2011 m. rugpjūčio 31 d., trečiadienis
D.Grybauskaitė: ES vienybė būtina norint užtikrinti energetinį saugumą
Saugiausios atominės elektrinės yra tada, kai jos nepastatytos ir niekada nebus statomos. Vienybė Europoje turi būti aplink jos centrą: technologiškai labiausiai išvystytą ir ekonomiškai galingiausią šalį Vokietiją, kuri atsisako branduolinės energetikos ir pereina prie atsinaujinančių šaltinių. Tai yra ateities darbo vietos. Tai yra energetinis saugumas Europoje. Tai yra tikrasis rūpinimasis Europos gamtos ir mūsų gyvenimo aplinkos išsaugojimu.
Šalin stumiančius pražūtingas Lietuvai schemas mūsų turto grobstytojus. Jau gana. Nebeliko, ką jūs galėtumėte dar pavogti.
Išvijome Rusiją. Išvykime ir šiuos gudruolius kartu su nevykėliais iš Japonijos.
2011 m. rugpjūčio 26 d., penktadienis
Svajuko dramblonės
>>Manau,
2011 08 26 14:38
_Lenkija buvo ir yra ryškiai šovinistinė valstybė ir Lietuvai tikrai nedera keliaklupsčiauti prieš ją , bet reikia ryžtingai eiti Šiaurę, Skandinaviją._
Realiai padarėme iš Lietuvos skurdžią Afrikos valstybėlę, kur saujelė lobsta, o dauguma yra ubagai be sveikatos. Kokia Skandinavija? Tai yra svajuko dramblonės.
2011 08 26 14:38
_Lenkija buvo ir yra ryškiai šovinistinė valstybė ir Lietuvai tikrai nedera keliaklupsčiauti prieš ją , bet reikia ryžtingai eiti Šiaurę, Skandinaviją._
Realiai padarėme iš Lietuvos skurdžią Afrikos valstybėlę, kur saujelė lobsta, o dauguma yra ubagai be sveikatos. Kokia Skandinavija? Tai yra svajuko dramblonės.
2011 m. rugpjūčio 22 d., pirmadienis
Antras krizės etapas ir mes
A.Kubilius su D.Grybauskaitės pagalba sunaikino Lietuvos vidaus rinką. Valstybė išsilaikė, nes naudojomės tuo,kad kitos šalys gaivino, bandė išsaugoti, jų vidaus rinkas. Jie išsaugojo, bet toliau tai daryti nebeturi pinigų. Mūsų eksportas krenta, ir mūsų valstybė yra pavojuje.
Reikia skubiai atšaukti Seimą. Reikia išrinkti Lietuvos gelbėjimo Seimą. Suvienyti Tėvynėje esančius ir užsienio tautiečius. Atstatyti vidaus rinką. Investuoti viską, kas įmanoma. Taupymo politikai būtina padaryti galą dabar.
Reikia skubiai atšaukti Seimą. Reikia išrinkti Lietuvos gelbėjimo Seimą. Suvienyti Tėvynėje esančius ir užsienio tautiečius. Atstatyti vidaus rinką. Investuoti viską, kas įmanoma. Taupymo politikai būtina padaryti galą dabar.
A. Kubilius: visuomenei nelengva paaiškinti, kodėl iš N. Zelandijos verta mokytis.
A. Kubilius: visuomenei nelengva paaiškinti, kodėl verta vogti milijonus ir su Kreivio motinos pagalba.
A. Kubilius: visuomenei nelengva paaiškinti, kodėl dingsta milijardai, skirti atominės elektrinės uždarymui.
O gal mums jau nebereikia aiškinti? Gal jau viskas aišku?
2011 m. rugpjūčio 21 d., sekmadienis
Emigracija ir pažanga
Jei žmogus emigravo ir patenkintas gyvenimu, nebeskursta, yra gerbiamas už gerą darbą, bei dalyvauja lietuvių tautos gyvenime ir net siunčia pinigus giminėms, tai yra gerai visiems, įskaitant lietuvių tautą. Jei žmonės gyvena geriau - čia tikroji pažanga. Aš esu už tokią pažangą, ją remiu ir man neblogai tai sekasi.
O jūsų pažanga - golovatovų gaudymas. Tik kad nieko nepagaunat, nes rankutės yra per trumpos. Vargšeliai...
O jūsų pažanga - golovatovų gaudymas. Tik kad nieko nepagaunat, nes rankutės yra per trumpos. Vargšeliai...
2011 m. rugpjūčio 19 d., penktadienis
Lietuvos politinis žodynas
Komunistas - tai žmogus, sakantis, kad už geros kokybės rinkoje paklausų darbą reikia padoriai sumokėti. Mat, jis griauna daugumą Lietuvos verslų. Juk dauguma mūsų taip vadinamų verslininkų moka tik vogti. O vogti jau mažai beliko. Jei nedirbsite už grašius, tai dauguma mūsų, verslininkų, bankrutuosime.
Išdavikas ir svetimoteriautojas - tai Lietuvos pilietis, negalintis pragyventi, kai algos nekyla, o šildymas ir maistas brangsta, todėl išvažiuojantis į užsienį. D.Grybauskaitė sako, kad galima mylėti tik vieną pasą. Kai neseniai žiūrėjau į mano lietuvišką pasą, jis man pasirodė toks kietas, kad mylėti jį būtų labai nepatogu.
Išdavikas ir svetimoteriautojas - tai Lietuvos pilietis, negalintis pragyventi, kai algos nekyla, o šildymas ir maistas brangsta, todėl išvažiuojantis į užsienį. D.Grybauskaitė sako, kad galima mylėti tik vieną pasą. Kai neseniai žiūrėjau į mano lietuvišką pasą, jis man pasirodė toks kietas, kad mylėti jį būtų labai nepatogu.
2011 m. rugpjūčio 17 d., trečiadienis
Studentų sąjunga: studijų branginimas – įtartinas
Jaunos ir energingos kvalifikuotos darbo jėgos trūksta, ir verslai negali tinkamai konkuruoti bei plėstis. Todėl daugeliui kitų neužtenka paprastenių darbo vietų. Kadangi elitinės darbo jėgos paruošimas vyksta prastai, studentų sąjungai studijų branginimas atrodo įtartinas.
Studijų brangimas būtinas. Kadangi reforma išvaiko gabų jaunimą, naikindama mūsų ūkį, tai visi mūsų universitetai tampa laikinais dariniais. Mes rinksime pasaulio atliekas, norinčias diplominio popierėlio už didelius pinigus. Gyvenimas trumpytis, nėra kada kasytis, reikia bent pasipinigauti
2011 m. rugpjūčio 15 d., pirmadienis
Kaip elgtis, turint stiklines sienas?
Riaušės Britanijoje, kaip ir riaušės Vilniuje, yra perspėjimai turtingiesiems, kurie mus valdo, bei, naudodamiesi krize, dar kartą bando apiplėšti: Nustokite mėtyti į žmones akmenis, nes gyvenate stiklo namuose.
2011 m. rugpjūčio 14 d., sekmadienis
Kas rodo mums kelią?
Vokietija toliau investuoja į aukšto išsilavinimo darbo jėgą. Ten darbuotojų įgūdžiai kruopščiai suderinami su atliekamu darbu. Vokiečiai vysto bedradarbiavimą tarp profsąjungų ir darbdavių. Vokietijoje krizės metu kvalifikuoti darbuotojai neatleidžiami, nes dėl atleidimo greitai prarastų kvalifikaciją bei motyvaciją. Bendromis darbdavių ir valstybės pastangomis jie išlaikomi darbe ir labai praverčia, krizei pasibaigus. Tai užtikrina pavydėtinai gerą vokiečių ekonomikos funkcionavimą. Jaunimo bedarbystė Vokietijoje yra žemesnė, negu 10 procentų. Tai įgalina vokiečių sugebėjimą gaminti aukšto tikslumo techniką, kurios negali pagaminti niekas kitas pasaulyje.
Ko Vokietija dabar nedaro? Nesiginčija, bet prekiauja su rusais. Nesilaiko įsikibusi iškastinio kuro, įskaitant branduolinį, kartodama, kad nėra geros alternatyvos. Ji supranta, kad jei dirbsim, kaip dirbom, tai geros alternatyvos niekada ir nebus. Vokiečiai nelenktyniauja, naikindami profsąjungas ir mažindami atlyginimus naiviame konkuravime su Kinija. Vokietija negaili pinigų darbo jėgos paruošimui. Vokiečiai nesitiki, kad vienos tik finansinės paslaugos, ar viena tik rinka aplamai, išgelbės visuomenę.Todėl Vokietija neleidžia šėlsti egoizmui, ardančiam bendrą gėrį, kuris būtinas stabilumui visuomenėje.
Kol nesugebėsime dar kartą iš vokiečių pasimokyti, tol niekam nebus saugaus gyvenimo Lietuvoje.
2011 m. rugpjūčio 12 d., penktadienis
D. Grybauskaitė: veržlus, atsakingas ir iniciatyvus jaunimas – tautos ateitis
„Lietuvai yra reikalingi veržlūs jauni protai, aktyvus, iniciatyvus, kūrybingas bei atsakingas jaunimas. Jūsų žinios ir patirtis, įgauta svetur, gali labai pasitarnauti mūsų valstybei. Džiaugiuosi, kad stengiatės išlaikyti ryšį su Tėvyne“, – Prezidentę cituoja jos spaudos tarnyba.
Ar jūs pageidaujate, kad užsienio lietuviai jums KGB agentus išgaudytų? Ir dar, kad kepti karveliai skraidytų? O jūs tik sedėsit, Rusiją keiksit ir Stalino metodu pasus atiminėsit?
Na ir ingiai jūs, mielieji...
Stalinas yra gyvas kiekvieno, kas atiminėja lietuvių pasus dabar, kailyje. Jūs bandote įbauginti nuskurdusius tautiečius, sukiršydami kelis milijonus išvažiavusių su trimis milijonais laikinai dar vargstančių Lietuvoje. Be tautos vienybės neišgyvensime šiais sunkiais laikais.
Suomiai, kai reikėjo kariauti su Rusija, kariavo. Ar mes turime tokį snaiperį, koks buvo garsus Suomijoje, nukovęs pusę tūkstančio tarybinių priešų? Deja, ne.
Dabar Suomija prekiauja su rusais. O mes profesoriaus Lansdbergio ir laboranto Kubiliaus rankomis tik drumsčiame vandenį ir naikiname Lietuvos ūkį.
2011 m. rugpjūčio 9 d., antradienis
Krizės Lietuvoje eiga
Du metus mūsų konkurentų verslus jų vyriausybės dengė nuo krizės. Tuo tarpu mūsų Vyriausybės taupymas per tuos du metus mūsų lietuviškus verslus nualino. Todėl mūsų bedarbystė yra rekordinė Europoje net šiuo atokvėpio metu, esant rekordinei emigracijai.
Dabar ateina antras krizės etapas, kai užsienio vyriausybės išsekino resursus remti jų ekonomikas. Mūsų gi Vyriausybė iššvaistė pasiskolintus pinigus ir vėl niekuo mūsų ūkiui padėti nebenori. Tęsiama Vyriausybės taupymo politika. Ateina paskutinės dienos lietuviškiems verslams ir kartu Lietuvos valstybei, kurios pajamas šie verslai uždirba.
Dabar ateina antras krizės etapas, kai užsienio vyriausybės išsekino resursus remti jų ekonomikas. Mūsų gi Vyriausybė iššvaistė pasiskolintus pinigus ir vėl niekuo mūsų ūkiui padėti nebenori. Tęsiama Vyriausybės taupymo politika. Ateina paskutinės dienos lietuviškiems verslams ir kartu Lietuvos valstybei, kurios pajamas šie verslai uždirba.
2011 m. rugpjūčio 3 d., trečiadienis
Kaip dirba Lietuvos mokslo mafija
Darosi aišku, kodėl didžioji Lietuvos profesūros dalis remia prieštaraujančią Konstitucijai aukštojo mokslo reformą, kuri naikina Lietuvos bendruomenės pagrindus, kepdama daugiausia niekam nereikalingus pigių socialinių mokslų tariamus žinovus. Daugelis profesorių elgiasi, kaip nusikaltėlių mafija [1].
Kadangi toks elgesys klesti pačiose viršūnėlėse, o kurti tikrą mokslą yra sunku, ypač jei uždarbiauji visais įmanomais būdais, tai aišku, kad dauguma Lietuvos profesūros užsiima valstybinių lėšų grobstymu. Kadangi lietuviški moksliniai leidiniai tapo mūsų ir kitų valstybių pinigų grobstymo priemone, tai juos reikia uždaryti. Didesnės profesūros dalies vieta yra kalėjime, kad jaunimas žinotų, jog nusikalstama veikla įstatymais paremtoje valstybėje nėra toleruojama.
Susinervavusių daktarų atsakymas: visame pasaulyje visi vagia, tai palikite mus ramybėje. Tai yra melas. Pasaulyje neleidžiama, kad vagys dėstytų studentams. Lietuvos situacija gal yra pasikartojusi kur nors Afrikoje. Bet tai nepateisina mūsų supuvimo.
Daugumai diskusijos dalyvių rūpi kiekvieno duona kasdieninė: už ką dabar mokama ar bus mokama, jei likimas juos nuvedė prie Lietuvos universitetų.
Svarbiau mums visiems yra pagrindinė autoriaus mintis, kad valdančioji dauguma verčia mus kišti mūsų pinigus (per mokesčius ar asmenines santaupas) už studijas, kurios yra gryna apgavystė, nes negali suteikti šiuolaikiniu mokslu paremtų žinių.
Ministras Steponavičius yra pakankamai naivus arba niekinantis Lietuvą apgavikas, kad reklamuoti šią supuvusią, taip vadinamą, prekę.
Sutinku su dauguma, kad A.Lašo tyrimų rezultatų pagarsinimas yra svarbus. Juk daugumoje tauta yra sveika: žmonės nori realiai dirbti, o ne sukčiauti. Bet, matydami tokią slogią mafijos savivalę, priversti emigruoti, kad gautų normalų išsilavinimą bei galėtų dirbti normalų darbą. Jei yra dar nepatenkintų didžiuliais emigracijos srautais, tai jie turėtų pirmiausia išnaikinti rytietiško sukčiavimo pktžaizdes, pradedant nuo mūsų universitetų. Tvarkos Lietuvoje įvedimas tampa nulemiančiu tautos išlikimą uždaviniu. Sekmės ir stiprybės autoriui - A.Lašui.
1._A.Lašas. Ministras pervertino Lietuvos dėstytojus. III: KTU akademinės machinacijos
www.DELFI.lt
2011 rugpjūčio mėn. 3 d. 10:28
Nesenai švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius pareiškė, jog abiturientai nepagrįstai nuvertina Lietuvos aukštąsias mokyklas ir dažną kartą renkasi prastesnės kokybės aukštąjį išsilavinimą užsienyje.
Suabejojęs tokiais teiginiais, pirmuose dviejuose straipsniuose rašiau apie situaciją TSPMI ir VGTU. Dabar atidžiau panagrinėkime KTU ir jo partnerių „mokslo darymo“ avantiūras, apie kurias sužinojau iš vidinio naudojimo dokumentų. Tai tapo įmanoma anoniminio šaltinio dėka, kuri/s praleido ne vienerius metus KTU ir, jo/s žodžiais tariant, labai gerai žino „lietuviško tualetinio popieriaus ir jo citavimo indeksų gamybos virtuvę“.
Šios virtuvės apžvalgą pradėkime nuo to, jog profesūrai mokslinių straipsnių išspausdinimas ir tų straipsnių cituojamumas pasauliniu mastu yra kaip krepšininkui pelnyti taškai. Kuo daugiau – tuo geriau tiek prestižo, tiek ir finansine prasme. Tačiau ką daryti, jei esi nevykęs krepšininkas ar mokslininkas ir niekas tavęs nenori priimti į rimtą lygą? Viena alternatyva yra sukurti savą pseudolygą ir tenai imituoti sėkmę. O po to nuėjus pas kokį mažai apie krepšinio lygas nusimanantį rėmėją (šiuo atveju švietimo ir mokslo ministerija), išpešti iš jo pinigų rezultatyviausių nevykėlių lygos dalyvių finansavimui.
Tenka konstatuoti akivaizdų faktą, jog visuose trijuose populiariausiuose Lietuvos universitetuote tarpsta mokslinė „chaltūra“, turinti tam tikrą kriminalinį atspalvį.
Ainius Lašas
Būtent taip elgiasi kai kurie Lietuvos universitetai, kurdami savo pseudomokslinius žurnalus, kuriose lengva patiems išsispausdinti ir cituoti vienas kitą imituojant mokslinę sėkmę. Telieka universiteto valdžiai nustatyti aiškias „taškų darymo“ taisykles ir prižiūrėti, kad tai būtų nepriekaištingai vykdoma. Štai kaip tai veikia KTU ir jos partnerių-universitetų pseudolygoje.
Atidžiau panagrinėjus vidinę KTU elektroninę korespondenciją, paaiškėja, jog kai kuriu KTU katedrų vadovai spaudžia savo kolegas kuo gausiau cituoti bendradarbių mokslinius straipsnius universiteto leidžiamuose žurnaluose. Šis faktas išryškėja iš 2009 m. gegužės mėn. 12 d. prof. Vytauto Snieškos (kuris yra ir KTU leidžiamo žurnalo „Inžinerinė ekonomika“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas) elektroninės atmintinės. Dokumentas su gana nedviprasmišku pavadinimu, „Priemonės citavimui gerinti“, buvo elektroniškai išplatintas Ekonomikos ir Tarptautinės prekybos katedros kolegoms.
Jame teigiama, jog „reikėtų daugiau pagarbos ir dėmesio fakulteto žymiems mokslininkams, nepamiršti cituoti fakulteto kolegų straipsnius“. Šis reikalavimas detalizuojamas antrame dokumento punkte: „Siektina straipsnyje į „Inžinerinę ekonomiką“ ir kitus ISI [tarptautinės duomenų bazės pavadinimas; autoriaus pastaba] žurnalus pacituoti ne mažiau, kaip po 7 „Inžinerinės ekonomikos“ ir 2 VGTU partnerių žurnaluose skelbiamus paskutinių 2 metų straipsnius”.
Ši ištrauka įdomi dviem aspektais. Visų pirma, nurodomi konkretūs citavimo masteliai neatsižvelgiant nei į straipsnių tematiką, nei į jų kokybę. Tiesiog reikalaujama aklai „gerinti“ katedroje leidžiamo žurnalo citavimo indeksą. Tuo būdu visiškai sutrypiamas pats mokslas ir žinios kaip savaiminės vertybės. Belieka tik sovietinį „gosplaną“ primenanti mokslo imitacija.
Antra, pasirodo, jog egzistuoja susitarimas su VGTU cituoti vienas kito žurnalus. Tai jau įtariau rašydamas apie VGTU pseudomokslinę leidybą, bet nenumaniau šių susitarimų mastelio. Minimo dokumento apačioje nurodomi šeši taip vadinami „VGTU žurnalai – partneriai“: „Ūkio technologinis ir ekonominis vystymas“, „Verslas: teorija ir praktika“, „Business Economics and Management“ ir kiti.
Tokiu būdu ne tik sumažinama autorių savicitavimo reikmė, bet ir išplečiamas straipsnius bei žurnalus cituojančių kolegų ratas. Taigi, vienu šūviu nušaunami bent keli zuikiai: straipsnių autoriai pakelia savo reitingus, o žurnalai – vienas kito skaitomumo ir populiarumo įvaizdį. Bet riebiausias zuikis slepiasi kiek giliau. Sufalsifikuoto skaitomumo dėka, vietinis pseudomokslinis žurnalas patenka į tarptautinę duomenų bazę ISI, pagal kurios duomenis (švietimo ir mokslo ministerijos nustatymu) sprendžiama tiek apie dėstytojų karjeros ateitį, tiek ir apie finansinį atlygį. Taigi ši „pseudolyga“ uždirba pinigus. Va čia jau galima kalbėti ne tik apie rimtus mokslinės etikos pažeidimus, bet ir apie mokesčių mokėtojų pinigų neteisėtą pasisavinimą.
Toliau - dar įdomiau. Iš „Priemonės citavimui gerinti“ dokumento paaiškėja, kad žurnalo „Inžinerijos ekonomikos“ redaktoriai daro spaudimą straipsnius recenzijuojantiems kolegoms ir straipsnių autoriams. Štai kaip skamba šeštu numeriu dokumente pažymėtas reikalavimas: „Būtini recenzentų patarimai autoriams, ką jie galėtų cituoti iš „Inžinerinės ekonomikos“. Pasak gerb. Snieškos, taip pat „būtina atitinkama recenzentų darbo kontrolė“. Nekyla abejonių, kad tokie reikalavimai grubiai pažeidžia pamatinius mokslinių darbų recenzijavimo principus – anonimiškumą ir objektyvumą. Kad ši praktika yra toleruojama (o gal net ir skatinama) viso universiteto mastu, netiesiogiai liudija atviras tokio pobūdžio žinučių platinimas tarp profesūros.
Na ir pabaigai panagrinėkime dar vieną dokumentą. Tai - gana ilgas mokslinių straipsnių su santraukomis sąrašas, kuris yra nuolat atnaujinamas ir kas kartą išsiuntinėjamas visiems kolegoms su priminimu cituoti būtent šituos darbus. Tokiu būdu rašantiems straipsnius nereikia daug vargti, o tiesiog galima pasirinkti iš jau valdžios patvirtinto sąrašo. Sprendžiant iš jo turinio, šioje pseudomokslinėje „lygoje“ dalyvauja dar ir Vilniaus Universiteto Kauno Humanitarinis Fakultetas (VUKHF) turintis savąją melžiamą karvę – žurnalą „Transformations in Business & Economics“ . Tai patvirtina ir gerb. Snieškos žinutė parašyta 2009 m. balandžio 16 dieną. Ją autorius pradeda taip: „Vykdant susitarimus su VHU, siunčiu galimas cituoti iš ISI Transformations... žurnalo nuorodas“. Nors sutrumpinimas VHU ne visai tradicinis, skaitant dokumentus nelieka jokių abejonių, jog kalbama apie VUKHF ir jo kuruojamą leidinuką.
Taigi tenka konstatuoti akivaizdų faktą, jog visuose trijuose populiariausiuose Lietuvos universitetuote tarpsta mokslinė „chaltūra“, turinti tam tikrą kriminalinį atspalvį. Įtariu, jog tokių pavyzdžių galima atrasti ir kitose aukštojo mokslo įstaigoje. Tik reikia žmonių, kurie išdrįstų apie tai pranešti.
Būtent taip kvailinama visuomenė, neteisėtai pasisavinami mokesčių mokėtojų pinigai ir luošinami jauni mokslininkai bei studentai. Norėtųsi labai tikėti, kad ne visų universitetų vadovai žino apie tokias schemas, nors tada juos būtų galima apkaltinti visišku aplaidumu.
Manau, jog į šią avantiūrą įsivėlę katedrų vadovai ir žurnalų redaktoriai turėtų atsistatydinti. Taip pat iškyla universitetų vadovybės bei švietimo ir mokslo ministerijos aplaidumo klausimas. Vyriausybė su prezidentės priežiūra turėtų sudaryti nepriklausomą komisiją ištirti KTU, VGTU ir VU universitetų vykdomas akademines machinacijas. Į ją turėtų būti pakviesti nepriekaištingos reputacijos mokslininkai bei visuomenės veikėjai, neturintys nieko bendro su vietine pseudomoksline spauda.
Akivaizdu ir tai, jog reikia peržiūrėti egzistuojančius aukštojo mokslo darbuotojų vertinimo kriterijus. Dabartiniai – per daug lengvai apeinami ir panaudojami visuomenės mulkinimui bei mokesčių mokėtojų pinigų grobstymui._
Kadangi toks elgesys klesti pačiose viršūnėlėse, o kurti tikrą mokslą yra sunku, ypač jei uždarbiauji visais įmanomais būdais, tai aišku, kad dauguma Lietuvos profesūros užsiima valstybinių lėšų grobstymu. Kadangi lietuviški moksliniai leidiniai tapo mūsų ir kitų valstybių pinigų grobstymo priemone, tai juos reikia uždaryti. Didesnės profesūros dalies vieta yra kalėjime, kad jaunimas žinotų, jog nusikalstama veikla įstatymais paremtoje valstybėje nėra toleruojama.
Susinervavusių daktarų atsakymas: visame pasaulyje visi vagia, tai palikite mus ramybėje. Tai yra melas. Pasaulyje neleidžiama, kad vagys dėstytų studentams. Lietuvos situacija gal yra pasikartojusi kur nors Afrikoje. Bet tai nepateisina mūsų supuvimo.
Daugumai diskusijos dalyvių rūpi kiekvieno duona kasdieninė: už ką dabar mokama ar bus mokama, jei likimas juos nuvedė prie Lietuvos universitetų.
Svarbiau mums visiems yra pagrindinė autoriaus mintis, kad valdančioji dauguma verčia mus kišti mūsų pinigus (per mokesčius ar asmenines santaupas) už studijas, kurios yra gryna apgavystė, nes negali suteikti šiuolaikiniu mokslu paremtų žinių.
Ministras Steponavičius yra pakankamai naivus arba niekinantis Lietuvą apgavikas, kad reklamuoti šią supuvusią, taip vadinamą, prekę.
Sutinku su dauguma, kad A.Lašo tyrimų rezultatų pagarsinimas yra svarbus. Juk daugumoje tauta yra sveika: žmonės nori realiai dirbti, o ne sukčiauti. Bet, matydami tokią slogią mafijos savivalę, priversti emigruoti, kad gautų normalų išsilavinimą bei galėtų dirbti normalų darbą. Jei yra dar nepatenkintų didžiuliais emigracijos srautais, tai jie turėtų pirmiausia išnaikinti rytietiško sukčiavimo pktžaizdes, pradedant nuo mūsų universitetų. Tvarkos Lietuvoje įvedimas tampa nulemiančiu tautos išlikimą uždaviniu. Sekmės ir stiprybės autoriui - A.Lašui.
1._A.Lašas. Ministras pervertino Lietuvos dėstytojus. III: KTU akademinės machinacijos
www.DELFI.lt
2011 rugpjūčio mėn. 3 d. 10:28
Nesenai švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius pareiškė, jog abiturientai nepagrįstai nuvertina Lietuvos aukštąsias mokyklas ir dažną kartą renkasi prastesnės kokybės aukštąjį išsilavinimą užsienyje.
Suabejojęs tokiais teiginiais, pirmuose dviejuose straipsniuose rašiau apie situaciją TSPMI ir VGTU. Dabar atidžiau panagrinėkime KTU ir jo partnerių „mokslo darymo“ avantiūras, apie kurias sužinojau iš vidinio naudojimo dokumentų. Tai tapo įmanoma anoniminio šaltinio dėka, kuri/s praleido ne vienerius metus KTU ir, jo/s žodžiais tariant, labai gerai žino „lietuviško tualetinio popieriaus ir jo citavimo indeksų gamybos virtuvę“.
Šios virtuvės apžvalgą pradėkime nuo to, jog profesūrai mokslinių straipsnių išspausdinimas ir tų straipsnių cituojamumas pasauliniu mastu yra kaip krepšininkui pelnyti taškai. Kuo daugiau – tuo geriau tiek prestižo, tiek ir finansine prasme. Tačiau ką daryti, jei esi nevykęs krepšininkas ar mokslininkas ir niekas tavęs nenori priimti į rimtą lygą? Viena alternatyva yra sukurti savą pseudolygą ir tenai imituoti sėkmę. O po to nuėjus pas kokį mažai apie krepšinio lygas nusimanantį rėmėją (šiuo atveju švietimo ir mokslo ministerija), išpešti iš jo pinigų rezultatyviausių nevykėlių lygos dalyvių finansavimui.
Tenka konstatuoti akivaizdų faktą, jog visuose trijuose populiariausiuose Lietuvos universitetuote tarpsta mokslinė „chaltūra“, turinti tam tikrą kriminalinį atspalvį.
Ainius Lašas
Būtent taip elgiasi kai kurie Lietuvos universitetai, kurdami savo pseudomokslinius žurnalus, kuriose lengva patiems išsispausdinti ir cituoti vienas kitą imituojant mokslinę sėkmę. Telieka universiteto valdžiai nustatyti aiškias „taškų darymo“ taisykles ir prižiūrėti, kad tai būtų nepriekaištingai vykdoma. Štai kaip tai veikia KTU ir jos partnerių-universitetų pseudolygoje.
Atidžiau panagrinėjus vidinę KTU elektroninę korespondenciją, paaiškėja, jog kai kuriu KTU katedrų vadovai spaudžia savo kolegas kuo gausiau cituoti bendradarbių mokslinius straipsnius universiteto leidžiamuose žurnaluose. Šis faktas išryškėja iš 2009 m. gegužės mėn. 12 d. prof. Vytauto Snieškos (kuris yra ir KTU leidžiamo žurnalo „Inžinerinė ekonomika“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas) elektroninės atmintinės. Dokumentas su gana nedviprasmišku pavadinimu, „Priemonės citavimui gerinti“, buvo elektroniškai išplatintas Ekonomikos ir Tarptautinės prekybos katedros kolegoms.
Jame teigiama, jog „reikėtų daugiau pagarbos ir dėmesio fakulteto žymiems mokslininkams, nepamiršti cituoti fakulteto kolegų straipsnius“. Šis reikalavimas detalizuojamas antrame dokumento punkte: „Siektina straipsnyje į „Inžinerinę ekonomiką“ ir kitus ISI [tarptautinės duomenų bazės pavadinimas; autoriaus pastaba] žurnalus pacituoti ne mažiau, kaip po 7 „Inžinerinės ekonomikos“ ir 2 VGTU partnerių žurnaluose skelbiamus paskutinių 2 metų straipsnius”.
Ši ištrauka įdomi dviem aspektais. Visų pirma, nurodomi konkretūs citavimo masteliai neatsižvelgiant nei į straipsnių tematiką, nei į jų kokybę. Tiesiog reikalaujama aklai „gerinti“ katedroje leidžiamo žurnalo citavimo indeksą. Tuo būdu visiškai sutrypiamas pats mokslas ir žinios kaip savaiminės vertybės. Belieka tik sovietinį „gosplaną“ primenanti mokslo imitacija.
Antra, pasirodo, jog egzistuoja susitarimas su VGTU cituoti vienas kito žurnalus. Tai jau įtariau rašydamas apie VGTU pseudomokslinę leidybą, bet nenumaniau šių susitarimų mastelio. Minimo dokumento apačioje nurodomi šeši taip vadinami „VGTU žurnalai – partneriai“: „Ūkio technologinis ir ekonominis vystymas“, „Verslas: teorija ir praktika“, „Business Economics and Management“ ir kiti.
Tokiu būdu ne tik sumažinama autorių savicitavimo reikmė, bet ir išplečiamas straipsnius bei žurnalus cituojančių kolegų ratas. Taigi, vienu šūviu nušaunami bent keli zuikiai: straipsnių autoriai pakelia savo reitingus, o žurnalai – vienas kito skaitomumo ir populiarumo įvaizdį. Bet riebiausias zuikis slepiasi kiek giliau. Sufalsifikuoto skaitomumo dėka, vietinis pseudomokslinis žurnalas patenka į tarptautinę duomenų bazę ISI, pagal kurios duomenis (švietimo ir mokslo ministerijos nustatymu) sprendžiama tiek apie dėstytojų karjeros ateitį, tiek ir apie finansinį atlygį. Taigi ši „pseudolyga“ uždirba pinigus. Va čia jau galima kalbėti ne tik apie rimtus mokslinės etikos pažeidimus, bet ir apie mokesčių mokėtojų pinigų neteisėtą pasisavinimą.
Toliau - dar įdomiau. Iš „Priemonės citavimui gerinti“ dokumento paaiškėja, kad žurnalo „Inžinerijos ekonomikos“ redaktoriai daro spaudimą straipsnius recenzijuojantiems kolegoms ir straipsnių autoriams. Štai kaip skamba šeštu numeriu dokumente pažymėtas reikalavimas: „Būtini recenzentų patarimai autoriams, ką jie galėtų cituoti iš „Inžinerinės ekonomikos“. Pasak gerb. Snieškos, taip pat „būtina atitinkama recenzentų darbo kontrolė“. Nekyla abejonių, kad tokie reikalavimai grubiai pažeidžia pamatinius mokslinių darbų recenzijavimo principus – anonimiškumą ir objektyvumą. Kad ši praktika yra toleruojama (o gal net ir skatinama) viso universiteto mastu, netiesiogiai liudija atviras tokio pobūdžio žinučių platinimas tarp profesūros.
Na ir pabaigai panagrinėkime dar vieną dokumentą. Tai - gana ilgas mokslinių straipsnių su santraukomis sąrašas, kuris yra nuolat atnaujinamas ir kas kartą išsiuntinėjamas visiems kolegoms su priminimu cituoti būtent šituos darbus. Tokiu būdu rašantiems straipsnius nereikia daug vargti, o tiesiog galima pasirinkti iš jau valdžios patvirtinto sąrašo. Sprendžiant iš jo turinio, šioje pseudomokslinėje „lygoje“ dalyvauja dar ir Vilniaus Universiteto Kauno Humanitarinis Fakultetas (VUKHF) turintis savąją melžiamą karvę – žurnalą „Transformations in Business & Economics“ . Tai patvirtina ir gerb. Snieškos žinutė parašyta 2009 m. balandžio 16 dieną. Ją autorius pradeda taip: „Vykdant susitarimus su VHU, siunčiu galimas cituoti iš ISI Transformations... žurnalo nuorodas“. Nors sutrumpinimas VHU ne visai tradicinis, skaitant dokumentus nelieka jokių abejonių, jog kalbama apie VUKHF ir jo kuruojamą leidinuką.
Taigi tenka konstatuoti akivaizdų faktą, jog visuose trijuose populiariausiuose Lietuvos universitetuote tarpsta mokslinė „chaltūra“, turinti tam tikrą kriminalinį atspalvį. Įtariu, jog tokių pavyzdžių galima atrasti ir kitose aukštojo mokslo įstaigoje. Tik reikia žmonių, kurie išdrįstų apie tai pranešti.
Būtent taip kvailinama visuomenė, neteisėtai pasisavinami mokesčių mokėtojų pinigai ir luošinami jauni mokslininkai bei studentai. Norėtųsi labai tikėti, kad ne visų universitetų vadovai žino apie tokias schemas, nors tada juos būtų galima apkaltinti visišku aplaidumu.
Manau, jog į šią avantiūrą įsivėlę katedrų vadovai ir žurnalų redaktoriai turėtų atsistatydinti. Taip pat iškyla universitetų vadovybės bei švietimo ir mokslo ministerijos aplaidumo klausimas. Vyriausybė su prezidentės priežiūra turėtų sudaryti nepriklausomą komisiją ištirti KTU, VGTU ir VU universitetų vykdomas akademines machinacijas. Į ją turėtų būti pakviesti nepriekaištingos reputacijos mokslininkai bei visuomenės veikėjai, neturintys nieko bendro su vietine pseudomoksline spauda.
Akivaizdu ir tai, jog reikia peržiūrėti egzistuojančius aukštojo mokslo darbuotojų vertinimo kriterijus. Dabartiniai – per daug lengvai apeinami ir panaudojami visuomenės mulkinimui bei mokesčių mokėtojų pinigų grobstymui._
2011 m. rugpjūčio 2 d., antradienis
Visa valstybinė elektros gamyba Lietuvoje sujungta į vieną įmonę
Vėl sukurta monopolija mūsų pinigėliams siurbti. Šį kartą elektros gamyboje. Elektra taps brangiausia regione. Mielosios davatkos, kuo ilgiau jūs balsuosite už monopolijų kūrėją A.Kubilių, tuo mažiau Lietuvoje liks žmonių. Nebus kam jums indelį ligoninėje paduoti.
Nepamirškime to, kas buvo, ir žinosime, kas bus. Viena valdžia suformavo Leo.lt. Kita valdžia (A.Kubilius) išformavo. Privatininkams (Maksimos savininkams) sumokėjo didžiules kompensacijas. Iš kur gavo pinigų? Pasiskolino iš užsienio bankų už dižiulius procentus. Kas atidavinės skolas? Vaikai, kurių tėvai nesugebės palikti Lietuvą.
Dabar suformavo "Visagino atominę elektrinę" (A.Kubilius). Nauja valdžia po sekančių rinkimų ją išformuos. Privatininkams vėl sumokės didžiules kompensacijas. Kas ir sekantį kartą liks durniaus vietoje? Tie patys vaikai. Jei tik bus tų vaikų.
Nepamirškime to, kas buvo, ir žinosime, kas bus. Viena valdžia suformavo Leo.lt. Kita valdžia (A.Kubilius) išformavo. Privatininkams (Maksimos savininkams) sumokėjo didžiules kompensacijas. Iš kur gavo pinigų? Pasiskolino iš užsienio bankų už dižiulius procentus. Kas atidavinės skolas? Vaikai, kurių tėvai nesugebės palikti Lietuvą.
Dabar suformavo "Visagino atominę elektrinę" (A.Kubilius). Nauja valdžia po sekančių rinkimų ją išformuos. Privatininkams vėl sumokės didžiules kompensacijas. Kas ir sekantį kartą liks durniaus vietoje? Tie patys vaikai. Jei tik bus tų vaikų.
2011 m. rugpjūčio 1 d., pirmadienis
Davatkos ir atominė
Kad Lietuvoje išrinktų į Seimą, reikia lenktyniauti vyriškumu davatkų akyse. Atsimenat profesoriaus Landsbergio skerso dėjimą ant tokios Lietuvos? Davatkos bijo atominės, kaip velnias kryžiaus. Todėl atominės įrengimas Rusijos pašonėje yra puikus tariamo vyriškumo įrodymas. Va ir statome atominę davatkų siaubui ir pasigėrėjimui.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)