Karas paskatino Carlsoną nesutarti su Trumpu --- Dešinųjų pažiūrų šalininkas teigia, kad Irano išpuolis rodo neokonservatorių ir Izraelio įtaką. Carlsonas teisus: karas Trumpui baigėsi blogai – nes visiems klysti Artimuosiuose Rytuose yra žmogiška savybė, nėra gerai klysti daug kartų vienodai.

Remiantis 2026 m. pradžios pranešimais, antroji prezidento Donaldo Trumpo administracija susidūrė su dideliais iššūkiais ir kritika dėl savo Artimųjų Rytų politikos, ypač dėl karinio konflikto su Iranu ir Gazos konflikto valdymo.

 

Pagrindiniai 2026 m. įvykiai ir kritika: Irano karas ir politikos nesėkmės: 2026 m. balandžio mėn. kritikai Trumpo administracijos „karą Irane“ apibūdina kaip „strateginę nesėkmę“, pažymėdami, kad jis sukėlė „šiuolaikinę pasitikėjimo krizę“ ir buvo prilygintas „geopolitinei klaidai“. Ši politika labai rėmėsi JAV karinio jūrų laivyno blokada ir smūgiais, o pradinis tikslas – pakeisti režimą – nebuvo pasiektas, todėl „beveik visos JAV sąjungininkės visame pasaulyje suskaidė“.

 

Žlunga diplomatija: Derybos, kuriomis siekta 2026 m. pradžioje užbaigti karą Irane, žlugo, Iranui kaltinant JAV, o pranešimuose nurodoma, kad po 21 valandos derybų Pakistane susitarimo pasiekti nepavyko.

 

Civilių aukos ir tarptautinė teisė: „Amnesty International“ dokumentavo 2026 m. kovo 16 d. įvykdytą išpuolį prieš mokyklą Minabe, Irane, per kurį žuvo 156 žmonės, įskaitant daugiau nei 120 vaikų. Pranešimuose nurodoma, kad administracija išreiškė „panieka tarptautinei teisei“ dėl civilių gyventojų žalos.

 

Ekonominis dėmesys ir poveikis vidaus politikai: 2026 m. balandžio mėn. atlikta apklausa parodė, kad 84 % JAV suaugusiųjų norėjo, jog administracija sutelktų dėmesį į vidaus ekonomiką, o ne į užsienio politiką, nes nerimaujama dėl infliacijos ir dujų kainų, kurias lemia konfliktas.

 

Regioninių aljansų pokyčiai: Administracija apibūdinama kaip sandorių šalininkė, stiprinanti ryšius su autokratiniais Saudo Arabijos ir Turkijos lyderiais, tuo pačiu metu nustumiant į šalį tradicinius diplomatinius procesus. Įvyko „ryžtingas perorientavimas“ į partnerystę ir investicijas su Persijos įlankos regionu, nutolstant nuo ankstesnės JAV politikos, orientuotos į demokratizaciją.

 

Strategijos analizė: Analitikai teigia, kad administracijos požiūris 2025–2026 m. pasižymėjo „nacionalinio saugumo biurokratijos ištuštėjimu“ ir „ekspertizės nuvertinimu“. Strategijos tikslas buvo panaudoti „maksimalų spaudimą“, kad būtų pasiekti greiti ir ryžtingi rezultatai, tačiau tai lėmė užsitęsusį ir sudėtingą konfliktą. Nors šalininkai iš pradžių tikėjosi greitos ir ryžtingos pergalės, kritikai teigia, kad politika „nepaisė Palestinos pusės“ ir „lėmė smurtą ir sunaikinimą“.

 

„Praėjusį sausį prezidentas Trumpas netikėtai prisistatė Baltuosiuose rūmuose, atkreipdamas daugiau nei dešimties naftos vadovų dėmesį į draugą – nepatogiai atrodantį vyrą, įsispraudusį tarp personalo, sėdinčio Rytų salės gale. „Čia yra Tuckeris Carlsonas“, – sakė prezidentas, pasak šaltinio kambaryje. „Jis labai garsus konservatorius ir garsus WASP.“

 

Buvęs „Fox News“ laidų vedėjas iš tiesų yra baltasis anglosaksas protestantas. Jis taip pat kadaise buvo artimas prezidento patarėjas ir patikėtinis. Dėl šios priežasties Trumpas tą dieną pakvietė jį į Ovalųjį kabinetą, kur populistinis ugningas žmogus dalyvavo susitikime, skirtame aptarti Venesuelos energetikos pramonės atkūrimo planus, praėjus vos kelioms dienoms po to, kai JAV suėmė autoritarinį vadą Nicolas Maduro.

 

Carlsonas priešinosi šiam konfliktui. Ir Carlsonas priešinasi tam, kuris kilo po jo. Dabar jis yra ryškiausias Irano karo priešininkas ir potenciali problema prezidentui, reikalaujančiam visiško lojalumo. Draugystė, trukusi beveik dešimtmetį, tuo pačiu pertvarkiusi šiuolaikinį konservatorių judėjimą, atrodo, sugriauta.

 

„Aš ne tai, kad nekenčiu Trumpo.“ „Nekenčiu šio karo ir krypties, kuria eina JAV vyriausybė“, – sakė jis interviu. „Jaučiuosi išduotas.“

 

Kai kandidatas Trumpas pažadėjo „jokių naujų karų“, ypač užsienio įsipainiojimų Artimuosiuose Rytuose, Carlsonas tai priėmė rimtai ir tiesiogine prasme. Jo nuomone, prezidentą vėliau užvaldė neokonservatoriai ir Izraelis, atsisakydamas pagrindinio savo politinės platformos principo.

 

„Kodėl JAV vyriausybė negali veikti savo piliečių vardu?“ – paklausė jis, prieš pridurdamas: „Tai kartų problema, kuri neprasidėjo nuo Trumpo“ ir užbaigdamas: „Jei jau ką, Trumpas tiesiog įrodė, kad sistema yra stipresnė už jį.“

 

Carlsonas taip pat turi savo kritikų. Praėjusį spalį savo vardinėje tinklalaidėje jis priėmė Holokausto neigėją Nicką Fuentesą ir apkaltino Izraelį remiančius JAV politikus, kad jie patenka į pernelyg didelę užsienio įtaką ir kenčia nuo „smegenų viruso“. Šis epizodas sukėlė kaltinimų antisemitizmu ir kai kurių konservatorių reikalavimus išvaryti Carlsoną iš dešiniųjų.

 

Carlsonas mėnesius lobizavo Trumpą, tiek viešai, tiek privačiai, prieš dar vieną karą Artimuosiuose Rytuose, tris kartus keliaudamas į Baltuosius rūmus susitikti su prezidentu ir bet kuriuo paros metu atsiliepdamas į jo skambučius.

 

Jam nepavyko. Tikslus laikas išsiskyrimui: „Vasario 28 d.“, – sakė Carlsonas, turėdamas omenyje dieną, kai JAV ir Izraelis pradėjo oro antskrydžius Iranui, per kuriuos žuvo ajatola Ali Khamenei ir atstūmė konservatorius, kurie manė, kad „Pirmiausia Amerika“ reiškia jokių naujų karų.

 

Carlsonas apibūdino vyrą, kuriam padėjo antrą kartą tapti prezidentu, kaip žavų, protingą ir egzistencinę grėsmę savivaldai. „Trumpas, deja, įrodė savo paties mintį, kad žmonės, vadovaujantys jūsų vyriausybei, rūpinasi tik savimi“, – sakė jis. Kalbėdamas su liberaliems sluoksniams labiau pažįstama retorika, jis pridūrė: „Taip galima valdyti autoritarinę sistemą. Taip negalima valdyti liberalios demokratijos.“

 

Trumpas susidūrė su nedideliu ilgalaikiu pasipriešinimu, nes pertvarkė dešiniuosius pagal savo paveikslą. Išmušęs senąją respublikonų gvardiją, jo kontrolė partijoje iš esmės yra visiškai baigta. Carlsonas, populiariausias šalies konservatorių ekspertas, dabar yra antikarinės frakcijos, skaldančios MAGA judėjimą, veidas. Jis signalizuoja, kad nepaklusnumas, ypač kai kalbama apie esminį klausimą, dabar yra priimtinas. Dėl to Trumpas jį pavadino „žemu intelekto koeficientu“. Carlsonas atsakė, kad Trumpas tapo neokonservatorių „vergu“.

 

Dabar tremtyje „Trump World“, Carlsonas vis dažniau abejoja MAGA ir prezidentu, kuris pradėjo visą „America First“ projektą, o vėliau praėjusiais metais interviu „Atlantic“ pripažino, kad jis „yra tas, kuris nusprendžia“ jo prasmę. Jei „America First“ yra prezidento nuojauta, o ne principų rinkinys, sakė Carlsonas, „tada, žinoma, kiekvienas padorus žmogus turi jį atmesti, nes mes negarbiname vyrų. Mes negalime. Tai stabmeldystė“.

 

Trumpo sąjungininkai kaltina Carlsoną ir antisemitizmu, ir oportunizmu. Laura Loomer pavadino jį „psichiškai nesveiku“ ir spėliojo, kad Carlsoną nupirko užsienio valstybės. Jo buvęs kolega iš „Fox News“ Markas Levinas pavadino jį „marksistiniu-islamistiniu kairiuoju“. Carlsonas atmeta visus kaltinimus. „Aš nesu mulos šalininkas“, – pajuokavo jis, – „esu episkopalininkas“.

 

Susiskaldymas tapo oficialus praėjusią savaitę išleistoje Carlsono tinklalaidės serijoje. Kartu su savo broliu Buckley, buvusiu Trumpo kalbų rašytoju, jis beveik šešiems milijonams prenumeratorių pareiškė, kad grumiasi su savo sąžine, prognozavo, kad jį kankins parama karo laikų prezidentui, ir sakė, kad nori pasakyti: „Atsiprašau, kad suklaidinau žmones“.

 

Baltieji rūmai atkirto, pažymėdami, kad abi sėkmingos Trumpo prezidento rinkimų kampanijos apėmė aiškius pažadus neleisti Iranui įsigyti branduolinio ginklo. „Kiekvienas, kuris tvirtina esąs konservatorius ir sako, kad gailisi balsavęs už prezidentą Trumpą, o ne už Kamalą Harris“, – sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt, – „yra arba kvailys, arba apgavikas“.

 

Carlsonas stengėsi už prezidentą, o vėliau veikė užkulisiuose. Būtent Carlsonas kartu su Donaldu Trumpu jaunesniuoju ir velioniu Charlie Kirku sėkmingai įtikino Trumpą pasirinkti JD Vance'ą savo kandidatu į viceprezidentus.

 

Po to, kai JAV praėjusį birželį subombardavo Iraną, kad išardytų jo branduolinę programą, Carlsonas ir Kirkas bandė įtikinti Trumpą neeskaluoti oro smūgių prieš Irano branduolinius objektus į plataus masto karą. Carlsonas šių metų pradžioje atnaujino šias pastangas. „Čarlio nebuvo šalia“, – apie nužudytą politinį aktyvistą sakė Carlsonas, – „todėl jaučiau moralinę pareigą tai padaryti pats“.

 

Išsiskyrimas įvyko palaipsniui, o paskui staiga. Vasario mėnesį Carlsonas įžengė į Ovalųjį kabinetą, netrukus po to, kai Izraelyje baigė prieštaringą interviu su JAV ambasadoriumi Mike'u Huckabee. Ant „Resolute“ stalo gulėjo evangelisto Franklino Grahamo laiškas. „Jis sako, kad esate antisemitas“, – jam pasakė prezidentas, pasak Carlsono, kuris kaltinimą neigia. Trumpas klausėsi, kaip jo senas draugas pasisakė prieš dar vieną karą Artimuosiuose Rytuose. Trumpas neprieštaravo, bet atrodė „liūdnas ir susitaikęs“, pasak Carlsono, kuris sakė, kad du vyrai nuo to laiko nekalbėjo.“ [1]

 

1. U.S. News: War Drives Carlson Split With Trump --- Right-wing firebrand says the Iran attack shows influence by neocons and Israel. Wegmann, Philip.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 28 Apr 2026: A6.  

War Drives Carlson Split With Trump --- Right-wing firebrand says the Iran attack shows influence by neocons and Israel. Carlson is right: The war went badly for Trump – for America, as for everyone to err in the Middle East is a human feature, is not good though to err many times the same way

Based on reports from early 2026, the second administration of President Donald Trump has faced significant challenges and criticism regarding its Middle East policy, particularly concerning a military conflict with Iran and its handling of the Gaza conflict.

 

Key Developments and Criticisms in 2026:Iran War and Policy Failures: As of April 2026, critics describe the Trump administration's "war in Iran" as a "strategic failure", noting it has caused a "modern crisis of confidence" and has been likened to "geopolitical blunder". The policy relied heavily on a U.S. naval blockade and strikes, with an initial goal of regime change that was not achieved, leading instead to a "fracturing of almost all U.S. alliances globally".

 

Failed Diplomacy: Talks aimed at ending the Iran war in early 2026 failed, with Iran blaming the U.S. and reports indicating that after 21 hours of talks in Pakistan, no agreement was reached.

 

Civilian Casualties and International Law: Amnesty International documented an attack on a school in Minab, Iran, on March 16, 2026, that killed 156 people, including over 120 children. Reports indicate the administration expressed "contempt for international law" regarding civilian harm.

 

Economic Focus and Domestic Impact: An April 2026 poll indicated that 84% of U.S. adults wanted the administration to focus on the domestic economy rather than foreign policy, amid concerns over inflation and gas prices driven by the conflict.

 

Shift in Regional Alliances: The administration has been characterized as transactional, strengthening ties with autocratic leaders in Saudi Arabia and Turkey while sidelining traditional diplomatic processes. There has been a "decided reorientation" toward partnership and investment with the Gulf, moving away from previous U.S. policies focused on democratization.

 

Analysis of Strategy:Analysts have suggested that the administration's approach in 2025–2026 has been marked by a "hollowing out of the national security bureaucracy" and a "devaluation of expertise". The strategy aimed to use "maximum pressure" to achieve quick, decisive results but has instead led to a prolonged and challenging conflict. While proponents initially hoped for a quick, decisive victory, critics argue that the policy "disregarded for the Palestinian side" and "led to violence and destruction".

 

“President Trump made an unexpected introduction at the White House last January, directing the attention of more than a dozen oil executives to a friend -- an uncomfortable-looking man wedged between the staff seated at the back of the East Room. "Tucker Carlson is here," the president said, according to a source in the room. "He's a very famous conservative and famous WASP."

 

The former Fox News host is, indeed, a white Anglo-Saxon Protestant. He was also once a close adviser and confidant of the president. It was the reason Trump had invited him into the Oval Office that day, where the populist firebrand sat in on a meeting to discuss plans for rebuilding the Venezuelan energy industry just days after the U.S. capture of strongman Nicolas Maduro.

 

Carlson opposed that conflict. And Carlson opposes the one that followed it. He is now the most prominent opponent of the Iran war and a potential problem for a president who demands total loyalty. A friendship that lasted nearly a decade, remaking the modern conservative movement in the process, seems shattered.

 

"I don't hate Trump. I hate this war and the direction that the U.S. government is taking," he said in an interview. "I feel betrayed."

 

When candidate Trump promised "no new wars," particularly foreign entanglements in the Middle East, Carlson took him both seriously and literally. In his view, the president has subsequently been captured by neoconservatives and Israel, abandoning a core tenet of his political platform.

 

"Why can't the U.S. government act on behalf of its own citizens?" he asked before adding, "This is a generational problem that didn't start with Trump" and concluding, "If anything, Trump just proved the system was stronger than him."

 

Carlson isn't without his own critics. He hosted a Holocaust denier, Nick Fuentes, on his eponymous podcast last October and accused U.S. politicians who support Israel of falling under undue foreign influence and suffering from "a brain virus." The episode elicited allegations of antisemitism and demands from some conservatives to banish Carlson from the right.

 

Carlson had lobbied Trump for months, both publicly and privately, against another war in the Middle East, traveling three times to the White House to meet with the president and fielding calls from him at all hours.

 

He failed. The exact time of the split: "February 28th," Carlson said, referring to the day the U.S. and Israel launched airstrikes on Iran that killed Ayatollah Ali Khamenei and alienated conservatives who believed that "America First" meant no new wars.

 

Carlson described the man he helped make president a second time as charming, intelligent and an existential threat to self-government. "Trump has proven his own point, unfortunately, which is that the people running your government are only about themselves," he said. With rhetoric more familiar to liberal circles, he added, "You can run an authoritarian system that way. You cannot run a liberal democracy that way."

 

Trump faced little lasting opposition as he remade the right in his image. After dispatching the GOP old guard, his control of the party is largely complete. Carlson, the country's most popular conservative pundit, is now the face of an antiwar faction that is fracturing the MAGA movement. He is signaling that defiance, particularly when it comes to a core issue, is now acceptable. For this, Trump has called him "low IQ." Carlson replied that Trump has become "the slave" of the neoconservatives.

 

Now an exile in Trump World, Carlson increasingly questions MAGA and the president who launched entire America First project and then admitted, in an interview with the Atlantic last year, that he is "the one that decides" its meaning. If America First is the gut instinct of the president, instead of a set of principles, Carlson said, "then of course every decent person has to reject it because we don't worship men. We can't. That is idolatry."

 

Trump allies accuse Carlson of both antisemitism and opportunism. Laura Loomer has called him "mentally ill" and speculated that Carlson had been bought off by foreign powers. Mark Levin, his former Fox News colleague, dubbed him "a Marxist-Islamist leftist." Carlson rejects all the charges. "I am not pro-mullah," he quipped, "I am an Episcopalian."

 

The disunion became official during an episode of Carlson's podcast released last week. Joined by his brother, Buckley, a former Trump speechwriter, he told his nearly six million subscribers that he was wrestling with his conscience, predicted that he would be tormented by his support for the wartime president, and said that he wanted to say, "I'm sorry for misleading people."

 

The White House pushed back by noting that both of Trump's successful presidential campaigns included explicit promises to keep Iran from obtaining a nuclear weapon. "Anyone who claims to be a conservative and says they regret voting for President Trump over Kamala Harris," said White House press secretary Karoline Leavitt, "is either a fool or a fraud."

 

Carlson stumped for the president, then played a hand behind the scenes. It was Carlson, along with Donald Trump Jr. and the late Charlie Kirk, who together successfully lobbied Trump to pick JD Vance as his running mate.

 

After the U.S. bombed Iran last June to dismantle its nuclear program, Carlson and Kirk tried to convince Trump not to escalate airstrikes against Iranian nuclear facilities into a full-scale war. Carlson resumed that effort early this year. "Charlie was not around," Carlson said of the murdered political activist, "so I felt a moral obligation to do it myself."

 

The breakup occurred gradually, then suddenly. Carlson walked into the Oval Office in February, shortly after wrapping a contentious interview in Israel with U.S. Ambassador Mike Huckabee. A letter from the evangelist Franklin Graham was lying on the Resolute Desk. "He says you are an antisemite," the president told him, according to Carlson, who denies the charge. Trump listened as his old friend argued against another war in the Middle East. Trump didn't counter but looked "sad and resigned," according to Carlson, who said the two men haven't spoken since.” [1]

 

1. U.S. News: War Drives Carlson Split With Trump --- Right-wing firebrand says the Iran attack shows influence by neocons and Israel. Wegmann, Philip.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 28 Apr 2026: A6.  

Prekybos karas naikina konkurentus Fordui ir GM: užsienio prekių ženklai teigia, kad pigiems automobiliams gresia prekybos karas

 

Prekybos karas naikina konkurentus Fordui ir GM: užsienio prekių ženklai teigia, kad pigiems automobiliams gresia prekybos karas

 

„Užsienio automobilių gamintojai perspėjo Trumpo administraciją, kad jie svarsto galimybę ištraukti pigiausius savo automobilių modelius iš JAV rinkos, jei JAV, Meksikos ir Kanados susitarimas nebus atnaujintas arba bus susilpnintas, teigia su diskusijomis susipažinę asmenys.

 

Tokios įmonės kaip „Nissan“, „Hyundai“ ir „Toyota“ yra vienos iš nedaugelio automobilių gamintojų, siūlančių JAV vartotojams naujus mažų, įperkamų automobilių modelius po to, kai Detroito automobilių gamintojai pastaraisiais metais atsisakė tokių automobilių ir pasirinko visureigius bei sunkvežimius.

 

Tokie automobiliai kaip „Honda Civic“ ir „Toyota Corolla“ gaminami JAV, tačiau jiems reikalingos dalys iš visų trijų Šiaurės Amerikos šalių. Prezidentas Trumpas 2020 m. pasirašė USMCA ir suteikė bemuitį režimą automobiliams, daugiausia pagamintiems iš JAV, Meksikos ar Kanados dalių.

 

Tačiau Trumpas, įvesdamas antrosios kadencijos mokesčius, kuriais taikomas 25 % tarifas ne JAV pagamintų transporto priemonių turiniui, sumažino užsienio automobilių gamintojų pelną. kurie anksčiau būtų laikomi neapmokestinamais produktais pagal USMCA susitarimą. Trumpas teigė, kad mokesčiai reikalingi nacionaliniam saugumui, o jo komanda viešai svarstė galimybę atsisakyti USMCA arba padalinti jį į du atskirus susitarimus, vyriausybėms šiais metais peržiūrint susitarimą.

 

Baltųjų rūmų atstovas Kushas Desai teigė, kad administracijos strategija atkurti gamybą apima „atsikvėpimo erdvės“ suteikimą įmonėms, kurios šiuo metu perkelia savo gamybą į Jungtines Valstijas. Jis sakė: „Kol administracija toliau peržiūri USMCA, automobilių gamintojai, norintys parduoti automobilius Amerikos vairuotojams, turi susitaikyti su poreikiu perkelti savo gamybą atgal į Jungtines Valstijas, o administracija ruošiasi dereguliavimui, mokesčių mažinimui ir kitai investicijoms palankiai politikai, kad paremtų šį perėjimą.“

 

Tačiau jei USMCA nebeegzistuoja arba atnaujinta versija reikšmingai nesumažins Šiaurės Amerikoje pagamintų automobilių ir automobilių dalių tarifų, kai kurie užsienio automobilių gamintojai gali nebegalėti gaminti ir parduoti pigesnių automobilių JAV rinkai, teigė su diskusijomis susipažinę asmenys. Ši žinia buvo perduota Trumpo ekonomikos patarėjams, remiantis žmonių pranešimais.

 

„JAV „Automobilių gamintojai negali toliau gaminti įperkamų variantų Amerikos vartotojams be trišalio USMCA teikiamo tikrumo ir masto“, – sakė Jennifer Safavian, „Autos Drive America“, užsienio automobilių gamintojų prekybos grupės JAV, prezidentė ir generalinė direktorė.

 

Vidutinė naujo automobilio kaina svyruoja apie 50 000 USD. Prie prieinamesnių variantų priskiriami Meksikoje pagamintas „Nissan Sentra“, kurio kaina prasideda nuo 22 600 USD, ir iš Korėjos importuotas „Hyundai Venue“, kurio kaina siekia 20 550 USD.

 

Aštuoni iš dešimties pigiausių naujų modelių JAV yra pagaminti užsienio automobilių gamintojų, teigia internetinis automobilių pirkimo vadovas „Edmunds“. Kiti du yra maži visureigiai, kuriuos Korėjoje gamina „General Motors“.

 

Trumpo komanda kol kas neįsipareigojo taikyti betarifinio režimo automobiliams peržiūrėtoje USMCA. Administracijos pareigūnai teigė, kad bet koks atnaujintas USMCA susitarimas turi apimti griežtesnes automobilių taisykles, kurios apribotų kiniškas dalis atitinkamuose automobiliuose ir reikalautų, kad daugiau automobilių ir dalių gamybos grįžtų į JAV.

 

Tačiau užsienio automobilių gamintojai teigia, kad jie jau patiria nuostolių dėl daugelio pigiausių savo modelių, iš dalies dėl antros Trumpo kadencijos tarifų. Kai kurie vadovai teigė, kad automobilių dalių, pagamintų automobilių ir metalų, tokių kaip plienas ir aliuminis, mokesčiai kartu su didesnėmis darbo ir kitomis sąnaudomis JAV automobilių gamintojams tapo nepelninga gaminti pigiausius modelius šalyje.

 

 

Muitai „žudo mūsų įperkamus automobilius“, – neseniai duotame interviu sakė „Nissan Americas“ pirmininkas Christianas Meunier. Susitarimas dėl USMCA padės sumažinti skausmą, sakė jis.

 

 

„Toyota“ kaupia nuostolius Šiaurės Amerikoje nuo praėjusių metų, kai įsigaliojo tarifai. Automobilių gamintojas, kuris teigė, kad per ateinantį dešimtmetį planuoja išleisti iki 10 mlrd. dolerių naujoms gamykloms JAV, atsargiai vertina didelį dabartinės prekybos aplinkos plėtrą, sakė JAV pardavimų vadovas Davidas Christas. „Sunku pasakyti: „Išmeskime tuos 2–3 mlrd. dolerių dabar“, kol negausime kažkokio susitarimo“, – sakė jis. „USMCA yra tarsi kitas didelis etapas.“

 

„Honda“ teigė, kad ir be prekybos susitarimo toliau pardavinės kompaktišką „Civic“ JAV, tačiau tai padaryti būtų ekonomiškiau, jei nebūtų užtikrinta laisva prekyba tarp Šiaurės Amerikos šalių.

 

„USMCA pratęsimas suteiktų reikiamą stabilumą Japonijos automobilių gamintojams, kad jie galėtų ir toliau teikti vartotojams platesnį pasirinkimą“, – sakė Anita Rajan, Japonijos automobilių gamintojų asociacijos, prekybos grupės, generalinė direktorė.

 

Administracija suteikė automobilių gamintojams tam tikrų ribotų tarifų lengvatų, pavyzdžiui, leido jiems susigrąžinti dalį už dalis sumokėtų tarifų. Praėjusią savaitę administracija leido Kanados ir Meksikos plieno ir aliuminio įmonėms, tiekiančioms automobilių pramonę, kreiptis dėl mažesnių tarifų, jei jos įsipareigos statyti daugiau gamybos įrenginių JAV.

 

Automobilių gamintojai skundžiasi, kad šios priemonės išlieka siauros, o jų tarifų sąskaitos toliau auga. Jie teigia, kad nuolatiniai muitai Kanadoje ir Meksikoje pagamintiems automobiliams sudaro jiems nepalankią padėtį, palyginti su įperkamais automobilių modeliais, pagamintais Japonijoje ir Pietų Korėjoje, kuriems taikomas 15 % muitas, tačiau kurių gamyba dažnai kainuoja mažiau.

 

JAV prekybos atstovas Jamiesonas Greeris praėjusią savaitę Atstovų Rūmų įstatymų leidėjams sakė, kad JAV gali įvesti tarifus Kanadai dėl JAV alkoholinių gėrimų draudimų kai kuriose provincijose, kurie buvo įvesti reaguojant į Trumpo mokesčius. Praėjusią savaitę Greeris Meksikos pareigūnams susitikimuose sakė, kad tam tikras tarifų lygis greičiausiai išliks peržiūrėtame USMCA, teigia su šiuo klausimu susipažinęs Meksikos pareigūnas. Praėjusią savaitę Kanados prekybos vadovas teigė, kad norint atnaujinti USMCA, reikės atleisti nuo tarifų automobiliams, plienui, aliuminiui ir kitiems sektoriams.

 

Meksikos ekonomikos vadovas praėjusią savaitę pareiškė, kad jo šalis neturėtų „nostalgiškai džiaugtis“ era be muitų ir vietoj to dirbti ties tuo, kaip sumažinti bet kokius mokesčius, kuriuos JAV nori įvesti.“ [1]

1. Cheap Cars At Risk in Trade War, Foreign Brands Say. Sharon Terlep in Detroit; Bade, Gavin.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 28 Apr 2026: A1.  

Trade War Is Destroying Competitors for Ford and GM: Cheap Cars At Risk in Trade War, Foreign Brands Say

 

 

While Ford and GM get a temporary reprieve from immediate competition, the tariff-driven spike in production costs for their own imported parts is hampering their profitability, with analysts indicating that the "made-in-America" strategy is not insulating them from rising costs. Their profitability selling all those trucks and SUVs is pretty high though.

 

“Foreign-based automakers have warned the Trump administration that they are looking at pulling their cheapest car models out of the U.S. market if the U.S.-Mexico-Canada Agreement isn't renewed or is watered down, according to people familiar with the discussions.

 

Companies such as Nissan, Hyundai and Toyota are among the few carmakers to offer U.S. consumers new models of small, affordable automobiles after Detroit-based automakers ditched such cars in recent years in favor of SUVs and trucks.

 

Cars like the Honda Civic and Toyota Corolla are made in the U.S., but rely on parts from all three North American countries. President Trump signed the USMCA in 2020 and provided tariff-free treatment to cars built largely with U.S., Mexican or Canadian parts.

 

Trump, however, has upended supply chains and cut into foreign automakers' profits with his second-term levies, which charge a 25% tariff on the non-U.S. content of vehicles that previously would have qualified as duty-free under the USMCA deal. Trump has said the levies are needed for national security, and his team has publicly considered ditching the USMCA or splitting it into two separate deals as the governments review the agreement this year.

 

White House spokesman Kush Desai said the administration's strategy to restore manufacturing includes giving "breathing room" to companies that are in the process of reshoring. He said: "While the administration continues to review USMCA, automakers who want to sell to American drivers need to come to terms with the need to reshore their manufacturing back to the United States -- and the administration is rolling out the red carpet with deregulation, tax cuts, and other pro-investment policies to support this transition."

 

But if USMCA no longer exists or a renewed version doesn't significantly reduce tariffs on cars and auto parts made in North America, some foreign carmakers might not be able to build and sell the cheaper cars for the U.S. market, the people familiar with the discussions said. That message has been communicated to Trump's economic advisers, according to the people.

 

"U.S. automakers cannot continue to produce affordable options for American consumers without the certainty and scale provided by a trilateral USMCA," said Jennifer Safavian, president and chief executive of Autos Drive America, a trade group for foreign automakers in the U.S.

 

The average price of a new car hovers around $50,000. More affordable options include the Mexico-built Nissan Sentra, starting at $22,600, and the $20,550 Hyundai Venue, imported from Korea.

 

Eight of the 10 cheapest new models in the U.S. are made by foreign-based automakers, according to Edmunds, an online car-shopping guide. The other two are small SUVs made by General Motors in Korea.

 

Trump's team so far has not committed to providing tariff-free treatment for automobiles in a revised USMCA. Administration officials have said that any renewed USMCA deal must have tougher automobile rules that limit Chinese parts in qualifying cars and require more automobile and parts manufacturing to return to the U.S.

 

Foreign automakers, however, say they are already losing money on many of their cheapest models, thanks in part to Trump's second-term tariffs. Levies on auto parts, finished automobiles and metals such as steel and aluminum have combined with higher labor and other costs in the U.S. to make it unprofitable for automakers to build their cheapest models in the country, some executives have said.

 

Tariffs have been "killing our affordable cars," Nissan Americas Chairman Christian Meunier said in a recent interview. A deal on USMCA will help ease the pain, he said.

 

Toyota has been racking up losses in North America since tariffs took effect last year. The automaker, which has said it plans to spend up to $10 billion on new U.S. factories in the next decade, is wary about a major expansion in the current trade environment, U.S. sales chief David Christ said. "It's hard to say, 'let's throw that $2-$3 billion down right now,' until you get some sort of a settlement," he said. "USMCA is kind of the next big milestone."

 

Honda said it would continue selling the compact Civic in the U.S. even without a trade deal, but that the economics of doing so would become more difficult without the certainty of free trade among North American nations.

 

"Extending the USMCA would provide the necessary stability for Japanese-brand automakers to continue to provide a wider variety of choices to consumers," said Anita Rajan, general director of the Japan Automobile Manufacturers Association, a trade group.

 

The administration has provided some limited tariff relief to automakers, such as allowing them to recoup some of the tariffs they pay on parts. Last week, the administration allowed Canadian and Mexican steel and aluminum companies that supply the auto industry to apply for lower tariffs if they commit to build more manufacturing facilities in the U.S.

 

Carmakers complain that those measures remain narrow and their tariff bills continue to mount. They argue that persisting duties on cars made in Canada and Mexico put them at a disadvantage compared with affordable vehicle models made in Japan and South Korea -- which are subject to a 15% duty but often cost less to build.

 

U.S. Trade Representative Jamieson Greer told House lawmakers last week that the U.S. could impose tariffs on Canada due to bans on U.S. liquor in some provinces that were put in place in response to Trump's levies. Greer told Mexican officials in meetings last week that some level of tariffs are likely to persist in a revised USMCA, according to a Mexican official familiar with the matter. Last week, Canada's trade chief said relief from tariffs on automobiles, steel, aluminum and other sectors would be necessary to renew the USMCA.

 

Mexico's economy chief said last week his country shouldn't be "nostalgic" about an era of no tariffs, and instead is working on how to reduce any levies the U.S. wants to impose.” [1]

 

1. Cheap Cars At Risk in Trade War, Foreign Brands Say. Sharon Terlep in Detroit; Bade, Gavin.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 28 Apr 2026: A1.