus apie „Anthropic“ planus ir kaip dirbtinis intelektas galėtų padėti žmonėms klestėti.

 

Tuo metu „OpenAI“ buvo toli priekyje. Tačiau Razavi, užaugusi Teherane ir paauglystėje persikėlusi į Kanadą, tikėjo, kad sėkmę gali pasiekti ne vienas dirbtinio intelekto modelių kūrėjas – ir „Anthropic“ būtų viena iš jų.

 

Silicio slėnio investuotojai atsisakė „Anthropic“, nesuinteresuoti mokėti 4 milijardų dolerių vertės įmonės, neturinčios nei produkto, nei pajamų, įvertinimo. Razavi ir jos kolegos iš „Spark“, rizikos kapitalo įmonės, įkurtos prieš daugiau nei du dešimtmečius, diskutavo apie investiciją.

 

Razavi, anksčiau dirbusi analitike „McKinsey & Co.“, parašė investicinį dokumentą, kuriame išnagrinėjo kiekvieną dirbtinio intelekto sluoksnį – nuo ​​lustų iki modelių ir programų.

 

Ji parašė antrą dokumentą, kuriame punktas po punkto išnagrinėjo galimus prieštaravimus. Vasario mėnesį, turėdama savo komandą, ji pasakė Amodei, kad „Spark“ nori vadovauti šiam etapui.

 

2023 m. pradžioje „Spark“ atliko 75 mln. dolerių investiciją – tai didžiausias tuo metu įmonei išrašytas čekis. Šiandien, remiantis naujausiu „Anthropic“ 965 mlrd. dolerių vertinimu, „Spark“ akcijų paketas yra vertas apie 7 mlrd. dolerių, teigė su situacija susipažinę šaltiniai.

 

Razavi sėkmingas pergalių sėkmė sustiprino jos ir „Spark“ reputaciją. Birželį bendrovė paskelbė, kad dviem naujiems fondams pritraukė 3,3 mlrd. dolerių – tai didžiausia kada nors pritraukta pinigų suma.

 

Tokių didelių kainų mokėjimo rizika yra mažesnė grąža. Howardas Morganas, rizikos kapitalo srityje dirbantis beveik 50 metų, mano, kad šiandien daugiau kapitalo siekia mažiau sandorių. „Morgan“ pradėjo investuoti aštuntojo dešimtmečio pabaigoje, prieš 2004 m. įkurdamas „First Round Capital“, kuri rėmė tokias įmones kaip „Uber“ ir „Roblox“. Tuo metu ankstyvosios stadijos startuoliai paprastai buvo vertinami apie 1,5 mln. dolerių, sakė jis.

 

„Tais laikais rizikos kapitalo srityje buvo daug mažiau pinigų“, – sakė Morganas. „Dabar sunkiau. Turite būti išrankesni ir išrankesni, kiek už kažką mokėsite.“

 

Rizikos kapitalui vystantis, viena investavimo tiesa išlieka: sėkmingi statymai dažniausiai kyla iš priešingų statymų, o ne iš portfelio diversifikavimo ar populiaraus sektoriaus vaikymosi. „SpaceX“, „Anthropic“ ir „OpenAI“ susidūrė su rimtu skepticizmu, kai daugelis investuotojų išrašė savo pirmuosius didelius čekius.

 

Luke'as Nosekas atliko vieną iš pirmųjų ir rizikingiausių tokių statymų. 51 metų Nosekas studijavo kompiuterių inžineriją Ilinojaus universitete Urbana-Champaign, kur pasinėrė į technologijas.

 

Jis sutiko Peterį Thielą, ir jie padėjo įkurti įmonę, kuri susijungė su Elono Musko valdomu verslu ir tapo „PayPal“. Nosekas ir Thielis 2005 m. įkūrė rizikos kapitalo įmonę „Founders Fund“.

 

Nosekas biure vilkėjo flanelines pižamas, kramsnojo šviežias mėlynes iš plastikinių moliuskų formos indelių ir konstravo garsui nepralaidžią, užtamsintą dėžutę, kad pagerintų miegą. Jis vengė dėmesio, kai Thielis ir kiti ėmėsi viešųjų pareigų.

 

Ankstyvos Noseko investicijos į „DeepMind“ – dirbtinio intelekto bendrojo intelekto kūrimo įmonę, atsipirko, kai ją galiausiai įsigijo „Google“.

 

Jis taip pat įsitikino, kad gyvenimo trukmę galima pailginti. Vieną dieną jis kreipėsi į naują darbuotoją ir paklausė: „Kiek metų norite gyventi?“

 

Maždaug devyniasdešimt penkerių, – atsakė ji.

 

„Kodėl gi ne 150?“ – paklausė Nosek.

 

Su šia tema susipažinę asmenys teigia, kad 2008 m. Nosek buvo didžiausias įmonės „SpaceX“ šalininkas. Įmonė veikė jau šešerius metus, tačiau dar neįrodė, kad gali pakankamai nebrangiai paleisti raketą, kad pakeistų pramonę.

 

Nosekas vadovavo 20 mln. dolerių investicijai – apie 10 % įmonės antrojo fondo – ir prisijungė prie „SpaceX“ direktorių valdybos. Bent vienas iš Įkūrėjų fondo ribotos atsakomybės partnerių atsisakė investuoti į kitą įmonės fondą, nepatenkintas, kad ji statė už raketų įmonę. Laikui bėgant, Nosekas ir „Founders Fund“ investavo kelis šimtus milijonų dolerių į „SpaceX“.

 

„Tai buvo didžiulis, didžiulis statymas mums“, – sako Kenas Howery, „Founders Fund“ bendraįkūrėjas, kuris taip pat dirbo prie šios investicijos.

 

Nosekas ragino kitus investuoti į įmonę, lankydamasis dviejų rizikos kapitalo investuotojų ir ilgamečių draugų Cyano ir Scotto Banisterių namuose.

 

„Vyrukai, aš niekada netikėjau niekuo daugiau“, – sakė jis jiems 2008 m., kai „SpaceX“ vertė buvo apie 400 mln. dolerių, prisimena Cyanas Banisteris. „Jei turite kokių nors likvidžių lėšų, kurias galite į tai investuoti, dabar pats laikas.“

 

Nosekas norėjo dar daugiau investuoti į Musko įmones, todėl 2017 m. jis paliko „Founders Fund“, kad kartu įkurtų „Gigafund“, ir galiausiai persikėlė į Ostiną, Teksasą. Jo naujoji įmonė rėmė Musko „Neuralink“ ir „The Boring Company“ ir investavo daugiau nei 1 mlrd. dolerių į „SpaceX“. Remiantis dabartine įmonės rinkos verte, ši akcijų dalis išaugo iki dešimčių milijardų dolerių.

 

Be daugybės grynųjų pinigų, naujosios investavimo galios iš šių sandorių gaus dar kai ką: naują priežiūrą. Kai kurios įmonės pelnė netikėtą pelną dėl savo artumo su įkūrėjais, tokiais kaip Muskas, todėl kyla klausimų, ar jos turės tokią pačią prieigą prie būsimų verslininkų.

 

Taip pat nerimaujama, kaip įmonės monetizuos savo akcijas, paversdamos savo popierinį pelną realiu pelnu“, – teigė Davidas Mannas, „Mannsion Group“, investuojančios į vėlyvos stadijos privačias įmones, generalinis direktorius.

 

Kai kurie didieji laimėtojai įtvirtino savo statusą drąsiomis neseniai atliktomis investicijomis. Neilo Mehtos vadovaujama „Greenoaks“ pirmą kartą į „Anthropic“ investavo anksčiau šiais metais. Įmonė kartu su kitais vadovavo finansavimo etapui, kurio metu vos po kelių mėnesių „Anthropic“ buvo įvertinta 965 mlrd. JAV dolerių, ir valdo kelių milijardų dolerių vertės akcijų paketą.

 

Pastaraisiais metais įmonė rėmė kai kuriuos labiausiai stebimus pramonės šakos dirbtinio intelekto startuolius, laimėdama konkurencingus sandorius, kurie anksčiau buvo skirti tik Silicio slėnio įkūrimui. Tarp jų yra „Safe Superintelligence“ – „OpenAI“ bendraįkūrėjo Iljos Sutskeverio įkurtas startuolis, ir klientų aptarnavimo dirbtinio intelekto startuolis „Sierra“, kurį įkūrė buvęs „Salesforce“ generalinis direktorius Bretas Tayloras. Investicijos padėjo Mehtai tapti viena iš pagrindinių dirbtinio intelekto bumo investuotojų.

 

42 metų Mehta anksčiau dirbo rizikos draudimo fonde D.E. Shaw dirbo Niujorke ir Honkonge, prieš įkurdamas „Greenoaks“ 2012 m. Įmonė iš pradžių savo reputaciją pelnė investicijomis į tokias įmones kaip „Palantir“, „Stripe“ ir Pietų Korėjos elektroninės prekybos milžinė „Coupang“, kur ji ne kartą investavo daugiau nei dešimtmetį.

 

Mehta pirmenybę teikia koncentruotiems statymams ir dvigubina statymus už laimėjimus.

 

Jis užaugo Silicio slėnyje su dviem tėvais inžinieriais. Savo 14-ojo gimtadienio proga jis paprašė kelionės į Omahą, Nebraskos valstiją, dalyvauti metiniame Warreno Buffetto akcininkų susirinkime. Jis taip pat įkūrė socialinių tinklų įmonę, kai mokėsi vidurinėje mokykloje, interneto bumo metu. Kai jis baigė mokslus 2002 m., startuolis žlugo ir burbulas sprogo – tai svarbi patirtis, paskatinusi jo susidomėjimą verslumu.

 

Savo biure „Presidio“ viešbutyje San Franciske jis ekrane rodo S&P 500 įmonių sąrašą ir reguliariai jį studijuoja. Jo tikslas: kad 100 „Greenoaks“ investicijų galiausiai patektų į šį sąrašą.” [1]

 

1. EXCHANGE --- The Investors With a New Way to Win in Silicon Valley --- How venture capital firms are rewriting the rules in a once-in-a-lifetime IPO boom. Clark, Kate; Zuckerman, Gregory.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 18 July 2026: B1.  

The Investors With a New Way to Win in Silicon Valley --- How venture capital firms are rewriting the rules in a once-in-a-lifetime IPO boom. This feast of venture greed brings up AI that nobody can afford and wants to use

Venture capitalists are rewriting Silicon Valley rules by pouring billions into massive private funding rounds and fueling an unexpected IPO boom. This has driven astronomical valuations for companies developing frontier AI models, which face surging compute and power costs, even as many enterprise customers struggle with profitability.

•           The Private-to-Public Shift: Startups now delay going public for 10 to 12 years. Instead of waiting for IPOs, venture firms and institutional crossover investors are providing heavy liquidity through massive private rounds and secondary markets.

•           The "Circular Web" of Funding: Tech giants, chipmakers, and venture funds are aggressively investing in each other. For example, firms like Spark Capital secured billions in funding after making early, highly lucrative bets on frontier developers like Anthropic.

•     The Cost-to-Value Disconnect: Building and training frontier AI models requires hundreds of billions of dollars, resulting in technology that is largely out of reach for smaller operations. Researchers and market watchers have pointed out that a significant majority of AI projects have yet to become profitable, drawing comparisons to past speculative bubbles.

 

•     Investor Scrutiny: With AI infrastructure consuming the majority of new venture capital, public market investors and economists remain focused on whether massive capital expenditures can ultimately be justified by widespread, affordable enterprise adoption.

 

“Yasmin Razavi holds an unusual position: She is the only outside investor on Anthropic's board of directors.

 

The general partner at Spark Capital invested in Anthropic relatively late by traditional venture capital standards, leading the company's Series C financing in May 2023, its third round and two years after siblings Dario and Daniela Amodei left OpenAI to found it amid concerns over AI safety.

 

Razavi is part of a new generation of investors transforming venture capital. As companies stay private longer, the venture-capital world is experiencing a historic reordering -- and a new way of investing.

 

The recent initial public offering of SpaceX, along with the expected debuts of Anthropic, OpenAI and others, place a group of believers atop the investing world. Some made career-defining bets from inside established firms. Others are newer venture funds that built their brands around backing the AI boom.

 

Some of the new powers, including Spark, Gigafund and Greenoaks, are virtually unknown outside of Silicon Valley and Wall Street. Even there, they were often overshadowed until scoring massive windfalls from recent AI and other investments.

 

What many of the new winners have in common: They've embraced a new model of investing. Today, high-growth companies remain private for much longer -- often well over a decade -- locking the public out of key, wealth-creation phases of their growth. Many of these investors are investing patiently in private companies and writing check after check, helping the companies scale and establish an edge over rivals.

 

Paying up for stakes in the hottest startups is a riskier strategy than venture capital's traditional approach, one that can lead to disappointment if companies fail to live up to lofty expectations. Today's venture capitalists often don't have the influence to guide or shape companies the way they once did because of heightened competition. Instead, many are willing to invest in companies later on, sometimes years after they were started, betting that there's more growth ahead.

 

It's a radical shift from the old days of venture capital, when firms like Sequoia Capital and Kleiner Perkins wrote smaller checks, worked side by side with startups and helped take them public, typically within five years. It was a model designed to produce strong returns because investors acquired large stakes at low prices.

 

Today's venture-capital investments often resemble IPOs, says Michael Moritz, who co-ran Sequoia Capital for 16 years, with investors buying stakes without seeking influence.

 

"The amount of money that's available is astronomical compared to yesteryear," says Moritz, who led Sequoia's investments in Google, PayPal and Yahoo. "The business has changed entirely."

 

The size of the venture capital industry has expanded significantly. U.S. startups raised $321 billion last year, compared to $84 billion in 2016, per PitchBook. Average late-stage venture rounds have swelled from $65 million for a Series D investment to over $1 billion so far this year.

 

For Razavi, a single decision changed everything. In the fall of 2022, she learned that a research lab called Anthropic was planning to commercialize its AI efforts. The then-33-year-old investor walked over to Anthropic's headquarters in the San Francisco neighborhood of Jackson Square to hear Anthropic co-founder Dario Amodei and a new hire, Neerav Kingsland, describe Anthropic's plans and how AI could help people flourish.

 

At the time, OpenAI was far ahead. But Razavi, who grew up in Tehran and moved to Canada when she was a teenager, believed that more than one AI model developer could succeed -- and Anthropic would be one of them.

 

Investors across Silicon Valley passed on Anthropic, uninterested in paying a $4 billion valuation for a company with no product or revenue. Razavi and her colleagues at Spark, a venture firm founded over two decades ago, debated the investment.

 

Razavi, who had previously worked as an analyst at McKinsey & Co., wrote an investment memo that examined each layer of AI, from chips to models and applications.

 

She wrote a second memo, working through potential objections, point by point. With her team on board, in February she told Amodei that Spark wanted to lead the round.

 

In early 2023, Spark made its $75 million investment, the largest check it had ever written to a company at the time. Today, Spark's stake is worth about $7 billion at Anthropic's latest $965 billion valuation, people familiar with the matter said.

 

Razavi's home run has elevated her and Spark's reputation. In June, it announced it had raised $3.3 billion for two new funds, the most money it has ever raised.

 

The risk of paying such high prices is smaller returns. Howard Morgan, a venture capitalist for nearly 50 years, sees more capital chasing fewer deals today. Morgan began investing in the late 1970s before co-founding First Round Capital in 2004, which backed companies including Uber and Roblox. At the time, early-stage startups were typically valued at around $1.5 million, he said.

 

"There was much less money in venture capital in those days," Morgan said. "It's harder now. You have to be more selective and more selective about what you're going to pay for something."

 

As venture capital has evolved, one investing truism remains: Home runs usually result from contrarian bets, rather than from diversifying a portfolio or chasing a hot sector. SpaceX, Anthropic and OpenAI all faced serious skepticism, when many of the investors wrote their first big checks.

 

Luke Nosek made one of the earliest and riskiest such bets. Nosek, 51, studied computer engineering at the University of Illinois at Urbana-Champaign, where he became immersed in technology.

 

He met Peter Thiel, and they helped start a company that merged with an Elon Musk-operated business to become PayPal. Nosek and Thiel went on to launch venture-capital firm Founders Fund in 2005.

 

Nosek wore flannel pajamas around the office, munched on fresh blueberries from their plastic clamshell containers and built a soundproof, blacked-out box to improve his sleep. He stayed out of the spotlight as Thiel and others assumed public roles.

 

Nosek's early investment in DeepMind, an AI company focused on achieving artificial general intelligence, paid off when it eventually was purchased by Google.

 

He also became convinced that lifespans could be extended. One day, he approached a new employee, asking: "How old do you want to live to?"

 

Ninety-five or so, she said.

 

"Why not 150?" Nosek asked.

 

By 2008, Nosek was the firm's biggest believer in SpaceX, say people familiar with the matter. The company had been around for six years but hadn't demonstrated it could launch a rocket inexpensively enough to transform the industry.

 

Nosek led a $20 million investment -- about 10% of the firm's second fund -- and joined SpaceX's board of directors. At least one Founders Fund limited partner refused to invest in the firm's next fund, unhappy that it was wagering on a rocket company. Over time, Nosek and Founders Fund invested several hundred million dollars in SpaceX.

 

"It was a huge, huge bet for us," says Ken Howery, a Founders Fund co-founder who also worked on the investment.

 

Nosek pushed others to invest in the company, visiting the home of Cyan and Scott Banister, two venture capital investors and longtime friends.

 

"Guys, I've never believed in anything more," he told them in 2008, when SpaceX was worth about $400 million, Cyan Banister recalls. "If you have any liquidity to put into this, now is the time."

 

Nosek wanted to make even larger investments in Musk's companies, and in 2017, he left Founders Fund to co-found Gigafund and eventually moved to Austin, Texas. His new firm backed Musk's Neuralink and The Boring Company, and invested more than $1 billion in SpaceX. That stake has ballooned in value to tens of billions of dollars, based on the company's current market value.

 

Along with bushels of cash, the new investing powers will receive something else from these deals: new scrutiny. Some of the firms scored their windfalls due to their closeness to founders like Musk, raising questions about whether they will have the same access to future entrepreneurs.

 

There's also concern about how the firms will monetize their holdings, turning their paper profits into actual gains, said David Mann, chief executive of the Mannsion Group, which invests in late-stage private companies.

 

Some of the big winners cemented their status through bold recent investments. Greenoaks, led by Neil Mehta, first invested in Anthropic earlier this year. The firm co-led the funding round that valued Anthropic at $965 billion just a few months later, and owns a multibillion-dollar stake.

 

In recent years, the firm has backed some of the industry's most closely watched AI startups, winning competitive deals once reserved for Silicon Valley's establishment. Those include Safe Superintelligence, a startup founded by OpenAI co-founder Ilya Sutskever, and customer-service AI startup Sierra, founded by former Salesforce co-CEO Bret Taylor. The investments have helped elevate Mehta's profile as one of the leading investors of the AI boom.

 

Mehta, 42, previously worked at the hedge fund D.E. Shaw in New York and Hong Kong before co-founding Greenoaks in 2012. The firm first built its reputation on investments in companies such as Palantir, Stripe and Coupang, the South Korean e-commerce giant, where it invested repeatedly over more than a decade.

 

Mehta favors making concentrated bets -- and doubling down on his winners.

 

He grew up in Silicon Valley with two engineer parents. For his 14th birthday, he asked for a trip to Omaha, Neb., to attend Warren Buffett's annual shareholder meeting. He also started a social-networking company while he was in high school during the dot-com boom. By the time he graduated in 2002, the startup had failed and the bubble had burst, a formative experience that fostered his interest in entrepreneurship.

 

He keeps a list of S&P 500 companies on a screen in his office at the Presidio in San Francisco and studies it regularly. His goal: for 100 of Greenoaks' investments to eventually make the list.” [1]

 

1. EXCHANGE --- The Investors With a New Way to Win in Silicon Valley --- How venture capital firms are rewriting the rules in a once-in-a-lifetime IPO boom. Clark, Kate; Zuckerman, Gregory.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 18 July 2026: B1.  

„Nuomonės formuotojų“ karta

 

„Dėl Scotto Atlaso straipsnio „Asmenukių karta yra kūdikių bumo kartos klaida“ (liepos 10 d.): Dar labiau, nerimą keliantis, asmenukių kartos pulso barometras yra „nuomonės formuotojų“ evoliucija.

 

Šie žmonės save pozicionuoja, kaip tendencijų kūrėjus, o jų pasekėjai yra susižavėję jais, kaip pavyzdžiais. Šių asmenų skleidžiamos, žinutės atitraukia žmones nuo tradicinės darbo etikos. Nuomonės formuotojai skatina narcisistines ir egoistines tendencijas. Sunkus darbas ir prakaito ant kaktos mentalitetas nunyko. Pasiaukojimas ir altruizmas prarandami, o visa tai tampa tiesioginiu savęs patenkinimu.

 

Ronaldas G. Frankas

 

Vest Orindžas, Naujasis Džersis“ [1]

 

1. The 'Influencer' Generation. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 18 July 2026: A14. 

The 'Influencer' Generation

“Regarding Scott Atlas's op-ed "The Selfie Generation Is the Baby Boomers' Mistake" (July 10): An even more disturbing barometer of the pulse of the selfie generation is the evolution of the "influencer."

 

These people have positioned themselves as trendsetters and their followers are infatuated with them as role models. The messaging that emanates from these figures steers people away from the traditional work ethic. Influencers breed narcissistic and egotistical tendencies. The hard work and sweat-on-the-brow mentality has gone by the wayside. Sacrifice and altruism are lost and it becomes all about immediate self-gratification.

 

Ronald G. Frank

 

West Orange, N.J.” [1]

 

1. The 'Influencer' Generation. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 18 July 2026: A14. 

Saudo Arabijos naftos eksporto maršrutui iškilo grėsmė

„Karo veiksmai tarp Saudo Arabijos ir Jemeno, Irano remiamų, husių kovotojų kelia grėsmę svarbiam naftos eksporto maršrutui, kurį karalystė naudojo, apeidama Hormūzo sąsiaurio blokadą.

 

Naftos vamzdynas, kuriuo nafta tiekiama į vakarus per šalį į uostą prie Raudonosios jūros, leido Saudo Arabijai išlaikyti eksporto apimtis JAV karo su Iranu metu. Iš ten jos tanklaiviai plaukia per Bab al Mandebo spūstį ir į pagrindines rinkas Azijoje, stabilizuodami kainas, nes laivyba Persijos įlankoje yra užblokuota.

 

Iki šiol Saudo Arabijos diplomatija su husių kovotojais Bab al Mandebą laikė atvirą, nes jų periodiški išpuoliai pastaruosius trejus metus sustabdė laivybą Raudonojoje jūroje. Tačiau 2022 m. paliaubos, kuriomis buvo grindžiamos šios pastangos, žlunga.

 

Husiai paleido dronus ir raketas į civilinį oro uostą pietvakarių Saudo Arabijoje po to, kai kovotojų grupuotė praėjusią savaitę apkaltino karalystę subombardavus oro uosto kilimo ir tūpimo taką husių kontroliuojamoje sostinėje Sanoje.“ kad Irano lėktuvas nenusileistų.

 

Ketvirtadienį uždaras husių lyderis per televiziją transliuotoje kalboje užsipuolė Saudo Arabiją. „Tikroji lygtis yra tokia: Sanos oro uostas – Rijado oro uostui“, – sakė Abdul Malik al-Houthi. „Lygtis yra oro uostai – oro uostams, jūrų uostams – jūrų uostams ir blokada – blokadai.“

 

Kovotojų lyderis grasino taikytis į Saudo Arabijos naftos objektus, jei Rijadas, kuris prieš daugiau nei dešimtmetį vadovavo koalicijai prieš husių sukilimą, grįš į karą Jemene. Jis paragino savo šalininkus penktadienį mitinguoti ir protestuoti prieš laisvo judėjimo į šalį ir iš jos apribojimus, kuriuos Saudo Arabija ir jų Jemeno sąjungininkai taiko jau daugelį metų. Tikimasi, kad hūsiai dar kartą išbandys Saudo Arabijos ryžtą, netrukus bandydami nusileisti dar vieną Irano lėktuvą Sanoje.

 

Nors al-Houthi mažai ką pasakė apie neišvengiamą išpuolių prieš laivus, plaukiančius Raudonąja jūra, grįžimą, pareigūnai ir analitikai vertina, kad regioninė dinamika gali paskatinti kovotojus vėl šaudyti į laivus, plaukiančius pro Jemeno krantus.

 

„Padėtis Raudonojoje jūroje vėl blogėja.“ Europos Komisijos užsienio ir saugumo politikos vadovė Kaja Kallas penktadienį, lankydamasi Džibutyje, kuris remia Vakarų pastangas saugoti Raudonąją jūrą, pareiškė: „Neseniai įvykdyti husių raketų išpuoliai prieš Saudo Arabiją, nutraukę ketverių metų paliaubas, yra įspėjimas, kad nestabilumas sausumoje greitai virsta nesaugumu jūroje.“

 

Paskutinis husių eismo sustabdymas 2025 m. sulaukė JAV karinio atsako, kuris smarkiai smogė grupuotei. Tačiau išpuoliai tęsėsi sporadiškai ir mėnesiams sutrikdė laivybą.

 

Šį kartą bet koks sutrikimas įvyktų tuo metu, kai tranzitą per Hormūzą stabdo Irano išpuoliai. Konsultacinė įmonė „Capital Economics“ prognozuoja, kad užsitęsęs, vienu metu uždarius vandens kelius – arba padarius didelę žalą Saudo Arabijos naftotiekiui ar uosto infrastruktūrai – pasaulio ekonomika galėtų įstumti į depresiją.

 

Karas su Iranu ir jo įtaka Hormūzui iš rinkos kasdien išima milijonus barelių naftos. Pasaulio vartotojai kompensavo šią spragą mažindami atsargas, tačiau galiausiai jos išseks.

 

Laikini sprendimai suteikė šiek tiek laiko. Saudo Arabija panaudojo naftotiekį, einantį per Arabijos pusiasalį, kad per Raudonąją jūrą per dieną eksportuoti apie keturis milijonus barelių naftos, todėl bendras eksportas išlieka apie 4,6 milijono barelių per dieną. Tai mažiau, nei 7,3 milijono barelių per dieną prieš karą, tačiau skirtumas būtų daug didesnis be Raudonosios jūros barelių.

 

Analitikai teigia, kad husiai jaučiasi drąsiai manydami, kad Iranas pergudravo JAV, ir mato galimybę įgyti pranašumą spaudžiant Saudo Arabiją, kuri turi stiprių paskatų neleisti Jemenui įsitraukti į regioninį konfliktą.

 

„Husiai tai užuodžia, jie tai žino“, – sakė April Longley Alley, buvusi Jungtinių Tautų specialiojo pasiuntinio Jemene vyresnioji politinė patarėja. „Jie mato galimybę pakelti kartelę.“

 

Atrodo, kad abi pusės yra arčiau bent jau žemo lygio karo veiksmų atnaujinimo nei bet kada anksčiau nuo paliaubų sudarymo 2022 m. Susitarimas turėjo paskatinti imtis veiksmų, įskaitant Saudo Arabijos apribojimų degalams, įvežamiems į Jemeno Raudonosios jūros uostą Hodeidą, sušvelninimą ir komercinių skrydžių į Saną ir iš jos atnaujinimą, tačiau „padaryta nedidelė pažanga.“ [1]

 

1. World News: Saudi Oil-Export Route Threatened. Kalin, Stephen; al-Batati, Saleh.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 18 July 2026: A7.  

Saudi Oil-Export Route Threatened

“Hostilities between Saudi Arabia and Yemen's Iran-backed Houthi militia are raising the threat to a crucial oil-export route that the kingdom has been using to work around the blockage in the Strait of Hormuz.

 

A pipeline routing oil west across the country to a port on the Red Sea has allowed Saudi Arabia to keep up export volumes during the U.S.'s war with Iran. From there, its tankers sail through the chokepoint at Bab al-Mandeb and out to its main markets in Asia, stabilizing prices as shipping in the Persian Gulf has been bottled up.

 

So far, Bab al-Mandeb has been kept open by Saudi diplomacy with the Houthis, whose intermittent attacks crippled Red Sea shipping on and off for the past three years. But a 2022 truce underlying those efforts is breaking down.

 

The Houthis fired drones and missiles at a civilian airport in southwestern Saudi Arabia after the militant group accused the kingdom of bombing an airport runway in the Houthi-controlled capital of San'a this past week to prevent an Iranian plane from landing.

 

Then on Thursday, the Houthis' reclusive leader lashed out at Saudi Arabia in a televised speech. "The real equation is this: San'a airport for Riyadh airport," said Abdul Malik al-Houthi. "The equation is airports for airports, seaports for seaports, and blockade for blockade."

 

The militant leader threatened to target Saudi oil facilities if Riyadh, which led a coalition against the Houthi insurgency over a decade ago, returns to war in Yemen. He called on his supporters to rally Friday to protest restrictions on free movement in and out of the country, which the Saudis and their Yemeni allies have imposed for years. The Houthis are expected to test Saudi resolve again by trying to land another Iranian plane in San'a soon.

 

While al-Houthi said little to indicate an imminent return to attacks against ships transiting the Red Sea, officials and analysts assess that the regional dynamics could lead the militants back to taking shots at ships passing by Yemeni shores.

 

"The situation in the Red Sea is once again deteriorating," Kaja Kallas, the European Commission's head of foreign and security policy, said Friday in a visit to Djibouti, which supports Western efforts to guard the Red Sea. "Recent Houthi missile attacks against Saudi Arabia, breaking a four-year truce, are a warning that instability on land quickly becomes insecurity at sea."

 

The last Houthi shutdown of traffic drew a U.S. military response in 2025 that battered the group. The attacks, however, continued sporadically and snarled shipping for months.

 

This time, any disruption would occur while transit through Hormuz is choked off by Iranian attacks. Consulting firm Capital Economics predicts a prolonged, simultaneous closure of the waterways -- or significant damage to Saudi pipeline or port infrastructure -- could push the global economy into Depression.

 

The war with Iran and its stranglehold on Hormuz have taken millions of barrels of oil a day off the market. Global consumers have made up for the gap by pulling down inventories, but they will eventually run low.

 

Workarounds have bought some time. Saudi Arabia has used the pipeline running across the Arabian Peninsula to export about four million barrels a day of crude via the Red Sea, keeping its overall exports about 4.6 million barrels a day. That's down from 7.3 million barrels a day before the war, but the gap would be a lot wider without the Red Sea barrels.

 

Analysts say the Houthis feel emboldened by a perception that Iran has outmaneuvered the U.S., and see an opportunity to gain an advantage by pressing the Saudis, who have strong incentives to keep Yemen out of the regional conflict.

 

"The Houthis smell this, they know this," said April Longley Alley, a former senior political adviser to the United Nations' special envoy to Yemen. "They see an opportunity to up the ante."

 

The two sides appear closer to resuming at least low-level hostilities than at any time since reaching a truce in 2022. The deal was meant to trigger steps including an easing of Saudi restrictions on fuel entering Yemen's Red Sea port of Hodeidah and a resumption of commercial flights in and out of San'a, but there has been little progress.” [1]

 

1. World News: Saudi Oil-Export Route Threatened. Kalin, Stephen; al-Batati, Saleh.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 18 July 2026: A7.  

Pagrindinė Vakarų idėja apie dirbtinio intelekto naudojimą

 

DI yra toks pavojingas, kad niekam neturėtų būti leidžiama jį naudoti, išskyrus porą labai svarbių žmonių Vakaruose. Uždarykite prieigą prie lustų. Uždarykite prieigą prie dirbtinio intelekto modelių. Tiesiog uždarykite duris ir išeikite. Čia nėra į ką žiūrėti. Mes pasirūpinsime DI ir jumis.

 

Vakarų žarnos yra per plonos tokiems apribojimams. Tik pažiūrėkite į Kimi K3.

 

Apibendrinom pagrindinį argumentą už technologinę centralizaciją ir vartų saugojimą DI sektoriuje. Ši perspektyva, dažnai vadinama „sienų kontrolės“ arba „reguliavimo užgrobimo“ metodu, rodo, kad dirbtinis intelektas yra per daug pavojingas, kad būtų paliktas plačiosios visuomenės ar kitų šalių rankose.

 

Šis požiūris yra plačiai diskutuojamas Vakarų politikos, technologijų ir akademiniuose sluoksniuose:

 

Kontrolės argumentai

• Nacionalinis saugumas: Vyriausybės ir gynybos agentūros reiškia susirūpinimą, kad viešos arba priešiškos prieigos prie atvirų, nesuderintų „sienų“, modelių suteikimas gali sukelti rimtų kibernetinio saugumo pažeidimų, biologinių ginklų kūrimo ar masinių dezinformacijos kampanijų.

 

• Saugos protokolai: Šalininkai teigia, kad tik gerai finansuojamos elitinės komandos saugioje aplinkoje gali tinkamai įvertinti sistemas dėl pavojingų galimybių prieš jas išleidžiant.

 

• Išteklių kliūtys: Kadangi pažangus dirbtinis intelektas (DI) naudoja ribotus skaičiavimo išteklius (pvz., specializuotus GPU), tiekimo grandinės kontrolė natūraliai sutelkta tarp kelių didelių Vakarų technologijų įmonių.

 

Demokratizacijos argumentai

 

• Monopolijos rizika: Kritikai įspėja, kad lustų prieigos ir pamatinių modelių ribojimas efektyviai sukuria dirbtines kliūtis, leisdamas įsitvirtinusioms megakorporacijoms užblokuoti konkurenciją, inovacijas ir nepriklausomus tyrėjus.

 

• „Demokratijos deficitas“: Šis modelis centralizuoja didžiulę galią ir sprendimų priėmimą visuomenės infrastruktūros atžvilgiu kelių nerinktų vadovų ir reguliavimo institucijų rankose.

 

• Cenzūros problemos: Tyrimai parodė, kad labai centralizuoti ir reguliuojami DI modeliai yra žymiai labiau linkę riboti kritiką, kritiką ribojantiems, pasaulio lyderiams, potencialiai išplėsti neteisėtą valstybės įtaką internetinei kalbai visame pasaulyje.

Dirbtinio intelekto valdymo aplinka yra labai ginčytina: kai kurios frakcijos siekia griežtos, centralizuotos kontrolės iš viršaus į apačią, o kitos pasisako už atviresnius modelius, kuriuos galėtų valdyti ir naudoti plačioji visuomenė.

 

„Kimi K3“ (arba „Kimi 3“) yra didžiulis 2,8 trilijono parametrų atvirojo svorio dirbtinio intelekto modelis, sukurtas Pekine įsikūrusios „Moonshot AI“. Jis pasižymi didžiuliu 1 milijono žetonų kontekstiniu langu ir specializuotomis „mąstymo režimo“ galimybėmis, metančiomis iššūkį tokiems JAV pažangiausiems modeliams, kaip „OpenAI“ ir „Anthropic“ kodavimo ir žinių darbo srityse.

 

Pagrindinės galimybės

• Agentinis kodavimas ir logika: „Kimi K3“ gali savarankiškai vykdyti ilgai trunkančias programinės įrangos inžinerijos užduotis, derinti kodą ir naršyti didelėse kodų bazėse.

• Multimodalinis apdorojimas: Jis turi natyvų vaizdų supratimą, leidžiantį vizualinius UI/UX maketus tiesiogiai paversti funkciniu kodu arba svetainėmis.

• Masyvus kontekstas: 1 milijono žetonų langas leidžia vienu metu analizuoti šimtus dokumentų arba visas programinės įrangos saugyklas.

Etaloninis našumas

Nepriklausomuose testuose K3 sukėlė didelį pasisekimą pramonėje:

• Jis užėmė 1 vietą Frontend Code Arena, pranokdamas tokius modelius, kaip „Anthropic“ „Fable 5“ ir „OpenAI“ GPT-5.6 Sol.

• Bendrųjų žinių ir samprotavimo užduotyse jis nuolat rikiuojasi kartu su geriausiais tarptautiniais modeliais.

Kainodara ir prieinamumas

• API prieiga: API kaina yra 3 USD už milijoną įvesties žetonų ir 15 USD už milijoną išvesties žetonų.

• Talpintas pokalbis: „Kimi K3 Max“ modelį galite išbandyti jau dabar Kimi AI platformoje.

• Vietinis naudojimas: Visus modelio svorius kūrėjai gali nemokamai, saugiai ir operatyviai paleisti bei tikslinti vietoje, naudodami brangią, aukštos klasės įmonės įrangą.